Byla 1-300-1002/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Linai Paulauskienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam A. D., jos gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui M. B., liudytojams: R. D., V. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

  1. 2015-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu A. D. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, kuriuos privalo atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
  2. 2016-01-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

32016-09-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2016-01-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2016-12-21 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

  1. 2017-11-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės dėl 2017-08-13, 2017-08-14, 2017-08-31 vagysčių subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtos bausmės dėl 2017-08-05, 2017-08-21, 2017-08-22 vagysčių subendrintos visiško sudėjimo būdu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos bausmės dėl 2017-08-13, 2017-08-14, 2017-08-31 vagysčių ir 2017-08-05, 2017-08-21, 2017-08-22 vagysčių subendrintos apėmimo būdu ir skirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. skirta galutinė, sumažinta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikai, išbūti suėmime ir laikinajame sulaikyme: nuo 2017-08-28 21.25 val. iki 2017-08-30 16.35 val. ir nuo 2017-09-07 iki 2017-11-07 ir 2017-11-07 iki 2017-12-07, bei suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (Nuosprendis įsiteisėjo 2018-02-13);
  2. 2017-12-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. skirta galutinė sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia A. D. skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-23);
  3. 2017-12-01 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė, sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-29);
  4. 2018 m. sausio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. (Nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

4Teismas

Nustatė

5A. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimui - mažamečiui broliui I. B., gim. ( - ), o būtent: 2017-07-26 apie 13:00 val., Šiauliuose, bute adresu ( - ), vieną kartą rankos kumščiu sudavė I. B. į kairiąją koją, taip padarė kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Kaltinamasis A. D. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Prisimena, kad tuo laiku jo nebuvo namuose. Jo namuose jau 12.00 val. nebuvo. Brolis namuose buvo vienas. Jis nežino kas jam galėjo atsitikti. Nurodo, kad į namus jis grįždavo naktį. Kai grįžo namo, atvyko policija. Jis sužinojo, kad yra kaltinamas brolio sumušimu. Tai ne pirmas konfliktas su broliu. Su mama santykiai nėra geri Nurodo, kad šiuo metu jis yra pilnametis. Pragyvendavo iš vagysčių. Jis buvo blaivus. Su narkotikais problemų neturi. Jis nežino kodėl jo mama parašė pareiškimą. Jis mano, kad įvyko klaida. Šeimoje nėra smurtinių santykių. Šeimoje jie nėra mušę vienas kito. Jo sveikata yra gera ir jis jaučiasi normaliai. Vaistų negauna. Nuotaika normali. Mano, kad brolis „ne pirmą kartą meluoja“.

7Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. B. apklaustas teisme parodė, kad su A. D. jie gyvena kartu. Santykiai su juo buvo geri iki 16 metų. Nuo tada jam pablogėjo. Prasidėjo konfliktai, kartais tekdavo brolius išskirti. Žino, kad 2017-07-26 einant I. į tualetą A. jam trenkė. Jam pasakojo R. D.. Jis irgi klausė I. kas buvo. Sužalojimus matė vakare, grįžęs iš darbo. Ant kojos buvo kraujosruvos. Broliai konfliktuoja. Konfliktai prasidėjo, kai A. sukako 16 metų. Paaugliui visko reikėjo. Kai jis būdavo namuose, viskas buvo ramu. Jis mano, kad A. D. nuteikdavo draugai. Jie bandė su juo kalbėtis, bet jis nesikalbėjo. I. sakė, kad jeigu jį skriaus, kad pasakytų jiems arba skambintų į policiją. A. į namus grįždavo naktimis. Jie miegodavo, nes rytą reikia eiti į darbą. I. miegodavo jų kambaryje. A. vienas kitame kambaryje. Kai jis pareidavo, jie klausdavo kur jis buvo, bet jis atsakydavo „ne mūsų reikalas“. Į mokyklą vengė eiti nuo 16 metų, nesimokė. I. mokosi, o A. nesimoko. A. savo ligos atžvilgiu yra kritiškas. Vaistų negerdavo.

8Liudytoja R. D. apklausta teisme parodė, kad A. yra jos sūnus. Santykiai su sūnumi konfliktiški, su sugyventiniu geri. Jis yra ( - ). Būdamas laisvėje nesutarė su ja. A. buvo trys metai, kai pradėjo gyventi su M. B.. Dar nebuvo gimęs sūnus, kai auklėtoja sakė, kad A. D. darželyje ožiuojasi, pats save žaloja. Jie kreipėsi į gydytoją ir į psichologą. Iš namų sūnus pradėjo išeiti būdamas septintoje klasėje. Išeidavo, nesakydavo nei kur, nei su kuo. Grįždavo naktį. Mokslai jam sekėsi vidutiniškai. Iš namų pradėjo dingti pinigai ir daiktai. Sakydavo, kad nori visada turėti pinigų. D. vogė iš parduotuvių, nes jam reikėjo pinigų. Ji jo klausdavo „kodėl?“, bet jis jai atsakydavo, kad ji jo nesupranta ir tai ne jos reikalas. Prašydavo jos pinigų. Nedavus pinigų, jis daužydavo duris, langus. Kol buvo nepilnametis, iškviesdavo jam greitąją pagalbą. Išveždavo, suleisdavo vaistus ir paleisdavo. Jam buvo išrašyti vaistai, bet jis jų nevartojo. Alkoholio namuose nevartojo. Įvykio dieną ji buvo darbe. Jai paskambino sūnus ir pasakė, kad iškvietė policiją, nes kilo konfliktas su broliu. Sūnui I. yra ( - ) metų. Broliai dažnai konfliktavo. Jie yra įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pamačiusi I. vaikų teisių tarnybos skyriuje, važiavo pasiimti. Jis jai aiškino, kad brolis prašė įleisti jį į kambarį. Jis jo neįsileido. Vėliau jis galvojo, kad A. D. išėjo ir ėjo į tualetą. A. D. jam spyrė į koją. Ant kojos buvo mėlynė. A. D. yra smurtavęs ir prieš ją. Po to buvo dar vienas smurtavimo atvejis prieš ją ir brolį. Policijos pareigūnai davė siuntimą atlikti ekspertizę. Sūnui yra sakiusi, kad kviestų policiją jeigu jį skriaus brolis. Sūnus skambindavo jai ir sakydavo, kad jį skriaudžia. Ji iš darbo negali išeiti. Jei sėdėdavo I., A. D. duodavo iš kumščio, kad pasitrauktų. Jis yra agresyvus.

9Liudytojas V. R. apklaustas teisme parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, vykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą. Buvo gautas pranešimas, apie smurtą artimoje aplinkoje. Su kolega S. nuvyko nurodytu adresu. Buto duris atidarė mažametis, kuris paaiškino, kad brolis jį mušė. Nurodė, kad jo brolis jį pastoviai muša. Kolega S. bendravo su mama. Mažametis buvo pasimetęs, apsiverkęs.

10Kaltinamasis A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-07-26 iki 12 valandos buvo namuose adresu ( - ), po to išėjo. Brolis I. buvo savo kambaryje užsirakinęs. Jis su broliu nebendrauja, tarpusavio santykiai prasti. Į kambarį pas brolį nėjo, neprašė įleisti ir jam nesudavė. Atsikėlė ir išėjo apie 12 valandą. Susitiko su draugu T., kurio pavardę atsisako pasakyti. Namo grįžo vakare, apie 22.30 val. Namuose buvo mama, patėvis ir brolis. Jo niekas nekaltino sudavus I.. Maždaug po 20 minučių atvyko policija. Jį sulaikė ir išsivežė. Jis nesuprato už ką jį sulaiko. Policijoje jam pasakė, kad už brolio sumušimą. Jis brolio nemušė, jam nesudavė. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kodėl mama parašė ant jo pareiškimą, nežino. Mamos namuose nebuvo. Ji nieko nematė. Mano, kad jo brolis meluoja (1 t., b. l. 138-139, 164).

11Nepaistant to, kad A. D. savo kaltė nepripažino, jo kaltė yra įrodyta šiais įrodymais:

  1. 2017-07-26 gavus R. D. pareiškimą, pradėtas ikiteismini tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2017-07-26 apie 13.00 val., Šiauliuose, bute adresu ( - ), A. D., suduodamas kumščiu mažamečiui broliui I. B. į kairiąją koją, sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 6);
  2. 2017-07-26 buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu: ( - ), sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 12, 14);
  3. Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė pagalbos kvietimo garso įrašo kopija, įrašyta į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 19);
  4. 2017-09-07 apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. (1 t., b. l. 20-21);
  5. Duomenys iš policijos ataskaitų žiūryklės, I. B. pranešimas apie patirtą smurtą gautas 2017-07-26 13.49 val. (1 t., b. l. 23-26);
  6. 2017-07-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame buvo užfiksuotas I. B. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, smurtą galintys rodyti požymiai - patinimas kojoje (1 t., b. l. 27-30);
  7. Nukentėjusysis I. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo užsidaręs savo kambaryje, neįsileido brolio. Jis daužė duris. Jis ėjo į tualetą, brolis avėsi batus. Jam išėjus iš tualeto, brolis trenkė jam į koją. Viskas buvo namuose, ( - ), apie 13 val. Brolis buvo nepatenkintas, supykęs. Jis trenkė sėdėdamas, trenkė virš kelio. Jam skaudėjo apie 5 minutes. Toje vietoje išliko mėlynė apie 3 dienas. Konflikto niekas nematė. Visi buvo darbuose. Jis pranešė policijai apie smurtaujantį brolį, kuris daug kartų yra prieš jį pakėlęs ranką. Jo brolis tėvus muša, yra praskėlęs jam galvą. Po įvykio brolis jo neatsiprašė. Jis jam neatleistų, nes dažnai mušasi. Brolis, jam sutrenkęs, pabėgo, nes išgirdo kaip jis kviečia policiją (1 t., b. l. 49-50);
  8. 2017-07-26 nutarimu I. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 64);
  9. Specialisto išvadoje Nr. G972/2017(04), kurioje matyti, kad I. B. padaryta kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jam padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu ir nėra būdingas kritiminei ar griuviminei traumai. I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54);
  10. Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad su R. D. kartu gyvena 16 metų. A. D. buvo treji metai ir jis buvo geras vaikas. ( - ) gimė sūnus I.. Viskas kurį laiką buvo gerai. Problemos prasidėjo, kai A. buvo 6 klasėje, neidavo į mokyklą, bėgdavo, negrįždavo į namus. Atsirado įtartini draugai ir kompanijos. Paauglystėje jis pradėjo neklausyti, prasidėjo vagystės. Jis vogdavo iš namų, prasidėjo agresijos priepuoliai, daužydavo namie ką papuola, trankydavo sienas. Jį gydė psichiatrijos skyriuje, tačiau nepadėjo. I. ramus vaikas. Jis pastebėjo, kad A. pradėjo jį skriausti. Yra puolęs ir jį, tačiau palaikydavo ir A. nurimdavo. Motinai yra sudavęs. I. neišsigalvojo. Jis pats matė ant kojos sumušimą, buvo mėlynė. I. buvo užsirakinęs kambaryje, nes taip liepdavo daryti. Rakindavo, nes A. nešdavo daiktus iš namų. I. išėjo į kambario, kad nueitų į tualetą. Išėjęs gavo kumščiu į koją. Pats išsikvietė policiją ir paskambino mamai (1 t., b. l. 69-70);
  11. 2017-09-11 nutarimu M. B. leista kaip atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (1 t., b. l. 73-74);
  12. Liudytoja R. D. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017-07-26 apie 14.00 val. būnant darbe paskambino jaunesnysis sūnus I. B., kuris paaiškino, kad jos sūnus t. y., brolis A. D. prieš jį smurtavo. Sudavė rankos kumščiu vieną kartą į kairiąją koją ir taip sukėlė fizinį skausmą. Jis apie tai pranešė policijai. A. D. pamatęs, kad jo brolis iškvietė policiją, iš namų pasišalino. Kiek jai aiškino sūnus I. B., konfliktas kilo dėl to, kad jis neatidarė kambario durų savo broliui. A. D. buvo blaivus. Konfliktai su juo kyla jau nebe pirmą kartą. Dėl A. elgesio ji yra kvietusi policiją, nes šis darosi nebeprognozuojantis ir agresyvus. Rašė pareiškimus dėl jo elgesio, bet pokyčių nebuvo. Prašo A. D. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 58-59);
