Byla 2K-436-489/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš), nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžių dalių, susijusių su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalies, susijusios su nuteistiesiems M. S. ir V. G. paskirtomis bausmėmis.

3Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

4M. S. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams;

5V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas:

7M. S. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams;

8V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

9Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos aplinkybės: kad M. S., V. G., D. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė nusipirkti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K., nuvykęs į Zanzibarą, jas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, ir kad M. S., V. G., D. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Zanzibaro Tanzanijoje į Lietuvą kontrabandos būdu gabeno turėdami tikslą platinti.

10Šiuo nuosprendžiu patikslintos įrodytomis pripažintos M. S., V. G., D. K. nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant, kad buvo neteisėtai gabenama 1979,5 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 629,48 g – narkotinės medžiagos heroino;

11kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų M. S. ir V. G. palikta galioti nepakeista.

12Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

13Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. S. gynėjo – atmesti, nuteistojo M. S. ir jo gynėjo, prašiusių jo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti, nuteistojo V. G. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

141. M. S., V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrininkų susitarimą, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

152012 m., konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, susitarė iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino. Vykdydami bendrininkų susitarimą, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą, kur nenustatytas asmuo jam perdavė 1979,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 629,48 g – narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino), kurią D. K., paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t. y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012 m. lapkričio 1 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Rodūnės kelias 10a, esančiame Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

16M. S., V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, vykdydami bendrininkų susitarimą, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų heroino: 2012 m., konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, susitarė iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino). Vykdydami bendrininkų susitarimą, M. S. ir V. G. pasiūlius, D. K. nuvyko į Zanzibarą, kur nenustatytas asmuo perdavė jam 1979,5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 629,48 g – narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino), kurią D. K., paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje, t. y. dviguboje lagamino sienelėje, vykdamas lėktuvu, reisu Nr. ( - ) iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių, neteisėtai atgabeno į Lietuvą iki Vilniaus oro uosto, tačiau 2012 m. lapkričio 1 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Rodūnės kelias 10a, esančiame Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

172. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo M. S. ir V. G., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, tačiau šis teismas, parinkdamas nuteistiesiems vienodą bausmės rūšį ir nustatydamas tokį patį bausmės dydį, neįvertino kiekvieno iš nuteistųjų indėlio, padarant nusikalstamas veikas, ir nevisiškai įvertino kaltininkų asmenybes apibūdinančius duomenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas M. S. ir V. G., pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė griežtesnes savo rūšimi ir dydžiu, tačiau mažesnes nei BK straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes.

183. Kasaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas advokatas A. Juozapavičius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo ginamojo nuteisimo ir bylą nutraukti arba, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

193.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 54 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies – nuostatas ir dėl to nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį M. S..

203.2. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai, nesilaikydami kasacinės instancijos teismo praktikos, aiškino tiesioginės tyčios buvimą M. S. veiksmuose, padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo atveju, įgydamas, laikydamas, gabendamas tam tikrus daiktus, kaltininkas bent bendrai turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais turi suvokti šios medžiagos kiekius, suprasti daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatorius detaliai analizuoja tiesioginės tyčios aiškinimą kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2007, 2K-456/2007, 2K-P-218/2009, 2K-532/2009, 2K-273/2010, 2K-13/2011, 2K-379/2011, 2K-587/2012, 2K-610/2012, 2K-7-107/2013,

212K-157/2013, 2K-7-201/2013, 2K-561-511/2015, 2K-155-693/2016, teigdamas, kad asmuo turi konkrečiai, o ne bendrais bruožais, suvokti, kad jis disponuoja narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis ir kokios rūšies, ir tik toks suvokimas atitinka tiesioginės tyčios sampratą.

22Pasak kasatoriaus, priešingas („bendrais bruožais“) tiesioginės tyčios pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį aiškinimas reikalauja mažiau kaltės įrodinėjimo, neatitinka BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, BPK, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

233.2.1. Kasatorius nurodo, kad M. S. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios (kaltės), nes jis nesuvokė, kad jo veiksmai, kuriais jis padeda D. K. gabenti siuntinį iš Zanzibaro į Lietuvą, yra susiję su narkotinėmis medžiagomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme M. S. nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad elektroniniais laiškais bendraudamas su nepažįstamu asmeniu „N.“, jis buvo visiškai įsitikinęs, jog siuntinyje, kurį D. K. padėjo gabenti, yra nedeklaruoti pinigai, banko kortelės ir (arba) asmens tapatybės dokumentai. Toks jo įsitikinimas buvo grindžiamas J. D. ir A. pasakojimu, apie būtent tokio pobūdžio darbą jam sakė teisme liudiję į analogiškas keliones važiavęs P. G. ir V. G.. Jis savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą suvokė kaip kėsinimąsi į finansų sistemą ar valdymo tvarką, nes už didelio kiekio netikrų asmens tapatybių kortelių, kitokių didelio kiekio dokumentų disponavimą, netikrų ar suklastotų pinigų įgijimą, laikymą ar realizavimą, disponavimą netikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, už nedeklaruotų pinigų gabenimą per valstybės sieną numatyta administracinė atsakomybė. Kad siuntiniais bus gabenamas didelis kiekis narkotinių medžiagų, jis nesuvokė, tam niekada nebuvo išreiškęs pritarimo. Pasak kasatoriaus, kadangi siuntiniai buvo gabenami iš Afrikos, kurioje nuolat vyksta kariniai konfliktai, kyla kitokie neramumai, M. S., padėdamas D. K. gabenti siuntinį iš Afrikos į Lietuvą, neatmetė galimybės, kad suinteresuoti asmenys nori pergabenti pinigus, kurie skirti, pavyzdžiui, atsiskaityti už nupirktus ginklus arba, kad tai galėjo būti netikri pinigai, kuriuos ketinama realizuoti Europos rinkose, arba kad tai buvo suklastotos banko kortelės, kuriomis Europoje galbūt bus naudojamasi grobiant pinigus.

243.2.2. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus faktines aplinkybes, dėl M. S. suvokimo disponuojant narkotinėmis medžiagomis, ir teigiama, kad toliau minimos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad M. S. suvokė, jog jo veiksmai yra susiję su narkotinėmis medžiagomis. Dėl paso neturėjimo ir kelionės į Zanzibarą kasatorius pažymi, kad M. S. taip teigė, kai bendraudamas el. paštu jis apsimetė J. D., tačiau pats M. S. niekada neteigė, kad neturi paso; M. S. yra buvęs Zanzibare ir tai jis sąžiningai prisipažino nuo pat proceso pradžios, paaiškindamas tos kelionės aplinkybes ir tikslą (automobilių prekyba).

25Dėl teismų nustatytos aplinkybės, kad siuntos buvo gabenamos ne pirmą kartą, J. vardu sukurto elektroninio pašto ir susirašinėjimo su užsieniečiais kasatorius nurodo, jog M. S. nuo proceso pradžios parodė, kad jam tiek V. G., kuris ne kartą važiavo gabenti siuntų, tiek kiti asmenys yra pasakoję apie savo keliones į užsienį, apie tai, kaip jos vyksta, kiek už jas gauna atlygio ir pan.; J. D. padėjo susirašinėti su užsieniečiais, nes jis nemokėjo anglų kalbos. V. G., P. G., J. D. M. S. sakė, kad gabena nedeklaruotus pinigus, banko korteles ir (arba) asmens tapatybės dokumentus. D. K. viso proceso metu teigė, kad pirmąją kelionę į Zanzibarą jam organizavo P. G., antrąją – V. G.; M. S. D. K. nepažinojo. Šiuos D. K. parodymus patvirtino P. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. V. G. parodymai apie tai, kad keliones organizavo M. S., pasak kasatoriaus, neatitinka tikrovės ir vertintini kaip jo siekis sušvelninti savo teisinę atsakomybę. V. G. dar iki bendravimo su M. S. važinėjo į Turkiją ir jam šias keliones organizavo D. M., o tai, kad P. G. keliones organizavo M. S. paneigia paties P. G. parodymai.

26Dėl M. S. suorganizuotos kelionės D. K. kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. S. nuo pat proceso pradžios sąžiningai ir išsamiai nurodė šias aplinkybes, tačiau kasatoriui nesuprantama, kodėl tai buvo susieta būtent su narkotinių medžiagų, o ne, pavyzdžiui, su kokių nors kitų medžiagų (nedeklaruotų pinigų, finansinių ar kitokių dokumentų, akcizinių prekių, ribotos apyvartos ar uždraustų prekių) kontrabanda. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, M. S. pažadėta pinigų suma – 500 Eur – už padėjimą pergabenti siuntinį, su kuriuo D. K. buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, gabentų narkotinių medžiagų kiekio kontekste taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad M. S. suvokė, jog disponuoja narkotinėmis medžiagomis.

27Dėl teismų nustatytos aplinkybės, kad „G.“ – tai M. S., kasatorius tvirtina, kad „G.“ vardu naudojosi ne tik M. S., bet ir V. G., o tai, kad M. S. nuolat teiravosi dėl lagamino, kartu su D. K. baiminosi būti sugauti, paaiškinama tuo, jog M. S. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau nesusijusį su narkotinėmis medžiagomis, ir jautė įprastą tokiose situacijose nerimą.

28Pasak kasatoriaus, D. K. draugės A. M. M. S. atgabentas ir jo gyvenamojoje vietoje paliktas siuntinys buvo įprasta, niekuo neišsiskirianti kuprinė, kurios jis neatidarė ir nežiūrėjo. Be to, pakuotė su narkotinėmis medžiagomis buvo supakuota ir labai gerai paslėpta, jos nebuvo galima pamatyti net ir atidarius lagaminą, todėl M. S. negalėjo suvokti, kad jo veiksmai buvo susiję su narkotinėmis medžiagomis. Teismų išvada, kad M. S. suvokė, jog disponuoja būtent heroinu ir dideliu jo kiekiu, nemotyvuota. M. S. niekuomet nėra matęs, kaip atrodo siuntinys, nežino nei kokia jo forma, konsistencija, nei kiek jis sveria; apie tai jam nepasakojo ir D. K., kuris vienintelis galėjo prieiti prie siuntinio.

293.3. Kasatorius nurodo, kad M. S. veiksmų vertinimas ir kaip nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, padarymas tiesiogiai susijęs su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, todėl nutraukus bylą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, byla nutrauktina ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

303.4. Kasatorius nurodo, kad jei kasacinės instancijos teismas padarytų išvadą, esant M. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai, jo manymu, jo ginamajam paskirta neteisinga bausmė, t. y. netinkamai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistųjų indėlis, darant nusikalstamas veikas, labai skyrėsi, M. S. veiksmai vertintini kaip iniciatoriaus, nesuprantama, kodėl M. S., padėjusio vykdytojui D. K. gabenti siuntinį, veiksmai yra labiau pavojingi negu paties D. K. veiksmai, gabenant siuntinį. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytą prašymą visiems kaltinamiesiems skirti vienodo dydžio bausmes, be to, kaltinamųjų asmenybės iš esmės panašios.

314. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Bukelis prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. S. ir V. G. paskirtų bausmių: M. S. ir V. G. už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskirti šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje – dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu, M. S. ir V. G. paskirti galutinę dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

324.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies – nuostatas ir dėl to nuteistiesiems M. S. ir V. G. paskyrė per švelnias, teisėtumo ir teisingumo reikalavimų neatitinkančias bausmes.

334.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą paskirti nuteistiesiems švelnesnes nei numatyta BK straipsnių sankcijose bausmes nulėmė nuteistųjų asmeninės savybės ir padarytų nusikaltimų mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Kasatoriaus nuomone, tai neatitinka teismų praktikos, kurioje bausmės švelninimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016).

344.2.1. Tai, kad M. S. anksčiau buvo neteistas, baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, yra jaunas, nesusituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo ir įmonės buvo apibūdinamas teigiamai, mokosi, nuosprendžių priėmimo metu nedirbo ir neturėjo legaliai gaunamų pajamų, o V. G. buvo teistas, baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, yra jaunas, išsiskyręs, turi mažametę dukrą, dirbo, savanoriavo ir apibūdinamas teigiamai, nuosprendžių priėmimo metu nedirbo ir neturėjo legaliai gaunamų pajamų, pasak kasatoriaus, yra gyvenimiškai įprastos nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasatorius teigia, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami anksčiau neteisti, turintys nepilnamečių vaikų, dirbantys ir besimokantys asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2012, 2K-54-648/2016). Kasatorius pažymi ir tai, kad nuteistųjų vaidmuo nusikaltimuose buvo esminis, be jų šios nusikalstamos veikos nebūtų buvusios padarytos, nuteistieji patys neneigė, kad organizavo lagaminų atvežimą iš užsienio, nuteistieji bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja narkotine ar psichotropine medžiaga. Dėl to kasatorius mano, kad šios minėtos nuteistuosius apibūdinančios ir jų vaidmenį nusikalstamoje veikoje atskleidžiančios aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, mažinančiomis nuteistųjų pavojingumą ir suteikiančiomis pagrindą jiems, skiriant bausmes, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

354.2.2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas ir teigia, kad, nors narkotinės medžiagos heroinas galutinio tikslo nepasiekė ir reali žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, tačiau nuteistieji, siekdami pasipelnyti, ne kartą organizavo siuntų (narkotikų ar psichotropinių medžiagų) gabenimą, važiavo į užsienį jų pargabenti, jų nesulaikius, galbūt jie būtų tai darę dar ne vieną kartą. Nuteistieji padarė du baigtus nusikaltimus, sunkų ir labai sunkų, gabeno daugiau nei 62 kartus viršijantį minimalų heroino kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu (daugiau kaip 10 g), nėra duomenų, kad nuteistieji patys vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl, anot prokuroro, narkotinės medžiagos, kurių gabenimą jie organizavo, buvo reikalingos ne jų pačių reikmėms, tokiomis savo veikomis nuteistieji sukėlė potencialią grėsmę įstatymo saugomoms vertybėms – kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad svarbią reikšmę galimybei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismų praktikoje turi atsitiktinis veikos pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-677/2016), tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai, nusikaltimai buvo gerai organizuoti, padaryti bendrininkų grupe, pasidalinus vaidmenis, todėl jie nėra atsitiktiniai, spontaniški. Dėl to kasatorius teigia, kad, įvertinus bylos aplinkybių visumą, nusikaltimų padarymo būdą, nusikaltimų dalyko kiekį, nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumas nėra tiek mažesnis už rūšinį šių nusikaltimų pavojingumą, kad bausmių skyrimas padarytų nusikaltimų, numatytų BK straipsnių sankcijų ribose, prieštarautų teisingumo principui.

365. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Bukelio kasaciniai skundai atmestini.

37Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

386. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

397. Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinių skundų argumentai, kurie susiję su atskirų bylos aplinkybių nustatymo kritika, atskirų įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik baudžiamojo įstatymo taikymo bei BPK normų laikymosi aspektu.

40Dėl nuteistojo M. S. tyčinės kaltės nustatymo

418. Nuteistojo M. S. gynėjas skunde iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl M. S. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir teigia, kad šio nuteistojo veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes jis nežinojo apie kito bendrininko D. K. siuntinyje gabentas narkotines medžiagas, jų rūšį ir kiekį.

429. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014).

43Taigi asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą) atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).

44Asmens, kuris pats tiesiogiai kvaišalų negabeno, bet, veikdamas bendrai su kitais daug prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokimą, kad sąmoningai ir valingai veikiant grupe asmenų gabenamos narkotinės medžiagos, patvirtinančiais įrodymais gali būti šio asmens atliktų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, padėtos pastangos šiuos veiksmus atliekant, veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais grupės nariais bei aukščiau minėtos konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei suradimo aplinkybės.

4510. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė ir vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visumos analize atskleidė M. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Teismai bylos duomenimis pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jis vykdo bendrininkų susitarimą neteisėtai iš vienos šalies į kitą gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir to siekė. Nuosprendžiuose išnagrinėti nuteistojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kas gabenama D. K. gabenamame lagamine, ir nurodyti pakankamai aiškūs tyčinės kaltės kontrabanda gabenti heroiną bei disponuoti šios medžiagos dideliu kiekiu patvirtinimo argumentai.

4611. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad M. S. veikė kartu su V. G., D. K. ir nenustatytais asmenimis iš užsienio, kiekvienas šių bendrininkų atliko tam tikrus veiksmus. Nors tik D. K. Vilniaus oro uoste pareigūnų buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis specialiai įrengtoje slėptuvėje, t. y. dviguboje lagamino sienelėje, tačiau, kaip matyti iš byloje teismų nustatytų aplinkybių, M. S. buvo aktyvus bendrininkų grupės narys ir bendro tikslo vardan (iš Zanzibaro į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį heroino) veikė kryptingai: būtent jis bendravo su asmenimis iš užsienio dėl siuntų gabenimo detalių, tačiau prisistatydavo ne savo, o kito asmens vardu, tarėsi su jais dėl atlyginimo už siuntų gabenimą; pats gabenti siuntinius atsisakė, nes neva neturėjo paso, tačiau sutiko surasti žmogų, kuris tai galėtų daryti; per V. G. surado D. K., kaip asmenį, sutikusį važiuoti į Afriką; būtent M. S. rūpinosi D. K. kelionės organizavimu į Zanzibarą Tanzanijoje: už asmens iš užsienio pinigus jam parūpino kelionės bilietus, telefono išankstinio mokėjimo kortelę ir papildymus, davė pinigų kelionei, kelionės metu buvo apmokamas pragyvenimas, nakvynė viešbučiuose; aktyviai koordinavo kelionę ir instruktavo D. K.: prisistatydamas kitu asmeniu (,,G.“), nuolat kontaktavo su juo ir su asmenimis iš užsienio, D. K. nurodydamas, kaip jam elgtis, kada su kuo susitikti ir kur nuvykti, nes D. K. nemokėjo anglų kalbos, nuolat domėjosi ir rūpinosi lagaminu, D. K. telefonu teiraudamasis apie lagaminą ir jo saugumą; galiausiai kartu su V. G. atvyko į oro uostą pasitikti didelį heroino kiekį atgabenusio D. K., telefonu su juo šnekėjosi, domėjosi apie patikrinimo muitinėje eigos aplinkybes.

4712. M. S. viso proceso metu tvirtino nežinojęs, kas gabenama siuntinyje iš Tanzanijos už tam tikrą piniginį atlygį, tik įtaręs, kad ten gali būti nelegalūs ar apyvartoje uždrausti daiktai; šis argumentas nurodomas ir jo gynėjo kasaciniame skunde, tačiau šiuos teiginius paneigia byloje nustatytos kitokios aplinkybės.

48Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ir „teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų“.

49Protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad M. S. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis suvokimą apie narkotines medžiagas, turėjo suvokti, kad svetimi, nepažįstami asmenys apsiimdami apmokėti brangias keliones į įvairias užsienio šalis, siunčiamų asmenų gyvenimą ten bei grįžimą atgal, siūlydami pakankamai didelį užmokestį už fizinių ir protinių gebėjimų nereikalaujančio darbo atlikimą (lagamino gabenimą) tai atlieka tik siekdami nusikalstamų tikslų. Savo valia tapdamas narkotikų kurjerio savotišku „dispečeriu“, atlikdamas kitus byloje nustatytus veiksmus, M. S. suvokė, jog jis vykdo bendrą susitarimą neteisėtai iš Zanzibaro Tanzanijoje, per Nairobį Kenijoje ir Briuselį Belgijoje į Vilnių gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir to siekė. Aplinkybių, susijusių su siuntos gabenimo ir D. K. kelionės organizavimo konspiratyvumu, koordinavimo ir instruktavimo detalėmis, nuolatiniu rūpinimosi kroviniu, atlyginimo derinimo klausimais, visuma, siuntos dydis ir joje rastas kvaišalų kiekis pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad M. S. veikė tiesiogine tyčia.

50Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio kelionėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys panašiose pagal faktinę ir teisinę situaciją baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016).

51M. S. nurodomos versijos apie tai, kad siuntoje galbūt buvo pervežami pinigai, pasai, banko kortelės, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, kuriuose nėra net užuominų apie būtinumą padėti organizuoti būtent tokio pobūdžio objektų gabenimą į Lietuvą. Atgabentame į Lietuvą lagamine su dviguba sienele rasti paslėpti bemaž 2 kg miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 629,48 g – narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino).

5213. Taigi, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes po korekcijų dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių, atliktų apeliacinės instancijos teisme, M. S. tinkamai pritaikytos BK bendrosios ir specialiosios dalies teisės normos ir nustatytas teisingas jo padarytų veikų kvalifikavimas. Dėl to tenkinti kasatoriaus M. S. gynėjo prašymą – naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra teisinio pagrindo.

53Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir bausmės skyrimu

5414. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – ir nuteistiesiems M. S. ir V. G. paskyrė neteisingas bausmes: prokuroro manymu – per švelnias bausmes M. S. ir V. G. dėl netinkamai įvertintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių; M. S. gynėjo advokato nuomone – per griežtą bausmę M. S. dėl netinkamai įvertinto jo indėlio, darant nusikalstamas veikas.

5515. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to šiuo atveju bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

5616. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012).

5717. Pirmosios instancijos teismas M. S. ir V. G. atitinkamai už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės apribojimo bausmes, kurias subendrinus, tiek M. S., tiek V. G. buvo paskirtos galutinės bausmės – laisvės apribojimas dvejiems metams. Darydamas išvadą, kad baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytų realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai ir todėl skirdamas švelnesnes negu straipsnių sankcijose numatytos bausmes, teismas akcentavo, kad kaltinamieji dirba, mokosi, apibūdinami teigiamai, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, jų padaryti nusikalstami veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, jie po šių nusikaltimų 2013–2015 m. kitų nusikalstamų veikų nepadarė.

5818. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuteistiesiems M. S. ir V. G. paskirtų bausmių griežtinimu (atitinkamų BK straipsnių sankcijų ribose numatytų bausmių skyrimu), jį tenkino iš dalies, t. y. pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau pažymėjo, kad šis teismas, parinkdamas nuteistiesiems vienodą bausmės rūšį ir nustatydamas tokį patį bausmės dydį, neįvertino kiekvieno iš nuteistųjų indėlio, padarant nusikalstamas veikas, ir nevisiškai įvertino kaltininkų asmenybes apibūdinančius duomenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas M. S. ir V. G., pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė griežtesnes savo rūšimi ir dydžiu, tačiau mažesnes nei BK straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes.

5919. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, skiriant bausmes M. S. ir V. G., akcentuodamas bausmės paskirtį ir išskirdamas bausmės teisingumo tikslą, kaip vieną pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį į aplinkybes, susijusias su M. S. ir V. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu: nuteistieji padarė po vieną labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, už kuriuos numatytos tik itin griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų bendrais veiksmais kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų galutinio adresato nepasiekė, nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė.

6020. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės pagrįstai pripažintos reikšmingomis, atskleidžiant mažesnį M. S. ir V. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o tai ir yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikties teisingumo principui padaryti. Pažymėtina, kad prokuroro nurodomos aplinkybės, jo manymu, paneigiančios nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą, neatitinka byloje pripažintų įrodytomis aplinkybių. Priešingai, nei nurodo prokuroras, teismai nenustatė, kad narkotinės medžiagos buvo gabenamos turint tikslą platinti, be to, byloje įrodytas tik vienas narkotinių medžiagų gabenimo faktas, o tai, kad nuteistieji ne kartą organizavo narkotinių medžiagų siuntiniais gabenimą, nei buvo inkriminuota jiems pareikštame kaltinime, nei jie buvo už tai nuteisti. Be to, priešingai nei teigia prokuroras, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

6121. Be minėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai atsižvelgė ir į kiekvieno iš nuteistųjų indėlį, darant nusikalstamas veikas, ir į jų asmenybes apibūdinančius duomenis. Teismas konstatavo, kad nusikalstamų veikų iniciatorius buvo būtent M. S., V. G. tik epizodiškai vykdė kai kuriuos M. S. nurodymus. Priešingai nei nurodoma kasatoriaus M. S. gynėjo kasaciniame skunde, tai M. S. indėlis į nusikalstamų veikų padarymą buvo didesnis ir reikšmingesnis, nei V. G. ar D. K., gabenusio siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, nes, be M. S. koordinavimo ir veiksmų organizavimo, narkotinių medžiagų gabenimas kontrabanda būtų labai apsunkintas arba apskritai neįmanomas.

62Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, naujų nusikalstamų veikų po 2012 m. lapkričio 1 d. nepadarė, administracine tvarka baustas, neregistruotas nei narkologo, nei psichiatro įskaitoje, yra jaunas, susituokęs, dirbo ir darbdavio buvo apibūdinamas teigiamai, mokosi; V. G. anksčiau buvo teistas, tačiau po 2012 m. lapkričio 1 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, neregistruotas nei narkologo, nei psichiatro įskaitoje, yra jaunas, išsituokęs, turi mažametę dukrą, dirbo ir savanoriavo, darbdavio buvo apibūdinamas teigiamai.

63Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės kartu su aplinkybėmis, apibūdinančiomis M. S. ir V. G. padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų padarymo konkrečias aplinkybes, sudarė pakankamą pagrindą apeliacinės instancijos teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau sugriežtinti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems M. S. ir V. G. paskirtas bausmes, skiriant jiems padarytų BK numatytų nusikalstamų veikų sankcijose nurodytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

6422. Kasatoriaus M. S. gynėjo argumentai, kad bausmės neteisingumas pasireiškė tuo, jog nuteistųjų asmenybės yra panašios, todėl jiems turėjo būti skiriamos vienodo dydžio bausmės, nepagrįsti, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bausmių dydžiai veikos bendrininkams buvo individualizuojami, remiantis skirtingais pagrindais, kuriuos lėmė skirtingos aplinkybės.

65Nors kasatoriai, tiek prokuroras, tiek M. S. gynėjas, teigia, kad ir tokios bausmės yra neteisingos, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindų dar labiau švelninti ar griežtinti M. S. ir V. G. paskirtų bausmių, nes jiems bausmės paskirtos, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jų rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį pagal BK 41 straipsnio 2 dalį, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. gynėjo kasaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tik tam tikras bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau pagal kasacinę praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

6623. Darytina bendra išvada, kad keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, vadovaujantis kasaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

68Atmesti nuteistojo M. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažinti... 4. M. S. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 5. V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. M. S. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 8. V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 9. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos aplinkybės: kad M. S., V.... 10. Šiuo nuosprendžiu patikslintos įrodytomis pripažintos M. S., V. G., D. K.... 11. kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų M. S.... 12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. K., tačiau... 13. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą... 14. 1. M. S., V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti... 15. 2012 m., konkrečiai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su... 16. M. S., V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį nuteisti... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios... 18. 3. Kasaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas advokatas A. Juozapavičius... 19. 3.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 20. 3.2. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai, nesilaikydami kasacinės... 21. 2K-157/2013, 2K-7-201/2013, 2K-561-511/2015, 2K-155-693/2016, teigdamas, kad... 22. Pasak kasatoriaus, priešingas („bendrais bruožais“) tiesioginės tyčios... 23. 3.2.1. Kasatorius nurodo, kad M. S. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios... 24. 3.2.2. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvadomis, padarytomis... 25. Dėl teismų nustatytos aplinkybės, kad siuntos buvo gabenamos ne pirmą... 26. Dėl M. S. suorganizuotos kelionės D. K. kasaciniame skunde atkreipiamas... 27. Dėl teismų nustatytos aplinkybės, kad „G.“ – tai M. S., kasatorius... 28. Pasak kasatoriaus, D. K. draugės A. M. M. S. atgabentas ir jo gyvenamojoje... 29. 3.3. Kasatorius nurodo, kad M. S. veiksmų vertinimas ir kaip nusikaltimo,... 30. 3.4. Kasatorius nurodo, kad jei kasacinės instancijos teismas padarytų... 31. 4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo... 32. 4.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 33. 4.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 34. 4.2.1. Tai, kad M. S. anksčiau buvo neteistas, baustas administracine tvarka,... 35. 4.2.2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 36. 5. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, Vilniaus apygardos... 37. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 38. 6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus... 39. 7. Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų... 40. Dėl nuteistojo M. S. tyčinės kaltės nustatymo... 41. 8. Nuteistojo M. S. gynėjas skunde iš esmės nesutinka su pirmosios ir... 42. 9. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia... 43. Taigi asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų... 44. Asmens, kuris pats tiesiogiai kvaišalų negabeno, bet, veikdamas bendrai su... 45. 10. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio darytina išvada, kad tiek... 46. 11. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad M. S. veikė... 47. 12. M. S. viso proceso metu tvirtino nežinojęs, kas gabenama siuntinyje iš... 48. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 49. Protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia... 50. Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį gabenti siuntinius iš vienos... 51. M. S. nurodomos versijos apie tai, kad siuntoje galbūt buvo pervežami... 52. 13. Taigi, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes po korekcijų dėl įrodytomis... 53. Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių BK 54 straipsnio 3 dalies... 54. 14. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 55. 15. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 56. 16. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso... 57. 17. Pirmosios instancijos teismas M. S. ir V. G. atitinkamai už BK 25... 58. 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio... 59. 19. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė... 60. 20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios... 61. 21. Be minėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. S.... 63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės kartu su aplinkybėmis,... 64. 22. Kasatoriaus M. S. gynėjo argumentai, kad bausmės neteisingumas... 65. Nors kasatoriai, tiek prokuroras, tiek M. S. gynėjas, teigia, kad ir tokios... 66. 23. Darytina bendra išvada, kad keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Atmesti nuteistojo M. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir Vilniaus...