Byla 2K-309-495/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 3 mėnesiams.

4Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

5Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), subendrintos jas apimant ir A. Š. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11A. Š. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai turėdamas tikslą platinti disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir kontrabandos būdu ją gabeno, t. y. 2018 m. sausio 23 d., apie 10.50 val., automobiliu „Mercedes Benz C220“ (valst. Nr. ( - )) kontrabandos būdu per Lenkijos–Lietuvos Respublikų valstybės sieną Kalvarijos sienos kirtimo punktą į Lietuvą neteisėtai gabeno narkotines medžiagas - 2413,89 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,4 iki 16,5 proc., laikydamas jas paslėptas automobilio galinėse kairės ir dešinės pusės durelėse po apdaila, vežė jas keliais A5 Marijampolė-Kaunas ir A1 Kaunas-Vilnius iki Vilniaus apskrities, Elektrėnų gyv., Abromiškių k., kur tą pačią dieną, 13.10 val., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

12II.

13Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

142.

15Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, iš dalies pakeisto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, dalį ir jo veiką, perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

162.1.

17Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 2 dalis, jame nurodytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – tikslas platinti narkotines medžiagas – konstatuotas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą. Be to, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

182.2.

19Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių pašalinti abejones, iškilusias nustatant tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą, nenurodė išsamių motyvų, kodėl nesirėmė tam tikrais įrodymais, nuosprendį grindė BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis ir prielaidomis.

202.3.

21Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Š. kaltės turtint tikslą platinti narkotines medžiagas įrodymai – užfiksuoti jo pokalbiai telefonu su D. M. ir G. L. – yra neinformatyvūs ir jais nesivadovavo, taip pat konstatavo, kad liudytojo T. R. parodymai apie užfiksuotų pokalbių turinį ir pareigūnui susidariusį įspūdį apie tų pokalbių reikšmę, vertinant juos kartu su minėtais pokalbiais, nesudaro vieningos įrodymų grandinės, nėra įtikinami ir patikimi, todėl nelaikomi neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais A. Š. disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi „Google“ paieškos sistemos duomenimis apie kanapių pėdsakų išlikimo galimybę žmogaus organizme po tam tikro laiko ir pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

222.4.

23Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs pirmiau nurodytus įrodymus kaip nepatikimus ir neinformatyvius, A. Š. kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti grindė dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

242.5.

25Darydamas išvadą, kad buvo tikslas platinti, teismas rėmėsi liudytojo E. S. parodymais, kad automobilio apžiūros metu suradus paslėptas narkotines medžiagas, A. Š. teigė, jog dalį kanapių būtų panaudojęs savo reikmėms (surūkęs), o kitą dalį – pardavęs. Tačiau šie parodymai negali būti laikomi įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes kratos protokole, kasatoriaus apklausos protokole ir kituose bylos dokumentuose, kuriuos privalėjo pildyti policijos pareigūnas, jie neužfiksuoti, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų galima patikrinti ir patvirtinti tokius šio liudytojo parodymus. Todėl išvada, kad jis nurodė šias aplinkybes, negalima. Kita vertus, jei teismas rėmėsi šio liudytojo parodymais, turėjo nustatyti, kokį konkretų kiekį kasatorius ketino platinti ir kokį – naudoti savo reikmėms, nes tai turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Taigi liudytojo E. S. parodymai negalėjo būti laikomi kasatoriaus kaltės įrodymu, be to, jie ir nepagrindžia, kad visomis narkotinėmis medžiagomis jis disponavo turėdamas tikslą platinti.

262.6.

27Dar viena aplinkybė, kuria remdamasis teismas grindė tariamą kasatoriaus tikslą platinti narkotines medžiagas, yra tai, kad jo namuose ir automobilyje nebuvo rasta jokių priemonių ar įrankių, skirtų kanapėms vartoti. Tačiau kanapėms vartoti nėra būtini specialūs įrankiai ar priemonės, jos gali būti vartojamos tiesiog susisukant į suktinę, panaudojant paprastą cigaretę ar panaudojus įvairius paprastai buityje esančius daiktus. Tikslo platinti nepatvirtina ir liudytojos E. C., buvusios jo draugės, parodymai, nes ji teigė nemačiusi kasatoriaus apsvaigusio. Su šia liudytoja kasatorius draugavo trumpai, ji pati teisme patvirtino, kad per tokį laiką neįmanoma pažinti žmogaus. Be to, kasatorius nuosekliai parodė, kad susitikdamas su drauge nesisvaigindavo, nebūdavo parūkęs. Todėl jos parodymai negali įtikinamai pagrįsti išvados apie tai, kad jis nevartojo kanapių.

282.7.

29Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas kasatoriaus parodymus, kad narkotines medžiagas jis įsigijo savo reikmėms ir kad vartoja „žolę“ daug metų, nutylėjo teisme duotus liudytojo D. P. parodymus, kuriuose jis teigė, kad kasatorius vartojo kanapes, jis pats yra tai matęs. Šis teismas, siekdamas įrodyti tikslą platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, nuosprendyje nurodė, kad, be kitų įrodymų, buvo apklaustas D. P., tačiau, laikydamas šį veikos požymį tinkamai įrodytu, minėto liudytojo itin reikšmingų parodymų neaptarė.

302.8.

31Taigi byloje patikimai nenustatyta viena iš esminių aplinkybių, kuria remiantis konstatuotas tikslas platinti, t. y. faktas, kad kasatorius nevartojo narkotinių medžiagų. Priešingai – bylos įrodymai šią aplinkybę paneigia, todėl apeliacinės instancijos teismas ja negalėjo grįsti savo išvadų apie kasatoriaus kaltę padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką. Siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, turi būti neginčytinai nustatytas ne narkotinių medžiagų vartojimo faktas, bet tikslo jas platinti buvimas. Tai, ar byloje nustatytas ankstesnis tokio vartojimo faktas, savaime neleidžia konstatuoti narkotinių medžiagų disponavimo tikslo, nes tai yra tik viena iš aplinkybių, kurių pagrindu nustatomas tikslo platinti (ne)buvimas. Pirmiau išdėstyti argumentai rodo, kad teismai vertindami įrodymus padarė klaidų dėl jų pakankamumo ir patikimumo, kasatoriaus kaltę padarius inkriminuotą veiką grindė prielaidomis ir abejonėmis, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principą. Visi šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.

322.9.

33Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepaneigia kasatoriaus versijos, kad narkotines medžiagas įsigijo už labai žemą kainą Ispanijoje, tai buvo mažiausias kiekis, kurį buvo galima įsigyti, todėl nebuvo prasmės dalies jau įsigytų kanapių, už kurias buvo sumokėti pinigai, išmesti, nes bet kuriuo atveju kanapes nuolat rūkydavo, todėl būtų surūkęs, bet per ilgesnį laiką. Be didelio narkotinių medžiagų kiekio, kurs yra viena iš aplinkybių, rodančių galimą tikslo platinti buvimą, nėra jokių duomenų, kad jis būtų turėjęs tikslą jas platinti, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

343.

35Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika yra gerokai mažesnio pavojingumo už tipines minėto straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad BK 199 straipsnyje saugomoms vertybėms – ekonomikai ir verslo tvarkai, nebuvo padaryta reali žala: narkotinė medžiaga nebuvo skirta patekti į rinką išplatinti kitiems asmenims, ji buvo gabenama savo reikmėms, be to, kasatorius buvo sulaikytas pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo paimta, jo veiksmai buvo vienkartiniai. Tai rodo, kad BK 199 straipsnio 3 dalies kontekste vertinant įstatymo leidėjo tikslus, kasatoriaus atliktų veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei tipinių, šiuo BK straipsniu uždraustų veikų. (Cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-449-942/2016, 2K-64-303/2018, kuriose pasisakoma apie kaltininko asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo įvertinimą ir bausmės skyrimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas).

363.1.

37Tinkamam bausmės individualizavimui svarbu įvertinti ne tik sąlyginai mažesnį veikos pavojingumą, bet ir tinkamai įvertinti nuteistojo asmenybę. Kasatorius dirba, gerai apibūdinamas, yra neįgalus, šiuo metu yra patyręs rankos traumą, iki inkriminuojamų veikų padarymo Lietuvoje nebuvo teistas. Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas ankstesnius jo teistumus Lietuvoje ir užsienyje, nesigilino į šių teistumų pobūdį ir veikų padarymo laiką: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu kasatorius buvo pripažintas kaltu už veiką, kuri yra vėlesnė nei nagrinėjamoje byloje; už dalį veikų užsienyje jis yra baustas, tačiau abiejų instancijų teismai nuosprendžiuose nurodė, kad teistas, kai kuriais atvejais jo padaryti neteisėti veiksmai atitinka tik administracinio nusižengimo požymius (pavyzdžiui, nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę). Visuma kasatorių apibūdinančių aplinkybių paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jis yra pavojingas visuomenei ir kad jam turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Kasatoriaus asmenybės ir padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad būtų būtinybė skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai – su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ir su ja suderintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas leistų užtikrinti ne tik kasatoriaus nubaudimo, kaip vieno iš bausmės tikslų įgyvendinimą, bet ir kitų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma tai, kad bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-64-303/2018). Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu asmeniui pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už 99,889 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kontrabandą skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Šioje byloje nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, nulėmusių BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Tuo tarpu kasatorius už tai, kad gabeno net 50 kartų mažesnį kiekį daug silpnesnės narkotinės medžiagos, buvo nuteistas beveik dvigubai griežtesne laisvės atėmimo bausme. Toks teismų praktikos nevienodumas sukuria nuteistam asmeniui neteisingumo jausmą. Abiejų instancijų teismai, skirdami kasatoriui bausmę už nusikaltimą, nurodytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, juo labiau galutinę subendrintą bausmę, netinkamai ją individualizavo, nesilaikė visų bausmės skyrimui reikšmingų taisyklių.

384.

39Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

404.1.

41Pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas – suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-119/2011).

424.2.

43Kasatoriaus argumentai, kad jis neturėjo tikslo platinti disponuojamą didelį kiekį narkotinės medžiagos, yra siekis palengvinti savo teisinę padėtį, norint išvengti atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas ir net pripažinęs kai kuriuos įrodymus nepatikimais ir nesančiais neginčijamais, padarė pagrįstą išvadą, kad kiti bylos duomenys patvirtina, jog A. Š. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis), ne savo reikmėms tenkinti, o turėdamas tikslą jas platinti. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis automobilio apžiūros protokolu, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. Š. priklausančio automobilio „Mercedes Benz C220“ durelėse už vidinės apdailos rasti paslėpti 23 paketai apvynioti lipnia juosta, visuose paketuose yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 2 413,89 g, liudytojo E. S. parodymais, kad automobilio apžiūros metu suradus paslėptas narkotines medžiagas, A. Š. teigė, jog dalį kanapių būtų panaudojęs savo reikmėms (surūkęs), o kitą dalį – pardavęs, gyvenamosios vietos kratos protokolu, iš kurio matyti, kad jo namuose, automobilyje ar kitose vietose, priemonių ar įrankių, skirtų kanapėms vartoti nerasta, liudytojos E. C. parodymais, kad niekada nematė, jog jos draugas A. Š. būtų vartojęs narkotikus, 2018 m. sausio 29 d. narkotikų tyrimo testo rezultatu, patvirtinančiu, kad A. Š. organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Taip pat teismas įvertino, kad nuteistojo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad apie automobilyje rastas narkotines medžiagas ir kam jos priklauso, nežino, o teisme parodė – kad narkotines medžiagas pigiai nusipirko Ispanijoje sau vartoti, t. y. rūkyti. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, o teismo išvados padarytos BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenų šaltiniais.

444.3.

45Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad negalima tikėti liudytojo E. S. parodymais dėl išsakytų A. Š. teiginių automobilio apžiūros metu suradus paslėptas narkotines medžiagas, nes jie niekur neužfiksuoti. Pagal BPK 149 straipsnio 10 dalies nuostatas, pareigūnas kratos protokole turi nurodyti, kokie paimti daiktai ir dokumentai, ir aprašyti pagrindinius jų požymius. Taigi BPK nenustatyta, kad protokole būtų fiksuojami kokie nors asmens, pas kurį daroma krata, paaiškinimai. Tuo tarpu paties E. S. kaip liudytojo parodymai užfiksuoti tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokole, tiek ir teisiamojo posėdžio protokole. Liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymų davimą. Be to, šio liudytojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus.

464.4.

47Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl liudytojos E. C. parodymų. Reikšmingi šios liudytojos parodymai buvo įvertinti su kitais bylos įrodymais, tarpusavyje sugretinti. Pusės metų laikotarpis, kurį bendravo E. C. su nuteistuoju, nėra toks trumpas, kad kasatorius, kaip pats teigia, nuolat vartodamas narkotines medžiagas tokiais kiekiais, nebūtų kokiais nors savo veiksmais (tyčiniais ar neatsargiais) tą atskleidęs. Nagrinėjamoje byloje buvo laikomasi BPK 20 straipsnio 5 dalyje teisėjams nustatyto reikalavimo byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir patikrino visus byloje surinktus įrodymus ir jais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, ir nustatė, kad A. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tai, kad kasatoriui teismo išvados nepalankios, nesudaro pagrindo konstatuoti baudžiamojo įstatymo ar proceso pažeidimų.

484.5.

49Paskirdami A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą aštuoneriems metams (t. y. minimalią įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę), o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimą trejiems metams, teismai tinkamai individualizavo bausmes ir aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas pavojingų padarinių, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, kad jis praeityje teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Visa tai įvertinęs, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.

504.6.

51Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis įsigijo narkotines medžiagas tik savo reikmėms, o ne su tikslu platinti, kad narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta, be to, ji buvo sulaikyta, kitos nusikalstamos veikos kontekste nerodo mažesnio nusikalstamų veiksmų pavojingumo, juolab kad BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma už sąmoningą siekį už atlygį ar be jo narkotines medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nors šiuo atveju narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, tačiau tai, kad nuteistasis įgijo ir gabeno tokį didelį kiekį narkotikų turėdamas tikslą juos platinti, rodo padaryto nusikaltimo didesnį, o ne mažesnį pavojingumą.

524.7.

53Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias įtakos skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytą griežčiausią ir vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas minimalius jos dydžius. Bausmės už nusikalstamas veikas, buvo subendrintos apėmimo būdu.

544.8.

55Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų nuteistojo asmenybę ir jį apibūdinančius duomenis, ir padarė teisingą išvadą, kad išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje nėra ir laikė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus sankcijose už jo padarytas nusikalstamas veikas nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

564.9.

57Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų, o baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką nustatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

584.10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Š., teistam šešis kartus, nors ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda, padarymą paskirtos minimalios straipsnių sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės neprieštarauja teisingumo principui.

59III.

60Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

615.

62Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

636.

64Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis). Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė tokią išvadą, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. nevertino jų visumos, prioritetinę reikšmę suteikė liudytojo E. S. parodymams, neišdėstė motyvų dėl liudytojo D. P., kartu su A. Š. vykusiu į Ispaniją, parodymų vertinimo; be kita ko, jo kaltę išskirtinai grindė tik automobilyje rastu dideliu šių medžiagų kiekiu; kitų aplinkybių, teisiškai reikšmingų kvalifikuojančiam veiką požymiui „tikslui platinti“, nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, esmingai pažeidė įrodymų vertinimui ir nuosprendžio turiniui įstatymo keliamus reikalavimus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 2 dalis).

657. Reikalavimas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pagal kasacinio teismo praktiką šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

668. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kasatoriaus prieštaravimus dėl bylos įrodymų vertinimo ir proceso apeliacinės instancijos teisme eigos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau minėti baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti.

679. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013 ir kt.). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).

6810. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinį skundą, neatlikęs įrodymų tyrimo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Š. kontrabandos būdu gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2413,89 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas platinti. Tokią išvadą teismas pagrindė iš dalies paties A. Š. parodymais; liudytojo E. S., atlikusio automobilio kratą, parodymais bei liudytojos E. C. (A. Š. draugės) parodymais apie tai, kad jai nebuvo žinomas faktas apie A. Š. narkotinių medžiagų vartojimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas dalį įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Š. kaltę (liudytojų D. M., G. L., bendravusių telefonu su A. Š., jam automobiliu įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją su narkotinėmis medžiagomis; T. R., atlikusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, automobilio kratą, parodymus) vertino kaip nepatikimus ir juos atmetė. 11. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsietai vertino bylos įrodymus, nesusiejo jų į vieną loginę seką, nepatikrino nuteistojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, nepašalino juose esančių prieštaravimų, neišdėstė nuosprendyje motyvų dėl dalies įrodymų vertinimo, nepadarė įrodymų visumą apibendrinančių išvadų. 11.1. Teismas nuteistojo A. Š. parodymų dalį, kuria jis teisme pripažino gabenęs įsigytą didelį kiekį narkotinių medžiagų, laikė patikimais įrodymais, kitus jo parodymus (tarp jų ir duotus ikiteisminio tyrimo metu) vertino kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją. Tokia teismo išvada padaryta išsamiai neištyrus viso proceso metu duotų A. Š. parodymų, nepašalinus juose esančių esminių prieštaravimų, nepatikrinus jų BPK 276 straipsnio tvarka (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju teigė, jog apie automobilyje rastas kanapes nieko nežino, galimai jos buvo įdėtos Ispanijoje autoservise jam palikus automobilį remontui – t. 3, b. l. 35-37; pirmosios instancijos teismo posėdyje A. Š. parodė, jog rastas narkotines medžiagas automobilio durelėse jis pats paslėpė; jas įsigijo Ispanijoje pas pažįstamus asmenis; narkotines medžiagas pirko tik savo asmeniniam vartojimui; pirko didelį kiekį, kadangi mažesnio kiekio pardavėjas nesutiko parduoti; be kita ko pripažino, kad kelionei skolindamasis automobilį iš brolio, domėjosi apie galimybę jame padaryti slėptuves – t. 4, b. l. 95-96; tikslą platinti teisme A. Š. neigė – t. 4, b. l. 121-122). 11. 2. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kitus įrodymus, padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas, kaip kaltinančius įrodymus vertino policijos pareigūno liudytojo E. S. parodymus, kuriuose jis teigė, jog atliekant A. Š. automobilio kratą ir radus minėtas narkotines medžiagas, A. Š. pripažino, jog dalį įsigytų ir automobilio durelėse gabentų kanapių jis būtų surūkęs pats, kitą dalį – pardavęs (t. 4, b. l. 101-102). Kita vertus, grįsdamas A. Š. kaltę šio liudytojo parodymais, padarė sau prieštaraujančią išvadą, kad A. Š. gabeno visą (didelį) kiekį narkotinių medžiagų tikslu platinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-315-139/2015). Nagrinėjamoje byloje teismas netyrė šios aplinkybės, galinčios turėti reikšmės veikos kvalifikavimui. 11. 3. Be to, teismas pripažindamas kaltinančiais įrodymais liudytojo E. S. parodymus, jog dalis narkotinių medžiagų buvo gabenama savo reikmėms, kita – turint tikslą platinti, tuo pačiu nustatė, jog pats A. Š. narkotinių medžiagų niekada nevartojo (liudytojos E. C. parodymai, specialisto išvada), taip pat padarydamas viena kitai prieštaraujančias išvadas. 11. 4. Kasatorius pagrįstai teigia, jog byloje nebuvo ištirti ir liudytojų D. M., G. L. parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip kaltinantys įrodymai, o apeliacinės instancijos teismo, kaip neturintys įrodomosios reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti minėtus asmenis, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. Š. yra nuteistas ne už narkotinių medžiagų pardavimą, o už jų disponavimą turint tikslą parduoti. 11. 5. A. Š. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksuojamas jos turinys (t. 2, b. l. 21). Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo dieną - 2018 01 23 - 12 val., tik įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, A. Š. skambino D. M. ir G. L. (t. 2, b. l. 31-34). Iš pokalbių turinio matyti, kad A. Š. nedelsiant norėjo su jais susitikti, derino susitikimo laiką. Be kita ko, nustatyta ir tai, kad su šiais asmenimis A. Š. bendravo ir prieš išvažiuodamas į Ispaniją. Šie asmenys buvo apklausti liudytojais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 155-156; 164), tačiau jie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, apsiribota ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojo D. M. duotų parodymų perskaitymu skelbiant bylos medžiagą (BPK 290 straipsnio 1 dalis), nors nuosprendyje nurodyta, kad jų parodymai (neaišku kokiu pagrindu) paskelbti BPK 276 straipsnio tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas D. M., kviečiamas į 2018 10 29 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, kaip nurodyta pateiktame prašyme, dėl komandiruotės į Varėną (t. 4, b. l. 89). Teismas jokio sprendimo dėl liudytojo D. M. pakartotinio šaukimo į teismą nepriėmė. Liudytojas G. L. į teismo posėdį iš viso nebuvo kviečiamas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. Š. kaltės disponavus narkotinėmis medžiagomis turint tikslą platinti nuosprendyje grindė ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir jų telefoninių pokalbių su A. Š. įrašais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neištaisė šios pirmosios instancijos procesinės klaidos. Teismas, neapklausęs šių asmenų apie telefoninių pokalbių su A. Š. turinį, padarė išvadą, jog minėti pokalbiai yra neinformatyvūs, neturintys įrodomosios reikšmės. Nustatytos aplinkybės rodo, kad byloje nebuvo tiesiogiai ištirtos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, liko neišsiaiškinta, ar A. Š. buvo susitaręs su minėtais liudytojais kaip vartotojais dėl gabenamų narkotinių medžiagų platinimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas policijos pareigūno liudytojo T. R. (atlikusio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus) parodymus, padarė išvadą, kad minėtam liudytojui klausantis telefoninių pokalbių tik susidarė įspūdis, jog A. Š. bendravo su D. M. ir G. L. apie narkotinių medžiagų platinimo (pardavimo) aplinkybes. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paremta tik spėjimu. Teismas dėl telefoninių pokalbių turinio vertinimo turėjo daryti konkrečias išvadas tik juos tiesiogiai ištyręs bei susiejęs į vieną loginę seką su bylos įrodymų visetu. 11.6.Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas neišdėstė jokių motyvų dėl kitų įrodymų vertinimo (liudytojo D. P., kartu vykusio su A. Š. į Ispaniją, parodymai), nors apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl šio liudytojo parodymų vertinimo. 11.7. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nevertino liudytojo, nuteistojo A. Š. brolio, V. Š. parodymų, kurie nebuvo tinkamai ištirti ir pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas V. Š. kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyko, elektroniniu paštu teismą informavo, kad į 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdį atvykti negali dėl darbinės komandiruotės į užsienį (t. 4, b. l. 88), teismas klausimo dėl šio liudytojo apklausos kito posėdžio metu nesprendė, paskelbė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kartu su bylos medžiaga (BPK 290 straipsnis) (t. 4, b. l. 104), nuosprendyje jais grindė A. Š. kaltę bei nurodė, jog šio liudytojo parodymai patikrinti BPK 276 straipsnio tvarka (t. 4, b. l. 145). Kartu su šio liudytojo parodymais teismas A. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais pripažino ir jų (A. Š. ir V. Š.) telefoninių pokalbių, vykusių prieš A. Š. išvykstant į Ispaniją, įrašais (t. 2, b. l. 28-31), iš kurių turinio matyti, jog buvo kalbama apie galimą slėptuvių automobilyje įrengimą, tam tikrų ertmių atidarymą. Apeliacinės instancijos teismas šios procesinės klaidos taip pat neištaisė, nesprendė klausimo dėl liudytojo V. Š. apklausos, siekiant ištirti minėto telefoninio pokalbio turinį bei išsiaiškinti su juo susijusias bylai reikšmingas aplinkybes. 12. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. Š. kaltės, padarius jam nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad sprendžiant nutartyje nurodytus klausimus turi būti vertinami ne tik veikos kvalifikavimo klausimai, bet ir įrodymai dėl faktinių aplinkybių tinkamo nustatymo, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 13. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl nuteistojo A. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs A. Š. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 260 straipsnio 2 dalies pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, turės pasisakyti ir dėl bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

70Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskirta subendrinta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199... 4. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 7. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. A. Š. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.... 12. II.... 13. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. 2.... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 16. 2.1.... 17. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 2 dalis,... 18. 2.2.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių pašalinti... 20. 2.3.... 21. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Š. kaltės... 22. 2.4.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs pirmiau nurodytus įrodymus kaip... 24. 2.5.... 25. Darydamas išvadą, kad buvo tikslas platinti, teismas rėmėsi liudytojo E. S.... 26. 2.6.... 27. Dar viena aplinkybė, kuria remdamasis teismas grindė tariamą kasatoriaus... 28. 2.7.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas kasatoriaus parodymus, kad... 30. 2.8.... 31. Taigi byloje patikimai nenustatyta viena iš esminių aplinkybių, kuria... 32. 2.9.... 33. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepaneigia kasatoriaus versijos, kad... 34. 3.... 35. Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika yra gerokai mažesnio pavojingumo už... 36. 3.1.... 37. Tinkamam bausmės individualizavimui svarbu įvertinti ne tik sąlyginai... 38. 4.... 39. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 40. 4.1.... 41. Pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo... 42. 4.2.... 43. Kasatoriaus argumentai, kad jis neturėjo tikslo platinti disponuojamą didelį... 44. 4.3.... 45. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad negalima tikėti liudytojo E. S.... 46. 4.4.... 47. Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl liudytojos E. C. parodymų. Reikšmingi... 48. 4.5.... 49. Paskirdami A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą... 50. 4.6.... 51. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis įsigijo narkotines medžiagas tik... 52. 4.7.... 53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias įtakos... 54. 4.8.... 55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo... 56. 4.9.... 57. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo... 58. 4.10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Š.,... 59. III.... 60. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 61. 5.... 62. Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl BPK 20... 63. 6.... 64. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad jis disponavo... 65. 7. Reikalavimas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes yra įrodymų vertinimas... 66. 8. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus... 67. 9. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino,... 68. 10. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...