Byla 1A-116-309/2017
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir baudžiamoji byla jai nutraukta, A. I. perduota V. I. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, be užstato

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, nukentėjusiesiems E. J., E. J., A. K., I. T., V. T., S. V., V. Š., R. V., G. G., T. J., G. S.,

2nukentėjusiųjų V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T. J., T. J., G. S., V. A., G. A., V. D., S. V., R. V., M. Z., R. Š., R. B., S. J., A. J. atstovams advokatams Robertui Ivanauskui ir Odetai Ragauskienei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A. I., jos gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T. J., T. J., G. S., V. A., G. A., V. D., S. V., R. V., M. Z., R. Š., R. B., S. J., A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. I., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir baudžiamoji byla jai nutraukta, A. I. perduota V. I. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, be užstato.

4A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti iki laidavimo termino pabaigos.

5Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. I. 85,79 Eur I. T. bei 120,00 Eur V. T., kitoje dalyje ieškinys atmestas.

6Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

7Byla dalyje dėl ( - )apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo atlyginti 718,48 Eur žalą valstybės biudžetui nutraukta.

8Priteista iš A. I. 1 700 Eur advokato išlaidų atlyginimo I. T., L. S. ir E. J..

9Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. I. vardu registruotai transporto priemonei bei nekilnojamajam turtui: automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), VIN: ( - ); 1/4 žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ); 29/100 pastato, unik. Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), paliktas galioti iki priteistos turtinės žalos bei priteistų advokato išlaidų atlyginimo.

10Priteista iš A. I. 48,01 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

11Daiktai: 62 vnt. dokumentų originalų – „Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms“, kurių mokestiniai laikotarpiai yra 2011 m., 2012 m., 2013 m., esantys voke prie bylos, palikti saugoti byloje.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131. A. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, siuntė ir panaudojo, būtent:

141.1. būdama ( - ) rajono ( - ) gimnazijos sekretore ir Lietuvos Respublikos ( - ) skyriaus sekretore, 2012 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ) gimnazijos tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), ( - ) rajone, tyčia suklastojo dvylika tikrų dokumentų – Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymus), tai yra, tyčia, sąmoningai, įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis – į dešimties prašymų, pasirašytų G. A., V. J., V. B., T. J., T. S., L. S., J. T., I. T., V. T., E. J. laukelius: „E1 Gavėjo tipas“ įrašė -“1”, į „E2 - Gavėjo identifikacinis numeris“ įrašė skaičius „( - ) ”, į „E3 Mokesčio dalies paskirtis“ - įrašė „( - ) rajono skyrius”, į „E4 Mokesčio dalies dydis (procentais)“ įrašė - “1” ir į „E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio“ įrašė – „2015”, o į A. K. ir į E. J. pasirašytų dokumentų laukelius „E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio“ įrašė jų valios neatitinkantį laikotarpį – „2015”, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus – prašymus laikė nuo suklastojimo momento – 2012 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 27 d., kai šiuos žinomai suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu: ( - );

151.2. tęsdama nusikalstamą veiką, ji suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, siuntė ir panaudojo, būtent, būdama ( - ) rajono ( - ) gimnazijos sekretore ir Lietuvos Respublikos ( - ) skyriaus sekretore, 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ) gimnazijos tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), ( - ) rajone, tyčia suklastojo keturiasdešimt aštuonis tikrus dokumentus – prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymus), tai yra, tyčia, sąmoningai, įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis – į keturiasdešimt aštuonių prašymų, pasirašytų I. V., G. G., R. B., R. B., S. V., S. Š., A. M., V. D., R. Š., R. D., D. K., R. B., V. A., G. A., E. S., S. J., D. S., V. B., R. Š., A. Š., R. M., D. P., M. K., Č. K., S. Z. (2 egz.), R. K., A. J., R. B., D. B., P. B., A. L., D. J., J. P., R. B., D. S., M. Z., R. S., M. S., J. A., V. A., V. Š., T. S., G. S., L. S., J. D., J. T. ir J. V., laukelius: „E1 Gavėjo tipas“ įrašė -“1”, į „E2 - Gavėjo identifikacinis numeris“ – „( - ) ”, į „E3 Mokesčio dalies paskirtis” – „( - ) rajono skyrius”, į „E4 Mokesčio dalies dydis (procentais)“ įrašė - “1” ir į „E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio“ įrašė – „2016”, o į J. D. pasirašyto dokumento analogišką laukelį - E5 įrašė „2015“, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus – prašymus laikė nuo suklastojimo momento – 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau nei iki 2013 m. balandžio 30 d., kai šiuos žinomai suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu: ( - );

