Byla 1-426-486/2019
Dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei R. V., dalyvaujant prokurorei D. V. K. kaltinamajam D. K., jo gynėjams advokatams M. Š. ir V. B.,

2viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas ( - ) gim. vykdantysis direktorius, anksčiau neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

4Teismas

Nustatė

5D. K. veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., ( - ) , Vilniaus, nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 60 967 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. sausio – 2016 vasario mėn., bei 37 089 Eur sumažino ( - ) mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2014-2016 m., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

6jis, nuo 2008-06-28 iki šiol būdamas UAB vykdančiuoju direktoriumi, o nuo 2015-08-05 ir prokūristu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas naudai ir interesais, 2014 m. sausio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir pelno mokestį ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

7Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, D. K. laikotarpyje nuo 2014 metų sausio mėn. iki 2016 metų vasario mėnesio, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos. Po ko, V. V. šiuos duomenis perdavė J. V. ir R. M. kurie žinodami, kad ( - ) realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB pagamino žinomai netikrus dokumentus: išrašytos PVM sąskaitos faktūros: kasos pajamų orderis Nr. MB140062 apie tai, kad tariamai gavo apmokėjimą už tariamai atliktus darbus.

8Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius direktoriui M. K., direktoriui “ direktoriui J. C., UAB direktoriui direktorei I. M., V. V. šiuos dokumentus perdavė D. K..

9Po ko, D. K., gautų ( - ) dokumentų pagrindu, iš UAB “Baltijos monitoringo centras” bankinės sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. mokėjimo pavedimais į UAB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ) į MB s ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), į UAB sąskaitą Nr. ( - ), į UAB sąskaitą Nr. į UAB sąskaitą Nr. ( - ) pervedus iš viso 274844,5 eurų, J. V., V. V., M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB vykdančiajam direktoriui D. K.. D. K. gavęs pinigines lėšas, tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB ( duomenys neskelbtini ) reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

10Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. nurodė UAB buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterė S. B., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji, jiems pateiktų netikrų ( - ) PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB duomenys neskelbtini PVM deklaracijas už 2014 m. sausio mėn. - 2016 m. balandžio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 60 967 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-02-25, 2014-05-23, 2015-02-25, 2015-02-25, 2015-04-08, 2015-02-25, 2015-04-07, 2015-04-07, 2015-04-07, 2015-04-08, 2015-01-23, 2015-04-14, 2016-04-25, 2016-03-31, 2015-07-27, 2015-07-27, 2016-04-28, 2016-04-28, 2016-04-28, 2016-04-28, 2016-04-28, 2015-11-24, 2015-12-23, 2016-02-25, 2016-02-24, 2016-03-23 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu D. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., apgaule panaikino UAB turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 60 967 eurų PVM bei 37 089 pelno mokesčio suklastojo PVM sąskaitas – faktūras, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, būdamas atsakingas už UAB buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB apskaitoje panaudodamas dėl atvaizduotų neįvykusių operacijų tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras paslaugas, kurių faktiškai UAB nesuteikė, iškreipė tikrąją UAB ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. sausio mėn. - 2016 m. vasario mėn. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

11Jis gi, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., panaudojant (duomenys neskelbtini nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas –11271 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. spalio – 2016 balandžio mėn., bei 8284 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2014-2016 m., apgaulingai tvarkė UAB apskaitą, suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

12jis, nuo 2014-08-22 iki šiol būdamas ( - ) Vilnius, direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas ( duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, 2014 m. sausio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB (duomenys neskelbtini ) kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB-ei duomenys neskelbtini parduotas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į ( - ) sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir pelno mokestį ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

13Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, D. K. laikotarpyje nuo 2014 metų spalio mėn. iki 2016 metų balandžio mėnesio, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė V. V., rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos Po ko, V. V. šiuos duomenis perdavė J. V. ir R. M. kurie žinodami, kad duomenys neskelbtini apie tai, kad tariamai gavo apmokėjimą už tariamai atliktus darbus.

14Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB direktoriui Š. N., direktoriui R. M., MB direktorei I. M., V. V. šiuos dokumentus perdavė D. K..

15Po ko, D. K., gautų UAB duomenys neskelbtini dokumentų pagrindu, iš UAB bankinės sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. mokėjimo pavedimais į UAB duomenys neskelbtini sąskaitą Nr. ( - ), į sąskaitą Nr. ( - ), pervedus iš viso 55451,67 eurų, J. V., V. V., M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB “ ” direktoriui D. K.. D. K. gavęs pinigines lėšas, tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

16Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. nurodė UAB buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterė A. R. nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji, jiems pateiktų netikrų UAB PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB PVM deklaracijas už 2014 m. spalio mėn. - 2016 m. balandžio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 11271 eurų sumai, kurias surašė, bei 2014-11-24, 2014-12-23, 2015-01-21, 2015-02-25, 2015-04-07, 2015-05-20, 2016-04-26, 2015-06-20, 2015-07-16, 2015-08-21, 2015-09-21, 2015-10-23, 2015-11-24, 2015-12-22, 2016-01-22, 2016-04-19, 2016-03-23, 2016-06-02, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu D. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. V. ir V. V., apgaule panaikino UAB turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 11271 eurų PVM bei 8284 pelno mokesčio suklastojo PVM sąskaitas – faktūras, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, būdamas atsakingas už UAB buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitoje panaudodamas dėl atvaizduotų neįvykusių operacijų tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras paslaugas, kurių faktiškai UAB nesuteikė, iškreipė tikrąją UAB ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. spalio mėn. - 2016 m. balandžio mėn. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

17Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai. Parodė, kad pripažįsta, kad sukčiavimo būdu padarė žalą (dvi nusikalstamas veikas). Ginčo dėl nurodytų sumų ir faktinių aplinkybių nėra, viską pripažįsta taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pripažįsta, kad įmonėje UAB ( - ) buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita. Davė nurodymus buhalterei pasirašyti dokumentus, pripažįsta, kad buvo klastojami dokumentai, dėl kurių vėliau buvo padaryta didelė materialinė žala Įmonės buhalterė nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Abi įmonės, tiek UAB duomenys neskelbtini žalas yra visiškai atlygintos, tiek PVM, tiek pelno mokestis yra apmokėtas. Abi įmonės visiškai atlygino žalą, įskaitant ir delspinigius. Nori, kad teismas atsižvelgtų į tai, kad jų įmonėse dirba 44 darbuotojai, jie visi atsidavę įmonei ir jos veiklai. Įmonė vykdo pavogtų automobilių paiešką, tos veiklos vykdymas neturi praktinių pavyzdžių, iš kurių būtų galima mokytis, kaip viską atlikti teisingai, todėl mokomasi tik iš savo klaidų. Įvykus automobilio vagystei, vykdydavo paiešką visomis priemonėmis ir susidurdavo su tam tikrais buhalteriniais sunkumais, todėl tos išlaidos, kurių negalėjo pagrįsti buhalteriškai, buvo parodytos kitos įmonės sąskaitomis. Jie su V. V. sportuoja viename sporto klube ir atsitiktinai su juo bekalbėdami sugalvojo taip padaryti. V. V. pasakė, kad „gali išspręsti“. Sudėtingiausia buvo automobilių paieškos užsienyje, išlaidų yra daug, tikrai nesukontroliuoja, kad būtų surinktos visos sąskaitos, ypač, kai tenka nuomotis lėktuvus. Nusipirko nuosavą lėktuvą, pasirašė sutartis dėl kuro tiekimo. Jų verslas reikalavo daug investicijų, įmonės veikė pelningai, nebuvo taip, kad grėstų bankrotas. D. K. pažįsta J. V., nes jie sportuodavo, o visi kiti, tai tik padavė “popieriuką”. Jų ofisas yra naujas, dabar jis yra adresu Vilniuje. Tuo pačiu adresu yra abiejų bendrovių ofisas. Kaltinamasis atlygino žalą pilnai, valstybei nėra skolingi. Dirba nuo 2004 metų Jis padarė atitinkamas išvadas, prisipažįsta ir gailiuosi, žada daugiau taip nedaryti. Šią atsakomybę visiškai prisiima. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir paskirti atitinkamą bausmę.

18Taigi kaltinamasis

19D. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR ( - ) straipsnis).

20Kaltinamojo D. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

21Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad apie įtarime nurodytas UAB duomenys neskelbtini bei šių bendrovių sandorius su jo vadovaujama UAB duomenys neskelbtini jis šiuo metu nieko konkrečiai pasakyti negali. Už tokių eilinių ūkinių UAB sandorių sudarymą, vykdymą bei įgyvendinimą jo vadovaujamoje įmonėje buvo ir yra atsakingas ankščiau vykdomojo direktoriaus pareigose, o nuo 2015 m. prokuristo pareigose dirbęs D. K.. Jis, kaip įmonės direktorius, vykdė bendro pobūdžio vadovavimą įmonei ir buvo atsakingas už jos vystymąsi bei techninį aprūpinimą. D. K. turėjo ir šiuo metu turi parašo teisę. Sudarant bei įgyvendinant tokius eilinius UAB ”sandorius, su tokiuose sandoriuose dalyvaujančiomis kitomis įmonėmis ir jų atsakingais asmenimis kontaktuodavo ir pačias sandorių sąlygas derindavo būtent D. K. arba jo įgalioti asmenys. V. R., kaip įmonės vadovas, kas mėnesį iš pastarojo bei iš įmonės buhalterijos gaudavo tam tikras ataskaitas apie sudaromus, vykdomus bei įvykdytus sandorius, kuriuos periodiškai peržiūrėdavo, ir jeigu dėl tų sandorių jam kildavo kokių nors klausimų, jais pasidomėdavo. Sandorių su duomenys neskelbtini kažkaip neįsidėmėjo. Matyt, jokių klausimų dėl pastarųjų bendrovių sandorių su UAB duomenys neskelbtini kilę nebuvo. Minėtų įmonių pavadinimai jam šiuo metu aplamai nieko nesako. Gal ką nors apie jas ir apie jų sandorius su jo vadovaujama įmone ir galėtų prisiminti, bet tik peržiūrėjęs su tuo susijusius buhalterinius dokumentus. Ar pagal duomenys neskelbtini buvo realiai pirktos ir parduotos paslaugos bei darbai, ar tai iš dalies, ar pilnai buvo fiktyvūs sandoriai, realiai pagal juos neperkant ir neparduodant jokių darbų ar paslaugų, jam nežinoma. Jeigu jo vadovaujamos įmonės sandoriai su minėtomis įmonėmis ir buvo nors kokia dalimi fiktyvūs, jis apie tai nieko nežinojo ir dėl tokių fiktyvių sandorių sudarymo, jų vykdymo bei įgyvendinimo nei su už tokius sandorius atsakingu D. K., nei su kokiais kitais asmenimis jis nesitarė ir jokios naudos nei sau asmeniškai, nei savo vadovaujamai įmonei neturėjo (?t. 5., b.l. 71-72).

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad nuo 2004 metų dirba UAB duomenys neskelbtini „. Nurodė, jog ji yra vyriausioji buhalterė UAB Ji yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y. suvedinėja balansus į kompiuterinę sistemą, apskaičiuoja darbo užmokestį darbuotojams, pervedinėja įmonės pinigines lėšas iš banko įmonės tiekėjams, darbuotojams ir kitiems asmenims pagal įmonės vykdomą veiklą. Daro pavedimus už įmonei teikiamas paslaugas, už prekes, reikalingas įmonės veiklai vykdyti, už komunalines įmonės sąskaitas (tokias kaip ryšio paslaugos, elektra, nuoma ir kitą). Taip pat tvarko sandėlio prekių pajamavimą, ilgalaikio turto apskaitą. Šios įmonės veiklos kryptis - vogtų automobilių paieška. Klientų užsakymu yra montuojami siųstuvai į transporto priemones ir, įvykus vagystei, šios sistemos pagalba ieškoma pavogtų transporto priemonių. Visas įmonės ataskaitas, deklaracijas teikia S. B.. Įmonė turi tris veikiančias banko sąskaitas AB " ir „D. B.“. UAB vykdantysis direktorius yra D. K.. Jis įmonėje dirba nuo 2008 metų. D. K. vykdo visą įmonės veiklą, kontroliuoja užsakymus, ieško naujų klientų, jis dalyvauja visoje įmonės veikloje, jis vykdo visas funkcijas nuo finansinių klausimų iki visų kitų likusių klausimų, priima darbuotojus į darbą, rūpinasi jais, sprendžia darbo užmokesčio klausimus, rūpinasi įmonės patalpomis ir viskuo kitu. UAB direktorius yra V. R., tačiau daugiausiai įmonės veikla rūpinasi ir viską sprendžia D. K.. S. B. teigimu, šiais metais V. R. čia beveik nebūna, daugiausiai būna Latvijoje, kur yra įmonės padalinys, o Lietuvos įmonės veiklą kontroliuoja D. K.. Įmonė UAB duomenys neskelbtini jai girdėta. Su šia įmone sandoriai buvo vykdomi, tačiau kada, nepamena. Taip pat negali pasakyti, kokie buvo vykdomi sandoriai su šia įmone. S. B. yra žinoma, kad nuo 2014 metų iki dabar ši įmonė UAB duomenys neskelbtini jokių paslaugų neteikė. Kas šios įmonės vadovas nežino. Įmonė UAB „ S. B. nėra girdėta. Žino, kad nuo 2014 metų iki dabar jokių sandorių nebuvo, jokių dokumentų su šia įmone nepildė. Su UAB duomenys neskelbtini turi sandorių nuo 2014 m. Su šia įmone turi sudarę sutartį. Pagal su šia įmone sudarytą sutartį, mato ir žino, kad ši įmonė UAB duomenys neskelbtini suranda klientus, kurie naudojasi įmonės tiekiamomis paslaugomis. Už surastą klientą minėtai įmonei UAB duomenys neskelbtini moka kažkokį procentą nuo apyvartos, tačiau koks tas procentas negali pasakyti, nes nepamena. D. K. S. B. atneša duomenys neskelbtini vardu išrašytą darbų priėmimo — perdavimo aktą, prisegtą prie PVM sąskaitos faktūros, kuri išrašyta UAB duomenys neskelbtini vardu. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras S. B. atlieka D. K. nurodymu pervedimus į nurodytą duomenys neskelbtini sąskaitoje faktūroje banko sąskaitą. Kas tokie ar kas toks yra UAB atstovai S. B. nežino. Jų niekada nebuvo mačiusi įmonės ofiso patalpose. Visuomet šios įmonės sąskaitas jai pateikdavo D. K.. Niekada šių sąskaitų faktūrų nėra atnešęs UAB atstovas. UAB duomenys neskelbtini S. B. yra žinoma. Su šia įmone vyksta sandoriai nuo 2014 metų. UAB duomenys neskelbtini įmonei UAB duomenys neskelbtini teikia programavimo paslaugas. Kiek žinoma S. B., šiuo metu jie prižiūri įmonės UAB duomenys neskelbtini informacines programas. Niekada nieko nėra mačiusi iš UAB „Sofista“, nes jų nežino. Liudytojos teigimu, šios įmonės vardu išrašytas sąskaitas faktūras ji gauna arba elektroniniu paštu, arba jai paduoda D. K.. Šiai įmonei pastaruoju metu už tiekiamas paslaugas yra mokama apie 2000 eurų. Kas konkrečiai ir kaip dažnai darbuotojai iš UAB duomenys neskelbtini atvyksta į UAB duomenys neskelbtini atlikinėti kompiuterinių sistemų priežiūrą S. B. nežino. Gautas sąskaitas apmoka bankiniu pavedimu. Kas yra UAB vadovas nežino. UAB „S. B. yra žinoma. Pagal dokumentus iš UAB duomenys neskelbtini įmonei UAB duomenys neskelbtini perkami reklaminiai lankstinukai ir kitos paslaugos, kurių tiksliai S. B. įvardinti negali, nes nepamena, tačiau, kiek pamena, buvo ir mašinų montažo darbai. Su šia įmone sandorius vykdo nuo 2014 metų. Taip pat buvo sandoriai ir 2015 metais. Kiek pamena, 2016 metais su šia įmone sandorių nebuvo vykdyta. UAB pateikia sąskaitas direktoriui D. K., o D. K. atneša S. B.. Tas sąskaitas bankiniu pavedimu ji apmoka. Liudytojos teigimu, UAB“ keli atsiskaitymai buvo ir grynais pinigais. Pinigų grynaisiais ji nemokėjo, pinigai grynaisiais buvo išduoti D. K. pagal kasos išlaidų orderį. D. K. S. B. padavė UAB duomenys neskelbtini kasos pajamų orderio kvitą jau su UAB atstovo parašais, kad pinigai buvo gauti. Kas šios įmonės vadovas ar atstovas S. B. nežino, ofise niekada jo nemačiusi. Įmonė duomenys neskelbtini S. B. yra žinoma, nes su ja turėjo sandorius. Su šia įmone sandoriai buvo vienkartiniai, nepastovūs. Sandoriai vyko nuo 2014 metų, o 2016 metais, kiek pamena, sandorių nebuvo. Kokia veikla jie tiksliai užsiima ji nepamena, buvo kažkokios teikiamos paslaugos, susijusios su UAB duomenys neskelbtini reprezentacija - buvo dovanos ar dovanų gamyba tiekėjams. Su šia įmone buvo atsiskaitoma tiek pavedimais, tiek grynais pinigais. Direktorius D. K. pateikdavo S. B. sąskaitas faktūras, kuriomis reikėdavo apmokėti už suteiktas paslaugas MB duomenys neskelbtini Jei sąskaitos buvo apmokamos grynais pinigais, tai pagal kasos išlaidų orderį pinigus paimdavo D. K. iš kasos ir jas pats perduodavo MB duomenys neskelbtini atstovui, o S. B. pateikdavo šios įmonės kasos pajamų orderio kvitus su šios įmonės atsakingų asmenų parašais. Kas tos įmonės direktorius ar atstovas negali pasakyti, nes jų nežino. Įmonės kasos išlaidų orderis yra išrašomas tada, kai direktoriui D. K. reikia grynųjų pinigų atsiskaityti už UAB duomenys neskelbtini suteiktas paslaugas kitoms įmonėms. Kasos išlaidų orderį įmonėje išrašo kasininkė J. Š.. J. Š. taip pat yra ir įmonės administratorė. Visus sandorius su UAB duomenys neskelbtini sudarė, tai yra pasirašė D. K., PVM sąskaitas faktūras, išrašytas šių įmonių vardu, darbų priėmimo perdavimo aktus pateikdavo taip pat jis, o taip pat atsiskaitymus grynaisiais su šių įmonių atstovais vykdė jis. V. R. su šiomis įmonėmis neturėjo nieko bendro (t. 4., b.l. 159-160).

23Apklausta liudytoja A. R. parodė, kad ji UAB duomenys neskelbtini finansininkės pareigose dirba nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Minėta įmonė buvo įsteigta 2014 m. liepos mėnesį, veiklą pradėjo 2014 m. rugsėjo mėnesį. Apskaitą tvarko su programa D. Į. direktorius D. K.. Įmonės buveinės adresas duomenys neskelbtini .Šiuo adresu veikia dvi bendrovės: UAB duomenys neskelbtini veikla – duomenys neskelbtini paieškos sistemų įdiegimas į automobilius. Ši sistema padeda surasti pavogtus automobilius. Prieš įsidarbindama į UAB duomenys neskelbtini A. R. dirbo duomenys neskelbtini buhalterės padėjėjos pareigose. Dirbdama UAB duomenys neskelbtini A. R. yra mačiusi dokumentus, sudarytus tarp UAB duomenys neskelbtini Kokia veikla užsiėmė UAB duomenys neskelbtini pasakyti negali, nes nežino. UAB „S. M.“ bendrovės pavadinimą išgirdo pirmą kartą antradienį (2016-04-19) FNTT pareigūnams atliekant kratą UAB duomenys neskelbtini patalpose. Kokia UAB duomenys neskelbtini veikla, nežino. Kiek A. R. žinoma, UAB duomenys neskelbtini ir UAB duomenys neskelbtini yra turėjusios sandorių. UAB duomenys neskelbtini liudytojai yra žinoma, nes su UAB duomenys neskelbtini buhaltere S. B. dirba viename kabinete. UAB duomenys neskelbtini – šias įmones žino, kadangi UAB „Monitoringo centras“ su šiomis trimis bendrovėmis turi sandorių. Nei vienos iš šių trijų išvardintų įmonių veiklos A. R. nežino, nes nesidomėjo. Įmonėje už suteiktas ar gautas paslaugas yra atsiskaitoma pavedimais ir grynaisiais pinigais. Įmonė turi vieną banko sąskaitą AB „Citadelė“ banke, litais, eurais ir doleriais. Banko sąskaitos generatorių liudytoja turi, todėl pavedimus gali atlikti ji arba direktorius D. K., tačiau dažniausiai pavedimus už paslaugas atlieka ji. Nurodymus, kokias sumas ir kokioms bendrovėms reikia padaryti pavedimą, visada gauna iš direktoriaus D. K.. Jis A. R. pasako bendrovės pavadinimą, į kurią reikia pervesti jo nurodytą pinigų sumą, ji sužiūri PVM sąskaitas faktūras, darydama pavedimą paskirtyje nurodo, pagal kokią sąskaitą faktūrą yra pervedami pinigai. Kartais pinigus perveda pagal avansinius mokėjimus. Nurodymus dėl pavedimų D. K. pasako tiesiogiai arba telefonu. A. R. nurodo, kad ji yra įmonės kasininkė. Ji išrašinėja kasos išlaidų ir pajamų orderius. Įmonės grynieji pinigai yra laikomi buveinės, adresu - Vilkpėdės g. 6, Vilniuje, kabinete, įrengtame seife. Mėnesio gale atsispausdina Kasos knygą, pasirašo ir prisega išrašą prie to mėnesio, kurį spausdina, kasos pajamų ir išlaidų orderių. Įmonės grynaisiais pinigais gali disponuoti ji arba direktorius. D. K. nėra nurodęs konkrečios pinigų sumos, dėl kurios reikėtų į jį kreiptis norint naudoti grynuosius bendrovės pinigus, tačiau liudytoja teigia, jog stengiasi didelių sumų be direktoriaus žinios iš kasos neišiminėti. Kiekvieną kartą, išimdama grynuosius pinigus iš kasos arba įnešdama į kasą, šiems pinigams išrašo kasos išlaidų ar pajamų orderius. Pati grynais pinigais nėra atsiskaitinėjusi už UAB „suteiktas paslaugas, su šių įmonių atstovais atsiskaitinėjo direktorius D. K.. UAB duomenys neskelbtini vykdo sandorius su UAB duomenys neskelbtini Dėl sandorių su šių bendrovių atstovais tariasi D. K.. D. K. nurodymu uždarajai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini o tiksliau šios bendrovės direktoriui J. V., el. paštu, koks J. V. pašto adresas, neatsimena, siunčia Paslaugų teikimo aktus, tikslaus aktų pavadinimo neatsimena. J. V. el. paštą A. R. pateikė D. K.. Šiuos aktus vieną kartą į mėnesį išrašo ji pati, juose nurodo UAB mėnesio apyvartas ir komisinio mokesčio dydį. Kaip yra apskaičiuojama mėnesio apyvarta nežino, nes tai daro direktorius D. K. ir duomenis, kuriuos reikia įrašyti į Aktus, nurodo jis. A. R. įrašo duomenis į šabloną ir el. paštu pateikia J. V.. Aktus ji išrašo su programa Microsoft office word, tokius "wordinius" variantus J. V. ir išsiunčia. Šiuos aktus, su abiejų pusių parašais, jai pateikia direktorius D. K., šiuos aktus ji prisega prie PVM sąskaitų faktūrų. FNTT pareigūnai šiuos aktus pasiėmė kratos metu. Gavęs minėtus aktus J. V. el. paštu liudytojai atsiunčia UAB duomenys neskelbtini sąskaitas faktūras. Dokumentus jis pateikia el. paštu, iš kokio el. pašto jis atsiunčia faktūras, neatsimena. PVM sąskaitos faktūros būna su abiejų įmonių rekvizitais, tačiau be parašų. Direktoriaus D. K. nurodymu pati A. R. apmoka šias sąskaitas faktūras pavedimu per banką. UAB duomenys neskelbtini uždarajai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini teikia klientų paieškos paslaugą. Kiekvieną mėnesį UAB duomenys neskelbtini uždarajai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini moka komisinį mokestį, t.y. 30 procentų nuo apyvartos. Tiksliai nežino, kaip yra apskaičiuojama apyvarta, ją apskaičiuoja D. K.. MB duomenys neskelbtini išrašytas PVM sąskaitas faktūras uždarajai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini A. R. pateikdavo direktorius D. K., šios sąskaitos faktūros buvo su visais rekvizitais ir, kiek prisimena, abiejų įmonių vadovų parašais. Iš šios bendrovės buvo gauta iki 5 sąskaitų faktūrų, tikslaus skaičiaus nepamena. Dalį sąskaitų faktūrų apmokėjo A. R., D. K. nurodymu, pavedimu per banką. Dalį – pats D. K. apmokėjo grynaisiais pinigais. Liudytoja teigia jam išrašiusi kasos išlaidų orderius išduotai grynųjų pinigų sumai, o apmokėjęs sąskaitas jis jai pateikė dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą – kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras. UAB duomenys neskelbtini išrašytas PVM sąskaitas faktūras uždarajai akcinei bendrovei „duomenys neskelbtini A. R. pateikia D. K., šios sąskaitos faktūros būna su visais rekvizitais ir, kiek prisimena, abiejų įmonių vadovų parašais. Liudytojos teigimu, iš šios bendrovės buvo gauta iki 5 sąskaitų faktūrų, tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Dalį sąskaitų faktūrų apmokėjo ji, D. K. nurodymu, pavedimu per banką, kiek tiksliai darė pavedimų šiai bendrovei, neatsimena. Dalį – pats D. K. apmokėjo grynaisiais pinigais. A. R. jam išrašė kasos išlaidų orderius išduotai grynųjų pinigų sumai, o apmokėjęs sąskaitas jis jai pateikė dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą – kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras. UAB duomenys neskelbtini ir MB „u duomenys neskelbtini ždarajai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini galimai teikė klientų paieškos arba „Sherlog“ sistemų montavimo paslaugas, tačiau liudytoja tiksliai negali nurodyti, nes pati nederino klausimų, susijusių su paslaugų teikimu. UAB duomenys neskelbtini Paslaugų teikimo aktų neišrašinėjo. I. M. liudytoja teigia nepažįstanti, nėra girdėjusi jos vardo ir pavardės. R. M. vardą ir pavardę yra mačiusi sąskaitose faktūrose, tačiau kokios bendrovės nurodyti negali, nes neatsimena. A. R. teigimu, suteiktų paslaugų aktus tarp UAB duomenys neskelbtini rengia taip pat ji, pagal D. K. pasakytus duomenis bei kartu su Suteiktų paslaugų aktais tarp UAB duomenys neskelbtini išsiunčia el. paštu J. V.. Taip pat J. V. į liudytojos el. paštą atsiunčia PVM sąskaitas faktūras, kurios yra skirtos UAB duomenys neskelbtini ji atspausdina ir pateikia S. B. (?t. 4., b.l. 163-165).

24Apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini dirba apie 3,5 metus, maždaug nuo 2013 metų. Nuo pat įsidarbinimo pradžios iki dabar dirba pardavimų vadybininku. Jo darbas – pardavinėti įvairius naujus duomenys neskelbtini automobilius. Kai kuriuose automobiliuose, priklausomai nuo modelio, prabangumo, kainos, o taip pat priklausomai nuo draudimo bendrovių reikalavimų, privalo būti sumontuotos apsaugos sistemos, kurios atitiktų jų keliamus reikalavimus, tai yra automobilių apsaugos sistemos turi būti I lygio. D. K. pažįsta maždaug nuo 2008 metų. Su juo susipažino dėl darbinių reikalų, tai yra dėl automobilių apsaugos sistemos „Sherlog“ pardavimo. Tuo metu dirbo, o taip pat ir dabar tebedirba UAB duomenys neskelbtini direktoriaus pareigose, tačiau ar tiksliai direktoriaus pareigose, nežino. Tuo metu, tai yra nuo 2008 metų, T. S. dirbo įmonėje, kuri pardavinėjo BMW automobilius, kurie taip pat dauguma brangūs, prabangūs ir jų kasko draudimui draudimo bendrovės reikalavo privalomo I lygio apsaugos sistemos sumontavimo. Taigi, ir tuo metu pardavinėdamas BMW automobilius, ir šiuo metu pardavinėdamas Audi markės automobilius, klientui užsisakius įsigyti automobilį, pastarajam kalbant apie įvairius automobilio techninius išorės ir vidaus niuansus, klientą T. S. informuoja, kad draudimo kompanijos reikalaus, jog automobilyje būtų I lygio apsaugos sistema. Taip pat, jau iš anksčiau žinodamas, kad Lietuvoje I lygio apsaugos sistemas, o konkrečiai „Sherlog“ automobilių apsaugos sistemas, montuoja UAB klientui, įsigyjančiam automobilį, duoda visus šios įmonės kontaktus, kad klientas susiderėtų ir įsigytų UAB duomenys neskelbtini „Sherlog“ I lygio automobilių apsaugos sistemą. Tuo metu, klientui perkant automobilį, iki galutinai už jį atsiskaitant, vyksta visas T. S. atstovaujamos įmonės teikiamas serviso paketas – gaminamas automobilis pagal kliento pageidavimus, klientas bendrauja su UAB duomenys neskelbtini darbuotojais dėl konkrečios apsaugos sistemos įsigijimo. Pagaminus automobilį bei iš kliento gavus duomenų, kad bus montuojama UAB duomenys neskelbtini parduodama automobilio apsaugos sistema, jis šią informaciją gauna asmeniškai iš UABduomenys neskelbtini darbuotojo F. K., po ko atvyksta UABduomenys neskelbtini darbuotojai, pasiima automobilį, nusivaro pas save į servisą, sumontuoja automobilio I lygio paieškos sistemą, grąžina automobilį pas juos ir klientas iš jų pasiima automobilį visiškai pilnai paruoštą naudojimui. Jeigu klientas, fizinis ar juridinis asmuo, UAB duomenys neskelbtini automobilį ar automobilius įsigyja pirmą kartą, jis su draudimo bendrovių keliamais reikalavimais susiduria pirmą kartą ir T. S. informuoja apie „Sherlog“ apsaugos sistemą, apie kurią jie dar nebūna žinoję, o jeigu klientas įsigyja prabangų automobilį ne pirmą kartą, apie draudimo bendrovių reikalavimus jis žino iš anksčiau ir jau žino, kad reikiamą apsaugos sistemą reikės įsigyti ir montuoti konkrečioje bendrovėje, tai yra UAB duomenys neskelbtini, tačiau bet kuriuo atveju, automobilį iš UAB duomenys neskelbtini klientas pasiima jau su sumontuota apsaugos sistema. Dėl „Sherlog“ automobilių apsaugos sistemų montavimo T. S. daugiausiai bendrauja su F. K.. Kartais bendrauja su D. K.. Su pastaruoju bendraudamas kartas nuo karto susisiekia telefonu. D. K. prašo T. S., kad jis jam pateiktų/atsiųstų parduotų automobilių kėbulo numerius, jis jam parašo elektroninį laišką ar SMS, kuriame išvardina visus automobilius, tai yra jų kėbulo numerius, kuriuos per tam tikrą laiko tarpą pardavė, o jis, gavęs tą sąrašą, susitikrina, kuriuose parduotų automoblių UAB duomenys neskelbtini sumontavo „Sherlog“ automobilių apsaugos sistemą. T. S. sąrašo su jau nurodytais duomenimis, apie automobiliuose sumontuotas „Sherlog“ automobilių apsaugos sistemas, D. K. negrąžina. Minėtą sąrašą kartais susitikrina susitikę sutartose vietose, būna, kad susitinka T. S. darbo vietoje arba bet kokioje kitoje viešoje vietoje. Jam nėra jokio skirtumo, kiek automobilių bus sumontuota „Sherlog“ automobilių apsaugos sistema (t. 4., b.l. 166-168).

25Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. dirba AB duomenys neskelbtini Standartizuotos rizikos skyriaus vadovo pareigose. Jo vadovaujamas skyrius atsakingas už visų gyventojų, fizinių asmenų, draudimo produktų taisykles, rizikos valdymą bei kainodarą. Tai yra už fizinių asmenų kasko, fizinių asmenų privalomą automobilių, fizinių asmenų nekilnojamo ir kito kilnojamo turto, pačių fizinių asmenų nelaimingų atsitikimų draudimą. Jis pažįsta D. K. kaip įmonės UAB duomenys neskelbtini direktorių. Ši įmonė atstovauja I lygio apsaugos sistemas ir vykdo automobilių, tiek draustų ir nedraustų, paiešką „Sherlog“ paieškos sistema. UAB „duomenys neskelbtini yra vieni iš trijų galimų automobilių paieškos sistemų turėtojų, kalbant apie I ir II lygio paieškos sistemas, kurios reikalingos brangiems labiausiai vagiamiems automobiliams, norint juos apdrausti. Draudžiant automobilius, AB duomenys neskelbtini informuoja klientus, kad yra I lygio dvi alternatyvos ir informuoja, kad yra UAB duomenys neskelbtini kurios montuoja šias paieškos sistemas. Ši informacija yra skelbiama viešai AB internetiniame puslapyje, tai yra jame klientai mato ir gali pasirinkti tiek pačias paieškos sistemas, tiek bendroves, kuriose gali įsigyti minėtas paieškos sistemas. Tame pačiame internetiniame puslapyje yra nurodyta informacija, kur galima paieškos sistemas sumontuoti, nurodyti įmonių kontaktiniai duomenys, adresai ir telefonų numeriai. Su UAB duomenys neskelbtini direktoriumi D. K. tenka kartas nuo karto bendrauti konkrečiais darbiniais klausimais dėl paieškos sistemų modernizavimo ir tobulinimo, paieškos sistemų montavimo plėtimosi galimybių. Bendrauja apie vogtų, AB draustų, automobilių paieškų vykdymą, kurias vykdė UAB darbuotojai, keičiasi informacija, kaip pasisekė automobilius rasti, kaip vagys pavogė automobilius ir taip toliau. Prieš dvi dienas, tai yra 2016-04-25, A. G. vadovaujamo skyriaus darbuotojas jį informavo, kad vienam iš klientų, kuris nori draustis AB analogiškai, kaip visuomet, buvo pasakyta apie būtinumą automobilyje montuoti I arba II lygio paieškos sistemas bei nurodytos bendrovės, tame tarpe UAB duomenys neskelbtini kuri šias paieškos sistemas montuoja. Klientas, tai išgirdęs, A. G. vadovaujamo skyriaus darbuotojui atsiuntė internetinę nuorodą, kurioje buvo rašoma apie UAB duomenys neskelbtini „įtarimus finansinėmis machinacijomis ir nuogastavimas, kaip galima dirbti su tokia bendrove, jeigu ji tokiomis machinacijomis įtariama. Gavęs tokią informaciją, apie tai A. G. informavo AB duomenys neskelbtini Teisės departamentą, kad yra tokia informacija ir daugiau nieko apie tai nėra žinoma, o taip pat paskambino pačiam D. K. ir paklausė, ar informacija teisinga bei pasiteiravo, kaip gali AB „Lietuvos draudimas“ siūlyti savo klientams jo vadovaujamą UAB „duomenys neskelbtini kaip įtariamą neaiškiomis finansinėmis machinacijomis. D. K. atsakė, kad čia viskas yra tvarkoje ir jis pakliuvo kažkur ne vietoje ir ne laiku. A. G. jo paprašė, kad jis informuotų papildomai ir išsamiai apie jo išgirstą informaciją, nes klientai ir toliau gali tuo domėtis. Tokių asmenų – J. V. ar V. V. teigia nepažįstantis, nėra tokių žmonių girdėjęs. Dėl automobilių paieškos sistemos „Sherlog“ jie visuomet bendrauja tik su D. K.. Bendraudami su klientais, visuomet juos siunčia į konkrečias bendroves, kurios montuoja paieškos sistemas įvairiuose Lietuvos miestuose. A. G. duomenimis, UAB duomenys neskelbtini „darbuotojai atvažiuoja pas klientus į konkrečius miestus, kur pasiima automobilius ir juos vežasi į tam tikras sutartas vietas, kuriose montuoja paieškos sistemas (?t. 4., b.l. 171-173).

26Apklaustas liudytoju F. K. parodė, kad nuo 2007 metų lapkričio mėn. pradžios dirba UAB duomenys neskelbtini Šiuo metu eina vadybininko pareigas. Šias pareigas eina apie penkerius metus. UAB direktorius V. R., kuris vadovauja darbuotojams, su klientais jis nebendrauja. Jis prižiūri bendrą ūkį. Darbuotojams duoda nurodymus skambinti ir bendrauti su skolininkais, duoda kitus nurodymus, duoda nurodymus projektų vadovams. V.s turi didžiausius įgaliojimus. Direktorius D. K. taip pat vadovauja įmonei. Jis, kaip ir duomenys neskelbtini, duoda nurodymus, pavyzdžiui, perskambinti klientui, kuris domisi „Sherlog“ sistema. UAB duomenys neskelbtini dirba apie 20 asmenų: dirba jis, vadybininko pareigose, saugos direktorius J. S., jis labai retai būna darbe, jis dažniausiai dirba su Baltarusijoje registruota įmone, kuri ketina užsiimti „Sherlog“ sistemos diegimu ir paieška, tačiau kuo tiksliai jis užsiima nežino. Taip pat dirba vadybininkė T. R., pagal pareigas bendrauja su klientais apie „Sherlog“ sistemos įrangas. Ji bendrauja su rusakalbiais, jos kalbant lietuviškai nėra girdėjęs. Su ja bendrauja tik rusiškai. Įmonėje dirba pulto darbuotojai: N. A. ir I. K., yra ir naktiniai budėtojai K. A., V., jos pavardės nežino, P. K., L., jos pavardės nežino, J. B., E. jo pavardės nežino, A. B., D. G.. Naktiniai budėtojai ir pulto darbuotojai pagal signalizacijų suveikimus skambina UABduomenys neskelbtini klientams, jokių montavimo darbų jie neatlieka. A. J. Š. priiminėja klientus, ruošia sutartis. Projektų vadovas K. S., bendrauja su klientais, pristato „Sherlog“ sistemos įrangą klientams. Projektų vadovas E. Č., bendrauja su klientais, pristato „Sherlog“ sistemos įrangą klientams. Tiek projektų vadovai, tiek vadybininkai patys neieško klientų, tik pristato pačią „Sherlog“ sistemą, paaiškina privalumus ir pan. Įmonės buhalterė S. B., teisininkė R. K., kuri derina bei ruošia sutartis su klientais, tačiau pasakyti ką nors daugiau apie jos darbą negali, kadangi nežino. Informacinių technologijų vadovas R. M. prižiūri F. K. kompiuterį, be to, prižiūri ir viso ofiso kompiuterius. Kiti darbuotojai ar kitų įmonių darbuotojai neprižiūri UAB duomenys neskelbtini kompiuterių ir informacinių technologijų. Teisininkės padėjėja D. G. padeda teisininkei ruošti sutartis. Autovežio vairuotojas J. K. perveža automobilius iš klientų ir iš autosalonų. Perveža tiek naudotas, tiek naujas transporto priemones. Jis pasiima automobilius iš klientų arba iš autosalonų ir perveža transporto priemones į Vilkpėdės g. 6, Vilniuje, o sumontavus įrangą grąžina automobilius atgal. Autovežis reikalingas todėl, kad pačios transporto priemonės negali būti eksploatuojamos Lietuvoje, nes jos dar nėra registruotos. Visos transporto priemonės, kurioms būtina sumontuoti „Sherlog“ sistamą ir kurios yra naujos ir neregistruotos, iš automobilių salonų (parduotuvių) atvežamos su autovežiu. Būna tokių atvejų, kad transporto priemonės atvežamos ir ne tik iš autosalonų (parduotuvių), tai būna tokie atvejai, kuomet patys klientai neturi laiko važiuoti į UAB duomenys neskelbtini tuomet jie atvežami į įmonę, be to, būna atvejų, kuomet vežamos transporto priemonės, kurios neregistruotos Lietuvoje, tačiau jos nėra naujos, atvežamos taip pat į UABduomenys neskelbtini Kitur autovežis transporto priemonių nevežioja, jis veža tik į. duomenys neskelbtini Jokių automobilių priėmimo perdavimo aktų nepildo. Kai kurie autosalonai pildo priėmimo perdavimo aktus, tačiau jie nepildo. „Sherlog“ sistema gali sumontuoti tik UAB ir tik duomenys neskelbtini Vilniuje. Kaune, „Sherlog“ sistemą montuojantys pagal subrangos sutartį su UAB“ yra UAB „Klaipėdoje pagal subrangos sutartį montuoja tik UAB „K. A.“, Šiauliuose - UAB „Š. A.“, Marijampolėje – UAB duomenys neskelbtini Dabar tiksliai pasakyti, ar subrangos sutartys yra su UAB , duomenys neskelbtini ar su UAB duomenys neskelbtini negali. Kitos bendrovės negali montuoti „Sherlog“ sistemos, kadangi UAB „Baltijos monitoringo centras“ yra „Sherlog“ sistemos oficialus atstovas. Vilniuje visi darbai visa apimtimi, tai yra automobilių išardymas, „Sherlog“ sistemos sumontavimas bei automobilių galutinis surinkimas, atliekami duomenys neskelbtini. Būna atvejų, kuomet automobilis negali įvažiuoti į duomenys neskelbtini, esantį servisą dėl jo gabaritų ar žemų automobilio konstrukcijų, tokiu atveju „Sherlog“ sistema montuojama automobilių parduotuvėje arba tiesiog pas klientus. Tokie atvejai pasitaiko, kartais tai būna vieną kartą į savaitę, kartais tokių atvejų nebūna mėnesį. UAB „duomenys neskelbtini auto serviso vadovas V. M. organizuoja montavimą, montuotojai A. G., L. S., J. B., V. K., S. M., jis kartu ir ūkvedys, montuoja pačią „Sherlog“ sistemą. Ar reikia kažkokius mokslus praeiti, kad sumontuoti „Sherlog“ sistemą, nežino. Ar UAB duomenys neskelbtini yra sudarytos kažkokios bendradarbiavimo sutartys su draudimo bendrovėmis pasakyti negali, kadangi nežino. UAB duomenys neskelbtini kliento pageidavimu draudimo bendrovei išrašomos pažymos apie sumontuotą „Sherlog“ sistemą. Pagal pareigas F. K. bendrauja su klientais, ieško iš jų pavogtų automobilių. UAB duomenys neskelbtini jis naudojasi kompiuteriu, per kurį pasijungia prie duomenys neskelbtini sistemos klientų duomenų bazės. Duomenų bazėje yra visi duomenys apie klientą, tai yra: kliento pavadinimas, jo kontaktai, duomenys apie automobilius, kokia įranga sumontuota. v duomenys neskelbtini adovas yra D. K.. Visi dirba vienoje patalpoje. UAB duomenys neskelbtini darbuotojai D. K. ir A. R. dirba su subrangovais, jau minėtais Klaipėdoje pagal subrangos sutartį UAB duomenys neskelbtini S. K. ir E. T. dirba saugos darbuotoju UAB duomenys neskelbtini jų užduotis ieškoti pavogtų automobilių Klaipėdos regione. G. B. ir A. D. užsiima tuo pačiu tik Kaune, A. G. – Vilniuje ( t 4., b.l. 180-183).

27Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad nuo 2006 metų rugpjūčio mėn. 19 d. dirba UAB duomenys neskelbtini Šiuo metu eina IT projektų vadovo pareigas. R. M. pagal savo pareigas prižiūri visą UAB duomenys neskelbtini informacinių technologijų ūkį, tai yra vidaus tinklai, interneto prieiga, darbuotojų darbo vietų priežiūra. Radiolokacinis tinklas, tai reiškia, kad automobilio buvimo vieta nustatoma pagal iš automobilio per Lietuvoje sustatytas stotis siunčiamą radiolokacinį signalą. Radiolokacines stotis sustato UAB duomenys neskelbtini darbuotojai, liudytojo žiniomis tai S. M.. Jis atsakingas už aukštalipius, tai yra darbuotojus, kurie laipioja į radiolokacinius bokštus. Kartais statyti stotį važiuoju pats R. M.. Bokštai, į kuriuos montuojamos stotelės, yra nuomojamos iš telekomunikacijų bendrovių. Visuomet montuoja stoteles patys, tai yra UAB duomenys neskelbtini darbuotojai. Vienetiniai atvejai, kuomet samdo kitas firmas, jog jos sumontuotų stoteles. Tai būna tokie atvejai, kuomet įrangą sumontuoti yra labai sudėtinga. UAB duomenys neskelbtini R. M. yra žinoma iš pavadinimo. Šios įmonės niekada nėra samdžiusi stotelių įrengimui, nebent jis apie tai nežino. UAB duomenys neskelbtini atstovų niekada nėra matęs UAB duomenys neskelbtini IT ūkyje R. M. esant UAB „duomenys neskelbtini atstovų nebuvo, ar jis apie tai nežino. Žino, kad UAB duomenys neskelbtini atliko kažkokius programavimo darbus UAB duomenys neskelbtini Jam nesant buvo atnaujinti serveriai, buvo pakeista UPS sistema, tiksliau akumuliatoriai. Jis kartais būna komandiruotėse, kartais išeina į atostogas ir jam nesant kažkokius darbus atlikdavo UAB duomenys neskelbtini Būna atvejų, kuomet reikia suprogramuoti duomenų perdavimo modulius, kurie perduoda duomenis iš bazinių stočių į operatyvinio centro serverį. Tokių modulių programavimas įtakoja naujų bazinių stočių pastatymas. Šiuos darbus atliko, kaip jam yra žinoma, D. K., UAB duomenys neskelbtini Visus kontaktus su UAB t duomenys neskelbtini urėjo D. K.. Visuomet, atsiradus poreikiui atlikti kažkokius programavimo darbus, D. K. suorganizuodavo, jog šie darbai būtų atlikti. Ir visuomet šie darbai, kaip teigdavo D. K., būdavo atliekami UAB duomenys neskelbtini Visus programuotus modulius (programas) gaudavo iš D. K.. Pati programinė įranga būdavo įdiegta jau naujuose serveriuose. Liudytojo manymu, tai atlikdavo UAB pačius serverius pristatydavo taip pat UAB duomenys neskelbtini tokią nuomonę susidarė iš D. K. pasakymų. Taip pat R. M. supratimu, UAB duomenys neskelbtini atlikdavo ir kitų darbų, tokių kaip drono sekimo įrangos suprogramavimas, kažkokių ataskaitų formavimo programos, prižiūrėjo jų įdiegtas serverių programines įrangas. Liudytojo minimoje keturių serverių sistemoje yra įdiegta M. W. server 2012, o papildomai prie Windows server sistemos įdiegta duomenų apdorojimo ir pateikimo programinė įranga. R. M. žiniomis, serveriai įsigyti iš UAB duomenys neskelbtini „Serveriai gali būti programuojami, prižiūrimi, atnaujinami ir nuotoliniu būdu, tad bet kokiu atveju sistema gali būti atnaujinama nuotoliniu būdu, R. M. dalyvavimas šiame procese nebūtinas. Kas apmoko dirbti su UAB duomenys neskelbtini programine įranga jis nežino. Šią informaciją gali pateikti operatyvinio centro vadovė N. A.. Kaip buvo apmokami visi darbai už UAB atliktus darbus, pasakyti negali, kadangi nežino. Ar buvo sudarytos sutartys su UAB nežino. Nori patikslinti, kad ne visus programavimo darbus atlikdavo UAB būdavo, kad programavimo darbus atlikdavo D. K. sesers įmonė duomenys neskelbtini „Ši įmonė užsiima programavimu. Ši įmonė dar iki atsiradus UAB „Sofista“ užsiimdavo kažkokiais programavimo darbais. UAB atsirado maždaug 2014 metais. I. įmonė „duomenys neskelbtini turėjo atlikti sherlog.lt tinklapio atnaujinimą, tačiau, jo supratimu, niekas neįvyko, nes tinklapis iki šiol neatnaujintas. Šiuo metu yra senas tinklapio variantas, kurį taip pat sukūrė I. įmonė, tuo metu buvo kitoks jos pavadinimas, tikslaus pavadinimo dabar neprisimena. J. V. nėra pažįstamas, M. K. pavardė girdėta (?t 4., b.l. 190-192).

28Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad nuo 2007 metų rugsėjo mėn. 13 d dirba UAB „duomenys neskelbtini Šiuo metu eina techniko specialisto pareigas, tačiau realiai su autovežiu Iveco valst. Nr. ( - ) vežioja transporto priemones. Autovežis reikalingas todėl, kad pačios transporto priemonės negali būti eksploatuojamos Lietuvoje, nes jos dar nėra registruotos. Visos transporto priemonės, kurioms būtina sumontuoti „Sherlog“ sistemą ir kurios yra naujos ir neregistruotos, iš automobilių salonų (parduotuvių) atvežamos su autovežiu. Būna tokių atvejų, kad transporto priemonės atvežamos ir ne tik iš autosalonų (parduotuvių), tai būna tokie atvejai, kuomet patys klientai neturi laiko važiuoti į UAB duomenys neskelbtini tuomet jie atvežami į įmonę, be to būna atvejų, kuomet vežamos transporto priemonės, kurios neregistruotos Lietuvoje, tačiau jos nėra naujos, tuomet jos atvežamos taip pat į UAB duomenys neskelbtini Apie tai, kad jis turi nuvažiuoti į konkrečią vietą, pasako arba UAB duomenys neskelbtini vadybininkai K. S., arba F. K.. D. K. kartais ateidavo ir pasakydavo, kad reikės nuvažiuoti kažkur paimti automobilį, tačiau pasakydavo, kad konkrečią vietą nurodys arba K., arba F.. J. K. visuomet atveždavo automobilius į. duomenys neskelbtini Atvejų, kuomet reikėtų transportuoti transporto priemonę „Sherlog“ sistemos montavimui į kitą vietą, nebuvo. Per savo darbo laiką, kuomet dirbo UAB duomenys neskelbtini „. Paimant automobilius iš autosalonų nerašomi jokie automobilių priėmimo perdavimo aktai. Naudotus automobilius vežęs, iš“ duomenys neskelbtini. Jis per mėnesį atveža apie 30 automobilių, per metus atveža apie 360 automobilių, tiek naujų, tiek padėvėtų (?t 5., b.l. 4-6).

29Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad draudimo bendrovėje duomenys neskelbtini „AS Lietuvos filiale dirba nuo 2005 metų kovo mėn., tikslios datos neprisimina. Iš pat pradžių buvo draudimo vadybininko asistentu. Maždaug nuo 2006 metų pradžios Draudimo bendrovė , kurioje nuo maždaug 2011 metų ir iki šiol dirba Transporto draudimų grupės plėtros vadovu, pradėjo bendradarbiauti su UAB „duomenys neskelbtini“, tai yra dėl šios bendrovės atstovaujamos automobilių apsaugos sistemos „Sherlog“. Pačioje pradžioje įmonei vadovavo V. R.. Neprisimena nuo kada tiksliai, bet mano, kad maždaug trejetą metų įmonei vadovauja. Pagal dedamus parašus kaip komercijos direktorių pažįsta D. K.. Su juo yra pažįstamas dėl darbinių ryšių, tai yra draudimo bendrovė Lietuvos filialas bendrauja dėl UAB duomenys neskelbtini veiklos, susijusios su jų atliekamais darbais montuojant automobiliuose aukščiausio lygio „Sherlog“ apsaugos sistemas. Lietuvoje automobilių apsaugos sistemos yra vertinamos pagal jų įveikimo lygį. Lietuvoje aukščiausio lygio montavimo darbus atlieka UAB duomenys neskelbtini kuri atstovauja „Sherlog“ paieškos sistemą ir UAB „G. S.“, kuri atstovauja „Treckaguard“ paieškos sistemą. Yra ir kitų alternatyvų, jos taip pat yra patikimos, tačiau jos yra įveikiamos. UAB duomenys neskelbtini kuri atstovauja „Sherlog“, yra pristatoma kaip geriausia dėl jau pavogtų automobilių suradimo, todėl klientai, o teisingiau pasakius draudimo brokeriai, kurie žino apie Lietuvoje egzistuojančias automobilių paieškos sistemas, drausdami vis kitus automobilius žino apie jų pristatomų paieškos sistemų neįveikiamumą. A. K., kaip atsakingas už transporto priemonių draudimo rizikos vertinimą, draudimo bendrovėje nustato ir šiuo metu nustatęs reikalavimus, kurie yra reikalingi, kad klientai galėtų sudaryti draudimo sutartis su draudimo bendrove Lietuvos filialu. Šiuose reikalavimuose yra nurodyta, kad draudžiamas automobilis turi turėti tam tikro lygio apsaugos sistemą. Draudimo bendrovės Lietuvos filialo internetiniame tinklapyje yra viešai sudėti reikalaujamų apsaugos sistemų aprašymai, juose nurodytos bendrovės, kuriose šias sistemas galima įsigyti. Taigi, draudžiant automobilį arba pats klientas jau būna sužinojęs reikalavimus iš internetinio tinklapio, arba vadybininkas, pas kurį draudžiasi fiziniai arba juridiniai asmenys automobilius, klientui nurodo, kokie yra keliami reikalavimai dėl apsaugos sistemos, nurodo, kur ieškoti įmonės, kurioje būtų galima įsigyti reikiamą apsaugos sistemą automobiliui. A. K. su D. K. bendrauja telefonu, jo mobiliojo telefono numeris duomenys neskelbtini Būna, kad susiskambina telefonu, kai iškyla neaiškumų jų klientams dėl konkrečių paieškos sistemų. Taip pat bendrauja dėl automobilių vagysčių, jis informuoja, kaip jo vadovaujamai bendrovei sekasi automobilius saugoti nuo vagysčių, informuoja apie automobilių paieškos sistemų tobulinimą. Draudimo bendrovėje AS Lietuvos filiale bei konkrečiai A. K. vadovaujamoje Transporto draudimų grupėje nėra sudarytų sąrašų, kuriuose būtų informacija apie jų draudimo bendrovės apdraustuose automobiliuose sumontuotas „Sherlog“ ar kitas konkrečias apsaugos sistemas. Ar turi tokius sąrašus UAB „Baltijos monitoringo centras“ pasakyti negali, bet mano, kad teoriškai yra galimybė turėti tokius sąrašus, kuriuose būtų jų sumontuotų apsaugos sistemų sąrašai su konkrečiomis draudimo bendrovėmis. Tokią informaciją būtų galima pažiūrėti pagal pažymas, kurias suveda apsaugos sistemas montuojančios bendrovės į UAB duomenys neskelbtini sistemą ir kurioje, įvedus pažymos numerį, elektroniniu būdu galima pamatyti automobilyje sumontuotą apsaugos sistemą. Šioje sistemoje taip pat matysis automobilio duomenys, markė, numeris, kėbulo numeris. Draudimo bendrovė gali matytis, bet gali ir nesimatyti. Tai priklausys nuo to, kas įvedinės tą pažymą, bet ji neturi reikšmės, sistema sukurta, kad palengvinti pačių automobilinių apsaugos sistemų montuotojų darbą montuojant automobilių apsaugos sistemas (?t. 5., b.l. 13-15).

30Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. S. parodė, kad dirba UAB duomenys neskelbtini nuo 2005 metų. Šiuo metu įmonės direktorius yra V. R., D. K. įmonėje yra vykdantysis direktorius. Buhalterė įmonėje yra S. B.. Įmonės ofisas yra patalpose adresu duomenys neskelbtini Šiuo adresu yra įmonės ofisas, kuriame sėdi įmonės administracijos darbuotojai. Taip pat yra įmonės dirbtuvės, kuriose montuojamos, sumontuojamos ir išmontuojamos, remontuojamos, prižiūrimos automobilių paieškos sistemos ir su jomis susijusios sistemos. Tuo pačiu adresu yra ir UAB ofisas, abiejų įmonių darbuotojai yra susimaišę, tai yra sėdi bendrai kabinetuose, nėra taip, kad konkrečios bendrovės konkretūs darbuotojai sėdėtų atskiruose kabinetuose. Kuo skiriasi UAB duomenys neskelbtini „veikla nuo UAB duomenys neskelbtini veiklos, tai yra kokios veiklos sritys priklauso konkrečiai bendrovei, atsakyti negali, nes nežino. Konkrečiai UAB duomenys neskelbtini veikla yra transporto, o taip pat kitų objektų, priemonių, turinčių bent šiokį tokį elektros maitinimą arba netgi be jos, paieškos sistemų montavimas, priežiūra, vogtų transporto priemonių su įmontuotomis sistemomis paieška, taip pat, savaime aišku – šių paieškos sistemų pardavimas. UAB „Baltijos monitoringo centras“ nuo pat K. S. įsidarbinimo šioje įmonėje atstovauja Čekijos Respublikos bendrovės gaminamą paieškos sistemą „Sherlog“. Ši sistema yra veikianti radiolokacijos pagrindu, Lietuvoje ji nėra vienintelė, tačiau ji yra išskirtinė tuo, kad turi infrastruktūrą, kurios pagalba galima reaguoti į objektų vagystę. Lietuvos draudimo bendrovėse yra sugalvotas, o taip pat Asociacijos patvirtintas vertinimo būdas, kaip vertinti apsaugos sistemas, esančias transporto priemonėse, kur atitinkamą apsaugos lygį atitinka konkretus apsaugos sistemų komplektas. UAB duomenys neskelbtini parduoda ir montuoja I ir II lygio „Sherlog“ apsaugos sistemas bei prie jų kartais būtinas papildomas apsaugos sistemas. UAB duomenys neskelbtini narys gan seniai, iš pat pradžių tai buvo tiesioginis kontaktas su draudimo bendrovėmis. Vėliau, liudytojo manymu, draudimo bendrovės inicijavo, kad apsaugos sistemas montuojančios bendrovės vertintų į rinką ateinančias sistemas, ateinant į rinką naujiems produktams. Norint, kad draudimo bendrovės jas žinotų, šį produktą turi įvertinti Asociacija, kuri priims sprendimą apie apsaugos sistemos lygio atitikimą. Vėliau buvo sugalvota, kad būtų išduodamos pažymos dėl sumontuojamų apsaugos sistemų, kad draudimo bendrovės turėtų pilną apsaugos sistemų sąrašą, kad apie esamas apsaugos sistemas galėtų būti surinkta informacija tik iš kompetentingų asmenų ir, esant reikalui, pasirašant sutartį su klientu atspausdinama pažyma apie sumontuotas apsaugos sistemas. Draudimo bendrovės tai pripažino ir šiuo metu veikia duomenų bazė - pazyma.lt. Turint prisijungimo duomenis, leidžiama sistemoje gauti/pateikti duomenis apie konkrečioje transporto priemonėje esamas apsaugos sistemas, draudimo bendrovę, visus automobilio duomenis, automobilio savininką arba naudotoją. Šioje sistemoje paieška atliekama tik pagal pažymos numerį. Be šitos sistemos, UAB duomenys neskelbtini ra sukurta duomenų bazė, kurioje yra suvesti visi klientai, kurių transporto priemonėse yra „Sherlog“ apsaugos sistemos. K. S., kaip paieškos sistemų pardavėjo, darbas yra: bendravimas tiek su esamais, tiek su būsimais klientais. Jis yra bendravęs su maždaug 90 procentų šiuo metu esamų klientų. Pagal FNTT atliktos kratos metu FNTT pateiktus klientų sąrašus, beveik su visais jis yra betarpiškai bendravęs, tai yra juos surandant bei vėliau teikiant jiems aptarnavimo paslaugas. Išskirti juos pagal dydį negalėtų. Jis pats randa klientus, o taip pat patys klientai atsiranda įvairiais būdais, pradedant nuo to, kad klientai suranda juos internete, gauna informaciją iš draudimo bendrovių, kur sužino, kad konkrečiai jų parduodamą apsaugos sistemą reikia sumontuoti, nes ji tenkina jų keliamus apsaugos reikalavimus, norint drausti kasko draudimu. Kiti klientai gauna informaciją iš pažįstamų, kurie jau turi savo transporto priemonėse „Sherlog“ apsaugos sistemą. Taip pat vyksta bendravimas, tai yra jis bendrauja su įmonėmis, parduodančiomis automobilius. Jis asmeniškai bendrauja su šiomis automobilių pardavimo bendrovėmis: UAB - duomenys neskelbtini su darbuotojais: T. B., T. S., M. K., šie asmenys yra automobilių pardavėjai; UAB“ - su darbuotoju, M. S. ir kitais, jie visi yra automobilių pardavėjai; UAB duomenys neskelbtini - L. D., A. M., jie taip pat yra automobilių pardavėjai. Taip pat bendrauja su automobilius, kuriems reikia I ir II apsaugos lygio, parduodančių bendrovių duomenys neskelbtini - R. N., A. N., M. K., dar vienu duomenys neskelbtini kurio pavardės neprisimena. Iš šių asmenų gauna informaciją, kad klientai perka automobilius, kuriems aktualūs I arba II apsaugos lygiai. Po to, suradus arba atsiradus klientui, atsiranda dvi išeitys: arba klientas jau būna nusprendęs, kokią konkrečią „Sherlog“ sistemą jis nori montuoti į transporto priemonę, arba K. S. duodami kliento kontaktiniai duomenys, kad suderinti norimos sumontuoti sistemos modifikaciją. Nusprendus, kokia konkreti apsaugos sistema bus montuojama, priklausomai nuo to, ar automobilis yra pas savininką ar ne, priimamas sprendimas, kur bus atliekami sistemos montavimo darbai: ar klientas atvarys automobilį sistemos montavimui į“ duomenys neskelbtini dirbtuves adresu: duomenys neskelbtini ar sistema bus montuojama automobilį parduodančios bendrovės priklausančiose dirbtuvėse, ar automobilis bus atgabentas iš automobilius parduodančio salono į jų dirbtuves. UAB „Baltijos monitoringo centras“ yra konkretūs darbuotojai, kurie montuoja paieškos sistemas: V. M., kuris yra serviso vadovas, vadovaujantis montuotojams bei atsakingas už darbų atlikimą: E. B., A. G., V. K., S. M., V. M., L. S., kurie yra sistemų montuotojai, dirbantys duomenys neskelbtini dirbtuvėse bei komandiruojami į konkrečias kitų miestų dirbtuves „Sherlog“ sistemų montavimui. Lietuvoje yra „Sherlog“ produkto atstovai, kurie pagal turimą ir iš UAB duomenys neskelbtini gautą leidimą turi teisę montuoti (sumontuoti ir išmontuoti) ir/arba „Sherlog“ aptarnauti paieškos sistemas: Kaune – duomenys neskelbtini – liudytojo teigimu, gali tik aptarnauti, montavimui pas juos į vietą komandiruojami duomenys neskelbtini centras“ leidimą, niekas kitas paieškos sistemų montuoti, tame tarpe sumontuoti ir išmontuoti, o taip pat aptarnauti negali bei to neatlieka. To negali būti atliekama, nes visi montuotojai yra ir privalo būti pasirašę paslapties saugojimo sutartį, taip pat to negalima dėl „Sherlog“ sistemos ypatumų, kurie reikalauja specifinių žinių. Kiekvienas norintis tai atlikti ar daryti niekaip to nepadarys. Svarbus faktorius yra ir pati montavimo vieta dėl saugumo sumetimų, kalibracijos sumetimų, tai yra etalonas, pagal kurį vertinama vėlesnių sistemos montažų kokybė. Teoriškai „Sherlog“ sistema galėtų būti sumontuojama kitur, bet praktiškai, dėl visų jo minėtų sumetimų, visus automobilius atsigabena patys ir sistemas montuoja savo dirbtuvėse duomenys neskelbtini arba minėtų atstovų dirbtuvėse. 99,99 procentai apsaugos sistemų Vilniuje yra montuojamos dirbtuvėse Vilkpėdės g. 6, Vilniuje. Labai išskirtiniais ir vienetiniais atvejais, gali būti vieną du kartus per metus, dėl techninių priežasčių montavimas galimas ne jų dirbtuvėse. Dėl automobilio pakabos aukščio, tais išskirtiniais atvejais apsaugos sistemas yra tekę montuoti pačių automobilius parduodančių bendrovių dirbtuvėse, kaip pavyzdžiui, . Tokiu atveju pašalinami svetimi darbuotojai iš dirbtuvių dėl saugumo sumetimų. Konkrečiai darbą dėl paieškos sistemų montavimo organizavimo dirba ir D. K., ir pats K. S., ir kiti UAB „Baltijos monitoringo centras“ darbuotojai. Tai priklauso nuo daug ko, nuo to, kaip atsiranda klientas, ar tas klientas atsiranda per automobilius parduodančią bendrovę, ar per draudimo bendrovę. Brokeriai skambina ir jam, ir D. K.. Automobilius parduodančių bendrovių atstovai skambina ir jam, ir D. K., ir F. K.. UAB duomenys neskelbtini atlyginimai yra fiksuoti, bendrovėje nėra numatyta, kad kažkam kažkokiu būdu būtų skaičiuojami ir mokami procentai už surastus naujus klientus. Dėl klientų suradimo, liudytojo žiniomis, yra pasirašyta komiso sutartis su UAB duomenys neskelbtini Liudytojo žiniomis, šiai bendrovei yra pagal sutartį mokami komisiniai už naujai surastus klientus, kuriuose bus sumontuotos „Sherlog“ paieškos sistemos. Daugiau nėra girdėjęs kokių nors įmonių ar asmenų, kurie ieškotų ir surastų naujus klientus. Klientų suradimo būdai, liudytojo minėti anksčiau, tai taip pat yra jo darbas. Tokių asmenų kaip V. V., J. V. jis nežino, nėra tokių girdėjęs. Tokie asmenys jam nėra prisistatę arba jis to nepamena. Tokie asmenys jam nėra skambinę dėl klientų, kuriems reikia „Sherlog“ sistemų suradimo, asmeniškai su tokiais asmenimis dėl klientų, kuriems reikia Sherlog sistemų, suradimo nėra bendravęs. Jam nei vienas žmogus klientų nesuranda už atlygį, nes tai yra jo tiesioginis darbas. Apie kitus UAB „Baltijos monitoringo centras“ darbuotojus paaiškino, kad J. K. yra UAB duomenys neskelbtini tralo vairuotojas, kuris transportuoja automobilius iš įvairių vietų į duomenys neskelbtini „dirbtuves ir atgal, kuriems reikia sumontuoti paieškos sistemas, nes automobiliai atgabenami tik tokiu būdu, jokiu kitu būdu jie neatvairuojami ir nenuvairuojami atgal. Apie kitus darbuotojus gali papasakoti: I. A. administruoja klientus, prižiūri operatyvinį pultą, kontroliuoja jo darbą; K. A. ir J. B., A. B., D. G., P. K., I. K., L. M., K. S., E. T., V. T. yra budėtojai, D. G., R. K. yra teisininkės, J. Š. administratorė, J. S. yra vidinės saugos direktorius, F. K. - pardavimų vadybininkas, R. M. yra informacinių technologijų projektų vadovas, turintis specialių žinių bei prižiūrintis administruojantis dalį įmonės informacinių tinklų, nes konkrečiai buhalterinę programą administruoja konkreti bendrovė, kurios pavadinimo neatsimena. UAB „Sireka“ jam yra girdėta, dėl kokių dalykų atsakyti negali. Jeigu ši įmonė yra Vilniuje, joje nebuvo montuotos „Sherlog“ apsaugos sistemos (t. 5., b.l. 20-24).

31Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. M. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini dirba nuo 2004 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, dirba beveik nuo pat įmonės įkūrimo pradžios. S. M. pareigos keitėsi, iš pradžių buvo vyr. inžinierius, o dabar yra inžinierius montuotojas. Jo darbas visuomet buvo ir šiuo metu yra budėjimo režime, bet kuriuo metu jį gali pakelti ir privalo vykti į centrinio pulto darbuotojų nurodytą vietą ieškoti pavogtų automobilių. Jeigu neatsiliepia klientas, gavus suveikimą, ieškoti, kas atsitiko automobiliui. Tuo pačiu jis atlieka apsaugos sistemų montažus, sumontavimus ir išmontavimus, vykdo patikrinimus, prižiūri lokatorius bei juos montuoja. Lokatoriai priklauso UAB „Baltijos monitoringo centras“, jų yra visoje Lietuvoje. Jie yra ant nuomojamų mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“ bei kito operatoriaus, kurio pavadinimo neatsimena, bokštų, jų yra virš 20. Darbe nurodymus, kokius ir kur reikia atlikti darbus, jam duoda įmonės direktorius V. R., vykdantysis direktorius D. K.. Pastarieji duoda nurodymus dėl naujų lokatorių sumontavimo, dėl apsaugos sistemų montavimo. Taip pat nurodymus gauna iš vadybininko K. S.. Dėl automobilių buvimo vietos patikrinimų bei automobilių vagystės nurodymus gauna iš UAB duomenys neskelbtini pulto darbuotojų. Konkrečiai esant nurodymams dėl apsaugos sistemų montavimo darbas vyksta taip: pastaruoju metu, kaip teigia S. M., būna Panevėžyje, gavęs nurodymą vykti montuoti apsaugos sistemas, turėdamas su savimi pasiimtas iš sandėlio apsaugos sistemas, vyksta į nurodytą adresą montuoti į nurodytą automobilį apsaugos sistemą. Dėl savo atliekamo darbo S. M. atitinka keliamus reikalavimus. Jis turi atitinkamą išsilavinimą, yra įmonės darbuotojas. Montavimus atlieka tik UAB d duomenys neskelbtini arbuotojai arba įmonių, kurios sudariusios su UAB duomenys neskelbtini sutartis ir turi leidimą dėl montavimo darbų atlikimo. Liudytojo duomenimis, teisę montuoti turi: Vilniuje - tik UAB anksčiau dar buvo UAB duomenys neskelbtini tačiau šiuo metu įmonė išsiskirstė, visi darbuotojai perėjo dirbi į UAB, duomenys neskelbtini Kaune - duomenys neskelbtini Klaipėdoje - duomenys neskelbtini Alytuje – duomenys neskelbtini Marijampolėje duomenys neskelbtini ir dar viena įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, Šiauliuose – „Š. A.“, Kėdainiuose yra įmonė, kuri suteikia patalpas. Montavimo darbus atlieka UAB duomenys neskelbtini montuotojai. Montavimai vyksta: Kaune, kuriame yra du automobilių pardavimo salonai: Panevėžyje - porą kartų montavimas vyko salone, keletą kartų apsaugos sistemas montavo pas klientus, jiems priklausančiuose garažuose, Šiauliuose – „Š. A.“ patalpose, Klaipėdoje – „K. A.“ patalpose, Alytuje – „A. A.“ patalpose. Klaipėdoje apsaugos sistemų montuoti jam nėra tekę. Vilniuje montavimas vyksta UAB priklausančiuose garažuose adresu: duomenys neskelbtini Šiuose garažuose vyksta lengvųjų automobilių, autobusiukų, motociklų apsaugos sistemų montavimas. Be šios vietos montavimas gali vykti ir kitoje vietoje, dėl konkrečios vietos turi būti sutarta su klientu, jeigu klientas turi sąlygas, atitinkančias UAB duomenys neskelbtini keliamus reikalavimus. Taip yra todėl, kad darbas būtų atliekamas saugiai. Tokie montavimai būna atliekami didelėse transporto priemonėse, pavyzdžiui, šiandien vyks montuoti apsaugos sistemas į didelių gabaritų traktorius. Montavimas vyks šiai įmonei priklausančiuose garažuose ar angaruose. Dar yra tekę Vilniuje apsaugos sistemas montuoti UAB duomenys neskelbtini priklausančiose patalpose, esančiose Šiaurės miestelyje, konkretaus adreso neprisimena. Per S. M. darbo stažą nuo 2004 metų montavo kokius 4-5 kartus. Ar su UAB duomenys neskelbtini yra sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos jis nežino. Vilniuje, ne UAB duomenys neskelbtini patalpose, montavo iš viso apie 20 kartų, įskaitant 4-5 kartus UAB duomenys neskelbtini patalpose. Kiekvienu montavimo atveju surašomas montavimo protokolas. UAB duomenys neskelbtini yra atitinkami protokolai dėl montavimo darbų atlikimo. Kiekvieną kartą, atlikus montavimo darbus, yra užpildomi montavimo protokolai. Juose būna nurodyta montavimo data, montavimo vieta, tai yra, jeigu montavimas vyksta ne UAB duomenys neskelbtini „nurodoma, kad montavimas vyko, pvz., UAB duomenys neskelbtini taip pat nurodoma automobilio markė, kėbulo numeris, automobilio spalva, valstybinis numeris, taip pat nurodoma, kokia apsaugos sistema yra įdėta. Be montavimo protokolo dar yra pildoma sutartis su firma ar klientu, kuriam atliekami apsaugos sistemos montavimo darbai, bet šis darbas ne jo, jį atlieka vadybininkai. Sutartyje yra nurodomi kliento duomenys, automobilio duomenys, nurodant jo gamybos metus, taip pat nurodoma sumontuota apsaugos sistema. Paskutiniu metu, maždaug apie vienerius metus, jis gyveno nurodytu adresu Panevėžio rajone bei visi montavimai pagrinde vyksta ne Vilniuje, o kituose miestuose. Į Vilnių dėl montavimo darbų atvyksta retai. Vilniuje ofise sėdi keturi montuotojai UAB duomenys neskelbtini darbuotojai: L., V., A. ir J. (t. 5., b.l. 27-29).

32Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. parodė, kad ji nuo 2010 metų lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, dirba UAB duomenys neskelbtini Šiuo metu eina operatorės pareigas. UAB „duomenys neskelbtini užsiima „Sherlog“ paieškos sistemos montavimu ir pavogtų automobilių, kuriuose įdiegta „Sherlog“ sistema, paieška. UAB duomenys neskelbtini buveinė yra duomenys neskelbtini Bendrovės buveinėje yra ir garažas, kuriame montuojama minėta sistema. Vilkpėdės g. 6, Vilniuje yra ir administracinis pastatas. UAB duomenys neskelbtini direktorius V. R.. Įmonėje dirba ir direktorius D. K., kuris taip pat vadovauja įmonei. Pagal pareigas šiuo metu N. A. prižiūri operatyvinį centrą, organizuoja darbuotojų darbo laiką, tvarko jų grafiką, registruoja automobilius, dirba su duomenų baze, esančia pulte. Pultas reaguoja į pavojaus signalus, siunčiamus į „Sherlog“ sistemą. Signalai siunčiami radiolokacinėmis bangomis į kompiuterį, esantį Vilkpėdės 6, Vilniuje, patalpose. Pulto patalpos yra atskirtos nuo kitų patalpų. Į pulto patalpas užeiti gali bet kas iš darbuotojų. Pulto patalpose yra trys vienodos darbo vietos, pačių kompiuterių darbo vietose nėra. Darbo vietose yra tik monitoriai, klaviatūros ir pelės. Radiolokacinės sistemos serveriai yra įdiegti garaže. Kiek serverių, atsakingų už radiolokacinę sistemą, pasakyti negali, kadangi nežino. Bet kokiu atveju visi signalai, gaunami iš jų prižiūrimų automobilių, yra gaunami ir atvaizduojami monitoriuose. N. A. darbo vietoje yra du kompiuteriai. Tiek serveriuose, tiek viename iš jos kompiuterių įdiegta programa, kurią darbuotojai vadina klientų duomenų baze, o kita – „kokišu“, arba žemėlapiu, kažkokių kitų programos pavadinimų nėra. Neseniai, tai yra 2013-2014 m., tikslių datų neprisimena, įdiegta programa, kuri pavadinta „Vyst“. Klientų duomenų bazėje darbuotojai kuria naujų klientų korteles. Tose kortelėse atvaizduota: kliento pateikta informacija apie save, slaptažodžiai, kurių pagalba juos identifikuoja, informacija apie automobilį (valstybinis numeris, kėbulo numeris, pagaminimo metai, spalva) ir informacija apie sumontuotą „Sherlog“ sistemą (sistemos pavadinimas, sisteminio bloko numeris, display kodas, pakabuko numeriai, jeigu sistema aktyvi). Klientų duomenų bazėje yra atvaizduota sutarties pasirašymo data. „Kokiš“ programos dėka gauna apdorotą pavojaus signalą, kuris atvaizduoja monitoriuje automobilio apytikslę lokacijos vietą žemėlapyje. Šios programos galimybės beveik nesikeitė nuo to, kiek N. A. dirba UAB duomenys neskelbtini Pasikeitė tik žemėlapis. Anksčiau buvo tik Lietuvos žemėlapis, šiuo metu atvaizduojamas Europos žemėlapis. Žemėlapis pasikeitė 2013-2014 metais. Pasikeitus žemėlapiui ir plečiantis radiolokacinių bokštų kiekiui, padidėjo poreikis papildomų darbo vietų. „Sherlog“ sistema yra čekų gaminys, todėl norint įdiegti papildomą darbo vietą, reikėjo iš jų pirkti papildomas programas, kurios paskirstytų pavojaus signalus, iškvietimus. Iki liudytojos minėto laikotarpio buvo labai painu apdoroti signalus, buvo galima dirbti tik su viena darbo vieta. Nuolat trukdydavosi darbas priimant signalus, tuo pačiu metu darbuotojai turėjo aptarnauti ir garažo darbus, kurie turėjo per šią darbo vietą aktyvuoti naujai įdiegtas sistemas, be to, testuoti naujus radiolokacinius bokštus. Kaip liudytoja minėjo, 2013-2014 m. buvo įdiegtos dvi papildomos darbo vietos bei viena darbo vieta garaže. Iš esmės nereikėjo dubliuotis ir trukdytis. Minėtas darbo vietas turėjo atskirti programiškai. Kaip tai buvo padaryta ji nežino, tačiau, kaip minėjo, tai buvo padaryta 2013-2014 m. Visais atskyrimo darbais užsiėmė D. K.. Jis pristatė visas naujas funkcijas. Šių funkcijų reikalingumą D. K. pasakydavo arba ji, arba žinojo ir pats D. K.. 2013-2014 metais pasipildė ir klientų duomenų bazė, išsiplėtė jos galimybės: ji pasidarė spartesnė, turi daugiau paieškos laukų. Anksčiau būdavo mažiau paieškos kriterijų, šiuo metu kiek kliento kortelėje yra laukelių, tiek dabar yra paieškos kriterijų. Šiuo metu vizualiai kitaip ir atrodo. Tuo pačiu laikotarpiu atsirado ir kita programa „Vyst“. Ji, liudytojos manymu, tiesiogiai susieta su „Kokiš“ sistema. Ši programa yra iš esmės nauja ir anksčiau tokios programos nebūdavo. „Vyst“ programos pagalba galima: nustatyti gauto signalo paskutines žinomas koordinates, signalo stiprumą, režimą, įtampos, sueksportuoti bet kokiu formatu, atsispausdinti informaciją. Turbūt yra ir kitų funkcijų, kurių jai nereikia jos darbe. Ar „Vyst“ programa keitėsi pasakyti negali, kadangi jai kažkokių papildomų galimybių nereikėjo. Kas padarė tuos minėtus pakeitimus ir programą „Vyst“ pasakyti negali, kadangi nežino. Kiek ji girdėjo, kad tai padarė kažkokia bendrovė su pavadinimu iš raidės „S“, tačiau tikslaus pavadinimo nežino. Visuomet naujas galimybes darbuotojams pristatydavo D. K.. Kitų asmenų, kurie būtų apmokę dirbti su naujovėmis ir naujomis programomis, liudytoja nežino ir jų niekada nematė (t. 4, b.l. 184 – 186).

33?

34Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. B. parodė, kad 2015 m. pavasario pradžioje jos draugė M. G. pranešė, jog ji išeina iš darbo įmonėje iš administratorės pareigų, nes išvyksta gyventi į kitą miestą. M. G. pasiūlė jai kreiptis į UAB dėl darbo. Ji kreipėsi dėl darbo į UAB duomenys neskelbtini įmonės direktorių R. M.. Su R. M. sutarė, kad dirbs UAB duomenys neskelbtini administratore. Jos darbo esmė – priiminėti užsakymus darbo vietoje. Jos pirmoji darbo vieta buvo adresu duomenys neskelbtini, Vilnius. UAB duomenys neskelbtini vykdo pagrinde automobilių stiklų, žibintų ir stiklų pakėlėjų keitimo bei remonto veiklą. Taip pat UAB „Sireka“ vykdo automobilių chemijos pardavimo veiklą. Liudytojos žiniomis, UAB „vykdo veiklą Vilniuje dvejose patalpose. Šiuo metu veikla vykdoma P. L. duomenys neskelbtini Vilniuje. Iki 2016 metų gegužės 23 d., UAB duomenys neskelbtini persikėlė iš duomenys neskelbtini į P. L. Vilniuje, patalpas. Abejose patalpose dirbo po vieną administratorę. Ukmergės g. administratorė yra A. B.. Jų darbas nėra susijęs, jos tik viena kitą pavaduoja atostogaujant. UAB dirba meistrų ir vadybininkų pajėgomis. P. L. patalpose dirba du meistrai: B. C. ir R. R.. Žirmūnų g. patalpose dirbo R. Č. ir T. K.. Įmonėje daliniu etatu dirba vadybininkas D. M. patalpose dirba vienas meistras, ten dažniausiai dirba D. R.. Ž. B. darbo esmė – priimti užsakymus ir jų duomenis perduoti R. M., kuris paskirsto darbus. Nesant R. M., darbus meistrams paskirsto pati Ž. B..M.dirba minėtus darbus naudojamose minėtose patalpose ir klientams pageidaujant darbus atlieka kituose autoservisuose ar kitose sutartose vietose. Liudytojai nėra žinoma apie UAB darbuotojų veiklą, susijusią su automobilių apsaugos sistemų montavimu ar išmontavimu ir reklamos paslaugų teikimu bei lankstinukų išdalinimu. Liudytojos asmeniškai niekas iš UAB neprašė platinti kokių nors lankstinukų. UABpatalpose nebuvo ir nėra automobilių keltuvų. Automobilių keltuvai nėra naudojami stiklų pakėlėjų remonto ar keitimo veikloje. Liudytojai Ž. B. įmonė nėra žinoma. Jai taip pat nėra žinoma apie automobilių apsaugos sistemas „Sherlog“. Apklausos metu ant liudytojos darbo stalo guli šeši lankstinukai, kuriuose yra pristatoma automobilių apsaugos sistema „Sherlog“ ir įmonė UAB Dėl šių lankstinukų gali paaiškinti, kad tik apklausos metu įsigilino į lankstinukų turinį. Šiuos lankstinukus 2016 m. balandžio viduryje jai ant darbo stalo atnešė ir padėjo R. M.. Jis pasakė, kad tegul šie lankstinukai guli prie UAB lankstinukų, kad juos matytų UAB klientai. R. M. iki šių „Sherlog“ lankstinukų atskirų nurodymų nedavė, kad juos reikėtų dalinti ar platinti. Šie „Sherlog“ lankstinukai papuola pas klientus tik taip, kiek patys UAB klientai juos pamato ir pasiima. Liudytojai nėra žinomos UAB ir R. M. tarpusavio sąsajos su UAB duomenys neskelbtini ir „Sherlog“ sistema. Tai UAB klientai turėtų patys savarankiškai atlikti vadovaudamiesi lankstinuko informacija (t. 5., b.l. 34-35).

35Apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad nuo 2011 m. turi darbinę patirtį automobilių dirbtuvėse, automobilių stiklų keitimo srityje. Iki 2014 m. pabaigos jis dirbo įmonėje duomenys neskelbtini kurioje vienas akcininkų buvo R. M.. 2014 m. pabaigoje R. M. pasikvietė jį dirbti į savo vadovaujamą įmonę UAB duomenys neskelbtini meistro pareigose. R. R. darbo esmė – dirbti automobilių stiklų, stiklų pakėlėjų ir žibintų remonto ir keitimo srityje, atliekant šiuos darbus tiesiogiai pačiam. Pačios UAB duomenys neskelbtini veikla yra automobilių stiklų, stiklų pakėlėjų ir žibintų remonto, keitimo srityje bei automobilių chemijos prekybos srityje. UAB duomenys neskelbtini vykdo minėtas veiklas patalpose, esančiose P. L. g. 4 ir duomenys neskelbtini Vilniuje. UAB duomenys neskelbtini iš patalpų duomenys neskelbtini prieš vieną savaitę. patalpose dirba vienas meistras ir viena administratorė. Kitose patalpose dirba darbus 2 meistrai: jis ir B. C.. Neseniai išėjo iš darbo T. K., meistras, kuris dirbo kartu. Liudytojui R. R. nėra nieko žinoma apie UAB buvusių ar esamų darbuotojų veiklą, susijusią su automobilių apsaugos sistemų montavimu ar išmontavimu bei reklamos paslaugų teikimu, lankstinukų išdalinimais. Liudytojui asmeniškai niekas iš UAB neprašė platinti jokių nors lankstinukų. UAB nenaudojamose patalpose nebuvo ir nėra automobilių keltuvų, išskyrus mažą, rankinį keltuvą. Liudytojui R. R. įmonė ir automobilių apsaugos sistema „Sherlog“ yra žinomos tik iš lankstinukų, kuriuos pamatė UAB patalpose,2016 metų balandžio viduryje šiuos lankstinukus pamatė ant administratorės Ž. B. darbo stalo šalia UAB informacinių lankstinukų. Jam iš įmonės niekas nedavė jokių nurodymų dėl šių lankstinukų ar dėl sistemos „Sherlog“. Jam visiškai nėra žinomos UAB ir R. M. sąsajos su UAB ir „Sherlog“ sistemomis. R. R. nėra ir nebuvo niekaip įpareigotas dirbti dėl „Sherlog“ automobilių apsaugos sistemų montavimo ar išmontavimo (t. 5., b.l. 37-38 ).

36Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad dirba UAB „nuo maždaug 2013 metų konsultantės pareigose. UAB veikla yra stiklų keitimai, žibintų poliravimai, stiklo remontai. Tai visa veikla, kuria užsiima UAB duomenys neskelbtini Kad užsiimtų kita veikla, liudytojai A. B. nėra žinoma. Ji dirba kiekvieną darbo dieną, pilną dieną nuo tada, kai UAB š duomenys neskelbtini patalpose pradėjo veiklą. Jos, kaip konsultantės, funkcijos yra: priiminėti užsakymus, PVM sąskaitų išrašymas, kasos aparato aptarnavimas, t.y. priėmimas grynųjų pinigų į kasą. UAB „duomenys neskelbtini liudytojai nėra žinomi ir girdėti. Tuo laikotarpiu, kai A. B. dirba UAB jokios apsaugos sistemos UAB nediegė į automobilius. UAB yra reklamos skrajutės tik apie jų teikiamas paslaugas, t.y. tik tiek, kiek tai susiję su stiklų keitimu ir remontu, jokių kitų skrajučių pas juos nėra. UAB automobiliai ardomi tik tiek, kiek reikia pataisyti stiklų pakėlėją, jokių kitų automobilių išrinkimo, surinkimo darbų neteikia (t. 5., b.l. 40-41).

37Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad jis nuo 2013 m., tikslios datos neprisimena, dirba UAB montuotojo pareigose. Jis montuoja automobilių stiklus. Šiuo metu stiklus montuoja adresu. Visuomet dirba šiuo adresu. Čia dirba apie metus laiko. Anksčiau jis dirbo irgi UAB duomenys neskelbtini tik kitose patalpose, duomenys neskelbtini. Ten taip pat dirbo stiklų montuotoju ir poliruotoju. Be to, kad poliruoja ir montuoja stiklus, dar poliruoja ir automobilių žibintus. Atvejų, kuomet būtų montuojamos kažkokios apsaugos sistemos, per jo darbo laiką nebuvo. Per liudytojo darbo laiką nebuvo atvejų, kuomet būtų montuotos apsaugos sistemos. Nematė, kad kiti montuotų tokias sistemas. „Sherlog“ apsaugos sistema jam nėra žinoma. UAB duomenys neskelbtini jam nežinomas. UAB duomenys neskelbtini taip pat nežinomas. Nei reklamos, nei lankstinukų neatsimena, paslaugų neteikė. Jo žmona taip pat dirba UAB duomenys neskelbtini tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Ji, iki vaiko priežiūros atostogų, rašydavo reklamos tekstus apie klijų pardavimą Lenkijai, tvarkydavo tinklapį, tekstus, versdavo juos. Versdavo į/iš lenkų kalbą, į anglų kalbą (t 4., b.l. 43-44 ).

38Apklaustas liudytoju B. C. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini dirba nuo 2013 m. vasaros pradžios, tikslios datos neprisimena. Kažkas iš pažįstamų pasakė, kad duomenys neskelbtini ieško stiklų keitimo meistrų ir davė direktoriaus R. M. telefono numerį. Prieš tai dirbo „IKI“ prekybos centre, krovėjo darbą, bet jam darbas nepatiko. Susiskambino su R. M., pasisiūlė dirbti, pasakė, kad patirties neturi, bet į darbą priėmė. Pasakė, kad visko apmokys, nurodė, kad dirbs stiklų remonto ir keitimo darbus. Tokiu būdu nuo 2013 m. vasaros iki dabar dirba stiklų keitimo ir remonto darbus. Apie tai, kokiems automobiliams ir kokius darbus reikės dirbti nurodo R. M., jam nesant Ž. B., kuri yra darbų telefonu priėmėja, ar administratorė. UAB turi dvejas patalpas, kuriose jis ir kiti darbuotojai dirbo: duomenys neskelbtini, Vilniuje. Į duomenys neskelbtini prieš dvi savaitės atsikraustė iš patalpų duomenys neskelbtini Iki tol patalpos buvo ten. Jis ir kiti darbuotojai stiklus keičia arba UAB duomenys neskelbtini patalpose arba jiems nurodytuose kituose servisuose, arba ten, kur klientas nori – į jo namus ar kitą nurodytą vietą, kur stovi automobilis, kuriam reikia pakeisti stiklą. Be jo UAB „Sireka“ dirba direktorius R. M., administratorė Ž. B. –D. M., kuris pardavinėja automobiliams skirtą chemiją. Be minėtų automobilio stiklų remonto darbų B. C. dar poliruoja žibintus. Jokių kitų darbų neatlieka. Konkrečiai jokių lankstinukų neplatina ir negirdėjo, kad įmonėje kas platintų. Apie automobilių paieškos sistemą „Sherlog“ yra girdėjęs bendro pobūdžio informaciją, kad tokia egzistuoja. Nėra matęs kaip atrodo „Sherlog“ paieškos sistemos prietaisai. Niekada nėra tokių prietaisų montavęs į automobilius, taip pat niekada nėra tokių prietaisų iš automobilių išmontavęs. Jam dirbant UAB nebuvo tokių atvejų, kad būtų tokios paieškos sistemos ar jos prietaisai montuojami į automobilius UAB patalpose. Taip pat niekas nevyko niekur kitur, į kitus servisus tokių prietaisų montuoti. Tokios įmonės UAB duomenys neskelbtini jam negirdėtos. Apklausos metu, tai yra šiandien, 2016-06-01 liudytojas B. C. pamatė lankstinuką duomenys neskelbtini reklama. Šis lankstinukas, liudytojo manymu, naujas, nėra jo matęs. Taip pat papildo, kad UAB „Sireka“ niekada nėra turėjusi automobilių pakėlėjų. Stiklų keitimo ir remonto darbų atlikimui jie nereikalingi. Taip pat papildo, kad UAB duomenys neskelbtini automobilių stiklų remonto ir keitimo darbus dar dirbo meistrai: T. K. nuo 2013 m. vasaros pabaigos iki 2016 m. gegužės vidurio. R. Č. – B. C. atėjus dirbti į UAB duomenys neskelbtini jis jau dirbo ir dirbo iki 2015 m. pabaigos. G. D. – B. C. atėjus dirbti jau dirbo ir išėjo prieš metus. Dar buvo du meistrai, kurie dirbo labai trumpai, jų vardų ir pavardžių neatsimena. Dar dirbo vyras vardu Viktoras, kuris išėjo iš darbo po dviejų mėnesių pradėjus dirbti B. C.(t. 5., b.l. 32).

39Apklaustas įtariamuoju J. C. parodė, kad iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų, jis žino V. V., R. M., T. M., asmenį vardu M. (nežino, ar jo pavardė duomenys neskelbtini ). Taip pat iš pranešime apie įtarimą nurodytų įmonių jis žino tik UAB duomenys neskelbtini, esančiame bare (jo pavadinimo ir tikslaus adreso neatsimena) jis susipažino su vyru vardu Petras (jo pavardės ar kitų kontaktinių duomenų neturi), su kuriuo bendraujant jam užsiminė, kad norėtų rasti darbą. Petras jam pasakė, kad žino žmogų, per kurį galima būtų rasti darbą ir davė to žmogaus telefono numerį. Šio žmogaus nei vardo, nei pavardės, nei telefono numerio neturi išsisaugojęs. Jis paskambino duotu to žmogaus telefonu ir tas žmogus jam nurodė telefono numerį, kaip vėliau paaiškėjo, V. V.. V. V. jis anksčiau nepažinojo. Tuomet paskambino šiuo numeriu V. V. ir jis pasakė, kur ir kada atvykti pas jį pasikalbėti dėl darbo. Nurodytą dieną, tai buvo maždaug 2014 m. vasaros pabaigoje, jis atvyko pas V. V. į jo biurą V. Š. g., Vilniuje. Šio biuro adreso tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Ten prie įėjimo buvo kažkokia iškaba raudonos ir baltos spalvos. V.kabinetas buvo pirmame aukšte. Pirmo pokalbio metu V. jam pasakė, kad naujai įsteigtai įmonei UAB reikalingas direktorius, ši įmonė neseniai įsteigta ir ketina vykdyti pirkimų – pardavimų veiklą ir veiklą, susijusią su reklama. Konkrečiai jam nebuvo įvardinta, kokią veiklą įmonė ketina vykdyti. V. sakė, kad dirbdamas direktoriumi pradžioje gaus pusę minimalios algos, vėliau minimalią algą. V. J. C. darbo patirtimi pasidomėjo paviršutiniškai. Apie jokius fiktyvių dokumentų pasirašymus V. nesakė. Po pirmo pokalbio V. davė jam laiko pagalvoti dėl siūlomo darbo. Maždaug po kelių dienų jis paskambino V. ir pasakė, kad nutarė pabandyti siūlomą darbą. Tuomet sutartu laiku susitiko su V. K. pr., Vilniuje, tikslaus adreso neatsimena, jis J. C. nuvedė į kažkokį esantį biurą ir ten supažindino su vyru vardu Tadas. Jį pristatė kaip buhalterį, kuris tvarkys UAB duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą. Daugiau minėtame biure duomenys neskelbtini nebuvo ir su buhalteriu Tadu nebendravo. Kitą dieną sutartu laiku atvyko į V. biurą, V. Š. g., Vilniuje, kur jam V. davė pasirašyti pluoštą dokumentų, susijusių su jo įdarbinimu UAB duomenys neskelbtini direktoriumi. Pasirašant dokumentus jis pamatė, kad jis yra forminamas ir šios įmonės akcininku. Kad bus įmonės akcininku, apie tai anksčiau nebuvo kalbėta su V. T. jis V. paklausė, kodėl jį reikia forminti akcininku. Jis atsakė neaiškiai, kad maždaug taip bus geriau. J. C. V. pasitikėjo ir nieko blogo neįtardamas pasirašė dokumentus dėl įdarbinimo. Po šių dokumentų pasirašymo jį V. savo automobiliu, “M. B.” juodos spalvos, nuvežė į VĮ „Registrų centras“, kur jam dalyvaujant dar pasirašė registravimo dokumentus. Už registravimo veiksmus VĮ „Registrų centras“ mokestį sumokėjo pats V. iš savo pinigų. Kitą dieną po VĮ „Registrų centras“ jis V.nurodymu pats nuvyko į bankus –, kur V.nurodymu atidarė sąskaitas UAB vardu. Prieš tai iš V.gavo UAB apvalų antspaudą, kurį panaudojo bankuose pasirašydamas dokumentus dėl sąskaitų ir vėliau grąžino V. duomenys neskelbtini Atidarius bankuose sąskaitas, jis gavo prisijungimų prie sąskaitų kodų generatorius, kodų korteles ir mokėjimų korteles, kurias, vykdydamas V. nurodymą, atidavė V. Už sąskaitų atidarymą bankų mokesčiams sumokėti jam pinigus davė V.. Jis pats nesinaudojo šiomis UAB duomenys neskelbtini sąskaitomis, jose neatlikinėjo finansinių operacijų ir iš sąskaitų negrynino pinigų. J. C. savo darbo vietos UAB neturėjo. Periodiškai užvažiuodavo pas V. į jo biurą V. Š. g., Vilniuje, kur V.jam duodavo pasirašyti iš anksto parengtus dokumentus, susijusius su UAB „Siberijus“ veikla. Tai buvo kasos orderiai, įvairios sutartys, raginimai stiklų užsakovui sumokėti skolą, PVM sąskaitos faktūros, orderiai dėl jam išmokėto atlyginimo. Kas rengė šiuos dokumentus, jis nežino, nes nematė. Iš jo pasirašytų dokumentų matė, kad UAB vykdė veiklą, susijusią su reklaminėmis skrajutėmis. Detaliau apie reklamines skrajutes jis nežino, nes asmeniškai su tuo neužsiiminėjo, su klientais nebendravo. Žino, kad UAB duomenys neskelbtini užsakinėjo automobilinius stiklus iš UAB duomenys neskelbtini kurios vadovas R. M. (jis asmeniškai kelis kartus su juo bendravo) ir šiuos stiklus perpardavinėjo. Ar dokumentuose, kuriuose jis pasirašinėjo, nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos, jis nežino. Kai pasirašinėjo dokumentuose, manė, kad juose nurodyti teisingi duomenys. J. V. pasitikėjo. Apie klastojamus bendrovių dokumentus jam nieko nebuvo žinoma. Apie tai jis sužinojo tik po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Už dokumentų pasirašymą jam atskirai pinigai nebuvo mokami. Jam buvo mokamas oficialus atlyginimas, pradžioje pusė minimumo, po to minimumas. Be J. C., kiek jam žinoma, kitų darbuotojų UAB duomenys neskelbtini nebuvo įdarbinta. K. V. susijęs su UAB j duomenys neskelbtini is negali įvardinti, nes oficialių pareigų UAB duomenys neskelbtini jis neturėjo. Kokioje įmonėje dirbo V. nežino. Suprato, kad jo įmonė prekiavo keramikinėmis plytelėmis, jų pavyzdžiai kabojo ant sienų. Atlyginimą jam išmokėdavo V.savo ofise. Iki 2015 m. rudens mokėjo 120-130 eurų, t.y. pusę minimalaus atlyginimo į mėn. Nuo 2015 m. rudens – 298 eurai. Kiekvieną kartą V. duodavo jam pasirašyti kasos orderį, kuriame jis pasirašydavo už direktorių ir kasininką, už buhalterį pasirašydavo buhalteris, vardu Tadas, pavardės nežino. Su buhalteriu bendravo tik V.. Jis su Tadu susitikęs nebuvo (?t.5., b.l. 56-58).

