Byla 2K-153-693/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui A. Kazakovui, išteisintajam A. P. (A. P.), jo gynėjui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

4viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Vilkikas „Iveco“ (Estijos Respublikos valst. Nr. ( - ) grąžintas įmonei „J.“, puspriekabė „Schmitz“ (Lietuvos Respublikos valst. Nr. ( - ) – UAB „V.“.

5Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. birželio 18 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. išieškota konfiskuotino turto – vilkiko „Iveco“ (Estijos Respublikos valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“ (Lietuvos Respublikos valst. Nr. ( - ) – vertę atitinkanti pinigų suma – 70 520 Eur. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vilkikas „Iveco“ (Estijos Respublikos valst. Nr. ( - ) mgrąžintas lizingo bendrovei „N.“, puspriekabė „Schmitz“ (Lietuvos Respublikos valst. Nr. ( - ) – UAB „V.“.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9A. P. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu išteisintas už tai, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 16.38 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Iveco“ (Estijos Respublikos valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“ (Lietuvos Respublikos valst. Nr. ( - ), paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai, neturėdamas leidimo pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punktą, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10 088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,2 proc., 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių – iki saugojimo aikštelės, esančios Kaune, ( - ), kur šias narkotines ir psichotropines medžiagas, paslėptas puspriekabėje, laikė, o transporto priemonę nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 3 d. ryto saugojo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą ir disponavimą nieko nežinantys UAB „P.“ sargai; 2017 m. liepos 3 d. vykdamas iš saugojimo aikštelės, esančios Kaune, ( - ), keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai link Garliavos, šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, paslėptą puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno, kol 2017 m. liepos 3 d. apie 10.20 val. kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 15 km, ties Mastaičių k., Kauno r. sav., buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų.

10II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

112.

12Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad A. P. dėl veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o dėl veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. P. žinojo apie puspriekabėje paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas, yra tik prielaida, t. y. liko nepašalintos abejonės dėl to, kad jis veikė tiesiogine tyčia, ir šių abejonių surinktų įrodymų pagrindu pašalinti neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, bylos įrodymai patvirtino tik tai, kad A. P. vairuoto vilkiko puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje buvo neteisėtai gabenamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Taip pat teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad apskritai neįmanoma nustatyti, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos į slėptuvę buvo pakrautos kurioje nors užsienio valstybėje, bei atmetė galimybę, jog tai galėjo būti padaryta Antverpene krovinio pakrovimo metu, nes tokiu atveju išplauktų, kad A. P. apie mėnesį važinėjo po kitas valstybes – Prancūziją, Italiją, Austriją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją – su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, nebijodamas bet kuriuo metu būti patikrintas tų šalių policijos ar muitinės pareigūnų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo pašalintos abejonės, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, apskritai buvo padaryta.

13III. Kasacinio skundo argumentai

143.

15Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Kazakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

163.1.

17Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, todėl padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą ir nepagrįstai išteisino A. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

183.2.

19Teismo atliktas byloje surinktų įrodymų, susijusių su A. P. neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda, vertinimas turi akivaizdžių spragų – yra formalus, paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų.

203.3.

21Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P. vairuoto vilkiko puspriekabėje buvo įrengta slėptuvė, kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šį faktą pripažįsta ir pats A. P., tačiau neigia jam inkriminuotų nusikaltimų subjektyviuosius požymius, t. y. kad žinojo apie vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę ir joje esančias draudžiamas medžiagas, tačiau A. P., kai buvo sulaikytas ir apklausiamas kaip įtariamasis, atsisakė duoti parodymus. Byloje buvo atlikta daug procesinių veiksmų siekiant nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis puspriekabėje įrengė slėptuvę ir įdėjo į ją narkotines, psichotropines medžiagas, be kita ko, tikrinant versiją, kad tai galėjo padaryti ne A. P., apklausti A. P., buvusios puspriekabės savininkės UAB „F.“ serviso grupės vadovas A. Š., puspriekabės savininkės UAB „V.“ direktorius J. R. ir šaltkalvis P. G., UAB „P.“, kuriai priklausančios saugomos automobilių aikštelės teritorijoje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 3 d. buvo saugomas vilkikas su puspriekabe, direktorius V. D. ir sargai B. K. bei P. S., A. P. priklausančios įmonės „J.“ valdybos narė E. P., tvarkiusi šios bendrovės buhalterinę apskaitą, analizuojami ir lyginami vilkiko tachometro duomenys, surinkti duomenys apie A. P. įmonę „J.“, puspriekabės registracijos, perdavimo, nuosavybės dokumentai bei atlikti kiti veiksmai. Nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti konkrečių slėptuvės įrengimo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų paslėpimo joje aplinkybių, procesinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys padėjo nustatyti reikšmingas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias A. P. kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik formaliai jas paminėjo, neanalizavo, nevertino jų įrodomosios reikšmės ir vietos atsižvelgiant į visumą įrodymų, nemotyvavo, kodėl nelaiko jų svarbiomis ir atmeta, suteikdamas prioritetą A. P. parodymams.

223.4.

23Omenyje turima tai, kad nuo puspriekabės išsinuomojimo 2017 m. kovo mėn. pradžioje, kai puspriekabė (pagal liudytojų parodymus – be 11 cm pertvaros) buvo perduota A. P., iki jo sulaikymo 2017 m. liepos 3 d. A. P. buvo vienintelis žmogus (bendrovės „J.“ savininkas, vienintelis jos darbuotojas bei vilkiko vairuotojas), turėjęs galimybę laisvai disponuoti puspriekabe visą nusikaltimų padarymo laikotarpį, įrengti ten 11 cm pertvarą, bet kada patekti į puspriekabės vidų, įdėti į slėptuvę ar išimti iš jos uždraustus daiktus, o kiti asmenys be jo žinios tai padaryti negalėjo. Jeigu pašaliniai asmenys būtų galėję be A. P. žinios patekti į puspriekabę, jiems nebūtų prasmės įrenginėti slėptuvės ar slėpti ten brangiai kainuojančių draudžiamų medžiagų neturint garantijų, kad vėliau pavyks jas išimti, ir neturint tokių galimybių. Taip pat akivaizdu ir tai, kad asmenys, besiverčiantys nelegaliu narkotinių (psichotropinių) medžiagų gabenimu ir rizikuojantys savo laisve dėl nelegalaus uždarbio, negalėjo pamiršti šių medžiagų, kainuojančių ne vieną dešimtį eurų. Dėl to tokios versijos atmestinos dėl akivaizdaus prieštaravimo sveikai logikai. Nurodyti faktiniai duomenys yra svarbūs ir turi svarbią įrodomąją reikšmę, kurios apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo ir neįvertino. Teismų praktikoje tokio pobūdžio faktai duoda pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo, kurio automobilyje, gyvenamojoje vietoje, garaže, drabužiuose rasti uždrausti daiktai, apie juos žinojo. Tokiais atvejais teismo sprendimas neturi priklausyti tik nuo to, ar asmuo pripažįsta savo kaltę, ar ją neigia. Teismas privalo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, nesumenkindamas fakto, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos rastos pas kaltinamąjį, įrodomosios reikšmės. Šių bylų kategorijoje, jei asmuo neigia nusikaltimo subjektyviuosius požymius, tikrinamos ir kitos versijos, bet tik realios, pavyzdžiui, kad draudžiamas medžiagas galėjo palikti kiti buto gyventojai ar kiti automobiliu važinėję asmenys ir pan. Sunku įsivaizduoti situaciją, kai, pavyzdžiui, radus narkotines ar psichotropines medžiagas asmens drabužiuose, būtų tikrinamas jo judėjimo maršrutas, darant prielaidas, kad šias medžiagas kas nors jam į kišenę galėjo įdėti visuomeniniame transporte, turguje ar kavinėje, nes tokie veiksmai, nors teoriškai įmanomi, neturi prasmės ir todėl tokios versijos negali būti vertinamos kaip realios. Nagrinėjamu atveju, jeigu teismas sprendžia, kad neįrodytas vienintelio asmens, disponavusio puspriekabe, žinojimas apie gabentas narkotines, psichotropines medžiagas, jis pripažįsta, kad nepaneigta versija, jog šias medžiagas į slėptuvę galėjo įdėti asmenys, kurie arba jas ten pamiršo, arba negalėjo būti tikri, kad jiems pavyks vėliau šias medžiagas iš slėptuvės išimti. Tačiau teismas versijų, kad slėptuvę galėjo įrengti ir nelegalų krovinį joje paslėpti kiti asmenys, detaliai nenagrinėjo, nevertino jų realumo ir suteikė prioritetą A. P. parodymams. Šių versijų atmetimas atitinkamai įrodo A. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

243.5.

25Negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, t. y. kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įdėtos į slėptuvę užsienyje ir įvežtos į Lietuvos Respubliką kontrabanda, nes pirmosios instancijos teisme atlikta vilkiko važiavimo Lietuvos Respublikoje analizė parodė, jog sustojimai buvo trumpi ir nepakankami šioms medžiagoms įdėti į slėptuvę. Be to, apklaustas kaip įtariamasis po sulaikymo A. P. atsisakė duoti parodymus (3 t., b. l. 3, 4). Nors tai yra jo, kaip įtariamojo, teisė, tačiau atsižvelgiant į vėlesnius jo parodymus, kad jis nieko nežinojo apie slėptuvę ir joje gabenamas draudžiamas medžiagas, tokia pozicija pirmosios apklausos metu kelia abejonių dėl jo vėlesnių parodymų nuoširdumo. Analizuojant A. P. apibūdinančią medžiagą taip pat matyti, kad jis anksčiau du kartus teistas (už kelių transporto eismo saugumo pažeidimą (BK 281 straipsnio 1 dalis) bei nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis)). Be to, neseniai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir A. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl šių nusikaltimų padarymo.

263.6.

27Išdėstyti argumentai parodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepagrįstai teikdamas prioritetą A. P. parodymams ir sumenkindamas tuos faktinius duomenis, kurie šiems parodymams prieštaravo, o tai yra esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas.

28IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

29Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

314.

32Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos atsietai, formaliai vertindamas, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

335.

34Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

356.

36Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

377.

38Pirmosios instancijos teismas A. P. buvo pripažinęs kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Nors A. P. nuosekliai neigė žinojęs, kad puspriekabėje yra įrengta slėptuvė, o joje sudėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, šis teismas jo kaltę grindė: šių medžiagų suradimo faktu, kuris nebuvo ginčijamas; slėptuvės puspriekabėje įrengimo faktu, nes A. P. slėptuvės, kaip pažymėjo šis teismas, negalėjo nepastebėti, kadangi sumažėjo puspriekabės ilgis; ankstesni puspriekabės valdytojai paneigė, kad jie joje įrengė slėptuvę; nors puspriekabę A. P. išsinuomojo 2017 m. kovo 3 d., teismas padarė išvadą, kad slėptuvė joje buvo įrengta po jos išnuomojimo, ir tai paneigia A. P. parodymus, kad jis nežinojo apie slėptuvės įrengimą.

398.

40Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą ir išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus konstatavo, kad: įvykio metu sulaikius A. P. vairuotą vilkiką su puspriekabe, joje rasta įrengta slėptuvė, kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų (dėl to ginčo byloje nėra); puspriekabę A. P. išsinuomojo 2017 m. kovo 3 d. iš UAB ,,V.“ ir nepaneigtas jo aiškinimas, kad slėptuvė galėjo būti įrengta iki ją išsinuomojant (puspriekabės priekinė sienelė yra dviguba, jos gylis tik 11 cm ir įrengta originaliomis medžiagomis, todėl vizualiai tai pastebėti, kai jos ilgis 13,62 m, nematuojant neįmanoma, be to, dėl įrengtos pertvaros, pagal A. P. parodymus, jam nekilo jokių nepatogumų krovinius pakraunant ir iškraunant); ant narkotinės ir psichotropinės medžiagų paketų rasti rankų pėdsakai, tačiau jie ne A. P., taigi ne jis tas medžiagas įdėjo į slėptuvę; ikiteisminio tyrimo metu buvo prarasta galimybė iki galo išsiaiškinti vilkiko su puspriekabe laikymo automobilių saugojimo aikštelėje, grįžus į Lietuvą, aplinkybes (laiku nebuvo kreiptasi dėl vaizdo stebėjimo įrašo); iš vilkiko navigacinio įrenginio ir tachografo duomenų galima nustatyti A. P. kelionės maršrutą, tačiau juose nėra jokių duomenų apie galimą narkotinių, psichotropinių medžiagų įkrovimą į puspriekabėje įrengtą slėptuvę, todėl neįmanoma pašalinti abejonių dėl galimos narkotinių, psichotropinių medžiagų įdėjimo į puspriekabės slėptuvę vietos; iš bylos įrodymų neįmanoma nustatyti, kad narkotinės, psichotropinės medžiagos į slėptuvę buvo įdėtos kurioje nors užsienio valstybėje, neatmestina ir galimybė, kad tai galėjo būti padaryta ir Lietuvoje, todėl nepašalintos abejonės, jog nusikalstama veika, nurodyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, apskritai buvo padaryta. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. žinojo apie puspriekabėje esančią slėptuvę bei joje gabentas narkotines medžiagas, yra tik prielaida – teismas nenurodė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl liko nepašalintos abejonės dėl to, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia. Šios išvados aktualios sprendžiant tiek A. P. inkriminuotų labai didelio kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo ir laikymo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tiek kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį veikų įrodytumą.

419.

42Atsakant į kasacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina, kad A. P., sulaikytas ir apklausiamas kaip įtariamasis, 2017 m. liepos 4 d. 11.10 val. iš tiesų atsisakė duoti parodymus, tačiau tą pačią dieną 15.00 val. atvykus jo pasirinktam gynėjui parodymus davė ir jie nekito visą tyrimo laiką. Kasatorius teigia, kad apklausti buvusios puspriekabės savininkės UAB „F.“ serviso grupės vadovas A. Š., puspriekabės savininkės UAB „V.“ direktorius J. R. ir šaltkalvis P. G. neigė, kad puspriekabėje buvo įrengę slėptuvę, todėl daro išvadą, kad slėptuvę puspriekabėje įrengė A. P. ir jis joje sudėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, nes nuo puspriekabės išsinuomojimo – 2017 m. kovo 3 d. tik A. P. ja disponavo. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad slėptuvę puspriekabėje įrengė A. P., nustatė tik tai, jog slėptuvė puspriekabėje buvo įrengta, kai ją išsinuomojo A. P. Tačiau kyla pagrįstų abejonių, jog A. P. išnuomotoje puspriekabėje būtų įrengęs slėptuvę, kuriai reikia tam tikrų investicijų (sumontuoti puspriekabės antrąją priekinę sienelę per visą jos aukštį ir ilgį), be to, puspriekabę reikės grąžinti. Gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra pakankamai brangios, todėl įrodinėjant, jog A. P. žinojo apie jų gabenimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina patikrinti ir A. P. telefono kontaktus tuo laikotarpiu, tačiau tai nebuvo padaryta

4310.

44Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad joje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos aplinkybės; 3) įrodymų vertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

4511.

46Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi visų pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl įrodymų netinkamo vertinimo bei esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

4712.

48Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

4913.

50Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, sprendžia, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinamojo kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir būtų teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui A. Kazakovui, išteisintajam A. P. (A. P.), jo gynėjui... 4. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. P. buvo... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. A. P. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260... 10. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 2.... 12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis,... 13. III. Kasacinio skundo argumentai... 14. 3.... 15. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 16. 3.1.... 17. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą... 18. 3.2.... 19. Teismo atliktas byloje surinktų įrodymų, susijusių su A. P. neteisėtu... 20. 3.3.... 21. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P. vairuoto vilkiko puspriekabėje buvo... 22. 3.4.... 23. Omenyje turima tai, kad nuo puspriekabės išsinuomojimo 2017 m. kovo mėn.... 24. 3.5.... 25. Negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje... 26. 3.6.... 27. Išdėstyti argumentai parodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus... 28. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.... 30. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 31. 4.... 32. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 33. 5.... 34. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 35. 6.... 36. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 37. 7.... 38. Pirmosios instancijos teismas A. P. buvo pripažinęs kaltu pagal BK 260... 39. 8.... 40. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį... 41. 9.... 42. Atsakant į kasacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina, kad A. P.,... 43. 10.... 44. Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 45. 11.... 46. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos... 47. 12.... 48. Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos... 49. 13.... 50. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 52. Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų...