Byla 1A-153-197/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistajam V. I. ir jo gynėjui advokatui Atui Moliui, juridinio asmens UAB „( - )“ atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, juridinio asmens UAB „( - )“ atstovui advokatui Viktorui Firsovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P., nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ atstovės advokatės S. S., nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ atstovės advokatės J. S. bei nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), 222 straipsnio 1 dalį ( dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), ir nubaustas: -

4pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; -

5pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

7Į V. I. paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 20 d. (t. y. dvi dienos), kurios prilygintos viena sulaikymo diena 2 MGL dydžio baudai ir V. I. paskirta galutinė bausmė 196 MGL (7 381,36 Eur) bauda.

8UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

9UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

10V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo) – išteisintas jam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

11Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš V. I. ir UAB „( - )“ 4 923 Eur bei solidariai iš V. I. ir UAB „( - )“ 4874 Eur (AB banko „Swedbank“ Kauno regiono skyrius, a/s ( - )).

12Paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. I. turtui ir sąskaitoms bei UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sąskaitoms iki nuosprendžio įvykdymo.

13Tuo pačiu nuosprendžiu V. I. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB „( - )“ pelną pateikimo), BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB „( - )“ pelną pateikimo), UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

15I.

16Bylos esmė

171.

18V. I. ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „( - )“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia, organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

191.1.

20nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, bei žinodamas, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iš fizinių asmenų, už automobilių nuomą, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

211.2.

22pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 2 dalies nuorodą: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 (toliau – ĮFAĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, nes:

23- nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 34 367,18 Eur ir 2016 metais neapskaitė 7 721,44 Eur piniginių lėšų;

24- 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio, be to nedeklaravo iš viso 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

252.

26V. I. ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaune veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „( - )“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

272.1.

28V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“ direktoriumi bei žinodamas, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iš fizinių asmenų, už automobilių nuomą, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. , organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

292.2.

30pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuoroda, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama;...3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus., 14 straipsnio 2 dalies nuorodą:“ 2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, nes:

31- nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 39 863,81 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 31 704,63 Eur ir 2016 metais neapskaitė 8 159,18 Eur piniginių lėšų;

32- 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už automobilių nuomą gautų pajamų iš viso 30 806 Eur, taip pat minėtoje ataskaitoje sumažino bendrovės pelną 30 806 Eur ir nedeklaravo 1 650 Eur pelno mokesčio. 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įvertinus neapmokestinamas pajamas – 1 615 Eur, tyrimo metu paskaičiuotą mokėtiną PVM – 899 Eur ir 2014 metų nuostolį – 5 390 Eur, nedeklaravo1 300 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

333.

34V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį UAB, „( - )“ ir UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

353.1.

36nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 42 088,62 Eur.

373.2.

38nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 39 863,81 Eur.

394.

40Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu konstatavo, kad V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo) išteisinamas, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

414.1.

42Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taksi automobilių nuomininkai mokėjo V. I. didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB ,,( - )“ bei UAB ,,( - )“. V. I., gavęs iš nuomininkų didesnes nei numatyta nuomos sutartyse pinigų sumas, jų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nes turėjo tikslą netinkamai tvarkant bendrovių buhalteriją slėpti (nemokėti) valstybei mokesčių ar juos mokėti mažesnius, tačiau neturėjo tyčios pasisavinti bendrovėms priklausantį turtą.

434.2.

44Apygardos teismas konstatavo, kad V. I. ne vienerius metus vykdė automobilių nuomos veiklą per abi įmones, turėjo 26 automobilius, jie nebuvo nauji, galimai pakliūdavo į autoįvykius, todėl neabejotinai turėjo būti remontuojami. Tai, jog automobiliai būdavo remontuojami ne tik nuomininkų bet ir nuomotojo lėšomis patvirtino apklausti liudytojai, pats V. I., slapto sekimo metu gauti duomenys, specialistės išvada, kurioje nurodyta, jog įmonė turėjo sąnaudų.

454.3.

46Kaltinimo inkriminuojama pasisavintų pinigų suma paskaičiuota darant prielaidą, kad visi nuomininkai mokėjo ne mažiau kaip 100 Eur per savaitę. Teismas negalėjo tiksliai nustatyti, kokios sumos buvo mokamos V. I., nes teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo tiksliai paaiškinti pokalbių turinio, kuris buvo užfiksuotas Kriminalinės žvalgybos metu klausantis V. I. pokalbių, nes praėjo daugiau kaip dveji metai nuo įvykio. Dėl šių priežasčių abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškino kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

474.4.

48Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas galimas neapskaitytų lėšų panaudojimas bendrovės veikloje, o sprendžiant, jog V. I. pasisavino bendrovėms priklausančias lėšas ir tuo padarė joms turtinę žalą, nebūtų pagrindo daryti išvados, jog jis veikė bendrovės interesais siekiant mokėti mažiau mokesčių ir nebūtų pagrindo juridinių asmenų atsakomybei.

49II.

50Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

515.

52Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo :

53V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

54-

55pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ piniginių lėšų pasisavinimas) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

56-

57pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ piniginių lėšų pasisavinimas) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

58Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

59Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir V. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. V. I. įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

60Paskirti BK 682 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar verstis taksi paslaugas bei automobilių nuomą teikiančia veikla per visą bausmės atidėjimo laikotarpį atėmimą.

61Paskirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos įgytą turtą – 81 952,43 Eur.

626.

63Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. I. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) naikintinas ir turi būti priimtas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

646.1.

65Pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia, todėl būtina nustatyti tyčios turinį, t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr.2K-382-489/2015).

666.2.

67V. I. neigė gaudavęs didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. Teisminio nagrinėjimo metu V. I. neparodė, kad minėtų įmonių automobiliai buvo tvarkomi (remontuojami) neišrašant šioms paslaugoms apskaitos dokumentų, kad be apskaitos dokumentų gautos lėšos būtų naudojamos įmonės reikmėms teisminio nagrinėjimo metu neparodė nei vienas apklaustas liudytojas. Priešingai, apklausiamas kaltinamuoju V. I. parodė, kad pagal sutartį vairuotojai remontuodavo automobilį, jeigu tai buvo smulkūs gedimai, o jeigu rimti, tai remontu užsiėmė įmonės. Prie smulkaus gedimo priskirtų starterio, generatoriaus remontą. Stambūs gedimai – variklio gedimas, greičių dėžės keitimas arba avarija.

686.3.

69Iš byloje esančios FNTT prie ir VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sąnaudas 8 858 Eur. FNTT prie ir VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sąnaudas 8 188 Eur.

706.4.

71Liudytoja A. M. – UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vyriausioji buhalterė nurodė, jog 2015 metais įmonių apskaitoje apskaitytos pajamos buvo gautos už automobilių nuomą. Išlaidos buvo už automobilių remontus, eterio nuomą, automobilių draudimus ir kita.

726.5.

73Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad turėtas remonto paslaugas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ įsigijo iš bendrovėje apskaitytų piniginių lėšų, todėl pagal teismų praktiką nenustačius V. I. sumanymo disponuoti iš automobilius nuomojusių asmenų gautas pinigines lėšas bendrovių naudai (interesams), jo veikas pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), ir tokiu atveju neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovių poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovių UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo V. I. padarytoje veikoje.

747.

75Prokuroro nuomone, V. I., pripažinus jį kaltu dėl turto pasisavinimo, gali būti taikoma BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi kaltinime nurodytu laikotarpiu, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o atsižvelgus į nusikalstamų veikų aplinkybes, jam turi būti taikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas bei atėmimas teisės bei uždraudimas per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar verstis taksi paslaugas bei automobilių nuomą teikiančia veikla.

768.

77Nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „( - )“ buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir iš UAB „( - )“ priteistas civilinis ieškinys, ir UAB „( - )“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, o valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmesti.

789.

79Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė iš viso 39 863,81 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais.

8010.

81Pagal suformuotą teismų praktiką juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, tačiau net ir tais atvejais, kai fizinio asmens kaltė yra nustatyta, sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti juridinio asmens kaltę, ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens suinteresuotumo (naudos gavimas, jos interesų užtikrinimas), t. y. juridinio asmens savininkas ar akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, suvokė šio fizinio asmens nusikalstamus veiksmus ir skatino arba suvokė ir juos toleravo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010).

8210.1.

83Byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad juridinio asmens akcininke A. I. žinojo apie kokius nors galimus nusikalstamus juridinio asmens vadovo veiksmus (jeigu tokie ir buvo) ir juos skatino, ar suvokė ir juos toleravo. Tokių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog UAB „( - )“ akcininke buvo V. I. žmona, kuri iš esmės niekaip negalėjo įtakoti įmonės veiklos. Teismo išvada, jog faktinis bendrovės savininkas buvo V. I. prieštarauja byloje surinktiems duomenims, yra grindžiama tik prielaidomis, todėl netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl UAB „( - )“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai juridinio asmens vadovo (fizinio asmens) kaltę, savaime perkėlė ir juridiniam asmeniui UAB „( - )“.

8410.2.

85Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, už objektyvią tiesą priėmė specialistės išvadą dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus, kuri buvo grindžiama prielaidomis, nes byloje nėra duomenų, kad UAB „( - )“ nuomininkai mokėjo daugiau negu numatyta nuomos sutartyje, kuri yra sąlyginė. Be to, specialistė Z. P. parodė, kad jai kilo abejonių kaip reiktų atlikti skaičiavimus, tarėsi šiuo klausimu su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja ir pastaroji jai nurodė, kad reikia skaičiuoti, kad visi automobilius nuomojantys vairuotojai mokėjo didesnes sumas nei buvo nurodyta nuomos sutartyse. Specialistė taip pat nurodė, jog jeigu tyrėjos užduotis būtų suformuluota kitaip, tai ir išvada būtų kitokia. Taigi akivaizdu, kad specialistė išvadas padarė ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų objektyvių duomenų bei įmonės finansinių dokumentų pagrindu, bet jai kaip specialistei suformuluotoje užduotyje nurodytos informacijos pagrindu. O tokia specialisto išvada, kuri yra paremta nepatikimais duomenimis negali būti laikoma pagrįsta ir objektyvia. Taip pat specialistė pažymėjo ir tai, jog įmonės buhalterinė dokumentacija buvo vesta teisingai, jokių pažeidimų ji nenustatė. Tačiau ji atsižvelgė į tyrėjos užduotyje nurodytą informaciją (kad UAB „( - )“ automobilius nuomoję vairuotojai mokėjo kas savaitę daugiau nei nurodyta nuomos sutartyje), ir padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė iš viso 39 863,81 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais, iš jų: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neapskaitė 31 704,63 Eur piniginių lėšų ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. neapskaitė 8 159,18 Eur, dėl ko visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8610.3.

87Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44, 20 straipsnių nuostatas ir nesivadovavo suformuota teismų praktika BPK 20 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2016), todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl UAB „( - )“ kaltės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

8811.

89Gynėja nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė civilinį ieškinį valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei tvarkant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29- 942/2016, Nr. 2K-308-697/2016). Gynėjo nuomone nėra priežastinio ryšio tarp BK 222 straipsnio 1 dalies ir žalos valstybei, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo buvo išteisintas. Todėl nuosprendis šioje dalyje dėl UAB „( - )“ turi būti panaikintas.

9012.

91Nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „( - )“ (j. a. k. ( - )) buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir UAB „( - )“ (j. a. k. ( - )) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, o civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį – atmesti.

9213.

93Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl UAB „( - )“ iš esmės rėmėsi neobjektyviais, nepalygintais duomenimis ir prielaidomis. Dėl to nepagrįstai nustatė, jog UAB „( - )“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų bei 2015 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio ir 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio.

9413.1.

95Visi teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartis su UAB „( - )“, t. y. G. I., R. D., A. B., S. P., A. T., S. S., G. K., R. J., A. S., M. V., R. V., E. V., V. J., nurodė, kad jie visada mokėjo tik tas sumas, kurios buvo nurodytos nuomos sutartyse, už visas mokėtas sumas V. I. išduodavo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitas ir pajamų orderius. Nei vienas iš jų nepatvirtino nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, jog būtų mokėję didesnį nuomos mokestį nei nustatyta sutartyse. Kiti nurodyti asmenys, kurie tiriamu laikotarpiu buvo sudarę nuomos sutartis su UAB „( - )“, t. y. M. A., D. M., R. Ž., T. T., L. R., Ž. M., S. G., N. S., G. G., - nebuvo apklausti, jų parodymai nebuvo ir negalėjo būti vertinami.

9613.2.

97Specialisto išvada Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų grindžiama užduotyje pateiktais duomenimis apie nuomininkų sumokėtas sumas V. I., t. y. visi automobilių nuomininkai mokėjo nuo 100 Eur iki 115 Eur per savaitę, nors tai prieštarauja jau pirmiau aptartiems liudytojų parodymams. Gynėjos nuomone, specialistė negalėjo atlikti paskaičiavimų dėl M. A., D. M., R. Ž., T. T., L. R., Ž. M., S. G., N. S., G. G., nes jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, teisme, apie juos nėra jokių duomenų ir kriminalinės žvalgybos tyrime. Dėl šių priežasčių specialisto išvadoje nepagrįstai paskaičiuota 8 003,41 Eur. Specialisto išvadoje nepagrindžiama, kodėl esant duomenų, jog faktiškai buvo išnuomoti automobiliai M. A., Ž. M., N. S., A. B., „pagal prezumpciją“ faktiškai mokėjo už automobilių nuomą. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodyti papildomi paskaičiavimai dėl G. I., R. D., A. B., S. P., A. T., S. S., G. K., R. J., A. S., M. V., R. V., E. V., V. J., niekuo nepagrįsti, nes dauguma šių liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jog nebuvo mokama daugiau, nei nustatyta sutartyje. Dėl šių priežasčių specialisto išvadoje nepagrįstai paskaičiuota dar ir 17 448,54 Eur suma. Iš to seka, kad iš specialisto nustatytos sumos turi būti atimtos jau pirmiau nurodytos sumos (42 088,62 Eur – 25 451,95 Eur = 16 636,67 Eur), t. y. 16 636,67 Eur yra neapskaičiuotos pajamos, kurios taip pat nėra pagrįstos sistemiškai susietais, palygintais, objektyviais įrodymais. Tokiu atveju civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasis neobjektyvia specialisto išvada padarė nepagrįstą savo išvadą ir pripažino UAB „( - )“ PVM mokėtoju ir tuo pagrindu nepagrįstai civiliniame ieškinyje reikalavo priteisti 4 923 Eur (3258 Eur PVM + 1665 Eur pelno mokestį = 4 923 Eur).

9813.3.

99Gynėja nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujanti vien keletos liudytojų, kurie nuomojosi automobilius iš UAB „( - )“, parodymais, jog juridinio asmens direktoriui buvo mokama daugiau nei nurodyta sutartyje, nes visi apklausti liudytojai, kurie nuomojosi automobilius iš UAB „( - )“, tikino, kad jiems buvo rašomi dokumentai, patvirtinantys sumas, kurias jie faktiškai mokėjo UAB „( - )“ direktoriui. Be to, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

10014.

101Apeliantė nesutinka ir su priteistų civiliniu ieškiniu, nes pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose dėl subsidiarios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-89-303/2018, 2K-323-489/2016, civilinėse bylose Nr/ 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) ir tinkamai nevertino su V. I., UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atsakomybės prieš civilinį ieškovą rūšimi susijusių klausimų, todėl priėmė įstatymo reikalavimų neatitinkantį sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

10214.1.

103Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (šiuo atvejų konstatuotas teisės pažeidimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žalos, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), turi būti nustatyta žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai).

10414.2.

105Civilinis ieškovas žalos dydį kildina iš specialistų išvados, kuri buvo grįsta pirmiau aptartomis prielaidomis. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad civilinio ieškovo nurodytas žalos dydis buvo įrodytas. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir padarytų neteisėtų veiksmų.

10615.

107Apeliantės nuomone, konstatuodamas juridinio asmens vadovo kaltę, savaime ją perkėlė ir juridiniam asmeniui ir visai nesivadovavo suformuota teismų praktiką dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įrodinėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, 2K-582/2010). Specialistė Z. P. apklausiama teismo posėdžio metu pripažino, kad juridinis asmuo turėjo ne naudos, o galimai – žalos. Byloje nėra nustatyta duomenų, jog kažkokias tariamai neapskaitytas lėšas juridinio asmens vadovas būtų panaudojęs jos naudai. Tuo tarpu mokesčių, skaičiuojamų nuo lėšų, kuriomis niekada UAB „( - )“ nedisponavo, vengimas, niekaip negali būti suprantamas kaip juridinio asmens gauta nauda. Byloje taip pat nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, jog nuteistasis V. I. turėjo tikslą gauti naudos įmonei. Pirmosios instancijos teismas UAB „( - )“ kaltę grindė pas V. I. rastų užrašų duomenimis, specialisto išvada, kurie iš esmės pagrįsti prielaidomis. Kaip jau buvo minėta pirmiau kyla pagrįstų abejonių dėl specialisto išvadoje pateiktų duomenų, nes neapskaitytų sumų apskaičiavimas rėmėsi kiekybiniais, o ne kokybiniais duomenimis, gautais pagal tyrėjų nurodymus (užduoti), o ne faktinius protokolų ar kitų apskaitos dokumentų duomenis. Byloje nebuvo tirta V. I. užrašuose rastų skaičių patikimumas, kada ir kaip galėjo būti padaryti taisymai ar iš tiesų juose nurodyti šaukinių numeriai. Dėl šių priežasčių buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis ir UAB „( - )“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

10816.

109Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas dalyje dėl BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo) ir BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo), kaip neatitinkančias bylos aplinkybių, nes baudžiamojoje byloje nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės elemento – dalyko, taip pat nesurinkta duomenų, įrodančių, jog V. I. už taksi automobilių nuomą iš nuomininkų gavo daugiau pinigų, nei numatyta sutartyse. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. I. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo); BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) ir dėl šių veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „( - )“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir juridinis asmuo UAB „( - )“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl šių veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priimti naują nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

11017.

111Apeliantai nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria V. I. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), teismo išdėstytomis išvadomis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ turto pasisavinimo), kurios neatitinka ir prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), sudėties požymius, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, netinkamai aiškino ir vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino jų visumos principu, atskiriems duomenims/prielaidoms nepagrįstai suteikė didesnę, nepagrįstą vertinimo prerogatyvą, nenurodant teisinančių parodymų, kitų rašytinių bylos įrodymų atmetimo motyvus ir pagrįstus pagrindus dėl ko netinkamai aiškino ir taikė įrodymus, pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese reglamentuojančias procesines teisės normas. Dėl šių priežasčių išdėstė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių bei atitinkamai nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje.

11218.

113Apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje nurodyti argumentai ir motyvai, kad inkriminuojamai sumai/neapskaitytoms lėšoms V. I. nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir neįnešė į kasą, iš to seka, kad neva neapskaityti pinigai negali būti ir juridinių asmenų UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nuosavybė – turtas, todėl tokie pinigai niekaip negali būti ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalyku. Dėl šių priežasčių minėti pinigai negali būti V. I. žinioje ar jam patikėti, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies sudėties požymius. Be to, nesurinkta duomenų, kurie įrodytų, jog V. I. už taksi automobilių nuomą iš nuomininkų gavo daugiau pinigų nei nurodyta sutartyje. Apeliantai mano, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių juridiniai asmenys UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nepagrįstai ir neteisėtai pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti po 100 MGL dydžio bauda, o turi būti išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11419.

115Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kuri grindžiama vien tik prielaidomis arba nepatvirtintais duomenimis, kad pasitvirtino kaltinamajame akte V. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

11619.1.

117Iš kaltinamojo akto ir visos bylos medžiagos nėra galimybės suprasti, kaip apskaičiuojama inkriminuojama piniginė suma ir kokiais pagrindais, o tai pažeidžia garantuojamą procesinę teisę – žinoti suprantamai kuom kaltinamas V. I.. Kaip matyti teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog jie nemokėjo didesnių sumų už automobilių nuomą. Liudytojai S. P., A. T., M. V., A. K., R. Ž., A. T., K. B. paaiškino dėl ko skiriasi jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taigi apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė liudytojų visumos parodymus, išskirtinai, nežinia dėl kokių aplinkybių ir pagrindų, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Minėti liudytojai teisiamajame posėdyje nurodė aiškias ir pateisinančias priežastis dėl ko skiriasi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, teismas uždavinėjo jiems klausimus ir šalino prieštaravimus, todėl parodymai tarpusavyje yra susiję, vienas kitą papildantys, netikėti šių liudytojų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje nėra pagrindo. Be to, teisiamuosiuose posėdžiuose duoti parodymai yra tapatūs, vienas kitą papildantys, patikrinti teismo, todėl laikytini patikimais ir neiškraipytais. Apeliantų nuomone, nepagrįstai ir nemotyvuotai nuosprendyje vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, suteikiant jiems didesnį prioritetą.

11819.2.

119Iš tiesų byloje yra liudytojų A. P. ir A. R. parodymai, kad naudodamiesi automobiliais ir teikdami taksi paslaugas pagal verslo liudijimą, už automobilių nuomą mokėjo daugiau nei tai buvo numatyta nuomos sutartyje, mokėjo kas savaitę. Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo. Pats pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad A. P. ir R. R. nurodytų sumų mokėjimas neatsispindi kratos metu paimtame galimai V. I. priklausančiame darbo kalendoriuje. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio nuomos laikotarpiu, A. P. buvo padaręs autoįvykį, dėl ko už savas lėšas jam reikėjo suremontuoti sudaužytą transporto priemonę, todėl tarp jo ir V. I. įvyko konfliktas ir buvo nutraukta automobilio nuomos sutartį. Apeliantai mano, kad dėl to A. P. yra linkęs pakenkti ir apkalbėti V. I.. Be to, pagal VMI duomenis ir pateiktą pajamų deklaraciją už 2015 metus, A. P. iš individualios taksi veiklos, deklaravo gavęs viso 3 555,95 Eur pajamų, iš kurių patyrė 1 066,79 Eur išlaidų. Vertinant A. P. parodymus ir pagal jo parodymus specialistės apskaičiuotą neva 5 120 Eur sumą, sumokėtą per 2015 metus V. I. už automobilio nuomą, matyti, kad liudytojas iš taksi veiklos tokios sumos negalėjo uždirbti, nes sumokėta V. I. pinigų suma viršija jo deklaruotas pajamas, t. y. perduota suma didesnė 1 564,05 Eur, o čia dar neįtraukus liudytojų patirtų išlaidų už kurą, automobilio remontą ir kitas išlaidas už jo eksploatavimą. Liudytojas A. R. nutraukė sutartį su V. I., nes buvo nutraukta eterio sutartis ir jis negalėjo užsidirbti, todėl laiko pykti ir linkęs pakenkti V. I., todėl apkalbėjo. Pagal VMI duomenis ir pateiktą pajamų deklaraciją už 2016 metus, A. R. iš individualios taksi veiklos, deklaravo gavęs viso 300 Eur pajamų, iš kurių patyrė 90 Eur išlaidų. Vertinant A. R. parodymus ir pagal jo parodymus specialistės apskaičiuotą neva 560 Eur sumą, sumokėtą per 2016 metus V. I. už automobilio nuomą, matyti, kad liudytojas iš taksi veiklos tokios sumos negalėjo uždirbo, nes sumokėta V. I. pinigų suma viršija jo deklaruotas pajamas, t. y. perduota suma didesnė 260 Eur, o čia dar neįtraukus liudytojų patirtų išlaidų už kurą, automobilio remontą ir kitas išlaidas už jo eksploatavimą. Šios pirmiau aptartos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą abejoti minėtų liudytojų duotais parodymais, vertinti juos kritiškai, kaip nepatikimus, neobjektyvius, niekaip nepatvirtinančius liudytojų dėstomų aplinkybių ir pinigų mokėjimą už automobilio nuomą didesnėmis sumomis, nei buvo nustatyta automobilio nuomos sutartimi.

12019.3.

121Liudytojas V. V. nebuvo apklaustas teisme, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

12219.4.

123Kriminalinės žvalgybos ir BPK 156 straipsnio tvarka procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauta informacija, jos sugretinimas su liudytojų parodymais, niekaip nepatvirtina teismo padarytų išvadų, kad V. I. už taksi automobiliu nuoma iš nuomininku gavo daugiau pinigu, nei numatyta sutartyse, neva dėl ko bendrovių kasoje buvo fiksuojamos ne visos ūkinės operacijos, į apskaitą buvo įtraukiamos ne visos įmonės pajamos. Be to, nuosprendyje nepagrįstai vadovaujasi 2016 m. kovo 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotais pokalbiais Nr. 1080, Nr. 1119, Nr. 1259 ir Nr. 1010 (t. 6, b. l. 30-31, 73-75, 77), nes jie nėra patikrinti, pokalbiai vyko su nenustatytais asmenimis, kurie nėra teisme apklausti liudytojais, todėl nepaaiškino pokalbių turinio, ką reiškia pokalbiuose minimi skaičiai.

12419.5.

125Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino daiktinius įrodymus – 2016 m. kovo 19 d. kratos metu rastas ir paimtas užrašų knygutes ir juose esančius užrašus, nes nėra surinkta jokių duomenų, kurie vienaip ar kitaip patvirtintų, jog minėtuose užrašų knygutėse yra surašyti radijo dažnių šaukiniai ir nuomininkų už automobilių nuomą sumokėti pinigai. Prie skaičių nėra jokių papildomų žymėjimų, kurie galėtų reikšti radijo šaukinius ar pinigų sumas ir/ar atitinkamai valiutos rūšį. Byloje nėra nustatyta, kas darė įrašus visuose užrašų knygutėse, ar daryti įrašai susiję su inkriminuojamu laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad užrašų knygutėse daryti užrašai niekaip nėra susiję ir neatitinka telefoninių pokalbių, kurių metu pašnekovas žadėdavo atvežti V. I. neaišku kokias ir už ką sumas, šių sumų perdavimas niekaip neatitinka užrašų knygutėse esančių įrašų - skaičiais, sumomis ar datomis. Taigi apygardos teismas vertindamas užrašų knygutėse esančius įrašus padarė tik prielaidas, kurios niekaip nepagrįstos ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl akivaizdu, kad visos abejonės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos V. I. naudai.

12619.6.

127Apeliantai ir toliau laikosi nuomonės, kad 2017 m. sausio 20 d. UAB „( - )“ ir 2017 m. sausio 27 d. UAB „( - )“ specialisto išvados turėtų būti vertinamos kritiškai, nes jos akivaizdžiai prieštarauja teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtiems duomenims, pateiktos išvados yra tik prielaidos, o juose atlikti skaičiavimai yra sąlyginiai, kurie prieštarauja byloje sutrinktiems duomenims. Be to, šios išvados niekaip negali patvirtinti formalaus fakto, jog juridinių asmenų buhalterinės apskaitos dokumentuose yra informacijos neatitikimai.

12820.

129Apeliantai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu nurodydami, kad pagal formuojamą teismų praktika, ne juridinių asmenų vadovo pareiga mokėti mokesčius valstybės biudžetui, o juridiniams asmenims yra mokestinė prievolė laiku sumokėti apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių V. I. kaltės įrodymų padarius inkriminuotas veikas, o netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą apie V. I. kaltės įrodymą, žalos padarymą valstybei, veikimą juridinių asmenų naudai. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis išskirtinai grindžiamas tik prielaidomis, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas V. I. išteisinantis, o civilinis ieškinys atmestas.

13021.

131Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o kitų atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas, nuteistųjų UAB „( - )“, UAB „( - )“ atstovai gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro atmesti.

132III.

133Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13422.

135Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P., nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

13623.

137Nuteistosios UAB „( - )“ gynėjos advokatės S. S. ir nuteistosios UAB „( - )“ gynėjos advokatės J. S. apeliaciniai skundai tenkinami.

138Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 183 straipsnio 2 dalyje

13924.

140Prokuroras D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. I. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir pripažinti V. I. kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ piniginių lėšų pasisavinimo. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesurinkta duomenų, kurie įrodytų, jog V. I. už taksi automobilių nuomą iš nuomininkų gavo daugiau pinigų nei nurodyta sutartyse. Be to, neva neapskaityti pinigai negali būti ir juridinių asmenų UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nuosavybė – turtas, todėl tokie pinigai niekaip negali būti ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalyku. Kadangi minėti pinigai negali būti V. I. žinioje ar jam patikėti, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

14125.

142Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. svetimas turtas yra oficialiai kaltininkui patikėtas ar perduotas jo žinion arba suteikta tam tikra turtinė teisė. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas bendrovės lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

143Dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo

14426.

145V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 42 088,62 Eur.

14627.

147Pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. I. nurodė, kad nustatė, kad taksi automobilių nuomininkai mokėjo V. I. didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB ,,( - )“ bei UAB ,,( - )“. V. I., gavęs iš nuomininkų didesnes nei numatyta nuomos sutartyse pinigų sumas, jų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nes turėjo tikslą netinkamai tvarkant bendrovių buhalteriją slėpti (nemokėti) valstybei mokesčių ar juos mokėti mažesnius, tačiau neturėjo tyčios pasisavinti bendrovėms priklausantį turtą. Apygardos teismas padarė išvadą, kad abejose įmonės buvo 26 automobiliai, kurie nebuvo nauji, galimai pakliūdavo į autoįvykius, todėl neabejotinai turėjo būti remontuojami. Tai, jog automobiliai būdavo remontuojami ne tik nuomininkų bet ir nuomotojo lėšomis patvirtino apklausti liudytojai, pats V. I., slapto sekimo metu gauti duomenys, specialistės išvada, kurioje nurodyta, jog įmonė turėjo sąnaudų. Be to, pirmosios instancijos teismas negalėjo tiksliai nustatyti, kokios sumos buvo mokamos V. I., nes teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo tiksliai paaiškinti pokalbių turinio ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas galimas neapskaitytų lėšų panaudojimas bendrovės veikloje. Taigi nenustačius, jog V. I. pasisavino bendrovėms priklausančias lėšas ir tuo padarė joms turtinę žalą, nebūtų pagrindo daryti išvados, jog jis veikė bendrovės interesais siekiant mokėti mažiau mokesčių ir nebūtų pagrindo kilti juridinių asmenų atsakomybei.

14828.

149Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir motyvais, nes jie prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

15029.

151Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų – M. V., A. K., A. T. ir S. P. už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą, gautų pinigų neužpajamavo ir neįnešė į kasą, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 13 028,66 Eur.

15229.1.

153Iš byloje esančių Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Kauno filialo pateiktos informacijos ir Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad nuo 2013 m. vasario 15 d. „( - )“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „( - )“. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. akcininku ir vadovu buvo V. I. (t. 4, b. l. 106-186). Šio fakto neginčija ir pats V. I.. Iš to seka, kad V. I. užimant šios bendrovės direktoriaus pareigas jo žinioje buvo ir UAB „( - )“ turtas.

15429.2.

155UAB „( - )“ pagrindinės pajamos buvo už automobilių nuomą. Tai patvirtina bendrovės įstatai, VĮ „Registra“ duomenys, buhalteriniai dokumentai ir specialisto išvada.

15629.2.1.

157UAB „( - )“ 2013 m. vasario 15 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės tikslai – racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai. Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdis: taksi veikla, automobilių su vairuotojais samdymu nuoma, transporto priemonių nuoma, keleivių vežimas, paslaugos (t. 4, b. l. 121-124).

15829.2.2.

159Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinės priemonės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „( - )“ priklauso dvylika transporto priemonių: „Mercedes Benz E290“ modelis, kurių naudotojais įrašyti M. V., R. Ž., T. T., G. K., G. G., S. S., A. T., R. J., S. P., T. J., G. I. (t. 4, b. l. 190-194).

16029.2.3.

161Iš automobilių nuomos sutarčių, sąskaitų faktūrų, pirkimų ir mokėjimų apyvartų matyti, kad bendrovei mokėjo S. P., G. I., T. J., G. G., G. K., A. T., R. J., S. S., D. M., M. V., R. Ž., T. T., A. S., L. R., R. V., Ž. M., E. V., A. K., V. V., V. J., S. G., R. D., A. B., N. S. (t. 2, b. l. 106-123).

16229.2.4.

163Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) su priedais, dėl UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė bendrovei priklausančių taksi automobilių nuomą vairuotojams, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas, sudarant su pastaraisiais automobilio nuomos sutartis. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „( - )“ PVM mokėtoju nebuvo registruota. UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus gautas iš viso pajamas 18 352 Eur, iš jų: 16 819 Eur gavo už automobilių nuomą ir 1 533 Eur gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovių. Įvertinus per metus patirtas sąnaudas 13 829 (4 971+8 858) Eur bendrovė 2015 metais uždirbo 4 523 Eur pelno. Prie finansinės atskaitomybės pateiktame 2015 metų metiniame pranešime nurodyta, kad 2015 metų pelnu dengiami 2011 metų nuostoliai. 2015 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė bendrovės direktorius V. I. (t. 2, b. l. 23-57, 58-200; t. 3, b. l. 1-62).

16429.3.

165Visa tai tik patvirtina, kad visi pinigai už bendrovei priklausančių automobilių nuomą yra būtent bendrovės turtas. Todėl nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. nepagrįstai nurodo, kad neva neapskaityti pinigai negali būti juridinio asmens UAB „( - )“ nuosavybė – turtas.

16629.4.

167Iš UAB „( - )“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad jie V. I. už automobilio nuomą mokėdavo asmeniškai ir grynais pinigais. Tai tik dar labiau patvirtina, kad už automobilių nuomą mokami pinigai yra būtent bendrovės turtas ir tokių pinigų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą jų nepadaro niekinių.

16829.4.1.

169Liudytojas S. P. apygardos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo prieš keturis metus, tai galėjo būti apie 2014 metus – nuomojosi automobilį ir teikė taksi paslaugas. Susitarė, kad už automobilio nuomą per mėnesį mokės 460 Lt, o už dispečerės paslaugas – 121 Lt į mėnesį. Pinigus reikėdavo sumokėti mėnesio gale arba sekančio mėnesio pradžioje. Visada likdavo V. I. skoloje, jis ne kartą yra uždėjęs pinigų. Kai sumokėdavo, gaudavo sąskaitą faktūrą ir kvitą. Visada mokėdavo tiek, kiek parašyta sąskaitoje. Iš V. I. automobilį nuomojosi iki 2016 m. Liudytojas vėliau jau teigė, kad V. I. ne visada sumokėdavo visą pinigų sumą, nes pritrūkdavo pinigų už automobilio remontą. Dėl šių priežasčių likdavo skolingas V. I., kuris ir užsiėmė automobilio remonto darbais. Vairuotojas turėdavo apmokėti tokius gedimus, dėl kurių buvo pats kaltas, pavyzdžiui – už pramuštą padangą. Jei nuveždavo dalį pinigų, tai sąskaitoje vis tiek būdavo įrašyta, kad sumokėta 460 Lt, vėliau nuveždavo skolos likutį. Dirbo šaukiniu 030. Įvedus eurą mokėdavo į mėnesį 133 Eur, pinigus paduodavo tik V. I. tiesiogiai pas jį namuose. Būdavo, kad jis paskambindavo ir pasakydavo, skolą įmestų į pašto dėžutę, bet į ją mesdavo tik 10-20 Eur, nes didesnes sumas mesti bijojo. Liudytojas nurodė, kad nebuvo tokių atvejų, jog mokėtų daugiau, o sąskaitoje suma būtų nurodyta mažesnė. Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teigdamas, kad tyrėja neteisingai jį supratusi, jis neperskaitė parodymų, todėl jie skiriasi nuo dabartiniu duodamų teisme (t. 9, b. l. 117-119). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį su V. I., kurioje buvo nurodyta nuomos kaina 460 Lt (133 Eur), kuriuos mokėjo kas mėnesį grynaisiais. Teigė, kad V. I. jam neišduodavo jokio čekio ar pinigų gavimo dokumento. Nurodė ir tai, kad pagal visas sutartis, į mėnesį turėjo mokėti 139 Eur, t. y. už automobilio nuomą ir dispečerio paslaugas, tačiau neoficialiai dar mokėjo ir po 115 Eur į savaitę (t. 1, b. l. 40-42).

17029.4.2.

171Liudytojas G. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. I. įmonėje „( - )“ pradėjo dirbti taksi vairuotoju prieš 8 metus ir dirba iki šiol. Iš pradžių buvo sudaryta darbo sutartis, o po to dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Pagal automobilių nuomos sutartį nuomojosi iš V. I. taksi automobilį ir mokėjo apie 150 Eur per mėnesį. Kiek mokėjo litais, neatsimena, tačiau už nuomą mokėdavo kiekvieno mėnesio gale. Vėliau liudytojas nurodė, kad už automobilio nuomą mokėdavo dalimis – maždaug 10-50 Eur per savaitę. Šaukinys buvo 033. Jeigu mokėdavo dalimis, tai mėnesio gale išduodavo dokumentus, kad sumokėjęs visą sumą. Mokant dalimis kas savaitę dokumentų neišrašinėdavo, tačiau suma visada sutapdavo su ta, kurią jis mokėdavo (t. 9, b. l. 82-83). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161). Liudytojas G. I. buvo apklaustas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodė, kad jis automobilį nuomojosi iš V. I.. Už automobilio nuomą mokėjo 400 Lt, o kai jau reikėjo mokėti eurais, tai mokestis buvo 130 Eur. Taip pat nurodė, kad su bendrovės direktoriumi buvo susitaręs ir už automobilio nuomą mokėdavo dalimis. Jo šaukinys buvo 33. Automobilio nuomos mokestį mokėdavo mėnesio pabaigoje ir tuomet buvo išrašoma sąskaita – faktūra. Kai atveždavo dalį pinigų, jam niekas neišrašydavo dokumentų, kadangi tai būdavo naktį ir pinigus įmesdavo į pašto dėžutę (t. 11, b. l. 36-37).

17229.4.3.

173Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieš 5-6 metus dirbo pas V. I. taksi vairuotoju, tačiau negali tiksliai pasakyti ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis ar kokia nors kita. Teigė, kad tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad už automobilį turėjo mokėti 43 Eur, tačiau būdavo ir taip, kad vėluodavo susimokėti, bet sumokėjus jam būdavo išrašomi sąskaita ir dar kažkoks čekis. Taip pat nurodė, kad į mėnesį už nuomą V. I. nemokėjo 400 Eur. Jo šaukinys tuo metu buvo 025 (t. 9, b. l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad nuomojasi automobilį iš UAB „( - )“ jau prieš pusantrų metų. Pagal nuomos sutartį turi mokėti 42 Eur mėnesio pradžioje, daugiau jokių papildomų mokesčių nemoka. Visos jo įmokos V. I. yra patvirtintos buhalteriniais dokumentais (t. 1, b. l. 112-114).

17429.4.4.

175Liudytojas G. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I. pažįsta, kadangi iš jo nuomojosi automobilį taksi darbui. Užsiima individualia veikla. 2013 metų rugpjūčio mėnesį su V. I. sudarė automobilio ,,Mercedes Benz“ nuomos sutartį. Pinigus už automobilio nuomą veždavo į V. I. namus ir gaudavo pajamų orderį. Mokėdavo tokią sumą, kuri būdavo įrašyta į sąskaitą. Jeigu matydavo, kad trūksta kažkiek pinigų, tai paskambindavo V. I. ir pasakydavo, kad negali atvežti, atveš kitą dieną. Teigė, kad tiksliai neatsimena, kada mokėdavo už nuomą, bet tai ( - )siai būdavo mėnesio gale, kaip ir surašyta ,,popieriuose“. Jo šaukinys 047. Nurodė, kad yra buvusi tokia situacija kai jis mokėjo už padangos keitimą apie 50 Lt V. I., nes jis buvo kaltas dėl šios padangos sugadinimą. Patvirtino, kad visada už sumokėtą nuomą gaudavo sąskaitą (t. 9, b. l. 51-52). Perskaičius liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 94-95) liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, jog mokėjo tik už tai, kur yra dokumentai.

17629.4.5.

177Liudytojas A. T. apygardos teisme parodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. dirbo pas V. I., t. y. iš šios firmos nuomojosi automobilį ir mėnesio gale turėjo sumokėti nuomos mokestį. Mokėdavo nuo 120 Eur iki 160 Eur į mėnesį už automobilį ir po 35 Eur už eterį. Pinigus mokėdavo V. I. grynais pagal sąskaitą faktūrą. Pinigų suma būdavo tokia, kokia būdavo įrašyta sąskaitoje faktūroje. Mokėdavo nuomos mokestį kas mėnesį, paskutinę mėnesio dieną. Neteko mokėti be sąskaitos faktūros. Šaukinys buvo 049. Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teigė, kad tyrėjas ne taip užrašė jo parodymus, sakydamas, kad mokėjo kas savaitę, nes turėjo omenyje jo skolą V. I., o už nuomą mokėjo vieną kartą į mėnesį. Skolos lapelio nebuvo surašę (t. 9, b. l. 39-40). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė visiškai kitokias aplinkybes. Jis parodė, kad nuomojosi automobilį iš V. I.. Automobilis priklausė UBA „( - )“. Už automobilio nuomą kas mėnesį mokėjo 120 Eur pagal jam išrašytą sąskaitą faktūrą. Taip pat mokėjo į savaitę po 100 Eur pagal atskirą žodinį susitarimą (t. 1, b. l. 44).

