Byla 1A-180-300/2019
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant ją R. L. atsakomybei vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės L. G., jos gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Astos Kudrauskienės, nukentėjusiosios A. P. atstovės pagal įstatymą V. J. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant ją R. L. atsakomybei vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai iš L. G. priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61.

7L. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 11 val. 15 min. adresu: ( - ), Telšiai, ties namu, pažymėtu Nr. ( - ), pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį „Opel Insignia“, vals. Nr. ( - ), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodama bei sukdama iš ( - ) į ( - ), artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją A. P., tuo pažeisdama KET 30 punkte nurodytus reikalavimus, tuo padarydama nukentėjusiajai A. P. kaukolės skliauto ir pamato vidurinės duobės dešinės pusės kaulų lūžius, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės, smilkininės bei momeninės skilčių sumušimą ir intracerebrinę kraujosruvą, plaučių sumušimą ir kraujosruvas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžį, kairio peties sąnario menties srities odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

8II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

92.

10Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Asta Kudrauskienė prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur) baudą, Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu skirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams.

112.1.

12Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atleido L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas konstatavo, kad L. G. pripažįsta kaltę ir gailisi, tačiau ji ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar įvykio vietoje kaltinamoji bandė teisintis, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio, duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, „kad asmeniškai tikrai nematė, kad priešingoje eismo juostoje, prie pėsčiųjų perėjos būtų sustojęs kitas automobilis ir galimai praleidęs pėsčiąją einančią pėsčiųjų perėja. Jokio automobilio nebuvo. Ji pati prieš pėsčiųjų perėją stabtelėjo ir tikrai pėsčiųjų perėja nėjo nė vienas žmogus. Tik pravažiavus pėsčiųjų perėją, nuo perėjos pabaigos iki jos automobilio galo galėjo būti jau koks 80 cm atstumas, kai priešais savo automobilio priekį pamatė žmogų. Žmogus buvo ties automobilio priekinės dalies viduriu. Pamačiusi šį žmogų, ji iškart paspaudė stabdį, automobilis iškart sustojo. Jai visiškai sustabdžius automobilį, ta moteris stovėjo, ji iškart puolė iš mašinos, ir pamatė, kaip ji susvyravusi nugriuvo ant žemės.“ Eismo įvykio liudytojai teigė priešingai, kad kaltinamoji prie pėsčiųjų perėjos nesustojo ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją A. P., ją nubloškė apie tris metrus. 2018 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip įtariamąją, į klausimą, ar pripažįstą savo kaltę, ji atsakė, kad nežino, ir apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Kaltinamoji L. G. tik teisme pripažino savo kaltę, tačiau apie įvykio aplinkybes nepasakojo, nurodė, kad neatsimena, kaip partrenkė nukentėjusiąją. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima teigti, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat neegzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys nėra bent iš dalies atlygintas, nėra susitarta dėl žalos atlyginimo. Teisme L. G. nurodė, kad ji norėjo atlyginti žalą, bet nukentėjusioji per daug prašė, o ji tokių pinigų neturi. Teismas nesiaiškino, ar tikrai L. G. siūlė atlyginti visą ar dalį žalos nukentėjusiajai, jei taip, kodėl nukentėjusioji nesutiko su tokiu siūlymu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. J. nenurodė, kad kaltinamoji būtų bandžiusi atlyginti žalą ar tartis dėl dalies žalos atlyginimo. Nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų sąlygų, nėra pagrindo atleisti L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jai turi būti paskiriama bausmė.

132.2.

14Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. L. G. padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdama KET 9 ir 30 punktų reikalavimus. L. G., vairuodama transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidi ir dėmesinga, nepastebėjo kitoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustojusio kito automobilio praleisti pėsčiosios, dėl to, jog nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, ir artėdama prie perėjos nesulėtino važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai kelyje ? per pėsčiųjų perėją einančiai pėsčiajai ? laiku nesustabdė savo automobilio, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė nukentėjusiąją A. P., ir pastarajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykis įvyko Telšiuose, t. y. tame pačiame mieste, kuriame anksčiau gyveno ir dabar dirba kaltininkė. Be to, L. G. turi ilgametę vairavimo patirtį (19 metų), jai buvo žinomi KET reikalavimai, o ( - ) g. ir joje esanti pėsčiųjų perėja jai buvo pažįstama. L. G. šiurkščiai pažeidė KET, nes nesustojo ir net nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėją, nors kita juosta važiavęs automobilis prie pėsčiųjų perėjos sustojo ir praleido pėsčiąją. Visa tai rodo didelį kaltininkės neatsargumą, todėl būtina jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Nors teismas nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neigiamai paveiktų kaltininkės darbinių funkcijų atlikimą, o praradus galimybę dirbti pablogėtų jos šeimos finansinė padėtis, pasidarytų sunkiau atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Aplinkybė, jog L. G. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina sudarančia pagrindą netaikyti jai šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia pozicija neatitinka formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-362-697/2018), todėl nepagrįstai teismas jos neskyrė.

153.

16Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, susijusią su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, jį sumažinti. Nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis: 2 000 Eur sumokant po nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusią dalį mokant po 200 Eur kas mėnesį iki visiško žalos atlyginimo.

173.1.

18Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 373,39 Eur turtinės žalos iš ( - ) ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš jos. Pripažįsta savo kaltę, dėl padarytos nuskalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykis gali nutikti bet kuriam vairuotojui, net ir labai įdėmiai vairuojančiam. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai sukėlė skausmą, nepatogumus ir dėl to atsirado anksčiau minėtos pasekmės, bet tai nelaimingas įvykis, atsiradęs ne dėl kažkokio išsiblaškymo, skubėjimo ar kitokių priežasčių. Važiuodama ( - ) g. ji sustojo ir prieš sukdama į ( - ) g. praleido per perėją einančius pėsčiuosius, įdėmiai stebėjo eismą Laivės g., tuo metu ji tikrai nematė nei priešais atvažiuojančių, nei einančių ar laukiančių eiti pėsčiųjų, todėl nesuvokia, kaip įvyko avarija, kodėl tik smūgio metu pastebėjo pėsčiąją. Ji važiavo nedideliu greičiu, nes buvo sustojusi prie sankryžos praleisti pėsčiųjų, todėl smūgis automobiliu negalėjo būti didelis. Nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl, manytina, nuo kritimo ant žemės galėjo atsirasti sunkūs kūno sužalojimai. Tyrimą atliekančiai tyrėjai ji sakė, kad po įvykio išlipusi iš automobilio ir pribėgusi prie pėsčiosios matė iš jos rankinės iškritusį alkoholio butelį, todėl nukentėjusioji galėjo būti neblaivi ar lengvai apsvaigusi. Tai galėjo turėti įtakos kritimui, nukentėjusioji galėjo stipriau nukristi ant žemės ir patirti sunkius sveikatos sutrikdymus. Nukentėjusioji iš jos reikalauja atlyginti žalą, kuri neatitinka jos finansinių galimybių. Pažymi, kad ji buvo atėjusi į ligoninę ir norėjo aplankyti nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusiosios dukra V. J. jos neįleido. Atnešė nukentėjusiajai lauktuvių, gėlių, norėjo nuoširdžiai pasikalbėti, atsiprašyti, paklausti, ar nereikia pagalbos, nes ji yra medicinos slaugytoja. Galbūt jos turimos žinios ir įgūdžiai slaugant ligonius būtų buvę naudingi, tačiau iš nukentėjusiosios dukters elgesio akivaizdu, kad jai svarbiau buvo pinigai. V. J. visą laiką stengėsi, kad tik ji nesusisiektų su nukentėjusiąja. Įtaria, kad V. J. žinodama jos profesiją, bijo, jog ji gali vertinti, ar iš tikrųjų nukentėjusiosios būsena yra tokia sunki, ar patirtą neturtinę žalą gali kompensuoti tik jos prašoma atlyginti pinigų suma. Žinodama, kad V. J. nebus šalia, ji nuvyko aplankyti nukentėjusiosios, kai ji gydėsi ( - ). Nukentėjusioji A. P. tuomet neatrodė sunkios būklės, nuramino ją, teigdama, kad jai padeda vaikai. Po antrosios operacijos nukentėjusioji sugrįžo namo į ( - ) pas dukrą V. J., siūlė iš savo santaupų sumokėti jai 2 000 Eur kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Draudimo kompanija išmokėjo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės manymu, 7 000 Eur suma yra pakankamai didelė pinigų suma. Draudimo bendrovė įvertinusi nukentėjusiosios pateiktus duomenis kompensavo 238,80 Eur kelionių išlaidų, 199,78 Eur gydymo išlaidų. Draudikas atkreipė dėmesį, kad dalis pateiktų bilietų dubliavosi, dalis pirkti tai pačiai kelionei keliems asmenims, todėl šių išlaidų neatlygino. Draudimo bendrovė taip pat atsisakė nukentėjusiajai atlyginti už geriamąjį vandenį (9,60 Eur), balzamą lūpoms (1,59 Eur), masažinį aliejų (4,76 Eur), lašus akims „Ocuflash“ (4,81 Eur), nosies purškalą „Quixx“ (5,85 Eur), venoms skirtą tepalą „Detralex (5,11 Eur), dantų siūlus (2,84 Eur), virškinimui skirtą preparatą „Kreon“ (12,52 Eur), skrandžio rūgštingumui „Ranigast“ (1,86 Eur), vitaminus „ABCvit“ (0,8 Eur), už neįskaitomus čekius (4,79 Eur + 11,79 Eur), už išlaidas, skirtas higienos priemonėms (servetėlėms, skustuvą, kremą), drabužius (kojines, kelnes, kelnaites), kanceliarines priemones bei žurnalus, gėles, skaitymo akinius, kadangi šios išlaidos nėra susijusios su eismo įvykiu. Draudimo bendrovė nurodė, kad išlaidas maistui yra susijusios su kasdieniais žmogaus poreikiais, jos patiriamos ir nesigydant, įsigyti maisto produktai neturi įtakos traumos gijimui, todėl išlaidų maisto produktams neatlygino. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji ar jai atstovaujantys asmenys siekia papildomai pasipelnyti iš eismo įvykio.