40Apklaustas įtariamuoju Š. N. parodė, kad susipažinęs su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis gali pasakyti, kad iš jame išvardintų asmenų jis pažįsta tik J. V., žino, kad jo brolis yra V. V., tačiau su juo visiškai nebendrauja. Iš įmonių jam žinoma jo vadovaujama įmonė UAB "“ ir UAB „S. M.“. Apie UAB „S. M.“ gali pasakyti, kad J. V. yra susijęs su šia įmone, tačiau kaip konkrečiai jis negali atsakyti. Kuo užsiima įmonė, kokią veiklą vykdo jis nežino. Su J. V. jis pažįstamas nuo 1991 metų ir iki šiol juos sieja draugiški santykiai. Tai žmogus, kuriuo jis labai pasitiki, jam sunkiu metu J. V. jam daug padėjo materialiai, jis lankosi jo namuose, bendrauja šeimomis. UAB duomenys neskelbtini akcijas jis pirko 2014 metais sausio mėn. su tikslu, kad vystys savo verslą, t.y. renginių organizavimas, vedimas, įgarsinimas, apšvietimas. Nusprendė turėti įmonę nesavarankiškai, o turėti įmonę nei verslo liudijimą, nes jam atrodo, kad verslo liudijimai tuo momentu brango, bet tiksliai neatsimena. UAB duomenys neskelbtini akcijas įsigijo jis savo vardu ir tapo bendrovės direktoriumi. Ar tapo direktoriumi savo iniciatyva, ar J. V. pasiūlymu jis neatsimena. Jis paprašė J. V. irgi dirbti UAB duomenys neskelbtini nes jis turi ekonominį išsilavinimą, taigi pasikvietė jį į pagalbą, jis tapo komercijos direktoriumi. J. V. jam sakė, kad jis užsiima skrajučių, reklamos platinimu, ką konkrečiai jis veikė jis nežino. Įmonės veiklą abu pasidalino per pusę, t.y. jis organizavo renginius, o J. V., pasak jo, užsiėmė reklamos darbais. UAB duomenys neskelbtini „buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko UAB duomenys neskelbtini UAB banko generatorius, banko kortelės yra ir visada buvo pas J. V.. Jis prisijungti prie įmonės sąskaitų visiškai negali. Įmonės veiklos pradžioje jis įmonei UAB duomenys neskelbtini suteikė paskolą apie 30 000 lt. Pinigai buvo įnešti į įmonės banko sąskaitą. To paprašė J. V., nes jis jam paaiškino, kad UAB“ nupirko su skolomis ir reikia padengti įmonės įsiskolinimus. Kokios tai skolos ir kam bendrovė skolinga jis nesidomėjo. Su J. V. jie susitarė, kad šiuos paskolintus pinigus įmonė jam po truputį grąžins. Paskola buvo beprocentinė, galutinė paskolos grąžinimo data nenumatyta. Jis, dirbdamas UAB duomenys neskelbtini gauna minimalų atlyginimą. Jo darbas yra klientų, kuriems reikalingos renginių organizavimo paslaugos, paieška. Gavęs užsakymą jis sudarė sutartį. Klientas sumoka avansą per banką arba grynaisiais pinigais, juos jis užpajamuoja išrašydamas kasos pajamų orderį, po renginių atlikimo, jis visiems klientams išrašo PVM sąskaitą faktūrą, jei atsiskaito grynaisiais, išrašo kasos pajamų orderį arba pinigai pervedami į įmonės sąskaitą. Kad pinigai pervesti į įmonės sąskaitą jam apie tai elektroniniu paštu arba telefonu praneša J. V.. Jei tų pinigų J. V. nepanaudoja kitiems bendrovės reikalams, tada jam perveda kaip bendrovei suteiktos paskolos grąžinimą. Kiek šiuo metu iš suteiktos paskolos bendrovė jam grąžino pinigų jis nežino. Jis pasirašydavo bendrovės finansines atskaitomybes, matė, kad J. V. uždirba didesnes pajamas, bendrovės apyvartos buvo žymiai didesnės, nei kad jam organizuojant renginius, bet skaitė, kad tai jo reikalas, kad jis sėkmingesnis verslininkas. Faktų apie tai, kad buvo išrašomi fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai apie tai, kad neva kažkokioms įmonėms suteiktos paslaugos, apie tai, kad iš įmonės sąskaitos buvo gryninami pinigai jis nieko nežinojo. J. V., kaip minėjo, vykdydamas savo veiklą atspausdindavo įvairioms įmonėms PVM sąskaitas faktūras ir prašydavo, kad ant šių dokumentų, o taip pat sutarčių ir atsiskaitymų grynaisiais dokumentų jis pasirašytų kaip įmonės direktorius, o taip pat uždėtų įmonės antspaudą, kuris visada būdavo laikomas pas jį. Jis taip darydavo, nes iki šiol buvo įsitikinęs, kad viskas, kas susiję su J. V. veikla yra gerai, ir J. V. teikia realiai dokumentuose nurodytas paslaugas (t.5., b.l. 48-49).

41Apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino ir jį suprato. Parodymus pagal pareikštą įtarimą duoti sutinka savanoriškai ir nieko neverčiamas. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamų įtarime nurodytų nusikaltimų jis pripažįsta iš dalies. Būtent, prisipažįsta buvęs formaliu realiai jokios veiklos nevykdančiu UAB duomenys neskelbtini akcininku ir direktoriumi bei pasirašinėjęs fiktyvius tikrovę neatitinkančius šios įmonės buhalterinius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas-faktūras ir kt.) dėl įvairių minėtos įmonės sandorių, kurių jis, kaip UAB duomenys neskelbtini „vadovas nei organizuodavo, nei vykdydavo, taip pat būdamas, galima sakyti, pusiau formaliu UAB direktoriumi, pats kartais realiai atlikdamas su informacinėmis technologijomis susijusius darbus, bei vėl gi pasirašinėjęs fiktyvius tikrovę neatitinkančius UAB buhalterinius dokumentus, kuriuose nurodytų įvairių darbų jis, kaip šios įmonės vadovas, nebuvo nei organizavęs, nei vykdęs, bei, galima sakyti, pusiau fiktyvius buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo nurodomi jo, kaip UAB vadovo, realiai paties kitoms įmonėms atlikti su informacinėmis technologijomis susiję darbai, tačiau tų darbų kainos buvo kažkokios per didelės, palyginus su rinkoje egzistuojančiomis analogiškų darbų kainomis. Pasirašydamas tokius dokumentus suprato, kad jo veiksmai neteisėti, tačiau šių savo veiksmų pasekmių jis nežinojo ir jų nesuprato. Kad dėka fiktyvių UAB duomenys neskelbtini dokumentų buvo grobstomi įvairių įmonių pinigai bei valstybei nemokami mokesčiai, jis nežinojo ir pats to supratęs nebuvo, nes nėra buhalteris. Jokio tikslo grobstyti pinigus ir vengti mokėti kokius nors mokesčius jis tikrai neturėjo ir su jokiais įtarime nurodytais ar kokiais nors kitais asmenimis dėl to nesitarė. Į neteisėtą UAB duomenys neskelbtini „veiklą įsitraukė tik dėl to, kad buvo skolingas 12000 Lt pažįstamam V. V., kuris už jo dalyvavimą minėtų dviejų įmonių veikloje buvo pažadėjęs, kaip sakoma, nurašyti minėtą skolą. Gali pasakyti, kad į neteisėtą UAB duomenys neskelbtini „kuriose jis buvo ir vieninteliu akcininku, ir direktoriumi, neteisėtą veiklą jį įtraukė jo nurodytas V. V. dėl aukščiau nurodytos jo skolos. Tai buvo kažkur 2013 m., tačiau tikslaus laiko nepamena. Su V. V. buvo susipažinęs per jo dabartinę žmoną G., su kuria ankščiau kurį laiką dirbo kartu sporto prekių parduotuvėje esančioje „Akropolio” prekybos centre, Vilniuje. Iš pastarojo buvo pasiskolinęs minėtus 12000 Lt, nes daugiau neturėjo iš ko pasiskolinti, o pinigai jam buvo reikalingi greitųjų kreditų dengimui bei finansiškai atsigauti po pinigų pralaimėjimų dalyvaujant azartiniuose lošimuose. Skolos patvirtinimui tarp jų buvo surašyti du vekseliai: 5000 Lt ir 7000 Lt sumai. Vienu momentu 2013 m. V. V. paprašė padėti jam, o būtent, paprašė kurį laiką pabūti formaliu vienos įmonės, kaip paskui paaiškėjo, UAB duomenys neskelbtini akcininku ir vadovu, paaiškindamas, kad nieko dirbti joje nereikės, o tik reikės pasirašinėti šios įmonės dokumentus. Už tokį pasiūlymą pastarasis jokio konkretaus atlygio nepasiūlė, užtat pažadėjo „nurašyti” jo aukščiau nurodytas skolas jam. M. K. toks pasiūlymas sudomino, kadangi tuo metu jam svarbiausia buvo susimažinti arba iš viso panaikinti minėtą bendrą 12000 Lt skolą V. A. tai, kad jis bus formaliu UAB akcininku ir direktoriumi bei pasirašinės kažkokius dokumentus, jis tuomet negalvojo. Taip pat negalvojo ir apie galimas tokių jo, kaip fiktyvaus UAB duomenys neskelbtini akcininko bei direktoriaus, veiksmų pasekmes. V. V. apie UAB duomenys neskelbtini jam nieko neaiškino, kaip ir nieko neaiškino dėl to, kam reikalingas toks formalus direktorius šioje įmonėje, kaip jis. Jam gi pačiam kažkokių konkrečių, su tuo susijusių klausimų, nekilo. T. V. V. buvo patikinęs M. K., kad jam, kaip šios įmonės vadovui, negresia jokia atsakomybė. Jis juo patikėjo ir sutiko būti formaliu UAB duomenys neskelbtini akcininku ir direktoriumi. Jam tapus minėtos įmonės akcininku ir vadovu, jis asmeniškai su šia įmone niekada jokios realios veiklos nevykdė ir tokios veiklos organizavęs nebuvo. Jokių darbuotojų jis į šią įmonę pats asmeniškai įdarbinęs nebuvo. Jokio ofiso UAB duomenys neskelbtini jam būnant jos akcininku ir direktoriumi, neturėjo. Kas tvarkė šios įmonės buhalteriją, jam būnant šios įmonės akcininku ir direktoriumi, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Kiek prisimena, kažkokia buhalterė buvo, nes kartą jam teko pas ją važiuoti kartu su V. V. broliu J. V., su kuriuo buvo susipažinęs laikui bėgant per Vincą. Po kurio laiko, po V. V. pasiūlymo, pastarasis pasirūpino dokumentų dėl minėtos įmonės akcijų pirkimo jo vardu ir jo paskyrimu šios įmonės direktoriumi, o jis tik juos pasirašė. Po to pagal jų susitarimą jam buvo pateikiami įvairūs UAB duomenys neskelbtini buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, gal dar kokie dokumentai, tačiau jų nepamena), kuriuos jis, praktiškai neskaitydamas, pasirašydavo kaip šios įmonės vadovas. Su V. buvo sutarę, kad tokius dokumentus jam pasirašymui pateikinės jau minėtas jo brolis J. V., su kuriuo supažindino tuo metu pats V. J.jam dėl tų dokumentų nieko neaiškindavo, o jis pats ir nesigilindavo, nes tuo metu jo tai nedomino. Beje, kiek prisimena UAB duomenys neskelbtini akcijų prikimo dokumentus, minėtas J. V. buvo šios įmonės akcininku iki jo, tačiau jam pasirašant minėtos įmonės pirkimo dokumentus, pastarasis nedalyvavo, kaip sakė tuomet, dalyvavo V. V.. J, kaip sakė, atsirado vėliau, kai jis pradėjo pasirašinėti jo jam pateikiamus fiktyvius UAB dokumentus. Kiek perskaitydavo kai kuriuos iš tokių Justino jam pateiktų dokumentų, pamatydavo, kad faktiškai tai yra fiktyvūs su realybe nesutampantys dokumentai, nes juose buvo nurodytos UAB „duomenys neskelbtini neva tai perkamos-parduodamos su reklamine produkcija susijusios medžiagos. Iš kokių įmonių jos buvo perkamos ir kam parduodamos, nepamena. Gali pasakyti, kad jis asmeniškai jokių medžiagų UAB duomenys neskelbtini niekada nepirko ir nepardavinėjo ir iš viso jokių medžiagų nėra matęs. Kaip sakė, minėta įmonė jokio ofiso neturėjo. Jokio sandėlio pastaroji taip pat neturėjo. Justino pateikiamus fiktyvius UAB duomenys neskelbtini dokumentus dažniausiai pasirašydavo pastarojo automobilyje „ ( - ) kuris šiuo metu priklauso duomenys neskelbtini su kuriuo pastarasis tuomet privažiuodavo prie jo namų duomenys neskelbtini Vilniuje. Už minėtų fiktyvių dokumentų pasirašymą nei J., nei V. V. jam jokių pinigų nemokėjo, tačiau laikui bėgant jam bendraujant su V. V., pastarasis jį nuolat patikindavo, kad jo 12000 Lt skola jam nuolat mažėja, tačiau konkrečių sumų pastarasis neminėdavo. Kaip ir kokiu būdu (per banką ar grynais) vykdavo atsiskaitymai tarp UAB i duomenys neskelbtini r kitų įmonių, su kuriomis buvo sudaryti jo pasirašyti fiktyvūs UAB duomenys neskelbtini dokumentai, ir ar iš viso tokie atsiskaitymai vykdavo, jam nežinoma. Kiek prisimena, bankuose dėl UAB duomenys neskelbtini banko sąskaitų atidarymo jis nėra buvęs. Tačiau gali pasakyti, kad V. V. iniciatyva jam teko lankytis viename iš bankų (arba SEB, arba DNB, tiksliai neprisimena), kur jis savo vardu atsidarė asmeninę sąskaitą ir paėmė mokėjimo kortelę, kurią kartu su PIN kodu V. reikalavimu iškart atidavė jam. Atidavė jam, nes toks buvo pastarojo reikalavimas kaip užstatas už jo minėtą 12000 Lt skolą. Jokių pinigų tuo metu toje sąskaitoje nebuvo. Kada, kas, kaip ir kokiems tikslams paskui naudojo tą jo asmeninę kortelę, jam nežinoma. Po metų ar poros (tiksliai nepamena) naudojimo, V. V. grąžino ją M. K.. Ar buvo atidarytos kokios UAB duomenys neskelbtini „banko sąskaitos iki jam perkant šią įmonę, jis nežino. Ar buvo kokios šios įmonės banko kortelės bei kodų generatoriai, jam taip pat nežinoma. Jam nei matyti šios įmonės banko kortelių ir kodų generatorių, nei jomis disponuoti neteko. Gryninti kokias nors pinigų sumas iš kokių nors UAB banko sąskaitų jam neteko. Jeigu tokie daiktai buvo, kas juos turėjo, kada ir kaip bei kokiais tikslais naudojosi, jam nežinoma. Prie UAB banko sąskaitų (jeigu tokios buvo) jam prisijungti neteko. Kokie pinigai, iš kokių įmonių bei į kurias įmones buvo pervedami per UAB „duomenys neskelbtini banko sąskaitas (jeigu tokios buvo), jam nežinoma. UAB duomenys neskelbtini antspaudo taip pat nėra matęs ir nėra juo pasinaudojęs. Kas turėjo tokį antspaudą, nežino. Greičiausia, tokį antspaudą turėjo arba V. V., arba J. V., nes kartais Justino jam pateiktuose fiktyviuose UAB „Non stop promotion“ dokumentuose jau būdavo uždėti šios įmonės antspaudo spaudai. Su fiktyviuose jo pasirašytuose UAB duomenys neskelbtini dokumentuose nurodytomis kitomis įmonėmis ar jų atsakingais asmenimis, kurių šiuo metu nepamena, jam susidurti ir kontaktuoti neteko. UAB „duomenys neskelbtini formaliu akcininku ir direktoriumi buvo apie metus laiko. Po to, vieną dieną visai netikėtai V. V. pareiškė, kad ši įmonė yra parduodama iki tol jam nepažįstamam T. M., su kuriuo pirmą kartą susitiko „Registrų centre” įforminant minėtos bendrovės pardavimą jam. Visų įmonės pardavimo dokumentų įforminimu pasirūpino V., jis tik pasirašė juos kartu su T. M. „Registrų centro” patalpose. Kodėl taip staigiai buvo parduodama UAB duomenys neskelbtini „nežino, tačiau, kiek suprato iš V. V. ir T. M. tarpusavio pokalbio, minėta įmonė turėjo kažkokių skolų. Kas tai buvo per skolos, jam nežinoma, nes nei vienas, nei kitas asmuo jam dėl to nieko neaiškino, nors jis bandė jų klausti. Praėjus kuriam laikui po UAB duomenys neskelbtini pardavimo T. M., jam telefonu skambino iš Klaipėdos VMI ir teiravosi apie minėtos įmonės veiklą. Apie šį skambutį jis pasakė V. V., kuris pažadėjo susirašyti su VMI el.paštu. Kiek supranta, pastarasis kažką buvo parašęs VMI, nes daugiau jam iš ten niekas neskambino. Gali pasakyti, kad UAB duomenys neskelbtini turėjo el.pašto dėžutę, tačiau jos adreso jis nežino, nes prieigos prie jos neturėjo ir ja niekad nesinaudojo. Kiek žino, ja naudojosi arba V. V., arba J. V.. Gali dar pasakyti, kad jam dirbant duomenys neskelbtini direktoriumi, joks darbo užmokestis jam nei per banką, nei grynais mokamas nebuvo. Gal koks darbo užmokesti jam ir buvo įformintas, tačiau niekas jam jo nemokėjo. Šiaip jokio susitarimo su V. V. ar J. V. dėl darbo užmokesčio mokėjimo UAB duomenys neskelbtini nebuvo. Praėjus kuriam laikui po UAB „duomenys neskelbtini pardavimo, iš V. V. gavo pasiūlymą būti akcininku ir direktoriumi kitoje įmonėje, kaip vėliau sužinojo, UAB „Tačiau skirtingai nuo UAB duomenys neskelbtini pasakė, kad šioje įmonėje jam realiai reikės dirbti, atliekant realius su informacinėmis technologijomis susijusius darbus. Jis sutiko, nes V. V. dėl tokio jo darbo, skirtingai nuo UAB duomenys neskelbtini „“, pažadėjo jam mokėti oficialų darbo užmokestį, be to, „nurašyti“ jam jo minėtą skolą V.. Dirbti su informacinėmis technologijomis susijusius darbus V. V. jam pasiūlė dėl to, kad žinojo, jog jis mokėsi informacinių technologijų ir buvo nuotoliniu būdu baigęs MIT (Masačiusetso technologijų institutą). Visų UAB duomenys neskelbtini pirkimo dokumentų įforminimu pasirūpino V. V.. Jis tik tuos dokumentus pasirašė, būdamas kartu su juo „Registrų centre“. Kas buvo ankstesnis šios įmonės savininkas ir vadovas, jis nepamena. Jam būnant UAB duomenys neskelbtini akcininku ir direktoriumi, ši įmonė turėjo savo ofisą, kuris buvo įsikūręs bendrose patalpose su V. V. vadovaujama UAB duomenys neskelbtini Vilniuje. Be jo UAB duomenys neskelbtini dirbo dar 1 darbuotojas O. K., kuris, pasak V. V., ir surado šį darbuotoją, buvo atsakingas už duomenys neskelbtini visų atstovaujamų dienraščių platinimą Vilniaus regione kartu su reklaminėmis skrajutėmis. Ar buvo realiai platinamos kokios nors reklaminės skrajutės, jam nežinoma. Pats tokioje veikloje jis niekada nedalyvavo ir jokių skrajučių nėra matęs. Tačiau gali pasakyti, kai kurių skrajučių maketus V. V. prašymu yra daręs ir USB laikmenoje perdavęs jas pačiam V. Ką jis toliau darydavo su tais maketais, jam nežinoma. Toliau jam būnant UAB duomenys neskelbtini akcininku ir direktoriumi, visą šios įmonės veiklą faktiškai organizuodavo V. V.. Jis, jam nedalyvaujant, iš kažkur surasdavo įvairias įmones, pats susitardavo su jų atsakingais asmenimis dėl tam tikrų su informacinėmis technologijomis susijusių darbų atlikimo ir tik po to nurodydavo jam atlikti vienokius ar kitokius darbus. Jis tokius pastarojo nurodytus darbus, priklausomai nuo jų pobūdžio, atlikdavo arba UAB duomenys neskelbtini ofise, arba UAB duomenys neskelbtini kliento - kitos įmonės patalpose. Dėl šių jo realiai atliktų darbų buvo įforminami atitinkami duomenys neskelbtini buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai). Tuo pasirūpindavo V. V.. Jis tik tuos dokumentus, kuriuos jam tiesiogiai pateikdavo V. V., pasirašydavo kaip ” duomenys neskelbtini vadovas. Vienais atvejais tokie dokumentai buvo įforminami dar iki darbų atlikimo, kitais atvejai - po darbų atlikimo. Nors minėtuose dokumentuos buvo nurodyti jo realiai atlikti darbai, tų darbų kaina, jo manymu, buvo nurodoma ženkliai didesnė, negu, jo žiniomis, vidutinė tokių darbų atlikimo rinkos kaina. Jį, kaip UAB vadovą, neramino tas faktas, kad jo realiai atlikti vienokie ar kitokie nebrangūs, pvz., WEB programavimo darbai, UAB pardavimo dokumentuose kitoms įmonėms buvo įvertinami, jo galva, per brangiai. Jis turėjo abejonių, kad tokia kaina bus patraukli klientams. T. V. V. visą laiką vengdavo duoti jam konkretų atsakymą dėl to. Nors ir negaudamas konkretaus paaiškinimo iš V. bet jausdamas psichologinį spaudimą iš pastarojo pusės, nematydamas kitos išeities, pasirašydavo tokius UAB dokumentus su, jo manymu, per didelėmis darbų kainomis. Be nurodytų dokumentų su padidintomis darbų kainomis, jis V. V. reikalavimu, panašiai kaip UAB „“, pasirašydavo fiktyvius UAB duomenys neskelbtini dokumentus dėl tam tikrų darbų, kurių realiai nei jis, nei jo minėtas darbuotojas O. K. padarę nebuvo. Tokie darbai, pvz. buvo - kompiuterių priežiūra ar administravimas (tiksliai neprisimena, bet kažkas panašiai). Dėl tokių fiktyvių dokumentų V. V., kuris jam ir pateikdavo juos pasirašyti, nieko konkrečiai neaiškindavo, tik ramindavo, kad jis dėl jų nesijaudintų. Nematydamas kitos išeities, norėdamas, kad jam greičiau būtų „nurašyta“ jo skola V. V., be to, jausdamas iš jo pusės savotišką psichologinį spaudimą, pasirašydavo tokius fiktyvius dokumentus. UAB duomenys neskelbtini dokumentus visada pasirašydavo UAB duomenys neskelbtini ofise. Už minėtų UAB dokumentų pasirašymą V. V. jam jokių pinigų nemokėjo, išskyrus oficialų darbo užmokestį, be to, laikui bėgant buvo „nurašęs” dalį skolos (šiai dienai jam liko apie 1000 Eur skola) ir sunaikinęs vieną iš paskolos vekselių. UAB banko sąskaitos, kurią jis buvo atidaręs kartu su V. V. DNB banke, jis nekontroliavo ir nevaldė, nes po sąskaitos atidarymo šios sąskaitos kodų generatorių buvo iškart atidavęs V. V., kuris, kiek supranta, pats ir valdė tą sąskaitą. Jis tik turėjo sąskaitos banko kortelę, kuria praktiškai nesinaudojo, tik kartais smulkioms išlaidoms įmonės reikmėms. Jokių piniginių operacijų, tame tarpe pinigų išgryninimų, su šia kortele jis nedarydavo. Kiek matė UAB banko sąskaitų išrašus, kuriuos V. V. nurodymu jis pateikdavo UAB buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Vilniaus buhalterių grupė”, atsiskaitymai tarp UAB ir kitų įmonių vykdavo per UAB banko sąskaitą, esančią DNB banke. Ar tai buvo atsiskaitymai tik pagal UAB dokumentus už jo realiai atliktus darbus, ar ir pagal fiktyvius dokumentus už realiai neatliktus darbus, jam nežinoma. Jis tik matė, kad tam tikros kelių tūkstančių litų, o vėliau eurų dydžio piniginės sumos yra pervedamos tarp UAB ” ir kitų įvairių įmonių. Kiek prisimena, didžioji pinigų dalis, kurią UAB gaudavo iš kitų įmonių, buvo pervedami į jam nežinomas UAB ir UAB Kas realiai valdė šias įmonės ir vadovavo jų veiklai, jam nežinoma. Vienu momentu V. V. buvo davęs jam abiejų šių įmonių banko mokėjimo korteles, kurių pagalba, V. V. nurodymu, jis apie kokius 20 kartų (tiksliai kiek, neprisimena) iš DNB ir Nordea bankomatų išgrynino bendrai apie 30000 Eur (tikslios sumos šiuo metu neprisimena). Vidutiniškai per vieną kartą jis išgrynindavo nuo 700 Eur iki 1400 Eur. Šiuos pinigus iškart atiduodavo V. V., kuris dažnai palydėdavo jį išgryninant šiuos pinigus, tačiau pastarasis stovėjo atokiau nuo bankomatų. Ką jis toliau darė su tais jo išgrynintais pinigais, jam nežinoma, V. V. jam dėl to nieko neaiškino. Tačiau po kurio laiko jis atsisakė gryninti pinigus iš jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių banko sąskaitų, dėl ko buvo grąžinęs abiejų minėtų įmonių banko mokėjimo korteles V. V.. Atsisakė, nes jam kilo tam tikrų įtarimų, kad vyksta kažkokia neteisėta veikla, tačiau kokia būtent, nežinojo ir tuo metu nesuvokė. Bet po kurio laiko (maždaug po 3 mėnesių) V. V., naudodamas psichologinį spaudimą jo atžvilgiu, pasireiškusį jo gąsdinimais, kad jis nenurašys jam tuo metu likusios skolos dalies, privertė jį vėl gryninti pinigus iš UAB „banko sąskaitos. Iš UAB banko sąskaitos gryninti pinigų jis daugiau neprašė. Išgrynintais pinigais V. V. su juo niekada nesidalindavo. Ar dalindavosi jis jais su kuo nors kitu, jam nežinoma. Dar gali pasakyti, kad maždaug kartą per mėnesį į jo asmeninę sąskaitą iš UAB banko sąskaitos buvo pervedamos tam tikros sumos pinigų, kurias V. V. nurodymu išgrynindavo iš savo sąskaitos ir grąžindavo jam. P. V. V., šie pinigai yra skirti įvairioms reprezentacinėms išlaidoms, kurias jis neva patirdavo, kompensuoti. Ar tokios išlaidos realiai būdavo ir kokį ryšį su jomis turėdavo V. V., nesantis UAB darbuotoju, jam nežinoma. Jam tokie pinigų grąžinimai taip kėlė tam tikrų abejonių dėl jų tikrumo. Dėl savo aukščiau nurodytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tačiau nori pažymėti, kad savo veiksmų neteisėtumą jis suvokė ne iškart dalyvaudamas jo minėtoje veikloje su UAB tai suprato tik praėjus kuriam laikui. Iš pradžių, kaip minėjo, jį iš viso mažai domino ta veikla ir jo veiksmų teisėtumas, nes jo mintys buvo nukreiptos į kuo greitesnį skolos V. V. padengimą. Galų gale, supratęs savo veiksmų neteisėtumą, t.y. kad pasirašo visiškai fiktyvius dokumentus, taip pat, kad grynina visiškai jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių pinigus ir neaiškiais tikslais perduoda juos V. V., jis nežinojo ir nesuprato savo tokių veiksmų pasekmių, t.y. kad dėka tokių dokumentų įforminimo ir pasirašymo bei dėka pinigų išgryninimo buvo grobstomi įmonių pinigai ir nemokami mokesčiai valstybei (t.5., b.l. 50-55).

