Byla 1A-148-307/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Aidui Mažeikai, Sigitui Mikliušui, nuteistiesiems K. M., T. A., M. A., ekspertui Pauliui Petreikiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos (toliau tekste ir – nuteistojo T. A. gynėjas), nuteistojo K. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo (toliau tekste ir – nuteistojo K. M. gynėjas) bei nuteistojo M. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

2T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

4– pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

6K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

7– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

8– pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

10M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12Iš T. A. ir K. M. nukentėjusiųjų V. D., L. D. ir Ž. D. naudai solidariai priteista 7 266,68 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt šeši eurai šešiasdešimt aštuoni eurocentai) turtinei žalai atlyginti ir po 14 481,00 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) kiekvienam nukentėjusiajam, t. y. V. D., L. D. ir Ž. D., neturtinei žalai atlyginti.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14T. A. ir K. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio Alytuje, ( - ), kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, kerštaudami V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., T. A. tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam ant kelio bendrais veiksmais T. A. ir K. M. tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasiviję, gulinčiam V. D. T. A. tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą spyrė į juosmens sritį, o K. M. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuo jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimą, odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos III-IV pirštų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose paviršiuose, paviršinį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl ko nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo V. D. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 08.00 val. mirė. Tokiu būdu tyčia nužudė V. D..

15Be to, T. A. ir K. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio Alytuje, ( - ), kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudami V. D. už pastarojo suduotą smūgį M. A., elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, T. A. tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam V. D. į galvą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam ant kelio bendrais veiksmais T. A. ir K. M. tyčia įspyrė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasiviję, gulinčiam V. D. T. A. tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kartą į juosmens sritį, o K. M. vieną smūgį į galvos sritį, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

16M. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio Alytuje, ( - ), kieme, keršydamas V. D. už suduotą smūgį jam į veidą, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiais du smūgius nukentėjusiajam V. D. į šonus. Nukentėjusiajam nubėgus toliau nuo baro pastato ir pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, Vilniaus gatvėje, Alytuje, pribėgęs įspyrė jam du kartus į dešinį šoną, taip V. D. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

17Apeliaciniame skunde T. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį dalyje dėl T. A. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei sušvelninti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtą bausmę.

18Gynėjas nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vertindamas įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje yra daug neaiškumų, abejonių, prieštaravimų, kurie turėjo būti vertinami nuteistojo T. A. naudai, ir jis dėl tyčinio nužudymo turėjo būti išteisintas.

19Gynėjo teigimu, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėjų kolegija neįsigilino į teismo medicinos specialistų išvadas, jų žodinius paaiškinimus, neįvertino minėtose išvadose esančių prieštaravimų bei mokslinio išvadų pagrindimo nebuvimo. Skunde analizuojami Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2012 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. M 368/12(06) (t. 1, b. l. 39-45), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2012 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. pM 111/368/12 (06) (t. 1, b. l. 49-52) (toliau – specialisto išvada Nr. pM 111/368/12 (06)), 2014 m. sausio 24 d. teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0009/14 (t. 6, b. l. 123-125) (toliau – konsultacinė specialisto išvada Nr. 0009/14), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto Nr. EKM 61/14 (01) (t. 7, b. l. 4-16) (toliau – ekspertizės aktas Nr. EKM 61/14 (01)), teismo gydytojo Martin Ernest Barrett 2014 m. lapkričio 8 d. (t. 7, b. l. 99-108) ir 2014 m. gruodžio 18 d. (t. 8, b. l. 8-10) medicininių ataskaitų duomenys bei daroma išvada, kad visos šios išvados viena kitai prieštarauja. Anot gynėjo, tam tikrose detalėse nesutampa netgi ekspertų Janušo (Januš) Rybalko ir Ramunės Sitienės, kurie pateikė bendrą ekspertizės aktą Nr. EKM 61/14 (01), žodiniai paaiškinimai. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad sutinka būtent su šių dviejų ekspertų išvadomis, nes jos teismui nekelia jokių abejonių. Tačiau nuosprendyje nenurodyti tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nepaaiškinta, kodėl buvo atmestos kitų specialistų išvados, o eksperto Pauliaus Petreikio konsultacinė išvada Nr. 0009/14 nuosprendyje iš viso neaptarta. Apelianto nuomone, apygardos teismas turėjo remtis būtent šia išvada, kuri yra paremta mokslinėmis metodikomis, iliustruota konkrečiais pavyzdžiais, apibūdinančiais galvos sužalojimus, padarytus kumščiu ar koja bei kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Apelianto teigimu, eksperto Pauliaus Petreikio konsultacinė išvada Nr. 0009/14 iš dalies patvirtinama ir eksperto Martin Ernest Barrett ataskaita. Todėl ekspertų Janušo Rybalko ir Ramunės Sitienės išvados atmestinos kaip nepagrįstos, nes jos neparemtos jokia metodika, nepateikti jokie pavyzdžiai, tyrimo metu neatlikti jokie bandymai ar eksperimentai. Dėl to, gynėjo vertinimu, šių ekspertų išvadą galima laikyti tik niekuo nepagrįsta prielaida.

20Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat aptaria liudytojų V. V. L., M. G., L. P., M. L., T. L. byloje duotus parodymus ir daro išvadą, kad įvykio metu V. D. buvo nugriuvęs mažiausiai tris kartus, taip pat ir ant rąstų krūvos. Iš T. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo, nuotraukų matyti, kad rąstų, ant kurių krūvos nugriuvo V. D., šakos pilnai nenugenėtos, ant jų yra daug atsikišimų. Kitos dvi galimo įvykio vietos – asfaltas, ant kurio buvo pargriuvęs nukentėjusysis, bei bortelis, nuo kurio sėdėdamas jis nuvirto šonu, neapžiūrėtos. Taigi, nepaneigta tikimybė, kad jose taip pat yra atsikišusių vietų, į kurias atsitrenkęs V. D. galėjo pasidaryti mirtiną sužalojimą. Teisme apklausti specialistai Leonas Urbanavičius, Paulius Petreikis, Janušas Rybalko, Ramunė Sitienė taip pat neatmetė galimybės, kad tokius sužalojimus, dėl itin plono smilkinkaulio, V. D. galėjo patirti krisdamas ir galvą atsitrenkdamas į atsikišusį daiktą. Apie tokią sužalojimo galimybę liudija ir T. A. teigdamas, kad nukentėjusysis bėgdamas atsisuko pasižiūrėti pro kairį petį ir nepastebėjęs netyčia pats nugriuvo ant rąstų krūvos, į kurią trenkėsi dešine galvos puse, kur ir buvo rastas mirtinas sužalojimas. Be to, iš liudytojais apklaustų V. V. L., D. B., T. L., E. V., P. P., E. B., L. P., D. L., I. R., G. K., S. V., E. G. parodymų seka, kad be T. A., K. M. ir M. A. nukentėjusįjį mušė dar 2-3 žmonės. Atsižvelgiant į muštynėse dalyvavusių asmenų skaičių, specifinį smilkinkaulio lūžį, teismo posėdyje dalyvavusiems specialistams buvo užduoti klausimai apie galimybę, kad kuris nors iš besimušusių asmenų turėjo ir panaudojo žalojimui pritaikytą daiktą, pavyzdžiui, kastetą, tuo peržengdamas bendrininkų susitarimo ribas. Apklausti specialistai tokios galimybės neatmetė. Taigi, anot gynėjo, galima situacija, kad kažkuris iš V. D. mušusių ir baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktų asmenų turėjo žmogui žaloti pritaikytą daiktą (kastetą, žiedą, plaktuką ar kitą sužalojimo formą atitinkantį įrankį) ir peržengdami bendrininkų susitarimo padaryti nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ribas tyčia jį nužudė.

21Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo nustatytas konkretus V. D. mirties laikas. Įvykio vietoje nebuvo eksperto, taip pat nepaimti nukentėjusiojo minkštieji audiniai histologiniam tyrimui, dėl ko nebuvo galima nustatyti ir apytikslio smūgių sudavimo laiko. Gynėjo teigimu, negalima atmesti tikimybės, kad V. D. mirtiną sužalojimą patyrė po kaltinime aprašomo konflikto ar prieš jį, ypač atsižvelgiant į jo patirto sužalojimo specifiką. Juo labiau, kad byloje yra duomenų apie anksčiau prieš įvykį buvusį nukentėjusiojo konfliktą su L. S. ir apsaugos darbuotoju Ž. C.. Taip pat nėra aišku, kas vyko bute, kuriame buvo rastas nukentėjusiojo kūnas, nes nebuvo iškviesta liudyti ten buvusi K. L., kuri po muštynių daugiausia bendravo su V. D..

22Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi neatlikti veiksmai, visos neišsiaiškintos aplinkybės laikytinos arba ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ekspertų darbo broku, arba siekiu nerinkti duomenų kurie galėtų būti palankūs T. A., todėl jų nebuvimas turėtų būti aiškinamas jo naudai. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus gynėjas daro išvadą, kad byloje liko nepaneigtos tikimybės, jog V. D. mirtis įvyko nuo kritimo metu patirtos traumos, kad buvo vykdytojo ekscesas, kad mirtiną sužalojimą jam galimai padarė kitas asmuo, kitu laiku ir kitoje vietoje.

23Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka su jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu dalyje dėl tyčinio nužudymo, nepaneigia šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Be to, jo atsakomybę lengvinančiomis turėjo būti pripažintos ir aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, nes pats nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu sužalodamas L. S., po to smogdamas M. A., elgėsi provokuojančiai, agresyviai, neteisėtai bei rizikingai. Taigi, T. A. jam smūgius sudavė susijaudinęs dėl prieš jo brolį panaudoto smurto. Gynėjo vertinimu, dėl šių aplinkybių jo ginamajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.

24Apeliaciniame skunde nuteistojo K. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl K. M. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakeisti paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

25Gynėjo vertinimu, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog V. D. mirė nuo vieno asmens padaryto sužalojimo, ir tas asmuo nebuvo jo ginamasis. Bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant patikrinti specialisto išvadoje Nr. M 368/12(06) nurodytas aplinkybes, kad V. D. mirtis įvyko dėl galvos traumos sukelto smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo, padarytų kietu buku daiktu, buvo paskirtas kitas specialus tyrimas. Specialistas akte Nr. pM 111/368/12(06) nurodė, kad V. D. patirti sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva minkštuosiuose galvos audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžimas padaryti vienu kieto buko daikto poveikiu. Dar vienoje papildomai pateiktoje konsultacinėje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0009/14 nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiojo galvoje galėjo būti padaryti kietu buku, tačiau turinčiu ribotą paviršių daiktu, bet poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje nesuteikia informacijos, leidžiančios atpažinti žalojantį daiktą. Smogiant kumščiu tokio pobūdžio sužalojimo padaryti negalima, o spiriant dažniausiai padaromi didesnio ploto lūžiai, be to, neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus. Apklausus šią konsultacinę išvadą pateikusį specialistą teisme jis patikslino, kad tokie sužalojimai galimi nugriuvus ir atsitrenkus į malkas arba smogiant kastetu ar žiedu, turinčiu ribotą paviršių. Dar vienoje iš Didžiosios Britanijos gautoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam padarytas spiriant į dešinį smilkinį. Skunde taip pat analizuojamas ekspertizės akto Nr. EKM 61/10 (01) turinys. Jame konstatuota, jog V. D. dešinio smilkinio sritis buvo traumuota objektu, kurio kontaktuojantis paviršius buvo ne didesnis nei 6x4 cm, ir kuriame buvo atsikišęs ribotas, apie 2 cm skersmens, neišreikštomis briaunomis ir užapvalintais kraštais paviršius. Dėl to, anot ekspertų, dešinio smilkinio lūžis negalėjo būti padarytas spiriant. Kita vertus, ekspertai vienareikšmiškai neatmetė tikimybės, kad dešinysis V. D. smilkinkaulis lūžo jam nugriuvus ir galva atsitrenkus į kokį nors atsikišusį paviršių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad nukentėjusysis mirė arba nuo smūgio į smilkinį, kumščiu suduoto vieno iš muštynėse dalyvavusių asmenų, arba nugriuvęs ir minėta galvos sritimi atsitrenkęs į ne didesnį nei 6x4 cm paviršių, kuriame buvo atsikišęs ribotas, apie 2 cm skersmens, neaiškiomis briaunomis ir užapvalintais kampais paviršius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, remdamasis odos nubrozdinimų nebuvimu, atmetė versiją, jog mirtiną sužalojimą V. D. galėjo patirti griūdamas ant rąstų krūvos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dar buvo nugriuvęs ir gatvėje. Todėl negalima kategoriškai atmesti galimybės, kad mirtiną sužalojimą jis patyrė būtent šio griuvimo metu. Šios versijos negalima atmesti dar ir dėl to, kad nukentėjusiojo griuvimo vietų paviršiai nebuvo ištirti, taip pat nebuvo tirta versija, kad V. D. galėjo mirtinai susižaloti buto, kuriame buvo rastas jo lavonas, vonios kambaryje.

26Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad muštynes prie naktinio baro „F.“ pradėjo pats V. D., kuris pirmas smogė M. A. į veidą. Jo ginti atbėgo K. M. ir T. A., kurie per muštynes taip pat nukentėjo. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G 884/12(06), Nr. G 885/12(06) duomenys. Taigi, smurtas buvo naudojamas siekiant apginti M. A.. Anot gynėjo, į šias muštynes įsivėlė ir daugiau asmenų, todėl nuosprendžio teiginys, kad nukentėjusiajam nubėgus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Alytuje, ( - ), jį pasivijo tik K. M., kuris sudavė V. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, o šiam nugriuvus jau abu nuteistieji bendrais veiksmais tyčia mažiausiai tris kartus spyrė į ant gatvės gulinčio nukentėjusiojo galvą ir du kartus į dešinę ranką, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Juo labiau, kad teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog nukentėjusįjį mušė ne tik K. M., T. A., bet ir daugiau vaikinų.

27Gynėjo vertinimu, teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 884/12(06), Nr. G 885/12(06), Nr. pG 113/885/12(06) duomenimis bei ekspertų Janušo Rybalko, Ramunės Sitienės paaiškinimais teisme paneigta galimybė, kad K. M., kuriam be kitų sužalojimų buvo padarytas ir dešinės plaštakos II delnakaulio pamato įstrižinis lūžimas, šį sužalojimą patyrė griūdamas ar dešiniu kumščiu smūgiuodamas į nukentėjusiojo galvą. Apibendrindamas nurodytų ekspertų apklausų teisme metu gautą informaciją, gynėjas daro išvadą, kad K. M. dešinės plaštakos lūžis buvo padarytas kažkuriam iš besimušančiųjų kietu buku daiktu trenkus į nuteistojo dešinį riešą. Dėl to abejotina, jog patyręs tokius sužalojimus K. M. dar galėjo suduoti mirtiną smūgį nukentėjusiajam. Juo labiau, kad ant jo krumplių nebuvo rasta nubrozdinimų ar kitų smūgių sudavimo žymių. Gynėjo vertinimu, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog K. M. nepadarė sužalojimo, dėl kurio V. D. ištiko mirtis.

28Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. M. neprisipažino norėjęs nužudyti nukentėjusįjį, muštynių metu jis nenaudojo jokių įrankių, nukentėjusiajam į galvą kumščiu sudavė vieną kartą, nukentėjusiojo nepersekiojo ir jo neprimušė tiek, kad jis būtų miręs įvykio vietoje. Be to jie anksčiau nėra konfliktavę. Įvykio metu nuteistasis smurtavo išprovokuotas paties nukentėjusiojo elgesio ir siekė sukelti jam skausmą ar nesunkiai sužaloti, bet ne nužudyti. Muštynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau apygardos teismas dėl nepaaiškinamų priežasčių kaip nusikaltimo įvykdyto bendrininkaujant vykdytojus nusprendė išskirti tik K. M. ir T. A. bei juos nuteisti už V. D. nužudymą. Remdamasis apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, apeliantas pabrėžia, kad atsakomybė už bendrininkavimą padarant nužudymą iškyla tuomet, kai nukentėjusysis miršta nuo suduotų smūgių visumos, arba kai miršta nuo vieno smūgio ir bendrininkai turėjo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią dėl padarinių. Nagrinėjamu atveju, anot gynėjo, apygardos teismas neįvertino, jog V. D. mirė nuo vienintelio smūgio ir juo padaryto sužalojimo, o ne nuo patirtų sužalojimų visumos. K. M. nesiekė nukentėjusiojo nužudyti, o norėjo tik sukelti jam fizinį skausmą ar nesunkius kūno sužalojimus, taigi jo veiksmuose neapibrėžta tyčia dėl padarinių nedominavo. Mirtinos pasekmės išėjo už jo ketinimų ribų. Dėl to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas K. M., buvo padaryta bendrininkaujant ir veikiant neapibrėžta tyčia.

29Apeliaciniame skunde pasitelkiant priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių teoriją teigiama, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje nebuvo nustatyta, jog būtent nuo K. M. smūgio į galvą nukentėjusysis būtų miręs, neįvertinti kitų muštynėse dalyvavusių asmenų veiksmai. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas nustatyti, kas kumščiu sudavė vienintelį smūgį V. D., nuo kurio jis mirė, padarė išvadą, jog dėl to kalti ne visi muštynėse dalyvavę vaikinai, bet tik tie du, apie kuriuos daugiausiai kalbėjo įvykio liudininkai. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. mušėsi ne tik su nukentėjusiuoju. Jis ne tik puolė, bet ir gynėsi, pats buvo nesunkiai sužalotas. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad jei muštynių metu nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai, taip pat nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

30Apibendrindamas nurodytus skundo motyvus, gynėjas daro išvadą, jog K. M. už V. D. nužudymą buvo nuteistas nenustačius objektyvaus baudžiamosios atsakomybės pagrindo, dėl ko šioje dalyje Kauno apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, K. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinantis nuosprendis.

31Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, anot gynėjo, turėtų keistis ir nuosprendžio dalis, kuria patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiesiems V. D., L. D., Ž. D. priteisus neturtinę žalą lygiomis dalimis, t. y. po 14 481,00 Eur, ne tik nebuvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimai, bet taip pat liko neindividualizuoti kiekvieno nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, nediferencijuotas žalos atlyginimas. Be to, patenkinant mirusiojo artimųjų pareikštus civilinius ieškinius neatsižvelgta į CK 6.248 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nors nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį M. A., t. y. pats iniciavo konfliktą. Gynėjas taip pat nurodo, kad dėl padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, K. M. turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

32Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, pakeisti: paskirti jam 106 MGL dydžio baudą ir, į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d., laikyti jį atlikusiu bausmę.

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę. Apelianto vertinimu, jo ir nuteistųjų T. A., K. M. parodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis pirmasis pradėjo smurtauti, nes be jokios priežasties sudavė smūgį į veidą apeliantui, kuris, siekdamas išvengti konflikto, bandė nuo nukentėjusiojo atitraukti K. M.. Šiais nukentėjusiojo veiksmais apeliantui padarytas sužalojimas 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 886/123(06) įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Būtent šis nukentėjusiojo apeliantui į veidą suduotas smūgis sąlygojo visą vėliau vykusį konfliktą, bei išprovokavo apelianto atsakomuosius veiksmus, nors iki tol jis nesiekė konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Be to, iš liudytojų V. V. L., J. D., L. S. parodymų matyti, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo nemažai išgėręs, agresyviai nusiteikęs, kibo prie merginų ir konfliktavo su kitais asmenimis, o L. S. grasino peiliu. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apygardos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti provokuojantį nukentėjusiojo V. D. elgesį.

34Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, pažeidė BK 55 straipsnio reikalavimus, nes nuosprendyje nemotyvavo, kodėl bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad yra teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Buvusios mokymo įstaigos, dabartinės darbovietės ir sodininkų bendrijos, kurioje gyvena, charakterizuojamas teigiamai. Yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl neteisėto savo poelgio, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, jau pats baudžiamasis procesas, trukęs dvejus metus, turėjo apeliantui didelę įtaką, o bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskyrus jam 106 MGL dydžio baudą.

35Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

36Nuteistųjų K. M., T. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, M. A. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

37Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo K. M. gynėjo ir nuteistojo T. A. gynėjo apeliaciniuose skunduose (toliau ir – gynėjų apeliaciniai skundai) nesutinkama su minėtų asmenų nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Šiuose apeliaciniuose skunduose pateikiamas kitoks byloje surinktų duomenų vertinimas, jo pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu nukentėjusiojo mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo būdu, bendrininkavimo instituto taikymu, teigiama, kad apygardos teismas pažeidė in dubio pro reo principo reikalavimus ir visų byloje esančių neaiškumų nevertino nuteistųjų naudai. Be to, apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, nustatęs, jog nukentėjusiojo mirties priežastis buvo vienintelis į smilkinio sritį suduotas smūgis, kaltais pripažino asmenis, kurie minėto smūgio nesudavė. Tarp nuteistųjų K. M. ir T. A. veiksmų bei nukentėjusiojo mirties nėra priežastinio ryšio, nebuvo tyčios jį nužudyti. Pastarasis galimai mirė nuo sužalojimo, kurį galėjo pasidaryti ir pats arba kitų asmenų veiksmais, skunduose pateikiamos tikėtinos tokio sužalojimo padarymo aplinkybės. Be to, visuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistiesiems K. M., T. A. ir M. A. nuosprendžiu paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistojo T. A. gynėjo ir nuteistojo M. A. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. K. M. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašoma jį mažinti. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistųjų kaltė dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo.

38Dėl K. M. ir T. A. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nuteistojo K. M. gynėjo ir nuteistojo T. A. gynėjo apeliaciniai skundai dėl K. M. ir T. A. pripažinimo kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti.

40Iš nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau BPK 20 straipsnyje įtvirtinta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Proceso dalyvių prašymų atmetimas taip pat savaime neleidžia konstatuoti BPK reikalavimų pažeidimo.

41Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val., įvykusio konflikto metu V. D. buvo sumuštas, o 2012 m. rugsėjo 15 d. 10.30 val. rastas negyvas buto, į kurį su draugais grįžo nakvoti, vonios kambaryje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog V. D. mirtis buvo sąlygota vieno smūgio suduoto kumščiu į jo dešiniojo smilkinio sritį. Nuteistųjų T. A. ir K. M. gynėjų skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovautis ekspertizės akto Nr. EKM 61/14 (01) išvadoms, jog mirtį nulėmęs sužalojimas nukentėjusiajam V. D. buvo padarytas kumščiu. Šiuose apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas mirtį nulėmusio sužalojimo nukentėjusiajam padarymo būdas bei teigiama, kad nei K. M., nei T. A. minėto smūgio nukentėjusiajam nesudavė, todėl negalėjo būti nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat pateikiamos kitos nukentėjusiojo mirtino sužalojimo versijos: 1) nukentėjusysis mirtiną sužalojimą patyrė dešiniu smilkiniu atsitrenkdamas į asfaltą, 2) nukentėjusysis mirtiną sužalojimą patyrė griūdamas ir dešiniu smilkiniu atsitrenkdamas į rąstus, 3) nukentėjusysis mirtiną sužalojimą patyrė sėdėdamas ir dėl prarastos pusiausvyros nuvirtęs nuo bortelio, 4) nukentėjusiajam sužalojimą galimai padarė kiti prieš jį smurtavę asmenys, kurie galimai turėjo žalojantį įrankį, pvz. kastetą, 5) nukentėjusysis mirtiną sužalojimą patyrė grįžęs į butą, kuriame nakvojo. Bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, ir konstatuoti jog mirtį nulėmęs sužalojimas V. D. buvo padarytas ne kumščiu smūgiuojant į jo dešinįjį smilkinį, o kitu būdu.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog byloje esančios ekspertų ir specialistų išvados dėl V. D. padaryto mirtino sužalojimo būdo buvo nevienodos, be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaprašė gynybos pateiktos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0009/14, taip pat specialisto Martin Ernest Barrett pateiktų 2014 m. lapkričio 8 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. medicininių ataskaitų ir tinkamai nemotyvavo, kodėl jomis nesivadovauja. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma neduoda pagrindo remtis eksperto Pauliaus Petreikio konsultacine išvada Nr. 0009/14, kaip to pageidaujama T. A. gynėjo apeliaciniame skunde, ar vadovautis apeliacinės instancijos teismui pateikta to paties eksperto 2015 m. rugpjūčio 3 d. teismo medicinos papildoma konsultacine išvada Nr. 0091/15 (toliau – papildoma konsultacinė išvada Nr. 0091/15), kurioje minėtas ekspertas papildomai konstatavo, kad V. D. smilkinkaulio lūžis negalėjo būti padarytas kumščiu – t. y. suspausto kumščio vieno iš pirštų sąnariniu paviršiumi (tarp pamatinės ir vidurinės piršto falangos), nes pirštų sąnariniai kraštai yra netolygūs (su kauburėliais – turi sferinį paviršių), su išplatėjimais. Pats pirštakaulis turi cilindriniam daiktui būdingus požymius, ko nenustatyta kaulo lūžyje, ir kaip nurodo teismo medicinos literatūra – žmogaus kūno dalimis padaromi sužalojimai neatspindi žalojančio daikto reljefo, išskyrus odoje.

43Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje Nr. M 368/12 (06) buvo konstatuota, kad V. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo bei suspaudimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio žvyno lūžimo galvos traumos pasėkoje (t. 1., b. l. 39-43). Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad atliekant V. D. lavono tyrimą buvo rasta kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės smilkininės-momeninės skilčių srityje, dešinio smilkinkaukio skeveldrinis žvyno lūžimas, kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinkaulio srityje, poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiojo dešinio smilkinkaulio plaukuotoje galvos srityje aptikta 6x4 cm netaisyklingo ovalo formos poodinė kraujosruva blyškiai melsvai violetinės spalvos, kurios aplinka ryškiai patinusi. Mirtį nulėmusio sužalojimo projekcijoje, dešinio smilkinio srityje yra 5,5x4 cm raudonos spalvos kraujosruva. Dešinio smilkinkaulio žvyne stebimas „U“ formos kaulo lūžimas. Lūžimo pagrindas 2 cm ilgio, šoninės kraštinės 2,6 cm. Iš lūžimo centro į lūžimo kraštus eina penkios vingiuotos lūžimo linijos. Kaukolės kaulų storis cirkuliacinio pjūvio srityje nuo 0,4 cm iki 0,2 cm. Specialisto išvadoje Nr. pM 111/368/12 (06) nurodyta, kad V. D. poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžimas padaryti kieto buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasėkoje, traumuojančiai jėgai veikiant smilkinio sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek spiriant, tiek ir suduodant kumščiu į dešinio smilkinio sritį. Nėra objektyvių medicininių duomenų, kurie leistų teigti, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam krentant bei atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo susidaro kai kietojo galvos smegenų dangalo kraujagyslę pažeidžia kaukolės lūžio kraštas, t. y. kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo (epidurinė hematoma) pradeda vystytis iš karto įvykus kaukolės skliauto kaulo lūžimui. Kraujo išsiliejimui (hematomai) didėjant įvyksta nukentėjusiojo mirtis. Šiuo konkrečiu atveju šis procesas vyko kelių valandų laikotarpyje. Kraujo išsiliejimui didėjant, iki tol, kol nukentėjusysis neteko sąmonės, jis galėjo atlikti valingus veiksmus. V. D. odos nubrozdinimai kaktos, nosies nugarėlės srityse, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, vidurinėje dalyje, padaryti kieto buko daikto poveikyje tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau nei šešiais trauminiais poveikiais. Paviršinis linijinis vertikalios krypties odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, galėjo būti padarytas tiek kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į minėtus paviršius. Šis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 49-52). Taigi, šioje specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiek kumščiu, tiek spiriant.

44Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba pateikė eksperto Pauliaus Petreikio išvadą Nr. 0009/14, kurioje nurodyta, kad V. D. dešinio smilkinkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, o poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje neinformatyvi žalojančio daikto savybėms nusakyti. Smūgis kumščiu negali padaryti tokio pobūdžio sužalojimo, o spiriant koja dažniau padaromi didesnio ploto kaulų lūžiai, nei nustatyti specialisto išvadoje. Galimybė padaryti tokius sužalojimus griūnant neatmestina, nes nėra galvos smegenų sužalojimų, iš kurių būtų galima daryti išvadas ar galvos trauma būdinga griuvimui ar ne (t. 6, b. l. 37-42).

45Siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus dėl nukentėjusiojo sužalojimo būdo, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirta dar viena teismo medicinos ekspertizė (t. 6, b. l. 146-148), kurią atlikus gautas teismo ekspertizės aktas Nr. EKM 61/14 (01). Jame nurodyta, kad V. D. dešinio smilkinio sritį traumavęs objektas tikėtina turėjo bendrą kontaktuojantį paviršių ne didesnį kaip 6x4 cm, kuriame buvo atsikišęs, ribotas, apie 2 cm skersmens, neišreikštomis briaunomis ir užapvalintais kampais paviršius. Dešinio smilkinkaulio lūžis galėjo būti padarytas smūgiu kumščiu. Galimybė, kad dešinio smilkinio srities sužalojimą V. D. galėjo patirti spiriant, atmetama. Nustatyto pobūdžio sužalojimas yra būdingas smūgio sudavimui. Galimybė ar nukentėjusiajam nustatytas dešinio smilkinkaulio lūžis negalėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kokį nors atsikišusį paviršių, gali būti svarstoma įvertinus konkrečias tokio traumavimo sąlygas (traumuojančio objekto pobūdį, padėtį nukentėjusiojo ir kitų aplinkos daiktų ir paviršių atžvilgiu, nukentėjusiojo kūno padėtį betarpiškai prieš griuvimą šio objekto atžvilgiu, paties griuvimo aplinkybes ir pan.). Nustatytas dešinio smilkinkaulio lūžis yra paaiškinamas smūgiu kumščiu. Apie dešinio smilkinkaulio sužalojimą padariusio objekto dydį ir formą galima spręsti iš sužalojimo pobūdžio ir matmenų, nustatytų lavono tyrimo metu. Mirtį lėmęs dešinio smilkinkaulio sužalojimas paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu. Įspaustinių lūžių požymiai (pvz. lūžio linijų eiga, lūžio dugno požymiai, matmenys) leidžia spręsti apie žalojusio daikto kontaktinio paviršiaus savybes. Sprendžiant iš lavono tyrimo specialisto išvados, V. D. lavono tyrimas atitiko VTMT galiojančius, lavono tyrimą reglamentuojančius reikalavimus (t. 7, b. l. 4-16).

46Gynybos iniciatyva į bylą pateiktoje 2014 m. lapkričio 8 d. specialisto Martin Ernest Barrett ataskaitoje nurodyta, kad „U“ formos išorinės žvynelinės smilkinkaulio dalies lūžio forma reikšminga, nes įprasta įdubimo linija rodo, kad panašaus kontūro objektas galėjo sukelti sužalojimą. Labiau tikėtina, kad toks objektas yra batas ar įrankis, ne kumštis (t. 7, b. l. 99-108)). 2014 m. gruodžio 18 d. specialisto Martin Ernest Barrett išsamesniame pateikiamų išvadų paaiškinime nurodyta, kad kaukolės kaulai gali lūžti įvairiose vietose. Uždarus sužalojimus, kai padaromi tiesūs lūžiai galima patirti nukritus iš aukštai arba dideliu greičiu judančiai galvai atsitrenkus į objektą. Uždaro sužalojimo atveju taip pat gali atsirasti smulkių lūžių, kai kaulas suskyla į daugybę gabalėlių. Jei sužalojama konkreti kaulo vieta, atskilę kraštai gali sulįsti į vidų, todėl kaukolė gali įdubti. Toks sužalojimas dažnai pasitaiko stipriai trenkus į galvą, ypač jei visa jėga yra lokalizuojama vienoje vietoje, pavyzdžiui, trenkus kūju arba nukritus objektui. Nagrinėjamu atveju smilkinkaulio žvyninės dalies išorinio sluoksnio „U“ formos lūžis yra didelis, nes įlinkimo kraštas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas panašios formos objektu. Toks objektas galėtų būti batas arba koks nors įrankis, o ne kumštis. Kumščiu padarytai uždarai traumai labiau būdingas tiesus lūžis, o 1 paveiksle pavaizduotas įlinkimas su aiškiu kontūru greičiausiai yra padarytas panašios formos objektu (t. 8, b. l. 8-10).

47Iš aptartų gynybos iniciatyva į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad eksperto Pauliaus Petreikio išvadose kategoriškai teigiama, jog V. D. nustatytas mirtinas sužalojimas negalėjo būti padarytas kumščiu. 2014 m. lapkričio 8 d. specialisto Martin Ernest Barrett ataskaitoje nurodyta, jog labiau tikėtina, kad šis sužalojimas padarytas batu arba įrankiu, o ne kumščiu. Taigi, minėtoje gynybos iniciatyva į bylą pateiktoje specialisto Martin Ernest Barrett ataskaitoje V. D. mirtino sužalojimo kumščiu padarymo tikimybė nurodoma nors ir mažai tikėtina, tačiau kategoriškai neatmesta. Be to, minėtas specialistas 2014 m. lapkričio 8 d. ataskaitoje pripažino, jog V. D. lavono apžiūros metu nustatytas jo smilkinkaulio storis, siekęs tik 0,2 cm, pagal vyraujantį skirstymą, patenka į žemesnįjį šio kaulo storumo spektrą. Toks kaulas turi didesnę riziką lūžti, yra didesnė vidinio kraujavimo įvykus lūžiui rizika. 2014 m. gruodžio 18 d. ataskaitoje specialistas Martin Ernest Barrett taip pat kategoriškai neatmetė mirtino sužalojimo kumščiu padarymo tikimybės, nes nenurodė, jog kumščiu padarytai uždarai traumai išimtinai būdingas tik tiesus lūžis. Kita vertus, tokia išvada prieštarauja gydytojo ankstesnės ataskaitos teiginiams, kad plonas smilkinkaulio kaulas turi didesnę tikimybę lūžti. Be to, minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad jei sužalojama konkreti kaulo vieta, atskilę kraštai gali sulįsti į vidų, todėl kaukolė gali įdubti ir toks sužalojimas dažnai pasitaiko stipriai trenkus į galvą, ypač jei visa jėga yra lokalizuojama vienoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad specialistas Martin Ernest Barrett abi paminėtas ataskaitas pateikė ištyręs ir įvertinęs tik dalį baudžiamosios bylos medžiagos.

48Tačiau konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0009/14 mirtį sukėlusio smūgio sudavimo kumščiu versija atmesta nepateikiant jokių įtikinamų argumentų. Iš eksperto Pauliaus Petreikio pateiktų konsultacinių specialisto išvadų Nr. 0009/14, Nr. 0091/15, paaiškinimų, duotų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat matyti, kad pateikdamas jas jis nevertino nukentėjusiojo smilkinio kaulo storio, taip pat potencialaus asmens, galėjusio sužaloti nukentėjusįjį plaštakos, t. y. krumplių, savybių, o vadovavosi vien tik savo paties teismo medicinos literatūroje rastais pavyzdžiais. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme Paulius Petreikis iš esmės pritarė ekspertizės akto Nr. EKM 61/14(01) išvadai, jog mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu objektu, tačiau nurodė, kad toks daiktas negali būti krumplys. Nors krumplys ir yra kietas, bukas, riboto paviršiaus, eksperto teigimu, jis turi ir kitų savybių, kurios nepilnai atsispindėjo sužalojimo vietoje. Kita vertus, ekspertas nedetalizavo, kokios gi krumplio savybės turėtų atsispindėti minėtoje lūžio vietoje. Be to, jo paties pakartotinėje konsultacinėje išvadoje Nr. 0091/15 nurodyta, jog smūgiai kumščiu neatspindi žalojančio daikto reljefo. Pažymėtina ir tai, kad minėtos išvados tyrimo objektu nurodyta ne visa baudžiamosios bylos medžiaga, o vienintelis dokumentas – ekspertizės aktas Nr. EKM 61/14(01).

49Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog vienintelis ekspertas Paulius Petreikis pateikė kategorišką išvadą, jog mirtį nulėmęs smūgis V. D. negalėjo būti suduotas kumščiu. Šias išvadas ekspertas pateikė nevertindamas individualių nukentėjusiojo smilkinio savybių, taip pat visų baudžiamosios bylos duomenų, todėl kolegija neturi pagrindo jomis vadovautis ir abejoti išsamiomis ir visapusiškomis ekspertizės akto Nr. EKM 61/14(01) išvadomis. Juo labiau, kad šio akto aprašomojoje dalyje yra nurodyta, jog nagrinėjamu atveju epidurinės hematomos atsiradimas paaiškinamas V. D. dešinio smilkinio sritį paveikiant kietu buku objektu. Į tokį trauminį poveikį nurodo autopsijos metu nustatyta 6x4 cm netaisyklingo ovalo formos poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kurios projekcijoje nustatyta 5x4 cm kraujosruva smilkinio minkštuosiuose audiniuose bei „U“formos, 2 cm skersmens ties pagrindu įspaustinis kaulo lūžimas smilkinkaulio žvyne su 130 ml hematoma virš kietojo galvos smegenų dangalo. Kraujosruvos konkrečios traumavusio paviršiaus formos nenurodo, pagal jų matmenis galima spręsti, kad traumavęs paviršius buvo didesnis nei smilkinkaulio lūžį padaręs ribotas paviršius. Įvertinus smilkinkaulio įspaustinį lūžį nuotraukoje matyti, kad giliausias įspaudimas yra apatiniame „U“ kampe, lūžio priekinėje dalyje trikampio formos skeveldra iškilesnė, nuo jos atsišakoja skilimai. Šie požymiai rodo, kad lūžis suformuotas nedidelių matmenų (iki 2 cm) ribotu, užapvalintais kampais, paviršiumi. Tokiu būdu, dešinio smilkinkaulio sritį padariusio kieto buko daikto paviršius turėjo atsikišusį, ribotą, nedidelių matmenų (iki 2 cm skersmens), užapvalintais kampais paviršių. Įvertinus mirtį lėmusio sužalojimo pobūdį bei matmenis, ir akcentuojamą kaukolės kaulų plonumą, labiausiai tikėtina, kad V. D. šį sužalojimą patyrė dėl smūgio kumščiu. Suaugusio žmogaus kumštis pilnai atitinka objekto, kontaktavusio su nukentėjusiojo dešinio smilkinio sritimi požymius. Suspausto kumščio vieno iš pirštų sąnarinis paviršius, tikėtina tarp pamatinės ir vidurinės piršto falangos, suformuoja atsikišusį ribotą, apie 2 cm skersmens, neišreikštomis briaunomis ir užapvalintais kampais paviršių, kuris konkrečiu atveju smūgio pasėkoje, kontaktuojant su plona nukentėjusiojo dešinio smilkinkaulio žvyno kauline plokštele, suformavo „U“ formos, 2 cm skersmens įspaustinį lūžį ir lūžio kraštu pažeidė vidurinės smegenų dangalo arterijos vientisumą, kas sąlygojo kraujavimą virš kietojo galvos smegenų dangalo. Viso kumščio kontaktinio paviršiaus poveikis pasireiškė 6x4 dydžio kraujosruva dešinio smilkinio odoje. Galimybė, kad nagrinėjamą dešinio smilkinio srities sužalojimą V. D. galėjo patirti dėl spyrio atmesta ne tik minėtame ekspertizės akte, bet ir eksperto Pauliaus Petreikio konsultacinėse išvadose. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti ekspertai Janušas Rybalko ir Ramunė Sitienė patvirtino ekspertizės akte Nr. EKM61/16 pateiktas išvadas. Ekspertė Ramunė Sitienė papildomai nurodė, kad mirtiną sužalojimą padariusio daikto paviršius nebuvo šiurkštus.

50Nepagrįstas nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog ekspertizės akte Nr. EKM 61/14(01) pasisakydami, jog V. D. lavono tyrimas atitiko VTMT galiojančius lavono tyrimą reglamentuojančius reikalavimus, ekspertai pademonstravo šališkumą. Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties turinio matyti, jog ekspertų buvo klausiama, ar teismo medicinos specialistas, tirdamas V. D. lavoną, ieškojo akivaizdžiai nematomų sužalojimų dešinėje nukentėjusiojo kūno pusėje, ar buvo atliekamas tos pusės vidinis minkštųjų audinių tyrimas. Vien dėl to, kad į šiuos klausimus ekspertai atsakė nurodydami, jog minėtas tyrimas atitiko VTMT galiojančius lavono tyrimą reglamentuojančius reikalavimus, nerodo jų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi ir nepaneigia minėtame akte nurodytų išvadų. Apeliacinio skundo teiginys, kad ekspertizės aktas Nr. EKM 61/14(01) neparemtas bandymais ir eksperimentais, neduoda pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad jis parengtas tiriant baudžiamosios bylos medžiagą bei mokslinę literatūrą. Vien tai, kad ekspertai Janušas Rybalko ir Ramunė Sitienė savo praktikoje nebuvo matę analogiško sužalojimo, padaryto kumščiu, taip pat nepaneigia ekspertizės akto išvadų. Juo labiau, kad tiek iš eksperto Janušo Rybalko, tiek iš ekspertės Ramunės Sitienės parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog ploni smilkinkaulio kaulai jų praktikoje pasitaiko rečiau. Tai, jog eksperto Pauliaus Petreikio išvados, pateiktos išsamiai neanalizuojant konkrečios situacijos, tačiau yra paremtos mokslinėmis publikacijomis, kurios selektyviai pavaizduotos jo konsultacinėse išvadose, nagrinėjamu atveju, nepadidina jų įrodomosios vertės.

51Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, taip pat byloje esančius liudytojų parodymus, kad nukentėjusysis V. D. buvo spardomas bei mušamas rankomis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad mirtį sukėlęs sužalojimas nukentėjusiajam V. D. buvo padarytas smūgiuojant kumščiu.

52Nuteistųjų K. M. ir T. A. gynėjų skunduose keliamos kitos nukentėjusiojo V. D. sužalojimo versijos atmetamos. Versija, kad nukentėjusysis mirtiną sužalojimą patyrė užkliūdamas ir griuvimo metu atsitrenkdamas į rąstų paviršių, paneigiama tiek pirmiau aptartu ekspertizės aktu Nr. EKM 61/14 (01), tiek specialisto Martin Ernest Barrett 2014 m. lapkričio 8 d. ataskaita, kurioje jis, kaip ir ekspertai Janušas Rybalko bei Ramunė Sitienė pripažino, kad jeigu nukentėjusysis būtų kritęs ant rąstų ar malkų krūvos, trauminio kontakto vietoje būtų matomi dideli odos nubrozdinimai ar įdrėskimai. Juo labiau, kad iš T. A. pirmosios instancijos teisme nurodytų V. D. griuvimo aplinkybių (bėgdamas ir žiūrėdamas per kairį petį į jį besivejantį asmenį, nepastebėjo rąstų krūvos ir užkliuvęs pasisukęs šonu ant jos nugriuvo (t. 7, b. l. 116)) galima daryti išvadą, kad esant tokiam sužalojimo mechanizmui, nukentėjusiojo griuvimo jėga turėjo būti didelė ir staigi, veikiama pagreičio. Dėl to ant nukentėjusiojo veido, galvos bei trauminio poveikio srityje turėjo likti nubrozdinimai ir sužalojimai būdingi kritimui. Tačiau pirminės lavono apžiūros metu tokių sužalojimų V. D. dešinio smilkinio srityje, galvoje ir veide nebuvo nustatyta. Be to, toks griuvimo būdas leidžia spręsti, kad atsimušant į išsikišusį rąsto paviršių nukentėjusiajam smilkinio srityje padaryta kraujosruva būtų gerokai didesnė nei 6 centimetrų dydžio, taip pat mirtino sužalojimo vietoje būtų pažeista nukentėjusiojo smilkinio oda, nes ant medžio rąstų esanti žievė, atsikišimai ir šakos paprastai būna aštriais, o ne užapvalintais kampais.

53Gynėjų skunduose taip pat keliamos versijos, kad nukentėjusysis mirtį sukėlusį sužalojimą galėjo pasidaryti nugriuvęs ir atsitrenkęs į asfaltą arba (pagal liudytojo V. V. L. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus) sėdamas ir neišlaikęs pusiausvyros iš nedidelio aukščio nuvirsdamas nuo bortelio. Tačiau iš liudytojo V. V. L. parodymų matyti, jog nukentėjusysis nuo bortelio, ant kurio sėdėjo, virto ant žolės. Be to, atsitrenkimo į plokščią paviršių, taigi ir asfaltą ar žole apaugusį plokščią paviršių, tikimybė atmesta tiek specialisto išvadoje Nr. pM111/368/12 (06), tiek ekspertizės akte Nr. EKM 61/14 (01). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių medicininių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiojo mirtį nulėmęs sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam krentant bei atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Be to, ekspertizės akte Nr. EKM 61/14 (01) nurodyta, jog asmeniui griūnant ir atsitrenkiant galvos šoniniu paviršiumi (dažniausiai momens-smilkinio riboje) įvyksta momentinė kaukolės deformacija, sąlygojanti linijinio, nusileidžiančio į kaukolės pamatą smilkinkaulio lūžio atsiradimą. Tokio tipo mirtinos galvos traumos dažniausiai yra lydimos kontrasmūgio efekto, t. y. galvos smegenų kontūzinių židinių, išsidėsčiusių priešingoje nei trauminis poveikis galvos pusėje. V. D. kaukolės bei galvos smegenų traumavimo išraiška (vyraujantys lokalūs traumavimo požymiai – įspaustinis, ribotas smilkinkaulio kaulo lūžius su smegenų arterijos sužalojimu) yra būdinga ne tipiniam griuvimui, o trauminiam poveikiui (smūgiui) ribotą atsikišusį paviršių turinčiu objektu. Esant nurodytų aplinkybių visumai, versijos, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas ant asfalto ar nuvirtęs nuo bortelio, ant kurio sėdėjo, teisėjų kolegijos pripažįstamos nepagrįstomis, todėl atmetamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir nukentėjusiojo sužalojimo kastetu ar kitais žalojančiais įrankiais versiją, nes nė vienas iš apklaustų liudytojų ar nuteistųjų nenurodė matęs, jog smurtaujant prieš nukentėjusįjį V. D. buvo panaudoti kokie nors įrankiai. Kita vertus, ekspertė Ramunė Sitienė apklausiama teisme taip pat nurodė, kad smūgiai, suduodami kastetu palieka odos sužalojimus, kurių nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo V. D. mirtį sukėlusio sužalojimo vietoje nebuvo rasta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų teiginius, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas konflikto su liudytoju L. S. ir baro apsaugos darbuotoju dirbusiu liudytoju Ž. C. metu. Apklausiamas teisme liudytojas L. S. nurodė, kad nukentėjusysis konflikto su juo metu jam į galvą trenkė kakta, t. y. visiškai kita galvos vieta nei nukentėjusiajam konstatuoto mirtino sužalojimo padarymo vieta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad minėtas liudytojas būtų kumščiu smūgiavęs nukentėjusiajam į galvos sritį. Teisme apklaustas liudytojas Ž. C. nurodė, jog jis tik išskyrė konfliktuojančius liudytoją L. S. ir nukentėjusįjį, jokių smūgių nė vienam iš jų nesudavė. Taigi, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis mirtiną sužalojimą galėjo patirti minėto konflikto metu.

54Nuteistųjų gynėjų skunduose nepagrįstai keliama versija, kad nukentėjusysis mirtiną sužalojimą galėjo pasidaryti buto, kuriame nakvojo, vonios kambaryje arba atsitrenkęs į kokius nors daiktus pakeliui į šį butą. Iš liudytojų E. V., V. V. L., T. L., L. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis V. D. blogai pasijuto iš karto po įvykusių muštynių. Su draugų pagalba grįžęs į butą, kuriame nakvojo, jis užsidarė vonios kambaryje, jį pykino. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog iki muštynių su nuteistaisiais pradžios V. D. judėjimo funkcija būtų buvusi apsunkinta, tačiau po muštynių grįžti namo jam padėjo draugai. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas Leonas Urbanavičius paaiškino, jog pykinimas yra vienas iš galvos traumas lydinčių požymių. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mirtį sukėlusią galvos traumą V. D. patyrė ne grįžęs į butą, kuriame jį vėliau ištiko mirtis, bet muštynių metu, kuomet smūgiai buvo suduoti ne tik į kitas jo kūno vietas, bet ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Nuteistojo T. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad proceso metu liudyti nebuvo iškviesta K. L., kurios parodymai galėjo būti reikšmingi nustatant, ar mirtį sukėlusio sužalojimo nukentėjusysis negalėjo patirti po muštynių grįžęs į butą, kuriame buvo rastas jo lavonas, ir tuo buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šis gynėjo prašymas pirmosios instancijos teisme buvo apsvarstytas ir atmestas motyvuota protokoline nutartimi (t. 5, b. l. 135, 172). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašymo apklausti minėtą liudytoją nei gynėjas, nei nuteistasis T. A. taip pat nepateikė (t. 9, b. l. 136-146). Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje liudytoja neapklausęs K. L., padarė BPK pažeidimą. Juo labiau, kad apie nukentėjusiojo elgesį po muštynių sugrįžus į K. L. ir jos brolio T. L. nuomojamą butą, jo sveikatos būklę bei lavono suradimo aplinkybes savo parodymuose patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. K., T. L., E. V., L. P.. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė matęs, kad būdamas vonios kambaryje ar bute nukentėjusysis atsitrenkė į kokius nors objektus ar daiktus.

55Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu nuteistojo K. M. gynėjo apeliacinio skundo teiginį, kad jo ginamasis dėl patirto dešinės plaštakos II delnikaulio pamato įstrižinio lūžimo, konstatuoto 2012 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. pG 885/12(06), negalėjo kumščiu suduoti nukentėjusiajam mirtino smūgio. Iš paties nuteistojo K. M. parodymų turinio bei baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei jis pats, nei apklausti liudytojai nematė, kuriuo konkrečiai momentu pastarasis patyrė minėtą sužalojimą. Priešingai, iš nuteistojo T. A., liudytojų M. G., S. V. parodymų matyti, kad K. M. konflikto metu gan intensyviai ir ne vieną kartą rankomis smūgiavo į nukentėjusiojo galvą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiojo smilkinkaulis buvo gan plonas, taigi jam sulaužyti reikėjo mažesnės nei įprastai jėgos.

56Apeliantai taip pat nurodo, kad nukentėjusįjį be nuteistųjų M. A., T. A. ir K. M. mušė ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie ir galėjo padaryti nukentėjusiajam mirtiną sužalojimą. Ši gynybinė versija atmetama. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiami pirmosios instancijos teisme liudytojai E. L., V. V. L., J. D., Ž. C., P. B., T. D., L. P., D. L., I. R., G. K., E. G. nurodė matę muštynes, jų pradžią, jose dalyvavusių asmenų grupes, galimą smurtavusių asmenų skaičių, tačiau jų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu detalizuoti negalėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybes apie tarp nukentėjusiojo ir M. A. įvykusio konflikto pradžią, t.y., kad muštynės prasidėjo po to, kai V. D. sudavė smūgį M. A., nurodė liudytojai V. V. L., J. D., T. D., L. P., M. L., E. G.. Sugretinus pirmiau paminėtų liudytojų parodymus matyti, kad jie muštynes matė tik epizodiškai. Pavyzdžiui, liudytojai I. R., G. K., D. L. vykusias muštynes matė tik pravažiuodami automobiliu. Nors liudytojai nurodė didesnį nukentėjusįjį mušusių asmenų skaičių, pastebėtina, kad prasidėjus konfliktui tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų, į muštynes įsijungė ir V. D. draugai, bandę padėti mušamam draugui, taip pašaliniam stebėtojui sudarant įspūdį, jog nukentėjusysis yra mušamas didesnio nei trys asmenų skaičiaus. Pažymėtina ir tai, jog didžioji dalis teisme apklaustų liudytojų matė, jog muštynės buvo persikėlę ant važiuojamosios kelio dalies, kad vienas asmuo buvo parkritęs ant jos ir mušamas, rankomis dengėsi galvą, tačiau nedetalizavo, nei kiek, nei kuo, t. y. rankomis ir kojomis, ar vien tik kojomis smūgiuojant, ir į kokias kūno vietas minėtam asmeniui buvo suduoti smūgiai. Taip pat jie patvirtino matę, kad nuo važiuojamosios dalies pakilusį vaikiną vijosi kiti asmenys, tarp kurių dalis liudytojų nurodė neabejotinai matę nuteistuosius T. A. ir K. M.. Kita vertus teisme apklausti liudytojai D. B., M. G., M. L., S. V. nurodė matę, kokius konkrečiai veiksmus prieš nukentėjusįjį V. D. atliko nuteistieji T. A. ir K. M.. Liudytojas D. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip įvykio naktį V. D. jau gulėjo lyg tai dešiniu šonu, veidu į žiedinės sankryžos pusę, rankomis apsikabinęs galvą. Nuo baro „F.“ pusės žiūrint, K. M. stovėjo V. D. kairėje, o T. A. stovėjo jo dešinėje. Abu stovėjo prie V. D. šonų-klubų ir jį spardė. Kitą dieną po įvykio jis girdėjo brolių Tado ir M. A. pokalbį su K. M., kurio metu jie sakė, kad „neįmanoma, kad mes taip galėjome padaryti, nes iš visų jėgų nemušėme“ (t. 1, b. l. 175-177). Liudytojas M. G. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio naktį matė link Juozapavičiaus tilto bėgančius vienas greta kito K. M. ir T. A.. Jiems iš priekio ėjo nepažįstamas vaikinas, apsirengęs dryžuotą megztinį. K. M. užsimojo ir nepažįstamasis suklupo, bet greit atsistojęs nubėgo skersai kelio. K. M. su T. A. šį vaikiną nusivijo šlaitu žemyn iki padrikai sudėtos malkų krūvos, už kurios bėgantysis užsikabinęs pargriuvo ir krito priekiu ant pagalių prie krūvos krašto. T. A., stovėdamas vaikino dešinėje ties vidurine kūno dalimi, smogė vieną kartą rankos mostu iš viršaus į apačią ir iš karto jam spyrė iš viršaus. K. M. stovėjo vaikino kairėje, priešais T. A. ir rankos mostu iš viršaus vieną kartą smogė. Vaikiną, gulintį ant malkų mušė tik T. A. ir K. M. (t. 1, b. l. 180-181). Liudytojas M. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė kaip įvykio naktį tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Po to grupelė vaikinų pradėjo bėgti važiuojamąja kelio dalimi žemyn link Juozapavičiaus tilto. Pirmas link tilto bėgo V. D., jį vijosi K. M., broliai T. ir M. A., o dar paskui juos bėgo V. D. draugai. Aiškiai matė kaip kelio viduryje už ištisinės juostos V. D. griuvo lygioje vietoje ir gulėjo susirietęs kairiuoju šonu, rankomis dengėsi galvą. Jam iš priekio stovėjo du vaikinai, iš kurių vienas tikrai buvo K. M., o antrasis – T. arba M. A.. Kiekvienas iš jų gulinčiam V. D. spyrė po du kartus, daugiau jį spardžiusių asmenų nebuvo. Prie jų pribėgo kažkoks tamsiais rūbais apsirengęs vaikinas, smogė K. M. į galvą ir pradėjo bėgti, o K. M. jį nusivijo. Matė kaip V. D. atsistojęs nuo kelio pradėjo bėgti žemyn link tilto, o paskui jį bėgo T. ir M. A.. Apie tai, kad prie rastų dar buvo mušamas V. D. sužinojo tos pačios kalendorinės dienos vakare iš paties T. A., kuris pasakė, kad mirė vaikinas dryžuotu megztiniu ir barzdele, sakė „aš jį daužiau kai nukrito prie rastų ir bandė sėstis“(t. 1, b. l. 178-179). Liudytoja S. V. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė kaip K. M. vieną kartą ranka kirto V. D., kuris stovėjo ant šaligatvio prie laiptų. Vėliau veiksmas persikėlė ant važiuojamosios kelio dalies Vilniaus gatvėje. Matė kaip K. M. pribėgęs prie V. smogė jam 2-3 kartus į galvą, dėl ko V. D. pargriuvo ant kelio. Po to gulintį V. spardė kojomis T. ir M. A. bei K. M.. Netoliese stovėjo D. B., P. B., T. D., bet muštynėse nedalyvavo. Muštynės ant kelio truko trumpą laiką, mašinoms važiuojant visi nuo kelio išsisklaidė. Matė kaip nuo kelio atsistojęs V. nubėgo link krūmų, o paskui jį dar kažkas nubėgo, kas vyko toliau nematė (t. 1, b. l. 150-151, 152-153). Liudytojo E. B. parodymais, iš dalies patvirtinami liudytojo M. G. parodymai, kad jis matė, kaip „ant malkų nukritusį vaikiną pagavo K. M. ir T. A.“. Taip pat šis liudytojas nurodė girdėjęs kaip iš karto po muštynių kažkam paklausus ar pavyko pagauti bėgusį asmenį, K. M. atsakė: „pagavom, va ranką susimušiau ar susilaužiau“ (t. 1, b. l. 182-183). Taigi, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad visi nuteistieji – T. A., K. M. ir M. A. dalyvavo mušant nukentėjusįjį. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog tarp nukentėjusiojo, K. M., Tado ir M. A. įvykus konfliktui į jį įsijungė tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų draugai. Dalis jų įsijungė į muštynes gindami draugus, kita dalis tiesiog stovėjo arčiau konfliktuojančiųjų ir stebėjo muštynes. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose minimi liudytojai, negalėjo nurodyti tikslaus besimušusiųjų skaičiaus, todėl jį pasakė apytiksliai, be to, tik epizodiškai stebėdami muštynes, jie nesuprato ir konkrečiai neįvardijo, kurie iš konflikte dalyvaujančių asmenų kuriai grupei – V. D. gynėjų ar nuteistųjų draugų, stebinčių konfliktą, – priklauso. Iš liudytojo M. G. parodymų matyti, kad kai kurie iš konfliktą stebėjusių asmenų nuo asfalto atsikėlusį ir bėgantį V. D. vijosi kartu su nuteistaisiais, tačiau prieš jį nesmurtavo. Kita vertus, ir liudytojai, ir nuteistieji stebėjo nukentėjusiojo sumušimo detales iš įvairių vietų ir skirtingais momentais, dėl matė tik tam tikrą dalį smurtavimo prieš nukentėjusįjį veiksmų. Tačiau liudytojai D. B., M. G., M. L., S. V. patvirtino matę, kaip smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo T. A., M. A. ir K. M., kad būtent K. M. ir T. A. smūgiavo jam į galvą rankomis bei spardė jį kojomis. Tuo tarpu kiti liudytojai nedetalizavo, kas ir kokius smūgius sudavė nukentėjusiajam. Smūgių sudavimo į nukentėjusiojo galvos sritį neneigė ir K. M. bei T. A., tačiau kiekvienas iš jų nurodė skirtingas smūgių į V. D. galvą sudavimo vietas, teigė, kad negalėjo suduoti nukentėjusiajam mirtį sukėlusio smūgio.

57Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga (neatsitiktinė) ir numatoma veikos pasekmė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Tačiau, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-10/2010, Nr. 2K-7-156/2010).

58Nagrinėjamu atveju nuteistųjų K. M., T. A., M. A. parodymai apie V. D. sužalojimo aplinkybes yra prieštaringi. Pagal jų parodymus, nei K. M., nei T. A. smūgio į V. D. smilkinį nesudavė. K. M. iš viso neigia nukentėjusįjį mušęs prie rąstų krūvos, tačiau T. A. nurodo priešingas aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai, stebėję vykusias muštynes, taip pat negalėjo nurodyti, kokie ir kiek tiksliai smūgių įvykio metu buvo suduota nukentėjusiajam. Vis dėl to iš pačių nuteistųjų ir liudytojų parodymų visumos matyti, kad T. A. prie naktinio baro „F.“ pastato, esančio Alytuje, ( - ), kieme, nukentėjusiajam V. D. į galvą tyčia sudavė mažiausiai du smūgius, o K. M. vieną smūgį, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir nubėgus toliau nuo baro pastato ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24, Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasiviję, K. M. tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam ant kelio bendrais veiksmais T. A. ir K. M. tyčia įspyrė, sudavė mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į galvą ir du smūgius į dešinę ranką, po to jam atsistojus ir pradėjus nuo jų bėgti, jį pasiviję, gulinčiam V. D. T. A. tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną kart spyrė į juosmens sritį, o K. M. vieną smūgį į galvos sritį. Nagrinėjamojoje byloje esant prieštaringiems visų nuteistųjų parodymams bei nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, negalima tiksliai nustatyti, kuris – K. M. ar T. A. kumščiu sudavė V. D. mirtiną smūgį į smilkinio sritį, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tačiau iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad K. M. ir T. A., veikdami bendrininkų grupe, intensyviai mušė nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius rankomis į galvos sritį, spardė į įvairias kūno vietas. Priešingai nei teigiama nuteistojo K. M. gynėjo apeliaciniame skunde, jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad smūgius į nukentėjusiojo T. A. galvos sritį, kur buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas, galėjo suduoti kiti asmenys, byloje nenustatyta. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. M. ir T. A. pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

59Bendrininkavimui yra būtinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-44/2012). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad susitarimas bendriems veiksmas šioje byloje kilo spontaniškai, t. y. nukentėjusiajam V. D. smogus į veidą M. A., jo ginti atbėgę T. A. ir K. M. ir ėmė kartu smurtauti prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju bendrininkų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek K. M., tiek T. A. sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, matė vienas kito veiksmus, vadinasi, sutiko su nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdžiu, jo padariniais, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes, todėl abu nuteistieji atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarp nuteistųjų K. M. ir T. A. veiksmų – sudavimo kumščiais į minėtą itin svarbią gyvybei kūno dalį, ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, iš nustatytų objektyvių aplinkybių, matyti, kad abu nuteistieji neapsiribojo vienkartiniais smurtiniais veiksmais. Prieš V. D. jie smurtavo tiek išėję iš baro, tiek pastarajam pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, tiek vėliau pasiviję jį bėgantį iš įvykio vietos. Nukentėjusysis buvo mušamas rankomis bei spardomas, smūgiai kumščiais buvo suduodami ir į nukentėjusiojo galvos sritį. Kumščiais smūgiuodami V. D. į galvą, tiek T. A., tiek K. M. suvokė savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas aplinkybes teisingai konstatavo, kad jie nukentėjusįjį nužudė veikdami netiesiogine tyčia, t. y. suvokdami savo atliekamų veiksmų pavojingumą, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo K. M. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. M. ir T. A. kaltais dėl V. D. nužudymo, padaryto veikiant netiesiogine tyčia, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

60Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

61Apelianto T. A. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 10 punktuose. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad turėjo būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

62Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

63Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011,Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013). Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką konstatuojant, kad asmuo padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, reikalaujama aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008).

64Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme T. A. iš esmės pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. D. rankomis į veidą ir kojomis į kitas kūno vietas, nors ir abejojo, ar galėjo savo smūgiais jį nužudyti. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose metu T. A. nurodė, kad gailisi sudavęs V. D., tačiau nukentėjusiųjų neatsiprašė, nors pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir taip pažeidęs viešąją tvarką, savo poelgio kritiškai nevertino. Taigi, šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad T. A. nurodė esmines jo veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumą patvirtinančių įrodymų būtų buvęs beprasmis. Tačiau tai nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai, o jo deklaruotas gailėjimasis buvo tik formalus. Šioje baudžiamojoje byloje T. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas, jų neneigimas negali būti laikoma aktyviu padėjimu ikiteisminiam tyrimui. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas bei aktyvaus padėjimo teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamas veikas, nėra teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

65Nuteistojo T. A. gynėjo ir nuteistojo M. A. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, – kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Minėta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

66Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiausia žodinis konfliktas prasidėjo tarp K. M. ir nukentėjusiojo V. D.. Siekdamas nuraminti konfliktuojančias puses bei iš konflikto išsivesti K. M. nuteistasis M. A. lengvai stumtelėjo V. D., dėl ko pastarasis pirmasis smogė jam kumščiu į veidą. 2012 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 886/12(06) konstatuota, kad M. A. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akie vokų-kairio skruostikaulio srityje, odos nubrozdinimas kairio skruostikaulio srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu (t. 1, b. l. 55-57). Iš nuteistųjų M. A., T. A. bei K. M. parodymų matyti, kad mušti nukentėjusįjį jie pradėjo tik po to, kai jis pats smūgiavo nuteistajam M. A.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, nes smurtą jis pirmas panaudojo prieš nuteistąjį M. A., o tuo pačiu ir prieš nuteistajam T. A. artimą asmenį – brolį, K. M. – prieš jo draugą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja nuteistųjų M. A., T. A. ir K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

67Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Teismų praktikoje didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

68Apeliantas nurodo, kad smūgius nukentėjusiajam V. D. sudavė susijaudinęs dėl prieš jo brolį pastarojo panaudoto smurto, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu T. A. susijaudinimas pasiekė fiziologinio afekto laipsnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad jį nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, o ne didelis susijaudinimas. Tai patvirtina ne tik paties nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, bet ir aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo mušamas su pertraukomis, atsitraukęs vėl puolamas, nuteistieji T. A. ir K. M. jį bėgantį vijosi siekdami toliau prieš jį smurtauti. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo spręsti apie nuteistąjį T. A. ištikusią fiziologinio afekto būseną ir nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

69Dėl nuteistiesiems K. M., T. A. ir M. A. paskirtų bausmių

70Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Skunduose pažymima, kad tiek K. M., tiek T. A. anksčiau neteisti, todėl už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jiems nepagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, dėl pirmiau aptartų aplinkybių pripažino esant dar vieną nuteistųjų K. M., T. A. ir M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad nukentėjusysis V. D. elgėsi provokuojančiai.

71BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Be to, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

72BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pirmosios instancijos teismas, už šio nusikaltimo padarymą pirmą kartą teisiamiems T. A. ir K. M. skirdamas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, turėjo tinkamai motyvuoti tokį savo sprendimą. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė, taigi, šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra vienuolika metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 33), dirba UAB „A.“ (t. 3, b. l. 34 ), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 36), psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas (t. 3, b. l. 38). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. K. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 119), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 121), psichikos sveikatos centro psichikos –priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas (t. 3, b. l. 122). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

73Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nuteistųjų K. M. ir T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, taip pat įvertinęs jų asmenybes, net ir esant vienai jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrė mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Dėl to, net ir nustačius vieną nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo dar labiau švelninti nuteistiesiems T. A. ir K. M. paskirtos bausmės.

74Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistiesiems K. M. ir T. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Kaip jau buvo minėta, T. A. anksčiau baustas administracine tvarka, o K. M. ankstesnis teistumas jau yra išnykęs, nors jie abu charakterizuojami teigiamai, tačiau nustatyta ne tik jų atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybė. Be to, jų prieš nukentėjusįjį V. D. panaudotas smurtas buvo intensyvesnis bei pavojingesnis. Net ir turėdami galimybę nutraukti neteisėtus veiksmus, jie juos tęsė, vijosi nukentėjusįjį ir toliau prieš jį smurtavo. Dėl to kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems K. M. ir T. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems T. A. ir K. M. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neproporcingos padarytų nusikaltimo pavojingumui.

75Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde neginčija faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtas vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. teigia, kad jam paskirta bausmė yra pergriežta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taip pat nemotyvavo sprendimo skirti jam laisvės atėmimo bausmę.

76Šie apeliacinio skundo teiginiai yra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų, taigi, ir M. A., atsakomybę lengvinančios aplinkybės – provokuojančio nukentėjusiojo V. D. elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė skiriant bausmę nuteistajam nebuvo įvertinta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad apygardos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam M. A. gali būti pasiekti paskyrus jam tik laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė šį įstatymo reikalavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 155 ), psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas (t. 2, b. l. 157), dirba, charakterizuojamas teigiamai. Nusikalstamos veikos padarymo metu jo smurtiniai veiksmai atlikti prieš nukentėjusįjį nebuvo labai intensyvūs – jis tyčia sudavė kumščiais du smūgius nukentėjusiajam V. D. į šonus, o pastarajam nubėgus toliau nuo baro pastato ir pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies priešais gyvenamąjį namą Nr. 24 Vilniaus gatvėje, Alytuje, pribėgęs įspyrė jam du kartus į dešinį šoną. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. pats buvo sužalotas, nes dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruostikaulio srityje, odos nubrozdinimu kairio skruostikaulio srityje. Nustatytos dvi M. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytų aplinkybių visumai kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. A. paskyrus vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių – 108 MGL, t. y 4 104,00 Eur, dydžio baudą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime buvo nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. (t. 2, b. l. 100, 147), t. y. iš viso 54 paras, kurios, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įskaitytinos į M. A. paskirtąją bausmę. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, 2 punkto a) papunktį viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžiui (2MGLx54=108 MGL), todėl M. A. laikytinas pilnai atlikusiu jam paskirtą bausmę.

77Dėl civilinio ieškinio

78Nuteistojo K. M. gynėjas nesutinka su apygardos teismo nustatytais ir priteistais neturtinės žalos dydžiais nukentėjusiesiems L. D. (nukentėjusiojo motinai), V. D. (nukentėjusiojo tėvui) ir Ž. D. (nukentėjusiojo broliui) teigdamas, kad neturtinės žalos dydžiai kiekvienam iš jų nebuvo diferencijuoti, neįvertintas provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. Šis gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

79Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 090,04 Lt (7 266,68 Eur) turtinės žalos ir 600 000,00 Lt, t. y. po 200 000 Lt (57 924,00 Eur ) kiekvienam nukentėjusiajam, neturtinės žalos priteisimo. Apygardos teismas svarstė nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio dydžių pagrįstumo klausimą ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos tenkinimo iš dalies motyvus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų K. M. ir T. A. solidariai priteista po 14 481,00 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, t. y. V. D., L. D. ir Ž. D., neturtinei žalai atlyginti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, priteisė vos ketvirtadalį nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje prašytos priteisti neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar labiau mažinti nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžių neturi teisinio pagrindo.

80Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiuosius ir mirusįjį V. D. siejo artimi ir šilti šeiminiai ryšiai, vyko nuolatinis bendravimas, todėl jo smurtinė mirtis sukėlė nukentėjusiesiems didelį šoką, ypač skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, didelį emocinį stresą, ryšio su sūnumi ir broliu praradimą, kurio atkurti nebeįmanoma. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl sūnaus ir brolio mirties nukentėjusiesiems jo šeimos nariams, su kuriais mirusysis palaikė artimus ryšius, buvo padaryta nevienodo dydžio neturtinė žala, kuri vien tik diferenciacijos vardan turėtų būti mažinama. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. D. elgesys, teisėjų kolegija neturi pagrindo dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio, nes kaip jau buvo minėta, apygardos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino tik iš dalies ir priteisė vos ketvirtadalį prašytos sumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala (po 50 000,00 Lt (po 14 481,00 Eur)) nėra aiškiai per didelė. Tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, kuriose tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių priteisiama ir iki 300 000,00 Lt (86 886,00 Eur).

81Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai T. A. bei K. M. pripažino kaltais padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis ir nepagrįstai nemotyvavo sprendimo pirmą kartą teisiamiems nuteistiesiems už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamų laisvės atėmimo bausmių, o M. A. paskyrė neteisingą bausmę. Taigi, dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės M. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis,

Nutarė

83Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:

84Pripažinti nuteistųjų K. M., T. A. ir M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

85M. A., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirti 108 MGL, t. y 4 104,00 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto keturių eurų), dydžio baudą.

86M. A., vadovaujantis BK 66 straipsniu bei BK 65 straipsnio 2 dalies „a“ punktu, į paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. ir laikyti jį pilnai atlikusiu jam paskirtą bausmę.

87Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau tekste – BK) 129... 4. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu... 6. K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 7. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.... 8. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu... 10. M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės... 11. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymas... 12. Iš T. A. ir K. M. nukentėjusiųjų V. D., L. D. ir Ž. D. naudai solidariai... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. T. A. ir K. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2012 m.... 15. Be to, T. A. ir K. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad... 16. M. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo... 17. Apeliaciniame skunde T. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo Kauno... 18. Gynėjas nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apygardos teismas... 19. Gynėjo teigimu, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėjų... 20. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat aptaria liudytojų V. V. L., M. G., L.... 21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo nustatytas konkretus V. D.... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi neatlikti veiksmai, visos... 23. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 24. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno... 25. Gynėjo vertinimu, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog V.... 26. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad muštynes prie naktinio baro „F.“... 27. Gynėjo vertinimu, teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 884/12(06), Nr.... 28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. M. neprisipažino norėjęs nužudyti... 29. Apeliaciniame skunde pasitelkiant priežastinio ryšio tarp nusikalstamos... 30. Apibendrindamas nurodytus skundo motyvus, gynėjas daro išvadą, jog K. M. už... 31. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, anot gynėjo, turėtų keistis ir... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m.... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284... 34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 35. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 36. Nuteistųjų K. M., T. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, M. A.... 37. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek... 38. Dėl K. M. ir T. A. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą... 40. Iš nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose... 41. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 02.00 val.,... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su... 43. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje... 44. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba pateikė eksperto... 45. Siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus dėl nukentėjusiojo sužalojimo... 46. Gynybos iniciatyva į bylą pateiktoje 2014 m. lapkričio 8 d. specialisto... 47. Iš aptartų gynybos iniciatyva į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad... 48. Tačiau konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0009/14 mirtį sukėlusio... 49. Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog vienintelis ekspertas Paulius Petreikis... 50. Nepagrįstas nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog... 51. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, taip pat byloje esančius liudytojų... 52. Nuteistųjų K. M. ir T. A. gynėjų skunduose keliamos kitos nukentėjusiojo... 53. Gynėjų skunduose taip pat keliamos versijos, kad nukentėjusysis mirtį... 54. Nuteistųjų gynėjų skunduose nepagrįstai keliama versija, kad... 55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu... 56. Apeliantai taip pat nurodo, kad nukentėjusįjį be nuteistųjų M. A., T. A.... 57. Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp... 58. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų K. M., T. A., M. A. parodymai apie V. D.... 59. Bendrininkavimui yra būtinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas... 60. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 61. Apelianto T. A. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 62. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 63. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 64. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 65. Nuteistojo T. A. gynėjo ir nuteistojo M. A. apeliaciniuose skunduose teigiama,... 66. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiausia žodinis... 67. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė... 68. Apeliantas nurodo, kad smūgius nukentėjusiajam V. D. sudavė susijaudinęs... 69. Dėl nuteistiesiems K. M., T. A. ir M. A. paskirtų bausmių... 70. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 71. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti... 72. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama... 73. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 74. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistiesiems K. M.... 75. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde neginčija faktinių nusikalstamos... 76. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta,... 77. Dėl civilinio ieškinio... 78. Nuteistojo K. M. gynėjas nesutinka su apygardos teismo nustatytais ir... 79. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti nukentėjusieji pareiškė civilinį... 80. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 81. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 83. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:... 84. Pripažinti nuteistųjų K. M., T. A. ir M. A. atsakomybę lengvinančią... 85. M. A., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirti 108 MGL, t.... 86. M. A., vadovaujantis BK 66 straipsniu bei BK 65 straipsnio 2 dalies „a“... 87. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....