161.3. tęsdama nusikalstamą veiką, ji suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, siuntė ir panaudojo, būtent: būdama ( - ) rajono ( - ) gimnazijos sekretore ir Lietuvos Respublikos ( - ) skyriaus sekretore, 2014 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, ( - ) gimnazijos tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), ( - ) rajone, tyčia suklastojo du tikrus dokumentus – prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymus), tai yra, tyčia, sąmoningai, įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis – į dviejų prašymų, pasirašytų E. D. ir I. V., laukelius: eilutėje Nr. 2 - „E1 Gavėjo tipas“ įrašė - “2”, į „E2 - Gavėjo identifikacinis numeris“ įrašė skaičius „( - )”, į „E3 Mokesčio dalies paskirtis“ – įrašė „( - ) rajono skyrius”, į „E4 Mokesčio dalies dydis (procentais)“ įrašė - “1” ir į „E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio“ įrašė – „2017”, o į I. V. pasirašyto analogiško dokumento laukelį – E5 „Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio“ įrašė – „2015”, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus – prašymus laikė nuo suklastojimo momento – 2014 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau nei iki 2014 m. balandžio 30 d., kai šiuos žinomai suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu: ( - ).

171.4. Be to, ji apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent: 2012 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2012 m. balandžio 27 d., turėdama tikslą gauti politinei partijai – Lietuvos Respublikos ( - ) skyriui – finansavimą, t. y. Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 1% dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, suklastojo dvylika dokumentų – G. A., V. J., V. B., T. J., T. S., L. S., J. T., V. T., E. J., E. J. ir A. K. prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymus), ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. juos klasikiniu paštu išsiuntė į Valstybinę mokesčių inspekciją, kurių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d., apskaičiavo pajamų mokesčio dalį ir pervedė į politinės partijos – Lietuvos Respublikos ( - ) (kodas ( - )) – sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“, pajamų mokesčio dalį pagal G. A. prašymą – 26,36 Lt, V. J. – 23,28 Lt, V. B. – 10,57 Lt , T. J. – 268,50 Lt, T. S. – 46,29 Lt, L. S. – 58,40 Lt, J. T. – 8,19 Lt, V. T. – 45,68 Lt ir E. J. – 69,52 Lt, tokiu būdu ji kito asmens – Lietuvos Respublikos ( - ) ( - ) ( - ) skyriaus – naudai, tyčia, apgaule, įgijo nedidelės vertės svetimą, Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 556,79 Lt (161,26 Eur);

181.5. tęsdama nusikalstamą veiką, ji apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent, 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2013 m. balandžio 30 d., turėdama tikslą gauti politinei partijai – Lietuvos Respublikos ( - ) skyriui – finansavimą, t. y. Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 1% dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, suklastojo keturiasdešimt aštuonis dokumentus – I. V., G. G., R. B., R. B., S. V., S. Š., A. M., V. D., R. Š., R. D., D. K., R. B., V. A., G. A., E. S., S. J., D. S., V. B., R. Š., A. Š., R. M., D. P., M. K., Č. K., S. Z. (2 egz.), R. K., A. J., R. B., D. B., P. B., A. L., D. J., J. P., R. B., D. S., M. Z., R. S., M. S., J. A., V. A., V. Š., T. S., G. S., L. S., J. D., J. T. ir J. V. prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymus) ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. juos klasikiniu paštu išsiuntė į Valstybinę mokesčių inspekciją, kurių pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d., apskaičiavo pajamų mokesčio dalį ir pervedė į politinės partijos – Lietuvos Respublikos ( - ) (kodas ( - )) – sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „( - )“ pajamų mokesčio dalį pagal I. V. prašymą – 31,55 Lt, G. G. – 13,36 Lt, R. B. – 10,54 Lt, R. B. – 25,26 Lt, S. V. – 73,26 Lt, S. Š. – 35,28 Lt, V. D. – 18,01 Lt, R. Š. – 164,63 Lt, R. D. – 55,68 Lt, D. K. – 19,96 Lt, R. B. – 86,93 Lt, V. A. – 28,64 Lt, G. A. – 52,82 Lt, E. S. – 71,17 Lt, S. J. – 77,53 Lt, D. S. – 27,41 Lt, V. B. – 37,09 Lt, R. Š. – 65,58 Lt, A. Š. – 25,72 Lt, R. M. – 23,61 Lt, D. P. – 23,36 Lt, M. K. – 7,55 Lt, Č. K. – 95,68 Lt, S. Z. – 8,16 Lt, R. K. – 50,30 Lt, A. J. – 26,34 Lt, R. B. – 35,79 Lt , D. B. – 10,64 Lt, P. B. – 30,07 Lt, A. L. – 31,72 Lt, D. J. – 18,90 Lt, J. P. – 57,58 Lt, R. B. – 33,93 Lt, D. S. – 44,11 Lt, M. Z. – 25,73 Lt, M. S. – 36,57 Lt, J. A. – 3,86 Lt, V. A. – 95,38 Lt, V. Š. – 55,05 Lt, T. S. – 94,93 Lt, G. S. – 20,99 Lt, L. S. – 58,00 Lt, J. D. – 63,16 Lt ir J. T. – 52,09 Lt, tokiu būdu ji kito asmens – Lietuvos Respublikos ( - ) skyriaus – naudai, tyčia, apgaule, įgijo svetimą, Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 1 923,98 Lt (557,22 Eur).

192. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T. J., T. J., G. S., V. A., G. A., V. D., S. V., R. V., M. Z., R. Š., R. B., S. J., A. J. prašo:

20panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. I. pripažinti kalta dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo ir jai paskirti bausmę;

21pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai;

22priteisti iš A. I. turėtas išlaidas advokato paslaugoms už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą teisme apmokėti.

232.1. Nukentėjusieji skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nusikalstamas veikas kaip tęstinę veiką (BK 63 straipsnio 10 dalis), taip pat netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnis) ir baudžiamąjį įstatymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), be to, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

24Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

252.2. Apeliantų įsitikinimu, A. I. padarė ne tęstinę veiką, o kaltinamajame akte nurodytas atskiras nusikalstamas veikas – tarp atskirų veikų yra ilgas laikotarpis, be to, skirtingas nukentėjusiųjų skaičius, o atskirais atvejais – skirtingas ir veiksmų atlikimo būdas. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad A. I. 2012 m. tyčia suklastojo 12 vnt. prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms, 2013 m. – 48 vnt. ir 2014 m. – 2 vnt. prašymų. Kiekvienais metais buvo klastojami vis nauji dokumentai, kurių didžioji dalis jau priklausė ir kitiems asmenims, o vertinimo prasme ši aplinkybė itin svarbi sukčiavimo baudžiamosiose bylose. Nors išvada apie A. I. padarytą tęstinę nusikalstamą veiką grindžiama nuostata apie jos vieningą tyčią, tačiau byloje tai nėra įrodyta, nukentėjusiųjų nuomone, kiekvienu nusikalstamos veikos atveju A. I. veikė turėdama savarankišką sumanymą, ir tai iš dalies patvirtina jos pirminiai parodymai.

26Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

272.3. Skunde nurodoma, kad teismui suteikta galimybė, o ne pareiga sutrumpinti įrodymų tyrimą, be to, nėra aišku, kokia apimtimi baudžiamajame procese ši norma galioja ir yra taikoma. Apeliantų teigimu, nors jie turėjo teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme ir kt. (BPK 28 straipsnis), tačiau šios jų teisės buvo pažeistos. Pažymi, kad baigiant parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, jie pateikė prašymą dėl liudytojų, eksperto iškvietimo, nurodydami, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, į jų, kaip proceso dalyvių, nuomonę taip pat nebuvo atsižvelgta. Nurodo, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, reikėjo apklausti liudytoją A. M., nes A. I. byloje siekė daug ką nutylėti. Mano, kad A. M. aiškinimas, kad jis apie A. I. veiksmus nieko nežinojo, yra neįtikinamas, nes jie abu priklausė tai pačiai partijai, be to, A. M. buvo ne tik partijos skyriaus pirmininkas, bet ir gimnazijos, kurioje sekretore dirbo A. I., direktorius. Taip pat mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad LTEC padarytos išvados prieštarauja tarptautinių nepriklausomų ekspertų išvadoms ir siekti, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti. Teigia, kad sutrumpinus įrodymų tyrimą ir atmetus teismui pateiktus prašymus, bylos svarstymas buvo pakeistas patogiais procedūriniais sprendimais. Nepagrįstai nutraukus įrodymų tyrimą, liko daug neatsakytų klausimų.

28Dėl laidavimo laikymo

292.4. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį ir atleido A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – kadangi A. I. padarė atskiras pakartotines nusikalstamas veikas, ji negalėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat mano, kad A. I. prisipažinimas buvo formalus, ji savo kaltę pripažino tik tikėdamasi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad vertinant A. I. parodymus svarbu buvo ne tik tai, ką ji pati norėjo pabrėžti, bet ir tai, ką siekė nutylėti. Pasak nukentėjusiųjų, prieštaringi A. I. parodymai patvirtina, kad ji nenorėjo atskleisti visos tiesos, apgaudinėjo kitus ir save, o tai nėra visiškos kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio požymis. Be to, bylos nagrinėjimo metu A. I. rodė aiškų įžūlumą, nes, pagal jos minčių perteikimo logiką, kalti buvo nukentėjusieji, neatsakingai teikę jai pasirašytus, bet iki galo neužpildytus prašymus. Kartu pažymi, kad tai, kieno naudai įgijo turtą, nėra A. I. atsakomybę švelninanti aplinkybė, A. I. jų net neatsiprašė, taigi jos kalbos tėra tik tušti, bereikšmiai žodžiai. Be to, mano, kad tiriant šią bylą turėjo būti keliamas klausimas ir dėl partijos atsakomybės.

302.5. Apeliantų įsitikinimu, atsižvelgiant į A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jai skirta poveikio priemonė nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. Mano, kad siekiant tinkamai paveikti A. I., iš jos bent jau turėjo būti atimta teisė dirbti sekretorės darbą ( - ) rajono ( - ) gimnazijoje. Juo labiau, kad A. I. veiksmai supriešino kolektyvą, sukėlė nepasitikėjimą tarp mokytojų ir gimnazijos mokinių tėvų. Apie A. I. sukčiavimą, apgaulę sužinojo gimnazijoje besimokantys vaikai, kuriems sukėlė nusistebėjimą toks jos elgesys.

31Dėl turtinės žalos atlyginimo

322.6. Apeliantų teigimu, jie visą laiką skaudžiai išgyveno A. I. veiksmų pasekmes, daug kartų vyko ne tik į teisiamuosius posėdžius, bet ir į apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Neturėdami jokios teisinės patirties, jie pasipriešino nusikalstamai savivalei ir tam eikvojo savo brangų laiką. Pasisakydami dėl išlaidų vaistams, jie nurodė tik dalies nukentėjusiųjų apytiksles išleistų pinigų sumas. Tai, kad jie nepiktnaudžiavo savo teisėmis, patvirtina ta aplinkybė, jog tik 6 iš 23 nukentėjusiųjų pareiškė tokį prašymą. Be to, yra žinoma, kad dabar už 35 Eur galima nusipirkti tik pačius paprasčiausius vaistus, o vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, nuo nerimo, įtampos ir t. t., kainuoja žymiai daugiau. Mano, jog nepagrįstas argumentas, kad jų sveikatos sutrikimai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su nusikalstamomis veikomis. Akcentuoja, kad jų sveikatai lemiamos reikšmės turėjo besitęsiantis bylos tyrimas ir jos nagrinėjimas, kuris sukėlė įtampą, nerimą bei diskomfortą, sutrikdė kasdieninę veiklą ir net darbingumą. Nerimo sutrikimas yra lėtinis susirgimas, o jam atsirasti kitų priežasčių nebuvo.

332.7. Be to, nors teismas iš dalies patenkino V. T. reikalavimą dėl išlaidų kurui atlyginimo, tačiau spręsdamas šį klausimą, neteisingai interpretavo faktų visumą ir dėl to taip pat padarė klaidingas išvadas. Pažymi, kad atsižvelgiant į bylos apimtį ir į tai, kokie tikslai byloje buvo keliami, galima suprasti, jog daugelio klausimų nebuvo galima išspręsti nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis, tam buvo reikalingas betarpiškas bendravimas. Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nurodytos tik būtinos kelionės ir kitos išlaidos, o jeigu dalies nuostolių dydžio, pavyzdžiui, išlaidų vaistams, jie negalėjo įrodyti, esant reikalui, jų dydį galėjo nustatyti pats teismas.

34Dėl neturtinės žalos atlyginimo

352.8. Nukentėjusieji nurodo, kad be sutrikdytos sveikatos, jie taip pat neteko galimybės turėti kasdieninį džiaugsmą darbe, šeimoje. Po to, kas įvyko, daugelis iš jų nebenori eiti į darbą, nes žino, kad ten dirba juos apgavusi A. I.. Mano, kad teismas nepagrįstai į šias aplinkybes nekreipė dėmesio ir pasisakė, kad žala padaryta valstybei, o ne nukentėjusiesiems. Toks aiškinimas neatitinka BPK 28 straipsnio esmės, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Pažymi, kad byloje jie yra pripažinti nukentėjusiaisiais ir tai patvirtina, jog A. I. nusikalstamos veikos padarė jiems žalą: jie daug metų buvo apgaudinėjami, A. I. suklastojo būtent jų dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad 718,48 Eur suma, kuri įvardijama kaip žala valstybei, yra jų pinigai, kuriuos jie galėjo, tačiau neprivalėjo kažkam paskirti. Dėl to, prašydami atlyginti neturtinę žalą, jie įvertino visas aplinkybes, iš jų ir A. I. turtinę padėtį, tai nėra jų noras praturtėti ar pastarajai atkeršyti.

36Dėl išlaidų advokatui

372.9. Apeliantų nuomone, jų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimo teismas taip pat neišsprendė teisingai. Mano, kad vien tai, jog bylą sudaro šeši tomai ir advokatas atstovavo net 23 nukentėjusiųjų interesus, daug ką pasako. Juo labiau, kad atstovaujant jų interesus, byloje buvo keliami įvairūs teisės ir proceso klausimai, dėl kurių proceso dalyviai turėjo skirtingą nuomonę ir ją bandė pagrįsti. Dalyvaudamas šešiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, advokatas tiesiogiai bendravo su kiekvienu nukentėjusiuoju ir jiems padėjo. Advokato darbo laiko sąnaudos tikrai buvo didelės, nes reikėjo ne tik susipažinti su didelės apimties byla ir pasiruošti jos nagrinėjimui, bet ir pačiam rengti procesinius dokumentus, įskaitant ir jų (nukentėjusiųjų) ranka surašytų dokumentų peržiūrą bei jų tvarkymą. Teisinės paslaugos neapsiribojo tik jų teikimu teisme. Dalis nukentėjusiųjų daug kartų vyko pas advokatą į Klaipėdą ir ten sprendė įvairius su byla susijusius klausimus, jų pokalbiai tęsdavosi nuo 2 iki 3 valandų. Advokato registruota darbo vieta yra Klaipėdoje, taigi jis, išvykdamas į kitą vietovę savo transportu, turėjo kelionių į teisiamuosius posėdžius išlaidų, kurios, pagal susitarimą, iš anksto buvo įskaičiuotos į advokato honoraro dydį. Kiekvienam iš nukentėjusiųjų advokato teisinės paslaugos vidutiniškai kainavo po 130 Eur ir tai, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų pobūdį, nėra per didelės ar neproporcingos išlaidos. Mano, kad dėl tokio honoraro nekiltų jokių abejonių, jeigu advokatas būtų sudaręs atskiras atstovavimo sutartis, o tai jis galėjo padaryti.

383. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusieji G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., T. J., G. S., R. V. prašė patenkinti apeliacinį skundą, taip pat prašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, nukentėjusioji V. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis S. V. prašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė O. Ragauskienė prašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Ivanauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

394. Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas.

40Dėl A. I. veikos kvalifikavimo

415. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).

425.1. Iš bylos matyti, kad A. I. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino visiškai ir nurodė, kad nusikaltimą ji darė „suplanavusi tris metus į priekį“ – nuo 2012 m. iki 2015 m. ji suplanavo ir darė veiką. Paaiškino, kad taip darė todėl, kad prašymus buvo galima pildyti trejų metų laikotarpiui. Taip pat nurodė, kad ji nusikalstamas veikas padarė turėdama vieną tikslą – gauti lėšų Lietuvos Respublikos ( - ) partijai finansuoti (6 t., b. l. 106–107; 8 t., b. l. 19–23). Pastebėtina, kad ir nukentėjusioji I. T. teisiamajame posėdyje akcentavo, kad A. I. nusikalstamas veikas darė tyčia, sąmoningai, „susiplanavusi tris metus į priekį“ (8 t., b. l. 113). Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. I. padarė ne atskiras, o tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. I. neturėjo skirtingų tyčių 2012 m. suklastoti 10 Prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms, 2013 m. suklastoti 48 tokius prašymus, o 2014 m. – 2. Tai, kad A. I. tyčia buvo nukreipta partijos naudai grobti neapibrėžtos vertės turtą ir tai daryti kelerius metus, patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir tai, kad minėti prašymai buvo užpildyti ne vienerių metų laikotarpiui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame pateikti išsamūs A. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti nukentėjusiųjų skundo argumentui, kad A. I. kiekvienais metais veikė turėdama savarankiškus sumanymus.

43Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

446. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

456.1. Kadangi A. I. nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat pirmosios apklausos pripažino visiškai, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (8 t., b. l. 19), atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą prašė ir A. I. gynėja, su sutrumpintu įrodymų tyrimu prokurorė sutiko (8 t., b. l. 112), teismas, pagrįstai konstatavęs, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus – paskelbęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai vadovavosi BPK 273 straipsniu – atliko byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad taip teismas pažeidė jų teises, numatytas BPK 28 straipsnyje, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tik tuomet, kai su tuo sutinka kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras, nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų skundo argumentu, kad sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiųjų nuomonę.

466.2. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, atsižvelgia į tai, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Tuo atveju, jei teismas padaro išvadą, kad įvykio aplinkybės yra aiškios ir jų dar kartą nustatinėti netikslinga, jis neprivalo besąlygiškai tenkinti proceso dalyvių prašymų. Akivaizdu, kad šioje byloje teismas dalies nukentėjusiųjų ir jų atstovo prašymų netenkino motyvuotai – konstatavęs, kad tenkinti šiuos prašymus nėra pagrindo. Kartu pastebėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą.

47Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir A. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

487. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

497.1. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

507.2. Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį ir atleido A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes A. I. padarė atskiras pakartotines nusikalstamas veikas, be to, jos prisipažinimas buvo formalus, ji savo kaltę pripažino tik tikėdamasi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

517.3. Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010).

527.4. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015).

537.5. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

547.6. A. I. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip tęstines veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad minėtos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes jos padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą – gauti iš valstybės biudžeto kuo daugiau lėšų politinei partijai finansuoti. Nekyla abejonių, kad Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms A. I. klastojo siekdama vėliau sukčiauti – apgaulės būdu įgyti svetimą, šiuo atveju valstybės, turtą. Bylos duomenys liudija, kad A. I. dokumentus suklastojo ir juos išsiuntė tuo pačiu metu ar esant trumpam laiko tarpui tarp šių veikų padarymo. Taigi pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra.

557.7. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

567.8. Kadangi A. I. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuo pat pirmosios jos apklausos pripažino visiškai, gailėjosi padariusi šias veikas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsiprašė visų nukentėjusiųjų (8 t., b. l. 19–23), be to, atlygino valstybei padarytą žalą (8 t., b. l. 13, 29), sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pastarosios prisipažinimas buvo formalus, nėra pagrindo. Taigi remiantis byloje surinktų įrodymų visuma konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad kaltinamosios pastebėjimai, susiję su nukentėjusiųjų neatsakingumu pateikiant jai iki galo neužpildytus prašymus, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, neturi būti vertinami kaip jos nesigailėjimas dėl padarytų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad yra ir kitos BK 40 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje numatytos sąlygos (jos apeliaciniame skunde neginčijamos). Taigi, esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė A. I. BK 40 straipsnio nuostatas.

577.9. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali (tačiau neprivalo) būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas parinko A. I. tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skyrė motyvuotai – atsižvelgęs į A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamosios asmenybę, jos sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis būtų įgyvendinta tik paskyrus A. I. nukentėjusiųjų pageidaujamą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmus teisę dirbti tam tikrą darbą, t. y. sekretorės darbą. Priešingai, darytina išvada, kad tokiu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

58Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

598. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

608.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

618.2. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai vadovaujantis BPK normomis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas: fiziniam arba juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

628.3. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

638.4. Byloje nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais A. I. padarė Lietuvos Respublikos valstybei 718,48 Eur žalą, todėl ( - ) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš A. I. (7 t., b. l. 87–88). Kadangi šią žalą A. I. atlygino (8 t., b. l. 13, 29), teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai procesą dėl ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukė.

648.5. Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jų sveikatos sutrikimų ir A. I. padarytų nusikalstamų veikų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kitų priežasčių atsirasti nerimo sutrikimui nebuvo, bylos duomenys to nepatvirtina. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad žalą savo veiksmais A. I. padarė valstybei, o ne nukentėjusiesiems, be to, byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad V. Š., V. T., I. T., E. J., E. J. ir S. V. vaistus pirko būtent dėl to, kad dėl A. I. padarytų veikų – dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo – būtų pablogėjusi jų sveikata ir, be kita ko, kad vaistai būtų kainavę jų nurodytą sumą – 35 Eur. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, didžioji dalis nukentėjusiųjų pateiktų medicininių dokumentų yra neįskaitomi, o likusieji nepatvirtina, kad nukentėjusieji sveikatos sutrikimus patyrė būtent dėl padarytų nusikalstamų veikų, nukreiptų į valstybės valdymo tvarką, susijusių su dokumentų klastojimu, ir valstybės turto įgijimu apgaule. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog I. T. dėl A. I. veiksmų patyrė 85,79 Eur turtinę žalą (7 t., b. l. 142–146), o V. T. patyrė 120 Eur turtinę žalą (7 t., b. l. 158, ), daroma išvada, kad teismas pagrįstai nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš A. I. I. T. 85,79 Eur, V. T. 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškinį atmetė. Teismas motyvuotai sumažino V. T. prašomas priteisti išlaidas kurui, susidariusias nukentėjusiesiems vykstant pas jų advokatą į Klaipėdą, ir su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

658.6. Nukentėjusieji, apeliaciniame skunde teigdami, kad teismas be pagrindo jiems nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad dėl A. I. padarytų nusikalstamų veikų jie neteko galimybės patirti kasdieninį džiaugsmą darbe, šeimoje, daugelis iš jų nebenori eiti į darbą, nes žino, kad ten dirba juos apgavusi A. I., be to, 718,48 Eur suma, kuri įvardijama kaip žala valstybei, yra jų pinigai, kuriuos jie galėjo, tačiau neprivalėjo kažkam paskirti. Pritarti tokiems nukentėjusiųjų skundo argumentams kolegija neturi pagrindo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. I. veiksmai darant nusikalstamas veikas, buvo nukreipti į neteisėtą valstybės biudžeto lėšų įgijimą, o ne į nukentėjusiųjų turtą, nes gyventojų pajamų mokestis mokamas į valstybės biudžetą, tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtina nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę – nuo per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, turintį teisę gauti paramą. Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš gyventojo papildomų materialinių išlaidų. Gyventojas turi teisę mokesčių administratoriui nurodyti, kam pervesti pajamų mokesčio dalį ir tokiu būdu paremti, jo manymu, labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neturtinės žalos atlyginimo institutas negali būti praturtėjimo ar kerštavimo priemone, be to, dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali visais atvejais būti vertinami kaip neabejotinai padarę asmeniui neturtinę žalą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusieji būtų patyrę neturtinę žalą, juo labiau, kad A. I. nusikalstama veika nukentėjusiesiems materialinės žalos nepadarė, žala, kaip minėta, padaryta valstybei, ši žala – 718,48 Eur, taigi, nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti be kita ko yra ir aiškiai nesąžiningos bei neprotingos. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, taip pat pagrįstai vertino ir tai, kad nukentėjusieji, elgdamiesi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, savo veiksmais patys sudarė A. I. galimybę daryti nusikalstamas veikas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, visus nukentėjusiųjų argumentus, kuriais jie grindė savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė teisingą sprendimą atmesti šį ieškinį kaip nepagrįstą. Naujų argumentų, kurių nebūtų nurodę pirmosios instancijos teismui, nukentėjusieji savo apeliaciniame skunde nepateikė.

66Dėl proceso išlaidų

679. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

689.1. Nukentėjusiosios I. T., L. S. ir E. J. be kita ko prašė priteisti joms iš A. I. 3 000 Eur jų turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti (7 t., b. l. 136–140, 165). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną advokato atstovavimo teisme išlaidų sumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byla, nepaisant jos apimties, nėra sudėtinga, taip pat atsižvelgė į A. I. turtinę padėtį, civilinio ieškinio apimtį ir jo pagrįstumą, į nukentėjusiųjų skunde nurodytas aplinkybes, kad advokatas atstovavo net 23 nukentėjusiuosius, dalyvavo 6 teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir, kolegijos vertinimu, pagrįstai priteisė iš A. I. I. T., L. S. ir E. J. 1 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Esant visumai paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad tenkinti nukentėjusiųjų skundą ir priteisti visas jų turėtas atstovavimo išlaidas nėra teisinio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad advokatas su kiekvienu nukentėjusiuoju galėjo sudaryti atskiras atstovavimo sutartis – šiuo atveju vertinama esama situacija, t. y. tai, kad nukentėjusiuosius pirmosios instancijos teisme atstovavo vienas advokatas, su kuriuo visi nukentėjusieji buvo sudarę vieną atstovavimo sutartį (7 t., b. l. 141).

699.2. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nukentėjusiųjų skundą jame išdėstytais motyvais ir šį nuosprendį naikinti ar perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra teisinio pagrindo.

709.3. Nors byloje esantys kasos pajamų orderis Nr. ( - ) ir mokėjimo nurodymas Nr. ( - ) patvirtina, kad nukentėjusioji I. T. advokatui už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1 000 Eur, o už atstovavimą apygardos teisme – 500 Eur, t. y. iš viso advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur (9 t., b. l. 115, 116), atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiųjų skundą ir šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nukentėjusiajai I. T. jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti iš A. I. nepriteistinos.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Nukentėjusiųjų V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T. J., T. J., G. S., V. A., G. A., V. D., S. V., R. V., M. Z., R. Š., R. B., S. J., A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. nukentėjusiųjų V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T.... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 4. A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio... 5. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir... 6. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.... 7. Byla dalyje dėl ( - )apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 8. Priteista iš A. I. 1 700 Eur advokato išlaidų atlyginimo I. T., L. S. ir E.... 9. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. I. vardu registruotai transporto... 10. Priteista iš A. I. 48,01 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.... 11. Daiktai: 62 vnt. dokumentų originalų – „Prašymai pervesti pajamų... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1. A. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,... 14. 1.1. būdama ( - ) rajono ( - ) gimnazijos sekretore ir Lietuvos Respublikos (... 15. 1.2. tęsdama nusikalstamą veiką, ji suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai... 16. 1.3. tęsdama nusikalstamą veiką, ji suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai... 17. 1.4. Be to, ji apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent:... 18. 1.5. tęsdama nusikalstamą veiką, ji apgaule kitų asmenų naudai įgijo... 19. 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E.... 20. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį ir... 21. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai;... 22. priteisti iš A. I. turėtas išlaidas advokato paslaugoms už apeliacinio... 23. 2.1. Nukentėjusieji skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis turi... 24. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 25. 2.2. Apeliantų įsitikinimu, A. I. padarė ne tęstinę veiką, o... 26. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo... 27. 2.3. Skunde nurodoma, kad teismui suteikta galimybė, o ne pareiga sutrumpinti... 28. Dėl laidavimo laikymo... 29. 2.4. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį ir... 30. 2.5. Apeliantų įsitikinimu, atsižvelgiant į A. I. padarytų nusikalstamų... 31. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 32. 2.6. Apeliantų teigimu, jie visą laiką skaudžiai išgyveno A. I. veiksmų... 33. 2.7. Be to, nors teismas iš dalies patenkino V. T. reikalavimą dėl išlaidų... 34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 35. 2.8. Nukentėjusieji nurodo, kad be sutrikdytos sveikatos, jie taip pat neteko... 36. Dėl išlaidų advokatui... 37. 2.9. Apeliantų nuomone, jų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti... 38. 3. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusieji G. G., V. T., I. T., A. K., E.... 39. 4. Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas.... 40. Dėl A. I. veikos kvalifikavimo ... 41. 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia... 42. 5.1. Iš bylos matyti, kad A. I. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu,... 43. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo... 44. 6. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra... 45. 6.1. Kadangi A. I. nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo... 46. 6.2. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas... 47. Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir A. I. atleidimo nuo baudžiamosios... 48. 7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 49. 7.1. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios... 50. 7.2. Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 51. 7.3. Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu... 52. 7.4. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis... 53. 7.5. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė... 54. 7.6. A. I. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 55. 7.7. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo... 56. 7.8. Kadangi A. I. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo... 57. 7.9. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės... 58. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ... 59. 8. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 60. 8.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 61. 8.2. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju,... 62. 8.3. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 63. 8.4. Byloje nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais A. I. padarė Lietuvos... 64. 8.5. Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jų sveikatos... 65. 8.6. Nukentėjusieji, apeliaciniame skunde teigdami, kad teismas be pagrindo... 66. Dėl proceso išlaidų ... 67. 9. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 68. 9.1. Nukentėjusiosios I. T., L. S. ir E. J. be kita ko prašė priteisti joms... 69. 9.2. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas... 70. 9.3. Nors byloje esantys kasos pajamų orderis Nr. ( - ) ir mokėjimo nurodymas... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. Nukentėjusiųjų V. Š., G. G., V. T., I. T., A. K., E. J., E. J., L. S., T....