17829.4.6.

179Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. I. yra kaimynas, santykiai geri. R. J. dirbo jo įmonėje UAB „( - )“ taksi vairuotoju ir nuomojosi automobilį. Automobilio nuomos sutartyje buvo numatyta automobilio nuomos kaina apie 118-119 Eur per mėnesį, litais sumos neatsimena. Būdavo, kad mokėdavo mažiau, nes mažiau dienų dirbdavo. Dar mokėdavo už eterio nuomą 35 Eur įmonei „( - )“. V. I. už automobilio nuomą sumokėdavo grynais, už tai buvo išrašoma sąskaita faktūra, kurią gaudavo. Jis teigė, kad ne kartą skolinosi iš V. I., nes padarydavo avarijas, o kadangi jis būdavo kaltas tai ir už automobilio remontą turėdavo pats susimokėti. Taip pat kelis kartus skolinosi iš V. I. apie 60-100 Eur šeimos reikmėms. Už automobilio nuomą stengėsi mokėti mėnesio pradžioje, bet būdavo, kad pavėluodavo. Buvo susitarę, kad už jo paties perkamas detales automobiliui – padangas ar tepalus – pirkimo čekius pateiks V. I., o jis imdavo mažiau nuomos mokesčio. Dirbo šaukiniu 82. V. I. mokama suma visada sutapdavo su suma, kuri būdavo užrašyta sąskaitoje. Daugiau už nuomą negu būdavo parašyta sąskaitoje nėra mokėjęs ir negirdėjo, kad kiti taksi vairuotojai V. I. mokėtų daugiau nei yra įrašyta sąskaitoje (t. 9, b. l. 81-82). Liudytojas analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-149).

18029.4.7.

181Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog V. I. pažįsta kaip firmos ,,( - )“ savininką, iš jo nuomojosi mašiną, eterį ir dirbo taksistu, pagal individualią veiklą. Pagal sutartį už nuomojamą automobilį ,,Mercedes Benz“ mokėjo apie 100 Eur į mėnesį, todėl V. I. išrašydavo sąskaitą faktūrą. Mokėdavo kartą į mėnesį, daugiau V. I. už nieką nemokėjo. Eteris kainavo 30 Eur ar 35 Eur per mėnesį, jį nuomojosi iš firmos ,,( - )“, kuri yra ( - ). Šaukinys buvo 05, automobilį remontuodavosi pats. Kas pagal sutartį turėjo mokėti už automobilio remontą – nežino, nes automobilis nei karto nebuvo sugedęs – tepalus pasikeisdavo pats, filtrų nekeitė, smulkų remontą pasidarydavo pats, nors lygtai pagal sutartį už automobilio remontą turėjo apmokėti savininkas (t. 9, b. l. 117-119). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus tik nurodė, kad kas mėnesį mokėjo po 115 Eur ir nieko daugiau nemokėjo (t. 1, b. l. 97-98).

18229.4.8.

183Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba UAB „( - )“ nuo 2012 m. iki dabar. Anksčiau nuomojosi automobilį pagal nuomos sutartį iš V. I. ir dirbo pagal individualią veiklą. V. I. mokėdavo vieną kartą per mėnesį už automobilio nuomą 160 Eur. Tokiai pinigų sumai jam buvo išrašoma ir sąskaita faktūra. Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus liudytojas jų nepatvirtino teigdamas, kad tyrėjai jau buvo surašę parodymus, jam buvo liepta pasirašyti, bet neleista perskaityti (t. 9, b. l. 10-11). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „( - )“ dirbo apie 3 metus. Už automobili nuomą mokėdavo grynais į savaitę 115 Eur. Jis negaudavo jokių čekių ar kitokių dokumentų, nes mokėjimas vykdavo neoficialiai. Pagal sutartį turėjo mokėti 160 Eur į mėnesį, šiai sumai buvo išrašoma ir sąskaita. Kiek dirbo įmonėje tiek ir mokėdavo, t. y. 460 Eur per mėnesį, o ne 160 Eur (t. 1, b. l. 46).

18429.4.9.

185Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį iš V. I. ar UAB ,,( - )“, tačiau tiksliai neatsimena kiek kainavo nuoma. Kai jis sumokėdavo už nuomą, V. I. išrašydavo sąskaitą faktūrą, pajamų orderį. Šaukinys buvo gal 62. Jei sugesdavo automobilis, pagal sutartį jį turėjo remontuoti V. I. (t. 9, b. l. 119-120). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad už automobilio nuomą mokėdavo 120 Eur per mėnesį, t. y. automobilio nuomos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Mokėdavo kartą per mėnesį grynais pinigais, tačiau niekam nėra mokėjęs daugiau už automobilio nuomą (t. 1, b. l. 110).

18629.4.10.

187Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo taksi vairuotoju V. I. įmonės automobiliu, kurį nuomojo. Tiksliai neatsimena, bet lyg už automobilio nuomą per mėnesį mokėdavo 115 Eur V. I., kuris išrašydavo šiai sumai čekį. Vėliau liudytojas teigė, kad suklydo ir į mėnesį už automobilio nuomą mokėjo 65 Eur, ir dar papildomai mokėdavo už eterį. Patvirtino, kad čekyje nurodyta suma ir jo mokama suma visada sutapdavo. Taip pat nebūdavo tokių atvejų, kad V. I. nebūtų išrašęs dokumentų. Šaukinys buvo 76. Liudytojas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 60-61). Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad į mėnesį mokėjo 180 Eur, kai kuriuos klientus veždavo pagal apmokėjimo ,,čekučius“, kuriuos nuveždavo V. I., nieko papildomo, nei surašyta sutartyje nemokėjo (t. 1, b. l. 139-140).

18829.4.11.

189Liudytojas E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuomojosi automobili „Mercedes Benz“ iš V. I. prieš trejus metus. Šiuo metu tiksliai neatsimena, ar buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, tačiau dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir už automobilio nuomą mokėjo apie 130-160 Eur. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kiek laiko nuomojosi automobilį, gali būti apie 6-12 mėnesių. V. I. mokėdavo tiek, kiek būdavo parašyta dokumentuose. Teigė, kad jo mokamos sumos visada sutapdavo su dokumentuose nurodytomis sumomis. Šaukinys buvo 006. V. I. remontuodavo nuomojamą automobilį (t. 9, b. l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykęs į UAB „( - )“ pasirašė automobilio nuomos sutartį. Pagal šią sutartį turėjo mokėti 160 Eur per mėnesį. Per tiek laiko kiek dirbo yra sumokėjęs penkis kartus po 160 Eur, kuriuos mokėjo grynais V. I.. Kai buvo sumokami pinigai iš V. I. gaudavo du dokumentus apie pinigų perdavimą (t. 1; b. l. 116-117).

19029.4.12.

191Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį iš V. I. bendrovės apie dvi savaites 2015 m. pabaigoje. Jis tiksliai neatsimena kokia sumą turėjo mokėti per mėnesį, tačiau buvo susitaręs, kad mokės per du kartus. Jis nurodė, kad kai sumokėdavo pinigus, gaudavo dokumentą, kurio suma sutapdavo su suma, kuri buvo parašyta dokumentuose. Jis nemokėdavo daugiau nei parašyta sąskaitoje. Liudytojas nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, kad vienu metu buvo apklausiami du liudytojai, o surašant protokolą tyrėja labiau klausė ne jo, o kito liudytojų duodamų parodymų. Suklydo, kad pasirašė po apklausos protokolu, po to norėjo parodymus papildyti, bet tyrėja atsisakė (t. 9, b. l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuomojosi automobilį „Mercedes Benz“ iš V. I.. Už automobilio nuomą mokėjo kas savaitę po 45-50 Eur, o vėliau mokestis pakilo iki 100 Eur. Minėtus pinigus mokėdavo kiekvieną savaitės pirmadienį asmeniškai V. I., kuris kažką pasižymėdavo knygutėje, tačiau tuo metu jokio kvito nedavė. Atvykus kitą kartą mokėti gavo kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta tik 26,67 Eur. Suprato, kad visi pinigai nėra tiksliai apskaitomi, todėl ilgai ten ir nedirbo. Paaiškino, kad UAB „( - )“ skelbimą susirado internete. V. I. jam paaiškino, kad norėdamas dirbti turi išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, kurį išduoda mokesčių inspekcija ir iš savivaldybės išsiimti leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Jis pats turi susimokėti sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius. Vėliau perėjo dirbti į UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 52-53).

19229.4.13.

193Liudytojas V. J. apygardos teisme nurodė, jog prieš kelis metus iš V. I. nuomojosi taksi automobilį ir dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą taksistu. Automobilį nuomojosi apie 3 mėnesius, tačiau tikslios nuomojamo automobilio sumos neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kokią sumą mokėjo už automobilio nuomą. Taip pat mokėdavo ir už eterio nuomą. Teigia, kad mokėjo tiek, kiek buvo nurodyta sutartyje. Liudytojas taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 9, b. l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad iš UAB „( - )“ nuomojosi automobilį nuo sausio mėnesio. Internetiniame skelbime buvo siūloma nuomotis taksi automobilį. Jis susitiko su V. I., kuris nurodė pirmiausiai išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir tik tada pasirašė automobilio nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį turėjo mokėti 160 Eur per mėnesį, kuriuos mokėdavo V. I. grynais ir už tai buvo išrašoma sąskaita faktūra. Kiek suprato, jeigu automobilyje būtų buvę kokie nors rimtesni gedimai, tai juos tvarkytų įmonė, o jam reikėtų pasirūpinti smulkmenomis (t. 1, b. l. 119-120).

19429.4.14.

195Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo prieš dvejus metus, maždaug apie mėnesį – iš jo nuomojosi taksi automobilį. Už nuomą mokėjo apie 150-160 Eur per mėnesį, kai sumokėdavo, gaudavo iš V. I. tai patvirtinantį dokumentą, kurio suma sutapdavo su jo sumokėta pinigų suma. Niekada nemokėjo daugiau negu buvo parašyta nuomos sutartyje. Dar mokėdavo 35 eurus už eterio nuomą. Jo šaukinys buvo 112 (t. 9, b. l. 83-84). Analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122).

19629.4.15.

197Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuo 2016 m. kovo mėnesio apie metus laiko dirbo pas V. I., iš kurio pagal automobilių nuomos sutartį nuomojosi taksi automobilį ir raciją. Už viską mokėdavo 160 Eur į mėnesį, sumokėjęs visada gaudavo kvitą ir sąskaitą. Už eterio nuomą mokėjo 35 Eur, bet važiuodavo sumokėti kitur. Dokumentuose sumos visada sutapdavo su tomis, kokias sumokėdavo. Jo šaukinys buvo 0115. Teigė, kad visais mėnesiais mokėdavo tą pačią pinigų sumą ir niekada nemokėjo daugiau (t. 9, b. l. 84). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas taip pat teigė, kad nemokėjo daugiau, o dokumentuose būdavo įrašyta tokia sumoka kokią jis sumokėdavo (t. 1, b. l. 128-130).

19829.4.16.

199Apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo perskaityti liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas šios apklausos metu nurodė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. internetiniame skelbimų portale radęs skelbimą pagal jį kreipėsi į UAB „( - )“. Telefoninio pokalbio metu sutarė dėl susitikimo UAB „( - )“ buveinėje, esančioje ( - ), kalbėjo su įmonės savininku V. I.. Įmonės savininkas nepasiūlė įsidarbinti įmonėje, o pasiūlė kreiptis į VMI išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Savo transporto priemonės neturėjo, todėl direktorius pasakė, kad galės išsinuomoti UAB „( - )“ priklausantį automobilį. Paaiškino, kad kas savaitę turės sumokėti 115 Eur, šią sumą sudarė 100 Eur mokestis už automobilio nuomą, 15 Eur mokestis mokamas UAB „( - )“ dispečerei, kuri teiks klientus. Nutarė pabandyti, todėl kreipėsi į VMI, kur gavo individualios veiklos pažymėjimą. Taip pat kreipėsi į Kauno savivaldybę, kur jam buvo išduotas leidimas dirbti taksi vairuotoju Kauno mieste. Pasirašydamas sutartį dėl automobilio nuomos galimai ją perskaitė, tačiau šiuo metu nepamena sąlygų. Buvo išnuomotas automobilis „Mercedes Benz 200“. Po sutarties pasirašymo, V. I. paaiškino, kad pirmas 3 darbo savaites, kol jis išmoks dirbti, reikės mokėti mažesnius mokesčius. Pasakė, kad už pirmą darbo savaitę reikės sumokėti 50 Eur, už antrą 70 Eur, o po to jau kas savaitę reikės mokėti po 115 Eur. Jis pradėjo dirbti 2015 m. gruodžio 24 d. Iškvietimus gaudavo iš UAB „( - )“ dispečerės per raciją. Po savaitės paskambino V. I., kuris taip pat nurodė sumokėti sutartą pinigų sumą. Sutartu laiku nuvyko į UAB „( - )“ buveinę, kur bendrovės direktoriui sumokėjo jo prašomą sumą – 30 ar 50 Eur, tačiau tikslios sumos neatsimena. Jam nebuvo išduotas kasos kvitas ar išrašyta sąskaita apie jo sumokėtus pinigus. Po kelių dienų nutarė daugiau nebedirbti, kadangi pamatė, kad dirbdamas taksi vairuotoju negalės užsidirbti tiek pinigų, kad galėtų kas savaitę mokėti UAB „( - )“ 115 Eur mokestį (t. 1, b. l. 69-71).

20029.4.17.

201Liudytojas R. Ž., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nuomojosi automobilį iš V. I., už kurį turėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau tikslios sumos neatsimena, nes tai buvo dar litais. Bendrovėje dirbo apie 2 metus. Paaiškino, kad mokestį už nuomą vieną kartą per mėnesį atveždavo V. I., kuris išrašydavo čekį. Automobilio nuomos mokestį mokėdavo mėnesio pabaigoje, tačiau jis nebūdavo didesnis negu automobilio nuomos sutartyje ar jam išduotuose dokumentuose-čekiuose. Už automobilio einamąjį remontą mokėdavo savininkas (t. 11, b. l. 33-34).

20229.4.18.

203Liudytojas T. T. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad dirbo UAB „( - )“ maždaug apie 5 metus. Jis nuomojosi mašiną iš bendrovės ir teikdavo taksi paslaugas. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti kokios buvo nuomos sąlygos, tačiau paskutinį kartą už nuomą reikėjo mokėti 160 Eur per mėnesį. Pinigus mokėjo V. I.. Taip pat patvirtino, kad jam būdavo išrašoma sąskaita – faktūra tai sumai, kurią sumokėdavo, ir daugiau bendrovei už nieką nemokėdavo, t. y. daugiau negu nurodyta sutartyje. Jo šaukinys 016. Už einamąjį remontą mokėdavo V. I., o jis yra pakeitęs tik automobiliui lemputę (t. 11, b. l. 42-43).

20429.4.19.

205Liudytojas G. G. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis parodė, kad iš V. I. nuomojosi automobilį metus laiko. Už automobilio nuomą turėdavo sumokėti apie 300 Lt per mėnesį. Minėtus pinigus mokėdavo buhalterei arba direktoriui. Jis gaudavo dokumentus už sumokėtus pinigus. Tuo metu jo šaukinys buvo 045. Taip pat liudytojas parodė, kad tiksliai neatsimena ar teko mokėti eurais, tačiau niekada nemokėjo daugiau nė nurodyta sutartyje ir sąskaita buvo išrašoma tai sumai, kurią sumokėdavo. Už automobilio einamąjį remontą sumokėdavo V. I. (t. 11, b. l. 27-28).

20629.5.

207Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad fiziniams asmenims nuomodavo automobilius pagal nuomos sutartis. Jie mokėdavo nuomos mokestį tokį, koks būdavo nustatytas sutartyje ir tai sumai išrašydavo buhalterinius dokumentus. Jis nurodė, kad nebuvo jokių pinigų, kurie nebūtų apskaityti buhalterijoje. Nuteistasis paaiškino, kad ne visada laiku buvo mokama už automobilių nuomą, todėl nuomininkai mokėdavo dalimis, o sąskaitą faktūrą jis išrašydavo tik tada, kai visa suma būdavo sumokėta. Automobilio nuomos kaina buvo 100-160 Eur į mėnesį, o tai priklausė nuo to kiek automobilis buvo naudojamas, t. y. kai kurie nuomininkai dirbo ne tik taksi vairuotoju, tai mažiau važinėjo automobiliu ir mažiau automobilis dilo, todėl ta nuomos kaina buvo mažesnė. Nuteistasis nurodė, kad tiksliai neatsimena kiek buvo mokama už automobilių nuomą 2015 metais. Tas laikotarpis buvo labai sudėtingas, nes tuo metu keitėsi valiuta ir pirmąjį pusmetį žmonės mokėdavo litais, o grąžą reikėdavo atiduoti eurais. Mano, kad klaidą padarė, kad neišrašydavo atskirų sąskaitų, kai darbuotojai nuomos mokestį nešdavo dalimis, o išrašydavo tik bendrą sąskaitą. Jis nevesdavo jokių užrašų, kiek kas atneša, nes vėluojančių sumokėti už automobilio nuomą būdavo nedaug, todėl atsimindavo kiek kas sumokėjo ir niekur neužsirašydavo. Taip pat patvirtino, kad nuomininkai turėjo patys tvarkytis smulkius remontus (keisti reikėdavo padangas, lemputes, pilti langų skystį, keisti tepalus ir valyti automobilį), o jeigu rimtas automobilio gedimas, tai tvarkydavo jis, t. y. V. I., arba automobilį nurašydavo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus telefoninius pokalbius, jis nurodydavo, kad neatsimena minėtų pokalbių. Atsakydamas į prokuroro klausimus jis nurodė, kad neatsimena, kas buvo rašoma kratos metu rastuose užrašuose. Jeigu ant darbo kalendoriaus parašyta 2004 ar 2005 metai, tai vadinasi tų metų ta knygelė ir buvo. Jis netaisė metų jokiame darbo kalendoriuje į 2016 metus (t. 9, b. l. 158-162). Nuteistasis V. I. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuomininkai pagal sutartį buvo atsakingi už smulkmenas, t. y. išplauti ir sutvarkyti automobilį, o rimtesnius remonto darbus turėjo atlikti įmonė. Jis buvo bendrovėje ne tik direktorius, bet ir mechanikas ir už tai gaudavo atlyginimą. Jis pats pirkdavo detales automobilių remontui, kurios buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, o tokių automobilių gedimų, kurių negalėdavo suremontuoti atlikdavo kitos įmonės. Dėl šių remontų buvo išrašomos sąskaitos – faktūros, kurios įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, t. y. viskas vykdavo oficialiai. Jam tai buvo aktualu, nes tuomet mokėdavo mažesnius mokesčius. Taip pat patvirtino, kad nebuvo tokių atvejų, jog iš nuomininko gautų pinigus, už kuriuos remontuodavo automobilius (t. 10, b. l. 139). Taigi pats nuteistasis tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose tvirtino, kad visos automobilių remonto išlaidos buvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir už tai papildomai nebuvo renkami pinigai, ar kaip nors kitaip mokama. Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir byloje esanti 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kuriose nurodoma, kad UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sąnaudas 8 858 Eur ir liudytoja A. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. I. neapskaitytas lėšas galėjo naudoti tolesnei bendrovės veiklai ir neturėjo tikslo jų pasisavinti, kuri dar prieštarauja ne tik paties nuteistojo duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems bei ištirtiems įrodymams.

20829.6.

209Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta automobilių nuomos sutartyje, paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse, kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai.

21029.6.1.

211Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse (t. 6, b. l. 25-196; t. 7, b. l. 7-14) užfiksuota, kad V. I. bendraudamas su asmenimis, kurie pas jį nuomojasi automobilius nurodo, kad atsiskaitymas pirmadieniais, ir reikia atsiskaityti už savaitę laiko. 2015 m. gegužės 18 d., 20:04:21 val., pokalbio Nr. 1119 metu V. I. primena, kad „šiandien pirmadienis ir pirmadieniais ligi penkių valandų reikia būti“. 2015 m. liepos 12 d., 19:39:39 val., pokalbio Nr. 171 metu skambinantis asmuo prisistato 04. Nurodo, kad šiandien vakare dar pririnks čekių ir rytoj juos atveš. V. I. teigia, kad jis jau dvi savaites „pratraukė“. Į ką skambinantysis atsako, kad iš ryto vieną atneš už savaitę, o penktadienį už kitą. 2015 m. liepos 25 d., 11:59:28 val., pokalbio Nr. 616 metu V. I. skambina asmeniui ir klausia ar šis kaupia. Asmuo teigia, kad kaupia. Tada V. I. klausia „tai ką atveši už 2 savaites?“. Vyriškis atsako, kad atveš pirmadienį, bet dar liks nedaug skolingas. 2015 m. rugpjūčio 11 d., 11:50:31 val. pokalbis Nr. 1080 su nenustatytu asmeniu, iš kurio matyti, jog V. I. paaiškina kaip įmonėje vyksta darbas – nurodo, jog įmonėje neįdarbinama, o automobilis išnuomojamas, kaip reikia susitvarkyti dokumentus, o į klausimą ,,kaip dabar mokestis už tą automobilį kaip jisai savaitę ar už mėnesį iškart, kiek reikia, kaip?“ V. I. atsako „nu savaitėm atsiskaitinėja, savaitėm. Bet supranti pradžiai mažiau šitas nuomos būna mokestis, kadangi ten tai šian, nes tu supranti pradėjęs dirbti tiek nesurinksi, tiek kaip visi normaliai renka, tai ką aš žinau mažiau moki. Paskui tą nuomos sutartį padidinam jau lygi to, kiek jisai veža“. 2015 m. rugpjūčio 17 d., 13:09:06 val., pokalbio Nr. 1259 metu Lukas skambina V. I. ir tikslinasi ar už automobilio nuomą reikės mokėti 105. V. I. atsako „Ne į mėnesį, ne į mėnesį čia, savaitė“. 2015 m. rugsėjo 21 d., 10:28:07 val., pokalbio Nr. 2450 metu vyriškis prisistato 079. 2015 m. spalio 4 d., 10:45:55 val., pokalbio Nr. 3106 prisistato 04. Minėto pokalbio metu asmuo nurodo, kad pinigus užveš rytoj. V. I. į tai nurodo, kad „Nu ką kitaip nebus, jau savaitę pramazinai“. Į ką asmuo atsako „Aš išlyginsiu per kitą savaitę“. 2015 m. spalio 13 d., 10:46:28 val., pokalbio Nr. 232 metu asmuo prisistato, kad skambina 33. 2015 m. spalio 26 d., 09:32:04 val., pokalbio Nr. 1195 metu asmuo prisistato 86. 2015 m. lapkričio 3 d., 15:42:16 val., pokalbio Nr. 2067 metu asmuo nurodo, kad penktadienį užveš visą sumą už savaitę ir likutį. V. I. nurodo „Nu, gerai“. 2016 m. sausio 6 d. 16:27:38 val., pokalbio Nr. 8507 metu asmuo nurodo, kad jam šiuo metu trūksta pinigų ir jis dar padirbės penktadienį ir šeštadienį ir tada atveš už dvi savaites. V. I. liepia atvažiuoti šeštadienį ir atsiskaityti. 2015 m. rugpjūčio 5 d., 12:04:12 val., pokalbio Nr. 1010 asmuo teiraujasi apie automobilio nuomą ir išsinuomojimo tvarką. Vyriškiui paklausus „Nu, o sakykit dabar reiškiasi, taip sakant, o kokia nuoma, kas savaitę mokėti jums reikia tikriausiai, jo?“, V. I. atsako „jo, kas savaitę“, paklausus kokia nuoma už savaitę, V. I. atsako „telefonu nelabai noriu kalbėt“, „apie 100, apie 100“, nurodydamas, jog „čia aš tik aplamai pasakiau taip, ten plius minus, paskui dar biški padidės, tai 115“. 2016 m. balandžio 3 d., 13:50:20 val., pokalbio Nr. 3370 metu V. I. pyksta ir nurodo, kad visi veža normaliai po 115 Eur kas savaitę. Vyriškis nurodo, kad veždavo po 100, bet dabar nesurenka tiek pinigų. V. I. nurodo „Tu, 65 turi pirmadienį man atvežti. Ir kas savaitę“. Iš šių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad V. I. buvo nustatęs tvarką, pagal kurią automobilius nuomojantys asmenys turi atsiskaityti ne vieną kartą į mėnesį, bet kas savaitę.

21229.6.2.

213Pažymėtina, kad šiuose protokoluose ir pokalbių suvestinėse užfiksuoti pokalbiai tarp V. I. ir nenustatytų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir nebandyta nustatyti su kuo konkrečiai bendravo V. I., o šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes praėjo labai didelis laiko tarpas. Be to, pats V. I. pripažįsta, jog mokėjimus vairuotojai atlikdavo ne vieną kartą į mėnesį, o dažniau. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vadovaujasi tik šiuose protokoluose užfiksuotų pokalbių turiniu apie tai, jog pinigai buvo renkami dažniau nė kartą per mėnesį, tačiau tai negali būti įrodymu, jog visi kaltinime nurodyti vairuotojai mokėjo daugiau nė buvo nustatyta nuomos sutartyse.

21429.6.3.

215Iš 2016 m. balandžio 19 d. kartos protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu ( - ) 5 namo rūsyje buvo rasta ir apimta nešiojamasis kompiuteris, stacionarus kompiuteris, UAB „( - )“ dokumentai, 3 užrašų knygelės ir pinigai. Kaip matyti užrašų knygelės gulėjo kartu su UAB „( - )“ dokumentai ant rašomojo stalo (t. 7, b. l. 47-50).

21629.6.4.

217Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu paimtose užrašų knygelėse yra įrašyti skaičiai nuo žemiausio iki didžiausio žemyn, prie kiekvieno iš jų dedamas + arba - ženklai ir dar lygiagrečiai rašoma po keturis kartus skaičiai. Žalios spalvos užrašų knygelė, kurios viduje parašyta „Darbo kalendorius 2012“, kuriame taip pat parašyti skaičiai eilute žemyn – 03, 04, 06, 12, 25, 28, 30, 33, 45, 47, 49, 70, 76, 82, 83, 84, 88, 90, 103, 108, 109, 112, 113, 115, prie kurių parašyti ++ arba + ženklas ir lygiagrečiai keturi skaičiai, prie kai kurių dažniausiai kartojasi „115“ ar bendra suma, kuri artima „115“ (t. 7, b. l. 75-88).

21829.6.5.

219Tokiu būdu minėti įrodymai patvirtina liudytojų M. V., A. K., A. T. ir S. P. nurodytas aplinkybes, jog buvo mokamos didesnės pinigų sumos, kurios siekdavo dažniausiai 115 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų, kurie mokėjo didesnes pinigų sumas negu buvo nustatyta automobilių nuomos sutartyje, o šiuo metu neįmanoma to padaryti dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. praėjo ilgas laiko tarpas. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie konkrečiai patvirtina pasisavintų pinigų sumą.

22029.6.6.

221Iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad tik liudytojai M. V., A. K., A. T. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog UAB „( - )“ direktoriui V. I. mokėdavo daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir tas mokestis buvo mokamas ne vieną kartą į mėnesį, bet kas savaitę irgi iš esmės atitinka užrašų knygutėje esančius įrašus einančius lygiagrečiai prie jau esamų skaičiukų. Teisėjų kolegija įvertina, kad minėti liudytojai šių savo parodymų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme, tačiau neturi pagrindo netikėti jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes kaip matyti iš apklausų protokolų liudytojai M. V., A. K., A. T. ir S. P. ne tik pasirašė, bet ir nurodė, jog perskaitė ir parodymai užrašyti teisingai (t. 1, b. l. 40-42, 44, 46, 52-53). Jų pateikiami paaiškinamai dėl parodymų keitimo pirmosios instancijos teisme nėra realūs ir įtikinami, nes byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, jog jie būtų viršiję savo įgaliojimus ir darę kokį nors poveikį liudytojams. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojams ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors spaudimas iš tyrėjų pusės. Iš apklausų protokolų matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami įvairių tyrėjų, daug apklausų buvo atliekamos kito tyrėjo pavedimu. Be to, apklausiant liudytojus konkrečiam tyrėjui – vieni davė parodymus, jog pinigų papildomai nemokėjo, kiti – kad mokėjo, o pirmosios instancijos teisme daugelis liudytojų patvirtino, jog jiems nebuvo daromas joks poveikis iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pusės.

22230.

223Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negali vadovautis V. V. parodymais, kuriuos perskaitė teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką baudžiamojo proceso įstatymai nedraudžia teismui vienaip ar kitaip vertinti ne teismui duotus asmenų parodymus. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-48-788/2018 ir kt.). Iš bylos matosi, kad būtent taip buvo įvertinti ir perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo V. V. parodymai, kurie patvirtino byloje esančius kitus įrodymus apie tai, jog jam buvo paaiškinta paties V. I., kad reikia mokėti į savaitę po 115 Eur, t. y. daugiau negu buvo numatyta sutartyje, ir tapo veiksniu, formuojančiu teismo vidinį įsitikinimą.

22431.

225Apeliaciniuose skunduose keliama abejonė dėl pirmiau aptartos specialisto išvados aiškumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui dėl byloje pateiktos specialistės išvados atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Specialistė, atlikdama tyrimus, fakto klausimų nesprendė, nes faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamą BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-942/2016). Specialistės išvada šioje byloje neturi pagrindinio įrodymo statuso ir teismas nuteistojo V. I. kaltumą grindė ne tik pirmiau nurodyta specialisto išvada, bet ir ją vertino kitų bylos įrodymų kontekste (paties nuteistojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai), nurodydamas, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esanti specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymas ir šiuo įrodymu pagrindžiamos išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių.

22632.

227Taigi esant minėtai situacijai svarbu nustatyti kokia vis dėl to pinigų sumą buvo pasisavinta iš UAB „( - )“. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad liudytojai G. I., T. J., G. K., R. J., S. S., R. V. A. S. E. V., R. D. V. J. A. B., G. G. R. Ž. T. T. nepatvirtino mokėję V. I. daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintu kiek tiksliai minėti asmenys galėjo ir ar mokėjo papildomai, todėl šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau kaip jau buvo minėta liudytojai M. V., A. K., A. T. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu yra patvirtinę mokėję daugiau nė nurodyta sutartyje, kurios patvirtino ir kiti jau pirmiau aptarti įrodymai, todėl šių asmenų mokėti pinigai V. I. už automobilio nuomą apskaičiuojami ir vertinami kaip UAB „( - )“ priklausantis turtas.

22833.

229Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik dalimi pirmiau paminėtos 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais, dėl UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., kuria buvo konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus S. P., A. T., M. V. ir A. K. už automobilių nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iš viso sumokėjo 5 651,34 Eur, tuo tarpu pagal apklausų protokolų duomenis iš viso sumokėjo 18 680 Eur , t. y. UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neišrašyta apskaitos dokumentų 13 028,66 Eur (18 680 – 5 651,34) sumai (t. 2, b. l. 23-57). Specialistė Z. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad duomenys iš lentelės Nr. 10 buvo paimti iš bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų, iš liudytojų parodymų kiek sumokėdavo. Po to išvestas skirtumas ir nustatyta kiek neapskaityta pinigų apskaitoje (t. 9, b. l. 142-145). Iš to seka išvada, kad UAB „( - )“ patyrė turtinės žalos 13 028,66 Eur sumai dėl V. I. neteisėtų veiksmų.

23034.

231Visi šie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog būtent V. I. gaudavęs didesnes grynų pinigų sumas iš asmenų, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartį su UAB „( - )“, už automobilio nuomą, tačiau šių pinigų buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo ir neišrašydavo apskaitos dokumentų, taip juos paversdamas savo nuosavybe, t. y. turėjo galimybę jais naudotis, disponuoti, elgtis su jais kaip nuosavais. Taip elgdamasis V. I. suvokė, kad su jo žinioje esančiu bendrovės turtu elgiasi neteisėtai, t. y. veikia tiesiogine tyčia.

23235.

233Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto vertė, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nustatoma pagal MGL dydį, kuris galioja nusikalstamos veikos padarymo metu. V. I. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, kuriame patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 37,66 Eur, t. y. 250 MGL yra 9 415 Eur. Įvertinus, tai kad V. I. pasisavino UAB „( - )“ turtą – pinigines lėšas 13 028,66 Eur, kuri viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą 250 MGL (9 415 Eur) sumą, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

234Dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo

23536.

236V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 39 863,81 Eur.

23737.

238Pirmosios instancijos teismas tais pačiais argumentais ir motyvais išteisino V. I. ir dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo, kurie pateikti šio nuosprendžio 29 punkte.

23938.

240Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir motyvais, nes jie prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

24139.

242Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų – R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomą, nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasą neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigus – 10 327,46 Eur.

24339.1.

244Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktos informacijos ir Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „( - )“, kurios akcininkė A. I.. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. vadovu buvo V. I. (t. 5, b. l. 14-97). Šio fakto neginčija ir pats V. I.. Iš to seka, kad V. I. užimant šios bendrovės direktoriaus pareigas jo žinioje buvo ir UAB „( - )“ turtas.

24539.2.

246UAB „( - )“ 2012 m. vasario 14 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės tikslai – racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų užtikrinti akcininkų interesai. Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdis: paslaugos, remontas, nuoma (t. 5, b. l. 26-29). Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinės priemonės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „( - )“ priklauso keturiolika transporto priemonių: „Mercedes Benz E290“ modelis, kurių naudotojais įrašyti H. J., T. T., R. K., V. P., T. J., G. J., R. Ž., A. J., M. V. (t. 5, b. l. 98-102). Iš automobilių nuomos sutarčių, sąskaitų faktūrų, pirkimų ir mokėjimų apyvartų matyti, kad bendrovei mokėjo A. R., K. B., A. T., A. P., R. Ž., A. V., V. P., V. P., J. U., A. G., Z. M., G. J., N. R., V. M., T. T., A. J., R. B., Ž. L., J. L., E. B., A. G., S. M., A. S., T. J., N. B., D. T., E. M. (t. 3, b. l. 141-198; t. 4, b. l. 1-91). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) su priedais, dėl UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė bendrovei priklausančių taksi automobilių nuomą vairuotojams, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas, sudarant su pastaraisiais automobilio nuomos sutartis. UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus gautas iš viso pajamas 20 090 Eur, iš jų: 17 330 Eur gavo už automobilių nuomą, 1 615 Eur gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovių ir 1 145 Eur už parduotą ir priduotą į metalo laužą ilgalaikį turtą (automobilius). Įvertinus per metus patirtas sąnaudas 17 884 (7 974+8 188+1 721) Eur bendrovė 2015 metais uždirbo 2 206 Eur pelno. 2015 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė bendrovės direktorius V. I. (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94). Iš to daroma išvada, kad UAB „( - )“ pagrindinės pajamos buvo už automobilių nuomą, todėl gaunamas mokestis už bendrovei priklausančių automobilių nuomą yra būtent bendrovės turtas. Todėl nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. nepagrįstai nurodo, kad neva neapskaityti pinigai negali būti juridinio asmens UAB „( - )“ nuosavybė – turtas.

24739.3.

248Iš UAB „( - )“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad iš tiesų jie V. I. už automobilio nuomą mokėdavo asmeniškai ir grynais pinigais. O tai tik dar labiau patvirtina, kad už automobilių nuomą mokami pinigai yra būtent bendrovės turtas ir tokių pinigų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą negali būti vertinami kaip niekam nepriklausantys.

24939.3.1.

250Liudytojas A. R. teisme teigė, kad maždaug prieš 2-3 metus nuomojosi automobilį iš V. I.. Jis nepamena kokios buvo sutartos sąlygos, nes jos neskaitė, Taip pat nepamena kiek mokėjo už automobilio nuomą, bet iš esmės mokėdavo dalimis. Iš pradžių mažiau, o paskui mokestis didėjo. Šaukinys paskutiniu metu buvo 028. Už automobilio nuomą mokėjo V. I., jo namuose, kas savaitę apie 150 Eur. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog mokėjo 115 Eur kas savaitę, jis nurodė, jog parodymai teisingi, kadangi jie surašyti praėjus pusei metų po įvykių ir tuo metu prisiminė geriau. Patvirtino, jog iš karto 115 Eur nuomos nemokėjo, iš pradžių buvo 50 Eur, po to palaipsniui augo, t. y. kitą savaitę jau 60 Eur ir t.t. (t. 9, b. l. 20-22). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. dirbo pagal individualią veiklą taksi vairuotoju ir nuomojosi automobilį iš bendrovės. Automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad už automobilio nuomą turi mokėti 160 Eur per mėnesį, tačiau žodžiu su V. I. buvo sutarta, kad jam į namus turiu atvežti pinigus kiekvieną pirmadienį. Už pirmąją darbo savaitę reikėjo susimokėti 50 Eur, po to kas savaitę reikėjo mokėti vis daugiau, t. y. po 10 Eur prisidėdavo, kol nepasiekė 115 Eur sumos. Minėtus pinigus veždavo kiekvieną savaitę V. I., tačiau už tai nebūdavo išrašomi jokie dokumentai. Liudytojas patvirtino, kad V. I. kelis kartus yra jam išrašęs kažkokius dokumentus, tačiau neatsimena kokia pinigų suma ten buvo įrašyta (t. 1, b. l. 76-78).

25139.3.2.

252Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I. pažįsta kaip buvusį direktorių, iš jo nuomojosi automobilį. Už automobilio nuomą mokėdavo 400 Lt į mėnesį. Jam buvo išrašoma sąskaita faktūra mėnesio gale ir jis pagal tai mokėdavo. Visada mokėdavo tą pačią sumą, kaip įrašyta sąskaitoje faktūroje. Liudytojas teigia, kad daug ko neatsimena, nes senyvo amžiaus. Už automobilio nuomą pinigus paduodavo direktoriui V. I. paskutinę mėnesio dieną. Perskaičius ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos protokolą liudytojas jų nepatvirtino ir nurodė, kad neteisingai užrašyti parodymai, nes jis mokėdavo 400 Lt, t. y. jis nedirbo tuo metu, kai reikėjo mokėti eurais. Be to, jeigu blogai sekdavosi su darbais, tai nuomos sumą nešdavo dalimis kas savaitę, o ne vieną kartą į mėnesį (t. 9, b. l. 40-41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirbo taksistu prieš metus laiko, o dirbo apie pusantrų metų. Dėl darbo sąlygų bendravo su bendrovės direktoriumi V. I., kuris paaiškino, jog reikia išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Jis neatsimena, ar buvo sudaryta kokia nors automobilio nuomos sutartis, bet jam buvo duotas automobilis. Jis nurodė, kad kiekvieną savaitę V. I. turėjo mokėti 105 ar 115 Eur. Pinigus paduodavo V. I. grynais. Mokesčius mokėta pats. Už automobilio remontą mokėti nereikėdavo, nes remonto darbai užsiimdavo V. I.. Jį tenkino tokios sąlygos, bet negalėjo toliau vairuoti, nes padarė avariją ir buvo atimtos teisės (t. 1, b. l. 80-81).

25339.3.3.

254Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš V. I. bendrovės nuomojosi automobilį ir dirbo vairuotoju, kas mėnesį mokėjo mokesčius, tačiau tiksliai neatsimena kiek mokėjo. Iš V. I. automobilį nuomojosi nuo 2014 m. rudens. Jis patvirtino, kad gaudavo iš V. I. kažkokią sąskaitą, tačiau jis nesigilino už ką šis dokumentas buvo išduodamas. Mokesčius sumokėdavo V. I. namuose Šančiuose ir mokėjo kas savaitę už automobilio nuomą. Iš V. I. automobilį nuomojosi apie metus laiko, o jo šaukinys buvo 64. Neatsimena ar automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta nuomos kaina, tačiau mokėdavo tiek kiek pasakydavo V. I.. Kiek atsimena, mokėdavo apie 400 Lt per mėnesį, bet tikslesnes sumas nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus liudytojas juos patvirtino (t. 9, b. l. 9-10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad individualia veikla užsiėmė nuo 2014 m. spalio mėnesio, t. y. tuo metu nuomojosi automobilį iš UAB „( - )“. Jis nurodė, kad neatsimena kokia buvo nurodyta nuomos suma automobilio nuomos sutartyje, nes neturi sutarties ir jos atidžiai neperskaitė. Tačiau už automobilio nuomą realiai mokėjo po 115 Eur, o litais būdavo 380 Lt per savaitę. Šiuos pinigus dažniausiai atveždavo V. I. mokėdavo pirmadienį ir jam buvo išrašomas kažkoks dokumentas, kuriame realiai atsispindėdavo tik vienos savaitės įmokos suma, o ne viso mėnesio. Teigia, kad nuomojant automobilį iš UAB „( - )“ V. I. buvo nurodęs tokią tvarką: pasirašoma nuomos sutartis ir sumokamas nuomos mokestis į priekį už savaitę. Taip pat nurodė, kad būtent V. I. nurodė, jog reikia išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, su kuriuo ir galima dirbti taksi vairuotoju. Jam šiuos dokumentus sutvarkė V. I., kuris už tai paėmė 200 Lt. 2015 m. gegužės – rugsėjo mėnesį pagal susitarimą V. I. mokėjo už automobilio nuomą į savaitė po 95 Eur, nes tuo metu dar dirbo ir UAB „( - )“ vairuotoju (t. 1, b. l. 48-50).

25539.3.4.

256Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2014 – 2015 metais dirbo pagal individualią veiklą ir nuomojosi automobilį iš UAB „( - )“. Tiksliai neatsimena, bet nuomos sutartyje buvo parašyta 120-130 Eur nuomos kaina, kurią mokėdavo kiekvieną mėnesį ir už tai buvo išrašomi dokumentai. Šaukinys buvo 005. Jis neatsimena, ar buvo atvejų, kai V. I. mokėjo daugiau pinigų negu būdavo išrašyta sąskaitoje. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo padaryta daug klaidų, nes daug kas yra užrašyta neteisingai, t. y. vietoje litų įrašyti eurai ir tai, kad mokestį turėjo mokėti kas savaitę. Jis teigia ikiteisminio tyrimo metu neskaitęs parodymų, nes jam nebuvo leista juos perskaityti, todėl ir likę minėtos klaidos. Liudytojas nurodo, kad mokėdavo vieną kartą per mėnesį. V. I. leisdavo mokėti ir dalimis, tačiau suma būdavo tokia pati. Be to, jis nesinuomojo automobilio iš V. I. jau pusę metų iki apklausos, buvo ištikęs insultas ir sutriko atmintis. Šiuo metu dirba UAB „( - )“, pradėjo dirbti prieš 3 mėnesius, dirba pagal individualią veiklą, moka į savaitę 80 Eur už automobilio nuomą. (t. 9, b. l. 11-12). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad jis nedirba nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, o prieš tai dirbo pagal individualios veiklos patentą. Jis nurodo, kad nuomojosi automobilį iš V. I., t. y. jis atvyko pas V. I. ir sudarė automobilio nuomos sutartį, po to kai išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą. Jis pats mokėdavo mokesčius. Automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta 127 Eur suma per mėnesį, nors realiai reikėdavo mokėti po 115 Eur į savaitę. Už šiuos pinigus niekur nereikėjo pasirašyti, o tik atiduoti grynais V. I.. Tačiau jam buvo išrašoma sąskaita faktūra už 127 Eur, kurioje jis ir pasirašydavo (t. 1, b. l. 65-66).

25739.3.5.

258Liudytojas V. P. teisme nurodė, jog pas dirbo taksi vairuotoju, vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, kurį nuomojosi iš V. I. įmonės. Jis neatsimena kiek mokėjo už nuomą bet pinigus mokėjo V. I. ir už tai gaudavo sąskaitą faktūrą. Liudytojas teigė, kad pas V. I. važiuodavo vieną kartą, dažniau važiuodavo tik tuo atveju, jeigu sugesdavo automobilis. Už automobilio nuomą mokėdavo apie 120-124 Eur per mėnesį. Prieš atvažiuojant, pasiskambindavo, pasakydavo, kad išrašytų sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Sąskaitoje būdavo įrašyta tokia suma, kurią ir sumokėdavo. Šaukinys buvo 012 (t. 9, b. l. 50-51). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91-92).

25939.3.6.

260Liudytojas J. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis nuomojosi automobilį iš V. I.. Už nuomą mokėdavo 130 Eur mėnesio paskutinę arba pirmą mėnesio dieną. Mokėdavo tokią sumą, kokia buvo nurodyta sąskaitoje ir niekada nemokėjo kas savaitę. Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė spaudimą ir užrašė neteisingai jo parodymus, o kadangi jis tuo metu buvo po infarkto, todėl ir sutiko pasirašyti. Nurodė, jog V. I. buvo prašęs, kad leistų išsimokėtinai nupirkti tą taksi automobilį, kurį nuomojosi, todėl maždaug po 30-40 eurų į mėnesį mokėdavo daugiau. Šiuo metu už automobilį išsimokėjęs, jis kainavo 800 Eur. Taip pat nebuvo taip, jog pinigus už automobilio nuomą vežtų kiekvieną pirmadienį (t. 9, b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. U. parodė, kad su V. I. yra sudaręs rašytinę sutartį dėl automobilio nuomos, t. y. per mėnesį už nuomą turi sumokėti 130 Eur ir kelis centus. Pinigus veždavo V. I., kuris jam paduodavo kasos pajamų orderį, kurį pasirašydavo. Jis nemokėdavo daugiau negu buvo nurodyta kasos pajamų orderiuose. Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad už automobilio nuomą jis pinigus veždavo kiekvieną pirmadienį po 35 Eur. Kai atveždavo pinigus V. I. iš karto neišrašydavo dokumentų, tačiau mėnesio pabaigoje gaudavo sąskaitą faktūrą 130 Eur sumai. Liudytojas tvirtino, kad kiek būdavo išrašyta sąskaitoje faktūroje tiek ir mokėdavo, bet tikrai ne daugiau (t. 1, b. l. 104-108).

26139.3.7.

262Liudytojas G. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dirbo „Kauno autobusai“, prasidėjus krizei ir sumažėjus algoms nutarė prie algos prisidurti vairuodamas taksi automobilį, kurį nuomojosi iš V. I.. Už automobilio nuomą buvo sutarę mokėti vieną kartą per mėnesį, sumos dabar neatsimena, tačiau pinigus už automobilio nuomą nuveždavo į V. I. namus Šančiuose. Sumokėjęs pinigus, gaudavo sąskaitą faktūrą. Pas V. I. važiuodavo ne tik dėl nuomos užmokesčio, bet ir dėl automobilio gedimo. Šaukinys 2015 metais buvo 88. Susitarimo kada sumokės už nuomą nebuvo, bet stengdavosi sumokėti gale mėnesio, kad neprisirinktų skolų. Visada mokėdavo tiek, kiek būdavo parašyta sąskaitoje (t. 9, b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad prieš du metus iš V. I. išsinuomojo automobilį, kuris priklausė UAB „( - )“. Su V. I. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią į mėnesį turi mokėti 115 Eur. Prieš veždamas pinigus pasiskambindavo V. I., bet dažniausiai mokėdavo mėnesio pabaigoje ir jam išrašydavo kasos pajamų orderį už sumokėtus pinigus. Daugiau už nieką nemokėdavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad į nuomos kainą įeidavo automobilio remontas ir draudimas. Jis dirbdavo tik 3-4 kartus per mėnesį ir tai tik savo malonumui ir daugiau jokių mokesčių nemokėdavo (t. 1, b. l. 100-102).

26339.3.8.

264Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš V. I. pagal sutartį nuomojosi automobilį ir juo dirbo taksi vairuotoju. Kiek tiksliai mokėjo už automobilio nuomą neatsimena, viskas parašyta anksčiau duotuose parodymuose. Už automobilio nuomą mokėjo pagal sutartį vieną kartą per mėnesį. Pinigus reikėdavo nuvežti į firmą Šančiuose. Dirbo šaukiniu 04. V. I. išrašydavo čekį ir sąskaitą faktūrą (t. 9, b. l. 61-62). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu tik tuo metu nurodė, kad už automobilio nuomą mokėjo 118 Eur per mėnesį, bet daugiau niekam nemokėjo (t. 1, b. l. 144-145).

26539.3.9.

266Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nuo 2015 metų sausio mėnesio iš V. I. nuomojosi automobilį ir juo dirbo taksi vairuotoju. Už automobilio nuomą mokėjo 160 Eur gale mėnesio vieną kartą į mėnesį. Stengdavosi visą sumą sumokėti vienu metu, bet būdavo tokių atvejų, kai iš savo lėšų nupirkdavo tepalus ar kažkokią detalę, todėl veždavo V. I. čekį, kaip įrodymą ir tada jam atitinkamai mažiau mokėdavo nuomos. Prieš važiuojant sumokėti pinigus, V. I. pasiskambindavo. Pinigus paduodavo visada tik V. I.. Gaudavo pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą, kad sumokėjo pinigus. Suma dokumentuose visada sutapdavo su ta suma, kurią mokėdavo. Daugiau pinigų nei nurodyta dokumentuose nemokėjo. Šaukinys buvo 083 (t. 9, b. l. 104-105). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 135-137).

26739.3.10.

268Liudytojas L. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieš 2-3 metus iš V. I. nuomojosi automobilį „Mercedes Benz“ ir dirbo taksi vairuotoju. Kiek mokėdavo už automobilio nuomą – neatsimena, bet atsimena, kad susimokėjęs pinigus gaudavo tai patvirtinančius dokumentus. Mokama suma visada sutapdavo su suma, kuri yra įrašyta į dokumentus. Už automobilio nuomą mokėdavo kartą per mėnesį V. I.. Prieš atvažiuojant sumokėti pinigų už automobilio nuomą pasiskambindavo, o po to atvažiuodavo, bet tai būdavo vieną kartą į mėnesį. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas L. Ž. nurodęs, jog gali būti, kad mokėjo 4 kartus per mėnesį, tačiau ne daugiau kaip 60 ar 90 eurų į mėnesį. Automobilio nuomos mokestis nepriklausydavo nuo to, kiek dienų per mėnesį dirbi. Be to, nė karto nemokėjo kitokios nuomos kainos nei buvo sutarę (t. 9, b. l. 102-104). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiški ir teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams (t. 1, b. l. 87-88).

26939.3.11.

270Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau iš V. I. nuomojosi taksi automobilį, tačiau neatsimena kiek mokėjo už automobilio nuoma. Pinigus paduodavo V. I. arba buhalterei ofise vieną kartą per mėnesį. Tuo metu jam buvo išduodama sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, kuriuose įrašyta suma atitikdavo nuomos sutartyje nurodytą sumą. Liudytojas teigė, kad nebuvo tokių atvejų, kad skirtųsi mokama suma su dokumentuose įrašyta suma. Iš tiesų būdavo ir tokių situacijų, kad nesurinkdavo visos sumos, todėl už nuomą sumokėdavo per kelis kartus. Šaukinys buvo 84. Taksi automobilis buvo remontuojamas V. I. įmonės lėšomis. Liudytojas A. G. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiški teismo posėdžio metu pasakytiems (t. 1, b. l. 83-85; t. 9, b. l. 105-106).

27139.3.12.

272Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie 2015 metų spalį jis dirbo savo dėdės V. I. įmonėje nepilną mėnesį. V. I. pasiūlė papildomai padirbėti taksi vairuotoju ir davė automobilį „Mercedes“. Jis pasirašė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią mokėdavo po 120 Eur į mėnesį. Daugiau už nieką nemokėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo stresinėje situacijoje ir pasimetęs – pergyveno labai dėl mokslų, nes darbas jiems pakenkė ir nelabai suprato dėl ko buvo apklausiamas, todėl neteisingai nurodė, kad į mėnesį mokėjo 400 Eur. Teigia, kad galimai buvo taip, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakydavo, kad neatsimena, tyrėjai pasakydavo sumą ir ją įrašydavo į protokolą. Protokolą perskaitė ir pasirašė, bet nelabai ką ten suprato. Šaukinys buvo 006. (t. 9, b. l .40-41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį jo dėdė V. I. pasiūlė padirbėti taksistu. V. I. nurodė, kad reikia išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, išsiėmus pažymėjimą buvo pasirašyta sutartis su bendrove, jog iš jos bus nuomojamas automobilis. Visų nuomos sutarties sąlygų neatsimena, bet žodžiu V. I. pasakė, jog už automobilį reikės mokėti 400 Eur per mėnesį. Jis dirbo 3 savaites, tačiau nelabai sekėsi, todėl sumokėjo tik 100 Eur už automobilio nuomą. Jis nežino, ar minėti pinigai buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, bet jis negavo dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimą (t. 1, b. l. 73-74).

27339.3.13.

274Apygardos teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo perskaityti liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas šios apklausos metu nurodė, jog buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su bendrove. Taksistu dirbo tik keturis mėnesius, prieš tai tris mėnesius buvo kaip mokinys. Už automobilį mokėjo pagal sutartį numatytą 160 Eur sumą kiekvieną mėnesį. Pinigus atiduodavo V. I. ir už tai gaudavo kažkokią sąskaitą faktūrą. (t. 1, b. l. 125-126).

27539.3.14.

276Liudytojas Z. M., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad iš V. I. nuomojosi automobilį prieš penkerius metus ir dirbo apie 6-7 mėnesius. Už automobilio nuomą mokėjo apie 400 Lt mėnesio pabaigoje. Pinigus mokėjo V. I., kuriuos veždavo į Šančius ir už sumokėtus pinigus gaudavo dokumentus. Jam niekada nebuvo taip, kad nebūtų išduotas dokumentas už sumokėtą automobilio nuomą ir suma būdavo tokia kaip ir sutartyje. Liudytojas neprisiminė savo šaukinio ir kas mokėdavo už automobilio einamąjį remontą (t. 11, b. l. 30-31)

27739.3.15.

278Liudytojas A. G., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad taksistu bendrovėje dirbo iki 2015 m. sausio. Pagal automobilio nuomos sutartį turėjo mokėti vieną kartą į mėnesį 400 Lt. Jis nurodytą pinigų sumą sumokėdavo mėnesio pabaigoje, tačiau nemokėdavo daugiau negu numatyta sutartyje. Jo šaukinys 52. Teigė, kad pinigus veždavo V. I. į Šančius ir jam išrašydavo dokumentus, kuriuose būdavo jo sumokėta suma. Daugiau už automobilio nuomą nemokėdavo (t. 11, b. l. 39-40).

27939.3.16.

280Liudytojas N. R., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2014 m. dirbo taksi vairuotoju ir bendrovei mokėjo 400 Lt. Tačiau su kuria bendrove buvo sudaręs sutartį neatsimena. Paaiškino, kad už automobilio nuomą mokėjo vieną kartą per mėnesį ir nemokėdavo daugiau negu nurodyta išrašytuose dokumentuose. Taip pat liudytojas patvirtino, kad mokėjimai vykdavo pagal sutartyje numatytas sąlygas (t. 11, b. l. 45-46).

28139.3.17.

282Liudytojas J. L., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nieko nežino apie UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, nes prieš penkerius metus buvo vienoje iš jų įsidarbinęs ir teikė taksi paslaugas. Į darbą priėmė V. I. ir pasirašė darbo sutartį, tačiau šiandien neatsimena kokios buvo darbo sąlygos. Įmonėje dirbo ilgiausiai dvi savaites, bet jis taip realiai ir nedirbo minėtoje įmonėje, kadangi grįžo į Šakius. Liudytojas tiksliai neatsiminė ar buvo paruošta darbo ar automobilio nuomos sutartis, bet jam liepė V. I. išsiimti patentą. Šiuo metu negali pasakyti, ar buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį, kokios ten buvo numatytos sąlygos, kokį buvo žodžiu sutarę nuomos mokestį ir kokiu periodiškumu turėjo mokėti. Nurodė tik tai, kad jis nemokėjo automobilio nuomos mokesčio (t. 11, b. l. 56-58).

28339.3.18.

284Liudytojų T. J., A. T., A. S., T. T. parodymai jau aptarti šio sprendimo 31.3.3., 31.3.5., 31.3.9., 31.3.18. punktuose, todėl netikslinga juos iš naujo kartoti. Kaip matyti minėti liudytojai automobilių nuomos sutartis buvo sudarę ne tik su UAB „( - )“, bet ir su UAB „( - )“, todėl jie vertinami abiejų bendrovių kontekste.

28539.4.

286Iš pirmiau aptartų nuteistojo V. I. parodymų matyti, kad jis iš esmės nesutinka, jog iš asmenų, kurie nuomojosi automobilius iš UAB „( - )“ už ką nors papildomai mokėjo, nes jis imdavo tik pagal sutartį nurodytą mokestį, o visos automobilių remonto išlaidos buvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kuria nustatyta, kad UAB „( - )“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sąnaudas 8 188 Eur bei liudytoja A. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. I. neapskaitytas lėšas galėjo naudoti tolesnei bendrovės veiklai ir neturėjo tikslo jų pasisavinti. Tokia apygardos teismo išvada prieštarauja ne tik paties nuteistojo duotiems parodymams, bet tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

28739.5.

288Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta automobilių nuomos sutartyje, paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir užfiksuotų pokalbių suvestinės, kratos ir apžiūros protokolai, liudytojų parodymai.

28939.5.1.

290Iš pirmiau aptartų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir užfiksuotų pokalbių suvestinių 31.5.1. punkte matyti, kad su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai asmenimis pokalbiu metu V. I. paaiškina tvarką kaip vyksta bendrovių automobilių nuomą, jog reikia išsiimti individualios veiklos pažymėjimą, bet ir mokama ne į mėnesį vieną kartą, bet į savaitę. Taip pat matyti, kad V. I. prisistato asmenys savo šaukiniais ir pažada išlyginti susidariusias skolas už savaitės nuomą.

29139.5.2.

292Jau aptartuose kratos ir apžiūros protokoluose, esančius 31.5.2. ir 31.5.3. punktuose, užfiksuota, jog kratos metu pas V. I. namuose paimtose užrašų knygelėse yra įrašyti skaičiai nuo žemiausio iki didžiausio žemyn, kurie iš esmės atitinka bendrovėse dirbusių asmenų šaukinius, prie kiekvieno iš jų dedamas + arba - ženklai ir dar lygiagrečiai rašoma po keturis kartus skaičiai, o dažniausiai pasikartojantis „115“.

29339.5.3.

294Tokiu būdu minėti įrodymai patvirtina liudytojų R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. nurodytas aplinkybes, jog buvo mokamos didesnės pinigų sumos, kurios siekdavo dažniausiai 115 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų, kurie mokėjo didesnes pinigų sumas negu buvo nustatyta automobilių nuomos sutartyje, o šiuo metu neįmanoma to padaryti dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. praėjo ilgas laiko tarpas. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie konkrečiai patvirtina pasisavintų pinigų sumą.

29539.5.4.

296Kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų A. P. ir A. R. parodymų, jie tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog V. I. mokėjo daugiau negu buvo numatyta automobilio nuomos sutartyje. Nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad yra pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes jų parodymai neatitinka pas V. I. kratos metu rastų užrašų knygučių įrašų ir šių liudytojų pateiktose VMI deklaracijose nurodytos žymiai mažesnės pinigų sumos negu specialistės nustatytos sumos mokėtos V. I. vien tik už automobilio nuomą, nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užrašų knygutėse esantys įrašai nėra siejami su konkrečiais asmenimis, tik su juose esančiais skaičiais. Iš tiesų liudytojų A. P. ir A. R. VMI deklaracijose nurodytos pajamos mažesnės, negu specialistės nustatytos sumos, kurias minėti liudytojai mokėjo V. I. papildomai už automobilių nuomą kiekvieną savaitę, tačiau tai nėra pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais. Esant tokiai situacijai, kai nuomininkams tenka mokėti didesnį mokestį už automobilio nuomą, tačiau už šį mokestį negaunat tai patvirtinančių dokumentų realu, kad tokios sumos ir neįrašomos į deklaracijas, nes jiems tenka mokėti neoficialiai. Be to, liudytojų nurodytos sumos deklaracijose, nesusijusios su jų parodymų patikimumu, kai kalbama apie jų duotas sumas V. I.. Pažymima, kad liudytojų A. P. ir A. R. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie buvo ištirti ir aptarti šiame sprendime.

29739.5.5.

298Liudytojai V. M., R. Ž., K. B. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog UAB „( - )“ direktoriui V. I. mokėdavo daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir tas mokestis buvo mokamas ne vieną kartą į mėnesį, bet kas savaitę. Tokie jų parodymai atitinka liudytojų A. P. ir A. R. duotus parodymus, taip pat ir pas V. I. kratos metu rastoje užrašų knygutėje esančius įrašus lygiagrečiai prie vertikaliai esamų skaičiukų. Nors minėti liudytojai šių savo parodymų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes kaip matyti iš apklausų protokolų liudytojai A. T., R. Ž., V. M. ir K. B. ne tik pasirašė, bet ir nurodė, jog perskaitė, parodymai užrašyti teisingai ir neturi kuo papildyti (t. 1, b. l. 44, 65-66, 73-74, 80-81). Jų pateikiami paaiškinamai dėl parodymų keitimo pirmosios instancijos teisme nėra realūs ir įtikinami, nes byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, jog jie būtų viršiję savo įgaliojimus ir darę kokį nors poveikį liudytojams. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojams ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors spaudimas iš tyrėjų pusės. Iš apklausų protokolų matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami įvairių tyrėjų, daug apklausų buvo atliekamos kito tyrėjo pavedimu. Be to, apklausiant liudytojus konkrečiam tyrėjui – vieni davė parodymus, jog pinigų papildomai nemokėjo, kiti – kad mokėjo, o pirmosios instancijos teisme daugelis liudytojų patvirtino, jog jiems nebuvo daromas joks poveikis iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pusės.

29939.6.

300Esant aukščiau aptartoms aplinkybės, t. y. jog V. I. imdavo iš asmenų už automobilio nuomą daugiau negu buvo nurodyta sutartyse, svarbu nustatyti kokia vis dėl to pinigų sumą buvo pasisavinta iš UAB „( - )“. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad liudytojai V. P., J. U., A. G., Z. M., G. J., N. R., V. M., T. T., A. J., L. Ž., J. L., A. G., T. J., A. S. D. T. nepatvirtino mokėję V. I. daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintu kiek tiksliai minėti asmenys galėjo ir ar mokėjo papildomai, todėl šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau kaip jau buvo minėta liudytojai A. P., A. R., V. M., R. Ž., K. B. ir A. T. yra patvirtinę mokėję, o kai kuriems iš jų žodiniu susitarimu V. I. nurodė mokėti daugiau nė nurodyta sutartyje. Tokius jų parodymus patvirtino ir kiti jau šiame sprendime aptarti įrodymai, todėl šių asmenų mokėti pinigai V. I. vertinami kaip UAB „( - )“ priklausantis turtas.

30139.7.

302Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik dalimi pirmiau paminėtos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. ( - ) su priedais, dėl UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., kuria buvo konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomą iš viso sumokėjo 4 942,54 Eur, tuo tarpu pagal apklausų protokolų duomenis iš viso sumokėjo 15 270 Eur , t. y. UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neišrašyta apskaitos dokumentų 10 327,46 Eur (15 270 – 4 942,54) sumai (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94). Specialistė Z. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad duomenys iš lentelės Nr. 10 buvo paimti iš bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų, iš liudytojų parodymų kiek sumokėdavo. Po to išvestas skirtumas ir nustatyta kiek neapskaityta pinigų apskaitoje (t. 9, b. l. 142-145). Taigi UAB „( - )“ patyrė turtinės žalos 10 327,46 Eur sumai dėl V. I. neteisėtų veiksmų.

30339.8.

304Visi šie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog būtent V. I. gaudavęs didesnes grynų pinigų sumas iš asmenų, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartį su UAB „( - )“, už automobilio nuomą, tačiau šių pinigų buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo ir neišrašydavo apskaitos dokumentų, taip juos paversdamas savo nuosavybe, t. y. turėjo galimybę jais naudotis, disponuoti, elgtis su jais kaip nuosavais. Taip elgdamasis V. I. suvokė, kad su jo žinioje esančiu bendrovės turtu elgiasi neteisėtai, t. y. veikia tiesiogine tyčia.

30539.9.

306Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto vertė, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nustatoma pagal MGL dydį, kuris galioja nusikalstamos veikos padarymo metu. V. I. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, kuriame patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 37,66 Eur, t. y. 250 MGL yra 9 415 Eur. Įvertinus, tai kad V. I. pasisavino UAB „( - )“ turtą – pinigines lėšas 10 327,46 Eur, kuri viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą 250 MGL (9 415 Eur) sumą, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

307Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 222 straipsnio 1 dalyje

30840.

309Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. I. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes V. I. negavo jokių papildomų pinigų iš automobilius nuomojusių asmenų.

31041.

311Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingos apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Apgaulingos apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvios veikos: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti juridinis asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal suformuotą teismų praktiką jeigu ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) buhalterinių, audito ar konsultacinių įmonių specialistams, su kuriais sudaryta sutartis dėl apskaitos tvarkymo, su jais nesusitaręs, pateikia žinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai neteikia tam tikrų apskaitos dokumentų, tai už apgaulingos apskaitos tvarkymą atsako būtent ūkio subjektas ar vyriausiasis buhalteris. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus; numatė, kad dėl to bus visiškai ar iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; šių padarinių norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

312Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „( - )“ apskaitą

31342.

314Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, nes veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia, organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

31542.1.

316nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, direktoriumi, bei žinodamas, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iš fizinių asmenų, už automobilių nuomą, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

31742.2.

318pažeidė BAĮ4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodą: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“; ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, nes:

319-nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 34 367,18 Eur ir 2016 metais neapskaitė 7 721,44 Eur piniginių lėšų;

320-2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio, be to nedeklaravo iš viso 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

32143.

322Teisėjų kolegija Nustatė V. I. būdamas UAB „( - )“, Juridinių asmenų registre nuo 2013 m. vasario 15 d. „( - )“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „( - )“, kurios adresas ( - ), Kaunas, įmonės kodas ( - ), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „( - )“ nuo 2014 m. vasario 17 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...>, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (redakcija 2012 m. balandžio 24 d.) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodą: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (toliau – ĮFAĮ)5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, 16 straipsnio 7 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 57 straipsnio 1 dalies (redakcija 2011 m. lapkričio 22 d.) nuorodą, kurioje parašyta: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.“, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.), apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

32343.1.

324nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 11 148,35 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 880,31 Eur piniginių lėšų;

32543.2.

3262015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 11 148,35 Eur pelno, 557 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

32744.

328Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo buhalterė A. M. (t. 9, b. l. 158-162). Tokius jo parodymus patvirtino ir pati liudytoja A. M. ir kiti byloje esantys įrodymai.

32944.1.

330Iš „Sodros“ duomenų išrašo matyti, kad UAB „( - )“ dirbo darbuotojai – V. I., A. I., A. M. (t. 4, b. l. 187).

33144.2.

332Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „( - )“ vyriausiąja buhaltere nuotoliniu būdu, t. y. direktorius dokumentus atsiunčia elektroniniu paštu, o sąskaitas faktūras, automobilių nuomos lenteles pristatydavo ir ji suvesdavo į apskaitą, o po to pateikdavo „Sodrai“ ir Registrų centrui. Sąskaitas faktūras išrašydavo direktorius V. I.. Būdavo, kad dokumentus elektroniniu paštu atsiunčia A. I.. Būdavo pateiktos sąskaitos faktūros, pirkimo dokumentai, draudimo polisai. Kadangi direktorius buvo kasininkas, tai jis priimdavo grynuosius pinigus, o ji tik parašydavo kasos pajamų orderius ir juos atiduodavo direktoriui. Paaiškino, kad jai buvo pateiktos sąskaitos faktūros, nuomos sutartys, lentelės ir pagal šiuos dokumentus ji išrašydavo kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašydavo direktorius. Nežino, ar buvo tokių atvejų, kai pinigai buvo gauti be apskaitos dokumentų. PVM sąskaitų registrų nepildė, nes nebuvo PVM mokėtojai. PVM deklaracijų neteikė. 2015 metais įmonės veikla buvo pelninga, 2016 metais buvo nedidelis nuostolis. 2015 metais pajamos buvo gautos už automobilių nuomą. Išlaidos buvo už automobilių remontus, eterio nuomą, automobilių draudimus ir kita. Įmonės automobiliai buvo įvairių metų, nuo 1994 m. iki 1997 m. Įmonės tikslas buvo uždirbti pinigų už išnuomotus automobilius (t. 9, b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus tik papildai buvo nurodžiusi, kad ji neatlieka jokių operacijų su grynais pinigais. Kadangi bendrovė užsiima automobilių nuoma taksi paslaugoms su asmenimis, kurie turi individualios veiklos pažymas pasirašoma automobilių nuomos sutartis, o už suteiktas paslaugas vairuotojai atsiskaito su direktoriumi V. I., o ji apie tai nieko nežino. Jai neteko susitikti nė su vienu vairuotoju. Ji gaudavo išrašytas sąskaitas faktūras priešpaskutinę mėnesio dieną elektroniniu paštu, kurias išrašydavo V. I. arba jo pavaduotoja A. I., ir paskutinę mėnesio dieną pagal šias sąskaitas faktūras išrašydavo kasos pajamų orderius. Ji nelaikė pas save dokumentų, viską grąžino direktoriui. Ji tik turi duomenis, kuriuos pateikė SODRAI, VMI ir Registrų centrui. Liudytoja teigė, kad visada ji suveda teisingus duomenis į dokumentus, t. y. pagal tokius kokie jai būna pateikti, ir juos pasirašo. Pripažino, kad gali būti ir nepasirašytų dokumentų jos arba vadovų, bet tai įvyko tik dėl neapsižiūrėjimo. Jai nėra žinoma nei kaip nei kada V. I. renka pinigus už automobilių nuomą. Ji tik žino apie sudarytas automobilio nuomos sutartis ir pagal tai išrašytas sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 35-37).

33344.3.

334Taigi UAB „( - )“ buhalteriją tvarkė A. M., kuri formaliai ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal suformuotą teismų praktiką įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis), jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tuomet jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012).

33545.

336Byloje nustatyta, kad V. I. iš tikrųjų imdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo nurodoma automobilių nuomos sutartyje ir išrašomuose buhalteriniuose dokumentus pagal šią nuomos sutartį. Teisėjų kolegija jau išdėstė savo argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad esant tik dalies liudytojų, t. y. M. V., A. K., A. T. ir S. P., parodymams, jog jie mokėjo daugiau negu buvo nurodyta sutartyje, todėl tik tokia apimtimi buvo pasisavinti bendrovės pinigai ir neišrašyti buhalteriniai dokumentai, t. y. 13 028,66 Eur sumai, o ne pirmosios instancijos teismo nustatytai 42 088,62 Eur sumai.

33746.

338Be to, jau pirmiau minėtoje 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad iš tyrimui pateiktų UAB „( - )“ dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. fiziniams asmenims, dirbusiems pagal individualios veiklos pažymas, taksi veiklos vykdymui nuomojusiems iš bendrovės automobilius už automobilių nuomą bendrovė išrašė 157 sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 21 684,28 Eur, iš jų: 2015 m. išrašė 133 sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 16 819,13 Eur ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. išrašė 24 (dvidešimt keturias) sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas bendra suma už 4 864,15 Eur. UAB „( - )“ direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 15-01 nurodyta, kad sąskaitas faktūras išrašyti ir pasirašyti suteikiama teisė direktoriui V. I. arba direktoriaus pavaduotojai A. I., o šiems susirgus arba atostogaujant sąskaitas faktūras išrašyti ir pasirašyti suteikiama teisė vyr. buhalterei A. M.. Tyrimui pateiktose sąskaitose faktūrose pasirašė automobilių vairuotojai. Už automobilių nuomą išrašytos sąskaitas faktūras bendrovė apskaitė 240 (pirkėjų skolos) sąskaitos apskaitos registruose. Sąskaitose faktūrose nurodytos automobilių nuomos sumos atitinka nuomos sutartyse nurodytas nuomos sumas. Pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ dokumentus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. vairuotojų dirbusių bendrovėje su savo nuosavais automobiliais nenustatyta. Pagal šias sąskaitas faktūras buvo išrašyti ir kasos pajamų orderiai, kuriuose pasirašė pinigų mokėtojai. Kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas bendrovė apskaitė kasoje ir 240 (pirkėjų skolos) apskaitos registruose. Pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus M. V., A. K., A. T. ir S. P. už automobilių nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iš viso sumokėjo 5 651,34 Eur, tačiau pagal apklausų protokolų duomenis iš viso minėti asmenys sumokėjo 18 680 Eur, t. y. UAB „( - )“ laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur (18 680 – 5 651,34) už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir nesurašė apskaitos dokumentų, iš jų: 2015 neapskaitė 11 148,35 Eur (15 920 – 4 771,65) ir 2016 m. neapskaitė 1 880,31 Eur (2 760 – 879,69) pajamų, tuo sumažino bendrovės turto ir pajamų dydį. Taigi dėl neapskaitytų pajamų, pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės turto ir nuosavo kapitalo. Dėl to bendrovės apskaita buvo vedama pažeidžiant BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį. Taip pat konstatuota, kad UAB „( - )“ 2015 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė bendrovėje direktoriaus pareigose dirbęs V. I., kuris buvo šiose pareigose tiriamuoju laikotarpiu (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 23-57).

33947.

340Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje neapskaičius 2015 m. gauto pelno 11 148,35 Eur, kuris liko neapskaitytas UAB „( - )“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl nedeklaruotas ir nuo jo nesumokėtas pelno mokestis į valstybės biudžetą, t. y. 557 Eur (11 148,35x5 proc.). Dėl šių priežasčių buvo pažeistas PMĮ 57 straipsnio 1 dalis. Be to, UAB „( - )“ 2015 m. balansas sudarytas pažeidžiant ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, nes dėl neapskaitytų pajamų pagal apklausų protokolų duomenis 11 148,35 Eur apskaitoje neapskaitė pajamų ir sumažino bendrovės pelną.

34148.

342Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1318, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdomą ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 Eur sumos, PVM neskaičiuojamas. Taigi, pagal apklausų protokolų duomenis į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą buvo neapskaityta 11 148,35 Eur pajamų, o pagal bendrovės dokumentus buvo apskaityta 16 819,13 Eur pajamų. Iš to daroma išvada, kad UAB „( - )“ nebuvo ir neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju, nes bendras pelnas yra 27 967,48 Eur (11 148,35 + 16 819,13), t. y. ši suma neviršija įstatyme numatytos 45 000 Eur ribos.

34349.

344Iš jau pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad UAB „( - )“ apskaitoje nebuvo apskaityta 13 028,66 Eur piniginių lėšų už bendrovei priklausančių automobilių nuomą, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.).

34550.

346V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes į apskaitos registrus neįtraukė duomenų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

34751.

348Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

349Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „( - )“ apskaitą

35052.

351Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „( - )“ įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaune, nes veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „( - )“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

35252.1.

353V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“ direktoriumi bei žinodamas, kad pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiškai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iš fizinių asmenų, už automobilių nuomą, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingą UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

35452.2.

355pažeidė BAĮ4 straipsnio nuoroda, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 14 straipsnio 2 dalies nuorodą:“ 2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“, ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, nes:

356- nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 39 863,81 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 31 704,63 Eur ir 2016 metais neapskaitė 8 159,18 Eur piniginių lėšų;

357- 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už automobilių nuomą gautų pajamų iš viso 30 806 Eur, taip pat minėtoje ataskaitoje sumažino bendrovės pelną 30 806 Eur ir nedeklaravo 1 650 Eur pelno mokesčio. 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įvertinus neapmokestinamas pajamas – 1 615 Eur, tyrimo metu paskaičiuotą mokėtiną PVM – 899 Eur ir 2014 metų nuostolį – 5 390 Eur, nedeklaravo 1 300 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

35853.

359Teisėjų kolegija Nustatė V. I. būdamas UAB „( - )“, Juridinių asmenų registre 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „( - )“, kurios adresas ( - ), Kaunas, įmonės kodas ( - ), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „( - )“ nuo 2012 m. vasario 23 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...>, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (redakcija 2012 m. balandžio 24 d.) 2 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodą: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“; 16 straipsnio 3 dalies nuorodą: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“; ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“, 16 straipsnio 7 dalies nuorodą, kurioje nurodyta: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“; PMĮ 57 straipsnio 1 dalies (redakcija 2011 m. lapkričio 22 d.) nuorodą, kurioje parašyta: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.“, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.), netinkamai organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

36053.1.

361nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 9 279,90 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 047,56 Eur piniginių lėšų;

36253.2.

3632015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 9 279,90 Eur pelno, 464 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

36454.

365Iš pirmiau aptartų nuteistojo V. I. ir liudytojos A. M. parodymų matyti, kad UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą taip pat tvarkė buhalterė A. M., kuriai visus dokumentus pateikdavo V. I. arba A. I. (t. 9, b. l. 12, 158-162). Tokius jų parodymus patvirtino ir „Sodros“ duomenys, kuriuose nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „( - )“ dirbo V. I., A. I., A. M. (t. 5, b. l. 97). Iš to seka, kad UAB „( - )“ buhalteriją tvarkė A. M., kuri formaliai ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų.

36655.

367Byloje nustatyta, kad būtent V. I. imdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo nurodoma automobilių nuomos sutartyje ir išrašomuose buhalteriniuose dokumentuose pagal šią nuomos sutartį. Teisėjų kolegija jau išdėstė savo argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad esant tik dalies liudytojų, t. y. R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. parodymams, jog jie mokėjo daugiau negu buvo nurodyta sutartyje, todėl tik tokia apimtimi buvo pasisavinti bendrovės pinigai ir neišrašyti buhalteriniai dokumentai, t. y. 10 327,46 Eur sumai, o ne pirmosios instancijos teismo nustatytai 30 806 Eur sumai.

36856.

369Iš jau pirmiau minėtos 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad iš tyrimui pateiktų UAB „( - )“ dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bendrovė išrašė 172 sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 22 328,39 Eur, iš jų: 2015 m. išrašė 137 sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 17 329,81 Eur ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. išrašė 35 sąskaitas faktūras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas bendra suma už 4 998,58 Eur. Tyrimui pateiktas sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė V. I. ir A. I., taip pat pasirašė automobilių vairuotojai. Už automobilių nuomą išrašytos sąskaitas faktūras bendrovė apskaitė 240 (pirkėjų skolos) sąskaitos apskaitos registruose. Sutikrinus tyrimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „( - )“ sąskaitose faktūrose nurodytas automobilių nuomos sumas vairuotojai apmokėjo grynais pinigais, kurių gavimą bendrovė įformino išrašydama kasos pajamų orderius ir jų sumas apskaitė kasoje ir 240 (pirkėjo skolos) apskaitos registre. Sutikrinus tyrimui pateiktas kasos knygas nustatyta, kad kasos knygos bendrovėje buvo pildomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintą „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto reikalavimą, jog kasos knygoje pasirašo vyriausias buhalteris, priėmęs šiuos dokumentus. Nustatyta, jog bendrovės vyr. buhalterio pareigose dirbusi A. M. nepasirašė šių laikotarpių kasos knygose ir kasos dokumentuose. Pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iš viso sumokėjo 4 942,54 Eur, tačiau pagal apklausų protokolų duomenis iš viso minėti asmenys sumokėjo 15 270 Eur, t. y. UAB „( - )“ laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur (15 270 – 4 942,54) už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir nesurašė apskaitos dokumentų, iš jų: 2015 m. neapskaitė 9 279,90 Eur (13 395 – 4 115,10) ir 2016 m. neapskaitė 1 047,56 Eur (1 875 – 827,44) pajamų, tuo sumažino bendrovės turto ir pajamų dydį. Taigi dėl neapskaitytų pajamų, pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės turto ir nuosavo kapitalo. Dėl to bendrovės apskaita buvo vedama pažeidžiant BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį. Taip pat konstatuota, kad UAB „( - )“ 2015 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė bendrovėje direktoriaus pareigose dirbęs V. I., kuris buvo šiose pareigose tiriamuoju laikotarpiu (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94).

37057.

371Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje neapskaičius 2015 m. gauto pelno 9 279,90 Eur, kuris liko neapskaitytas UAB „( - )“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl nedeklaruotas ir nuo jo nesumokėtas pelno mokestis į valstybės biudžetą, t. y. 464 Eur (9 279,90x5 proc.). Dėl šių priežasčių buvo pažeistas PMĮ 57 straipsnio 1 dalis. Be to, UAB „( - )“ 2015 m. balansas sudarytas pažeidžiant ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, nes dėl neapskaitytų pajamų pagal apklausų protokolų duomenis 9 279,90 Eur apskaitoje neapskaitė pajamų ir sumažino bendrovės pelną.

37258.

373Kaip jau buvo minėta pirmiau pagal PVMĮ 71 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1318, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalių nuostatas UAB „( - )“ nebuvo ir neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju, nes bendras pelnas yra 26 609,71 Eur (9 279,90 + 17 329,81), t. y. ši suma neviršija įstatyme numatytos 45 000 Eur ribos.

37459.

375Teisėjų kolegija įvertinusi esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad UAB „( - )“ apskaitoje nebuvo apskaityta 10 327,46 Eur piniginių lėšų už bendrovei priklausančių automobilių nuomą, todėl pagal bendrovės vestą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.).

37660.

377V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes į apskaitos registrus neįtraukiant duomenų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

37861.

379Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės

38062.

381Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

38263.

383LAT yra pažymėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Minėta BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose).

38464.

385LAT jau minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Iš tiesų kiekviena atskirai paimta nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais.

38665.

387Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o taip pat LAT praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/210, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“. Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo.

38866.

389Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas inter alia BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei.

39067.

391Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui.

39268.

393Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį ,,gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan.“. Tokio ryšio nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.“. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

39469.

395LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, jog teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.

39670.

397Taigi, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu.

39871.

399Kauno apygardos teismas spręsdamas dėl juridinių asmenų kaltės iš esmės siejo tik su BK 20 straipsnio 2 dalimi, t. y. V. I. buvo UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ direktorius, faktiškai valdė abi įmones, veikė tiek savo, tiek juridinių asmenų interesais, jo vadovaujančios pareigos sutapo su atstovavimu juridiniams asmenims, su sprendimų priėmimu juridinio asmens vardu, bei absoliučia juridinio asmens veiklos kontrole. Todėl padarė išvadą, kad dėl V. I. veiksmais padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, atsakomybė šiuo atveju kyla ir juridiniams asmenims – UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. Nors UAB „( - )“, akcininkė buvo V. I. žmona A. I., tačiau ji iš esmės niekaip negalėjo įtakoti įmonės veiklos, kadangi faktinis bendrovės savininkas buvo V. I., kuris pats teisme nurodė, jog įmonės buvo padalintos siekiant skyrybų atveju lengviau pasidalinti turtą. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes minėtos išvados padarytos pilnai ir tinkamai neįvertinus visų aplinkybių susijusių su juridinių asmenų kalte. Dėl juridinio asmens UAB „( - )“ atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

40072.

401Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.) buvo UAB „( - )“ direktorius, kuris apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, nes paėmė daugiau pinigų iš liudytojų M. V., A. K., A. T. ir S. P. už UAB „( - )“ nuomojamus automobilius, negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyje ir išrašytuose buhalteriniuose dokumentuose. Taigi nustatytas fizinis asmuo – V. I., kuris padarė nusikalstamą veiką, t. y. apgaulingą apskaitos tvarkymą, jis kaip bendrovės direktorius atitinka ir BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytą fiziniam asmeniui keliamą teisinį statusą – atstovauja ir priima sprendimus juridinio asmens vardu. Tačiau vien šių aplinkybių neužtenka sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, nes kiekvienu atveju teismas privalo įvertinta, ar juridinis asmuo pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamą veiką padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklą, ėmėsi pakankamos nusikalstamos veikos prevencijos priemonių, buvo įdiegęs atitinkamų standartų veikloje laikymosi programą ir kt. Taip pat, ar fizinio asmens – nusikalstama veika buvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui.

40272.1.

403Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 15 d. „( - )“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „( - )“, kurios akcininkas ir vadovas yra V. I. (t. 4, b. l. 112-120, 125, 184-186). Šioje situacijoje gaunasi, kad bendrovės direktorius ir akcininkas yra vienas ir tas pats asmuo, kuris ir yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi V. I. būdamas bendrovės akcininku ir direktoriumi nedarė nieko, kad juridiniame asmenyje būtų pakankamai kontroliuojama jo paties daroma veikla, nesiėmė pakankamų prevencinių priemonių ar/ir nebuvo įdiegęs atitinkamų standartų, programų. Iš to seka, kad V. I., ne tik atstovavo juridinį asmenį ir priiminėjo sprendimus juridinio asmens naudai bei interesais, bet iš esmės vienas viską ir kontroliavo.

40472.2.

405Pats nuteistasis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad automobilių remonto darbai ar kitos išlaidos buvo fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje. Taigi iš pirmiau paminėtų asmenų paimti pinigai nebuvo leidžiami bedrovės naudai ar jos interesais, o V. I. buvo pasisavinti.

40672.3.

407Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ negavo 13 028,66 Eur, kurie buvo pasisavinti ir neapskaityti bendrovės buhalterijoje, o nuo jų mokamas pelno mokestis siekia 557 Eur, tai beveik 23 kartus didesnės pinigų sumos bendrovė neteko, negu būtų iš to turėjusi naudos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių pinigų nefiksavimo buhalterinėje apskaitoje bendrovė būtų turėjusi kokią nors naudą strategiškai, ar tai būtų nulėmę jos tolesnę perspektyvą, ar konkurencingumą.

40872.4.

409Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo V. I. veiksmai, neįtraukiant į apskaitą grynųjų pinigų gavimo bendrovėje buvo nukreipti į jo tikslo pasisavinti turtą – pinigus įgyvendinimą, o ne į siekį teikti valstybės institucijoms neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą. Tik neįtraukdamas pinigų, turto į buhalterinę apskaitą, t. y. apgaulingai tvarkydamas apskaitą, jis galėjo įgyvendinti savo pagrindinį, tiesioginį tikslą. Šių nusikalstamų veikų padariniais jis buvo suinteresuotas kaip fizinis asmuo ir siekė naudos asmeniškai sau, o ne kaip juridinio asmens UAB „( - )“ direktorius ir pagrindinis akcininkas, nusikalstamai veikiantis bendrovės naudai. Taigi, nuteistasis V. I., siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padarė kelias nusikalstamas veikas, tačiau šiuo atveju jo padarytos nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme negali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, nes jas darant buvo įgyvendintas vieningas jo sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą.

41073.

411Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors V. I. bendrovėje buvo ne tik direktorius, bet ir akcininkas, tinkamai nekontroliavo savo paties veiklos, tačiau nusikalstama veika nebuvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam UAB „( - )“, todėl juridinis asmuo išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl juridinio asmens UAB „( - )“ atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

41274.

413Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.) buvo UAB „( - )“ direktorius, kuris apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, nes paėmė daugiau pinigų iš liudytojų R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už UAB „( - )“ nuomojamus automobilius, negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyje ir išrašytuose buhalteriniuose dokumentuose. Taigi nustatytas fizinis asmuo – V. I., kuris padarė nusikalstamą veiką, t. y. apgaulingą apskaitos tvarkymą, jis kaip bendrovės direktorius atitinka ir BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytą fiziniam asmeniui keliamą teisinį statusą – atstovauja ir priima sprendimus juridinio asmens vardu. Tačiau vien šių aplinkybių neužtenka sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, nes kiekvienu atveju teismas privalo įvertinta, ar juridinis asmuo pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamą veiką padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklą, ėmėsi pakankamos nusikalstamos veikos prevencijos priemonių, buvo įdiegęs atitinkamų standartų veikloje laikymosi programą ir kt. Taip pat, ar fizinio asmens – nusikalstama veika buvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui.

41474.1.

415Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „( - )“, o akcininkė yra A. I. (t. 5, b. l. 23-29). Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad akcininkė nieko nekontroliavo UAB „( - )“ veikloje, o viską tvarkė V. I., grindė tik V. I. parodymais, kurie iš esmės nepatvirtina tokių teismo išvadų.

41674.2.

417Sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja A. I., kuri parodė, kad yra UAB „( - )“ savininkė-akcininkė, nes turi 100 proc. akcijų. Ji apie bendrovės veiklą žinojo tik tiek, kiek įmonė turi pelno ar nuostolių. Jos vyras V. I. buvo bendrovės direktorius, kuris buvo įpareigotas sudarinėti automobilių nuomos sutartis. Jai vyras teikė informaciją apie UAB „( - )“ balansą, pelną, pajamas. Jai nekilo jokių abejonių, kad bendrovė veikia netinkamai. Liudytoja nurodė, kad kaip akcininkė bendravo su buhaltere, nes veždavo sąskaitas faktūras, konsultuodavosi ir teiraudavosi ar bendrovėje viskas gerai. Jai buvo aktualu ar bendrovė dirba pelningai (t. 10, b. l. 138-139). Tai, kad buvo atliekama bendrovės kontrolė patvirtina ir byloje esančios UAB „( - )“ balansinės ataskaitos, 2015 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, 2015 metų metinis pranešimas (t. 3, b. l. 126-130). Iš to seka, kad A. I. kontroliavo bedrovės veiklą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų liudytojos parodymus apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie V. I. nusikalstamus veiksmus, todėl daroma išvada, jog ji negalėjo suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti V. I. nusikalstamų veiksmų. Toks pagrindinės akcininkės elgesys pateisintinas, nes bendrovė tuo laikotarpiu dirbo pelningai, ji buvo patenkinta bendrovės veiklos rezultatais ir V. I. vadovavimu.

41874.3.

419Teisėjų kolegija įvertino ir pirmiau paminėtus nuteistojo parodymus, kad automobilių remonto darbai ar kitos išlaidos buvo fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje. Taigi iš pirmiau paminėtų asmenų paimti pinigai nebuvo leidžiami bedrovės naudai ar jos interesais, o V. I. buvo pasisavinti.

42074.4.

421Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ negavo 10 327,46 Eur, kurie buvo pasisavinti ir neapskaityti bendrovės buhalterijoje, o nuo jų mokamas pelno mokestis siekia 464 Eur, tai beveik 22 kartus didesnės pinigų sumos bendrovė neteko, negu būtų iš to turėjusi naudos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių pinigų nefiksavimo buhalterinėje apskaitoje bendrovė būtų turėjusi kokią nors naudą.

42275.

423Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą konstatuoja, kad V. I. nusikalstama veika nebuvo siekiama naudos jo atstovaujamam UAB „( - )“, juridinis asmuo patyrė nuostolius, o šios bendrovės akcininkė apie tokius V. I. nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, todėl juridinis asmuo išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

424Dėl bausmės V. I.

42576.

426Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

42777.

428Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

42978.

430Apeliacinės instancijos teismui nustatė, kad V. I. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo ir UAB „( - )“ turto pasisavinimo, dėl kurių padarymo pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas. Dėl šių priežasčių iš naujo sprendžiama ir dėl bausmių paskyrimo V. I..

43179.

432Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių, 46 straipsnio nuostatomis.

43379.1.

434Iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu, bet skirtinguose juridiniuose asmenyse, t. y. UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, V. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytas laisvės atėmimas iki 10 (dešimties) metų. Už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų apeliacinės instancijos teismas skiria atskirai bausmes įvertinęs tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tyčia. Taip pat atsižvelgiama į V. I. asmenybę, t. y. jis turi šeimą, augina nepilnametį sūnų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas ( - ), V. I. nustatytas ( - ) procentų darbingumas iki 2023 m., teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, neregistruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje, šiuo metu dirba UAB ,,( - )“ (t. 8, b. l. 53-57), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43579.1.1.

436Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „( - )“ turto pasisavinimą skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nė sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

43779.1.2.

438Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „( - )“ turto pasisavinimą skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nė sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

43979.2.

440Nors šiuo nuosprendžiu V. I. dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo buvo sumažintos sumos dėl kurių nebuvo išrašyti buhalteriniai dokumentai ir jie nebuvo įtraukti į bendrovių buhalterinę apskaitą, paliekamos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, kadangi jos yra teisingos ir atitinka bausmės tikslus. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos net kelios bausmės rūšys, t. y. bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog šios nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarytos tyčia, V. I. turi šeimą, augina nepilnametį sūnų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas ( - ), V. I. nustatytas ( - ) procentų darbingumas iki 2023 m., teistas, bet teistumas išnyko, baustas administracine tvarka, neregistruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje, šiuo metu dirba UAB ,,( - )“ (t. 8, b. l. 53-57), todėl motyvuotai ir pagrįstai paskyrė švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis žymiai mažesnis negu jos vidurkis. Kadangi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL. Dėl šių priežasčių V. I. už UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymą paliekama 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, o už UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymą 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. I. baudą nurodė BK 47 straipsnio redakciją, nustatytą įstatymu Nr. XII-1871, kuri įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., tačiau įstatymo leidėjas šia redakcija keitė tik BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktus, o ne 3 punktą. Apygardos teismo paskirtas bausmės dydis atitinka 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, kuri įsigaliojo 2011 m. balandžio 28 d., todėl toks redakcijos nurodymas vertinamas kaip netikslumas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės ir ištaisomas šiuo nuosprendžiu.

44180.

442Apeliacinės instancijos teismui paskyrus nuteistajam V. I. bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ ir dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo, iš naujo sprendžiamas ir bausmių bendrinimo klausimas.

44380.1.

444Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal suformuotą teismų praktiką ideali sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-361/2011, Nr. 2K-37/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. I. viena veika tame pačiame laikotarpyje padarė dvi nusikalstamas veikas susijusias su UAB „( - )“, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, sudaro atskiras nusikaltimų sudėtis ir turi savarankiškas sankcijas. Dėl to paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriama subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

44580.2.

446Analogiška situacija ir su nuteistojo V. I. padarytomis 2 nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurios susijusios su UAB „( - )“. Dėl pirmiau paminėtų priežasčių ir šios bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriama subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

44781.

448Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės, iš dalies pridedama švelnesnės subendrintos bausmės dalis laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Pridedamos bausmės dalis yra didesnė už sankcijoje numatytą minimumą. Tokiu būdu nuteistajam V. I. skiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

44982.

450Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 19 d., 11 val., iki 2016 m. balandžio 20 d., 15.04 val. (t. y. dvi dienas) (t. 8, b. l. 4-5, 39-44). Dėl BK 75 straipsnio taikymo

45183.

452Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistajam V. I. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir V. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, jį įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

45384.

454Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) BK 75 straipsnio 1 dalyje numatė galimybę atidėti vykdymą bausmių, paskirtų ne tik už nesunkius ar apysunkius, bet ir už sunkius tyčinius nusikaltimus. Šios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalis veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju dabartinės redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalis pasunkino šioje byloje nuteistojo V. I. teisinę padėtį, todėl klausimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo turi būti sprendžiamas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį, numačiusią galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus.

45585.

456Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizavimo principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

45786.

458Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją) vien tai, jog asmuo padarė sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trumpesnė negu keturi metai, dar nereiškia, kad asmeniui, už šį nusikaltimą nuteistam laisvės atėmimu, turi būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

45987.

460Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis V. I. padarė dvi apysunkes ir dvi sunkias nusikalstamas tyčines veikas, už kurių padarymą paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, dirba, turi šeimą, augina nepilnametį sūnų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas ( - ), V. I. nustatytas ( - ) procentų darbingumas iki 2023 m. bei kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti 2 (dvejiems) metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nebus pažeista bausmės paskirtis bei teisingumo principas. Be to, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi nuteistasis V. I. įpareigojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Dėl BK 682 straipsnio taikymo

46188.

462Prokuroras apeliacinius skundu taip pat prašo nuteistajam V. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 682 straipsnyje, t. y. atimti teisę dirbti ar verstis taksi paslaugomis bei automobilių nuoma teikiančia veikla per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

46389.

464Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų nurodytuose BK straipsniuose. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigojo teismo būtinai skirti šias baudžiamojo poveikio priemones.

46590.

466BK 682 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

46791.

468Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus padarė išvadą, kad netikslinga V. I. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti ar verstis taksi paslaugomis bei automobilių nuoma teikiančia veikla, nes ne profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Be to, bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą, kuria jis įpareigojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Dėl BK 72 straipsnio taikymo

46992.

470Apeliaciniame skunde prokuroras prašo taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos įgytą turtą – 81 952,43 Eur.

47193.

472Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taigi konfiskuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialią vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti arba gauti padarius nusikalstamą veiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba buvo susitarta dėl žalos atlyginimo kitokiu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-368/2011, Nr. 2K-544/2012 ir kt.).

47394.

474Iš pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad V. I. būdamas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. tyčia, į bendrovių buhalteriją neįtraukdamas iš fizinių asmenų gautų pinigų, pasisavino jo žinioje buvusį dviejų bendrovių didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 23 356,12 Eur (10 327,46+13 028,66). Šiuo atveju nusikalstamos veikos rezultatas yra bendrovėms priklausę pinigai. V. I. pasisavindamas UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pinigines lėšas neteisėtai praturėjo.

47595.

476Baudžiamojoje byloje juridinį asmenį UAB „( - )“ atstovaujanti gynėja advokatė J. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad juridinis asmuo turėjo ne naudos, o galimai – žalos, nes byloje nėra nustatyta duomenų, jog kažkokias tariamai neapskaitytas lėšas juridinio asmens vadovas būtų panaudojęs jos naudai. Apeliacinės instancijos teisme juridinio asmens UAB „( - )“ atstovas gynėjas advokatas V. F. irgi teigė, kad juridinis asmuo dėl neteisėtų V. I. veiksmų turėjo žalos, o ne naudos. Juridinio asmens UAB „( - )“ atstovė advokatė S. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog bendrovė finansinės naudos neturėjo, taip konstatavo ir specialistė, kuri nurodė, kad įmonė galėjo patirti kažkokią žalą, bet ne naudą. Iš bylos duomenų matyti, kad nors ir kalbama apie juridiniams asmenims padarytą žalą, tačiau byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai dėl UAB „( - )“ ir dėl UAB „( - )“ patirtos žalos. Taip pat nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas juridiniams asmenis arba buvo susitarta dėl žalos atlyginimo kitokiu būdu.

47796.

478Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus pirmosios pirmiau paminėtas aplinkybes iš nuteistojo V. I. turi būti konfiskuota ne prokuroro prašoma 81 952,43 Eur, o šiuo nuosprendžiu nustatyta pasisavintų pinigų bendra suma, t. y. 23 356,12 Eur. Dėl civilinio ieškinio

47997.

480Nuteistosios juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė S. S., nuteistosios juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė J. S., nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniais skundais prašo civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė priteisti žalos atlyginimą iš juridinių asmenų UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei nuteistojo subsidiariai.

48198.

482Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109-115 straipsnius). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 straipsnis) taikomas visiško jos atlyginimo principas.

48399.

484Iš baudžiamosios bylos matosi, kad šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuriuo prašo iš V. I., UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ priteisti 9 787 Eur žalą. Ieškinyje nurodoma, jog remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, jog UAB „( - )“ nedeklaravo 34 367 Eur pelno ir nuo jo nesumokėjo 1 665 Eur pelno mokesčio, o UAB ( - )“ – nesumokėjo 1 650 Eur pelno mokesčio, todėl prašo šią nesumokėtą sumą priteisti. Taip pat nurodoma, jog dėl to, jog UAB „( - )“ nesurašytų automobilių nuomos ir dispečerinės paslaugų pardavimo dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų – į apskaitos registrus neįtraukta 3 258 Eur mokėtino PVM, o UAB „( - )“ – 3 214 Eur mokėtino PVM (t. 5, b. l. 120-122). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, jog iš UAB „( - )“ ir V. I. prašo priteisi 4 923 Eur, o iš UAB „( - )“ ir V. I. – 4 864 Eur į valstybės biudžetą.

485100.

486Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 11 148,35 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 880,31 Eur piniginių lėšų. Dėl šių priežasčių 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 11 148,35 Eur pelno ir nesumokėjo 557 Eur pelno mokesčio. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur už automobilių nuomą gautų piniginių lėšų ir ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iš jų: 2015 metais neapskaitė 9 279,90 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 047,56 Eur piniginių lėšų. Dėl to 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 9 279,90 Eur pelno, ir nesumokėjo 464 Eur pelno mokesčio. Iš to seka, kad valstybei buvo nesumokėta iš viso 1 021 Eur (557+464) pelno mokesčio.

487101.

488Pagal PMĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pelno mokestį moka Lietuvos ir užsienio vienetai. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus. Iš to sektų, kad pelno mokestį turėtų sumokėti UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, tačiau kaip jau buvo minėta pelno mokesčio nesumokėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs būtent su nuteistojo V. I. padarytomis nusikalstamomis veikomis.

489102.

490Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikštas civilis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš nuteistojo V. I. priteisiama 1 021 Eur žalos atlyginimo suma, kuri turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

491103.

492Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros 2 –ojo baudžiamojo persekiojimo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad prokuroras D. P. nutarė skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. I., a. k. ( - ), 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu gyvenamoje vietoje rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1 435 Eur. Turto saugotoju paskirti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (t. 7, b. l. 115-116). Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas pirmiausiai turi būti užtikrinamas civilinis ieškinys, todėl šioje baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas V. I. namuose kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 1 435 Eur nukreipti Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimui – 1 021 Eur, o likusią pinigų sumą – 414 Eur nukreipti turto konfiskavimui.

493Dėl kardomosios priemonės - užstato

494104.

495Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. I. paskirtos kardomosios priemonės – 5 000 Eur užstatas ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

496105.

497Pagal BPK 133 straipsnio 6 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas turi būti grąžintas užstato davėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl tai išsprendžiama šiuo nuosprendžiu.

498106.

499Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu V. I. buvo paskirta kardomoji priemonė 5 000 Eur užstatas, kurį 2016 m. balandžio 21 d. per Lietuvos paštą pinigine perlaida kvito Nr. 052235 Generalinei prokuratūrai įmokėjo V. I. (t. 8, b. l. 48). Šios kardomosios priemonės sąlygų nuteistasis nepažeidė, todėl 5 000 Eur užstatas grąžinamas užstato davėjui V. I.. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių juridiniams asmenims

500107.

501Pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sąskaitoms paliko galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

502108.

503Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas juridiniams asmenims UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, kuriuo buvo apribotos nuosavybės teisės į UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ (t. 7, b. l. 99-100, 111-112).

504109.

505Šiuo nuosprendžiu UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo išteisinti, todėl vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“ sąskaitas panaikinamas, nes ši priemonė juridiniams asmenims tapo nereikalinga.

506Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1-4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 133 straipsnio 6 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi,

Nutarė

507Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo išteisintas jam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

508V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto – pinigų – 13 028,66 Eur pasisavinimo ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

509V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto – pinigų – 10 327,46 Eur pasisavinimo ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

510Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. buvo subendrintos bausmės ir iš naujo subendrinti šiuo nuosprendžiu pagal BK 83 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes.

511Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos tvarkymo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

512Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintas bausmes bendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės, iš dalies pridėti švelnesnę subendrintos bausmės dalį laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

513Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 19 d., 11 val., iki 2016 m. balandžio 20 d., 15.04 val., t. y. dvi dienas.

514Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

515Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti V. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

516V. I. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,

517- jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytą pareigą ir nepadarys šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

518- jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys jam paskirtos pareigos, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

519- jeigu jis vykdys jam paskirtą pareigą, tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

520- jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

521Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš V. I. konfiskuoti 23 356,12 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

522Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi V. I. grąžinti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) užstatą, kurį baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-03-2-00483-2017-1) 2016 m. balandžio 21 d. jis įmokėjo į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. ( - ).

523Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo – UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

524Juridinį asmenį UAB „( - )“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

525Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą juridinio asmens UAB „( - )“ , įm. kodas ( - ), banko sąskaitai Nr. ( - ), esančiai AB „Swedbank“.

526Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo – UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

527Juridinį asmenį UAB „( - )“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

528Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą juridinio asmens UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), banko sąskaitai Nr. ( - ), esančiai AB „Swedbank.

529Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo tenkintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priteista ieškovui solidariai iš V. I. ir UAB ,,( - )“ 4 923 Eur bei solidariai iš V. I. ir UAB ,,( - )“ 4 874 Eur.

530Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. I. priteisti 1 021 Eur sumą.

531Kauno apygardos prokuratūros 2 –ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. I., a. k. ( - ), 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu gyvenamoje vietoje rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1 435 Eur palikti galioti ir 1 021 Eur nukreipti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio patenkinimui, o likusią pinigų sumą – 414 Eur, užskaityti paskirto turto konfiskavimo daliniam išieškojimui.

532Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos... 5. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingos apskaitos... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta... 7. Į V. I. paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo... 8. UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta... 9. UAB „( - )“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta... 10. V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“ turto... 11. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 12. Paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. I. turtui ir... 13. Tuo pačiu nuosprendžiu V. I. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį... 14. Teisėjų kolegija... 15. I.... 16. Bylos esmė... 17. 1.... 18. V. I. ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas, veikiant... 19. 1.1.... 20. nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( -... 21. 1.2.... 22. pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai... 23. - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“... 24. - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665... 25. 2.... 26. V. I. ir UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( - ), Kaune veikiant... 27. 2.1.... 28. V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“ direktoriumi bei... 29. 2.2.... 30. pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuoroda, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai... 31. - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“... 32. - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už... 33. 3.... 34. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad pasisavino jo... 35. 3.1.... 36. nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( -... 37. 3.2.... 38. nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( -... 39. 4.... 40. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu konstatavo, kad... 41. 4.1.... 42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taksi automobilių nuomininkai... 43. 4.2.... 44. Apygardos teismas konstatavo, kad V. I. ne vienerius metus vykdė automobilių... 45. 4.3.... 46. Kaltinimo inkriminuojama pasisavintų pinigų suma paskaičiuota darant... 47. 4.4.... 48. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas... 49. II.... 50. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 51. 5.... 52. Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 53. V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183... 54. -... 55. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ piniginių lėšų... 56. -... 57. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ piniginių lėšų... 58. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šias bausmes subendrinti... 59. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir V. I. paskirtosios... 60. Paskirti BK 682 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –... 61. Paskirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto... 62. 6.... 63. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. I.... 64. 6.1.... 65. Pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios... 66. 6.2.... 67. V. I. neigė gaudavęs didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos... 68. 6.3.... 69. Iš byloje esančios FNTT prie ir VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės... 70. 6.4.... 71. Liudytoja A. M. – UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vyriausioji buhalterė... 72. 6.5.... 73. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad turėtas remonto paslaugas UAB „( -... 74. 7.... 75. Prokuroro nuomone, V. I., pripažinus jį kaltu dėl turto pasisavinimo, gali... 76. 8.... 77. Nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė S. S. apeliaciniu... 78. 9.... 79. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė... 80. 10.... 81. Pagal suformuotą teismų praktiką juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė... 82. 10.1.... 83. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad... 84. 10.2.... 85. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, už... 86. 10.3.... 87. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44, 20 straipsnių nuostatas... 88. 11.... 89. Gynėja nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė... 90. 12.... 91. Nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė J. S. apeliaciniu... 92. 13.... 93. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamojo... 94. 13.1.... 95. Visi teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, kurie buvo sudarę automobilių... 96. 13.2.... 97. Specialisto išvada Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos... 98. 13.3.... 99. Gynėja nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas... 100. 14.... 101. Apeliantė nesutinka ir su priteistų civiliniu ieškiniu, nes pirmosios... 102. 14.1.... 103. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma:... 104. 14.2.... 105. Civilinis ieškovas žalos dydį kildina iš specialistų išvados, kuri buvo... 106. 15.... 107. Apeliantės nuomone, konstatuodamas juridinio asmens vadovo kaltę, savaime ją... 108. 16.... 109. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniu skundu prašo... 110. 17.... 111. Apeliantai nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria V. I.... 112. 18.... 113. Apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje nurodyti argumentai ir motyvai, kad... 114. 19.... 115. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą... 116. 19.1.... 117. Iš kaltinamojo akto ir visos bylos medžiagos nėra galimybės suprasti, kaip... 118. 19.2.... 119. Iš tiesų byloje yra liudytojų A. P. ir A. R. parodymai, kad naudodamiesi... 120. 19.3.... 121. Liudytojas V. V. nebuvo apklaustas teisme, todėl teismas neturėjo teisės... 122. 19.4.... 123. Kriminalinės žvalgybos ir BPK 156 straipsnio tvarka procesinių prievartos... 124. 19.5.... 125. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 126. 19.6.... 127. Apeliantai ir toliau laikosi nuomonės, kad 2017 m. sausio 20 d. UAB „( -... 128. 20.... 129. Apeliantai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu nurodydami, kad pagal... 130. 21.... 131. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros... 132. III.... 133. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 134. 22.... 135. Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 136. 23.... 137. Nuteistosios UAB „( - )“ gynėjos advokatės S. S. ir nuteistosios UAB „(... 138. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 183 straipsnio 2 dalyje... 139. 24.... 140. Prokuroras D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 141. 25.... 142. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba... 143. Dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo... 144. 26.... 145. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2014 m.... 146. 27.... 147. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. I. nurodė, kad nustatė, kad... 148. 28.... 149. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir... 150. 29.... 151. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB... 152. 29.1.... 153. Iš byloje esančių Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro... 154. 29.2.... 155. UAB „( - )“ pagrindinės pajamos buvo už automobilių nuomą. Tai... 156. 29.2.1.... 157. UAB „( - )“ 2013 m. vasario 15 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės... 158. 29.2.2.... 159. Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų... 160. 29.2.3.... 161. Iš automobilių nuomos sutarčių, sąskaitų faktūrų, pirkimų ir... 162. 29.2.4.... 163. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos... 164. 29.3.... 165. Visa tai tik patvirtina, kad visi pinigai už bendrovei priklausančių... 166. 29.4.... 167. Iš UAB „( - )“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad jie... 168. 29.4.1.... 169. Liudytojas S. P. apygardos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo prieš keturis... 170. 29.4.2.... 171. Liudytojas G. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. I. įmonėje „(... 172. 29.4.3.... 173. Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieš 5-6 metus dirbo... 174. 29.4.4.... 175. Liudytojas G. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I.... 176. 29.4.5.... 177. Liudytojas A. T. apygardos teisme parodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. dirbo... 178. 29.4.6.... 179. Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. I. yra kaimynas,... 180. 29.4.7.... 181. Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog V. I. pažįsta kaip... 182. 29.4.8.... 183. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba UAB „( - )“... 184. 29.4.9.... 185. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį... 186. 29.4.10.... 187. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo taksi vairuotoju... 188. 29.4.11.... 189. Liudytojas E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuomojosi automobili... 190. 29.4.12.... 191. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį... 192. 29.4.13.... 193. Liudytojas V. J. apygardos teisme nurodė, jog prieš kelis metus iš V. I.... 194. 29.4.14.... 195. Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo... 196. 29.4.15.... 197. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuo 2016 m. kovo... 198. 29.4.16.... 199. Apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio... 200. 29.4.17.... 201. Liudytojas R. Ž., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d.... 202. 29.4.18.... 203. Liudytojas T. T. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m.... 204. 29.4.19.... 205. Liudytojas G. G. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m.... 206. 29.5.... 207. Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad fiziniams asmenims... 208. 29.6.... 209. Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta... 210. 29.6.1.... 211. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos... 212. 29.6.2.... 213. Pažymėtina, kad šiuose protokoluose ir pokalbių suvestinėse užfiksuoti... 214. 29.6.3.... 215. Iš 2016 m. balandžio 19 d. kartos protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 19... 216. 29.6.4.... 217. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu paimtose užrašų... 218. 29.6.5.... 219. Tokiu būdu minėti įrodymai patvirtina liudytojų M. V., A. K., A. T. ir S.... 220. 29.6.6.... 221. Iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad tik liudytojai M. V., A.... 222. 30.... 223. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde... 224. 31.... 225. Apeliaciniuose skunduose keliama abejonė dėl pirmiau aptartos specialisto... 226. 32.... 227. Taigi esant minėtai situacijai svarbu nustatyti kokia vis dėl to pinigų... 228. 33.... 229. Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik... 230. 34.... 231. Visi šie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog būtent V. I.... 232. 35.... 233. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė... 234. Dėl UAB „( - )“ turto pasisavinimo... 235. 36.... 236. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2012 m.... 237. 37.... 238. Pirmosios instancijos teismas tais pačiais argumentais ir motyvais išteisino... 239. 38.... 240. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir... 241. 39.... 242. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB... 243. 39.1.... 244. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktos informacijos... 245. 39.2.... 246. UAB „( - )“ 2012 m. vasario 14 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės... 247. 39.3.... 248. Iš UAB „( - )“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad iš... 249. 39.3.1.... 250. Liudytojas A. R. teisme teigė, kad maždaug prieš 2-3 metus nuomojosi... 251. 39.3.2.... 252. Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I. pažįsta kaip... 253. 39.3.3.... 254. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš V. I. bendrovės... 255. 39.3.4.... 256. Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2014 – 2015 metais... 257. 39.3.5.... 258. Liudytojas V. P. teisme nurodė, jog pas dirbo taksi vairuotoju, vairavo... 259. 39.3.6.... 260. Liudytojas J. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis... 261. 39.3.7.... 262. Liudytojas G. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dirbo „Kauno... 263. 39.3.8.... 264. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš V. I. pagal... 265. 39.3.9.... 266. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nuo 2015 metų... 267. 39.3.10.... 268. Liudytojas L. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieš 2-3 metus... 269. 39.3.11.... 270. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau iš V. I.... 271. 39.3.12.... 272. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie 2015 metų spalį... 273. 39.3.13.... 274. Apygardos teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio... 275. 39.3.14.... 276. Liudytojas Z. M., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d.... 277. 39.3.15.... 278. Liudytojas A. G., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d.... 279. 39.3.16.... 280. Liudytojas N. R., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d.... 281. 39.3.17.... 282. Liudytojas J. L., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d.... 283. 39.3.18.... 284. Liudytojų T. J., A. T., A. S., T. T. parodymai jau aptarti šio sprendimo... 285. 39.4.... 286. Iš pirmiau aptartų nuteistojo V. I. parodymų matyti, kad jis iš esmės... 287. 39.5.... 288. Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta... 289. 39.5.1.... 290. Iš pirmiau aptartų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir... 291. 39.5.2.... 292. Jau aptartuose kratos ir apžiūros protokoluose, esančius 31.5.2. ir 31.5.3.... 293. 39.5.3.... 294. Tokiu būdu minėti įrodymai patvirtina liudytojų R. Ž., A. P., A. T., K.... 295. 39.5.4.... 296. Kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų A. P. ir A. R. parodymų, jie tiek... 297. 39.5.5.... 298. Liudytojai V. M., R. Ž., K. B. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog... 299. 39.6.... 300. Esant aukščiau aptartoms aplinkybės, t. y. jog V. I. imdavo iš asmenų už... 301. 39.7.... 302. Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik... 303. 39.8.... 304. Visi šie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog būtent V. I.... 305. 39.9.... 306. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė... 307. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 222 straipsnio 1 dalyje... 308. 40.... 309. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nurodė,... 310. 41.... 311. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 312. Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „( - )“ apskaitą... 313. 42.... 314. Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „(... 315. 42.1.... 316. nuo 2014 m. vasario 17 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), reg. ( -... 317. 42.2.... 318. pažeidė BAĮ4 straipsnio nuorodą, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai... 319. -nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje... 320. -2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665... 321. 43.... 322. Teisėjų kolegija Nustatė V. I. būdamas UAB „( - )“, Juridinių asmenų... 323. 43.1.... 324. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje... 325. 43.2.... 326. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 11 148,35 Eur pelno, 557... 327. 44.... 328. Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad UAB „( - )“... 329. 44.1.... 330. Iš „Sodros“ duomenų išrašo matyti, kad UAB „( - )“ dirbo... 331. 44.2.... 332. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „( - )“... 333. 44.3.... 334. Taigi UAB „( - )“ buhalteriją tvarkė A. M., kuri formaliai ir turėtų... 335. 45.... 336. Byloje nustatyta, kad V. I. iš tikrųjų imdavo didesnes pinigų sumas, negu... 337. 46.... 338. Be to, jau pirmiau minėtoje 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. ( -... 339. 47.... 340. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „( - )“... 341. 48.... 342. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo... 343. 49.... 344. Iš jau pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad UAB „( - )“... 345. 50.... 346. V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes... 347. 51.... 348. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir... 349. Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „( - )“ apskaitą... 350. 52.... 351. Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „(... 352. 52.1.... 353. V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. būdamas UAB „( - )“ direktoriumi bei... 354. 52.2.... 355. pažeidė BAĮ4 straipsnio nuoroda, kurioje parašyta: „Ūkio subjektai... 356. - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“... 357. - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už... 358. 53.... 359. Teisėjų kolegija Nustatė V. I. būdamas UAB „( - )“, Juridinių asmenų... 360. 53.1.... 361. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „( - )“ apskaitoje... 362. 53.2.... 363. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 9 279,90 Eur pelno, 464... 364. 54.... 365. Iš pirmiau aptartų nuteistojo V. I. ir liudytojos A. M. parodymų matyti, kad... 366. 55.... 367. Byloje nustatyta, kad būtent V. I. imdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo... 368. 56.... 369. Iš jau pirmiau minėtos 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. ( - )... 370. 57.... 371. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „( - )“... 372. 58.... 373. Kaip jau buvo minėta pirmiau pagal PVMĮ 71 straipsnio (2014 m. lapkričio 11... 374. 59.... 375. Teisėjų kolegija įvertinusi esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad UAB... 376. 60.... 377. V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes... 378. 61.... 379. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir... 380. 62.... 381. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra... 382. 63.... 383. LAT yra pažymėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.... 384. 64.... 385. LAT jau minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad galimos tokios teisinės... 386. 65.... 387. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas)... 388. 66.... 389. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon... 390. 67.... 391. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų... 392. 68.... 393. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme,... 394. 69.... 395. LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, jog teisiškai reikšmingą ryšį tarp... 396. 70.... 397. Taigi, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... 398. 71.... 399. Kauno apygardos teismas spręsdamas dėl juridinių asmenų kaltės iš esmės... 400. 72.... 401. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio... 402. 72.1.... 403. Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 15 d. „(... 404. 72.2.... 405. Pats nuteistasis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme... 406. 72.3.... 407. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ negavo 13 028,66 Eur, kurie buvo... 408. 72.4.... 409. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo V. I. veiksmai, neįtraukiant į... 410. 73.... 411. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors V. I. bendrovėje buvo ne tik... 412. 74.... 413. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio... 414. 74.1.... 415. Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d.... 416. 74.2.... 417. Sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės apeliacinės instancijos teisme buvo... 418. 74.3.... 419. Teisėjų kolegija įvertino ir pirmiau paminėtus nuteistojo parodymus, kad... 420. 74.4.... 421. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ negavo 10 327,46 Eur, kurie buvo... 422. 75.... 423. Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą konstatuoja, kad V. I.... 424. Dėl bausmės V. I.... 425. 76.... 426. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių... 427. 77.... 428. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 429. 78.... 430. Apeliacinės instancijos teismui nustatė, kad V. I. padarė dvi nusikalstamas... 431. 79.... 432. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2... 433. 79.1.... 434. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu, bet skirtinguose... 435. 79.1.1.... 436. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „( - )“ turto... 437. 79.1.2.... 438. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „( - )“ turto... 439. 79.2.... 440. Nors šiuo nuosprendžiu V. I. dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“... 441. 80.... 442. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus nuteistajam V. I. bausmes pagal BK... 443. 80.1.... 444. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai... 445. 80.2.... 446. Analogiška situacija ir su nuteistojo V. I. padarytomis 2 nusikalstamomis... 447. 81.... 448. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintos bausmės... 449. 82.... 450. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 dalimi į... 451. 83.... 452. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistajam V. I. taikyti BK 75 straipsnio... 453. 84.... 454. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui,... 455. 85.... 456. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir... 457. 86.... 458. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (šioje byloje... 459. 87.... 460. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis V. I. padarė dvi apysunkes ir... 461. 88.... 462. Prokuroras apeliacinius skundu taip pat prašo nuteistajam V. I. skirti... 463. 89.... 464. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamą... 465. 90.... 466. BK 682 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba... 467. 91.... 468. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus ir pirmosios instancijos... 469. 92.... 470. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo taikyti ir dar vieną baudžiamojo... 471. 93.... 472. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas... 473. 94.... 474. Iš pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad V. I.... 475. 95.... 476. Baudžiamojoje byloje juridinį asmenį UAB „( - )“ atstovaujanti gynėja... 477. 96.... 478. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus pirmosios pirmiau paminėtas... 479. 97.... 480. Nuteistosios juridinio asmens UAB „( - )“ gynėja advokatė S. S.,... 481. 98.... 482. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama... 483. 99.... 484. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad šioje byloje civilinį ieškinį... 485. 100.... 486. Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki... 487. 101.... 488. Pagal PMĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pelno mokestį moka Lietuvos ir... 489. 102.... 490. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių... 491. 103.... 492. Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros 2 –ojo baudžiamojo... 493. Dėl kardomosios priemonės - užstato... 494. 104.... 495. Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. I.... 496. 105.... 497. Pagal BPK 133 straipsnio 6 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus... 498. 106.... 499. Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 500. 107.... 501. Pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „(... 502. 108.... 503. Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 504. 109.... 505. Šiuo nuosprendžiu UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo išteisinti, todėl... 506. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2... 507. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį,... 508. V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“... 509. V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „( - )“... 510. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį,... 511. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu pagal BK... 512. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintas bausmes... 513. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti... 514. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 515. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti V. I. bausmės... 516. V. I. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo... 517. - jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytą pareigą ir... 518. - jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per... 519. - jeigu jis vykdys jam paskirtą pareigą, tačiau padarys kitų teisės... 520. - jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos... 521. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš V. I. konfiskuoti 23 356,12 Eur,... 522. Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi V. I. grąžinti 5 000 Eur (penkis... 523. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį,... 524. Juridinį asmenį UAB „( - )“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 525. Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo... 526. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį,... 527. Juridinį asmenį UAB „( - )“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 528. Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo... 529. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį,... 530. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 531. Kauno apygardos prokuratūros 2 –ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 532. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....