42Apklaustas įtariamuoju J. V. parodė, kad reklamos verslu verčiasi nuo 2012 m. pavasario, kai įsigijo UAB akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. UAB, Vilniuje. Įmonės ofisas buvo bute, esančiame duomenys neskelbtini Vilniuje, priklausančiame jam ir broliui V. V.. Bendrovės veiklos pobūdis - reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio lauko pirkimas - pardavimas. Dėl ankstesnės veiklos įsiskolinimų UAB buvo priteista 130 000 Lt suma. Nematydamas tolesnių veiklos perspektyvų, 2013 m. pabaigoje UAB "N. S. P." akcijas pardavė savo pažįstamam M. K. ir jis tapo vadovu. Apie 2014 m. UAB bankrutavo. Apie 2013 m. jis įsigijo UAB akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. Įmonė registruota duomenys neskelbtini Veiklos pobūdis - reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio laiko pirkimas - pardavimas. UAB duomenys neskelbtini dirba du darbuotojai. Nuo 2014 m. pradžios dirba UAB . duomenys neskelbtini Šios įmonės vadovas ir akcininkas yra Š. N.. UAB duomenys neskelbtini veiklos pobūdis - renginių organizavimas ir reklaminės medžiagos platinimas. UAB duomenys neskelbtini veiklą vykdo Konkrečios darbo vietos duomenys neskelbtini jis neturėjo. Su įmonės vadovu bendraudavo telefonu ir gyvai Vilniuje, Gelvonuose, įvairiuose renginiuose Lietuvos teritorijoje. Su kitais įtarime nurodytais asmenimis ir įmonėmis jį siejo verslo santykiai, kaip su tiekėjais arba pirkėjais. Visi sandoriai buvo įforminami dokumentaliai, nurodant faktinius duomenis (t.5, b.l. 45-47).

43Į. V. V. duoti parodymus atsisakė (t. 5, b.l. 183-184).

44Apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad nuo 2011 metų jis yra UAB direktorius ir akcininkas. r duomenys neskelbtini egistracijos adresas yra duomenys neskelbtini. UAB veiklos vykdymo vieta yra duomenys neskelbtini. Pagrindinė įmonės veikla yra autotransporto kėbulo remontas. UAB duomenys neskelbtini dirba 13 žmonių. UAB duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą tvarko samdoma įmonė „Vilniaus verslo apskaita“ ar panašiai, kurios veiklos vykdymo vieta yra duomenys neskelbtini pr. Vilnius. Apskaitą tvarko moteris vardu V. K. priima jis ir administratorė Ž. B.. Atsiskaitymai už paslaugas vykdomi per banką arba grynais pinigais. Už PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą atsakingas jis ir administratorė Ž. B.. Jam yra žinomas J. V.. 2015 metais susipažino su juo pas V. V. ofise. Ofisas yra senamiestyje, Vilniuje. Jokių sandorių su J. V. neturi ir neturėjo, kontaktų jo neturi. Su V. V. susipažino 2013-2014 metais, prie kokių aplinkybių negali pasakyti, nes neprisimena. V. V. yra jo bičiulis. V. V. turi interjero parduotuvę. Jokių sandorių ir piniginių reikalų su juo neturi ir neturėjo. Jis nežino, ar V. V. buvo susijęs su UAB T. M. yra įmonės, kuri tvarko UAB duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą, direktorius. M. K. yra UAB duomenys neskelbtini direktorius. UAB duomenys neskelbtini veikla yra informacinės technologijos. Su M. K. susipažino taip pat pas V. V. ofise. M. K. tvarkė jų servise UAB duomenys neskelbtini automobilius. Jis nežino, kokie santykiai siejo M. K. ir V. V.. Š. N.jis nepažįsta. Su Z. L. susipažino 2015 metais. Kokiomis aplinkybėmis su juo susipažino neprisimena. Jokių sandorių su juo neturi ir neturėjo. Kiek jam yra žinoma, jis ūkininkauja. J. C. yra UAB direktorius. UAB vykdo prekybą. Kuo tiksliai prekiauja, negali pasakyti. UAB, o būtent J. C., 2015 metais pirkdavo iš UAB stiklus, statinių šildymo katilus. Būtent su J. C.jis bendravo priimant užsakymus. Neprisimena tiksliai, kiek kartų ir ko tiksliai pirko, reikia žiūrėti buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsiskaitymai vyko bankiniu pavedimu ir grynais pinigais. M. K.jis nepažįsta. UAB direktorius D. K. yra vienas iš UAB“ klientų. Jų veikla yra signalizacijos įrengimas. Jie montuodavo signalizacijas, o mūsų meistrai jų servise atlikdavo išrinkimo ir surinkimo darbus. Atsiskaitymai vyko pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bankiniu pavedimu arba grynais pinigais. O UAB nuo 2014 metų suteikdavo reklamos paslaugas UAB „reklamuojant juos, t. y. jų automobilių servise gulėjo jų skrajutės, UAB jas dalindavo savo klientams. Skrajutes atveždavo D. K.. Skrajutės buvo dviejų tipų. Skrajutės – tamsiame fone šviesus tekstas ir paveiksliukas su signalizacija. UAB duomenys neskelbtini atsiskaitydavo taip pat pavedimu arba grynais pinigais. Kiek prisimena, sutarties projektas buvo parengtas dėl skrajučių platinimo, o ar jie jį pasirašė negali pasakyti, nes neprisimena. Jam yra žinoma UAB duomenys neskelbtini Kas direktorius yra šios įmonės, jis nežino. Tačiau jai atstovavo D. K.. UAB vykdė taip pat signalizacijos įrengimą ir UAB taip pat platino skrajutes. Dėl sutarties taip pat negali nieko pasakyti. Atsiskaitymai vyko taip pat bankiniu pavedimu ir grynais pinigais. Jam yra žinoma UAB „Tai yra jų partneris. Nežino, kas yra direktorius, nes bendrauja su vadybininku, kurio vardo neprisimena. UAB duomenys neskelbtini prekiauja vaizdo registratoriais. Jie yra pasirašę sutartį dėl vaizdo registratorių prekybos. UAB „duomenys neskelbtini jam nėra žinomos. MB duomenys neskelbtini jam yra žinoma, jos direktorė yra jo dukra I. M.. Įmonės veiklos vykdymo vieta yra. Vilnius, ten pat, kur ir yra jų servisas. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė V. MB „duomenys neskelbtini dirba du asmenys, tai yra jis ir jo dukra. Jis yra pardavimo vadovas. Už grynųjų pinigų išdavimą – priėmimą ir bankinius pervedimus atsakingas yra jis. PVM sąskaitas-faktūras išrašinėja jis, sandorius sudarinėja jis. Parduoda santechnikos įrengimus – kranus, vamzdžius, radiatorius, švaros prekes ir t.t. Visas prekes laiko. duomenys neskelbtini Kas pirko nurodytas prekes, šiuo metu pasakyti negali, reikia žiūrėti dokumentus (t. 5, b.l. 185-186).

452017 m. gruodžio 15 d. FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė atliko UAB duomenys neskelbtini dokumentų tyrimą ir pateikė išvadą Nr. Nr. 5-1/102 kuria nustatyta, kad: Išvada 1 klausimu Jeigu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 UAB „Baltijos monitoringo centras“ įtraukė tariamas ūkines operacijas ūkines operacijas su UAB duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą, tai ar buvo pažeisti nustatyti norminių aktų reikalavimai? Jeigu taip, tai kokie pažeidimai padaryti?

46Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Bendrovė pagal žemiau išvardintų įmonių[1] pardavėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras apskaitė darbų (paslaugų) pagal paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, IT infrastuktūros priežiūros, programavimo ir pan. paslaugų, išrinkimo/surinkimo darbų, paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) bei viešųjų ryšių paslaugų, reklamos, lankstinukų sklaidos ir verslo dovanų pirkimus už 302 560,50 Eur ir 63 537,68 Eur pirkimo PVM, iš viso 366 098,18 Eur, iš jų: 1) pagal UAB duomenys neskelbtini vardu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. kovo 18 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (22 vnt.) už 46 756,25 Eur ir 9 818,80 Eur PVM, iš viso už 56 575,05 Eur, 2) pagal MB duomenys neskelbtini vardu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. vasario 25 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (6 vnt.) už 11 304,95 Eur ir 2 374,05 Eur PVM, iš viso už 13 679,00 Eur, 3) pagal UAB duomenys neskelbtini vardu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (17 vnt.) už už 40 280,68 Eur ir 8 458,91 Eur PVM, iš viso už 48 739,59 Eur, 4) pagal UAB duomenys neskelbtini vardu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. kovo 7 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (26 vnt.) už 192 279,07 Eur ir 40 378,60 Eur PVM, iš viso už 232 657,67 Eur, 5) pagal UAB duomenys neskelbtini vardu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (3 vnt.) už 11 939,54 Eur ir 2 507,30 Eur PVM, iš viso už 14 446,84 Eur.

47Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6622 atlikti UAB „Baltijos monitoringo centras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00055-14 nustatyta, kad jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. UAB duomenys neskelbtini turėjo sandorių su UAB , duomenys neskelbtini kurios realiai jokių darbų duomenys neskelbtini neatliko ir paslaugų nesuteikė“.

48Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių UAB „duomenys neskelbtini PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų (paslaugų) pagal paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, IT infrastuktūros priežiūros, programavimo ir pan. paslaugų, išrinkimo/surinkimo darbų, paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) bei viešųjų ryšių paslaugų, reklamos, lankstinukų sklaidos ir verslo dovanų teikimą. duomenys neskelbtini vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 302 560,50 Eur ir 63 537,68 Eur pirkimo PVM, iš viso 366 098,18 Eur, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

49Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos registrus („Skolų apyvartos“) ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderio kvitus, atsiskaitomosios sąskaitos išrašus) nustatyta, kad pagal įmonių UAB duomenys neskelbtini vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Baltijos monitoringo centras“ pilnai atsiskaitė – nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. apmokėjo iš viso 378 615,18 Eur, iš jų: - 56 575,45 Eur pavedimu per banką – UAB duomenys neskelbtini - 13 679,00 Eur grynais – MB duomenys neskelbtini - 45 843,40 Eur (16 341,88 Eur grynais ir 29 501,52 Eur pavedimu per banką) – duomenys neskelbtini - 248 070,49 Eur pavedimu per banką – duomenys neskelbtini - 14 446,84 Eur pavedimu per banką – duomenys neskelbtini

50Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkinės pirkimo operacijas, pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos dokumentus, jeigu UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registruose tiriamuoju laikotarpiu buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos duomenys neskelbtini vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 366 098,18 Eur, iš kurių turto įsigijimo vertė 9 246,36 Eur (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 1140 „Įsigijimo savikaina“), paslaugų savikaina 281 073,89 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, Nr. 6100 „Komisinių tretiesiems asmenims“, Nr. 6102 „Skelbimų ir reklamos sąnaudos“, Nr. 6104 „Veiklos sąnaudos“, Nr. 61108 „Kitos bendrosios sąnaudos“) ir 60 967,23 Eur pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 366 098,18 Eur, tuo UAB duomenys neskelbtini nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

51Jeigu UAB duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, todėl UAB duomenys neskelbtini 2014-2016 metų finansinėse atskaitomybėse, pateiktose Juridinių asmenų registrui, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo UAB nesilaikė 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“ (sudarant 2014-2015 metų finansines atskaitomybes) ir 5 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“ (sudarant 2016 metų finansinę atskaitomybę).

52Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 str. 2 d. nuostatą “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

53Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

54Tyrimui pateiktais UAB buhalterinės apskaitos duomenimis pirkimų iš UAB „duomenys neskelbtini tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. nebuvo.

55Išvada 2 klausimu: Ar dėl UAB“ padarytų įstatymų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 registruojant galimai tariamas ūkines operacijas su duomenys neskelbtini“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6622 atlikti UAB duomenys neskelbtini ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00055-14 nustatyta, kad jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. UAB „Baltijos monitoringo centras“ turėjo sandorių su duomenys neskelbtini kurios realiai jokių darbų UAB „Baltijos monitoringo centras“ neatliko ir paslaugų nesuteikė.“.

56Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių duomenys neskelbtini PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų (paslaugų) pagal paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, IT infrastuktūros priežiūros, programavimo ir pan. paslaugų, išrinkimo/surinkimo darbų, paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) bei viešųjų ryšių paslaugų, reklamos, lankstinukų sklaidos ir verslo dovanų teikimą. Jeigu UAB duomenys neskelbtini „ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų ir paslaugų bendrovei „Baltijos monitoringo centras“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl UAB duomenys neskelbtini vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 302 560,50 eurų ir 63 537,68 eurų pirkimo PVM, iš viso 366 098,18 eurų, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

57Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkinės pirkimo operacijas, pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos dokumentus, jeigu UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos UAB , duomenys neskelbtini UAB duomenys neskelbtini vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 366 098,18 Eur, iš kurių turto įsigijimo vertė 9 246,36 Eur (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 1140 „Įsigijimo savikaina“), paslaugų savikaina 281 073,89 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, Nr. 6100 „Komisinių tretiesiems asmenims“, Nr. 6102 „Skelbimų ir reklamos sąnaudos“, Nr. 6104 „Veiklos sąnaudos“, Nr. 61108 „Kitos bendrosios sąnaudos“) ir 60 967,23 Eur pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 366 098,18 Eur, tuo UAB duomenys neskelbtini nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

58Todėl UAB duomenys neskelbtini pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB „duomenys neskelbtini vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) 2014 m. sausio – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – gruodžio mėn., 2016 m. sausio – balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose ir 2014 - 2016 metų finansinėse atskaitomybėse įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2016 metus.

59Išvada 3 klausimu: Jeigu UAB duomenys neskelbtini laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 įtraukė tariamas ūkinės operacijas su UAB duomenys neskelbtini „į buhalterinę apskaitą, tai ar buvo teisingai apskaičiuoti ir sumokėti PVM, pelno ir kiti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą? Jeigu ne, tai kokio dydžio pelno ir kitokį mokestį UAB duomenys neskelbtini turėjo sumokėti į valstybės biudžetą?

60Jeigu pagal įmonių UAB duomenys neskelbtini vardu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, tuo UAB duomenys neskelbtini nesilaikė BAĮ 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimų – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė UAB duomenys neskelbtini išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintus realiai neįvykusius darbų (paslaugų) pagal paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį, IT infrastuktūros priežiūros, programavimo ir pan. paslaugų, išrinkimo/surinkimo darbų, paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) bei viešųjų ryšių paslaugų, reklamos, lankstinukų sklaidos ir verslo dovanų pardavimus, nesilaikė PVM įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatų – 60 967 Eur padidino PVM atskaitą ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., nesilaikė PMĮ Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. nuostatų – nepagrįstai padidino 2014-2016 m. sąnaudas 247 264 Eur, iš jų: 2014 metais – 136 197,12 Eur, 2015 metais – 106 754,14 Eur, 2016 metais – 4 312,74 Eur, ir šiomis sumomis sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną VMI pateiktose 2014-2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 37 089 Eur, iš jų: 2014 metais – 20 429 Eur, 2015 metais – 16 013 Eur, 2016 metais – 647 Eur.