  13. Liudytojas V. R. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, datos neprisimena, patruliuojant buvo gautas OVS pranešimas, kad namuose, ( - ) gatvėje, mažametį sumušė jo brolis. Apie 14 val. nuvykus minėtu adresu, į butą juos įsileido maždaug 12 metų berniukas, kuris atrodė sutrikęs. Nepastebėjo, kad būtų verkęs ar pasimetęs, tačiau jautėsi nejaukiai. Berniukas sakė, kad vyresnysis brolis dažnai jį skriaudžia, sudavė jam į koją ir kad skaudėjo. Kuo sudavė minėjo, bet dabar nepamena. Tėvų nebuvo namuose. Brolis iš namų jau buvo išėjęs. Berniukas pasakė mamos telefono numerį, kolega R. S. kalbėjo su mama, kuri negalėjo grįžti į namus iš darbo. Berniukas sakė, jog supranta, kad broliui bus blogai. Jie aiškinosi ar tai nebuvo kažkoks broliškas apsistumdymas, tačiau berniukas sakė, kad brolis pastoviai jį muša. Mama tikrai rašys pareiškimą. Mama telefonu S. patvirtino, kad turės pretenzijų, ir taip pat patvirtino, kad vyresnysis smurtauja prieš mažąjį. Ji nesusitvarko su vyresniuoju sūnumi. Buvo iškviesta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kuriai atvykus perdavė vaiką. Specialistė vaiką vežė perduoti močiutei. Akivaizdžių sumušimo žymių ant vaiko nesimatė. Neprisimena ar vaikas rodė koją, kur sudavė brolis (1 t., b. l. 79-80);
  14. 2017-09-18 tarnybiniu pranešimu, kuriame matyti, kad ( - ) name gyvenantys R. D. kaimynai nurodė, kad 2017-07-26 apie 13 val. iš ( - ) buto sklindančio triukšmo negirdėjo, su šio buto gyventojais nebendrauja (1 t., b. l. 85);
  15. Asmens blaivumo testu, kuriame matyti, kad 2017-07-26 22.56 val. A. D. buvo blaivus (0,00 promilių) (1 t., b. l. 126).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. vieną kartą rankos kumščiu sudavė I. B. į kairiąją koją. Taip padarė kraujosruvas kairės šlaunies priekiniame paviršiuje nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo kaltės kaltinamasis nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Mažamečiu netikėti nėra pagrindo, nes ant kojos buvo mėlynė ir patinimas. Apklaustas pareigūnas V. R., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą ir mažametis nurodė identiškas aplinkybes. Nurodė, kad konfliktai įvyksta tarp brolių ne pirmą kartą. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. B. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime parodė, kad sužalojimus „jis matė vakare, grįžęs iš darbo. Ant kojos buvo kraujosruvos“. Teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausta kaltinamojo mama liudytoja R. D. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes: „Jos sūnus jai aiškino, kad brolis prašė įleisti jį į kambarį. Jis jo neįsileido. Vėliau jis galvojo, kad A. D. išėjo ir ėjo į tualetą. A. D. jam spyrė į koją. Ant kojos buvo mėlynė. A. D. yra smurtavęs ir prieš ją. Po to buvo dar vienas smurtavimo atvejis prieš ją ir brolį“. Kaltinimą pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. 2017-07-26 gavus R. D. pareiškimą, pradėtas ikiteismini tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2017-07-26 apie 13.00 val., Šiauliuose, bute adresu ( - ), A. D., suduodamas kumščiu mažamečiui broliui I. B. į kairiąją koją, sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 6). 2017-07-26 buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu: ( - ), sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 12, 14). 2017-09-07 apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. (1 t., b. l. 20-21). 2017-09-07 apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. (1 t., b. l. 20-21). Duomenys iš policijos ataskaitų žiūryklės, I. B. pranešimas apie patirtą smurtą gautas 2017-07-26 13.49 val. (1 t., b. l. 23-26). 2017-07-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame buvo užfiksuotas I. B. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, smurtą galintys rodyti požymiai - patinimas kojoje (1 t., b. l. 27-30). Specialisto išvadoje Nr. G972/2017(04), kurioje matyti, kad I. B. padaryta kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jam padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu ir nėra būdingas kritiminei ar griuviminei traumai. I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54). Nukentėjusysis I. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo užsidaręs savo kambaryje, neįsileido brolio. Jis daužė duris. Jis ėjo į tualetą, brolis avėsi batus. Jam išėjus iš tualeto, brolis trenkė jam į koją. Viskas buvo namuose, ( - ), apie 13 val. Brolis buvo nepatenkintas, supykęs. Jis trenkė sėdėdamas, trenkė virš kelio. Jam skaudėjo apie 5 minutes. Toje vietoje išliko mėlynė apie 3 dienas. Konflikto niekas nematė. Visi buvo darbuose. Jis pranešė policijai apie smurtaujantį brolį, kuris daug kartų yra prieš jį pakėlęs ranką. Jo brolis tėvus muša, yra praskėlęs jam galvą. Po įvykio brolis jo neatsiprašė. Jis jam neatleistų, nes dažnai mušasi. Brolis, jam sutrenkęs, pabėgo, nes išgirdo kaip jis kviečia policiją (1 t., b. l. 49-50). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. prieš šeimos narius ne pirmą kartą smurtauja. A. D. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priimtas baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieš mamą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje yra visiškai įrodyta.