193.2.

20Skunde pažymima, kad dėl savo finansinės padėties ji neturi galimybės sumokėti visos teismo priteistos sumos (6 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ji negali sutarti dėl žalos atlyginimo dalimis, nes nukentėjusiosios dukra V. J. neleidžia jai bendrauti su nukentėjusiąja. Be to, po nuosprendžio paskelbimo nukentėjusiosios atstovė skambino ir paaiškino, kad nesumokėjus visos 6 000 Eur sumos, ji paduos skundą prašydama prisiteisti 10 000 Eur. Šiuo metu ji gali sumokėti tik 2 000 Eur, nes daugiau santaupų neturi, kitą dalį galėtų atlyginti kas mėnesį mokėdama po 200 Eur. Dirba dviejose darbovietėse ir gauna 1 150 Eur pajamų per mėnesį, tačiau turi finansinių įsipareigojimus: kas mėnesį ji turi sumokėti 85 Eur draudimo bendrovei už savo ir sūnaus asmens draudimus, 50 Eur už sūnaus automobilio draudimą, maistui, higienai, buičiai. Nors jos vaikai yra pilnamečiai, tačiau jie dar nėra finansiškai savarankiški: sūnus yra studentas, todėl ji finansiškai remia vaikus, skiria jiems apie 700 Eur per mėnesį. Nuo 1991 m. dirba bendruomenės slaugytoja ( - ) ir ( - ), teikia slaugos paslaugas dešimčiai senolių, gyvenančių savo namuose, todėl jai reikalingas automobilis slaugomiems asmenims pasiekti, kas mėnesį ji išleidžia 50 Eur kurui.

214.

22Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. P. atstovė pagal įstatymą V. J. prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendį ir pripažinti L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, taip pat priteisti nukentėjusiajai iš L. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

234.1.

24Skunde nurodoma, kad teismas atleisdamas L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnį. Teismas nevertino, ar L. G. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, apsiribodamas konstatavimu, kad kaltinamoji pripažįsta kaltę ir gailisi, ir, beje, šią aplinkybę vertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o ne kaip vieną iš būtinų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viso ikiteisminio tyrimo metu L. G. nepripažino savo kaltės, duodama neatitinkančius tikrovės parodymus ir taip bandydama suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltę pripažino tik teismo posėdyje, nes surinkti duomenys patvirtino jos kaltę. Ji pati apie eismo įvykį nieko nepasakojo, nes, jos teigimu, ji neprisimena, kaip partrenkė pėsčiąją. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Neįvykdyta laidavimo sąlyga įpareigojanti atlyginti žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo. L. G. neatlygino žalos nei visiškai, nei iš dalies. Nors teismo posėdyje L. G. teigė, kad ji norėjo atlyginti žalą, bet nukentėjusi pusė prašė daug, ji neturėjo tokių pinigų, o dalies žalos atlyginimo nukentėjusioji nepriėmė, teismas nesuteikė galimybės apeliantei pasisakyti šiuo klausimu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltininkė vieną kartą pasiūlė atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos, jei nukentėjusioji sutiktų susitaikyti ir tokiu būdu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau, pasakius, kad ši suma yra aiškiai per maža esant tokiam sveikatos sutrikdymo mastui, sužalojimų pasekmėms, daugiau nebuvo bandoma tartis dėl žalos atlyginimo. Joks įsipareigojimas atlyginti žalą teismo nebuvo užfiksuotas apsiribojant teiginiu, kad kaltinamoji teigia, jog ją atlygins.

254.2.

26Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Netgi 2008 metais Lietuvos Aukščiausiais Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, esant panašiai situacijai, kai eismo įvykio metu buvo partrenktos per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, vienai jų esant padarytam nesunkiam sveikatos sutrikdymo laipsniui, atsižvelgiant į pasekmes buvo priteista 40 000 Lt (daugiau kaip 11 500 Eur). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs ypač sunkias ir sunkiai atstatomas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir vis dar patiria didžiulį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, veiklos galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, iškentė dvi galvos operacijos, iki šiol negali normaliai judėti, turi vartoti smegenų veiklą gerinančius, taip pat raminamuosius vaistus, kasdienėje veikloje tapo priklausoma nuo artimųjų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, nebeužuodžia kvapų, nebegirdi dešine ausimi, yra nervinga, nuolat jaučia nerimą. Dėl patirtų traumų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo: judėjimas tapo ribotas, sunkiau bendrauja, pasireiškė atminties sutrikimai ir nebėra jokios galimybės, kad jos sveikatos būklė pagerės ir bus kaip buvusi iki eismo įvykio. Mano, kad neturtinę žalą kompensuotų 15 000 Eur suma. 5 000 Eur išmokėjo draudimo bendrovė, todėl iš L. G. prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

275.

28Teismo posėdyje prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą apeliacinius skundus tenkinti, o atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės – atmesti. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės, jos gynėja prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą skundus atmesti.

29III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

30Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Astos Kudrauskienės apeliacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiosios A. P. atstovės pagal įstatymą V. J. ir L. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

316.

32Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pateikti trys apeliaciniai skundai, kuriuose keliamas klausimas dėl nepagrįsto L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat keliamas klausimai dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio bei jos atlyginimo tvarkos.

33Dėl BK 40 straipsnio taikymo

347.

35BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 6, 7 punktai).

368.

37Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visuma, leidžianti L. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

389.

39BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad siekiant asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, 16 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. G. buvo apklausta du kartus ir abu kartus ji savo kaltės nepripažino: pirmosios apklausos metu L. G. nurodė, kad nežino, iš kur priešais jos vairuojamą automobilį atsidūrė nukentėjusioji, nes per pėsčiųjų perėją pradėjo važiuoti tik įsitikinusi, kad joje nėra pėsčiųjų (1 t., b. l. 111?112), o antrosios apklausos metu atsisakė papasakoti įvykio aplinkybes, prašė vadovautis pirminiais jos parodymais (1 t., b. l. 115). Tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. G. deklaratyviai nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. (2 t., b. l. 53?55) Iš jos parodymų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad L. G. nesijaučia kalta pažeidusi KET 9 ir 30 punktų reikalavimus, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios sveikata. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad L. G. savo kaltę pripažino formaliai ir nesavanoriškai, t. y. verčiama byloje surinktų įrodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jos kaltės įrodymų ir aiškiai žinomos faktinės veikos aplinkybės. L. G. niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo, ji net atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 116), o bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos apklausus įvykį mačiusius asmenis ? liudytojas D. B. ir I. J., atlikus liudytojų parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 70?71, 73?78, 81?82, 84?88). Byloje nėra duomenų, kad L. G. krimstųsi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, neigiamai vertintų savo veiksmus. Priešingai, ji nuolat kelia naujas įvykio versijas: anot liudytojos I. J., iškart po įvykio L. G. bandė teisintis, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją (1 t., b. l. 81?82), tiek pirmosios apklausos metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde L. G. kelia versiją, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau iš specialisto išvados Nr. T-A 7801/2018(01) matyti, kad po eismo įvykio į ligoninę pristačius nukentėjusiąją A. P. ir iš jos paėmus kraują, jame etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 53) Taigi teiginiai, kad ji labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį L. G. elgesį ? kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi pirmosios instancijos teismo posėdyje ? lėmė noras palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti teistumo, nes teismui ji buvo pateikusi prašymą atliesti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriam taikyti viena būtinų sąlygų yra visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintai būtinajai sąlygai atleisti L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji nepripažino savo kaltės ir nesigaili padariusi nusikalstamą veiką.

4010.

41Nagrinėjamu atveju nuosprendžio priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos – bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė turtinės ir neturtinės žalos, todėl ji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 373,39 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 156?158, 159?201). Kadangi eismo įvykio metu L. G. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, draudikas ( - ) atlygino 689,18 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 7, 18?20, 21, 23, 24?25, 26, 27). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė patvirtino, kad draudikas atlygino dalį žalos, todėl palaikė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš įvykio kaltininkės L. G.. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje L. G. teigė, kad atlygins teismo nustatytą žalą, tačiau iki šiol neatlygino nė dalies savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos, be to, savo apeliaciniu skundu ji nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį sumažinti. Esant tokioms aplinkybėms, L. G. įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą pripažintinas deklaratyviu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus L. G. apeliacinio skundo argumentus, neva ji siekė atlyginti nukentėjusiajai žalą, tačiau nukentėjusiosios atstovė atsisakė priimti jo siūlomą pinigų sumą, nes pagal savo finansines galimybes ji galėjo atlyginti bent dalį neturtinės žalos ir su nukentėjusiąja, jos atstove tartis dėl likusios žalos dalies atlyginimo.

4211.

43Teisėja kolegija konstatuoja, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto sąlygų, atleisdamas L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant ją pagal laidavimą R. L. atsakomybėn, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis – L. G. pripažintina kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas).

44Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo

4512.

46Pripažinus L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

4713.

48Skiriant bausmę L. G., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininkės asmenybę: neteista (1 t., b. l. 102), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 103–104), dirbanti, darbdavio teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 32, 33, 34, 35, 80, 81). Nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus užtikrins 22 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra lygus 50 Eur sumai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, Nr. 2017-14215), kad taikomas toks MGL dydis, koks buvo veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019, 31 punktas ir joje nurodyta teismų praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-214-518/2019, 21 punktas), todėl 22 MGL bauda yra lygi 1 100 Eur sumai.

4914.

50BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Paprastai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vairuotojas, kuris miesto teritorijoje nesustoja ir net nesumažina greičio prieš pėsčiųjų perėją ir dėl to kyla eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdoma pėsčiojo sveikata, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktas). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko vidurdienį miesto teritorijoje, vienoje judriausių miesto gatvių. Įvykio metu L. G. buvo blaivi (1 t., b. l. 91). Vien aplinkybė, kad L. G. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (automobiliu naudojasi važiuodama pas ligonius, kuriuos slaugo), nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-362-697/2018). Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, todėl argumentas, kad netekus teisės vairuoti kelių transporto priemonę bus apribotos nuteistosios galimybės judėti, dirbti, nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Esant tokiai situacijai nuteistajai L. G. skirtinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui, t. y. vieniems metams.

51Dėl neturtinės žalos atlyginimo

5215.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką.

5416.

55Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuketėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti 1 373,39 Eur turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakomybės draudiko ir 10 000 Eur neturtinės žalos iš kaltininkės L. G. (1 t., b. l. 156?201; 2 t., b. l. 10). Civilinis atsakovas ( - ) nukentėjusiajai sumokėjo 689,18 Eur turtinei žalai kompensuoti ir 5 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti, prašė atmesti ieškinį dėl likusios žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17?27). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų liekamuosius padarinius, aplinkybę, kad dalį neturtinės žalos atlygino draudikas, padarė išvadą kad nukentėjusiosios patirtus nepatogumus turėtų kompensuoti 6 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkė L. G. ir nukentėjusiosios atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl L. G. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu.

5617.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Kaip minėta 15 punkte, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-362-697/2018). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma (6000 Eur) laikytina atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.

5818.

59Įvertinusi priteistos neturtinės žalos dydį, L. G. finansinę padėtį (2 t., b. l. 36, 37, 38, 119–132) bei nukentėjusiosios interesą kuo greičiau gauti žalos atlyginimą, teisėjų kolegija nutaria išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą dalimis, įpareigojant pirmąją 2 000 Eur įmoką sumokėti iki 2019 m. birželio 30 d., o likusią dalį (4 000 Eur) sumokant per vienus metus nuo nuosprendžio priėmimo dienos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

61Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria L. G. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant ją pagal laidavimą R. L. atsakomybėn, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

62Pripažinti L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 22 MGL (1 100 Eur) dydžio baudą.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę ? uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienus metus.

64Išdėstyti nukentėjusiajai A. P. iš L. G. priteistos 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturinės žalos mokėjimą dalimis, įpareigojant pirmąją 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) įmoką sumokėti iki 2019 m. birželio 30 d., o likusią 4 000 Eur (keturių tūstančių eurų) dalį sumokant per vienus metus nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinis ieškinys dėl... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1.... 7. L. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2018 m.... 8. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 9. 2.... 10. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 11. 2.1.... 12. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas,... 13. 2.2.... 14. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad netikslinga skirti baudžiamojo... 15. 3.... 16. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L. G. prašo... 17. 3.1.... 18. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1... 19. 3.2.... 20. Skunde pažymima, kad dėl savo finansinės padėties ji neturi galimybės... 21. 4.... 22. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. P. atstovė pagal įstatymą V. J.... 23. 4.1.... 24. Skunde nurodoma, kad teismas atleisdamas L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės... 25. 4.2.... 26. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti atlygintinos neturtinės... 27. 5.... 28. Teismo posėdyje prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir... 29. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 30. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 31. 6.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 33. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 34. 7.... 35. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 36. 8.... 37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir... 38. 9.... 39. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad siekiant asmenį atleisti nuo... 40. 10.... 41. Nagrinėjamu atveju nuosprendžio priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra BK... 42. 11.... 43. Teisėja kolegija konstatuoja, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3... 44. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ... 45. 12.... 46. Pripažinus L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės... 47. 13.... 48. Skiriant bausmę L. G., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė... 49. 14.... 50. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 51. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 52. 15.... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio... 54. 16.... 55. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad... 56. 17.... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų... 58. 18.... 59. Įvertinusi priteistos neturtinės žalos dydį, L. G. finansinę padėtį (2... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio... 62. Pripažinti L. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti L.... 64. Išdėstyti nukentėjusiajai A. P. iš L. G. priteistos 6 000 Eur (šešių...