Byla e2-1648-196/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2203-436/2016 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Portulaka“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ŽŪB ,,Portulaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės KB ,,Blauzdžių agroservisas“ 52 663,24 Eur skolą, 4 596,85 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 538 Eur žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo KB ,,Blauzdžių agroservisas“ atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Prašyme nurodoma, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas galbūt palankus teismo sprendimas bus neįgyvendintas, kadangi pats atsakovas iš esmės neneigia savo įsiskolinimų (jo dalies) fakto, tačiau galimai dėl blogos finansinės padėties ar galimai nesąžiningo vengimo atsiskaityti, skolos negrąžina. Blogą atsakovo finansinę padėtį patvirtina jo skola SODRAI, raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ir galimai kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2015 metų atsakovės pelno nuostolių ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2015 metais atsakovo nuostoliai buvo 275 627 Eur. Ieškovė taip pat pažymi, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės ŽŪB „Portulaka“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės KB „Blauzdžių agroservisas“ 57 260,09 Eur reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims; iš areštuotų lėšų leido atsakovei atsiskaityti su ieškove; nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovės piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota įmonės veiklai vykdyti.
  2. Teismo vertinimu, pranešimas atsakovei apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl teismas šį prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei (CPK 147 str. 1 d.).
  3. Teismas nustatė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
  4. Teismo vertinimu, prašomos priteisti skolos suma atsakovei yra didelė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius duomenis, kad atsakovė socialinio draudimo fondo biudžetui turi 5 120,70 Eur įsiskolinimą, 2015 metais atsakovė dirbo nuostolingai, jos nuostoliai siekė 275 627 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė (CPK 179 str. 3 d.), kad KB „Blauzdžių agroservisas“ vadovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, nes bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų. Nors restruktūrizavimo byla atsakovei dar nėra iškelta (civilinėje byloje Nr. B2-2095-230/2016 paskirtas teismo posėdis), tačiau, kaip minėta, pačios atsakovės vadovas pripažįsta faktą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Teismas, pripažinęs, kad reikalavimo suma atsakovei pagal jos šiuo metu esančią turtinę padėtį yra didelė, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė KB „Blauzdžių agroservisas“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti atsakovės KB „Blauzdžių agroservisas“ turtui areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

107.1. Ieškovės pateikti skolų suderinimo aktai, kuriais buhalterinę apskaitą vedantys asmenys suderino buhalterinių registrų duomenis, sandorių turinio neatskleidžia, todėl negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais pareikšto reikalavimo tikėtinumo prima facie vertinimo pagrįstumą. Visos su ieškove sukurtos sutartinės prievolės yra neterminuotos ir alternatyvios, leidžiančios atsakovės valia atsiskaityti atlygintinomis paslaugomis bei turtu arba piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyti pradelsti piniginiai įsipareigojimai tretiesiems asmenims.

117.2. Net palankaus ieškovei sprendimo atveju nėra grėsmės, kad atsakovė neįvykdys teismo sprendimo ar jį apsunkins. Atsakovės finansinė situacija nėra bloga, atsakovė vykdo veiklą, jos balanse apskaityto turto vertė – 1 823 769,00 Eur, t. y. pareikšto reikalavimo dalis sudaro tik 3,14 proc. turto vertės, įsipareigojimų dydis 1 128 551,00 Eur, nuosavas kapitalas 695 218,00 Eur, todėl santykinai 57 260,09 Eur suma yra nedidelė.

127.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės menkina įmonės įvaizdį partnerių požiūriu, iš dalies apsunkina įmonės veiklą.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ŽŪB ,,Portulaka“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

138.1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl atsakovės atskirajame skunde dėstomi teiginiai apie ieškovės PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją vertę, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šie teiginiai galėtų būti vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės.

148.2. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad palankaus sprendimo ieškovei atveju, grėsmės, kad atsakovė neįvykdys sprendimo ar jį apsunkins – nėra, nes atsakovės finansinė situacija nėra bloga. Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Nutartyje nurodoma, kad blogą atsakovių finansinę padėtį patvirtina informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, kuriuose nustatyta (CPK 179 str. 3 d. ), kad KB „Blauzdžių agroservisas“ vadovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, nes bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų. Nors restruktūrizavimo byla atsakovei dar nėra iškelta (civilinėje byloje Nr. B2-2095-230/2016 paskirtas teismo posėdis), tačiau pačios atsakovės vadovas pripažįsta faktą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Taip pat, blogą atsakovės finansinę padėtį patvirtina jos skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2015 metų atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2015 metais atsakovės nuostoliai buvo 275 627 Eur. Atsakovės 2015 metų balansas taip pat patvirtina, kad atsakovės turimas ilgalaikis turtas sudarė 625 588 Eur, kai mokėtinų įsipareigojimų suma 1 128 551 Eur, kas patvirtina, kad atsakovės turimas ilgalaikis turtas yra perpus mažesnis, nei turimi įsipareigojimai. Tokia situacija sudaro realią grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu priimtas galbūt palankus sprendimas bus neįvykdytas.

15Teisėjas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs abi sąlygas. Apelianto teigimu, šiuo atveju neegzistuoja nei viena sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

19Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 52 663,24 Eur skolą, 4 596,85 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina atsakovės skolos egzistavimą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kuriuos teismas turės įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, todėl sutikintina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, kad ieškovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė bus vertinama bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną, kai buvo priimta skundžiama nutartis, Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovė pateikė pareiškimą dėl šio preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo, tačiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjus iš esmės, galimybė apskritai egzistuoja.

20Dėl apeliantės turtinės padėties

  1. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma 57 260,09 Eur. Taigi apeliantė, siekdama paneigti būtinumą taikyti jai laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė, o jos finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jai galbūt nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 , 178 straipsniai). Apeliantė, atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodama ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015-01-01 – 2015-12-31 finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal byloje pateikto bendrovės 2015 m. balanso duomenis įmonė 2015 m. turto apskaitė už 1 823 769 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 625 588 Eur, biologinis turtas – 788 269 Eur ir trumpalaikis turtas 409 912 Eur. 2015 metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 128 551 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 645 650 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 482 901 Eur. Iš 2016 m. balandžio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2015 metais įmonė patyrė 275 627 Eur nuostolių. Įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantės turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktūra, patvirtina neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje. Juolab kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, jog atsakovės atžvilgiu yra pareikšti turtiniai reikalavimai ir kitose civilinėse bylose, taip pat atsakovei Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareikšto ieškinio sumos dydžio apeliantei reikšmingumą, kas iš esmės ir sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apeliantės atžvilgiu, atskirojo skundo argumentais bei juos patvirtinančiais įrodymais nepaneigta.

21Dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų

  1. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
  2. Bet kokios laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia suvaržymus (nepatogumus) asmeniui, kurio atžvilgiu yra pritaikytos, todėl atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įmonės veiklą, menkina įmonės įvaizdį nėra pagrindas panaikinti pagrįstos skundžiamos nutarties. Apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, kokias neigiamas pasekmes be objektyvaus akivaizdaus laikino negalėjimo naudotis areštuotu turtu jai sukėlė skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos.
  3. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog laikantis joje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo, apeliantei priklausančios lėšos galėjo būti areštuotos paskiausiai, ir tik nesant ar esant nepakankamai apeliantei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškiniu pareikštų reikalavimų, kurių suma sudaro 57 260,09 Eur, įvykdymui užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė išvengė piniginių lėšų arešto, nes ieškiniui užtikrinti pakanka jos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tokią išvadą patvirtina ir viešojo registro duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė areštą tik uždrausdamas apeliantei disponuoti areštuotu turtu, t. y. areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neapribojo kitų atsakovės nuosavybės teisės sudėtinių dalių - valdymo ir naudojimo, apeliantė ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis savo veikloje areštuotu turtu. Tokiu atveju pripažintina, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir kiek galima mažiau pažeidžianti apeliantės interesus, o atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą įtaką įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymui, pripažintini faktiškai nepagrįstais.
  4. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakingai įvertino ekonomiškumo, proporcingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, svarbą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliantei taikomų suvaržymų apimties. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai