Byla 1A-295-530/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiajai A. B. ir jos atstovei advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. paduotą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:

2- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu;

4- per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

5- 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

6Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme V. B. išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 8 d. 09.00 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 14.34 val. (dvi paros), viena sulaikymo para prilyginta dviem laisvės apribojimo dienoms.

7Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 64,14 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 14 centų) žalos atlyginimo.

8Priteista iš V. B. 183,06 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Eur 6 centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai A. B..

9Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12V. B. 2019 m. birželio 8 d. apie 03:00 val. pobūvių salės patalpose, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. B., tai yra tyčia ne mažiau kaip vieną kartą delnu sudavė jai į veidą bei rankomis spaudė jos abiejų rankų riešus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų kraujosruvų akių srityje bei rankose, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

132.

14Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B., pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: 1) pripažinti V. B. kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams; 2) laiduotoju paskirti D. S.; 3) baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

152.1.

16Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. B. kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau visiškai nepagrįstai esant visoms BK 40 straipsnio sąlygoms ir pagrindui netaikė minėtojo straipsnio nuostatų ir neatleido V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje pažymėjo, kad: „Teismas įvertinęs jau aptartas aplinkybes, daro išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kadangi atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reikalingas visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas. Šiuo atveju kaltinamasis įvykio aplinkybes ir savo elgesio priežastis nurodė kiek kitaip nei nukentėjusioji, teismo vertinimu, siekdamas palengvinti savo padėtį, todėl pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra". Pažymėtina, kad esminės veikos padarymo aplinkybes V. B. pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, t. y. pripažino, kad sudavė sutuoktinei, nurodė suduotų smūgių kiekį ir mechanizmą, kas visiškai atitinka ir kaltinamajame akte jam inkriminuotas aplinkybes. Būtent nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės, kad jai sudavė per ausis, ko pasėkoje atsirado sužalojimai veide neatitinka nei V. B. pareikšto kaltinimo, nei byloje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodomo sužalojimų susidarymo mechanizmo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas iš esmės laikė V. B. parodymus nenuoširdžiais, nes jis nurodė kitokius neteisėtų veiksmų motyvus negu nukentėjusioji. Pastaroji nurodė, kad buvo smurtauta iš esmės kilusio žodinio konflikto pasėkoje, kuris kilo dėl turtinių dalykų. Tuo tarpu V. B. nurodė ir dar kartą tvirtina, jog jo netinkamą elgesį išprovokavo nukentėjusios kalbos apie savižudybę. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo, tad teismas visiškai nepagrįstai tai sureikšmino. V. B. nurodytas aplinkybes, apie veiksmų motyvus patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent: 1) nukentėjusioji iki įvykio buvo pristatyta ir paguldyta į gydymo įstaigą ir dieną joje praleido dėl psichikos sveikatos sutrikimų, ją išleidus iš gydymo įstaigos pastarajai buvo paskirti vartoti vaistai; 2) po įvykio nukentėjusioji bandė nusižudyti, ko pasėkoje kurį laiką buvo gydoma dėl psichikos sveikatos sutrikimų specializuotoje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai dėl neaiškių priežasčių prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo V. B. prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu, ko pasėkoje pripažino, jog nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

172.2.

18Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijamame nuosprendyje teismas pažymėjo: „Galimas laiduotojas D. S. teismo posėdyje nurodė, jog yra kaltinamojo draugas, bendrauja apie dešimt metų, gerai sutaria, pasikalba, matosi tris ar keturis kartus per mėnesį. Teismo vertinimu šis asmuo neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad apie įvykusio konflikto aplinkybes galimas laiduotojas kaltinamojo nebuvo informuotas, galimas laiduotojas netgi nepažįsta kaltinamojo sutuoktinės, nors jie bendrauja ilgą laiką, be to, skiriasi ir kaltinamojo bei galimo laiduotojo nurodytos aplinkybės, susiję su jų bendravimo dažnumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas V. B. netaikytinas". Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme galimas laiduotojas D. S. nurodė, jog iš V. B. sužinojo, kad jis smurtavo prieš sutuoktinę, kur vyko konfliktas. Tad visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, jog laiduotojas nežinojo apie įvykusio konflikto aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad visiškai nepagrįstas ir nelogiškas teismo argumentas, kad laiduotojas šiuo atveju yra netinkamas, nes jo nepažįsta nukentėjusioji. Svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nereikalauja, kad būtų nustatytas kažkoks ryšys tarp nukentėjusiojo ir potencialaus laiduotojo. Šiuo atveju būtina nustatyti ryšį tarp kaltinamojo ir potencialaus laiduotojo, kadangi pastarasis savo asmeninėmis savybėmis turi daryti įtaką kaltinamajam, o laiduotojo ryšys su nukentėjusiąja neturi jokios reikšmės bei taikant BK 40 straipsnio nuostatas yra teisiškai nereikšmingas. Pažymėtina ir tai, jog BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, jog laiduotojo kandidatūra turi tikti nukentėjusiajai, tad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino nukentėjusiosios ir galimo laiduotojo santykį.

192.3.

20Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas galimo laiduotojo D. S. prašymas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. S. atsakomybėn. Šis asmuo buvo apklaustas teismo posėdžio metu, bet ginčijamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje šio liudytojo parodymai nėra nurodomi, kas laikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Pažymėtina, kad teismas visiškai nevertino ir motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakė dėl šio asmens charakterizuojančių duomenų (teistumų, administracinių nusižengimų, gyvenime vykdomos veiklos, požiūrio į V. B. veiksmus dėl kurių buvo teisiamas ir kt.), nors šie duomenys yra vieni iš esminių sprendžiant klausimą dėl laiduotojo kandidatūros tinkamumo. Pažymėtina, kad D. S. neteistas, dirbantis, turintis šeimą, gyvenime besilaikantis aukštų moralinių elgesio standartų. V. B. ir D. S. yra draugai jau daug metų ir per šiuos metus D. S. visuomet buvo pavyzdys V. B. gyvenime. Pažymėtina, kad D. S. tiek pagal savo asmenines savybes, tiek pagal jų tarpusavio ryšį turi galimybę daryti įtaką V. B., todėl yra tinkamas laiduotojas.

213.

22Teismui pateikta 2020 m. gegužės 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog A. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. ( - ).

234.

24Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis palaikė ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Loreta Daukšienė nesutiko su apeliaciniu skundu, teigdama, kad apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

255.

26Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

276.

28Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu V. B. skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, nesutikti su V. B. kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme ar abejoti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, teisinio pagrindo neturi, todėl šie klausimai šiame nuosprendyje neanalizuotini. Apeliaciniame V. B. skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant visoms BK 40 straipsnio sąlygoms ir pagrindui teismas visiškai nepagrįstai netaikė minėtojo straipsnio nuostatų ir neatleido V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam netaikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimu.

297.

30BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

318.

32Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013 ir kitos). Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

339.

34Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

3510.

36Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Iš 2019 m. birželio 8 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad V. B. neigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios būtų vykęs konfliktas, kurio metu A. B. atžvilgiu jis būtų panaudojęs smurtą (1 t., b. l. 112-113). Tačiau 2019 m. rugsėjo 5 d. V. B. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 122-123). Nuteistasis tai patvirtino ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 191-193). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nors V. B. įvykio aplinkybes ir savo elgesio priežastis nurodė kiek kitaip nei nukentėjusioji, tačiau nurodytos esminės veikos padarymo aplinkybės atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą. Aplinkybė, kad V. B. nurodė kitokius neteisėtų veiksmų motyvus negu nukentėjusioji, nepaneigia teismo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo fakto reikšmės. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) 2007 m. birželio 28 d. apžvalga), įtvirtindami, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

3711.

38Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

3912.

40Nagrinėjamu atveju, nuteistojo V. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyvią tiesą ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad kelis kartus delno apatine dalimi sudavė jai per kaktą, gali būti, kad buvo suėmęs ir suspaudęs A. B. rankų riešus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (1 t. , b. l. 122-123). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė (1 t. b. l. 191-192), taip pat atsiprašė baigiamųjų kalbų metu (2 t., b. l. 15). Pažymėtina, kad V. B. sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo, savo elgesio priežastis nurodė kiek kitaip nei nukentėjusioji. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog V. B. elgesys neatitinka sąlygą, įtvirtintą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

4113.

42Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. B. padaryta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad jis anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, turtinė ar neturtinė žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, jos nustatytos ir įrodytos byloje esančiais duomenimis. Nors administracine tvarka baustas ne kartą, tačiau visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu nėra pagrįsto manymo, kad V. B. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečioji būtina nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, V. B. atžvilgiu yra.

4314.

44Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

4515.

46Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. pateikė prašymą atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 179-180). Teisėjų kolegijų pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog D. S. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam.

4716.

48Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje D. S. nurodė, kad V. B. pažįsta ne vieną dešimtmetį, nuteistasis atvažiuoja į jo darbovietę, pasikalba, kartais važiuoja ralio varžybų pažiūrėti, kurios vyksta 2-3 kartus per metus. Šeimomis nebendrauja. D. S. mano, kad gali padaryti teigiamą įtaką V. B., nes pats turi šeimą, sėkmingai vedęs, neteistas, gali morališkai ir psichologiškai padėti, neigiamai vertina tokį V. B. elgesį. D. S. po įvykio kalbėjosi su V. apie tai, kas atsitiko (1 t. b. l. 179-180), ši aplinkybė D. S. patvirtinta ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 196-197).Tačiau galimo laiduotojo ryšys su apeliantu yra per menkas kad pastarasis galėtų daryti kokį tai poveikį V. B.. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kad V. B. teigė su D. S. bendrauja 2-3 kartus per savaitę, kai tuo tarpu D. S. nurodo 3-4 kartus į mėnesį, tai irgi leidžia abejoti laiduotojo galimybėmis įtakoti nuteistojo elgesį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji nepažįsta D. S., nors kaip teigia apeliantas nėra būtina nustatyti ryšį tarp nukentėjusiosios ir potencialaus laiduotojo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji buvo V. B. sutuoktinė, jie ilgą laiką gyveno kartu ir neįtikinama, kad apie ilgametį bendravimą būtų nežinojusi sutuoktinė, jeigu jis toks būtų buvęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad D. S. gali turėti išimtinai teigiamą įtaką V. B. atžvilgiu. Be to būtina atsižvelgti ir į tai, kad ir pats asmuo siekiantis būti laiduotoju nėra išimtinai teigiama asmenybė, jis du kartus buvo baustas administracine tvarka, tai reiškia jog praeityje buvo nusižengęs įstatymui.

4917.

50Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste D. S. nėra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Šiuo atveju V. B. yra brandaus amžiaus (46m.), turintis gyvenimišką patirtį asmuo, todėl teigti jog jam reikalinga tolimesnė elgesio korekcija, padedant asmeniui neturinčiam tam tikrų specialių žinių, taip pat nėra teisinio pagrindo.

5118.

52Nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neprašo peržiūrėti bausmės skyrimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ši klaida ištaisytina. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažįsta savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų. Kaltinamajame akte siūloma pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamajame posėdyje V. B. teigė, jog jis pripažįsta savo kaltę ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios, patvirtino kad sudavė du kartus per veidą, spaudė rankų riešus. Neneigė kilusių pasekmių. Tai rodo, jog V. B. nuosekliai nurodė, kad pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus ir kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. B. apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jos nemotyvavo, tik aptariant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl laidavimo pasisakė, kad kaltinamasis įvykio aplinkybes ir savo elgesio priežastis nurodė kiek kitaip nei nukentėjusioji. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad V. B. nurodė kitas smurtavimo priežastis, nei buvo nurodžiusi nukentėjusioji, šiuo atveju įtakos neturi, nes nusikalstamos veikos motyvai, paskatos lėmusios nusikalstamą veiką nėra reikšmingi veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnį. Spręsdamas dėl bausmės dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė bei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo vidurkis (vieneri metai). BK 61 straipsnyje numatyta, jog parinkdamas skiriamos bausmės dydį, teismas vertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Taigi, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtą mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmę, vertinti šią apylinkės teismo paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra teisinio pagrindo.

5319.

54Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje 2020 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodoma, kad antrinę teisinę pagalbą A. B. teikusios advokatės Loretos Daukšienės darbo užmokestis yra 78,72 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai 72 ct). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių (du posėdžiai), kuriame dalyvavo nukentėjusiosios atstovė pripažintina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56V. B. apeliacinį skundą atmesti.

57Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nuosprendį ir pripažinti nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

59Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai... 3. - būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai tai susiję su... 4. - per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;... 5. - 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti... 6. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu,... 7. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas iš... 8. Priteista iš V. B. 183,06 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Eur 6... 9. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirta kardomoji priemonė –... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. V. B. 2019 m. birželio 8 d. apie 03:00 val. pobūvių salės patalpose, ( - ),... 13. 2.... 14. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m.... 15. 2.1.... 16. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. B.... 17. 2.2.... 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijamame nuosprendyje teismas... 19. 2.3.... 20. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas galimo laiduotojo D. S. prašymas... 21. 3.... 22. Teismui pateikta 2020 m. gegužės 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės... 23. 4.... 24. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas... 25. 5.... 26. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.... 27. 6.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 29. 7.... 30. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 31. 8.... 32. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro... 33. 9.... 34. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios... 35. 10.... 36. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada,... 37. 11.... 38. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką... 39. 12.... 40. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo V. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo... 41. 13.... 42. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40... 43. 14.... 44. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi... 45. 15.... 46. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. pateikė prašymą atleisti... 47. 16.... 48. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje D. S. nurodė, kad V. B.... 49. 17.... 50. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad... 51. 18.... 52. Nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neprašo peržiūrėti bausmės... 53. 19.... 54. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. V. B. apeliacinį skundą atmesti.... 57. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nuosprendį... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 59. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....