Byla 2-3-959/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. L., AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“)

1Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

3dalyvaujant ieškovei I. L.,

4jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

5atsakovui V. J.,

6jo bei atsakovės A. S. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

7atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovei Agnei Valaitienei,

8trečiajam asmeniui A. L.,

9jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

10viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams V. J., A. S. bei Joniškio rajono savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. L., AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“).

11Teismas

Nustatė

12ieškovė patikslintu ieškiniu, gautu 2017-05-23, prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 6341,73 EUR turtinės žalos ir 14500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

13Atsakovai V. J. ir A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Jie nurodė, jog ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio dieną 2007-08-31, ieškinį atsakovui V. J. pareiškė 2015-02-20, o atsakovei A. S. – tik 2015-09-30. Be to, atsakovas V. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, eismo įvykis, kurio metu ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, įvyko ne dėl jo kaltės, todėl nei jam, nei jo darbdavei A. S. negali kilti civilinė atsakomybė.

14Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ji nurodė, jog ieškovė neįrodė Joniškio rajono savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės), o už ieškovei padarytą žalą turi atsakyti atsakovai V. J., A. S. bei trečiasis asmuo A. L..

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Bylos rašytiniais įrodymais, baudžiamosios bylos Nr. 1-142-922/2012 (toliau – baudžiamoji byla) duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2007-08-31, apie 17 val., ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo V. J. vairuojamas traktorius „Belorus 1025“, valst. Nr. ( - ), priklausantis V. M., ir trečiojo asmens A. L. vairuojamas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ), o automobilio „Renault Espace“ keleivei – ieškovei I. L. – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudž. bylos 1 t., 4-27 b. l., 2 t., 125-130 b. l.); įvykyje dalyvavusio automobilio „Renault Espace“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) (baudž. bylos 1 t., 16 b. l.); įvykyje dalyvavusio traktoriaus „Belorus 1025“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ (baudž. bylos 1 t., 24 b. l.); eismo įvykio metu atsakovas V. J. dirbo atsakovės A. S. ūkyje traktorininko pareigose (2 t., 40-41 b. l.); 2008-08-01 Joniškio rajono apylinkės teismui pateikta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo trečiajam asmeniui A. L. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 281 str. 1 d. (baudž. bylos 1 t., 115-118 b. l.); 2009-03-09 ieškovė I. L. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo (trečiojo asmens) A. L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudž. bylos 1 t., 151 b. l.); 2009-04-27 ieškovė baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos, o iš kaltinamojo (trečiojo asmens) A. L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudž. bylos 1 t., 162 b. l.); ieškovė I. L. 2009-04-27 pateikė pretenziją UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (baudž. bylos 1 t., 163 b. l.); ieškovė 2009-09-03 teisiamajame posėdyje pareiškė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo jai 1726,40 Lt ir pretenzijų jiems ji nebeturi, tačiau palaiko ieškinį dėl likusios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš A. L. (baudž. bylos 2 t., 43 b. l.); 2012-06-20 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu nutrauktas (baudž. bylos 3 t., 143-146 b. l.); 2012-08-01 surašytas ir pateiktas teismui kaltinamasis aktas, kuriuo V. J. kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d. (baudž. bylos 4 t., 23-28 b. l.); 2012-09-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (baudž. bylos 4 t., 77-78 b. l.).

17Dėl ieškinio senaties

18Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams. Ieškovės nuomonė, ieškinio senaties terminas nepraleistas, o jeigu ir praleistas, tai turi būti atnaujintas, esant svarbioms jo praleidimo priežastims.

19Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

20Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovės reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmą ir kitas neigiamas pasekmes ieškovė patyrė 2007-08-31 įvykusio eismo įvykio metu (baudž. bylos 1 t., 130 b. l.) (žr. LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti asmenims, kurie šioje byloje įtraukti atsakovais, suėjo 2010-08-31. Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui V. J. pareiškė 2015-02-20 (1 t., 1 b. l.), atsakovei A. S. – 2015-09-30 (2 t., 65-69 b. l.), atsakovei Joniškio rajono savivaldybei – 2017-05-23 (3 t., 20-24 b. l.), CK 1.129-1.130 straipsniuose numatytų ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sąlygų byloje nenustatyta, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti asmenims, kurie ieškiniu patraukti atsakovais šioje byloje.

21Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

22Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

23Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007). Taigi praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

24Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos. Ieškovė tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo sirgo bei serga psichine liga, dėl kurios ji nuolat lankosi gydymo įstaigose (2 t., 104, 135, 156-166 b. l., 3 t., 25-37 b. l.), dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji neteko 50 procentų darbingumo (baudž. bylos 2 t., 76, 130 b. l.). Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, teisinių žinių. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese ji pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo tam asmeniui, kuris tuo metu buvo patrauktas kaltinamuoju, taip iš esmės tinkamai ir laiku įgyvendindama savo procesinę teisę reikšti ieškinį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, asmens, atsakingo už padarytą nusikaltimą ir žalą, nustatymas kėlė didelių sunkumų net kvalifikuotiems teisininkams (A. L. atžvilgiu buvo surašyti keli kaltinamieji aktai, jo atžvilgiu priimtas kaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas, V. J. kaltinamuoju patrauktas tik 2012-08-01, t. y. jau suėjus sutrumpintam ieškinio senaties terminui ir likus nepilnam mėnesiui iki apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pabaigos). Pažymėtina, jog sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi senaties termino praleidimo priežastys, egzistavusios šio termino eigoje nuo 2007-08-31 iki 2010-08-31. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2007-08-31 iki 2010-08-31 baudžiamasis persekiojimas vyko A. L. atžvilgiu, tai buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios ieškinys buvo pareikštas ne V. J., A. S. ir Joniškio rajono savivaldybei, o A. L.. Todėl negalima daryti išvados, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl savo nerūpestingumo ar aplaidumo, nes, kaip minėta, ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių. Aukščiau paminėtos aplinkybės galėjo turėti įtakos ieškovės suvokimui, kuriam iš atsakovų ir kokiais terminais turėtų būti reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo teisme. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, jog sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl senaties terminas atnaujintinas.

25Aplinkybės, egzistavusios po ieškinio senaties termino pabaigos 2010-08-31, kurias akcentuoja bylos šalys, nagrinėjamu atveju nėra labai reikšmingos, nes jos, savaime suprantama, negali būti laikomos termino praleidimo priežastimi. Byloje yra du pakankamai prieštaringi teismo psichiatrijos ekspertizės aktai. 2016-02-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2015-02-27 dėl jai nustatytų psichikos sutrikimų negalėjo pilnavertiškai ir adekvačiai ginti savo teisių teisme, negalėjo laiku kreiptis teisinės pagalbos, negalėjo atvykti į teismą (2 t., 166 b. l.). 2016 m. rugsėjo 30-lapkričio 30 d. ekspertizės akte nurodoma, jog ieškovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas netrukdo jai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (3 t., 37 b. l.). Tačiau abejuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad ieškovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, kad ji yra gydytojų priežiūroje nuo 2002 m. Šios aplinkybės iš dalies taip pat paaiškina ir pateisina ieškovės pasyvumą nuo 2010-08-31, kai suėjo ieškinio senaties terminas, iki 2014-08-19, kai ji pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo šioje byloje.

26Atsakovų argumentas, jog ieškovė visą laiką buvo atstovaujama advokatų, iš esmės yra susijęs su jai teikiamų teisinių paslaugų kokybe. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė dėl nepakankamai geros savo turtinės padėties turi ribotas galimybes pasirinkti sau patinkantį advokatą atstovavimui teisme. Tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procesuose ji naudojosi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų (jų pasirinkti savo nuožiūra ji taip pat negali) paslaugomis, kurių kokybės ji negali kontroliuoti dėl teisinių žinių stokos, ir dėl to negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas galimai ne tam asmeniui arba ne visiems asmenims, kurie pagal jį turi atsakyti, ieškinys šioje civilinėje byloje buvo du kartus tikslintas ir pan. Teismo vertinimu, ieškovė negali būti laikoma netekusia teisės į žalos atlyginimą dėl to, kad jai buvo teikiamos galimai ne visiškai kokybiškos teisinės paslaugos.

27Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų

28Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla, nustačius jo neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (CK 6.246-6.249 str.).

29Dėl atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų

30Ieškinyje ieškovė nurodė šiuos atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus: atsakovas V. J. 2007 m. rugpjūčio 21 d., apie 17 val., ( - ), vairuodamas transporto priemonę traktorių “Belorus 1025”, valst. Nr. ( - ), priklausantį V. M., pažeidė KET 50, 53, 146 punktų reikalavimus, t. y. nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, nepraleido keliu važiuojančios A. L. vairuojamos transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. ( - ) su ja susidūrė.

31Anot atsakovo V. J., vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra lygiareikšmių kelių sankirta, kurioje įvykio metu jis turėjo pirmumo teisę, o A. L., kuriam kliūtis buvo iš dešinės, privalėjo jį praleisti. Jis elgėsi atsargiai, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam gali kilti civilinė atsakomybė.

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juridinę reikšmę tokiu atveju turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės prasme neįėjo į BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtį (LAT 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

33CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

34Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B.-W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P., S. Ž. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-445/2012).

35Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). To paties straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos padarytos žalos atlyginimas. Pagal šį reglamentavimą tuo atveju, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai (žr. LAT 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016).

36Atsakovas V. J. 2017-06-26 posėdyje paaiškino, jog, jo nuomone, eismas įvykio vietoje nebuvo tinkamai sureguliuotas, jam nebuvo visiškai aišku, kuri transporto priemonė toje vietoje turi pirmumo teisę, todėl jis prieš įvažiuodamas į sankryžą sustojo ir apsidairė. Jam iš kairės augę medžiai trukdė matomumui, dėl ko jis nepamatė iš kairės link jo važiuojančio A. L. vairuojamo automobilio. Jam atleidus sankabą ir pajudėjus iš vietos apie metrą, įvyko susidūrimas. Jei jis būtų pamatęs A. L. automobilį, ir būtų žinojęs, kad pastarasis nespės sustoti ir jį praleisti, tai nebūtų pradėjęs važiuoti per sankryžą. Trečiasis asmuo A. L. paaiškino, jog traktorių pamatė prieš pat susidūrimą. Jam važiuojant Beržų gatve, iš dešinės augę medžiai trukdė matomumui, dėl ko jis atsakovo vairuojamo traktoriaus nepamatė anksčiau. Analogiškus parodymus jie davė ir baudžiamojoje byloje.

37Aplinkybes, jog transporto priemonių eismas įvykio vietoje buvo organizuotas netinkamai, įvykio vietoje iš abiejų pusių gatvės ruožas buvo apaugęs krūmais ir medžiais, dėl ko Beržų g. dalies, kuri veda link T. S. sklypo, matomumas buvo ribotas, be atsakovo V. J., trečiojo asmens A. L. bei ieškovės I. L. paaiškinimų bei parodymų, duotų baudžiamojoje byloje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys: ekspertės L. Lazarenko ekspertizės aktas ir jos parodymai, duoti teisiamajame posėdyje (baudž. bylos 3 t., 3-4, 58-59 b. l.), 2007-08-31 apžiūros protokolas (baudž. bylos 1 t., 17-21 b. l.). Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir byloje neginčijami faktai, jog po eismo įvykio, 2010 metais, sankryžos matomumą ribojantys medžiai bei krūmai buvo iškirsti, o 2008 m. Beržų gatvės dalyje, vedančioje link T. S. sklypo, buvo įrengtas pirmumo ženklas. Todėl minėtas aplinkybes teismas laiko nustatytomis.

38Nustačius, jog Beržų gatvės matomumas įvykio vietoje atsakovui V. J. iš kairės buvo ribotas, eismas šioje vietoje buvo organizuotas netinkamai, joje nebuvo įrengti pirmumo ženklai, pačiam atsakovui tuo metu nebuvo aišku, kuris vairuotojas kuriam privalo duoti kelią toje kelių sankirtoje, teismas konstatuoja, jog atsakovas V. J. prieš įvažiuodamas į Beržų gatvę privalėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams: pakelti traktoriaus priekyje įrengtą šakę; manevruoti iš lėto; važiuoti į Beržų gatvę ne stačiu kampu, kaip jis padarė (baudž. bylos 1 t., 19-20 b. l.), o palaipsniui iš anksto sukant ir nukreipiant traktorių į dešinę, taip neleidžiant traktoriaus šakei staigiai išlįsti į Beržų gatvės važiuojamąją dalį; važiuoti į sankryžą tik visiškai įsitikinus, kad kelio ruožas jam iš kairės yra gerai matomas ir jame nėra kitų transporto priemonių arba kitos transporto priemonės turi realią galimybę laiku sustoti prieš sankryžą ir duoti jam kelią; esant reikalui, pasikviesti į pagalbą kitus asmenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas V. J. aukščiau aprašytų atsargumo priemonių nesiėmė, A. L. vairuojamo automobilio nepamatė, dėl ko neįvertino, ar pastarasis turi realią galimybę laiku sustoti ir duoti jam kelią, įvažiavo į sankryžą ir su juo susidūrė. Todėl laikytina, kad atsakovas nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, t. y. veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalies). Tai savaime nereiškia, jog jis yra vienintelis eismo įvykio dalyvis, kurio veiksmai buvo neteisėti. Tačiau šioje byloje jokie reikalavimai trečiajam asmeniui A. L. nepareikšti, todėl jo civilinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas.

39Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo jį kaltinti pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, nurodytus pranešime apie įtarimą, nes, vadovaujantis 2007-08-31 galiojusių teisės aktų nuostatomis, įvykio vieta laikytina lygiareikšmių kelių sankryža, o tokioje sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Kaip minėta aukščiau, baudžiamoji atsakomybė nėra tapati civilinei atsakomybei. Byloje nustačius, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas V. J. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo imtis, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, tuo pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, to pakanka išvadai, jog jis savo veiksmais pažeidė ir įvykio dieną galiojusios KET redakcijos 53 p. reikalavimus (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių). Todėl netenka prasmės aiškinimasis, ar atsakovas pažeidė kitų jam kaltinamuoju aktu inkriminuotų KET punktų reikalavimus. Tai būtų aktualu tik kartu sprendžiant ir trečiojo asmens A. L. atsakomybės klausimą, kuris, kaip minėta, šioje byloje nespręstinas.

40Dėl atsakovės Joniškio rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų

41Ieškinio reikalavimai atsakovei Joniškio rajono savivaldybei grindžiami tuo, kad atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatyme nustatytų jai funkcijų: vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo, nes įvykio vietoje buvo netinkamai sureguliuotas eismas, nesužymėtos gatvės, keliai, prie sankryžos nebuvo iškirsti ar nugenėti medžiai, dėl ko matomumas buvo labai apsunkintas.

42Anot atsakovės Joniškio rajono savivaldybės, ji 2007 m. tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas vietinės reikšmės kelių priežiūros srityje, įvykio vietoje augę medžiai buvo prižiūrėti tinkamai, jų būklė ir stovis nekėlė pavojaus saugiam eismui; 2011-07-13 ekspertizės akto Nr. 11-667 (11) išvada remtis negalima, nes tyrimas atliktas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje nebuvo detaliai aprašoma augmenija, augusi netoli įvykio vietos, nebuvo analizuojami įvykio metu aktualūs reikalavimai eismo organizavimui ir pan.

43Įvykio metu galiojusios (aktualios) redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 str. 3 d. nustatė, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelių įstatymo 3 str. 3 d. nustatė, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Beržų gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis yra vietinės reikšmės viešasis kelias, nuosavybės teise priklausantis Joniškio rajono savivaldybei, o pakelėje įvykio metu augę medžiai laikytini želdynais, esančiais kelio juostoje, ir dėl to ginčo byloje nėra.

45Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).

46LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 6.271 straipsnis netaikytinas tiems atvejams, kai žalą padaro valstybė, veikdama ne kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012), o kaip turto savininkė, sprendė, kad tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu. Skiriasi CK 6.266 ir 6.271 straipsniuose įtvirtintų normų taikymo sritis. Valstybė, prižiūrėdama sau priklausančius statinius, veikia privatinės teisės sferoje kaip turto savininkas (valdytojas), todėl atsako už to turto padarytą žalą kaip ir bet kuris kitas savininkas (valdytojas). CK 6.271 straipsnis taikomas už žalą, kai valstybė ar savivaldybė veikia viešojo administravimo srityje. Žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nepatenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį. Įstatyme nėra įtvirtinta už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą specialių valstybės ar savivaldybės atsakomybės taisyklių, todėl tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), atsakomybė jai turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu.

47Kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (aktualios redakcijos Kelių įstatymo 15 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto ir įvykio metu galiojusio Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 p. kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Aprašo 6 p. nustato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.3 p. nustato, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

48Byloje kilo ginčas dėl įrodymų, kuriais grindžiama netinkama atsakovei priklausančio kelio priežiūra, vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

49Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įvykio vietoje iš abiejų pusių gatvės ruožas buvo apaugęs krūmais ir medžiais, dėl ko Beržų g. dalies, kuri veda link T. S. sklypo, matomumas buvo ribotas. Kaip minėta aukščiau, šią aplinkybę, be atsakovo V. J., trečiojo asmens A. L. bei ieškovės I. L. paaiškinimų bei parodymų, duotų baudžiamojoje byloje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys: ekspertės L. Lazarenko ekspertizės aktas ir jos parodymai, duoti teisiamajame posėdyje (baudž. bylos 3 t., 3-4, 58-59 b. l.), 2007-08-31 apžiūros protokolas (baudž. bylos 1 t., 17-21 b. l.). Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir byloje neginčijamas faktas, jog po eismo įvykio, 2010 metais, sankryžos matomumą ribojantys medžiai bei krūmai buvo pašalinti. Įrodymai, patvirtinantys tinkamą kelio priežiūrą, Aprašo 6 ir 12.3 p. tinkamą vykdymą iki eismo įvykio, teismui nepateikti. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovė Joniškio rajono savivaldybė iki eismo įvykio 2007-08-31 neatliko vietinės reikšmės viešojo kelio ( - ), priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomi Aprašo 12.3 p. reikalavimai, ir tokiu būdu veikė neteisėtai.

50Be netinkamos kelio priežiūros, atsakovės Joniškio rajono savivaldybės veiksmų neteisėtumas ieškinyje grindžiamas ir netinkamu eismo sureguliavimu įvykio vietoje. Anot atsakovės, įvykio metu buvęs teisinis reguliavimas įpareigojo atsakovę spręsti, t. y. svarstyti, nagrinėti klausimus, susijusius su eismo organizavimu, tačiau neįpareigojo užtikrinti tinkamą ar saugų eismo reguliavimą. Atsakovės teigimu, ji tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, nes Joniškio rajono savivaldybės saugaus eismo komisija 2007-12-22 posėdyje sprendė klausimą dėl įvykio, o 2008 m. rugsėjo mėnesį prie išvažiavimo į ( - ), buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“.

51Įvykio metu galiojusios redakcijos LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkte buvo numatyta priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Įvykio metu galiojusios redakcijos LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustatė, kad savivaldybės sprendžia eismo organizavimo klausimus miestuose ir miesteliuose ir kituose vietinės reikšmės keliuose, rūpinasi savivaldybės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Kaip minėta aukščiau, Aprašo 6 p. nustatė, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas.

52Byloje nustatyta, kad 2007-08-31 kelių sankirtoje, kurioje įvyko eismo įvykis, eismas nebuvo papildomai sureguliuotas: Beržų gatvėje nebuvo įrengti pirmumo ženklai bei įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie artėjimą prie sankryžos, Beržų g. dalyje, kuri veda link T. S. sklypo nebuvo įrengtas pirmumo ženklas. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai bei parodymai, duoti baudžiamajame procese, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai: apžiūros protokolai, įvykio vietos schema, 2012-06-14 Joniškio rajono savivaldybės raštas (baudž. bylos 1 t., 4-13, 17-21 b. l., 4 t. 142 b. l.). Aplinkybę, jog eismas įvykio vietoje buvo nesaugus, patvirtina ekspertės Linos Lazarenko išvada bei parodymai, duoti teisiamajame posėdyje (baudž. bylos 4 t., 2-4, 58-59 b. l.). Įrodymų apie tai, kad iki 2007-12-22 saugaus eismo komisijos posėdžio atsakovė Joniškio rajono savivaldybė būtų vykdžiusi jai Vietos savivaldos įstatyme, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme bei Apraše nustatytas pareigas, susijusias su saugaus eismo įvykio vietoje organizavimu, teismui nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė, įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sąlygų, iki 2007-12-22 nesprendusi eismo organizavimo šioje vietoje klausimų, neatlikusi saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, pažeidė aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 6 p. reikalavimus ir tokiu būdu veikė neteisėtai.

53Dėl atsakovės A. S. atsakomybės

54Ieškiniu prašoma taikyti solidariąją atsakomybę taip pat ir atsakovei A. S.. Ieškinio reikalavimai šiai atsakovei grindžiami vienu sakiniu: „atsakovas V. J. eismo įvykio dieną buvo darbiniuose santykiuose su ūkininke A. S., todėl už eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes turi atsakyti ir darbdavys.“ Byloje nustatyta, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2007-08-31, atsakovas V. J. dirbo A. S. ūkyje, įvykis įvyko darbo dieną.

55CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016).

57Įstatymas nenumato darbdavio ir darbuotojo solidariosios atsakomybės tais atvejais, kai žala atsiranda darbuotojui valdant didesnio pavojaus šaltinį. Nagrinėjamu atveju, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, laikytina, kad už žalą, padarytą atsakovo V. J. neteisėtais veiksmais atsako jo darbdavė – atsakovė A. S., o reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę atsakovui V. J. pareikštas nepagrįstai.

58Dėl kaltės

59Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą (LAT 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (LAT 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Be to, griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) nustatyta tiek CK 6.264 str., tiek CK 6.270 str.

60Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad žala ieškovei padaryta eismo įvykio metu, kai atsakovo V. J. vairuojamas traktorius susidūrė su trečiojo asmens A. L. vairuojamu automobiliu. Taigi, nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojo (atsakovės A. S.) atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji nekiltų tik jam įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos.

61Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ši prezumpcija byloje nebuvo paneigta.

62Dėl žalos

63Ieškinyje ieškovė nurodė, jog jai padaryta turtinė žala, ji privalėjo mokėti Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrui už specialiojo transporto paslaugas 2012-02-10 – 43 Lt, 2012-05-21 – 65 Lt, 2012-07-16 – 43 Lt, viso 151 Lt (43,73 EUR).

64Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. To paties straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

65Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė 2012-05-21 sumokėjo Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrui 65,10 Lt (18,85 EUR) (2 t, 71 b. l.), o 2012-05-23 ji lankėsi Kauno implantologijos centre pas gydytoją Dainių Razukevičių, kuris apskaičiavo preliminarias ieškovei teiktinų gydymo paslaugų kainas (2 t., 73-75 b. l.). Šios išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p. Tačiau ieškinyje nenurodoma ir iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kokiu būdu 2012-02-10 ir 2012-07-16 patirtos išlaidos transporto paslaugoms yra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl šios išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais.

66Ieškinyje taip pat nurodyta, jog veido plastinės operacijos preliminari kaina – 3200-3825 EUR, implantų įdėjimo preliminari kaina – 3098-3997,79 EUR. Iš ieškinio dalyko, pagrindo bei ieškovės paaiškinimų galima suprasti, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3200 EUR būsimų veido plastinės operacijos išlaidų bei 3098 EUR būsimų implantų įdėjimo išlaidų, kurių ji dar nėra patyrusi. Atsakovai V. J. ir A. S. nurodo, jog dėl šių išlaidų būtinumo teismui nėra pateikta jokių medikų išvadų.

67Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

68Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (LAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

69Ieškovė būsimų implantų įdėjimo išlaidų būtinumą grindžia gydytojo Dainiaus Karpavičiaus preliminaria sąmata (2 t., 73-75 b. l.), siuntimais tirti ir konsultuoti (2 t., 75a-76 b. l.) bei tinklalapyje „odontologas.lt“ pateikiamomis dantų implantavimo kainomis (2 t., 77 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad gydytojas Dainius Karpavičius 2009 m. siuntė ieškovę atlikti kompiuterinį tomografinį tyrimą ir 2012-05-23 apskaičiavo preliminarią dantų implantų įdėjimo kainą – nuo 10700 LT iki 13700 Lt (3098,93-3967,79 EUR). Ieškovės metinių pajamų lygis neviršija Vyriausybės nustatyto I pajamų lygio (3800 EUR), jos turto lygis neviršija Vyriausybės nustatyto I turto lygio (6725 EUR), jai viso bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų (3 t., 17 b. l.). Aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog ieškovė įrodė būsimo dantų implantavimo būtinumą, pagrindė su būsimu dantų implantavimu susijusias išlaidas, jos turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jai šias išlaidas padengti.

70Būsimos išlaidos veido plastinei operacijai grindžiamos interneto tinklalapyje patiktomis plastinių operacijų paslaugų kainomis (2 t., 78-79 b. l.). Ieškovė nenurodė, kuri iš kainyne nurodytų paslaugų jai būtina, ir nepateikė šių išlaidų būtinumą patvirtinančių įrodymų. Todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

71Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 14500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ji nurodė, jog jos patirtos neturtinės žalos pasekmės yra itin skausmingos ir reikšmingos jos gyvenime; ji ilgai gydėsi, iki šiol jaučia pasekmes ir lankosi pas gydytoją; liko visam gyvenimui sužalota, veide gilūs randai, veidas perkreiptas, jai reikalingos veido plastinės operacijos, kad nors kiek sumažinti sužalojimų pasekmes; jai apsunkintas kramtymas, ji negali ištarti kai kurių garsų ir jai sunku susikalbėti; anot ieškovės, tai truks visą gyvenimą ir ji kiekvieną kartą jaus šias pasekmes. 2017-06-26 posėdyje ieškovė paaiškino, jog eismo įvykyje ji patyrė ir fizinį skausmą, kuris taip pat laikytinas jos neturtine žala. Atsakovai V. J. ir A. S. nurodė, jog ieškovė nepatyrė neturtinės žalos ir bando pasinaudoti neturtinės žalos atlyginimo institutu, siekdama gauti kompensaciją už patirtą turtinę žalą, kurios įrodymų nepateikė nei draudimo kompanijoms, nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje; be to, nurodomas visos neturtinės žalos dydis – 14500 EUR – atsakovams yra labai didelis.

72Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

73Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

74Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neturi pagrindo abejoti tuo, kad ji patyrė ir tebepatiria visas jos nurodytas neigiamas pasekmes: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgia ir į tai, jog dėl ieškovei padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji neteko 50 procentų darbingumo, minėtos neigiamos pasekmės sprendimo priėmimo dieną tęsiasi jau beveik dešimtmetį, ieškovės turtinė padėtis yra sunki, žala jai padaryta BK 281 str. 3 d. numatytu nusikaltimu, kurį padaręs asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Kadangi ieškovė reikalauja 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendrąja prasme toks dydis patenka į iki šiol kasacinėje praktikoje apibrėžtas ribas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 3K-3-402-421/2016, 3K-3-171/2011, 2K-25-489/2017, 2K-154-699/2016, 2K-61-696/2016, 2K-52-942/2016 ir pan.). Tačiau teismas, įvertindamas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dalis ieškovės nurodomų neturtinę žalą sukeliančių neigiamų pasekmių (veide – gilūs randai, veidas perkreiptas, apsunkintas kramtymas, negalėjimas ištarti kai kurių garsų, apsunkintas bendravimas) gali būti visiškai ar iš dalies pašalinta jai atlikus dantų implantavimą ir veido plastinę operaciją, taip pat į tai, jog 500,00 EUR neturtinės žalos jai atlygino trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) baudžiamojo proceso eigoje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog kai kurias minėtas neigiamas pasekmes, kurias įmanoma visiškai ar iš dalies pašalinti, ieškovė patiria ilgą laikotarpį (beveik 10 metų) iš esmės tik dėl to, kad pati anksčiau nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip praleisdama net ieškinio senaties terminą.

75CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Atsakovė A. S. teigia, kad jai nurodomas visos neturtinės žalos dydis – 14500 EUR – yra labai didelis. Šiai aplinkybei pagrįsti ji pateikė pensininko pažymėjimo kopiją bei pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t., 39, 42 b. l.), iš kurių matyti, jog atsakovė gauna senatvės pensiją (217,00 EUR), našlaičių arba našlių pensiją (21,00 EUR) bei kartą per ketvirti – kompensuojamąją išmoką (27,08 EUR). Tačiau pažymėtina, kad teismui nepateikti kiti duomenys ir įrodymai, iš kurių būtų galima visapusiškai įvertinti atsakovės tikrąją turtinę padėtį: nepateikti duomenys apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, sukauptas pinigines lėšas, apie vykdomą ūkininkavimo veiklą ir iš jos gaunamas pajamas. Be to, atsakovė jai atstovaujančiai advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 665,50 EUR, valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudojo. Todėl teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo V. J. turtinė padėtis nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes, kaip minėta, ieškinys jam pareikštas nepagrįstai.

76Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pagrįsta ieškovės patirtos ir neatlygintos neturtinės žalos suma sudaro 10000 EUR.

77Dėl priežastinio ryšio

78CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

79Atsakovės A. S., kaip darbdavės ir transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra tam tikra prasme išvestinė ir priklauso nuo jos darbuotojo, atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos buvimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, jei atsakovas V. J. nebūtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei KT 53 p. reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Todėl konstatuotina, jog tarp atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl ši civilinės atsakomybės sąlyga laikoma nustatyta ir atsakovės A. S. atžvilgiu.

80Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

81Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

82Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

83Nagrinėjamu atveju atsakovė Joniškio rajono savivaldybė, neatlikdama aukščiau aprašytų jai teisės aktais pavestų funkcijų ir nustatytų pareigų, nevykdžiusi kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamos priežiūros, taip pat įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sąlygų, pakankamai prisidėjo prie ieškovei kilusios žalos atsiradimo, sukurdama sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas konstatuoja, jog tarp atsakovės Joniškio rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys.

84Dėl atsakovų civilinės atsakomybės masto

85Kaip minėta aukščiau, ieškinys atsakovui V. J. pareikštas nepagrįstai, todėl yra atmestinas.

86Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo V. J. neteisėti veiksmai, už kuriuos atsakinga atsakovė A. S., buvo tiesioginė ir pagrindinė atsiradusių žalingų padarinių priežastis, tuo tarpu teisines pareigas pažeidusios atsakovės Joniškio rajono savivaldybės neveikimas tik prisidėjo prie sąlygų autoavarijai įvykti sudarymo, teismas nustato tokias atsakovių A. S. ir Joniškio rajono savivaldybės atsakomybės proporcijas: atitinkamai 90 proc. ir 10 proc. (žr. LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atsakomybės dalis yra didesnė negu civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 valstybei nustatyta atsakomybės dalis (5 procentai), nes nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) konstatuoti dvejose srityse – kelio priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo – ir dėl to labiau prisidėjo prie žalos kilimo.

87Traktoriaus „Belorus 1025“, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties įsigaliojimo dieną (2007-05-01) galiojusios redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui.

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus (nutarties 23–26 punktai) pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Šiems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

89Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovės reikalaujama priteisti turtinė žala (būsimos gydymo išlaidos) TPVCAPDĮ 11 straipsnio prasme laikytina žala asmeniui ir neviršija šiame straipsnyje nustatytos maksimalios 500 000 eurų dydžio sumos. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo bei 500,00 EUR sumos neviršijančios neturtinės žalos atlyginimo, reiškiamus atsakovams V. J. ir A. S., kurių civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, ieškovė pirmiausia privalo reikšti draudikui – trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė neturi teisės šiuos reikalavimus reikšti tiesiogiai žalą padariusios transporto priemonės valdytojui, nes, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių ieškovė per TPVCAPDĮ nustatytą 4 metų naikinamąjį terminą nepareiškė pretenzijos draudikui, apdraustasis transporto priemonės valdytojas negali būti laikomas netekusiu draudiminės apsaugos. Todėl laikytina, jog ieškinio reikalavimai dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo ir 500,00 EUR sumos neviršijančios neturtinės žalos atlyginimo, reiškiami atsakovei A. S., yra pareikšti netinkamam atsakovui ir dėl šios priežasties yra atmestini.

90Apibendrinus tai, kas išdėstyta, iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos, kurios civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, priteistina 10 procentų įrodytos turtinės žalos (18,85 EUR kelionės išlaidų ir 3098,00 EUR būsimų išlaidų dantų implantams, viso: 3116,85 EUR), t. y. 311,69 EUR, bei 10 procentų įrodytos neturtinės žalos (10000,00 EUR), t. y. 1000,00 EUR. Iš atsakovės A. S., kurios civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta, priteistina 90 procentų nuostolių, susijusių su žalos dydžio įvertinimu (18,85 EUR kelionės išlaidų), t. y. 16,97 EUR, bei 90 procentų įrodytos neturtinės žalos (10000,00 EUR), atėmus 500,00 EUR sumą, dėl kurios ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. 8500,00 EUR.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

92Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

93Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos ieškovei I. L., išlaidos sudaro 1110,50 EUR. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos šios išlaidos nepriteistinos. Spręsdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės A. S. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės pusės procesinis elgesys ne visada buvo tinkamas: bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas dėl to, kad ieškovė posėdžiuose 2 kartus teikė patikslintus ieškinius, vieną kartą be svarbių priežasčių neatvyko į posėdį, du kartus laiku nepasirūpino atstovės įgaliojimų pratęsimu. Toks ieškovės pusės procesinis elgesys prisidėjo prie užsitęsusio šios bylos nagrinėjimo, padidino atsakovų V. J., A. S., kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas, pačiai ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidas. Todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės A. S. nepriteisti.

94Atmetus ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui V. J., jam iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 841,06 EUR (2 t., 118-122 b. l.). Patenkinus 40,86 procento ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei A. S. (8516,97 / 20841,73 x 100), iš ieškovės I. L. atsakovei A. S. priteistina 59,14 procento pastarosios turėtų bylinėjimosi išlaidų (665,50 EUR), t. y. 393,58 EUR (2 t., 123-124 b. l.).

95Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

96ieškinį tenkinti iš dalies.

97Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovės A. S. 16,97 EUR (šešiolika eurų 97 ct) turtinės bei 8500,00 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

98Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės 311,69 EUR (tris šimtus vienuolika eurų 69 ct) turtinės ir 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

99Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

100Priteisti iš ieškovės I. L. atsakovui V. J. 841,06 EUR (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

101Priteisti iš ieškovės I. L. atsakovei A. S. 393,58 EUR (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

102Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovų nepriteisti.

103Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

1. Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,... 3. dalyvaujant ieškovei I. L.,... 4. jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,... 5. atsakovui V. J.,... 6. jo bei atsakovės A. S. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,... 7. atsakovės Joniškio rajono savivaldybės atstovei Agnei Valaitienei,... 8. trečiajam asmeniui A. L.,... 9. jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,... 10. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 11. Teismas... 12. ieškovė patikslintu ieškiniu, gautu 2017-05-23, prašė priteisti jai iš... 13. Atsakovai V. J. ir A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio... 14. Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos rašytiniais įrodymais, baudžiamosios bylos Nr. 1-142-922/2012 (toliau... 17. Dėl ieškinio senaties... 18. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems... 19. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 20. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovės... 21. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių... 22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai... 23. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose... 24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės... 25. Aplinkybės, egzistavusios po ieškinio senaties termino pabaigos 2010-08-31,... 26. Atsakovų argumentas, jog ieškovė visą laiką buvo atstovaujama advokatų,... 27. Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų... 28. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 29. Dėl atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų... 30. Ieškinyje ieškovė nurodė šiuos atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus:... 31. Anot atsakovo V. J., vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra lygiareikšmių... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens... 33. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje... 35. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą... 36. Atsakovas V. J. 2017-06-26 posėdyje paaiškino, jog, jo nuomone, eismas... 37. Aplinkybes, jog transporto priemonių eismas įvykio vietoje buvo organizuotas... 38. Nustačius, jog Beržų gatvės matomumas įvykio vietoje atsakovui V. J. iš... 39. Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo jį kaltinti pažeidus Kelių eismo... 40. Dėl atsakovės Joniškio rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų... 41. Ieškinio reikalavimai atsakovei Joniškio rajono savivaldybei grindžiami tuo,... 42. Anot atsakovės Joniškio rajono savivaldybės, ji 2007 m. tinkamai vykdė jai... 43. Įvykio metu galiojusios (aktualios) redakcijos Lietuvos Respublikos kelių... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Beržų gatvė, kurioje įvyko eismo... 45. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio... 46. LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje... 47. Kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, kelių priežiūros tvarką... 48. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų, kuriais grindžiama netinkama atsakovei... 49. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įvykio vietoje iš... 50. Be netinkamos kelio priežiūros, atsakovės Joniškio rajono savivaldybės... 51. Įvykio metu galiojusios redakcijos LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio... 52. Byloje nustatyta, kad 2007-08-31 kelių sankirtoje, kurioje įvyko eismo... 53. Dėl atsakovės A. S. atsakomybės... 54. Ieškiniu prašoma taikyti solidariąją atsakomybę taip pat ir atsakovei A.... 55. CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai... 57. Įstatymas nenumato darbdavio ir darbuotojo solidariosios atsakomybės tais... 58. Dėl kaltės... 59. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną... 60. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad žala ieškovei padaryta eismo įvykio... 61. Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1... 62. Dėl žalos... 63. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog jai padaryta turtinė žala, ji privalėjo... 64. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 65. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė 2012-05-21 sumokėjo... 66. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog veido plastinės operacijos preliminari kaina... 67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai deliktinė civilinė... 68. Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės... 69. Ieškovė būsimų implantų įdėjimo išlaidų būtinumą grindžia gydytojo... 70. Būsimos išlaidos veido plastinei operacijai grindžiamos interneto... 71. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 14500 EUR neturtinei žalai atlyginti.... 72. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30... 73. Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius,... 74. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo... 75. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį,... 76. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pagrįsta... 77. Dėl priežastinio ryšio... 78. CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 79. Atsakovės A. S., kaip darbdavės ir transporto priemonės valdytojos,... 80. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 81. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 82. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo... 83. Nagrinėjamu atveju atsakovė Joniškio rajono savivaldybė, neatlikdama... 84. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės masto... 85. Kaip minėta aukščiau, ieškinys atsakovui V. J. pareikštas nepagrįstai,... 86. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo V. J. neteisėti veiksmai, už kuriuos... 87. Traktoriaus „Belorus 1025“, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinės... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d.... 89. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovės reikalaujama priteisti turtinė... 90. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, iš atsakovės Joniškio rajono... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 92. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos... 93. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos ieškovei I. L., išlaidos... 94. Atmetus ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui V. J., jam iš ieškovės... 95. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 96. ieškinį tenkinti iš dalies.... 97. Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovės A. S. 16,97 EUR (šešiolika eurų 97... 98. Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės 311,69... 99. Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.... 100. Priteisti iš ieškovės I. L. atsakovui V. J. 841,06 EUR (aštuonis šimtus... 101. Priteisti iš ieškovės I. L. atsakovei A. S. 393,58 EUR (tris šimtus... 102. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovų... 103. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...