61UAB duomenys neskelbtini Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio 6-7 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas, iš kurių matyti, kad bendrovė sumažino 60 967 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir padidino 60 967 Eur mokėtino į biudžetą PVM už ankstesnius mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. (t. 1., b.l. 72-92).

622017 m. lapkričio mėn. 09 d. FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė atliko UAB duomenys neskelbtini dokumentų tyrimą ir pateikė išvadą Nr. 5-1/92, kuria nustatyta, kad:

63Išvada 1 klausimu: Jeigu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 UAB duomenys neskelbtini įtraukė tariamas ūkines operacijas ūkines operacijas su duomenys neskelbtini į buhalterinę apskaitą, tai ar buvo pažeisti nustatyti norminių aktų reikalavimai? Jeigu taip, tai kokie pažeidimai padaryti?

64Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6610 atlikti UAB duomenys neskelbtini nurodyta, kad „ Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00055-14 nustatyta, kad jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. UAB „duomenys neskelbtini turėjo sandorių su duomenys neskelbtini, kurios realiai jokių darbų UAB duomenys neskelbtini neatliko ir paslaugų nesuteikė“.

65Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių MB duomenys neskelbtini PVM sąskaitose faktūrose nurodytų išrinkimo/surinkimo darbų ir paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) teikimą. MB duomenys neskelbtini PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų bendrovei duomenys neskelbtini neatliko ir paslaugų nesuteikė. Todėl MB „duomenys neskelbtini vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 60 387,77 Eur ir 12 681,44 Eur pirkimo PVM, iš viso 73 069,21 Eur, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

66Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos registrus („Skolų apyvartos“) ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderio kvitus, atsiskaitomosios sąskaitos išrašus) nustatyta, kad pagal įmonių MB duomenys neskelbtini vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB pilnai atsiskaitė – nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. apmokėjo iš viso 73 069,21 Eur, iš jų: - 7 295,98 Eur (6 376,38 Eur grynais ir 919,60 Eur per banką) – MB - 10 550,00 Eur (6 305,00 Eur grynais ir 4 245,00 Eur per banką) – UAB - 55 223,23 Eur (6 027,63 Eur užskaita ir 49 195,60 Eur per banką) – UAB

67Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkinės pirkimo operacijas, pateiktus UAB apskaitos dokumentus, jeigu UAB buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos MB vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 73 069,21 Eur, iš kurių paslaugų savikaina 53 671,92 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, Nr. 6100 „Komisinių tretiesiems asmenims“) ir 11 271,11 Eur pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 73 069,21 Eur, tuo UAB “ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

68Jeigu UAB buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, todėl UAB 2014-2016 metų finansinėse atskaitomybėse, pateiktose Juridinių asmenų registrui, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo UAB nesilaikė 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“ (sudarant 2014-2015 metų finansines atskaitomybes) ir 5 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“ (sudarant 2016 metų finansinę atskaitomybę).

69Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 str. 2 d. nuostatą “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

70Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“.

71Išvada 2 klausimu: Ar dėl UAB , padarytų įstatymų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 registruojant galimai tariamas ūkines operacijas su negalima (visiškai ar iš dalies) nustatyti UAB veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą?

72Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6610 atlikti UAB „ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „ Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00055-14 nustatyta, kad jog laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. turėjo sandorių su kurios realiai jokių darbų duomenys neskelbtini neatliko ir paslaugų nesuteikė“.

73Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių duomenys neskelbtini sąskaitose faktūrose nurodytų išrinkimo/surinkimo darbų ir paslaugų (nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos) teikimą. Jeigu duomenys neskelbtini PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų ir paslaugų bendrovei „duomenys neskelbtini neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl MB „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 60 387,77 Eur ir 12 681,44 Eur pirkimo PVM, iš viso 73 069,21 Eur, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

74Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkinės pirkimo operacijas, pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos dokumentus, jeigu UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos MB duomenys neskelbtini „vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 73 069,21 Eur, iš kurių paslaugų savikaina 53 671,92 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“, Nr. 6100 „Komisinių tretiesiems asmenims“) ir 11 271,11 Eur pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 73 069,21 Eur, tuo UAB „duomenys neskelbtini nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

75Todėl UAB duomenys neskelbtini pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (MB duomenys neskelbtini vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) 2014 m. spalio – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – gruodžio mėn., 2016 m. sausio – balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose ir 2014 - 2016 metų finansinėse atskaitomybėse įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB duomenys neskelbtini turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2016 metus.

76Išvada 3 klausimu: Jeigu UAB duomenys neskelbtini laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 įtraukė tariamas ūkinės operacijas su MB „duomenys neskelbtini į buhalterinę apskaitą, tai ar buvo teisingai apskaičiuoti ir sumokėti PVM, pelno ir kiti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą? Jeigu ne, tai kokio dydžio pelno ir kitokį mokestį UAB duomenys neskelbtini urėjo sumokėti į valstybės biudžetą?

77Jeigu pagal įmonių MB duomenys neskelbtini vardu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, tuo duomenys neskelbtini nesilaikė BAĮ 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimų – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė duomenys neskelbtini išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintus realiai neįvykusius išrinkimo/ surinkimo darbus bei paslaugų nuo realizuotų Sherlog įrangos vienetų apyvartos pardavimus, nesilaikė PVM įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatų – 11 271 Eur padidino PVM atskaitą ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn., nesilaikė PMĮ Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. nuostatų – nepagrįstai padidino 2014-2016 m. sąnaudas 53 671,92 Eur, iš jų: 2014 metais – 10 327,49 Eur, 2015 metais– 37 562,03 Eur, 2016 metais – 5 782,40 Eur ir šiomis sumomis sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną VMI pateiktose 2014-2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 8 284 Eur, iš jų: 2014 metais – 1 783 Eur, 2015 metais– 5 634 Eur, 2016 metais – 867 Eur.

78UAB duomenys neskelbtini Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio 6-8 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas, iš kurių matyti, kad bendrovė sumažino 11 271 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir padidino 11 271 Eur mokėtino į biudžetą PVM už ankstesnius mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. ( t. 3, b.l. 93-107).

79Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2018-10 rašte Nr. (21.193 E) RKD nurodyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau - MAIS) duomenimis, UAB duomenys neskelbtini yra pilnai padengusi mokestines prievoles, susidariusias pagal 2014 m. sausio - 2016 m. balandžio mėn. PVM deklaracijas, patikslintas pagal specialisto išvadoje nustatytus duomenis. Taip pat patvirtinama, kad pagal MAIS duomenis 2018-09-17 UAB duomenys neskelbtini į VMI prie FM valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 37089 Eur įmokos kodu 6930, t. y. atlygino pelno mokesčio žalą, nustatytą 2017-12-15 specialisto išvadoje Nr. 5-1/102. Pagal MAIS duomenis nustatyta, kad UAB duomenys neskelbtini yra pilnai padengusi mokestines prievoles, susidariusias pagal nurodytų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas, patikslintas pagal specialisto išvadoje nustatytus duomenis. Taip pat patvirtinama, kad pagal MAIS duomenis 2018-09-06 ir 2018-09-17 UAB duomenys neskelbtini į VMI prie FM valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo iš viso 8284 Eur (4142 Eur +4142 Eur) įmokos kodu 6930, t. y. atlygino pelno mokesčio žalą, nustatytą 2017-11-09 specialisto išvadoje Nr. 5-1/92 ( t. 6, b.l. 34-41, 42-43).

80VRM Centrinės duomenų bazės duomenimis, juridinis asmuo UAB duomenys neskelbtini registracijos data 2014-07-28. Bendrovės direktorius D. K.. Bendrovės veiklos tikslai: transporto priemonių ir pagalbinių reikmenų pardavimas; kita, niekur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla; sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla; statyba; gamyba; prekyba; paslaugų teikimas. Pagal SODROS duomenis, bendrovėje dirba 10 darbuotojų. VRM Centrinės duomenų bazės duomenimis, juridinis asmuo UAB duomenys neskelbtini registracijos data 2003-12-19. Bendrovės direktorius nuo 2006-12-12 V. R.. Bendrovės veiklos tikslai: transporto priemonių ir pagalbinių reikmenų pardavimas; kita, niekur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla; sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla; gamyba; paslaugų teikimas; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. D. K., gim. 2015-09-14 išduota prokūra. Pagal SODROS duomenis, bendrovėje dirba 27 darbuotojai (t. 6, b.l. 55-72).

81 Kratų metu paimti ir pagal reikalavimą pateikti dokumentai - UAB duomenys neskelbtini vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014-06-30 PVM sąskaita faktūra serija ( - ).

82Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

83Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

84Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Iš kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis patvirtino, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., panaudojant kitas įmones nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas sumažino UAB duomenys neskelbtini mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2014-2016 m., apgaulingai tvarkė UAB duomenys neskelbtini centras“ buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala.

85LR BK 182 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje .

86Pažymėtina, kad LR BK 182 str. numatytas nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Teisminėje praktikoje tai pat pažymėta, kad sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.).

87LR BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (LR BK 222 str. 2 d.).

88Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, LR BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 str. 4 p.). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal BAĮ. LR BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

89Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. P. B. apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. P. B. apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

90LR BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis – formali, būtinas jos subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą ir nori taip veikti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-507/2016, 2K-210/2014). LR BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis – materiali. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią (tiesioginę arba netiesioginę), t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015).

91Pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-976/2015, 2K-599-976/2015, 2K-36/2013). Atitinkamai nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (LR BK 24 str. 3 d.; Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šiuo atveju iš kaltinimo matyti, kad nusikalstamos veikos darytos bendrai, veikiant su V. V., todėl pagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas.

92Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam D. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką, be jo visiško prisipažinimo patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvados, kratų metu paimti ir pagal reikalavimą pateikti dokumentai, apžiūros protokolas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Iš kaltinamojo parodymų ir kitos aptartos bylos medžiagos darytina išvada, kad kaltinamojo, veikiant bendrininkų grupe, atliktas veikas siejo vieningas sumanymas, dėl kurio įgyvendinimo buvo tartasi su V. V.. Kaltinamojo kaltė dėl kaltinime nurodytų veikų be jo paties ir aptartų asmenų parodymų taip pat grindžiama kratų metų gautais duomenimis, specialisto išvadose bei specialistės apklausos protokole užfiksuotais įrodomaisiais duomenimis.

93Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K. veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V. panaudojant UAB duomenys neskelbtini nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą - 60 967 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. sausio – 2016 vasario mėn., bei 37 089 eurų sumažino UAB „mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2014-2016 m., apgaulingai tvarkė UAB “ buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala. Taip aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., panaudojant duomenys neskelbtini nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas –11271 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. spalio – 2016 balandžio mėn., bei 8284 eurų sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2014-2016 m., apgaulingai tvarkė UAB buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala. Kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), LR BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), visiškai įrodyta.

94Dėl bausmės skyrimo.

95Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

96Pagal LR BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir LR BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (LR BK 54 straipsnio 2 dalis). LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-449-942/2016, 2K-93-788/2018, 2K-126-693/2018.

97Šiuo atveju labai svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmes yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir už sunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslas (K. T. 2008-12-14 nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, K. T. aiškinamas taip pat kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo baigiamojo akto priėmimas (2008-02-20 nutarimas). Tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką paskirtos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir spręsti klausimą kokiomis priemonėmis galima pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų.

98Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi bei, kad savo noru atlygino nusikaltimais padarytą žalą.

99Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

100Teismas vertina, kad teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Kaip matyti LR BK 182 straipsnio 2 dalies ir LR BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti D. K. LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne rodančios kaltinamojo polinkį nusikalsti. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje neteistas ir, nors baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 6, b.l. 75-78), nesigydė psichiatrinėse įstaigoje, nuo priklausomybių. D. K. yra dirbantis, savo kaltę iš esmės pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nesiekė sušvelninti ar išvengti atsakomybės, savo noru atlygino padarytą žalą, turi šeimą, augina tris mažamečius vaikus. Palankiai vertintina ši aplinkybė, kad kaltinamasis žalos šalinimo veiksmų ėmėsi dar ikiteisminio tyrimo nesant specialisto išvadų, kas pagrindžia jo norą taisytis. Bylos duomenimis, valstybei padaryta žala geranoriškai atlyginta (t. 6, b. l. 34-41, 42-43.) Teismas vertina, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra pagrindas taikyti kaltinamajam LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytoji bausmė LR BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir LR BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje – tik laisvės atėmimas. Teismas mano, kad baudos paskyrimas už visas įvykdytas D. K. veikas bus teisinga ir proporcinga bausmė šiuo atveju. Pabrėžtina ir tai, kad su tokia pozicija sutiko ir pati prokurorė pati teismo posėdžio metu prašydama taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skaičiuojant bausmių vidurkį vadovaujantis LR BK 3 straipsniu, taikytina LR BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi D. K. inkriminuotų veikų padarymo metu (MGL - 37,66 eurų).

101Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnis numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 1 straipsnyje numatytos sąlygos, D. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

102Dėl kardomųjų priemonių.

103Kaltinamajam D. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

104Žala atlyginta, civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

105Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

106UAB ( - ) (sąskaitų numeriai)

107Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

Nutarė

108D. K., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje dėl UAB duomenys neskelbtini nusikalstamos veikos, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 90 (devyniasdešimt) MGL, 3389,40 eurų dydžio baudą.

109D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB duomenys neskelbtini nusikalstamos veikos, ir nuteisti 30 (trisdešimties) MGL, 1129,80 eurų dydžio baudą.

110D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje, dėl UAB nusikalstamos veikos, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 35 (trisdešimt penkių) MGL, 1318,10 eurų dydžio baudą.

111D. K. pripažinti kaltu padarius numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl UAB duomenys neskelbtini nusikalstamos veikos, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 95 (devyniasdešimt penkių) MGL, 3577,70 eurų dydžio baudą.

112D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB nusikalstamos veikos, ir nuteisti 30 (trisdešimties) MGL 1129,80 eurų dydžio baudą.

113D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje, dėl UAB duomenys neskelbtini įvykdytos nusikalstamos veikos, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 35 (trisdešimt penkių) MGL, 1318,10 eurų dydžio baudą.

114Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti nuteistajam D. K. subendrintą bausmę – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų dydžio baudą.

115Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti D. K. galutinę bausmę - 100 (vieno šimto) MGL, 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio baudą.

116Į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., (2 dienos), vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir paskirti D. K. galutinę bausmę - 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL, 3690,68 (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt eurų 68 ct.) eurų dydžio baudą.

117Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. ( - ) AB „Swedbank“; ( - ) AB DNB bankas; Nr. ( - ) N. B. AB Lietuvos skyrius; ( - ) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

118Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

119Kaltinamajam D. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

120Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti: 2014-06-30 PVM sąskaita faktūra serija (sąskaitų numeriai)

121Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo... 2. viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 4. Teismas... 5. D. K. veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V., ( -... 6. jis, nuo 2008-06-28 iki šiol būdamas UAB vykdančiuoju direktoriumi, o nuo... 7. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, D. K. laikotarpyje nuo 2014 metų sausio... 8. Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius direktoriui M. K., direktoriui... 9. Po ko, D. K., gautų ( - ) dokumentų pagrindu, iš UAB “Baltijos monitoringo... 10. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. nurodė UAB buhalterinę apskaitą... 11. Jis gi, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su V. V.,... 12. jis, nuo 2014-08-22 iki šiol būdamas ( - ) Vilnius, direktoriumi,... 13. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, D. K. laikotarpyje nuo 2014 metų spalio... 14. Dalį minėtų netikrų dokumentų pasirašius UAB direktoriui Š. N.,... 15. Po ko, D. K., gautų UAB duomenys neskelbtini dokumentų pagrindu, iš UAB... 16. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. nurodė UAB buhalterinę apskaitą... 17. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. savo kaltę įvykdęs jam... 18. Taigi kaltinamasis... 19. D. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas... 20. Kaltinamojo D. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti... 21. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad apie... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad nuo 2004 metų... 23. Apklausta liudytoja A. R. parodė, kad ji UAB duomenys neskelbtini... 24. Apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini dirba apie 3,5... 25. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad nuo 2008 m.... 26. Apklaustas liudytoju F. K. parodė, kad nuo 2007 metų lapkričio mėn.... 27. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad nuo 2006 metų... 28. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad nuo 2007 metų rugsėjo... 29. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad draudimo... 30. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. S. parodė, kad dirba UAB... 31. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. M. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini... 32. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. parodė, kad ji nuo 2010 metų... 33. ?... 34. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. B. parodė, kad 2015 m. pavasario... 35. Apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad nuo 2011 m. turi darbinę patirtį... 36. Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad dirba UAB „nuo maždaug 2013 metų... 37. Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad jis nuo 2013 m., tikslios datos... 38. Apklaustas liudytoju B. C. parodė, kad UAB duomenys neskelbtini dirba nuo 2013... 39. Apklaustas įtariamuoju J. C. parodė, kad iš pranešime apie įtarimą... 40. Apklaustas įtariamuoju Š. N. parodė, kad susipažinęs su jam įteiktu... 41. Apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu... 42. Apklaustas įtariamuoju J. V. parodė, kad reklamos verslu verčiasi nuo 2012... 43. Į. V. V. duoti parodymus atsisakė (t. 5, b.l. 183-184).... 44. Apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad nuo 2011 metų jis yra UAB... 45. 2017 m. gruodžio 15 d. FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos... 46. Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos... 47. Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6622 atlikti UAB... 48. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje... 49. Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos registrus („Skolų... 50. Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio... 51. Jeigu UAB duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos registruose buvo... 52. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 53. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 54. Tyrimui pateiktais UAB buhalterinės apskaitos duomenimis pirkimų iš UAB... 55. Išvada 2 klausimu: Ar dėl UAB“ padarytų įstatymų pažeidimų,... 56. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje... 57. Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio... 58. Todėl UAB duomenys neskelbtini pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus... 59. Išvada 3 klausimu: Jeigu UAB duomenys neskelbtini laikotarpiu nuo 2014-01-01... 60. Jeigu pagal įmonių UAB duomenys neskelbtini vardu laikotarpiu nuo 2014 m.... 61. UAB duomenys neskelbtini Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio... 62. 2017 m. lapkričio mėn. 09 d. FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės... 63. Išvada 1 klausimu: Jeigu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 UAB... 64. Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6610 atlikti UAB... 65. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje... 66. Pagal tyrimui pateiktus UAB duomenys neskelbtini apskaitos registrus („Skolų... 67. Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio... 68. Jeigu UAB buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie... 69. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 70. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 71. Išvada 2 klausimu: Ar dėl UAB , padarytų įstatymų pažeidimų, laikotarpiu... 72. Pateiktoje 2017 m. liepos 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-6610 atlikti UAB... 73. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje... 74. Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio... 75. Todėl UAB duomenys neskelbtini pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (MB... 76. Išvada 3 klausimu: Jeigu UAB duomenys neskelbtini laikotarpiu nuo 2014-01-01... 77. Jeigu pagal įmonių MB duomenys neskelbtini vardu laikotarpiu nuo 2014 m.... 78. UAB duomenys neskelbtini Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio... 79. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 80. VRM Centrinės duomenų bazės duomenimis, juridinis asmuo UAB duomenys... 81. Kratų metu paimti ir pagal reikalavimą pateikti dokumentai - UAB duomenys... 82. Įrodymų vertinimas, teismo išvados.... 83. Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir... 84. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis... 85. LR BK 182 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 86. Pažymėtina, kad LR BK 182 str. numatytas nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į... 87. LR BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 88. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, LR BK 222 straipsnyje numatytu... 89. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad pagal LR BK 222 straipsnio 1... 90. LR BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis – formali, būtinas jos... 91. Pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet... 92. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo... 93. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K. veikdamas išankstine tiesiogine... 94. Dėl bausmės skyrimo.... 95. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 96. Pagal LR BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis LR BK... 97. Šiuo atveju labai svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo... 98. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis... 99. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.... 100. Teismas vertina, kad teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus,... 101. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnis numato pareigą... 102. Dėl kardomųjų priemonių.... 103. Kaltinamajam D. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas... 104. Žala atlyginta, civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.... 105. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 106. UAB ( - ) (sąskaitų numeriai)... 107. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 108. D. K., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 109. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222... 110. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300... 111. D. K. pripažinti kaltu padarius numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl... 112. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222... 113. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300... 114. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 115. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 116. Į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m.... 117. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai... 118. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos... 119. Kaltinamajam D. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą... 120. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti:... 121. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti...