Byla 1A-227-318/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuria M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nuteistajam M. M. (M. M.),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuria M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas:

3pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

4pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu penkeriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš M. M. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 237,69 Eur proceso išlaidų.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 28 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 99,889 kilogramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs automobilio „Cadillac CTS“, Rusijos Federacijos valst. Nr. ( - ), dugne prie atsarginio rato, abiejuose slenksčiuose įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno šią narkotinę medžiagą per Lenkijos Respubliką ir 2018 m. gegužės 31 d. 22.15 val., neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kelyje Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 97 kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

11II. Apeliacinių skundų argumentai

122.

13Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M. M. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis; 2) M. M., nuteistam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams; nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

142.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir, todėl neteisingai paskirtos bausmės.

152.2. Apeliantė nurodo, kad švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti įvardinta, dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį, turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir parinkti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.

162.3. Apygardos teismas nuspręsdamas taikyti už padarytą labai sunkų nusikaltimą, žymiai švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių. Teismas, motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad M. M. savo automobiliu gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, kad būtų dalyvavęs nusikalstamos veikos planavime, slėptuvių įrengime ir narkotinės medžiagos slėpime, kad veika būtų versliška ir trukusi ilgą laiką. Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis atliko kitokią, o ne tik kurjerio funkciją, siekdamas tokiais savo veiksmais išspręsti savo finansines problemas. Nurodyta narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos, nebuvo panaudota. Be to, teismas įvertino, jog M. M. anksčiau nebuvo teistas, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. serga ( - ), kaltinamojo tėvai pensininkai. Kaltinamasis verčiasi individualia veikla, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai turi mažamečių vaikų, už kuriuos gauna socialines išmokas. Kaltinamojo žmona D. M. dirba, pajamos nedidelės, iki 2019 m. vasario 15 d. yra dekretinėse atostogose. Kadangi M. M. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, net paskyrus kaltinamajam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei. Ilgalaikis kaltinamojo įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieptų M. M. sveikatos būklei.

172.4. Prokurorės teigimu, šios teismo nurodytos aplinkybės nėra jokios išimtinės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ilgalaikis kalinimas atsilieptų M. M. sveikatai, tai tik teismo išsakyta prielaida. Be paties nuteistojo parodymų, nėra jokių kitų duomenų, kad jis verčiasi individualia veikla. Todėl nėra pagrindo teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, nepagrįstai taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, M. M. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.

183.

19Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

203.1. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis pagrįstas iš dalies. Teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, tačiau nepakankamai įvertino jį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

213.2. Apelianto teigimu, jis sieks pasinaudoti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatyta galimybe laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, faktiškai atlikusiems įstatyme nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigų.

223.3. Tuo pačiu nuteistasis skunde nurodo, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, galiojančios vizos, leidžiančios teisėtai būti Lietuvoje. Pagal teisės aktų reglamentavimą lygtinai paleidžiamiems asmenims teismas nustato baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, o teismo skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių įgyvendinimo kontrolė, probacijos tarnybų atliekama lygtinai paleistų asmenų priežiūra ir kontrolė faktiškai gali būti įgyvendinama tik lygtinai paleistų asmenų, turinčių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu. Todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu praktiškai yra neįmanomas. Dėl to jis yra blogesnėje teisinėje padėtyje, nei už analogiškus nusikaltimus nubausti asmenys, turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties jam turėtų būti paskirta švelnesnė, nei analogiškomis aplinkybėmis nuteistiems asmenims, turintiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir galintiems pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis išeiti anksčiau į laisvę, bausmė.

233.4. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo atvejus, kai asmenims, nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo skiriamos švelnesnės – dviejų ir (ar) trejų metų laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-249-895/2017). Mano, kad atsižvelgiant į jo asmenybę, yra net daugiau jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, nei minėtose bylose. Dėl to yra pagrindas jam skirti švelnesnę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, bausmę.

244.

25Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti M. M. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

26III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

275.

28Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo M. M. apeliaciniai skundai atmetami.

296.

30Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis ir prokurorė apeliaciniuose skunduose, neginčydami M. M. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, t. y. prokurorė nesutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, taip pat mano, kad M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės yra per švelnios, o nuteistasis teigia, kad nors ir pagrįstai teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė jam savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose.

317.

32Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą 5 metams, tuo tarpu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą 4 metams. Prokurorė mano, kad teismas M. M. paskyrė per švelnias bausmes ir nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes byloje jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu nuteistasis prašo dar labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę, motyvuojant tuo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybės.

33Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies

341- 5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

35Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BKa61 straipsnio 1, 2 dalys).

368.

37Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

389.

39Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

40Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

4110.

42Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

4311.

44Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rūšimi ir dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę.

4512.

46Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – išimtinai be jokių alternatyvų – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas M. M. už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą 4 metams, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams. Darydamas išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės (laisvės atėmimo dešimčiai metų) paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas akcentavo M. M. asmenybę (turi šeimą, vaikų, dirba, neteistas, serga ( - )), taip pat jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (akcentuojant, kad nusikaltimai netipiniai, padaryti siekiant išspręsti savo finansines problemas), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas pažymėjo, kad iš M. M. paimtas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos nepateko į apyvartą.

47Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį M. M. charakterizuojantiems duomenims ir tinkamai neįvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o tai lėmė neteisingų bausmių paskyrimą. Teisėjų kolegija sutikti su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

48Nuteistasis M. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jo padarymą numato itin griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra dešimt metų. Kaip teisingai pabrėžiama prokuroro apeliaciniame skunde, M. M. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekiu. Kita vertus, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, reikšmingos vertinant M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Visų pirma, narkotinė medžiaga, kurios labai dideliu kiekiu neteisėtai disponavo nuteistasis, yra augalinės kilmės. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, M. M. gabenama narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, taigi, jo nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės ir padarytos dėl susidariusių didelių skolų, M. M. siekiant išspręsti savo finansines problemas. M. M. nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, nedalyvavo nusikalstamos veikos planavime, slėptuvių įrengime ir narkotinės medžiagos slėpime, t. y. kad jis prisidėjo prie nusikalstamos plano sukūrimo. Pagal nusikalstamą susitarimą M. M. turėjo neteisėtai gauti atlygį už draudžiamų medžiagų nugabenimą į nurodytą vietą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. M. vaidmuo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, nes jis, veikdamas kaip tarpininkas, turėjo pristatyti draudžiamas medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos truko neilgą laiką ir nebuvo versliškos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog M. M. atliko kitokią, o ne tik kurjerio funkciją. Visos šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde prokurorė, teisėjų kolegijos vertinimu, nors veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nekeičia, tačiau iš dalies sumažina nustatytų nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

49Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Rusijos Federacijos pilietis M. M. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas šioje byloje, būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra (t. 2, b. l. 81, 82). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis verčiasi individualia veikla, yra vedęs ir augina tris mažamečius vaikus (mažiausiajam vaikui suėjo tik trys metai), M. M. rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, be to, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dalyvauja socialinės paramos programose (t. 2, b. l. 83, 84 85, 86, 87, 88, 90–96). Be to, M. M. dar 1987 m. nustatytas ( - )(t. 2, b. l. 97–104). Visos šios aplinkybės, kaip ir jau pirmiau paminėtas daugiau atsitiktinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos M. M. nuteistas, nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis.

50Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių M. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. M. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, prieštaraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Šiuo atveju ilgalaikis M. M. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, darbo santykius ir atitinkamai jo resocializacijos galimybes, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo mažamečiams vaikams, taip pat senyvo amžiaus tėvams.

51Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai praktikai, kai teismai į bausmę žiūri ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę, kai dėmesys atkreipiamas ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės, t. y. tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse, ir taip išreiškia šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumą įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016,

522K-194-942/2017, 2K-126-693/2018).

53Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvada, kad nuteistajam M. M. paskirtos bausmės iš esmės atitinka teisingumo principo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia laisvės atėmimo bausmė, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors tiek prokurorė, tiek nuteistasis teigia, kad M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, tačiau griežtinti ar dar labiau švelninti paskirtą bausmę dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo.

54Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus taip pat konstatuotina, kad M. M. bausmė (laisvės atėmimas ketveriems metams) už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga.

55Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo atvejus, kai asmenims, nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo skiriamos švelnesnės – dviejų ir (ar) trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju pagal BK 260 straipsnio 3 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta, nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų. Be to, nuteistasis be pagrindo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodomose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nėra panašios į šios baudžiamosios bylos aplinkybes – pirmu atveju kaltininkas disponavo heroinu, t. y. ne augalinės kilmės narkotine medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016), o antru atveju – gabenamos augalinės kilmės narkotinės medžiagos kiekis buvo labai ženkliai (net 6 kartus) mažesnis nei nagrinėjamoje byloje (2K-249-895/2017), be to, abiem atvejais kaltininkui inkriminuotas tik labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimas, o šiuo atveju padarytų alternatyvių veiksmų skaičius yra didesnis.

56Atmetami nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo galimybėmis užsienio šalies piliečiui. Iš tiesų M. M. yra Rusijos Federacijos Respublikos pilietis ir, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis galimai iškart išvyktų iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Respubliką. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad M. M. negalės pasinaudoti įstatymo jam suteikiama galimybe būti paleistam iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, jei tam bus pagrindas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės principas, kuris užtikrina Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių vienodas teises, taip pat ir užsienio piliečių teisę į lygtinį paleidimą. Taigi apelianto pamąstymai apie galimą teismo atsisakymą taikyti jam ateityje lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip deklaratyvūs.

57Dėl išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį prokurorės ir nuteistojo M. M. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;... 4. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, –... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 28 d.,... 11. II. Apeliacinių skundų argumentai... 12. 2.... 13. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 14. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo... 15. 2.2. Apeliantė nurodo, kad švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė... 16. 2.3. Apygardos teismas nuspręsdamas taikyti už padarytą labai sunkų... 17. 2.4. Prokurorės teigimu, šios teismo nurodytos aplinkybės nėra jokios... 18. 3.... 19. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m.... 20. 3.1. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis pagrįstas iš dalies. Teismas... 21. 3.2. Apelianto teigimu, jis sieks pasinaudoti Lietuvos Respublikos Bausmių... 22. 3.3. Tuo pačiu nuteistasis skunde nurodo, kad jis nėra Lietuvos Respublikos... 23. 3.4. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo atvejus, kai asmenims,... 24. 4.... 25. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti M. M. apeliacinį... 26. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 27. 5.... 28. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 29. 6.... 30. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 31. 7.... 32. Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,... 33. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 34. 1- 5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma.... 35. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK... 36. 8.... 37. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios... 38. 9.... 39. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai... 40. Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.). Toks... 41. 10.... 42. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 43. 11.... 44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę... 45. 12.... 46. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą... 47. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Nuteistasis M. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių susijęs su... 49. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Rusijos Federacijos pilietis M. M.... 50. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių M. M.... 51. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad... 52. 2K-194-942/2017, 2K-126-693/2018).... 53. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvada,... 54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus taip pat konstatuotina, kad M. M.... 55. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo atvejus, kai asmenims,... 56. Atmetami nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentai, susiję su lygtinio... 57. Dėl išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamą... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...