Byla 2-181-230/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės BUAB „Aravis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, atstovei advokatei R. Č., atsakovui V. B., atsakovų atstovui advokatui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir A. B., trečiajam asmeniui K. S. M. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė BUAB „Aravis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. 196 424,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2011-06-30 nutartimi iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą. Bankroto byloje buvo patvirtinti BUAB „Aravis“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi įmonėje realizuotino turto nebėra, įmonė pajamų negauna, todėl kreditorių reikalavimai 196 424,05 Eur sumai liks nepatenkinti. Iki 2010-12-17 UAB „Aravis“ direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010-12-17 – jo sūnus V. B.. Iš 2009 metų balanso matyti, kad ataskaitiniais metais UAB „Aravis“ turtas sumažėjo nuo 1 075 604 Lt iki 771 057 Lt, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas -312 757 Lt. Bendrovės nuostoliai per 2009 metus padidėjo nuo 77 656 Lt 2008 metais iki 383 094 Lt 2009 metų pabaigoje. Iš 2010 metų balanso matyti, kad per ataskaitinius metus UAB „Aravis“ turtas sumažėjo nuo 771 057 Lt iki 227 689 Lt, nuosavas kapitalas sumažėjo dar labiau, t. y. nuo -312 757 Lt iki -438 830 Lt. Bendrovės nuostoliai padidėjo nuo 383 094 Lt 2009 metais iki 509 167 Lt 2010 metų pabaigoje. Iš pelno (nuostolių) ataskaitų už 2009 bei 2010 metų laikotarpius matyti, kad bendrovės veiklos sąnaudos buvo žymiai didesnės negu pardavimo pajamos ir kad iš tipinės veiklos bendrovė patyrė didžiulius nuostolius. Taigi akivaizdu, kad nuo 2009 metų UAB „Aravis“ pajamos nuosekliai mažėjo, veiklos sąnaudos didėjo, o tipinė veikla davė ne pelną, o nuostolius. Pagal nagrinėjamu laikotarpiu (2009–2011 metais) galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 38 str. 3 d., jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. UAB „Aravis“ įstatinis kapitalas buvo 70 000 Lt, vadinasi, ABĮ 38 str. nurodytų veiksmų reikėjo imtis nedelsiant po to, kai nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 35 000 Lt. Tuo tarpu jau 2009 metais įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-312.757 Lt). Atsakovas A. B. buvo ne tik bendrovės vadovas, bet ir vienas iš pagrindinių bendrovės akcininkų. Taigi vėliausiai 2009 metų pabaigoje, žinodamas pasibaigusių metų finansinius rezultatus, tuometinis bendrovės vadovas A. B. turėjo imtis veiksmų tam, kad akcininkai svarstytų nuostolių padengimo klausimą ir kad bendrovės nuosavas kapitalas būtų atkurtas iki minimalios ABĮ normose įtvirtintos ribos. Tačiau atsakovas nesiėmė įstatyme nustatytų veiksmų. Atsakovas V. B., tapęs UAB „Aravis“ vadovu 2010-12-17, taip pat negalėjo nežinoti, kad 2010 metų pabaigoje įmonės padėtis buvo visiškai bloga ir kad iki ABĮ nustatytos minimalios nuosavo kapitalo ribos trūksta daugiau kaip 400 000 Lt. Tačiau jis taip pat nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti. Be to, atsakovas A. B. prisiėmė nepamatuotą verslo riziką ir didino bendrovės nuostolius. Jis priėmė sprendimą už itin aukštą kainą išsinuomoti iš UAB „Detas“ ekskavatorių Komatsu. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2010-05-10 ir joje buvo numatyta, kad per mėnesį už ekskavatoriaus nuomą UAB „Aravis“ mokės po 19 387,80 Lt, iš viso per nuomos laikotarpį (be PVM) UAB „Aravis“ už ekskavatoriaus nuomą sumokėjo 78 487,64 Lt. Įvertinus viešai skelbiamas nuomos kainas nagrinėjamu laikotarpiu matyti, jog ekskavatorius buvo išsinuomotas net už 4 kartus brangesnę kainą. Be to, išsinuomotas ekskavatorius negalėjo būti naudojamas tiesioginėje UAB „Aravis“ veikloje, t. y. miško tvarkymo ir medienos kėlimo darbuose, o duomenų, jog iš UAB „Detas“ buvo nuomojami ekskavatoriaus priedai, kurie neva taip didino nuomos kainą, nėra, kadangi prie nuomos sutarties pridėtuose priėmimo–perdavimo aktuose jokia papildoma ekskavatoriaus įranga nėra nurodyta. Ieškovė taip pat pažymi, kad iš pačios UAB „Detas“ viešai skelbiamos informacijos apie savo įmonės veiklą matyti, kad ši bendrovė apskritai neužsiima darbinės technikos nuoma. Be to, atsakovas A. B. už itin žemą kainą pardavė UAB „Aravis“ turėtą ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC. Pagal turimus duomenis atsakovas A. B. tyčia sudarė įmonei nenaudingą sandorį, viršijo įprastą verslo riziką ir taip didino UAB „Aravis“ nuostolius. Tokiu būdu buvo pažeisti UAB „Aravis“ kreditorių interesai, nes įsipareigojimai kreditoriams didėjo, o įmonė patyrė vis didesnius nuostolius ir taip mažėjo jos galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė taip pat pažymi, kad jau 2009 metais UAB „Aravis“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (1 083 814 Lt) gerokai viršijo viso įmonės turto vertę (771 057 Lt). Atsakovai, žinodami, jog UAB „Aravis“ jau 2009 metais buvo nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net kai jos įsipareigojimai gerokai viršijo viso turto vertę. Tokiu būdu buvo didinami bendrovės nuostoliai ir mažinama galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad neteisėti veiksmai, didinę bendrovės nemokumą ir mažinę galimybę atsiskaityti su kreditoriais, buvo atliekami abiejų atsakovų vadovavimo bendrovei metu. Kadangi neįmanoma išskirti, kuri dalis įmonės ir jos kreditorių nuostolių atsirado dėl vieno ar kito atsakovo kaltės, V. B. tęsė neteisėtus A. B. veiksmus (neveikimą), todėl žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovų.

3Atsakovai A. B. ir V. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovės atstovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog ekskavatorius Kobelco SK 135 SR LC daugiau kaip tris metus buvo aktyviai naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, t. y. miško kirtimo ir medienos ruošos darbuose. 2010-04-28 ekskavatorius įlūžo į pelkę, dėl ko vanduo ir dumblas apsėmė variklį ir kabiną, dumblui patekus į hidraulinę sistemą nebuvo galima jo užvesti. Tą pačią dieną buvo surašytas ekskavatoriaus apžiūros aktas, o pasitelkus galingą kėlimo-vilkimo techniką jis nugabentas į bendrovei priklausančias remonto dirbtuves. Asmeninėmis ir specialistų pajėgomis buvo bandoma pašalinti dėl ekskavatoriaus skendimo atsiradusius gedimus, tačiau jie buvo labai rimti, todėl reikalaujantys nepagrįstai didelių investicijų, kurios buvo ekonomiškai nenaudingos ir labai abejotinos dėl pačios technikos nusidėvėjimo. 2010 m. įmonė buvo sudariusi keletą miško kirtimo ir tvarkymo sutarčių su fiziniais asmenimis, tame tarpe ir su VĮ „Vilniaus miškų urėdija“, MSK „Aukštaitijos šilas“, UAB „Žemaitijos investicija“, kurios buvo ekonomiškai naudingos ir leido bendrovei gauti papildomų lėšų. Sugedus pagrindinei įmonės technikos priemonei ekskavatoriui Kobelco SK 135 SR LC, atsirado rizika prarasti pelningus užsakymus. Tokiu būdu buvo nuspręsta neeikvoti laiko ir lėšų technikos remontui, o rasti pirkėją jos realizavimui, už gautas pinigines lėšas įsigyti ar išsinuomoti reikalingą techniką. Esant tokioms aplinkybėms įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo nustatyta ekskavatoriaus su pjovimo galvute likutinė vertė, kuri sudarė 93 334,17 Lt ir 2010-05-03 visa ši technika už didesnę negu likutinė kaina, t. y. 99 173,55 Lt be PVM, buvo parduota UAB „Svarbūs sprendimai“. Buvo nuspręsta, kad tikslingiausia reikiamą techniką išsinuomoti. Viešai prieinamos informacijos būdu (internete) ir tiesiogiai buvo deramasi su keleto bendrovių atstovais dėl vikšrinio ekskavatoriaus Komatsu PC 27 MR-2 nuomos sąlygų. Internetiniuose puslapiuose, siūlančiuose išnuomoti ekskavatorinius krautuvus, buldozerius ir kt., buvo nurodoma apie 4 000 Lt kaina vienam nuomos mėnesiui, tačiau derantis su atskirais nuomotojais buvo nustatomos sąlygos, kurios ženkliai didino nuomos kainas dėl technikos specifikos, jos eksploatavimo sąlygų, papildomų išlaidų, susijusių su technikos draudimu, transportavimu, aptarnavimu ir kt. Todėl 2010-05-10 su UAB „Detas“ buvo sudaryta ekskavatoriaus nuomos sutartis mokant 15 697,53 Lt be PVM mėnesinį mokestį. Ši kaina nors ir atrodė didelė, tačiau tuo metu įmonėje susiklosčiusios situacijos sąlygomis buvo protinga ir adekvati, technika jos eksploatavimo metu dirbo rentabiliai. Ieškovės pateikta UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada dėl parduoto ekskavatoriaus vertės nustatymo negali būti laikoma objektyviu įrodymu, kadangi neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų. Be to, ieškovei yra žinoma, jog ekskavatorius nėra naujas ir su defektais – nevažiuojantis, purvu užterštas variklio skyrius ir operatoriaus kabina, sulaužyti kai kurie mazgai, o konsultacinėje turto vertės išvadoje apie šias aplinkybes nutylima, vertinamas turtas neapžiūrėtas, yra laikoma, kad ekskavatorinė medkirtė su pjovimo galvute buvo tvarkingi. Be to, LR Vyriausybės nustatytuose ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvuose nurodoma, kad miško technikai taikomas 4 metų nusidėvėjimo terminas. Šias aplinkybes patvirtina ir įmonės buhalterijoje nustatyta ekskavatoriaus Kobelco SK 135 SR LC likutinė vertė sandorio sudarymo dienai (93 334,17 Lt), kuri realiai yra didesnė negu galėjo būti apskaičiuota (560 000 Lt : 4 m x 3,5 m = 490 000 Lt; 560 000 – 490 000 = 70 000 Lt). Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „Aravis“ nemokumas buvo sąlygotas susiklosčiusių rinkos ir sudarytos paskolos sutarties su K. S. M. aplinkybių, o ne dėl administracijos vadovų sprendimų. 2008 metų pabaigoje prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė palietė ir UAB „Aravis“ vykdomą miško ruošos darbų veiklą. Dėl statybų sektoriaus plėtros sustojimo, kritusios vartojimo lygio medienos kainos Lietuvoje 2009 metais nukrito per pusę, o kai kurių rūšių ir tris kartus. Pradėjus strigti atsiskaitymams su medienos pirkėjais, pagamintos medienos realizavimui, iškilus jos išpjovimo kaštams, bankrutavus kai kuriems užsakovams, 2009 metų pabaigoje įmonė buvo atsidūrusi ypatingai sunkioje padėtyje. Vis tik 2010 m. buvo sudarytos kelios naujos rangos sutartys, kurios leido įmonei gauti pelno, o būsimos pajamos leido įmonės vadovams priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo ir jos plėtimo. Dėl kilusių įmonės ūkinės–finansinės veiklos sutrikimų atsirado pradelsti mokėjimai įmonės akcininkei K. S. M., su kuria 2006-11-22 buvo sudaryta 1 170 750 Lt paskolos sutartis. 2010-10-07 K. S. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl paskolos grąžinimo, ko pasėkoje 2010-10-11 nutartimi teismas areštavo UAB „Aravis“ nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas bendrai 410 000 Lt sumai. Dėl pritaikyto didelio piniginių lėšų arešto masto atsakovams nebeliko jokių laisvų piniginių lėšų įprastinei bendrovės veiklai vykdyti, dėl ko buvo patiriami nuostoliai. Esant tokiai situacijai atsakovai, tikėdamiesi jiems palankaus sprendimo, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo patys kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga atsakovams atsirado tik po 2011-06-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo iš UAB „Aravis“ buvo priteista 540 000 Lt suma. 2011-06-03 Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB „Aravis“ darbuotojų pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2011-06-21 atsiliepimu UAB „Aravis“ direktorius neprieštaravo, kad būtų iškelta bankroto byla. Vien ta aplinkybė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracijos vadovas, bet darbuotojai, pati savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas pažeidė įstatymu jam nustatytas specialias ir fiduciarines pareigas ir dėl to jam taikytina civilinė atsakomybė. Ieškovės administratorius, nebūdamas susipažinęs su įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentais, neatlikęs privalomos įmonės sandorių analizės ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių įmonė tapo nemoki, tuo pačiu klaidindamas teismą, kuris pritaikė atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, dirbtinai ilgina bankroto procesą ir didina administravimo kaštus, daro prielaidas apie neteisėtus atsakovų veiksmus ir nepagrįstai siekia žalos atlyginimo, todėl jam skirtina įstatymuose numatyta piniginė bauda.

4Ieškovė dubliku nesutinka su atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir nurodo, jog UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada yra objektyvus įrodymas nustatant ekskavatoriaus Kobelco SK 135 SR LC rinkos vertę jo pardavimo dieną, o ginčijamu sandoriu perleisto turto pardavimo kaina aiškiai neatitiko rinkos kainos, toks sandoris buvo nuostolingas ieškovei, sumažino jos mokumą. Be to, administratoriaus nuomone, buvęs UAB „Aravis“ direktorius A. B., siekdamas išvengti ekskavatoriaus Kobelco SK 135 SR LC arešto, sudarė fiktyvų sandorį su UAB „Svarbūs sprendimai“, t. y. ekskavatoriaus Kobelco SK 135 SR LC pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tuo tarpu UAB „Aravis“ išsinuomojo iš UAB „Detas“ ekskavatorių Komatsu PC27 MR-2 apie 4 kartus brangiau nei jo nuomos rinkos vertė, o atsakovų argumentas, kad ekskavatorius buvo išnuomotas su reikalingais miško darbams agregatais yra nepagrįstas, kadangi nuomos sutartyje dėl ekskavatoriaus Komatsu PC27 MR-2 nuomos bei jo priėmimo–perdavimo akte nėra nurodyta, kad ekskavatorius buvo išnuomotas su reikalingais miško darbams agregatais. 2010 m. pradžioje UAB „Aravis“ buvo atsidūrusi sudėtingoje finansinėje padėtyje, todėl bendrovės vadovai privalėjo imtis priemonių įmonės veiklos stabilizavimui. Nepaisant to, 2010 m. II ir III ketvirtyje dalis įmonės turto, kuris buvo naudojamas vykdant ūkinę–komercinę veiklą, buvo perleistas tretiesiems asmenims, o įmonės veikla buvo nuostolinga. Kaip matyti iš įmonės balanso ir pelno nuostolių ataskaitos, UAB „Aravis“ materialusis ilgalaikis turtas per 2009 m. ženkliai sumažėjo (nuo 827 138 Lt iki 582 142 Lt), įmonės apyvarta per 2009 m. krito nuo 932 053 Lt (2008 m.) iki 315 980 Lt, per 2009 m. įmonės veiklos nuostolis padidėjo beveik 5 kartus, nuo 61 814 Lt per 2008 m. iki 305 438 Lt per 2009 metus. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą turtas sudarė viso 771 057 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 083 814 Lt. Todėl UAB „Aravis“ vadovas jau 2009 metų pabaigoje privalėjo kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Aravis“ iškėlimo. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio UAB „Aravis“ beveik nevykdė jokios veiklos. BUAB „Aravis“ pardavė arba nurašė visą įmonės turtą (išskyrus areštuotą), kuris galėjo būti panaudotas skoloms grąžinti. Įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai. Atsakovų veiksmai buvo akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, todėl negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus.

5Atsakovai A. B. ir V. B. triplike nurodo, jog ieškovės teiginiai, kad buvę įmonės vadovai buvo sudarę bendrovei nenaudingus sandorius, jais perleidę bendrovės turtą kitiems asmenims ir dėl to įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Ieškovė nepateikia jokios analizės, kurie konkretūs sandoriai sukėlė įmonės nemokumą, ar būtent nurodytieji buvo tokie žalingi, kad įmonė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Tuo tarpu ieškovės nurodomas BUAB „Aravis“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis nereiškia, kad bendrovė nuo 2009 m. pabaigos buvo nemoki. ĮBĮ 2 str. 8 d. pateiktas įmonės nemokumo apibrėžimas nėra siejamas su kapitalo ir įsipareigojimų santykiu ir nėra laikomas pagrindu, leidžiančiu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo pareiga yra numatyta ĮBĮ 8 str. 1 d., pagal kurią jis turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad bankrutavusi įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė savo veiklą, nedidino įsiskolinimo kreditoriams ir buvo pajėgi su jais atsiskaityti. Skolos darbuotojams ir biudžetui atsirado tik 2010 m. pabaigoje, kai įmonės sąskaitoms buvo uždėti areštai, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir pan. Galimybę ir norą atsiskaityti su visais kreditoriais įrodo tokie faktai, kad dar 2010 m. liepos mėn. buvo atsiskaityta su kreditoriais L. ir A. K., buvo siekiama sudaryti taikos sutartį su didžiausia kreditore K. S. M.. Įmonės veikla, turimas turtas ir apyvartos buvo pakankamos, kad artimiausiu metu būtų atsiskaityta su visais suinteresuotais asmenimis. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad įmonė 2009 m. pabaigoje jau turėjo pradelstų mokėjimų, kurie viršijo įmonės turtą, ir tai galėjo būti vertinama kaip įmonės nemokumo būsena. Ieškovė nenurodė faktų, kad nesikreipimo į teismą laikotarpiu padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip pat kad buvo padaryta konkreti žala įmonei, kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo.

6Ieškovės atstovė advokatė R. Č. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad bankroto eigoje pardavus bendrovės turtą liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai ir su jais jau nebėra galimybių atsiskaityti. Tam įtakos turėjo tai, kad atsakovai nesiėmė Akcinių bendrovių įstatyme numatytų priemonių, kurių būtina imtis esant neigimam nuosavam kapitalui, nes nuosavas kapitalas tuo metu įmonėje jau buvo neigiamas. Būtent tai lėmė bankrotą, o įmonė nemoki jau buvo dar anksčiau. Mano, kad ekskavatorius buvo išnuomotas per brangiai, o dėl parduoto ekskavatoriaus netinkamos būklės nėra pateikta įrodymų. Išnuomotas ekskavatorius neatitiko poreikio, nes buvo išnuomotas žymiai mažesnės galios nei parduotas. 2010 m. pajamos buvo mažesnės nei 2009 m., vadinasi nebuvo jokios verslo logikos nuomoti šią techniką, taip tik padidinant nuostolius. Mano, kad retrospektyviai vertinant įmonė jau 2009 m. pabaigoje buvo nemoki.

7Atsakovų atstovas advokatas E. B. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad parduotas ekskavatorius Kobelco buvo naudotas daugiau kaip 3 metus, o jo nusidėvėjimas numatytas per 4 metus, todėl jo vertė mažesnė. Be to, ekskavatorius buvo įklimpęs į pelkę, reikėjo remontuoti, tačiau tai būtų užtrukę, todėl nusprendė jį parduoti. Mano, kad negalima remtis turto vertintojo UAB „Marleksa“ išvada dėl ekskavatoriaus vertės, nes turtas įvertintas jo neapžiūrėjus, o ekskavatorius parduotas už didesnę nei jo likutinė vertė kainą. Kadangi ekskavatorius buvo išsinuomotas su reikalingais ūkinei veiklai priedais, todėl nuomos kaina padidėjo, be to, už išsinuomotą ekskavatorių buvo sumokėta 90 tūkst. Lt, o pajamų gauta 133 tūkst. Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. M. jau buvo kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, todėl atsakovams nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tik 2011 m. birželio mėn. įsiteisėjus sprendimui dėl skolos K. S. M. priteisimo atsirado pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau dėl to kreipėsi darbuotojai, o vadovas su tuo sutiko. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek padidėjo pradelsti įsipareigojimai dėl to, kad nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi (t. 1, b. l. 16) ieškovei UAB „Aravis“ buvo iškelta bankroto byla. Byloje nėra ginčo, kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010m. gruodžio 17 d. – atsakovas V. B.. Ieškovė BUAB „Aravis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovų V. B. ir A. B. solidariai 196 424,05 Eur žalos atlyginimą, kurio dydį sudaro likę nepatenkinti, pardavus bendrovės turtą, kreditorių reikalavimai. Ieškovė reikalavimą atsakovams grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškia: 1) LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 38 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus, kai nuosavas kapitalas tampa mažesniu nei ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, pažeidimu; 2) nepamatuota verslo rizika, per pigiai parduodant ir per brangiai išsinuomojant kilnojamąjį turtą – ekskavatorių, tokiu būdu didinant nuostolius ir sumažinant galimybes atsiskaityti su kreditoriais; 3) savalaikiai, t. y. bendrovei tapus nemokia nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.

9Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat pareigų kreditoriams pažeidimas.

10Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012).

11Dėl LR akcinių bendrovių įstatymo38 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo

12LR ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais – bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, o 11 dalyje nurodyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo.

13Iš UAB „Aravis“ įstatų (t. 1, b. l. 31–33) 26 punkto matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 70 000 Lt, bendrovės 2009 m. ir 2010 m. balansai (t. 1, b. l. 49–50, 51–53) patvirtina, kad jau 2009 m. pabaigoje bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tai reiškia nuosavas kapitalas buvo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (35 000 Lt). Todėl bendrovės vadovas, remiantis nurodytomis ABĮ nuostatomis, privalėjo atlikti virš nurodytus įstatymo leidėjo imperatyviai apibrėžtus veiksmus, tačiau atsakovai, būdami bendrovės vadovais, jų neatliko. Tai reiškia, kad ieškovė yra teisi teigdama, kad atsakovai, būdami įmonės vadovais, pažeidė nurodytas imperatyvias teisės normas. Tačiau ieškovė neįrodė, kad imperatyvių normų pažeidimas nagrinėjamu atveju per se sąlygojo jos nurodytos žalos (nepatenkintų kreditorių reikalavimų) atsiradimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatavus ABĮ nurodytų teisinių pareigų nevykdymą, byloje reikia ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovų teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar, atsakovams įvykdžius įstatyme nurodytas pareigas ir sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, tokiais atsakovų veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams atsiradimo. Byloje reikia atsakyti į klausimą, ar dėl nurodyto atsakovų neveikimo bendrovė prarado tam tikrą turtą, ar kitaip pablogėjo bendrovės turtinė padėtis ir ar toks pablogėjimas galėjo nulemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (nemokumą). Taip pat įvertintinas atsakovų neveikimas sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu, nes nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi sprendžiant civilinės atsakomybės iš delikto taikymą reikia nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

14Sugretinus 2009 m. ir 2010 m. balansų duomenis akivaizdu, kad bendrovės vadovui A. B. nesiėmus šių veiksmų toliau mažėjo turimas turtas, didėjo įsipareigojimai kreditoriams, tačiau nuostolis vis tik mažėjo nuo 305 438 Lt – 2009 m. iki 126 073 Lt – 2010 m. Kaip paaiškino atsakovų atstovas, tuo metu vykusios ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis buvo ieškoma galimybių uždirbti pajamas, atsiskaityti su kreditoriais ir tai patvirtina atsakovų pateikti įrodymai apie 2010 m. sudarytas medienos ruošos, rangos, miško kirtimo sutartis (t. 1, b. l. 98–111), o iš 2009–2010 m. balansų duomenų matyti, kad pardavimo pajamos 2010 m. buvo panašios, kaip ir 2009 m., nors jo savikaina ir augo (t. 1, b. l. 52). Tai rodo, kad bendrovės vadovas A. B. 2010 m. siekė toliau organizuoti įmonės veiklą, gauti pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tokia veikla atitinka normalią ūkinę riziką ir nėra jokio objektyvaus pagrindo tai pripažinti akivaizdžiai nepamatuotu ir visiškai neapdairiu vadovo veikimu. Siekimas tokiu būdu spręsti iškilusias problemas ir išvengti įmonės likvidavimo nėra nei tyčinis veikimas (ar neveikimas), nei nepateisinamas aplaidumas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl atsiradusių ūkinės–finansinės veiklos sutrikimų ir UAB „Aravis“ pradelsus vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įmonės akcininkei – trečiajam asmeniui K. S. M., pastarosios iniciatyva buvo pradėtas teisminis ginčas dėl skolos priteisimo, kuris buvo išspręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu (t. 1, b. l. 94–97). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atsakovų paaiškinimus, kad iškėlus šią bylą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas didelei sumai, dėl ko visiškai sutriko ūkinė finansinė veikla. Iš tikrųjų Vilniaus apygardos teismo 2010 spalio 11 d. nutartimi byloje pagal ieškovės K. S. M. paduotą ieškinį atsakovei UAB „Aravis“ dėl skolos priteisimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Aravis“ turto areštas bendrai 410 000 Lt sumai. Būtent dėl to nutrūko įmonės veikla ir atsirado bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kadangi jie atsirado 2010 m. pabaigoje – 2011 m. I-me pusmetyje (t. 3, b. l. 61–63). Pažymėtina ir tai, kad K. S. M. yra didžiausias UAB „Aravis“ kreditorius (81,10 % visų kreditorių reikalavimų), kuri, beje, būdama šios bendrovės akcininke, kai nuosavas kapitalas tapo neigiamu, taip pat turėjo priimti ABĮ nurodytus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad byloje nėra įrodyta, jog būtent nurodyti ABĮ reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos tam, kad nebėra galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokiu būdu ieškovė neįrodė būtinos atsakovų atsakomybei kilti sąlygos, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovų teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos.

15 Dėl nuostolingų sandorių

16Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Taigi sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, sudarant pirkimo–pardavimo ir turto nuomos sandorius, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovui nuostolingas, bet tai, ar atsakovas, jį sudarydamas, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arvi cukrus“ v. G. V., bylos Nr. 3K-3-699/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.

18Ieškovė teigia, kad atsakovas A. B. priėmė nepagrįstą ir nenaudingą sprendimą parduoti ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC už 99 175,55 Lt, kai jo rinkos vertė pardavimo metu buvo 224 000 Lt, t. y. pardavė du kartus pigiau. Iš 2010 m. gegužės 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir 2010 m. gegužės 5 d. perdavimo–priėmimo akto (t. 1, b. l. 37–40) matyti, kad UAB „Aravis“ pardavė UAB „Svarbūs sprendimai“ ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC už 99 173,55 Lt (be PVM). Tačiau pažymėtina, kad ieškovė sandorio nenaudingumą grindžia UAB „Marleksa“ konsultacine išvada (t. 1, b. l. 41), kuri buvo duota neapžiūrėjus šio kilnojamojo turto ir nurodant, jog ekskavatorinė medkirtė Kobelco SK 135 SR LC vertinta, laikant, kad ji buvo tvarkinga, todėl negalima pripažinti, kad šios išvados duomenys yra visiškai pagrįsti ir gali būti jais vadovaujamasi. Pirmiausia, pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad ekskavatorius yra su defektais, nevažiuojantis, purvu užterštas variklio skyrius ir operatoriaus kabina, sulaužyti kai kurie mazgai. Šis įrašas sutartyje patvirtina, kad šis ekskavatorius 2010 m. balandžio 28 d. iš tikrųjų įlūžo į pelkę, ką ir tvirtina atsakovai, o vanduo ir dumblas apsėmė variklį ir kabiną, dumblas pateko į hidraulinę sistemą, todėl variklis neužsivedė. Šias atsakovų nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiūros aktas (t. i, b. l. 93), šias aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai A. J. ir P. P.. Nurodyti įrodymai apie nustatytus ekskavatoriaus defektus jo pardavimo metu paneigia ieškovės tvirtinimą, kad ekskavatoriaus pardavimo kaina buvo aiškiai per maža, kartu paneigia konsultacinės išvados, kuria ieškovė grindžia savo poziciją, pagrįstumą, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie taip sugadinto, kaip buvo nustatyta, ekskavatoriaus rinkos kainą.

19Kito sandorio UAB „Aravis“, 2010 m. gegužės 10 d. sudaryto su UAB „Detas“ dėl ekskavatoriaus Komatsu F0047 nuomos (t. 1, b. l. 42–43), nenaudingumas ieškovės grindžiamas tuo, kad jis buvo išsinuomotas už 4 kartus didesnę kainą, t. y. sutartimi buvo nustatytas 19 387,80 Lt mėnesinis nuomos mokestis (su PVM), kai internetiniame puslapyje tokio ekskavatoriaus nuomos kaina tuo metu buvo nurodoma 4 200 Lt (be PVM) (t. 1, b. l. 45). Pagal byloje pateiktus duomenis ekskavatorius buvo išnuomotas nuo 2010-05-10 iki 2010-10-04 (t. 1, b. l. 43–44). Tačiau pažymėtina, kad pagal pateiktus įrodymus (sutartį ir perdavimo–priėmimo) aktą buvo išnuomotas ekskavatorius Komatsu F00407, o ieškovė remiasi skelbimuose nurodyta Komatsu PC27 MR-2 modelio nuomos kaina, kuris iš jo aprašymo naudotinas kasimo darbams. Pagal tik tokius byloje pateiktus įrodymus net negalima spręsti, ar buvo išsinuomotas būtent tokio modelio ekskavatorius. Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį taip pat kalba apie ekskavatoriaus Komatsu PC27 MR-2 modelį, tačiau tai negalima laikyti fakto, kad būtent šio modelio Komatsu ir buvo išsinuomotas, pripažinimu (CPK 187 straipsnis) nes atsakovai kartu teigia, kad ekskavatorius turėjo būti pritaikytas medienos ruošimo darbams atlikti, o ne kasimui, kaip nurodyta skelbime, todėl ir tai galėjo turėti įtakos nuomos kainai. Kadangi būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas A. B., išsinuomodamas ekskavatorių medienos paruošimo darbams atlikti, jį išsinuomojo akivaizdžiai per brangiai, todėl jai pateikus faktiškai tik vieną įrodymą šiam teiginiui pagrįsti, o būtent internetinį skelbimą, kurio duomenis net negalima tiesiogiai susieti su išnuomotu objektu, laikytina, jog ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

20Vertinant nurodytų sandorių nuostolingumą atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl UAB „Aravis“ ir UAB „Svarbūs sprendimai“ sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau vėliau ieškinio atsisakė ir byla Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi buvo nutraukta (t. 2, b. l. 56–57), kas rodo, kad pati ieškovė pripažino ginčo neperspektyvumą. Todėl nebuvo ir nėra įrodytas šio sandorio niekinis pobūdis ir jo prieštaravimas imperatyviems įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad ieškovė neįrodė ne tik šių sandorių nuostolingumo, dėl ko būtų padaryta žala kreditoriams, tačiau ir atsakovų nesąžiningumo, jų akivaizdaus neapdairumo, t. y. neįrodė, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu bendrovės vadovas būtų prisiėmęs neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.

21Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo

22Ginčo santykiams aktualioje Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o 4 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme. Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N., bylos Nr. 3K-3-344/2014). Su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

23Ieškovės teigimu atsakovui A. B. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 m. pabaigoje, paaiškėjusi metiniams ūkinės veiklos rezultatams. Iš 2009 m. balanso duomenų (t. 1, b. l. 49) matyti, kad bendrovės turtas tuo metu buvo 771 057 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 431 134 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokie tuo metu buvo konkretūs pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) tam, kad būtų galima nustatyti įmonės nemokumą nurodytu laikotarpiu. Vertinant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymo sąlygas, svarbiu pripažintinas ir atsakovų atsikirtimo argumentas, kad akcininkė K. S. M. buvo kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas pareiškimą atmetė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pagal K. S. M. 2010-12-14 paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aravis“ Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla Nr. B2-3029-881/2011. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi šioje byloje buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nustačius, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, taigi ir konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Priimdamas šią nutartį teismas taip pat atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, kuomet nustatinėdamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balanso įrašyto turto santykį, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, ar kreditoriaus reikalavimas yra ginčijamas, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009) ir todėl laikė, kad 450 000 Lt skola K. S. M. tuo metu nebuvo pradelsta. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisme yra ginčijamas ieškovės finansinis reikalavimas UAB ,,Aravis“, kurio suma – 410 000 Lt – sudaro didžiausią atsakovo įsipareigojimų dalį, todėl, esant teisminiam ginčui dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimo, t. y. 410 000 Lt, neįtraukė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Tokiu būdu laikytina, kad šia nutartimi buvo konstatuotas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad net 2011 m. vasario 4 d. UAB „Aravis“ dar nebuvo nemoki ir kad mokumo nustatymas priklauso nuo K. S. M. reikalavimo pagrįstumo. Kadangi tik Vilniaus apygardos tesimo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu (t. 1, b. l. 94–97) skola K. S. M. buvo priteista, todėl šis reikalavimas nuo šio momento laikytinas pradelstu, nes UAB „Aravis“ šioje byloje ginčijo prievolės įvykdymo terminą, ir būtent jo dydis lėmė nemokumo situaciją, dėl ko ir atsirado nurodyti kreditorių reikalavimai ir netrukus, t. y. 2011 m. birželio 30 d. UAB „Aravis“ buvo iškelta bankroto byla. Įvertinus nurodytas aplinkybes negalima teigti, jog atsakovams jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo akivaizdus įmonės nemokumas, kadangi, kaip jau nurodyta, tam turėjo įtakos kilę teisminiai ginčai su kita bendrovės akcininke K. S. M., kurios skolos dydis sudaro 81,10 % visų nepatenkintų kreditorių reikalavimų. Todėl nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai pažeidė ĮBĮ numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24Dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso teise paskyrimo

25Atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise netenkintinas. Atsakovai teigia, kad ieškovė, atstovaujama naujo administratoriaus, ieškinį pareiškė, nesusipažinusi su įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentais, neatlikusi sandorių analizės ir nenustačiusi priežasčių, dėl kurių įmonė tapo nemoki tokiu būdu dirbtinai ilgina bankroto procesą, didina administravimo kaštus, o taikius laikinąsias apsaugos priemones ilgą laiką buvo suvaržytos atsakovų teisės.

26Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas netenkina prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise, nes nenustatytas sąmoningas ir akivaizdžiai netinkamas veikimas, ieškovei naudojantis suteiktomis teisėmis, t. y. pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

27Apibendrinant spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų, kaip bendrovės vadovų, civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

29Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi (t. 1, b. l. 60–61) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios teismui pripažinus ieškinį nepagrįstu ir atmestinu naikintinos, remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi.

30Trečiasis asmuo K. S. M. pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas – 1 807,36 Lt – 523,45 Eur ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 84–88), kurios priteistinos iš ieškovės, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi. Analogiškai tenkintinas ir atsakovų prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas – 2 000 Lt – 579,24 Eur, kurias patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b. l. 115) ir iš ieškovės atsakovui V. B. priteistinos 579,24 Eur atstovavimo išlaidos.

31Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

32Ieškinį atmesti.

33Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), V. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), J. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ) nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, o jų pakankamai nesant – ir piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas juos arba trečiuosius asmenis, areštą bendrai 640 814,73 Lt sumai.

34Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ įmonės kodas 123940958, buveinės adresas: Tvenkinių g. 8a, Šakių k., Kauno r. sav., atsakovui V. B., a. k. ( - ) 579,24 Eur atstovavimo išlaidas, o trečiajam asmeniui K. S. M., a. k. ( - ) – 523,45 Eur atstovavimo išlaidas.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Tomui... 2. ieškovė BUAB „Aravis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 3. Atsakovai A. B. ir V. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti... 4. Ieškovė dubliku nesutinka su atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytais... 5. Atsakovai A. B. ir V. B. triplike nurodo, jog ieškovės teiginiai, kad buvę... 6. Ieškovės atstovė advokatė R. Č. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino,... 7. Atsakovų atstovas advokatas E. B. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad... 8. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m.... 9. Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal... 10. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam... 11. Dėl LR akcinių bendrovių įstatymo38 straipsnio 3 dalies reikalavimų... 12. LR ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrovės nuosavas... 13. Iš UAB „Aravis“ įstatų (t. 1, b. l. 31–33) 26 punkto matyti, kad... 14. Sugretinus 2009 m. ir 2010 m. balansų duomenis akivaizdu, kad bendrovės... 15. Dėl nuostolingų sandorių ... 16. Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų,... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas... 18. Ieškovė teigia, kad atsakovas A. B. priėmė nepagrįstą ir nenaudingą... 19. Kito sandorio UAB „Aravis“, 2010 m. gegužės 10 d. sudaryto su UAB... 20. Vertinant nurodytų sandorių nuostolingumą atsižvelgtina ir į tai, kad... 21. Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ... 22. Ginčo santykiams aktualioje Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8... 23. Ieškovės teigimu atsakovui A. B. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos... 24. Dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso teise paskyrimo ... 25. Atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise... 26. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 27. Apibendrinant spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų, kaip bendrovės... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių... 29. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi... 30. Trečiasis asmuo K. S. M. pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas... 31. Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,... 32. Ieškinį atmesti.... 33. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14... 34. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...