13Kaltinamasis A. D. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo broliui – I. B. todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš mažametį I. B. vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairiąją koją, padarė kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje ir to siekė.

14Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančia aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis A. D. padarė 1 nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis A. D. teistas (1 t., b. l. 88-95), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-118), nedirbantis (1 t., b. l. 102), neregistruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 103). 2017-09-07 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-4888 (1.16), nurodoma, kad kaltinamasis A. D. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (Moters ir vaiko klinikoje) buvo gydytas: nuo 2013-12-02 iki 2013-12-19 Diagnozė – F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimas. F43.2 Adaptacijos sutrikimas. Nuo 2014-06-06 iki 2014-06-30 Diagnozė – F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Nuo 2014-10-13 iki 2014-10-31 Diagnozė - F91.1 Nesocializuoto elgesio sutrikimas. F32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Z91.5 Buvęs parasuicidas (smaugiantis diržu). Nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29 Diagnozė – Nesocializuoto elgesio sutrikimas (1 t., b. l. 121). 2017-09-06 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymėjime Nr. 542 nurodoma, kad kaltinamasis A. D. psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra įrašytas (1 t., b. l. 122). 2017-09-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad R. D., gim. ( - ), gyv. ( - ) šeima 2015-02-04, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 124 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvystės įgūdžių stokos. Šiuo metu šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas I. B. (1 t., b. l. 41).

15BK 41 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės paskirtį, šalia kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

16Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

17Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011). Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011).

18Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą, (inter alia) (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Be to, ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad „[...] BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).

20BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

21Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

22Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

23Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teisingos bausmės skyrimo, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės atėmimo bausmę artimą jos minimumui, neatidedant paskirtos bausmės vykdymo. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo charakteristiką (serga, niekur nedirba, baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių, teistas, jauno amžiaus). Teismas konstatuoja, kad A. D., atsižvelgus į jo asmenybę, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę artimą jos minimumui, neatidedant bausmės vykdymo.

24Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-26 22.40 val. iki 2017-07-28 09.50 val. (1 t., b. l. 130-131, 148). 2017-07-28 nutarimais kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 142-143, 145-146).

252017 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Martynas Galvičius atliko mažamečio nukentėjusiojo I. B. apklausą (1 t., b. l. 49-50).

262017-09-20 nutarimu ikiteisminiame tyrime A. D. skirtas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (1 t., b. l. 156, 158). 2017-11-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. D. paskirta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (1 t., b. l. 198-199).

272017-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi baudžiamosios bylos: Nr. ( - ) (Teisminio proceso Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (Teisminio proceso Nr. ( - ) buvo sujungtos ir bylai suteiktas Nr. ( - )(Teisminio proceso Nr. ( - ) (1 t., b. l. 199-201; 2 t., b. l. 38-40). 2017-12-20 Sujungta baudžiamoji byla Nr. ( - ) buvo išskirta į bylas: Nr. ( - ) (Teisminio proceso Nr. ( - ) ir Nr. ( - )(Teisminio proceso Nr. ( - ) (2 t., b. l. 70-72).

282017-12-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apylinkės teismą (2 t., b. l. 53). 2018-01-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo pristatytas į teismo posėdį 2018-02-05 (2 t., b. l. 77-78). 2018-02-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. pristatytinas į nuosprendžio paskelbimą 2018-02-22 (2 t., b. l. 91-92).

29Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas A. D. atžvilgiu nesprendžiamas, kadangi 2018 m. sausio 9 m. Šiaulių apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, kad 2017-11-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2018-02-13), 2017-12-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-23), 2017-12-01 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-29). Visiems nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus sprendžiamas klausimas dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31A. D. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

32Bausmę atlikti atvirose kolonijose.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-26 22.40 val. iki 2017-07-28 09.50 val.

34Kaltinamajam A. D. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

35Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

  1. Kompaktinis diskas (CD) su nukentėjusiojo I. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, galinio bylos viršelio su užrašu: Paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos;
  2. Kompaktinis diskas (CD) su garso įrašu gautu iš BPC kvietimo, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, galinio bylos viršelio su užrašu Paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

36Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 2016-09-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2016-01-12 Šiaulių... 4. Teismas... 5. A. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimui - mažamečiui... 6. Kaltinamasis A. D. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 7. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. B. apklaustas teisme parodė, kad su... 8. Liudytoja R. D. apklausta teisme parodė, kad A. yra jos sūnus. Santykiai su... 9. Liudytojas V. R. apklaustas teisme parodė, kad jis yra policijos pareigūnas,... 10. Kaltinamasis A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir... 11. Nepaistant to, kad A. D. savo kaltė nepripažino, jo kaltė yra įrodyta... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. vieną kartą rankos kumščiu sudavė... 13. Kaltinamasis A. D. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui... 14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančia aplinkybių nėra... 15. BK 41 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės paskirtį, šalia kitų... 16. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 17. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių,... 18. Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 20. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta,... 21. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 22. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės... 23. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas... 24. Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-26 22.40 val. iki... 25. 2017 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo... 26. 2017-09-20 nutarimu ikiteisminiame tyrime A. D. skirtas gynėjas advokatas... 27. 2017-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi baudžiamosios bylos: Nr. ( -... 28. 2017-12-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo etapuojamas iš... 29. Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas A. D. atžvilgiu... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 31. A. D. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos... 32. Bausmę atlikti atvirose kolonijose.... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 34. Kaltinamajam A. D. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą... 35. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo... 36. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo...