Byla 1-421-917/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, Editai Ugenskienei, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokatei Eglei Dargvainei, nukentėjusiajai A. A., jos atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiojo R. S. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2J. B., gim. ( - ), a/k ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), aukštojo išsilavinimo, dirba LR VMVT PM VKS Lavoriškių PVP veterinarijos gydytoju-valstybinės veterinarijos inspektoriumi, lietuvis, neteistas,

3kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5J. B. 2014 metų birželio mėnesį pasisavino A. A. 2013 metų gruodžio mėnesį jam patikėtą automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintą 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės ( - ) įvertintą 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio men. šioje svetainėje skelbiamą analogiškus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainą, o 2015 m. gegužės 23 d. nepriklausomo turto vertintojo E. L. išduortą Transporto priemonės vertinimo išvadą Nr. L150519 įvertintą 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui.

6Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustytu laiku, Pagėgių miestelyje, prie garažų, esančių Melioratorių g., apgaule, t.y. žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst. Nr. ( - ) savininkė A. A., kuri šio automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtą aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R. S., šį automobilį už 261,06 erurų (900,- litų) pardavė R. S., ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasirašyti A. A. į Kauną, ir su savininkės parašu ją grąžinti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policiją ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašys, apgaulingai žadėjo R. S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015 m. gegužės 18 d. policijos pareigūnų automobilis buvo paimtas iš K. B. ir grąžintas A. A..

7Kaltinamasis J. B. teisme kaltu neprisipažino, parodė, jog 2013-05-13 pradėjo dirbti Panemunės pasienio veterinarijoje ir į darbo vietą važiavo automobiliu „Mitsubishi“. Automobilis „Mitsubishi“ jo buvusiai draugei M. T. buvo padovanotas 18-ojo gimtadienio proga. Bet ji juo nesinaudojo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2013 m. gruodžio mėn. sugedo A.automobilis „Renault megane scenic“, vals. Nr. ( - ) Draugiškai pasiūlė susikeisti automobiliais, kad ji pasiimtų „Mitsubishi“, o jis pasiima „Renault megane scenic“, jeigu jam pavyks jį užvesti. Automobilį pavyko užvesti. A. pasakė, kad jis dabar gali tuo automobiliu naudotis. Jis jį šiek tiek pasitvarkė, pasikeitė kuro filtrą, alyvą, priekinius valytuvus. Tuo automobiliu sėkmingai važinėjo iki 2014 m. balandžio mėn. Kiek atsimena, grįžo į Kauną, tuo metu A. nebuvo namuose. Tą pačią dieną su A. susitarė, kad jis automobilį nupirks, jis pasiūlė 1500 Lt kainą. A. sutiko, viskas vyko girdint M. T.. Tos pašios dienos vakare, nuėmė 500 Lt iš bankomato. T. matant, padavė 500 Lt kaip avansą A. pasižadėjo, kad 2014 m. gegužės mėn. sumokės likusius pinigus - 1000 Lt. A. sutiko. 2014 m. gegužės mėn., buvo perkeltas dirbti iš Panemunės veterinarijos pasienio posto į Kybartų kelio pasienio veterinarijos postą. Ten dirbo nuo 2014-05-21 iki 2014-07-31, nes 2014-08-01 grįžo dirbti į Panemunės pasienio veterinarijos postą. Tuo metu, buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, todėl 2014 m. gegužės mėn. A. negalėjo atiduoti 1000 Lt skolos. A. informavo, ji tam neprieštaravo ir sakė, kad kelių mėnesių laikotarpyje, t.y. iki rudens, tie pinigai bus atiduoti. A. jokių pretenzijų neturėjo. Kas liečia „Renault megane scenic“, tai jos techninė apžiūra turėjo pasibaigti 2014-06-04. Kadangi pasibaigė techninė apžiūra, automobilis tapo nenaudojamas, jis automobilį pastatė Pagėgiuose, netoli savo namų. Su nukentėjusiuoju R. S. buvo pažįstami. Vieną vakarą, birželio pradžioje, šnekėjosi, R. paklausė, ką jis planuoja daryti su tuo automobiliu. Jis pasakė, ką galima su juo daryti, kai to automobilio tokia techninė būklė, pasibaigusi techninė apžiūra. Jis pasakė, kad tą automobilį galėtų susiremontuoti, pasiruošti techninei apžiūrai ir iš jo nupirkti. Kadangi jau buvo davęs 500 Lt A., todėl mano, kad S. galėjo duoti tą automobilį minimaliai susitvarkyti, pasiruošti techniniai apžiūrai. Jis sutiko, sutarė, kad viską taip ir padarys. Automobilio dokumentus, techninę apžiūrą ir visus kitus popierius, jis pasiėmė ir pasakė, kad kai tą automobilį suremontuos, tada viską aptars dėl atsiskaitymo, jis sutiko. Nuo 2014m. birželio mėn. pirmos pusės, jis to automobilio nematė, kiek žino, R. tą automobilį ruošė techninei apžiūrai. 2014 m. rugpjūčio mėn., buvo persikėlęs Pagėgiuose iš ( - ) g. Jis jam atvežė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo užpildyta jo dukters K. B.. Dokumentas buvo dalinai užpildytas, be datos ir be savininkės A. parašo. Jis jo paprašė nuvežti į Kauną A. pirkimo – pardavimo sutartį, kad ji pasirašytų ir su ja kartu nueitų į „Regitrą“ persirašyti naujam pirkėjui. Kad atsirado automobilį perkantis asmuo, A. informavo 2014 m. rugpjūčio mėn. Tačiau, jis jai dar negalėjo pats susimokėti 1000 Lt, nes dar turėjo finansinių problemų. Tą žinojo ir A.. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti Vilniuje. Maždaug 2014 m. rugsėjo-spalio mėn. jo pastovi draugystė su M. T. nutrūko. 2014 m. spalio mėn. sulaukė skambučio iš Panemunės-Šančių PN tyrėjo S. K., kad yra parašytas pareiškimas policijoje dėl šito automobilio, paprašė atvykti į komisariatą. Atvyko į komisariatą, tyrėjas užrašė jo parodymus, turėjo pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, ją nusikopijavo, ten nebuvo A. parašo ir datos. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo tarnyboje, jam paskambino advokatas T., paaiškino, kad reikalą galima būtų išspręsti be didelių ginčų ir teisme. Advokatui pasakė, kad iš jo A. už automobilį reikalauja nepagrįstai, ne pagal susitarimą - 6000 Lt. Su A. susitiko ( - ) g., pasakė, kad gali A. pinigus sumokėti, gali ir automobilį grąžinti. Su S. nesusitarė tikslios automobilio sumos. Nežino, kodėl jis taip įvardino, kad pasiėmęs iš jo automobilio dokumentus, iš karto jam sumokėjo pinigus, o tik po kurio laiko pildė pirkimo – pardavimo sutartį. Kalbėjo, kad už automobilį sumokės, kai praeis techninę apžiūrą. Tiksliai nepamena, kas buvo automobilyje, ar kokių daiktų dar buvo, dabar tiksliai nepamena. 2014 m. rugpjūčio mėn. atvažiavo S. su „Renault megane scenic“, jau praėjęs technikinę apžiūrą ir pasakė, kad reikia užpildyti pirkimo – pardavimo sutartį. Ji paėmė automobilio registracijos liudijimą ir kitus dokumentus, užrašė savo duomenis, iš registracijos liudijimo nurodė savininkės duomenis, datos nebuvo, negalėjo būti A. parašo, ir tą pirkimo – pardavimo sutartį R. ją atvežė į namus, ir paprašė, kad užpildytų A.. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta suma 800 ar 900 Lt. Jis automobilio nepardavė niekam, nes jis, oficialiai, pagal dokumentus buvo ne jo. Kiek atsimena, kiek skaitė, kad technikinė apžiūra buvo pereita 2014-08-12 Telšiuose. Neprašė pas R. S. po techninės apžiūros gražinti jam automobilio. Kaip supranta, A. sutiko, kad jis parduotų tą automobilį. Kad ji būtų pasakiusi, jog tikrai neparduos automobilio, taip nebuvo. Jis automobilio nepardavė. Kai jam buvo pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, tai jis atvežė jos originalą, nebuvo datos, nebuvo parašo. Ir A. parašas ten turėjo atsirasti tada, kai jis jai pats sumokės 1000 Lt skolą ir jie nueis į „Regitrą“, perregistruos naują pirkėją. Nebuvo šitos sutarties nuvežęs A., bet informavo, kad yra pirkėjas, kad yra pirkimo – pardavimo sutartis, bet neturi pinigų iki galo su jais atsiskaityti. Laikui bėgant, jis savo įsipareigojimą įvykdė. Su T. pradėjo draugauti nuo 2012-05 mėn. iki 2014 m. rudens. Kartu su ja negyveno, tačiau juos siejo artimi santykiai. T. artimieji padovanojo automobilį „Mitsubishi Galant“, tuo automobiliu trumpai naudojosi. „Renault megane scenic“ gavo naudotis iš A. 2013m. gruodžio mėn. Buvo tik užkūrimo problema. Techninė apžiūra buvo galiojanti iki 2014-06-04. Su A., sutarė nupirkti automobilį už 1500 Lt. Tas automobilis, kai jį užkūrė, stovėjo prie A. namų, ( - ). A. pasakė, kad jeigu tą automobilį užsikursi, galėsi juo naudotis. Ji nepasakė konkrečios datos, nuo kada gali naudotis automobiliu. Nešnekėjo su R. S., kad yra skolingas automobilio savininkei. Buvo standartinė pirkimo – pardavimo sutartis. S. atvežus 2014 m. rugpjūčio mėn.. pirkimo – pardavimo sutarties projektą, ten jau buvo ta suma 900 Lt įrašyta. 2014 m. balandžio mėn. sutarė dėl automobilio pirkimo, konkrečios dienos nepamena. Susitarė, jog tą automobilį nupirks už 1500 Lt. Avansą padavė iš karto 500 Lt. Su A. susitarė, kad atidavus likusią pinigų dalį, taps automobilio savininku. Tai dienai, kada buvo surašyta pirkimo – pardavimo sutartis, reali vertė to automobilio buvo 900 Lt. Pats nukentėjusysis susigalvojo tą sumą ir įvertino. Bet kokią sumą reikia į sutartį įrašyti ir visi taip daro. Prisipažįsta kaltu tik dėl to, jog nenunešė sutarties automobilio savininkei A. A..

8Nors kaltinamasis J. B. kaltu terisme neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta ne tik daliniais paties kaltinamojo parodymais, bet ir žemiau išdėstomais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

9Nukentėjusioji A. A. teisme parodė, jog tuo metu turėjo du automobilius. J. B. atvažiuodavo pas jos dukrą M. į svečius, tačiau jam visada kildavo problemų, kaip grįžti namo ar atvažiuoti, dažnai ji jį vežiodavo. J. pats pradėjo prašyti, kad ji duotų automobilį. Vėliau jau neatsiklausęs jį imdavo, dar vėliau jos mamai pareiškė, kad reikia perrašyti automobilį Mitsubishi J. vardu. Pareiškė, kad J. darbe reikalauja, kad jis į darbą atvažiuotų su jam priklausančiu automobiliu. J. dirbo Pagėgiuose muitinėje. Po kelių mėnesių ji atsiėmė Mitsubishi automobilį. Jam pasakė, kad spręstųsi savo problemas pats, pasakė, kad jiems reikia Mitsubishi automobilio, kad M. mokosi vairuoti. Vėliau J. paskolino automobilį ,,Renault megane“. Automobilis ,,Renault megane“ buvo techniškai tvarkingas, buvo nupirkusi naujus ratus, naują akumuliatorių, padangas, nebuvo problemų su užvedimu. J. duodama automobilį, pasakė, kad čia yra dyzelis, ne dujos, bus sunkiau užkurti, nes kelias dienas stovėjo, juo niekur nevažiavo. J. padavė raktelius ir jis išvažiavo. Nežino, ar jam iš pirmo karto užsikūrė, ar ne. Jonas automobilio negrąžino, vis atsirasdavo reikalų, problemų, dėl ko negalėdavo grąžinti. Ji matė, kad automobilio neatsiims, dukrai vis sakė, kad J. paskambintų, parašytų. J. retai atvažiuodavo. Nebuvo su J. kalbos apie automobilio ,,Renault megane“ pardavimą. Tikslu susigrąžinti automobilį M.pasakė, kad ji Jonui pasakytų, jog nori parduoti automobilį. Balandžio mėnesį atėjo Jonas su M., padavė pinigus 500 Lt už automobilį ir pasakė, kad jį pirks. Realių tikslų parduoti automobilį neturėjo. Jonas padavė 500 Lt ir pasakė, kad kitus vėliau grąžins. Pasakė, kad automobilio ,,Renault megane“ vertė 6000 litų. Ji pasiėmė 500 litų ir pasakė, kad kai gaus automobilį, atiduos tuos pinigus. Vėliau nesirūpino tuo automobiliu, nes buvo blogai su sveikata, reikėjo ruoštis operacijai, kai pagerėjo sveikata, nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad nori atsiimti savo automobilį. Policijos pareigūnas pasakė, kad reikia nurodyti automobilio vertę, tai ji parašė, kad verta 6000 litų. M. internete pamatė, kad automobilis parduotas, ji pati jokio parašo nepadėjo. M. parodė pirkimo-pardavimo sutartį. Tada ji nuėjo į policiją, parodė sutartį, pareigūnai pasakė, kad jie irgi turi šią sutartį. 2014 gruodžio mėnesį susitiko su J., jis pasakė, kad su ja jau atsiskaitė, kad dagiau 500 litų tas automobilis nevertas. Po naujųjų metų iš Jono į sąskaitą gavo 1000 litų. Jis jokių dokumentų neatvežė, ji nieko nepasirašė. Per internetą susirado K. B. ir jai parašė, kad ji pirko automobilį, kurio ji nepardavė. M. visada sakė, kad sakytų J., jog atiduotų jai automobilį. Paskutinį kartą dukra su J. matėsi 2014 rugsėjo pradžioje, po to jis išvažiavo į Vilnių dirbti. Jonui ji leido naudotis automobiliu savaitę, kad nepavėluotų į darbą, iš J. jokio atlygio neėmė. Jai jos automobilis buvo reikalingas, automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilio kainą nusistatė pati, pagal internetą. Civilinį ieškinį palaiko. Automobilis ,,Renault megane“ registruotas jos vardu. Sužinojo, kad J. atliko veiksmus, susijusius su automobilio remontu, bet ji J. neprašė, jog tvarkytų tą automobilį, nes jis ir taip tvarkingas.

10Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu balstu perskaitė nukentėjusios A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji apklausiama parodė, jog 2013 metų rudenį, kai J. B., gimęs ( - ), gyv. ( - ), dar artimai draugavo su jos dukterimi, jis jos paprašė leisti keletui mėnesių, t.y. kol jis įsigys pats kitą automobilį, leisti pasinaudoti jos automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. ( - ). Kadangi minėtas automobilis buvo nenaudojamas, jam padavė automobilio raktelius ir registracijos dokumentus savo namuose, esančiuose ( - ). 2014 metų pavasarį paklausė, kada ketina grąžinti automobilį. J. B. pradžioje teigė, kad tuoj, vėliau pradėjo sakyti, kad nori jį iš jos nupirkti, siūlė sumokėti 2000 litų ir 2014m. balandžio mėnesį davė 500 litų avansą. Jau nujausdama, kad bus sunku atgauti automobilį, ji kaip ir sutiko gauti automobilio vertę pinigais. J. B. pasakė, kad 2013 metų rudenį, tai yra tuo laiku, kai leido jam naudotis automobiliu, jo vertė buvo 6000 litų, tačiau jis nesutiko mokėti jos nurodytos sumos ir pažadėjo automobilį grąžinti nedelsiant. 500 litų iš jo paėmė avansu apsidraudimui, kadangi juo pradėjo nepasitikėti. J. B. negrąžino automobilio, juo važinėjo ir 2014m. vasarą pastebėjo, kad važinėja jau kitu automobiliu. J. B. pradėjo vengti su ja bendrauti, automobilio vis negrąžino. 2014-12-15 iš VĮ Regitra gavusi pažymą, kad automobilis yra registruotas vis dar jos vardu, tačiau jos dukra iš interneto kokiu tai būdu gavo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, pagal kurią ji 2014 metais Pagėgiuose, neva už 900 litų pardavusi. K. B., taip pat 2014-12-15 UAB „iš Kauno techninio centro“ gavo Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 705-0018603 kopiją iš kurios matyti, kad automobilis 2014-08-12 sėkmingai praėjo techninę apžiūrą UAB „( - ) tre“. 2015m. gegužės 18 d. policijos pareigūnai jai grąžino automobilį, automobilio dokumentus ir raktelį su pulteliu. Tačiau kai automobilį davė J. B., automobilyje buvo naujas akumuliatorius, buvo naujos ir visos vienodos keturios universalios padangos pirktos „Helio ratai“ parduotuvėje, kai pasiėmė automobilį, tai padangos visos senos, skirtingų firmų, pakeistas akumuliatorius. Jos akumuliatorius buvo pirktas 2013 m. liepos mėnesį „( - ). Tiek padangų pirkimo dokumentus, tiek akumuliatoriaus pirkimo dokumentus buvo palikusi įmautėje automobilio priekiniame stalčiuke, o atsiėmus automobilį, šių daiktų nebuvo. Salone yra naujų įbrėžimų, salonas purvinas. J. B. sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarė pašto perlaidą 295,86 eurų sumai (1000 litų) (1 t., b.l. 58-59).

11Teisme perskaičius šiuos parodymus, A. A. juos pilnai patvirtino. Papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taip smulkiai apklausiama, kaip teisme. Pareiškimą policijai pirmą kartą parašė 2014-09-15, nes realiai nežadėjo J. parduoti automobilio. Reliai parduoti automobilio nenorėjo nei J., nei kam nors kitam, taip J. pasakė tik norėdama atgauti savo automobilį.

12Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, jog pažįsta kaltinamąjį, iš jo pirko automobilį, giminystės ryšių nėra, noro apkalbėti nėra. Prie garažo Pagėgių savivaldybėje stovėjo automobilis, jį pasiūlė parduoti J. B., aplinkybių smulkiai nepamena. Sutarė, kad už 900 litų parduos automobilį ,,Renault Megane scenic“. Dokumentų neapžiūrinėjo, tik patį automobilį, registracijos dokumentų nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. parodė registracijos liudijimą, dėl to, kad J. parodė, kur yra padėti dokumentai, tačiau jis jų rankoje nelaikė. Sužinojo, kad automobilis ne J. B. tik tada, kai norėjo apdrausti automobilį. Ir tik tada pamatė, kad automobilio savininkė - moteris, tada kilo abejonių, skambino J. B.. J. sakė, kad jokių problemų nebus, jokių problemų ir nebuvo, tik tas, kad po mėnesio dar nebuvo pasirašytų dokumentų. Kaltinamasis jokio įgaliojimo jam nepateikė, J. sakė, kad savininkė sutinka parduoti automobilį. Jis su J. B. iki tol nebendravo, tik buvo matęs prie garažų. Automobilį pirko dukrai, registruoti automobilį norėjo dukros K. B. vardu. Automobilį pirkti sutarė už 900 litų, pinigus Jonui perdavė prie garažų, pinigų perdavimo niekas nematė. Perrašinėti automobilio niekas nebandė, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė savininkės vardą, pavardę, jos adresą, dukra pasirašė ir jis šią sutartį perdavė J. B., kad perduotų šią sutartį pasirašyti savininkei, kad per 10 dienų automobilį išregistruotų. Iš automobilio techninio paso nurodė asmens duomenis ir adresą. J. B. pasirašytos sutarties neatvežė, jam skambino, bet jis sakė, kad savininkės nėra, paskui sakė, kad paties nėra, Jonui vis atsirasdavo kliūčių, dėl ko savinininkė negali pasirašyti sutarties. Prašė J. B. grąžinti pinigus, pateikė keletą variantų, siūlė nupirkti dar vieną automobilį tokį patį, bet jis nekreipė dėmesio, praėjo metai, kaip Jonas dar nebuvo sugebėjęs pateikti savininkei pasirašyti sutarties. Kai susitarė su J. dėl pirkimo-pardavimo buvo 2014 metų gal ruduo ar vasaros pabaiga. Į policiją nesikreipė dėl automobilio, nes vis dar tikėjosi, kad ši problema išsispręs, tačiau vėliau policija pati į jį kreipėsi, jam paskambino, ar šaukimą gavo ir išsikvietė į policiją į apklausą, dar vėliau, policija paėmė automobilį. Kaltinamasis žalos neatlygino, kai pirko automobilį, jo techninė būklė buvo bloga, išorė buvo aprūdijus, remonto metu išlindo daugiau gedimų. Garažuose jokio serviso nėra, ten susirenka mėgėjai, pasikonsultuoti, susiremontuoti. Davė J. 900 litų, rašytinės sutarties nepasirašė, raštelio jokio taip pat nepasirašė, nes jis J. pasitikėjo, tai buvo jų žodinis susitarimas. Neskaičiavo, kiek pirko ir kiek pardavė automobilių, pirkdamas automobilį sudarydavo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ne visada, jokių raštelių nepasirašinėdavo, sėkmingai sandoriai įvykdavo. Nežino dėl kokių priežasčių J. neigia, kad jis jam sumokėjo 900 litų. Pasiūlė 900 litų dėl to, kad pažiūrėjo rinką automobilio internete. Kartu įvertino kainą automobilio, pradinė kaina gal buvo ir didesnė, bet jis nepamena. Galutinė kaina už automobilį buvo sutarta 900 litų. J. sutiko parduoti už 900 litų. Pildė pirkimo-pardavimo sutartį. Kas pildė, nepamena. Pamena, kad duodant 900 litų nežinojo, kad automobilis nepriklauso J. B., o priklauso kitai savininkei. Prieš varant techninę apžiūrą, pamatė, kad savininkė kita. Slenksčio surūdijimas priklauso, nuo jo eksplotavimo, nuo automobilio markės, modelio, per pusmetį negali surūdyti. Jis nudažė automobilį tam, kad jis praeitų techninę apžiūrą. Kai sumokėjo pinigus, suprato, kad yra savininkas, automobilis nebuvo registruotas, jis dukros vardu automobilį norėjo registruoti, jai pirko kaip dovaną, jam šio automobilio nereikėjo. Nepamena, kur tuo metu buvo J. B., kai atvažiavo pas draugą į garažą. Nepamena, kada jis praėjo techninę apžiūrą, jis ilgai remontavo, pirko kai kurias naujas detales, 900 litų buvo pilna kaina už automobilį. 900 litų buvo mažiausia suma, kurią jis buvo sumokėjęs, pirkdamas automobilį. Automobilis buvo eksplotuojamas 8 mėnesius, nežino, kiek buvo pravažiuota su automobiliu, juo pats nevažinėjo. J. B. pasitikėjo, jį prie garažų matydavo, jam pasirodė normalus, dirbantis žmogus.

13Liudytoja M. T. teisme parodė, jog pažįsta J. B., kartu 3 metus draugavo. Kartu negyveno, bendro turto, skolų nėra. J. reikėjo važiuoti į darbą, jis neturėjo transporto priemonės kaip nuvažiuoti, ji jam pasakė, kad gali paskolinti jam automobilį ,,Renault Megane“. Nežino, ar automobilis ,,Renaul Megane“ buvo techniškai tvarkingas, su juo nevažinėjo, važinėjo mama. Jonas tuo metu neturėjo automobilio. Pas jį atvažiuodavo kitu jų automobiliu ,,Mitsubishi“, šį automobilį buvo gavusi dovanų, bet juo nevažinėjo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Mintis paskolinti automobilį Mitsubishi kilo bendrai. Jis gyveno Pagėgiuose, Kaune, ( - ) g. Kiek laiko jis naudojosi automobiliu ,,Mitsubishi“, tiksliai nepamena. J. buvo pasakyta, kad grąžintų automobilį, mama prašė ir jis. Mamos klausė, ar būtų tokia galimybė jam paskolinti automobilį. Tarp jos ir J. santykiai buvo geri, ji juo pasitikėjo, Jonas su jos mama bendravo mažai, bet santykiai buvo geri. Jos iniciatyva paskolino automobilį. Savaitgalį leido kartu, mamos atsiklausė telefonu. Automobiliu ,,Reno Megane“ J. važinėdavo į darbą, šiuo automobiliu važiuodavo ir ji kartu, ji jam vis sakydavo, kad grąžintų, tiksliai nepasakys, kiek kartų ji jam sakė, kad grąžintų automobilį, tačiau tikrai nemažai. Automobiliu naudojosi 2-3 mėnesius. Jis jai sakė, kad jis norėtų įsigyti automobilį ,,Reno Megane“ automobilį, nežino ar jis sakė sumą, jis sakė, kad turi pinigų automobiliui įsigyti. Pkalbio dėl pirkimo-pardavimo, ji negirdėjo. Mama norėjo susigrąžinti automobilį, nenorėjo jo parduoti. Jonas mamai siūlė perpirkti automobilį, kadangi ilgai juo naudojosi, kito automobilio neturėjo, automobilio reikėjo, iniciatyva pirkti automobilį buvo iš Jono. Apie automobilio kainas ji negirdėjo ir nežinojo. Matė, kaip J. perdavė 500 litų už automobilį, nežino, už ką buvo tie pinigai, nebuvo įvardinta. Iš J. gavo informaciją, kad jie su mama susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo. J. nuomonė buvo pasakyta, kad automobilio ,,Reno megane“ vertė – 2000 Lt. Tarp J. ir jos mamos nebuvo pasirašytas joks susitarimas. Jonas sakydavo iki balandžio mėnesio perduos likusius pinigus, kiek žino, daugiau nebuvo perduota pinigų. Kai J. padavė 500 litų mamai, jų santykiai su Jonu buvo jau nebe tokie geri, buvo įtampa. Nežino, kodėl J. neatidavė automobilio, gal dėl to, kad jam buvo patogu. Mama nenorėjo parduoti automobilio Jonui, ji tik norėjo jį atgauti. Ji sakė, kad J. pasakys apie ketinimą parduoti automobilį tam, kad greičiau jį atgautų. Jonas buvo paskolinęs jai savo telefoną, ji naudojosi jo telefonu, jo pašto paskyra buvo įjungta ir jai ateidavo jo žinutės ir taip rado tą pirkimo - pardavimo sutartį, pamena, jog buvo K. B. ir mamos duomenys. Kokia suma pirkimo –pardavimo sutartyje buvo nurodyta, nepamena. Kada tiksliai Jonas nusipirko automobilį, nepamena, bet buvo jau šilta, jis ją iš paskaitų paėmė, automobilis buvo BMW. Kai į telefoną atėjo žinutė su ta pirkimo-pardavimo sutartimi, šis atvejis buvo po to, kai Jonas jau buvo nusipirkęs automobilį. Kai pamatė tą sutartį, su Jonu nekalbėjo, parodė mamai.

14Liudytoja K. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį mato antrą kartą teismo posėdyje, giminystės ryšių, noro apkalbėti, pykčių nėra. Automobilį padovanojo tėtis R. S., pirmą kartą automobilį pamatė pas save darbe, R. S. atvažiavo su automobiliu ir paklausė ar jai patinka, sakė, jei patinka, tai pirks. Automobilis -,,Renault Megane scenic“, valst. Nr. ( - ), baltos spalvos. Kadangi tėtis R. S. pasakė, kad automobilį sutvarkys, kad būtų techniškai tvarkingas, kad jam iš jo kišenės nieko nekainuos, ji sutiko, kad automobilį nupirktų. Automobilį remontavo ir jo draugas, ir tėtis. Žino, kad automobilis kainavo 900 litų. Automobilis nebuvo registruotas jos vardu, prieš einant techninę apžiūrą, reikėjo apdrausti automobilį, ruošiantis apdrausti automobilį tėtis R. S. pamatė, kad automobilis priklauso ne J., o savininkė - A. A., tada tėtis paskambino J., paklausti kaip čia yra, bet J. atsakė, kad viskas bus gerai. Kai tėtis sutvarkė automobilį ir kai automobilis praėjo techninę apžiūrą, automobilį ji pasiėmė sau. Su tėčiu užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, ją pildė savo ranka, automobilio duomenis, bei savininkės vardą, pavardę užpildė nuo automobilio techninio paso. Tėtis stovėjo šalia, kai surašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį, sumą įrašė 900 litų. Kai surašė pirkimo-pardavimo sutartį, sutartį atidavė tėčiui. Tėtis buvo sutaręs, kad J. perduos sutartį A., kad pasirašytų. Iš pradžių tėtis bendravo su J. telefonu, tačiau J. vis atsirasdavo priežasčių, dėl ko pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pasirašoma. Nežinojo pačios A. A. nuomonės apie automobilio pardavimą. J. sakė, kad viskas bus gerai, kad automobilį perregistruos jos vardu, jis garantavo 100 procentų, kad sandoris įvyks. Ją policijos pareigūnai išsikvietė į Rietavo policijos komisariatą apklausai, ten ji papasakojo viską apie šią situaciją. Vėliau gal po kokio mėnesio jai paskambino iš Kauno ir pasakė, kad reikia susitikti, pasakė, kad reikia nufotografuoti automobilį, kadangi dirbo šalia Šilalės, tai susitiko kolonėlėje, ten buvo ir A., į automobilį įlipo pareigūnai ir pasakė, kad automobilį konfiskuoja. Atiduodama pareigūnams automobilį, ji pasirašė. Kai iš jos atėmė automobilį, ji jautėsi blogai, policijos pareigūnai ją nuvežė į darbą, viską iškraustė iš automobilio. Kai atėmė automobilį, tada pirmą kartą pamatė A.. Atėmus automobilį, tėtis su J. telefonu dar kalbėjo. Prieš remontuojant automobilį, tėtis padavė J. 900 litų. Pirkimo- pardavimo sutartis buvo parašyta po automobilio nupirkimo 1-2 mėn. Automobilis buvo apdraustas A. A. vardu. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta jos ranka, po techninės apžiūros. Kai reikėjo automobilį drausti, tada tėtis ir pamatė, kad automobilis ne J., o A.. Nuo techninės apžiūros iki gegužės mėnesio, tai yra iki tol kol iš jos automobilį atėmė, ji juo naudojosi. Pačiu automobiliu buvo patenkinta, tik buvo nepatenkinta dokumentais. Nei akumuliatoriaus nei padangos nekeitė. Rietavo policijos komisariate apklausoje ji suabejojo dėl automobilio sumos. Tarp tėčio su J. nebuvo kalbama apie tai, kad J. už dyką duoda automobilį. Dėl akumuliatoriaus problemų nebuvo, buvo problemų dėl užvedimo. Važinėjo su tomis padangomis, kurios buvo, tik vieną padangą pakeitė, kai jai nuleido, užsidėjo atsarginę. A. buvo su ja susisiekusi per facebook, ji jai nusiuntė savo telefono numerį, kas automobilio savininkė, buvo parašyta ant techninio paso. Suprato, kad A. nesutinka dėl automobilio pardavimo.

15Liudytoja E. B. teisme parodė, kad R. S. – jos vyras, jis pasakė, jog apžiūrėjo automobilį, kad nori jį pirkti, kadangi pasitikėjo savo vyru, žinojo, kad jis moka suremontuoti automobilius, vyrui pritarė ir nusprendė nusipirkti automobilį. Vyras iš jos paprašė sutikimo, kad galėtų paimti pinigus sumokėti už automobilį iš šeimos biudžeto. Vyras paprašė 900 litų, sutiko pirkti automobilį. Kada dukra pirmą kartą automobilį pamatė, nepamena. R. jai pasakė, kad nupirko automobilį, kad remontuoja, tvarko. Kai dukra K. B. pradėjo prašyti, kada priregistruoti automobilį jos vardu, tada vyrui kilo įtarimas. J. jau tada nebekėlė ragelio. Ji manė, kad R. kažkiek pažinojo J.. R. - tolimųjų reisų vairuotojas. Automobilio techninė būklė buvo labai prasta. Nežino, kiek buvo išleista pinigų ant šio automobilio. Vyras pats tvarkė automobilį, bet ir vežė į servisą. Techninę apžiūrą praėjo ne iš pirmo karto, automobilį tvarkė ne savaitę, techninę apžiūrą praėjo ne tą patį mėnesį, kai pirko, negali atsakyti į šį klausimą. Nematė, ar J. su ja važinėjo pasibaigus techninei apžiūrai. 2014-06-04 diena pasibaigė techninė apžiūra, automobilį perdavė nukentėjusiajam R. nuo 2016-06-04 iki 2016-06-14 tame tarpe, pinigų iš nukentėjusiojo negavo, pagal nukentėjusiojo parodymus nukentėjusysis meluoja. Jos manymu nukentėjusysis nori pasipelnyti, dėl ko tiksliai, negali pasakyti. Su nukentėjusiuoju ne kartą bendravo, matydavo jį, keletą mėnesių bendravo, buvo pažįstami. Automobilį perdavė dėl susitarimo, automobilis jai nepriklausė, nukentėjusiajam sakė, kad jis tegul sutvarko automobilį, pravaro jam techninę apžiūrą, buvo susitaręs automobilį nupirkti iš A., tačiau sutarties nespėjo nunešti A., nes neturėjo likusių 1500 litų sumokėti už automobilį. A. jau buvo kreipųsis į policiją.

16Iš akistatos protokolo matyti, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios A. A. ir įtariamojo J. B., nukentėjusioji A. A. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.96-100).

17Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojos M. T. ir įtariamojo J. B., liudytoja M. T. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.106-107).

18Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojos K. B. paimtas automobilis „Renault Megane“ v/n ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 711916, raktas, signalizacijos pultelis, kurie apžiūrėti apžiūros protokolu ir daiktų bei vertybių grąžinimo protokolu grąžinti nukentėjusiajai A. A. (b.l. 42,43-52).

19Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo J. B., nukentėjusysis R. S. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.129-130.)

20Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo R. S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. ( - ), kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu, bei daiktų ir vertybių grąžinimo protokolu grąžintas nukentėjusiajam R. S. (1 t., b.l.134,135-137).

21Iš 2015-01-28 ir 2014-09-15 pareiškimų matyti, jog A. A. kreipėsi į policiją dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b.l. 36, 41).

22Pažyma apie transporto priemones 2014-12-15 Nr. 1.6-S3-2618 nustatyta, kad A. A. savo vardu įregistravusi transporto priemonę Renault Megane Scenic, a/n ( - ), baltos spalvos (1 t., b.l. 38).

23A. A. nepasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, a/n ( - ), parduodamas už 900,- litų, automobilį perka K. B. (1 t., b.l. 39).

24Techninės apžiūros rezultatų kortele nustatyta, kad automobilio Renault Megane Scenic, a/n ( - ), atlikta techninė apžiūra 2014-08-12 Telšiuose (1 t., b.l. 40).

25AB “Lietuvos pašto“ 2015-05-11 pažyma apie išsiųstą pinigų perlaidą Nr. 3-3087 nustatyta, kad J. B. 2015-04-23 išsiuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidą su pristatymu nurodant paskirtį: “Grąžinimas už automobilį ( - )“ (1 t., b.l. 151).

26Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo

27Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.).

28Turto pasisavinimas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.).

29Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

30Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu J. B. svetimas turtas buvo patikėtas nukentėjusiosios A. A. ir buvo realioje J. B. žinioje, ką patvirtina byloje esantys paties kaltinamojo parodymai, jog jis pilnai disponavo šiuo automobiliu nes, kaip nurodo J. B., ketino jį pirkti iš A. A.. Automobilis Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) nusikalstamos veikos darymo metu J. B. nepriklausė nuosavybės teise, o buvo tik esantis jo žinioje. Taigi, J. B., būdamas rūpestingu ir atsakingu žmogumi, nors ir teigia, kad norėjo pirkti iš A. A. šį automobilį, tačiau jokios faktinės rašytinės prelininarios pirkimo-pardavimo sutarties su ja nesudarė. Kaip nustatyta teisiamajame posėdyje iš nukentėjusios A. A. duotų parodymų, pastaroji iš pradžių pasitikėjo J. B. kaip savo dukters draugu, norėjo jam padėti susisiekti su dukra, kadangi J. B. neturėjo savo automobilio bei buvo sudėtinga atvykti pas M. T. į svečius, tad jam paskolino turėtą laisvą automobilį. A. A. teigimu, pradžioje J. B. atrodė patikimu jaunuoliu, jos duktė sutarė su J. B., tarp jų nebuvo pykčių, o ir teisme tiek nukentėjusioji A. A., tiek liudytoja M. T. parodė, kad ir šiuo metu pykčių su kaltinamuoju nėra. Būtent dėl to nukentėjusioji patikėjo J. B. automobilį, leido juo naudotis. Tad nukentėjusioji neturėjo abejonių, kad pareikalavus automobilis jai bus grąžintas, ir automobilis tikrai nebus kam nors kitam perleistas. Tokios aplinkybės niekaip kaltinamajam nesuteikia galimybės jo žinioje buvusį svetimą turtą realizuoti ar elgtis su juo kaip su savu prieš tai neinformavus ir nepriėmus sprendimo kartu su šio turto teisėtuoju savininku.

31Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007,2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-85/2007 ir kt.).

32Kaip seka iš nukentėjusios A. A., liudytojos M. T. parodymų, jos daugybę kartų kalbėjo, skambino ir ieškojo J. B., norėdamos atsiimti automobilį, tačiau J. B. ne tik, kad neįvykdė pažado grąžinti automobilį, tačiau ir visuomet rasdavo menkaverčių priežasčių, dėl ko šio pažado nevykdo. Ir tik 2014-09-15 A. A. pasikreipus į policiją (1 t., b.l. 41), o vėliau ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, J. B. 2015-04-23 pašto perlaida persiuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidą su pristatymu, nurodydamas perlaidos paskirtį: „grąžinimas už automobilį ( - )“ (1 t., b.l. 151). Teismas pripažįsta, jog J. B. nurodytos aplinkybės dėl pinigų stygiaus galėjo būti priežastimi, dėl kurios jis, kaip pats teigė, negalėjo laiku išsipirkti pilnai iš A. A. šio automobilio. Tačiau byloje taip pat nustatytos ir kitos aplinkybės, kad 2014-06-04 J. B. už 500 litų įsigijo kitą automobilį – BMW markės, kas rodo, kad tam tikrą sumą J. B. buvo sukaupę, tad realiai turėjo finansinę galimybę toliau vykdyti automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) įsigijimo planą, jeigu tik jis pats iš tiesų tokį turėjo. Bet gi, kaip seka iš nukentėjusios kategoriškų teiginių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji jokių realių ketinimų parduoti paminėtą automobilį J. B. ar kam nors kitam, visiškai neturėjo. Tokį A. A. elgesį, poziciją dėl automobilio bei pažadus dėl automobilio paradavimo sąlygojo paties J. B. besikeičiantis elgesys, kuomet jis gražuoju prašomas niekaip nesugebėjo automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) atiduoti jo teisėtam savininkui, o vis išsisukinėdavo prisidengdamas įvairiomis dingstimis. Būtent dėl tokio J. B. elgesio, nesitikėdama gražuoju atgauti savo automobilio bei norėdama nors dalį pinigų susigrąžinti, A. A. ir pasakė J. B., kad automobilį jam parduos, dėl ko J. B. jai sumokėjo 500 litų. Pažymėtina, kad joks dokumentas ar susitarimas nebuvo pasirašytas. Taigi, jeigu tikėti J. B. iškelta versija dėl susitarimo pirkti šį automobilį, už ką jis ir sumokėjo A. A. paminėtus 500 litų, visiškai neaišku, kodėl J. B., norėdamas būti sąžiningu automobilio įgijėju, nesumokėjo likusios pinigų dalies A. A., o vietoje to nusipirko kitą automobilį BMW markės, o ikiteisminio tyrimo metu šiai nukentėjusiajai pervedė 290 eurų pinigų perlaidą su pristatymu, nurodydamas perlaidos paskirtį: „grąžinimas už automobilį ( - )“. Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, jog J. B. teiginiai dėl automobilio pirkimo yra tik pasirinkta gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, o net gi priešingai – paneigia. J. B. turėjo pareigą laiku grąžinti A. A. jos automoblį, tačiau to nepadarė, ir tik priešingai – vengė bet kokių paskesnių susitikimų su ja bei telefoninių pokalbių, netesėjo vis naujai duodamų pažadų dėl automobilio grąžinimo, tokiu būdu tik vilkino laiką ir apsunkino nukentėjusios galimybę atgauti jai priklausantį turtą, ką įrodo ir automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) pardavimas R. S., apie tai A. A. visiškai nežinant. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie civilinius ieškinius, reikštus dar ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad A. A. dėl neteisėtų J. B. veiksmų patyrė žalos. Realus žalos atlyginimas tapo įmanomas tik įsikišus teisėsaugos institucijoms, t.y. tik atlikus atitinkamus procesinius veiksmus policijos pareigūnams, nukentėjusiai A. A. buvo grąžintas automobilis. J. B. nebuvo niekaip varžomas dar nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėti pastangas atlyginti nukentėjusiai jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau esminis lūžis dėl žalos atlyginimo įvyko būtent policijos pareigūnams pradėjus atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šių išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina teismo manymą, jog nukentėjusios A. A. pažeistos teisės nebūtų atkurtos civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir jos teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, o kaltinamasis lig tol aktyviais veiksmais vengė nukentėjusios bei nevykdė įsipareigojimų, tad tik teisėsaugos institucijų pagalbos tapo įmanoma atlygtini J. B. nusikalstamomis veikos įvykdytą žalą nukentėjusiems.

33BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma.

34Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.

35Subjektyviajai BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę, taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam žalą ir to nori.

36J. B. nuosavybės teisę į jam patikėto nukentėjusios A. A. turtą galėjo įgyti tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais, sudarydamas su nukentėjusia teisėtas šioje byloje aptariamo turto sutartis dėl jo įgijimo, tačiau to J. B. nepadarė. Savo ruožtu, jis ir negrąžino sutartu laiku (nors tas laikas ne vieną kartą buvo keistas ir pratęstas) automobilio teisėtai savininkei, o jį pardavė kitam asmeniui – R. S.. Kaip seka iš nukentėjusios A. A. parodymų, ji tvirtino, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį nerimą, kad galutinai ir negrįžtamai praras patikėtą automobilį, nervinosi, jog šio turto niekaip nepavyksta atgauti. Pažymėtina, jog teismas įvertina faktines aplinkybes, jog nukentėjusioji A. A. ir liudytoja M. T. yra motina ir duktė, o M. T. su J. B. kurį laiką siejo artimas ryšys, tad šiuos parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. A. A. ir M. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutampa su jų duotais ikiteisminio tyrimo metu bei policijos įstaigoms rašytuose pareiškimuose trumpai išdėstytomis aplinkybėmis, kai kurie nežymūs neatitikimai laikytini neesminiais. Be to, nei viena iš šių liudytojų su J. B. neturi jokių pykčių ar noro jį apkalbėti nenurodė, tad teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusios A. A., liudytojos M. T. parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampantys, bei jų nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t.y. automobilio apžiūrų protokolai, dokumentų apžiūrų protokolai, pažymos apie transporto priemonę ir kt. Tad darytina išvada, kad nukentėjusiai po daugybės bendravimų, skambinimų telefonu J. B. ir prašymų sugrąžinti jos turtą, nukentėjusiai jau praradus realią viltį atgauti kaltinamajam patikėtą turtą, bei pradėjus kreiptis į policijos įstaigą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu, tik tuomet pastarasis ėmėsi konkrečių veiksmų menamiems duotiems pažadams tesėti, t.y. pervedė 290 eurų paštu. Iš tokių J. B. veiksmų akivaizdu, kad jis veikė esant tyčiai, t. y. J. B. suprato, jog jam nukentėjusios A. A. patikėtą turtą neteisėtai paverčia savo turtu bei su juo elgiasi kaip tinkamas, numatė, kad dėl to savininkė šio turto neteks, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

37Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai J. B. dėl nukentėjusios A. A. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, J. B. pasisavino A. A. jam patikėtą automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintą 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės ( - ) įvertintą 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio men. šioje svetainėje skelbiamą analogiškus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainą, o 2015 m. gegužės 23 d. nepriklausomo turto vertintojo E. L. išduortą Transporto priemonės vertinimo išvadą Nr. L150519 įvertintą 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui. Darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma.

38Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

39Kaip seka iš nukentėjusiojo R. S. parodymų, automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) jam pasiūlė parduoti J. B., o automobilį matė paprastai stovintį prie garažo Pagėgių savivaldybėje. Su J. B. sutarė, kad šis už 900 litų parduos automobilį. Dokumentų tuo metu neapžiūrinėjo, tik patį automobilį. Sužinojo, kad automobilis ne J. B. tik tada, kai norėjo apdrausti automobilį. Ir tik tada pamatė, kad automobilio savininkė - moteris, tada kilo abejonių, skambino J. B.. Jonas sakė, kad jokių problemų nebus. J. B. jokio įgaliojimo nepateikė, Jonas sakė, kad savininkė sutinka parduoti automobilį. Jis su J. B. iki tol nebendravo, ryšių neturėjo, tik buvo matęs prie garažų. Automobilį pirko dukrai, registruoti automobilį norėjo dukros K. B. vardu. Pinigus - 900 litų J. perdavė prie garažų, pinigų perdavimo niekas nematė. Automobilį suremontavo, tuomet pravarė jos techninę apžiūrą 2014-08-12 Telšiuose (1 t., b.l. 40). Dukra pasirašė ir jis surašė tranposrto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį (1 t., b.l. 39), kurią perdavė J. B., kad perduotų šią sutartį pasirašyti savininkei,ir kad per 10 dienų automobilį išregistruotų. Tačiau J. B. pasirašytos sutarties neatvežė, nors R. S. daug kartų skambino J. B. šiuo klausimu, bet kaltinamasis vis rasdavo pasiteisinimų, kodėl nesutvarko dokumentų. R. S. prašė J. B. grąžinti pinigus, bet kaltinamasis į tai nereagavo, pinigų negrąžino, o pirkimo-pardavimo dokumentų taip pat nesutvarkė. Susirašinėjimas SMS žinutėmis mobilaus ryšio telefonais tarp R. S. ir J. B. patvirtina nukentėjusiojo R. S. policijai pateiktame mobilaus ryšio telefone esanti reikšmingo turinio šiai bylai SMS žinutė nuo J. B. (1 t., b.l. 134-138). Tačiau J. B. R. S. pinigų taip ir nesumokėjo, o 2015-05-18 iš K. B. policija paėmė automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) (1 t., b.l. 43-52, kurį grąžino A. A. (1 t., b.l. 53). Nukentėjusiojo R. S. parodymus patvirtino liudytojų K. B. ir E. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs, patrusavyje sutampantys, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas taip pat įvertina ir faktines aplinkybes, jog R. S., R. B. ir E. B. yra vienos šeimos nariai, saitomi tarpusavyje šeimyniniais ryšiais, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Taip pat pažymėtina, jog nei vienas iš šių trijų paminėtų asmenų teisme nenurodė, kad turėtų pykčių ar noro apkalbėti kaltinamąjį, o jų partodymus patvirtina byloje ištirti paminėti įrodymai, bei iš dalies, ir paties kaltinamojo parodymai atskirose dalyse. Dėl paminėtų aplinkybių R. S. nurodomas aplinkybes dėl automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) pirkimo iš J. B., kurias atpasakojo liudytojos R. B. ir E. B., jiems sutapus su kitomis teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas patikrino ir vertina tiek, kiek jie reikšmingi tiriamo įvykio aplinkybių, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nustatymui bei atidžiai vertina bendrai ištirtų įrodymų visumoje.

40Kaltinamojo J. B. parodymai iš esmės atmestini kaip nesutampantys su teisme ištirtomis ir virš nustatytomis apminkybėmis. Naudoti melą kaip gynimosi priemonę jokiais Lietuvos Respublikos įstatymais įtariamajam ar kaltinamajam nedraudžiama, todėl manyti, kad J. B. parodymai, jog jis su šiuo nusikaltimu neturi jokių sąsajų, atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Byloje esantys dokumentai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai iš esmės patvirtina vieni kitus. O kaltinamasis teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus ir nurodydamas, kad R. S. jam jokių pinigų, t.y. 900 litų, nemokėjo ir jis jų negavo už automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ), ir šio automobilio jis R. S. nepardavė, o tik davė sutvarkyti techniškai, kad praeitų techninę apžiūrą, A. A. apie tai viską žinojo, o kaltinamasis tik tarpininku turėjo būti A. A. parduodant automobilį R. S., prieštaravo baudžiamojojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas, tiriant kaltinamajam pagal BK 183 str. 1 d. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatė, kad A. A. ne tik, kad nesutiko realiai parduoti automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) J. B., bet ir niekam kitam, be to, apie jokius R. S. ar K. B. ketinimus iš jos pirkti automobilį informacijos, kurią jai būtų perdavęs J. B., taip pat neturėjo. Apie automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį su K. B. visiškai atsitiktinai sužinojo M. T., kuri iš J. B. buvo pasiskolinusi mobilaus ryšio telefoną, ir būtent į šį kaltinamojo mobilaus ryšio telefoną buvo gautas el.pranešimas su pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Štai tuomet, M. T. ir A. A. internete pasidomėjus apie savo automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ), ir paaiškėjo, kad jis jau techniškai sutvarkytas, pravaryta techninė apžiūra bei yra informacijos apie jo pardavimą. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, J. B. parodymai atmestini kaip nepagrįsti kitais faktiniais duomenimis, ir vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija.

41BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (LR BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant LR BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).

42Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

43Šioje byloje esminė apgaulė pasireiškė tuo, jog J. B. buvo nusprendęs apgaule parduoti R. S. automobilį, kuris realiai priklausė A. A., nors tuo metu nukentėjusioji A. A. realiai nedisponavo jai priklausančiu automobiliu, apie realiai J. B. vykdomus automobilio pirkimo-pardavimo sandorius nieko nežinojo, tam sutikimo nebuvo davusi nei raštu, nei žodžiu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai A. A. priklausantį turtą kaltinamasis pardavė R. S. panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas R. S. pasitikėjimu (pastarasis teisme nurodė, kad J. B. sudarę patikimo žmogaus įspūdį), pasinaudodamas jo patiklumu, melagingai žadėdamas, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuveš pasirašyti A. A., o ši tikrai pasirašys, dėl to nebus jokių problemų. Toks suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką R. S. apsisprendimui dėl turto pirkimo iš J. B., kuris sąmoningai, žinodamas visas paminėtas nutylėtas aplinkybes dėl A. A. automobilio ir jas slėpdamas, sudarė šią situaciją, ir to siekė.

44Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai J. B. dėl nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst. Nr. ( - ), savininkė A. A., kuri šio automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtą aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R. S., šį automobilį už 261,06 erurų (900,- litų) pardavė R. S., ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasirašyti A. A. į Kauną, ir su savininkės parašu ją grąžinti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policiją ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašys, apgaulingai žadėjo R. S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015 m. gegužės 18 d. policijos pareigūnų automobilis buvo paimtas iš K. B. ir grąžintas A. A.. Teismas sprendžia, jog J. B. suvokė tokį savo pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir panaudodamas apgaulę, turtinę naudą siekė gauti. Darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma.

45Dėl civilinių ieškinių

46Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

47Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjęs R. S. patyrė 720,06 eurų bendrą turtinę žalą bei neturtinę žalą 1500 eurų sumoje, civilinis ieškinys pagrindžiamas pridedamais dokumentais (2 t., b.l. 9, 44-51). Turtinę žalą sudaro išlaidos už automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. ( - ) techninį remontą, techninę apžiūrą – 460 eurų ir šio automobilio pirkimo kaina – 260,06 eurų (900 litų). Teismas neturi priežasčių abejoti teisiamojo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo papildomai pateikti dokumentai dėl automobilio remonto išlaidų, kurios, teismo manymu, yra realios, atitinkančios tikrovę. R. S. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos ir jame nurodomas patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, tad jis tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.)

48Dalyje dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo R. S. ieškinys tenkintinas iš dalies žemiau išdėstomais motyvais.

49Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškį civilinį ieškinį dėl 1012,54 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 61-92), kuris grindžiamas pridedamais dokumentais. Teismas neturi pagrindo abejoti turto vertintojo patekta transporto vertinimo išvada bei nukentėjusios pretenzijomis dėl automobilio nusidėvėjimo. Teismas įvertina nukentėjusios pateiktus dokumentus, bylos aplinkybes ir mano, kad nėra priežasčių abejoti ieškinio dydžiu, civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos taip pat patvirtina ir nukentėjusios kruopščiai surinkti ir pateikti dokumentai dar ikiteisminio tyrimo metu, kur automobilio kainos, teismo manymu, yra realios, atitinkančios tikrovę bei pridedamus dokumentus. A. A. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos ir jame nurodomas patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, tad jis tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

50Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo A. A. civilinis ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies žemiau išdėstomais motyvais.

51Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

52Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

53Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. B. nusikalstamų veiksmų nukentėję R. S. ir A. A. patyrė moralinės žalos, kuri pasireiškė dideliu jauduliu ir neigiamais dvasiniais išgyvenimais, padidėjusiu nerimu, nusivylimu aplinka dėl patirtos apgaulės, laiko gaišimu policijoje (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

54Nustatant šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis turėjo tyčią abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, piktnaudžiavo jų pasitikėjimu, kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo J. B. turimą turtą ir pajamų, jis pats yra dirbantis, darbingas asmuo, jauno amžiaus, dar nesukūręs savo šeimos. Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu R. S. ieškinį dėlneturtinįs žalos mažinti, tačiau ne tiek, kad būtų paneigti civilinės atsakomybės principai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad R. S. pareikštas 1500 eurų ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir jam iš J. B. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 300 eurų. Nukentėjusios A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dalyje tenkintinas iš dalies, ir jai priteistina 300 eurų suma iš kaltinamojo J. B..

55Dėl proceso išlaidų

56Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

57Nukentėjusios A. A. atstovas advokato padėjėjas G.Tamulionis šioje byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą dėl A. A. suteiktų teisinių paslaugų 300 eurų sumoje (1 t., b.l. 69) ir 300 eurų sumoje (2 t., b.l. 53).

58Nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas G. B. šioje byloje pateikė sąskaitą už R. S. suteiktas teisines paslaugas 800 eurų sumoje (2 t., b.l. 71).

59Baudžiamoji byla nagrinėta penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, visuose dalyvavo advokatai, taip pat yra paruošti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civiliniai ieškiniai bei juos pagrindžiantys dokumentai). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, ir todėl priteistinos iš kaltinamojo J. B..

60Dėl bausmės skyrimo

61Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

62Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. Duomenų apie psichiatrinį ir narkologinį gydymą nėra (1 t., b.l. 169, 171). Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, savo šeimos dar nėra sukūręs, išlaikytinių neturi, dirba ir gauna pastovias pajamas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus virš paminėtų aplinkybių visumą, teismas mano, kad J. B. skirtina BK 183 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. sankcijose numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, artima minimaliam jos dydžiui.

63Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

64Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Nutarė

66J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 5 (penkių) MGL, tai yra 188 eurų dydžio baudą.

67J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 6 (šešių) MGL, tai yra 226 eurų dydžio baudą.

68Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) MGL, tai yra 301,28 eurų dydžio baudą.

69Įpareigoti J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

70Išaiškinti J. B., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

71Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.

72Priteisti iš J. B. nukentėjusios A. A. naudai 300 eurų (tris šimtus) neturtinei žalai ir 1012,54 eurų (vieną tūkstantį dvylika eurų 54 cnt) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

73Priteisti iš J. B. nukentėjusiojo R. S. naudai 300 eurų (tris šimtus) neturtinei žalai ir 720,06 eurų (septynis šimtus dvidešimt eurų 0,6 cnt.) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

74Priteisti iš J. B. nukentėjusiosios A. A. naudai 600 eurų (šešis šimtus eurų) advokato darbo apmokėjimui.

75Priteisti iš J. B. nukentėjusiojo R. S. naudai 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) advokato darbo apmokėjimui.

76J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

77Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai... 2. J. B., gim. ( - ), a/k ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. ( -... 3. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. J. B. 2014 metų birželio mėnesį pasisavino A. A. 2013 metų gruodžio... 6. Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 metų birželio... 7. Kaltinamasis J. B. teisme kaltu neprisipažino, parodė, jog 2013-05-13... 8. Nors kaltinamasis J. B. kaltu terisme neprisipažino, tačiau jo kaltė... 9. Nukentėjusioji A. A. teisme parodė, jog tuo metu turėjo du automobilius. J.... 10. Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu... 11. Teisme perskaičius šiuos parodymus, A. A. juos pilnai patvirtino. Papildomai... 12. Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, jog pažįsta kaltinamąjį, iš jo pirko... 13. Liudytoja M. T. teisme parodė, jog pažįsta J. B., kartu 3 metus draugavo.... 14. Liudytoja K. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį mato antrą kartą teismo... 15. Liudytoja E. B. teisme parodė, kad R. S. – jos vyras, jis pasakė, jog... 16. Iš akistatos protokolo matyti, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios A.... 17. Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojos M. T. ir... 18. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojos K. B. paimtas... 19. Iš akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo ir... 20. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo R. S. paimtas... 21. Iš 2015-01-28 ir 2014-09-15 pareiškimų matyti, jog A. A. kreipėsi į... 22. Pažyma apie transporto priemones 2014-12-15 Nr. 1.6-S3-2618 nustatyta, kad A.... 23. A. A. nepasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi... 24. Techninės apžiūros rezultatų kortele nustatyta, kad automobilio Renault... 25. AB “Lietuvos pašto“ 2015-05-11 pažyma apie išsiųstą pinigų perlaidą... 26. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo... 27. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 28. Turto pasisavinimas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos... 29. Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia,... 30. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu J. B.... 31. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas... 32. Kaip seka iš nukentėjusios A. A., liudytojos M. T. parodymų, jos daugybę... 33. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 34. Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė.... 35. Subjektyviajai BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusei būdinga... 36. J. B. nuosavybės teisę į jam patikėto nukentėjusios A. A. turtą galėjo... 37. Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus... 38. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės... 39. Kaip seka iš nukentėjusiojo R. S. parodymų, automobilį Renault SCENIC,... 40. Kaltinamojo J. B. parodymai iš esmės atmestini kaip nesutampantys su teisme... 41. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 42. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės... 43. Šioje byloje esminė apgaulė pasireiškė tuo, jog J. B. buvo nusprendęs... 44. Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus... 45. Dėl civilinių ieškinių... 46. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 47. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjęs R. S. patyrė 720,06 eurų... 48. Dalyje dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo R. S. ieškinys... 49. Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškį civilinį ieškinį... 50. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo A. A. civilinis ieškinys taip pat... 51. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 52. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 53. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. B. nusikalstamų veiksmų nukentėję... 54. Nustatant šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat... 55. Dėl proceso išlaidų... 56. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 57. Nukentėjusios A. A. atstovas advokato padėjėjas G.Tamulionis šioje byloje... 58. Nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas G. B. šioje byloje pateikė... 59. Baudžiamoji byla nagrinėta penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, visuose... 60. Dėl bausmės skyrimo... 61. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi... 62. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 63. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 64. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106... 66. J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 67. J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 68. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes... 69. Įpareigoti J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 70. Išaiškinti J. B., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti... 71. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.... 72. Priteisti iš J. B. nukentėjusios A. A. naudai 300 eurų (tris šimtus)... 73. Priteisti iš J. B. nukentėjusiojo R. S. naudai 300 eurų (tris šimtus)... 74. Priteisti iš J. B. nukentėjusiosios A. A. naudai 600 eurų (šešis šimtus... 75. Priteisti iš J. B. nukentėjusiojo R. S. naudai 800 eurų (aštuonis šimtus... 76. J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 77. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...