Byla 2-1731/2014
Dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atžalyno statyba“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (kreditoriaus) V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2067-221/2014 pagal ieškovų (kreditorių) V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „ŠORA“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atžalyno statyba“ iškėlimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai V. J. ir UAB „ŠORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Atžalyno statyba“. Ieškovas V. J. atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Ieškovas UAB „ŠORA“ administratoriumi siūlė skirti UAB „Lexuna“.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Atžalyno statyba“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“. Kauno apygardos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog abu ieškovų pasiūlyti administratoriai atitinka įstatymų reikalavimus, siūlytos kandidatūros suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Teismas nustatė, jog UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras vykdo 204 bankroto procedūras, UAB ,,Lexuna“ – 9, todėl teismas sprendė, jog UAB „Lexuna“ paskyrimas užtikrintų greitesnį, efektyvesnį ir pigesnį bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo, jeigu iškiltų pagrįstų abejonių dėl paskirto administratoriaus tinkamumo.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalį, kuria UAB „Atžalyno statyba“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“, ir priimti naują nutartį – administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nei didelė administratoriaus patirtis, nei įvairių sričių darbuotojų skaičius, nei pakankamai didelis baigtų bankroto procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo. Tačiau teismas šiuo atveju turėjo į šiuos kriterijus atsižvelgti ir skirti V. J. pasiūlytą administratorių.
  2. Pirmosios instancijos teismas taikė tik vieną kriterijų – vidutiniškai vienam administratoriui tenkantį bankroto procedūrų skaičių. Tačiau teismas šį kriterijų taikė netinkamai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas ne tik administratorių – juridinių asmenų, bet ir jų darbuotojų fizinių bankroto administratorių užimtumas.
  3. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenys patvirtina, jog UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro administratoriai vidutiniškai vykdo po 22 administravimo procedūras. Šio administratoriaus darbuotojas A. V. įmonės vardu vykdo 39 procedūras ir 1 procedūrą kaip fizinis bankroto administratorius. Teismo paskirtojo administratoriaus darbuotojas N. S. vykdo visas 10 šio administratoriaus vykdomų administravimo procedūrų. Tačiau kaip kitų administratorių įgaliotas asmuo ir kaip fizinis bankroto administratorius šis asmuo vykdo net 81 bankroto procedūrą.
  4. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro užimtumas yra mažesnis, o patirtis – didesnė, lyginant jį su teismo paskirtu administratoriumi. N. S. užimtumas gali lemti neefektyvų atsakovo bankroto procesą.

7Ieškovas UAB „ŠORA“ prašo V. J. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria UAB „Atžalyno statyba“ administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“, palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog bankroto administratoriaus darbo patirtis negali būti lemiamu kriterijumi skiriant administratoriaus kandidatūrą. Nurodė, jog paskirtojo administratoriaus darbo krūvis yra tinkamas administruoti UAB „Atžalyno statyba“. Akcentavo, jog administratoriumi paskirtas juridinis asmuo, o ne konkretus jo darbuotojas. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo kreditorių susirinkimo teisę pakeisti administratorių, šiam netinkamai atliekant pavestas funkcijas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Atžalyno statyba“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo V. J. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties (jos dalies) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Administratorius bankroto procese turi plačius įstatyme apibrėžtus įgaliojimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau ši teismo teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

11Pagal nuosekliai formuojamą ir gausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1888/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2010 m. gruodžio 9 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1861/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-585/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-963/2011 ir kt.). Apeliantas duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

12Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, nenustato, kuris iš kriterijų būtų svarbiausias. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, rodančias, kurio konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimas sudarytų maksimalias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras. Dažniausiai teismų praktikoje vertinami bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai yra potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Gali būti vertinama ir tai, ar administruotina įmonė ir kandidatas šią įmonę administruoti yra tame pačiame regione, taip pat taikomas ir bet koks kitas kriterijus, kuris, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai prioritetą suteikti konkretiems kandidatams. Tačiau nei vienas iš vertinimo kriterijų nėra absoliutus. Taigi nėra pagrindo kurį nors iš atskirajame skunde nurodytų administratoriaus parinkimo kriterijų pripažinti lemiamu ir vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ieškovo administratorių nesuteikė šiam kriterijui (pavyzdžiui, dėl administratoriaus užimtumo) lemiamos reikšmės, keisti teisėtą teismo nutartį.

13Apeliacinis teismas, įvertinęs Įmonių bankroto valdymo departamento informacijos turinį, sutinka su apelianto argumentu, jog jo siūlytas bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras turi didesnę patirtį, lyginant su skundžiama nutartimi paskirtu administratoriumi UAB „Lexuna“. Tačiau pritarimas šiam argumentui neturi įtakos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios nuostatos, jog įmonių bankroto administravimas yra verslas, todėl negali būti užkertamas kelias naujų administratorių veiklai, tuo skatinant sveiką konkurenciją šioje verslo srityje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-506/2011). Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo nepaneigia apelianto akcentuojama aplinkybė, esą apelianto siūlytas administratorius baigė daugiau bankroto procedūrų. Aplinkybę, jog UAB „ŠORA“ siūlytas administratorius baigė mažiau administravimo procedūrų, lėmė objektyvūs veiksniai – akivaizdžiai trumpesnis šios veiklos vykdymo laikotarpis ir jo vardu veikiančių asmenų (fizinių bankroto administratorių) skaičius.

14Apeliacinis teismas neturi pagrindu pritarti ir kitam apelianto argumentui, jog pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus užimtumas yra žymiai didesnis. Kaip minėta, apeliantas šį argumentą grindė Įmonių bankroto valdymo departamento pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad paskirtojo administratoriaus įgaliotas asmuo N. S. vykdo 81 bankroto procedūrą (kaip įgaliotas asmuo ir kaip fizinis bankroto administratorius), gi apelianto pasiūlyto administratoriaus įgaliotas asmuo A. V. vykdo tik 40 bankroto procedūrų. Apeliacinis teismas pritaria apelianto pozicijai, jog vertinant tiek juridinio bankroto administratoriaus (kaip ir šiuo atveju) užimtumą, tiek turimą patirtį, būtina analizuoti ir duomenis apie jo vardu veikiančius fizinius asmenis bankroto administratorius. Pažymėtina, jog pavedimas bankroto procedūras vykdyti juridiniam bankroto administratoriui, sudaro palankias galimybes, esant pernelyg dideliam vieno iš fizinių bankroto administratorių užimtumui, administruojamas bylas (dalį bylų) perduoti kitiems mažiau užimtiems juridinio administratoriaus vardu veikiantiems fiziniams bankroto administratoriams. Todėl teismas ydingu laiko apelianto pateikiamą aiškinimą, jog kiekvienu atveju esminę reikšmę turėtų juridinio administratoriaus vardu veikiančių atskirų fizinių administratorių veiklos vertinimas, tokiu būdu visiškai ignoruojant juridinio bankroto administratoriaus, kaip profesionalios fizinių asmenų grupės (kolektyvo) veikimo privalumus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, lygindamas teismo paskirtojo ir jo siūlomo administratorių darbo krūvį, pateikė tik dviejų jų (teismo paskirtojo ir apelianto siūlyto) vardu veikiančių fizinių asmenų (N. S. ir A. V.) vykdomų bankroto procedūrų aritmetinę analizę, nors tiek paskirtojo administratoriaus, tiek apelianto siūlyto administratoriaus vardu veikia ir daugiau asmenų (tiek vykdančių daugiau procedūrų, tiek šiuo metu neturinčių administruojamų įmonių). Apeliacinis teismas sprendžia, jog toks administratorių užimtumo vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir teisingu, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas šį kriterijų pagrįstai vadovavosi vienam fiziniam administratoriui tenkančių bylų vidurkiu. Kita vertus, duomenys apie darbo krūvį negali būti vieninteliu veiksniu, sprendžiant svarstomos kandidatūros tinkamumą, nes skaidri ir sklandi bankroto proceso eiga didžiąja dalimi paprastai priklauso nuo to, kaip griežtai administratorius laikosi ĮBĮ reikalavimų, tai yra nuo jo pareigingumo, aktyvumo, gebėjimo derinti neretai itin skirtingus procese dalyvaujančių asmenų interesus

15Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis, negali teigti, jog būtų objektyvus pagrindas keisti paskirtą bankroto administratorių. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad UAB „Lexuna“ administruojamų įmonių skaičius, joje dirbančių darbuotojų darbo krūvis ir kvalifikacinis patyrimas arba kitokios su jo veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti šį juridinį asmenį atsakovo bankroto administratoriumi arba būtų esminiu kriterijumi, leidžiančiu daryti pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas funkcijas.

16Kiti apelianto nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

17Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ĮBĮ aptartų aplinkybių, kurioms esant UAB „Lexuna“ negalėtų vykdyti UAB „Atžalyno statyba“ bankroto administratoriaus funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Atžalyno statyba“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Lexuna“, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai