Byla e2A-781-661/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui I. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo I. M. 2500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2028, 04 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovo vertinimu, yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis užsipuolė ir stipriai išgąsdino besilaukiančią ieškovo sutuoktinę, metaliniu strypu sumušė, stipriai pastumdamas bei purkšdamas dujų balionėliu sužalojo atbėgusį išsiaiškinti, ar jo sutuoktinei negresia pavojus, ieškovą. Užpuolimo metu ieškovui padaryti sveikatos sužalojimai yra konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 1579/14(01), o kairės kojos sužalojimą patvirtina ieškovo ambulatorinio gydymo statistinė kortelė. Ieškovas pažymi, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, ieškovui nebūtų kilę aukščiau nurodytos pasekmės, tad akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir ieškovui padarytos žalos. Ieškovo vertinimu, įvykio aplinkybės akivaizdžiai įrodo egzistuojant ir paskutinei deliktinės atsakomybės sąlygai - atsakovo kaltei.
  3. Ieškovas dėl užpuolimo patirtą turtinę žalą vertina 2028, 04 Eur, įskaičiuodamas gydymo išlaidas, kelionių pas gydytojus išlaidas, negautas pajamas ir kt. susijusias išlaidas. Ieškovas dėl užpuolimo patirtą neturtinę žalą vertina 2500 Eur, kadangi tokio dydžio kompensacija bent iš dalies galėtų atlyginti ieškovo skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, patirtus, kuomet jis, būdamas šeimos galva, buvo priverstas gulėti lovoje ir rūpintis tik savimi, o visi buities rūpesčiai atiteko jo sutuoktinei paskutinėmis nėštumo savaitėmis ir ką tik pagimdžius.
  4. Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, nes nėra visų įstatymo nustatytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą išgalvodamas ir pateikdamas įvykio aplinkybes taip, kad jos būtų palankios jam. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimai paremti tik jo teiginiais, kurie niekuo nepagrįsti, nelogiški, nenuoseklūs, prieštarauja objektyvioms aplinkybėmis ir byloje esantiems įrodymams. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovas gyvena prie tvenkinio Tarnėnų kaime su šeima, o kitoje tvenkinio pusėje atsakovas ir jo brolis turi miško žemės sklypus. Norėdamas patekti į minėtus miško žemės sklypus atsakovas turi perplaukti tvenkinį ir praeiti pakrante, kuri yra valstybinėje žemėje, teisės aktai joje nedraudžia vaikščioti. Atsakovas nurodo, kad 2014 m. gegužės 15 d. jis su valtimi atplaukė prie tvenkinio pakrantės, paliko valtį prie kranto ir ėjo apžiūrėti miško žemės sklypo. Einant šalia ieškovo tvoros atsakovą pastebėjo ieškovo sutuoktinė ir pradėjo šaukti, kad čia negalima vaikščioti. Pažymėjo, kad ieškovo sutuoktinę ir atsakovą viso įvykio metu skyrė aukšta tvora, todėl atsakovas niekaip nebūtų galėjęs jai pakenkti. Nurodo, kad norėdamas išvengti konflikto pasuko atgal link savo valties, o išgirdęs trankius bėgimo žingsnius už nugaros pradėjo bėgti, tačiau prie valties ieškovas jį pavijo, rankomis norėjo suduoti, šaukė užmušiąs, kad čia daugiau nevaikščiotų. Paaiškina, kad išsigandęs atsakovas išsitraukė dujų balionėlį, kurį nešiodavosi nuo laukinių šunų apsiginti, ir papurškė į ieškovą. Atsakovas nurodo, kad įlipo į valtį ketindamas išplaukti, tačiau įbridęs į vandenį ieškovas įsikibo į valtį ir ėmė ją tempti atgal į krantą, siūbuoti, versti ant šono, tada išsigandęs atsakovas dar kartą ieškovui papurškė dujų, bet ieškovas valties nepaleido. Paaiškina, kad siekdamas išvengti ieškovo fizinio smurto, atsakovas iššoko iš valties ir parplaukė namo į kitą tvenkinio krantą. Atsakovas pažymi, kad nurodytas aplinkybes yra išdėstęs policijos apklausose, taip pat duodamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, ikiteisminiuose tyrimuose, jas patvirtina ir apklausti liudytojai, kurie matė įvykį. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija administracinio teisės pažeidimo byloje 2014 m. spalio 7 d. nutarime Nr. TK16-80 bei Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-144-209/2015 nustatė, kad atsakovo ir įvykio liudininkų duoti parodymai apie 2014 m. gegužės 15 d. įvykį, įvertinus jais nusakytą situaciją, yra logiški ir nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Atsakovas pabrėžia, kad neturėjo nei metalinio, nei kitokio strypo, kaip ieškinyje melagingai nurodo ieškovas.
  5. Atsakovas nurodo, kad jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nėra visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. ginčo atveju ieškovas nepateikia jokių įrodymų nei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nei dėl kaltės, neįrodo ir priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Atsakovo nuomone, ieškovas galėjo patirti žalos tik dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad ieškovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-80 įsiteisėjusiu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. TK13-80 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015, kur ieškovas administracine tvarka buvo nubaustas 100 litų bauda.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 (EPP priedas, l. 16-53), kurioje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi ATP byloje Nr. II-82-298/2014 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-07 nutarimas Nr. TK16-80, kuriuo ieškovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 188 straipsnyje, t. y. 2014-05-15 apie 19.10 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens (atsakovo), savavališkai paėmė ir negrąžino atsakovui plastikinę valtį ir vieną irklą. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartis ATP byloje Nr. II-82-298/2014 palikta nepakeista. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 nebuvo tiriamas galimas ieškovo sveikatos sutrikdymas, tačiau šiame tyrime buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo šalių konfliktas, įvykęs 2014 m. gegužės 15 d. prie tvenkinio Tarnėnų kaime, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl teismas šiuo atveju rėmėsi šiame tyrime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: (i) ieškovas vijosi atsakovą tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; (ii) prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurškė ieškovą, kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; (iii) atsakovas, siekdamas pabėgti nuo ieškovo, perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (iv) ieškovas tempė atsakovo valtį į savo teritoriją, įgyvendindamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitos asmens – teisę, kad nebūtų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje.
  2. Teismas taip pat rėmėsi Atsakovo pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., e. b. l. 188-192), kuris patvirtina, kad 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 straipsnio 1 dalis) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19.00 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iš kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iškėlęs ranką duju balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkšti dujų, o M. K. išsuko koją ir išpurškė visą dujų balionėlį į veidą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras šiame nutarime nurodė, kad atsakovas, purkšdamas dujų balionėliu ieškovui į veidą, siekė pats apsiginti nuo ieškovo, bet ne sutrikdyti viešąją tvarką. Atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakovo atsakas į ieškovo veiksmus, nes būtent atsakovas bėgo nuo ieškovo.
  3. Teismas, atitinkamai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas sužalojo jo sveikatą trenkdamas turėtu metaliniu strypu į dešinę kaklo pusę bei pastumdamas ieškovą (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas papurškė ieškovui į veidą dujų balionėliu ir dėl to ieškovas patyrė abiejų akių junginės cheminį nudegimą (I laipsnio), nagrinėjamu atveju vertintina, kaip žala, padaryta atsakovui ginantis nuo ieškovo, už kurią atsakovas neatsako (CK 6.269 straipsnis). Kiti ieškovo patirti sužalojimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kairio kelio sąnario sumušimas, galėjo atsirasti ir dėl paties ieškovo veiksmų, pvz. tempiant atsakovo valtį į savo teritoriją, vejantis atsakovą pakrantę, kuri yra stati. Bet kokiu atveju byloje surinkta medžiaga nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo sužalotas kairysis kelis.
  4. Tesimas taip pat įvertino, jog turtinės žalos faktą ieškovas grindė tuo, kad iki su atsakovu įvykusio konflikto ieškovo kelis buvo sugijęs, jis buvo darbingas, todėl dėl 2014-05-15 konflikto metu patirtų sužalojimų jam reikėjo atlikti kelio operaciją bei ilgai būti nedarbingam. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neįvertino, kiek ir kaip atlikta kelio operacija, kuri buvo planinė dėl ieškovo anksčiau patirtos traumos, gali būti susijusi priežastiniu ryšiu su 2014-05-15 konflikto metu patirtais sužalojimais. 2017-05-22 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieškovą gydęs gydytojas – ortopedas R. L. (garso įrašas nuo 28:20 min. iki 1:04:59 min.) parodė, kad ieškovo iki 2014-05-15 konflikto patirta kelio trauma nepasidavė konservatyviam gydymui, todėl ieškovui buvo planuojama šio kelio operacija, nepriklausomai nuo to, kokie sužalojimai ieškovui atsirado po 2014-05-15 konflikto.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliantas (ieškovas) M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai.
  2. Apeliantas nurodo, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai buvo remtasi faktais, kaip prejudiciniais.
  3. Administracinėje byloje apeliantui (ieškovui) buvo taikyta administracinė atsakomybė už tai, jog jis, įgyvendindamas savo tariamą teisę, į savo teritoriją nutempė I. M. valtį. Būtent šie apelianto (ieškovo) veiksmai nagrinėtoje administracinėje byloje buvo teismų tirti ir yra konstatuoti bei pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Minėtą administracinę bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, kokiu būdu ir aplinkybėmis buvo sužalota apelianto (ieškovo) sveikata, dėl ko kilo apelianto (ieškovo) ir atsakovo konfliktas, kuris iš jų inicijavo konfliktą, kuris iš jų kilusį konfliktą sprendė neteisėtais būdais (naudodamas smurtą ar grasindamas smurtu), o kuris iš jų gynėsi. Nurodytos aplinkybės nebuvo reikšmingos kvalifikuojant apelianto (ieškovo) veiksmus pagal ATPK 188 str., todėl, nepriklausomai nuo to, jog nagrinėjant minėtą administracinę bylą, šalys davė tam tikrus paaiškinimus dėl šių aplinkybių ir šie paaiškinimai yra fiksuoti teismų sprendimuose, minėtos aplinkybės nebuvo teismų tiriamos ir nustatinėjamos, todėl negali būti pripažintos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje.
  4. Teismas, atmesdamas apelianto (ieškovo) reikalavimus, remiasi atsakovo į bylą pateiktu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skundžiamame teismo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, jog 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 str. 1 d.) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19 vai. Vilniaus r. Pagirių šen., Tamėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iš kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iškėlęs ranką dujų balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkšti dujų, o M. K. išsuko koją ir išpurškė visą dujų balionėlį į veidą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.
  5. Apelianto (ieškovo) vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai ir klaidingai įvertino minėto nutarimo reikšmę sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Minėto ikiteisminio tyrimo metu I. M. veiksmai buvo vertinami išskirtinai baudžiamosios atsakomybės už konkretų nusikaltimą aspektu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas iš esmės konstatavus, jog I. M. neturėjo tikslo savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir realiai sutrukdyti visuomenės rimtį - tarp I. M. ir M. K. kilęs konfliktas turėjo priežastį ir jų veiksmuose dominavo asmeninis motyvas. Nutarime taip pat pažymėta, jog nebuvo nustatyti ir BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai - nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nes konfliktas vyko tarp dviejų pusių, o jokių kitų asmenų, kuriems dėl konflikto buvo sutrikdyta rimtis, šalia nebuvo. Taigi faktas, jog I. M. veiksmuose nebuvo nusikaltimo viešajai tvarkai požymių, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog I. M. veiksmai sužalojant apeliantą (ieškovą) buvo teisėti civilinės atsakomybės prasme. Pažymėtina, jog I. M. veiksmai civilinės atsakomybės kontekste nebuvo vertinti ir analizuoti nei atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą, nei priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
  6. Apelianto (ieškovo) vertinimu skundžiamą sprendimą priėmęs teismas padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, tuo tarpu, skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog nė vienas iš nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų pats nematė ieškovo ir atsakovo fizinio kontakto prie atsakovo valties, t.y. kad atsakovas pastūmė ieškovą pakrantėje prie atsakovo valties, todėl remiantis liudytojų parodymais teismas negali nustatyti, ar atsakovas sužalojo ieškovo sveikatą taip, kaip nurodė ieškovas. Nagrinėjamoje byloje buvo apklaustos dvi liudytojos - G. K. ir M. R., kurios tiesiogiai matė apelianto (ieškovo) sužalojimo aplinkybes. Teismo išvada, jog byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę atsakovo ir apelianto (ieškovo) kontaktą, akivaizdžiai patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ir neatsižvelgė į šių liudytojų parodymus.
  7. Esminiai duomenys, patvirtinantys kada, kokiu būdu ir kokius sveikatos sužalojimus patyrė apeliantas (ieškovas) po atsakovo užpuolimo yra fiksuoti byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose - Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, taip pat Specialisto išvadoje Nr. G 1579/14(01). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyti objektyvūs apelianto (ieškovo) apžiūros duomenys - kaktos dešinėje pusėje, kaktinio gumburo projekcijoje 2,5xl,4cm plote daugybiniai, taškiniai 0,1x0,001 cm netaisyklingų formų, rusvi, ploni odos šašeliai, rausvos spalvos odos pakitimo (paraudimo) fone su nedideliu minkštųjų audinių patinimu; kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, ties kaklo pagrindu, 18 cm žemiau dešinės ausies išorinės klausomosios landos, 1 cm diametro, tamsiai violetinė poodinė kraujosruva. Kairio kelio sąnarys imobilizuotas kietu įtvaru, nuėmus, kairysis kelio sąnarys patinęs - 39,5 cm apimties (dešinio kelio sąnario apimtis 37 cm). Kairio kelio sąnario apatinėje dalyje išoriniame paviršiuje 0,5x0,7 cm dydžio paviršinis odos nubrozdinimas rausvu, plonu, žemu šašu, balkšvai šerpetoj ančiai s pakraščiais. Kairės kojos per kelio sąnarį pilnai ištiesti negali, sulenkia apie 90 laipsnių kampu. Nurodytų sužalojimų pobūdis (kraujosruva kakle, audinių patinimas bei nubrozdinimas kaktoje ir kairio kelio sąnario apatinėje dalyje) akivaizdžiai patvirtina, jog šie sužalojimai atsirado apelianto (ieškovo) nurodytu būdu ir aplinkybėmis - t.y. atsakovui sudavus metaliniu strypu apeliantui (ieškovui) į kaklo sritį bei atsakovui stipriai pastūmus apeliantą (ieškovą) ir pastarajam nugriuvus. Įvertinus nurodytus sužalojimus, akivaizdu, jog teismo prielaidos, jog apeliantas (ieškovas) susižalojo pats vydamasis atsakovą ar tempdamas valtį į krantą, visiškai nepagrįstos. Visiškai neaišku, kokiu būdu apeliantas (ieškovas) galėjo susimušti ir nusibrozdinti kaktą ir kelią teismo nurodytu būdu - bėgdamas ar tempdamas valtį į krantą. Taip pat svarbu pažymėti, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai/atsikirtimai, priklauso šalims. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas, neigdamas, jog apelianto (ieškovo) patirti sužalojimai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.
  8. Sprendime teismo pateikti gydytojo ortopedo paaiškinimai visiškai neatitinka šio gydytojo duotų paaiškinimų turinio. Išklausius teismo posėdžio protokolo garso įrašą (nuo 41.30 min. iki 42.50), matyti, jog gydytojas, atsakydamas į advokato M. S. klausimą, ar po pirmą kartą patirtos traumos apeliantui (ieškovui) operacija buvo būtina, paaiškino, jog šiuolaikinė medicina galvoja, jog po pirmą kartą patirtų sužalojimų, jeigu žmogus atstato kelio sąnarį, jam nuslūgsta skysčiai, žmogus toliau jokių simptomų nejaučia, tai vargu bau ar reikėtų operuoti vien tiktai žinant, kad struktūros yra sužalotos. Tuo tarpu atsakydamas į advokato M. S. klausimą, ar po pakartotinės traumos 2014-05-15 apeliantui (ieškovui) galėjo būti nedaroma operacija, R. L. vienareikšmiškai patvirtino, jog po 2014-05-15 sužalojimo operacija apeliantui (ieškovui) buvo būtina. Gydytojas taip pat paaiškino, jog po pirmosios traumos apeliantui (ieškovui) išduotas siuntimas tretinio lygio specialisto konsultacijai dėl operacinio gydymo nereiškia, jog apeliantas (ieškovas) buvo siunčiamas operaciniam gydymui. Tai buvo siuntimas papildomai aukštesnės kvalifikacijos specialisto konsultacijai dėl reikalingo gydymo, tame tarpe ir operacijos poreikio nustatymui (teismo posėdžio garso įrašas nuo 45.44 min. iki 46.52 min.). Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į teisėjos klausimą R. L. vienareikšmiškai patvirtino, jog 2014-05-15 įvykusi trauma turėjo lemiamą reikšmę apelianto (ieškovo) operacijai, iki šios traumas apeliantas (ieškovas) galėjo gyventi ir be operacinio gydymo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 52.34 min. iki 53.30 min.). Apibendrinus gydytojo R. L. liudijimą, matyti, jog minėtas liudytojas patvirtino, jog po pirmosios traumas apeliantas (ieškovas) turėjo galimybę rinktis gydymo būdą - jam galėjo būti taikomas operacinis gydymas, tačiau lygiai taip pat jis galėjo gydytis konservatyviai, tuo tarpu po pakartotinės traumos 2014-05-15 operacija buvo būtina. Taigi akivaizdu, jog specialisto parodymai paneigia teismo išvadą, jog 2014-05-15 užpuolimo metu patirta trauma ir jos gydymui apelianto (ieškovo) turėtos gydymo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su atsakovo veiksmais sužalojant apeliantą (ieškovą).
  9. Apeliantas prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti 2015-05-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Poreikis dėl šio įrodymo pateikimo iškilo tik susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi tik tuomet paaiškėjo, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės sąlygų netinkamai aiškina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarimą. Apeliantas papildomai paaiškina, jog pateikiama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis nėra susijusi su kokiomis nors naujomis bylos aplinkybėmis, tiesiog minėta nutartis papildomai paaiškina prokuroro nutarimo turinį ir jo priėmimo kontekstą.
  10. Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  11. Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmė sutinka su ginčijamu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Atsakovas taip pat nurodo, jog Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad teismas būtent šioje civilinėje byloje, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo aiškintis ir nustatyti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas apeliantas, tarsi suponuoja išvadą, jog teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Tačiau, teismas spręsdamas dėl apelianto reikalavimo atsakovui dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo aiškinosi ir nustatinėjo visas įvykio aplinkybes — išklausė šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas, ir atsižvelgdamas į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieštaravimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog apeliantas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų, priėmė kitokį sprendimą nei apeliantas siekė, nėra pagrindo laikyti skundžiamą teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
  12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, netinkamai ir klaidingai įvertino 2015-02-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00477-14 reikšmę, kas anot apelianto lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas atsižvelgė į minėtame nutarime prokuroro konstatuotas įvykio aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo kaltės šioje byloje. Nepaisant to, kokiu pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, prokuroras aiškinosi ir vertino to paties įvykio, t. y. apelianto ir atsakovo konflikto, kurio metu neva buvo sužalota apelianto sveikata, aplinkybes. Apelianto argumentas, kad atsakovo veiksmai minėtame nutarime buvo vertinami baudžiamosios atsakomybės už konkretų nusikaltimą aspektu, nepaneigia prokuroro nustatytų faktų, kad atsakovas purkšdamas dujų balionėliu apeliantui į veidą, siekė pats apsiginti nuo apelianto; kad atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakas į apelianto veiksmus, nes būtent atsakovas bėgo nuo apelianto. Šiuos atsakovo veiksmus civilinės atsakomybės prasme teismas vertino šioje byloje. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina versija yra atsakovo, o apeliantas būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti neįrodė.
  13. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neatskleidė, kokia konkrečiai reali grėsmė ir pavojus buvo atsiradęs atsakovui. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog norėdamas išvengti konflikto atsakovas pasuko atgal link savo valties, o išgirdęs žingsnius už nugaros pradėjo bėgti, tačiau prie valties ieškovas jį pavijo; atsakovas išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į ieškovą; atsakovas įlipo į valtį ketindamas išplaukti, tačiau įbridęs į vandenį ieškovas įsikibo į valtį ir ėmėją tempti atgal į krantą, tada atsakovas dar kartą ieškovui papurškė dujų, bet ieškovas valties nepaleido; siekdamas išvengti ieškovo fizinio smurto, atsakovas iššoko iš valties ir parplaukė namo į kitą tvenkinio krantą. Šios teismo konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovui buvo kilusi reali grėsmė patirti fizinį smurtą, tokios grėsmės realumą ir pavojingumą patvirtina apelianto ir atsakovo sekantis elgesys: atsakovas bėgo nuo apelianto, o apeliantas jį vijosi ir šaukė, grasino susidoroti; atsakovas papurškė dujų, nes apeliantas mėgino suduoti; po to apeliantas laikė ir siūbavo atsakovo valtį, neleisdamas jam išplaukti; atsakovas tik iššokęs iš valties ir nuplaukęs galėjo pasprukti nuo apelianto.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
  2. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. prie Keturiasdešimt ( - ), tarp ieškovo ir atsakovo kilo konfliktas. Apeliantas įrodinėja, jog šio konflikto pasėkoje kilo jam žalingos pasekmės sveikatai, dėl to jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos.
  3. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai ir klaidingai įvertino minėto nutarimo reikšmę sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

11Dėl prejudicinių faktų

12

  1. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-07-03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; kt.).
  2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK 13-80 medžiagos (EPP priedas, l. 16-53) nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi ATP byloje Nr. II-82-298/2014 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-07 nutarimas Nr. TK16-80, kuriuo ieškovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 188 straipsnyje, t. y. 2014-05-15 apie 19.10 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens (atsakovo), savavališkai paėmė ir negrąžino atsakovui plastikinę valtį ir vieną irklą. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-144-209/2015 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutartis ATP byloje Nr. II-82-298/2014 palikta nepakeista. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nors administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-80 nebuvo tiriamas galimas ieškovo sveikatos sutrikdymas, tačiau šiame tyrime buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo šalių konfliktas, įvykęs 2014 m. gegužės 15 d. prie tvenkinio Tarnėnų kaime, faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl teismas šiuo atveju remiasi šiame tyrime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: (i) ieškovas vijosi atsakovą tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; (ii) prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurškė ieškovą, kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; (iii) atsakovas, siekdamas pabėgti nuo ieškovo, perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (iv) ieškovas tempė atsakovo valtį į savo teritoriją, įgyvendindamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitos asmens – teisę, kad nebūtų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje.
  3. Atitinkamai reikšminga vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, t. y. sužalojo jo sveikatą, yra tai, kad teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., e. b. l. 188-192), kuris patvirtina aplinkybę, kad 2014-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-00477-14 dėl viešosios tvarkos pažeidimo (LR BK 284 straipsnio 1 dalis) dėl to, kad 2014-05-15 apie 19.00 val. Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., Tvenkinio g. 17, paežerėje, atsakovas, atplaukęs iš kitos ežero pusės valtimi, grasino G. K., iškėlęs ranką duju balionėliu, norėjo jai trenkti ir pripurkšti dujų, o M. K. išsuko koją ir išpurškė visą dujų balionėlį į veidą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroras šiame nutarime nurodė, kad atsakovas, purkšdamas dujų balionėliu ieškovui į veidą, siekė pats apsiginti nuo ieškovo, bet ne sutrikdyti viešąją tvarką. Atsakovo veiksmai buvo daugiau atsakovo atsakas į ieškovo veiksmus, nes būtent atsakovas bėgo nuo ieškovo.
  4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
  5. Taigi, minėtoje medžiagoje ir prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarime esančios aplinkybės yra nepaneigtos ir reikšmingos vertinant įrodinėjamą situaciją šioje byloje ir formuojant teismui vidinį įsitikinimą priimant sprendimą.

13Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14

  1. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
  3. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v. UAB „H.P.L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).
  4. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
  5. Nagrinėjamu atveju, remiantis prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro D. P. 2015-02-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., e. b. l. 188-192) bei administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK 13-80 medžiaga (EPP priedas, l. 16-53), o taip pat teisme apklausus liudytojus apie įrodinėjamus faktus, iš esmės pagrįstai konstatuota, kad nei vienas iš nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų pats nematė ieškovo ir atsakovo fizinio kontakto prie atsakovo valties, t. y. kad atsakovas pastūmė ieškovą pakrantėje prie atsakovo valties, todėl remiantis liudytojų parodymais teismas negalėjo nustatyti, ar atsakovas sužalojo ieškovo sveikatą taip, kaip nurodė ieškovas.
  6. Kolegija konstatuoja, jog pagal nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismas negalėjo daryti vienareikšmės išvados, kad tik atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. sužalojo ieškovo sveikatą, todėl, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo nustatyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sąlygų – neturtinės ir turtinės žalos, kaltės ir priežastinio ryšio. Iš byloje esamų įrodymų taip pat, galima spręsti, jog apeliantas taip pat buvo aktyvi kilusio konflikto pusė – apeliantas vijosi atsakovą tvenkinio pakrante iki atsakovo valties; prie atsakovo valties atsakovas dujų balionėliu apipurškė apeliantą (ieškovą), kuris laikė pagavęs atsakovo valtį; atsakovas, siekdamas pabėgti nuo apelianto (ieškovo), perplaukė tvenkinį plaukte į savo sodybos pusę; (apeliantas) ieškovas tempė atsakovo valtį į savo teritoriją, įgyvendindamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitos asmens – teisę, kad nebūtų vaikščiojama jo privačioje teritorijoje. Taigi, šioje situacijoje, kolegijos nuomone, apeliantas nebuvo pasyvi konflikto pusė, pakankamai apdairus ir rūpestingas, pasirinkdamas savo teisių ar teisėtų interesų ginimo būdą ir priemones.
  7. Teismas taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino apelianto sveikatos sužalojimo faktą. Atsižvelgiant į byloje apelianto įrodinėjamą faktą dėl kojos sužalojimo, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovas neįvertino, kiek ir kaip atlikta kelio operacija, kuri buvo planinė dėl ieškovo anksčiau patirtos traumos, gali būti susijusi priežastiniu ryšiu su 2014-05-15 konflikto metu patirtais sužalojimais. 2017-05-22 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieškovą gydęs gydytojas – ortopedas R. L. (garso įrašas nuo 28:20 min. iki 1:04:59 min.) parodė, kad ieškovo iki 2014-05-15 konflikto patirta kelio trauma nepasidavė konservatyviam gydymui, todėl ieškovui buvo planuojama šio kelio operacija, nepriklausomai nuo to, kokie sužalojimai ieškovui atsirado po 2014-05-15 konflikto.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti gydymo išlaidas, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo bei atsakovo atsakomybės, priežastinio ryšio, vertino byloje esančius įrodymus, o išvados, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
  9. Nepatenkinus ieškinio dalies dėl turtinės žalos, kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos pagrįstai netenkintina. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai.
  10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl skolos išlaikymo priteisimo.
  11. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

16

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas I. M. pateikė teismui duomenis apie patirtas 360 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 360 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19apelianto (atsakovo) M. K. apeliacinį skundą atmesti.

20Priteisti atsakovui I. M. (a.k. ( - ) iš ieškovo M. K. (a.k. ( - ) 360 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai