Byla 1A-68-387/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., ir nubausta 25 MGL (3250 Lt, kas atitinka 941 EUR) dydžio baudą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistajai S. P., gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. A. K., A. G., jų atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P., nukentėjusiųjų A. A. K., A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., ir nubausta 25 MGL (3250 Lt, kas atitinka 941 EUR) dydžio baudą.

2S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

3Civilinio ieškovo A. A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant iš S. P. 25 000 Lt A. A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

4Iš S. P. A. A. K. naudai priteista 3 000 Lt suma proceso išlaidoms atlyginti.

5Civilinės ieškovės A. G. civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies: reikalavimas dėl 391,40 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas, priteisiant iš S. P. 10 000 Lt A. G. naudai neturtinei žalai atlyginti.

6Iš S. P. valstybės naudai priteista 736,64 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

7Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

8S. P. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

9ji, 2013 m. lapkričio 20 d., apie 16.25 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „Angrapa“ priklausančiu automobiliu BMW 525, valst. nr. ( - ) Antakalnio gatvės pirma eismo juosta įvažiavusi į sankryžą su Šilo gatve ir sukdama į dešinę, - į Šilo gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti Žirmūnų gatvės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį, ji neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio dangą, dėl ko Antakalnio – Šilo gatvių sankryžoje sukdama į dešinę, - į Šilo gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti Žirmūnų gatvės kryptimi, nesuvaldė ir nesustabdė judesio stabilumą praradusio automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę išvažiavo už Šilo gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į spaudos kioską bei partrenkė ties juo stovėjusius pėsčiuosius A. A. K. ir A. G.. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų pėsčiajam A. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o pėsčiajai A. G. - nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadinti UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausantis spaudos kioskas bei UAB „Angrapa“ priklausantis automobilis BMW 525, valst. Nr. ( - ).

10Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį dalyje dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, t. y. sumažinti nuosprendžiu iš jos priteistos neturtinės žalos dydį; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų, t. y. nepriteisti proceso išlaidų arba sumažinti proceso išlaidų dydį, atsižvelgiant į skunde nurodytus argumentus. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas aptariamą baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai bei nevisapusiškai, esant visoms BK 40 str. 1 d. ir 2 d. numatytoms sąlygoms nepagrįstai neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, priteisė nepagrįstai dideles neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų sumas, todėl teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam buvo visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos. Apeliantė pažymi, kad ji pripažinta kalta padariusi neatsargų nusikaltimą; jos senelis yra tinkamas, vertas teismo pasitikėjimo laiduotojas (jis nėra teistas, nėra trauktas administracinėn atsakomybėn, neįrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitos grupę, yra įgijęs automobilinių kelių specialybę, turi kelių inžinieriaus kvalifikaciją, savo darbu asmeniškai prisidėjo prie Lietuvos automobilių kelių modernizavimo ir priežiūros, kelių eismo saugumo didinimo, iki šiol aktyviai dalyvauja kelininkų visuomeninėje veikloje, siekiant didinti eismo saugumą keliuose, įdiegiant pažangias, inovatyvias priemones, rengia ir skaito pranešimus apie eismo saugumo priemonių diegimą keliuose, konferencijose ir seminaruose, po šioje byloje aptariamo eismo įvykio daug aiškino S. P. kaip valdyti automobilį, kad jis netaptų nevaldomas, kaip suvaldyti nevaldomu tapusį automobilį, jeigu taip nutiktų ir pan.); S. P. padarė nusikaltimą pirmą kartą; visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos; atlygino nukentėjusiesiems reikšmingas patirtos žalos dalis (nukentėjusiajam A. A. K. atlygino 6 000 Lt, o nukentėjusiajai A. G. - 3 000 Lt neturtinę žalą), o taip pat didelę dalį žalos atlygino draudimo bendrovė. Be to, pasak apeliantės, likusią žalą, kurią teismas pripažins pagrįsta ir spręs išieškoti iš jos tiesiogiai, ji atlygins ateityje geranoriškai. Šie mokslo metai yra paskutiniai jos studijų metai, po kurių ji sieks pradėti dirbti, gauti pajamų, iš kurių galėtų atlyginti likusią iš jos priteistinos žalos dalį. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ketvirtoji BK 40 str. 2 d. numatyta sąlyga. Anot apeliantės, byloje esantys ją charakterizuojantys duomenys, taip pat jos senelio A. P. prašyme dėl laidavimo nurodyti argumentai, patvirtina, kad ateityje ji atsakingai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. S. P. pažymi, kad ji yra jauna, dar nepatyrusi mergina, studijuoja ir po studijų ketina dirbti, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, byloje nustatyta lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji yra teisiama pirmą kartą, anksčiau nėra bausta net administracine tvarka, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų.

12Vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, apeliantė pažymi, kad teismai dažnai taiko laidavimo institutą, nagrinėdami analogiškas baudžiamąsias bylas. Jos nuomone, nukentėjusiųjų pozicija neturėtų būti esminė sprendžiant dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Mat nukentėjusiųjų poziciją, šiuo atveju, didele dalimi lemia tik jų asmeniniai finansiniai interesai, o ne šio klausimo teisingam ir tinkamam išsprendimui reikšmingi argumentai ir aplinkybės. Anot apeliantės, šiuo atveju sprendžiant aptariamą klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas ne išimtinai nukentėjusiųjų nuomonei, tačiau visų byloje esančių reikšmingų aplinkybių ir duomenų vertinimui.

13Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones. Anot apeliantės, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ji padarė neatsargią nusikalstamą veiką, kurią pats teismas nuosprendyje įvardijo kaip atsitiktinį įvykį, o ne dėsningą jos vairavimo pasekmę, ji nėra anksčiau teista, niekada nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti S. P. reikalinga vykimui į studijas, būsimam darbui, kuris visuomet geriau apmokamas darbuotojui turint teisę vairuoti transporto priemones, be to, po įvykio senelis A. P. daug aiškino apeliantei apie saugų automobilio valdymą, o tai suteikė jai daug žinių, kurios padės ateityje.

14Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžiu priteisė nepagrįstai dideles neturtinės žalos ir proceso išlaidų sumas nukentėjusiesiems. Apeliantės manymu, nukentėjusiesiems šioje byloje priteisti neturtinės žalos dydžiai yra nepagrįsti ir aiškiai per dideli. Anot S. P., sprendžiant dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad ji jau atlygino reikšmingą dalį žalos, be to didelę dalį žalos atlygino ir draudimo bendrovė; nusikalstamą veiką, dėl kurios kilo žala, padarė dėl neatsargumo; yra studentė, nedirba, neturi savarankiškų pajamų, jokio turto. Apeliantė nurodo suprantanti, jog nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, tačiau mananti, jog teismai nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes ir priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems dydį. Taip pat, pasak S. P., teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė dideles proceso išlaidas už advokatų pagalbą nukentėjusiems, atitinkamai 3 000 Lt ir 736,64 Lt, nei kiek jų nemažindamas. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamosiose bylose, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012). Tuo tarpu, anot apeliantės, teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl priteisiamas būtent toks proceso išlaidų dydis, kokio paprašė proceso dalyviai. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam neprileisti ar jų dydį sumažinti. Apeliantės manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji yra studentė, nedirba, neturi savarankiškų pajamų, proceso išlaidos iš jos turėjo būti nepriteisiamos, arba bent jau priteistos mažesnės. Apeliantė pažymi, kad baudžiamajame procese nukentėjusiųjų pusę ir taip atstovauja valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, todėl ypač 3 000 Lt dydžio išlaidos advokatui yra akivaizdžiai perteklinės, nereikalingos ir nepagrįstos.

15Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį pakeisti ir paskirti S. P. griežtesnę bausmę, uždraudžiant S. P. naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį pakeisti ir tenkinti visą A. A. K. civilinį ieškinį, priteisiant jo naudai iš S. P. 82 376 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei nustatant konkrečius jo naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo terminus.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nukentėjusysis pažymi, kad nors S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo nuvykusi pas abu nukentėjusiuosius, jų atsiprašė, tikrai labai gailisi dėl to, kas įvyko ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Tačiau priešingai, nei teigia S. P., tiek nukentėjusioji A. G., tiek jis teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013-11-20 (eismo įvykio dienos) nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu buvo atvykusi tik po vieną kartą pas abu nukentėjusiuosius su tėvais (pas A. A. K. su tėčiu), jokios kalbos apie atsiprašymą, apgailestavimą asmeniškai iš S. P. pusės nebuvo, visiškai nebuvo domimasi nukentėjusiojo sveikata, jo dvasine savijauta, padarytų sužalojimų gydymo eiga, naudojamų medikamentų būtinumu, nebuvo stengiamasi sušvelninti (sumažinti) padarytą žalą ir pan., o 6 000 Lt į A. A. K. sąskaitą buvo pervesti S. P. advokato nuožiūra, jiems patiems nustačius atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir bylą nagrinėjant teisme, S. P. nepriėjo prie jo, neparodė jokios iniciatyvos pasidomėti jo sveikata, dvasine savijauta, pasiteirauti, ar jam nereikalinga pagalba, pasidomėti dėl neturtinės žalos atlyginimo, žmogiškai pasakyti atsiprašau, įvykus eismo įvykiui, greitosios pagalbos ir policijos pareigūnai buvo iškviesti pašalinių asmenų, ji nevykdė savo kaip eismo dalyvio pareigų, įvykus eismo įvykiui. Apelianto teigimu, toks nuteistosios abejingumas jos veiksmais sukeltoms pasekmėms (A. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis. Anot nukentėjusiojo, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. P. visiškai abejinga atsiradusioms pasekmėms, ji niekaip nevertina savo eismo įvykio metu sukeltų pasekmių, jai tas pats - kiek priteis tiek priteis (ir teisme ji neturėjo savo nuomonės dėl jos padarytos neturtinės žalos dydžio), ir yra nenuoširdi. Todėl, apelianto manymu, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad S. P. gailisi dėl sukelto eismo įvykio ir jo pasėkoje atsiradusių sunkių pasekmių. S. P. elgesys ir pozicija, kad ji teismo posėdžio metu labai atsiprašo ir labai gailisi, vertintina kaip jos gynybinė pozicija ir formalus, o ne nuoširdus gailėjimasis. Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir neįvertinto jos elgesio po eismo įvykio, todėl padarė klaidingą išvadą, kad S. P. gailisi dėl nusikalstamos veikos, tokiu būdu nukrypdamas nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

17Apelianto manymu, S. P. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo paskirta per švelni bausmė. Nukentėjusiojo teigimu, S. P. paskirta bauda savo dydžiu ir teisės vairuoti kelių eismo transporto priemones atėmimas savo trukme yra artimi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytoms nuobaudoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tuo tarpu, S. P. yra pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kuri numato ir laisvės atėmimą iki 5 metų. Anot apelianto, iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad nemažai bausmių, skiriamų pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, yra susiję su laisvės atėmimu ir bausmės vykdymo atidėjimu. Apylinkės teismas nurodė, kad S. P. yra charakterizuojama teigiamai, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino jos elgesio po eismo įvykio padarymo. Nukentėjusiojo manymu, skiriant bausmę (ypač skiriant baudžiamojo poveikio priemonę) nebuvo tinkamai įvertintos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, kilę sunkūs padariniai, jų reikšmė skiriamai bausmei buvo sumenkinta prieš teigiamai apibūdinamą S. P. asmenybę. Apelianto nuomone, siekiant teismo skiriama baudžiamojo poveikio priemone objektyviai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, S. P. uždraustina naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Anot A. A. K., apylinkės teismas šioje nuosprendžio dalyje visiškai nevertino S. P. eismo įvykio sukeltų pasekmių sunkumo (jam buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, gydytojams per 6 operacijas nepavyko išgelbėti nukentėjusiojo kairiosios kojos. S. P. vairuojamo automobilio sukelto eismo įvykio metu jo kairioji koja buvo ne tik sutraiškyta, bet ir užkrėsta infekcijos. Tai lėmė, kad kairė koja A. A. K. vos žemiau kelio buvo amputuota, be to, riešo srityje sulaužyta dešinė ranka, jau nekalbant apie kitus jam padarytus sužalojimus bei nukentėjusiai A. G. padarytus nesunkius kūno sužalojimus. Apeliantas atkreipia dėmesį tai, kad traumų pasekmės yra ilgalaikės ir jas abu nukentėjusieji jaučia iki šiol. Teiginiai apie sąlygas kelyje niekaip nesumenkina S. P. pareigos būti atidžiai, vairuojant transporto priemonę atsižvelgti į visas eismo sąlygas ir važiuoti saugiai, nekeliant pavojaus kitiems.

18Taip pat, anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai nėra nustatyti konkretūs neturtinės žalos atlyginimo terminai (BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 69 straipsnis). A. A. K. manymu, nenustačius konkretaus jo naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo termino, S. P. suteikta galimybė priteistos žalos iš viso neatlyginti.

19Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai išsprendė jo pateiktą civilinį ieškinį, nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio pilna apimtimi, tai yra, iš esmės nemotyvuotai ir nepagrįstai nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos ir sumažino A. A. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 82 376 Lt iki 25 000 Lt.

20Apeliantas nurodo nesuprantantis kodėl teismas priteisė jam būtent 25 000 Lt. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas iš dalies net prieštarauja pats sau - pripažįsta kokias nepataisomas sunkias pasekmės jam sukėlė eismo įvykis, nurodo, kad maksimali neturinė žala sunkaus kūno sužalojimo atveju siekia iki 80 000 Lt, tačiau nežiūrint į tai A. A. K. prašomos neturtinės žalos dydis sumažinamas nuo 82 376 Lt iki 25 000 Lt.

21Apelianto manymu, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. S. P. yra jauno amžiaus, darbinga, tačiau nedirba, nes, pasak jos parodymų, šiuo metu mokosi. Tačiau, apelianto nuomone, mokslai nesitęs visą gyvenimą, greitoje perspektyvoje, manau, ji gali įsidarbinti, tokiu būdu jos turtinė padėtis turėtų pagerėti. Apeliantas pažymi, kad dominuojančiu kriterijumi keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-167/2011, Nr. 2K-453/2011). Teismui pateikti medicininiai dokumentai, specialistų išvados, A. A. K. paaiškinimai, patvirtina, kad eismo įvykio padariniai jam yra ypač skaudūs, jis neteko 60 proc. darbingumo. Apeliantui padaryti šie sužalojimai: kairės blauzdos kaulų atviras segmentinis lūžis; atviras kairės pėdos I padikaulio, I-III pleištukų, kubakaulio išnirimas; atviras kairės pėdos II padikaulio, III pleištuko, šokikaulio, kubakaulio; uždaras vidinės bei išorinės kulkšnių lūžiai; k. kelio hematrozė, vidinio šalutinio ir PKR plyšimai; dešinės rankos stipinkaulio tipinės vietos lūžis. Dėl padarytų sužalojimų kilo šios komplikacijos: kairės blauzdos ir pėdos nugarinio paviršiaus odos/poodžio nekrozė; blauzdos srities minkštųjų audinių nekrozė, defektas bei infekcija; minkštųjų audinių nekrozė bei infekcija; kryžkaulio srities paviršinė pragula. Gydant sužalojimus A. A. K. buvo atliktos 6 operacijos: 2013-11-20 d., 2013-11-27 d., 2013-12-18 d., 2013-12- 31 d., 2014-01-13 d. ir 2014-01-14 d. 2014-01-14 d. operacijos metu jam buvo atlikta kairės kojos amputacija viršutiniame blauzdos trečdalyje. Atliekant pirmąsias 5 operacijas, sužalotos (kairės) kojos gydymui (gelbėjimui), iš nesužalotos (dešinės) kojos ir kitų kūno dalių buvo imamos odos ir minkštųjų audinių dalys. Dėl šių aplinkybių ant kūno liko nemažai randų. Apeliantas pažymi, kad du kartus buvo gydytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Nuo eismo įvykio 2013-11-20 d. iki kojos amputacijos 2014-01-14 d. absoliučiai negalėjo nei atsistoti nei vaikščioti, turėjo išgulėti lovoje nežengęs nei vieno žingsnio. Dėl visų šių aplinkybių išgyveno ir iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą, patyrė dvasines kančias, nes yra priverstas mokytis gyventi iš naujo, gydymas ir reabilitacija vis dar yra tęsiami, eismo įvykio pasekmes, praėjus jau beveik metams, jaučiu iki šiol. Apelianto manymu, šioje byloje apylinkės teismas šias aukščiau nurodytas aplinkybes įvertino nepakankamai.

22Anot apelianto, apylinkės teismas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje, neišlaikė nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, ir todėl apskaičiavo neproporcingai mažą neturtinės žalos dydį, nepagrįstai ją sumažindamas.

23Apeliantas pažymi, kad po įvykio nuteistoji juo visiškai nesirūpino. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Apelianto manymu, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių itin sunkią ar kritišką S. P. materialinę padėtį. Tai, kad ji yra jauno amžiaus, studijuoja, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis. Apeliantas pastebi, kad apylinkės teismas savo išvadų nepagrindė teismų praktika, nes žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Anot apelianto, šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. A. A. K. pažymi, kad nuteistoji yra sveika, darbingo amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje, mokytis liko neilgai. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jos turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą.

24Apeliaciniame skunde A. A. K. taip pat smulkiai paaiškina kaip pasikeitė jo gyvenimas po eismo įvykio, pažymėdamas, jog iki avarijos jis buvo sveikas, kupinas jėgų, gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą ir t.t. Anot apelianto, po eismo įvykio jo gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Jis ne tik iškentė ir iki šiol kenčia didelius fizinius skausmus, tačiau patyrė ir labai stiprų dvasinį sukrėtimą.

25Apeliantė A. G. prašo teismo pakeisti 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti S. P. griežtesnę bausmę, uždraudžiant jai naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui ir nustatant konkrečius žalos atlyginimo terminus; priteisti iš S. P. 391,40 Lt turtinės žalos ir 51 000 Lt neturtinės žalos; laikinai apriboti S. P. nuosavybės teises į jai priklausantį 51 391,40 Lt vertės turtą civiliniam ieškiniui užtikrinti; priteisti iš S. P. proceso bei advokato išlaidas.

26Apeliantės manymu, teismas nuosprendžiu nepagrįstai pripažino, kad yra viena S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei paskyrė jai aiškiai per švelnią bausmę. Anot A. G., nėra pagrindo laikyti, kad S. P. nuoširdžiai gailisi dėl jos sukelto eismo įvykio, nes taip nebuvo. Apeliantė pažymi, kad nuteistoji visiškai nesirūpino jos sukelto eismo įvykio pasekmėmis: ligoninėje nepalankė, tik vieną kartą buvo atėjusi su mama; visiškai nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata; teisme net nebuvo priėjusi, nepasidomėjo nukentėjusiosios sveikata ir savijauta ir pan. Anot apeliantės, toks nuteistosios elgesys negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme ji nevertino savo poelgio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, A. G. neatsiprašė, faktiškai tik apgailestavo, kad taip nutiko. Apeliantės nuomone, aukščiau nurodytas S. P. elgesys rodo jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Dėl pastarosios priežasties, pasak apeliantės, pripažindamas, kad S. P. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, apylinkės teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.

27A. G. palaikė nukentėjusiojo A. A. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo S. P., nurodydama, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai suteikė prioritetą S. P. interesams, bei prašydama paskirti jai griežtesnę bausmę ir uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Apeliantė taip pat pažymi, kad nuosprendžiu nepagrįstai iš viso nenustatyti jos naudai priteistos pinigų sumos atlyginimo terminai.

28Apeliantės nuomone, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai atmetė jos civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo. A. G. atkreipia dėmesį į tai, kad jos išlaidos specialioms higienos priemonėms yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu jai padarytais kūno sužalojimais, nes po eismo įvykio buvo būtina jas pirkti apie du mėnesius, kadangi apeliantė negalėjo apsiprausti. Apeliantės teigimu, jei ji nebūtų buvusi sužalota, tokių higienos priemonių jai nebūtų reikėję, todėl prašomos 17,40 Lt išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Taip pat, pasak apeliantės, teismas nepagrįstai netenkino jos ieškinio dėl rūbų, kurių vertė 374 Lt, apmokant skirtumą tarp jos prašytos ir draudimo atlygintos sumos. A. G. nurodo, kad visi jos rūbai buvo mažai nešioti, praktiškai nauji, jie buvo skirti kelionei pas sūnų į Vokietiją. Po eismo įvykio jie tapo nenaudojami.

29Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalie patenkino ir jos civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pernelyg sureikšmindamas tai, jog S. P. dabar mokosi, nedirba, turto, pajamų neturi. A. G. pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ji nėra darbinga, turi sveikatos problemų, beje, mokytis jai liko nedaug. Dėl šios priežasties teismo nuosprendyje ją charakterizuojančios aplinkybės negali būti pagrindu mažinti A. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

30Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantei dėl nuteistosios padarytų neteisėtų veiksmų, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. G. pažymi, kad iki įvykio ji buvo visiškai fiziškai sveika. Po įvykio ištiko nervinis šokas, negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Buvo kruvina, jautė begalinį skausmą stubure, kojoje, labai skaudėjo šonkaulius, šaukė iš skausmo; kairė koja dviejose vietose buvo sulaužyta, negalėjo atsistoti, buvo daug kraujo, daug sudaužytų stiklų. Apeliantė dvi dienas praleido ligoninėje, tačiau ir toliau naktimis negalėjo užmigti, labai skaudėjo stipriai sumuštą ranką, sulaužytą dviejose vietose koją, nugarą, skaudėjo ir sulaužyti šonkauliai. Namuose negalėjo vaikščioti, nes per visą kairę koją buvo uždėtas gipsas, uždėtas sunkus korsetas ant nugaros (toks buvo paskirtas gydymas, korsetą turi nešioti iki šiol), buvo priversta gerti nuskausminamuosius bei raminančius vaistus, daugiausia turėjo gulėti, pas ją namuose lankėsi medicinos sesuo perrišimams. Dėl patirtų kūno sužalojimų po eismo įvykio apie 2 mėnesius negalėjo maudytis, normaliai apsiprausti, teko naudoti higienos servetėles; negalėjo pati gaminti maisto; apsirengti, susitvarkyti buityje; negalėjo išeiti į gryną orą. Į polikliniką buvo vežama taksi, o poliklinikoje pas gydytoją-vežimėlyje. Be to, apeliantė pažymi, kad po kelių dienų po eismo įvykio ji turėjo išskristi į Vokietiją aplankyti sūnaus. Šiai kelionei ruošėsi metus laiko, ją planavo iš anksto, pirko rūbus. Dėl eismo įvykio negalėjo aplankyti sūnaus, pamatyti kaip ir kur jis gyvena, tai sukėlė jai papildomus didelius dvasinius sukrėtimus, kadangi dėl sveikatos būklės ir dar tęsiamo gydymo nežino, ar kada nors galės aplankyti Vokietijoje gyvenantį savo sūnų.

31Apeliaciniame skunde A. G. taip pat smulkiai paaiškina kaip pasikeitė jos gyvenimas po eismo įvykio, pažymėdama, jog iki avarijos ji buvo sveika, kupina jėgų, vairavo automobilį, dirbo sode ir t.t. Anot apeliantės, po eismo įvykio jos gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Ji ne tik iškentė ir iki šiol kenčia didelius fizinius skausmus, tačiau patyrė ir labai stiprų dvasinį sukrėtimą. Be to, remiantis gydytojų pateikiamomis prognozėmis, S. P. sukelto eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų pasekmes apeliantė jaus ir toliau, ateityje tik ryškės patirtų traumų pasekmės, dėl ko ji labai išgyvena, nes nėra aišku, ar ateityje visiškai išgis. Dar daugiau, iki šiol yra tęsiamas gydymas. Jau kelis kartus buvo atlikta stuburo blokada skausmo klinikoje, tai labai skausminga, baisi procedūra, kuri yra ir pavojinga, todėl A. G. nuolat pergyvena, ar ji bus sėkmingai atlikta. Yra paskirta ne viena stuburo blokada. Iki šiol 4 val. per dieną ji turi nešioti labai didelį ir sunkų korsetą, kuris apima visą nugarą. Tai yra papildomi dideli nepatogumai.

32Apeliantė pažymi, kad ją labai skaudina tai, jog S. P. visiškai nesirūpino eismo įvykio pasekmėmis. 3 000 Lt į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė savo nuožiūra galimai neturtinei žalai atlyginti.

33Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė (toliau – ir civilinis atsakovas) prašo nukentėjusiųjų A. A. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

34Atsiliepime civilinis atsakovas nurodo nesutinkantis su civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) pareikštais apeliaciniais skundais dalyje dėl civilinių ieškinių, kadangi A. A. K. ir A. G. reikalavimas priteisti jiems atitinkamai 82 376 Lt bei 51 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra neteisėtas, neproporcingas patirtai žalai ir visiškai nepagrįstas. Vadovaudamasi teismų praktika, formuojama nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, civilinio atsakovo atstovė pažymi, kad draudiko apskaičiuotos ir išmokėtos bei pačios nuteistosios atlygintos nukentėjusiesiems 2013-11-20 eismo įvykio metu neturtinės žalos sumos (A. G. bendra atlyginta 9 000 Lt neturtinė žala; A. A. K. bendrai atlyginta 17 264 Lt neturtinė žala) yra pakankamos, adekvačios nukentėjusiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius.

35Civilinio atsakovo atstovė pažymi ir tai, kad išlaidas asmens higienos reikmenims nukentėjusioji A. G. būtų patyrusi ir jai nesigydant, nes šios išlaidos yra reikalingos tenkinant kiekvieno žmogaus kasdienius poreikius bei tai nėra sveikatai atstatyti po eismo įvykio skirtos priemonės. Pasak civilinio atsakovo atstovės, tokios pozicijos, vertindami prašomas priteisti sumas už higienos reikmenis, kitas prekes, laikosi ir teismai.

36Atsiliepime nurodoma, jog A. G., įvertinus daiktų įsigijimo kainą ir datą bei atitinkamai jų nusidėvėjimą, pagrįstai buvo išmokėta 826 Lt draudimo išmoka. Ši suma buvo paskaičiuota vadovaujantis pačios nukentėjusiosios prašyme dėl turtinės žalos atlyginimo nurodytais duomenimis, o būtent tuo, kad visi sugadinti daiktai, pasak pačios nukentėjusiosios, buvo įsigyti prieš metus iki eismo įvykio. Taip pat apskaičiuojant draudimo išmoką buvo vadovautasi pačios nukentėjusiosios nurodytomis šių daiktų kainomis.

37Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė S. P. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų – atmesti.

38Nukentėjusieji ir jų atstovė advokatė prašė S. P. apeliacinį skundą atmesti, jų apeliacinius skundus – tenkinti.

39Prokuroras prašė S. P. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų skundus tenkinti dalinai, nurodydamas, kad teisė vairuoti transporto priemones nuteistajai būtų atimta maksimaliam terminui, o taip pat turėtų būti padidintas priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam A.A. K.. Priteistinos žalos dydis nukentėjusiajai A. G. neturėtų būti didinamas.

40Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų A. A. K. ir A. G. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

41Dėl galimybės taikyti laidavimą S. P. atžvilgiu bei jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo ir trukmės

42Apeliaciniame skunde S. P. nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam, anot apeliantės, buvo visos sąlygos.

43Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

44Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo, t. y. kad S. P. atlygino ar pašalino padarytą žalą, arba įsipareigojo ją atlyginti. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. S. P. net neginčija, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp jos ir nukentėjusiųjų iki pat nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Pažymėtina, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereiškia, jog asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog S. P. dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiaisiais. Tos aplinkybės, kad kaltininkė vieną kartą bandė kalbėtis su jais dėl patirtos žalos atlyginimo ir jiems nepavyko susitarti, nepakanka siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad veika buvo padaryta 2013-11-20, tuo tarpu 6 000 Lt ir 3 000 Lt pavedimus nukentėjusiesiems (atitinkamai A. A. K. ir A. G.) S. P. padarė tik 2014-06-03 – 2014-06-05 (b. t. 1, b. l. 151-153), t. y. kaltinamojo akto surašymo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui dienomis, praėjus beveik 7 mėnesiams po eismo įvykio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visą tą laikotarpį nuteistajai buvo žinoma, jog nukentėjusieji perka vaistus, gydosi stacionare ir ambulatoriškai, jaučia stiprius skausmus, patiria didelius nepatogumus, tačiau nepaisant to, ji net nebandė atlyginti jiems dėl jos įvykdyto nusikaltimo patirtos žalos arba kažkaip kitaip sušvelninti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Tiek nukentėjusieji, tiek pati S. P., tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė, jog apeliantė pas nukentėjusiuosius buvo apsilankiusi tik vieną kartą (b. t. 1, b. l. 193, 194, 195). Nukentėjusiųjų teigimu, jų susitikimo metu kalbėjo daugiau S. P. tėvai (tėtis arba mama) ir akcentuojama buvo ne nukentėjusiųjų patirta žala ir jų išgyvenimai, bet nuteistosios ateitis. 6 000 Lt ir 3 000 Lt sumas S. P. pervedė nukentėjusiesiems savo nuožiūra, nesitardama šiuo klausimu su jais. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išsakytu teiginiu, jog ši S. P. atlygintos žalos dalis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra didelė, byloje nėra duomenų, pavirtinančių, jog nuteistoji tarėsi su A. G. ir/ar A. A. K. dėl jų patirtos žalos atlyginimo ateityje. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nuteistoji tik teigė, jog ji ateityje atlygins nukentėjusiųjų patirtą žalą, tačiau nepateikė teismui jokių savo žodžius patvirtinančių garantijų.

45Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino dalį jų patirtos žalos, negali būti pagrindu išvadai, jog BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlygą įvykdė S. P.. Akcentuotina, jog tam, kad būtų galima pripažinti pastarosios sąlygos buvimą, būtina, kad byloje būtų nustatyta, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokia yra šio reikalavimo prasmė kalbant apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu S. P. ne tik kad nebandė iki bylos perdavimo teismui atlyginti nukentėjusiųjų patirtos žalos, tačiau net nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, visiškai nesistengdama kokiu nors kitu būdu (teikiant pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias itin skaudžias savo elgesio pasekmes ir būdama visiškai abejinga nukentėjusiųjų dėl jos kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų duomenų visuma parodo, jog po eismo įvykio S. P. nesistengė padėti nukentėjusiesiems, nedėjo pakankamai pastangų tam, kad tarp jos ir nukentėjusiųjų būtų pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos iš BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. P. vadovaujantis šiuo straipsniu apylinkės teismo nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista pagrįstai.

47Tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose yra keliamas ir baudžiamojo poveikio priemonės – vienerius metus uždraudimo naudotis vairuoti transporto priemones teise – paskirtos S. P., pagrįstumo bei trukmės klausimas.

48BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

49Apeliantė ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymą. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę atimti teisę vairuoti transporto priemones grindžia tuo, kad ši teisė jai yra reikalinga vykimui į studijas, būsimam darbui. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino kaltininkės asmeninius ir valstybės prioritetus ir pagrįstai, patenkindamas nukentėjusiųjų prašymą, paskyrė S. P. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

50Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog S. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, padarytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės (toliau - KET), yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.

51Bylos medžiaga nustatyta, kad S. P. turėdama nedidelį, vos dvejų metų vairavimo stažą, vakare, apie 16.25 val., esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai, sankryžoje sukdama į dešinę, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė ir nesustabdė judesio stabilumą praradusio automobilio, kuris slysdamas į dešinę pusę išvažiavo už gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į spaudos kioską bei partrenkė ties juo stovėjusius pėsčiuosius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atmesta tikimybė, jog S. P. vairuojamas automobilis po posūkio į dešinę staiga dideliu greičiu užšoko ant šaligatvio, dėl to, kad nuteistoji, pajutusi, jog po posūkio automobilis prarado stabilumą, pasimetė ir supainiojo stabdžio bei akseleratoriaus pedalus, kas sąlygojo staigų jos vairuojamo galingo BMW automobilio greičio didėjimą. Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina pačios S. P. teisme duoti parodymai, kur ji nurodė, jog prieš posūkį jos greitis nebuvo didelis. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu S. P. negalėjo atsakyti į teismo klausimus dėl jos įvykio metu spaudžiamų automobilio pedalų (b. t. 1, b. l. 193), tačiau 2014-06-15 vykusios apklausos metu (b. t. 1, b. l. 63-64) neatmetė tikimybės, jog vietoje stabdžių galėjo nuspausti akseleratoriaus pedalą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistoji nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, tad baudžiamojo poveikio priemonė apylinkės teismo jai buvo paskirta visiškai pagrįstai.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, nuteistosios veiksmus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą, itin skaudžias įvykdyto nusikaltimo pasekmes, teismų praktiką, formuojamą nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (kasacinės nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-11-677/2015), bei esant nukentėjusiųjų reikalavimui paskirti S. P. ilgesnės trukmės aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, nuteistajai skirtinas šios baudžiamojo poveikio trukmės vidurkis, uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus. 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

53Dėl S. P. paskirtos bausmės

54Kreipdamiesi su apeliaciniais skundais į teismą, nukentėjusieji taip pat akcentavo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paskyrė jai per švelnią bausmę.

55BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Pažymėtina, kad pastaruoju klausimu teisėjų kolegijos jau buvo išsamiai pasisakyta atsakant į S. P. apeliacinio skundo argumentus dėl laidavimo taikymo jai galimybės. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog po eismo įvykio nuteistoji nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, visiškai nesistengė (teikiant pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias itin skaudžias savo elgesio pasekmes. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. P. pas nukentėjusiuosius buvo apsilankiusi tik vieną kartą, daugiau asmeniškai su jais nekontaktavo, dalį neturtinės žalos savo nuožiūra nukentėjusiesiems atlygino tik baudžiamosios bylos perdavimo teismui dieną. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tad ši S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šalintina iš 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio.

56Nors apylinkės teismas, pripažinęs nuteistosios S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės, parenkant nuteistajai skirtinos bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Skirdamas S. P. bausmę bei parinkdamas jos rūšį, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, studijuoja, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (b. t. 1, b. l. 66) bei priėjo išvados, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti skiriant jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nesiekia šios rūšies bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad be pastarosios bausmės, S. P. yra paskirta pakankamai ilgos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, taip pat padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kitą vertus, teisėjų kolegijos nuomone, paties eismo įvykio kilimas, atsiradusios dėl nuteistosios veiksmų itin skaudžios pasekmės bei visas baudžiamasis procesas, neišvengiamai privertė nuteistąją susimąstyti dėl savo neatsakingo elgesio bei įvertinti tokio padidinto pavojingumo šaltinio kaip automobilis žmogui potencialiai keliamą pavojų bei grėsmę.

57Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl S. P. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jos padarytai veikai, dar labiau griežtinti ją nėra jokio pagrindo.

58Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų priteisimo

59Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė teismo sumažinti apylinkės teismo nuosprendžiu iš jos priteistos neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu nukentėjusieji A. G. ir A. A. K. apeliaciniais skundais prašė teismo visiškai tenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius, priteisiant A. G. iš S. P. 391,40 Lt turtinės ir 51 000 Lt neturtinės žalos, o A. A. K. – 82 376 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusieji prašė teismo nustatyti konkrečius jų naudai priteistos žalos atlyginimo terminus.

60Prašydama priteisti jos naudai 391,40 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusioji A. G. nurodo, jog jos išlaidos specialioms higienos priemonėms yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu jai padarytais kūno sužalojimais, nes po eismo įvykio buvo būtina jas pirkti apie du mėnesius, kadangi apeliantė negalėjo apsiprausti. Apeliantės teigimu, jei ji nebūtų buvusi sužalota, tokių higienos priemonių jai nebūtų reikėję, todėl prašomos 17,40 Lt išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. Taip pat, pasak apeliantės, teismas nepagrįstai netenkino jos ieškinio dėl rūbų, kurių vertė 374 Lt, neapmokėdamas skirtumo tarp jos prašytos ir draudimo atlygintos sumos.

61Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos higienos priemonėms (drėgnoms servetėlėms) įsigyti (b. t. 1, b. l. 137) yra kasdieninės ir įprastos. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, jog šias išlaidas asmuo patiria kasdien, nepriklausomai nuo to sužalotas jis ar ne. Be to, nukentėjusiosios naudotos higienos priemonės (drėgnos servetėlės), teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinos specialiomis, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje. Tas pats pasakytina ir dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio atmetimo dalyje dėl draudimo bendrovės neatlygintos sugadintų rūbų vertės priteisimo. Teisėjų kolegija pritaria civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išsakytiems argumentams dėl A. G. atlygintos jos patirtos turtinės žalos dydžio, o būtent dėl to, jog drabužių vertė buvo atlyginta, įvertinus jų nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog pati nukentėjusioji, kreipdamasi į draudimo bendrovę dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog visus drabužius ji buvo įsigijusi prieš metus (b. t. 1, b. l. 181-182), tad jai visiškai pagrįstai, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, buvo atlyginta ne visa šių drabužių įsigijimo kaina. Nukentėjusiosios paaiškinimai dėl to, jog ji labai mažai nešiojo šiuos drabužius ir pan., neturi jokios reikšmės sprendžiamam klausimui. Pažymėtina, kad prekių nusidėvėjimo laipsnis yra vertinamoji sąvoka, tačiau asmeniui vartojant vienokią ar kitokią prekę, jos vertė neišvengiamai krenta. Dėl šios priežasties, tenkinant ieškovo reikalavimus dėl praeityje įsigytos prekės vertės atlyginimo, atlygintina suma proporcingai mažinama priklausomai nuo prekės naudojimo trukmės.

62CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas –pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

63Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiosios A. G. patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po eismo įvykio du mėnesius dėl kairės kojos kaulų lūžių jai buvo sugipsuota koja, ji patyrė šonkaulių lūžius, stuburo traumą, iki šiol jaučia fizinius skausmus, ką patvirtina medikų įrašai jos ligos istorijoje. Taip pat apylinkės teismo buvo pagrįstai konstatuota, jog dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikęs įprastas nukentėjusiosios gyvenimo ritmas, jai teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, ateities planus, ji patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimai paveiks jos sveikatą ateityje, neteko savarankiškumo ir turėjo kreiptis pagalbos buityje į artimuosius, dėl to patyrė nepatogumų, emocinių išgyvenimo, sumažėjo jos galimybės bendrauti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo iš viso atlyginta 9 000 Lt jos patirtos neturtinės žalos (6 000 Lt atlygino draudimo bendrovė ir 3 000 Lt pervedė nuteistoji) ir vadovaudamasis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, apylinkės teismas pagrįstai priteisė A. G. 10 000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Mažinti ar didinti šią sumą nėra teisinio pagrindo. Darydama pastarąją išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nepaisant to, jog dėl įvykusio eismo įvykio A. G. neabejotinai kentė fizinį skausmą bei jautė stiprius dvasinius išgyvenimus, jos sužalojimai nesukėlė tokių negrįžtamų pasekmių, kaip kad nukentėjusiajam A. A. K.. Lūžiams sugijus, nukentėjusioji atgavo mobilumą, šiuo metu gali savarankiškai atlikti buities darbus bei palaipsniui grįžti prie savo įprasto gyvenimo ritmo. Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Reikšminga aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina ir tai, kad priteisdamas nukentėjusiajai A. G. 10 000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

64Nustatydamas nukentėjusiojo A. A. K. patirtos neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo kelis mėnesius gydomas ligoninėje, jam buvo amputuota koja, neteko 60 procentų darbingumo, patyrė ilgalaikį skausmą ir neabejotinai neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pasekmės jo sveikatai yra negrįžtamos. Teismo taip pat buvo nustatyta, kad A. A. K., kaip ir A. G., dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikęs įprastas gyvenimo ritmas, jam teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti mėgstamos ir įprastinės veiklos, jis patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė itin skaudžias pasekmes. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantui buvo padaryti šie sužalojimai: kairės blauzdos kaulų atviras segmentinis lūžis; atviras kairės pėdos I padikaulio, I-III pleištukų, kubakaulio išnirimas; atviras kairės pėdos II padikaulio, III pleištuko, šokikaulio, kubakaulio; uždaras vidinės bei išorinės kulkšnių lūžiai; k. kelio hematrozė, vidinio šalutinio ir PKR plyšimai; dešinės rankos stipinkaulio tipinės vietos lūžis. Dėl padarytų sužalojimų kilo šios komplikacijos: kairės blauzdos ir pėdos nugarinio paviršiaus odos/poodžio nekrozė; blauzdos srities minkštųjų audinių nekrozė, defektas bei infekcija; minkštųjų audinių nekrozė bei infekcija; kryžkaulio srities paviršinė pragula. Gydant sužalojimus A. A. K. buvo atliktos 6 operacijos, operacijos metu jam buvo atlikta kairės kojos amputacija viršutiniame blauzdos trečdalyje. Atliekant pirmąsias 5 operacijas, sužalotos (kairės) kojos gydymui (gelbėjimui), iš nesužalotos (dešinės) kojos ir kitų kūno dalių buvo imamos odos ir minkštųjų audinių dalys. Nukentėjusiojo teigimu, dėl šių aplinkybių ant kūno liko nemažai randų. Apeliantas pažymi, kad du kartus buvo gydytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Nuo eismo įvykio 2013-11-20 iki kojos amputacijos 2014-01-14 absoliučiai negalėjo nei atsistoti nei vaikščioti, turėjo išgulėti lovoje nežengęs nei vieno žingsnio. Taigi A. A. K. neabejotinai dėl S. P. įvykdyto nusikaltimo kentė didelius skausmus, patyrė dvasines kančias. Jo gyvenimas negrįžtamai pasikeitė, dėl kojos netekimo nukentėjusysis yra priverstas mokytis gyventi iš naujo, atsisakyti savo įprasto gyvenimo ritmo (bylos medžiaga nustatyta, kad iki eismo įvykio A. A. K. gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, dainavo chore, dažnai koncertavo, nuolat lankėsi repeticijose ir pan.), tapo visiškai priklausomas nuo savo artimųjų, be kurių pagalbos pats negali atlikti elementarių buities darbų.

65Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013), konstatuotina, jog skundžiamas 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkė teismo nuosprendis keistinas, priteisiant nukentėjusiajam A. A. K. 13000 EUR jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

66Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios nurodoma aplinkybė, jog ji yra studentė, nedirba, neturi savarankiškų pajamų, registruotino turto, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą. Pažymėtina, kad teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. S. P. yra jauna, sveika, darbinga, todėl vien ta aplinkybė, jog ji šiuo metu neturi savarankiškų pajamų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios turėtų būti mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis.

67Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali nustatyti termino atlyginti visai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai, nes tokia galimybė nėra numatyta baudžiamajame įstatyme. Be to, iš S. P. nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteista gana didelė pinigų suma, tuo tarpu nuteistoji nedirba, šiuo metu mokosi ir nuosavo turto ar pajamų neturi, todėl nustatydama konkretų terminą visai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti kolegija gali sukurti situaciją, kai S. P., net ir sąžiningai siekdama atlyginti nukentėjusiesiems visą nusikaltimu padarytą žalą, negalės to padaryti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, kolegija mano, kad nustatyti terminą, per kurį S. P. būtų įpareigota atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą, nėra teisinio pagrindo ir galimybių.

68Apeliuodama į tai, kad ji neturi savarankiškų pajamų, S. P. taip pat prašė teismo nepriteisti nukentėjusiesiems jų turėtų proceso išlaidų. Pasak apeliantės, baudžiamajame procese nukentėjusiųjų pusę ir taip atstovauja valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, todėl ypač 3 000 Lt dydžio išlaidos advokatui yra akivaizdžiai perteklinės, nereikalingos ir nepagrįstos.

69BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. G. ir A. A. K. teisėms ir interesams pirmos instancijos atstovavo, teisinę pagalbą teikė advokatai S. Š. ir J. T. Litvinskienė. Dėl savo procesinio statuso nukentėjusieji baudžiamajame procese patyrė išlaidų, jos buvo pagrįstos dokumentais (b. t. 1, b. l. 164, b. l. 120-123). Taip prašydamas priteisti 3 000 Lt jo patirtas atstovavimo išlaidas, nukentėjusysis A. A. K. pateikė sąskaitų už teisines paslaugas kopijas, kuriose išsamiai nurodomas jam suteiktų teisinių paslaugų pobūdis bei skaičius: konsultavimas, atstovavimas ikiteisminiame tyrime; pareiškimų draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo parengimas, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas, atstovavimas pirmos instancijos teisme. Iš S. P. valstybės naudai priteistos 736,64 Lt proceso išlaidos taip pat yra pagrįstos byloje esančia pažyma (b. l. 164). Atkreiptinas dėmesys, kad pastarosios išlaidos buvo patirtos dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų. Taigi apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė jas iš S. P. (BPK 106 straipsnis).

70Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nukentėjusysis A. A. K. pateikė prašymą priteisti jam 2025 Lt turėtas atstovavimo išlaidas. Pagrįsdamas savo prašymą, nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus Nr. 743542 , Nr. 743537 bei Nr.743545. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Apygardos teisme ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama gavus nuteistosios ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija nusprendė S. P. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. A. K. apeliacinį skundą didžiąja dalimi tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo A.A. K. prašymas dėl jo turėtų atstovavimo išlaidų tenkintinas dalinai, priteisiant jam iš S. P. 1500 Lt (434,43 EUR).

71Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

72Nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti.

73Nukentėjusiųjų A. G. ir A. A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

74Pakeisti 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

75Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2(du)metams.

76Priteisti nukentėjusiajam A. A. K. iš S. P. 13000( trylika tūkstančių) EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 434,43 (keturi šimtai trisdešimt keturi Eurai ir 43 eurocentai) EUR turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

77Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 10 13 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus... 3. Civilinio ieškovo A. A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 4. Iš S. P. A. A. K. naudai priteista 3 000 Lt suma proceso išlaidoms atlyginti.... 5. Civilinės ieškovės A. G. civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės ir... 6. Iš S. P. valstybės naudai priteista 736,64 Lt proceso išlaidoms atlyginti.... 7. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 8. S. P. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių... 9. ji, 2013 m. lapkričio 20 d., apie 16.25 val., Vilniuje, vairuojamu UAB... 10. Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 11. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatleido jos nuo baudžiamosios... 12. Vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, apeliantė pažymi, kad teismai... 13. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai paskyrė... 14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas... 15. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė S.... 17. Apelianto manymu, S. P. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo paskirta per... 18. Taip pat, anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai nėra nustatyti konkretūs... 19. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai išsprendė jo pateiktą... 20. Apeliantas nurodo nesuprantantis kodėl teismas priteisė jam būtent 25 000... 21. Apelianto manymu, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos... 22. Anot apelianto, apylinkės teismas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje,... 23. Apeliantas pažymi, kad po įvykio nuteistoji juo visiškai nesirūpino. Taip... 24. Apeliaciniame skunde A. A. K. taip pat smulkiai paaiškina kaip pasikeitė jo... 25. Apeliantė A. G. prašo teismo pakeisti 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės... 26. Apeliantės manymu, teismas nuosprendžiu nepagrįstai pripažino, kad yra... 27. A. G. palaikė nukentėjusiojo A. A. K. apeliaciniame skunde išdėstytus... 28. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai atmetė jos... 29. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalie... 30. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantei dėl nuteistosios... 31. Apeliaciniame skunde A. G. taip pat smulkiai paaiškina kaip pasikeitė jos... 32. Apeliantė pažymi, kad ją labai skaudina tai, jog S. P. visiškai nesirūpino... 33. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“... 34. Atsiliepime civilinis atsakovas nurodo nesutinkantis su civilinių ieškovų... 35. Civilinio atsakovo atstovė pažymi ir tai, kad išlaidas asmens higienos... 36. Atsiliepime nurodoma, jog A. G., įvertinus daiktų įsigijimo kainą ir datą... 37. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė S. P.... 38. Nukentėjusieji ir jų atstovė advokatė prašė S. P. apeliacinį skundą... 39. Prokuroras prašė S. P. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų skundus... 40. Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų A. A. K.... 41. Dėl galimybės taikyti laidavimą S. P. atžvilgiu bei jai paskirtos... 42. Apeliaciniame skunde S. P. nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai... 43. Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 44. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog apylinkės teismas... 45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad draudimo bendrovė... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų duomenų visuma parodo, jog... 47. Tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose yra keliamas... 48. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 49. Apeliantė ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis... 50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais,... 51. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. P. turėdama nedidelį, vos dvejų metų... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nustatytų... 53. Dėl S. P. paskirtos bausmės... 54. Kreipdamiesi su apeliaciniais skundais į teismą, nukentėjusieji taip pat... 55. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 56. Nors apylinkės teismas, pripažinęs nuteistosios S. P. atsakomybę... 57. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis... 58. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų priteisimo... 59. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė teismo sumažinti apylinkės teismo... 60. Prašydama priteisti jos naudai 391,40 Lt patirtos turtinės žalos... 61. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su... 62. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą,... 63. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 64. Nustatydamas nukentėjusiojo A. A. K. patirtos neturtinės žalos dydį, pirmos... 65. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika... 66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios nurodoma aplinkybė,... 67. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali nustatyti termino... 68. Apeliuodama į tai, kad ji neturi savarankiškų pajamų, S. P. taip pat... 69. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 70. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nukentėjusysis A. A.... 71. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326... 72. Nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti.... 73. Nukentėjusiųjų A. G. ir A. A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 74. Pakeisti 2014-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.... 75. Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise... 76. Priteisti nukentėjusiajam A. A. K. iš S. P. 13000( trylika tūkstančių) EUR... 77. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 10 13 nuosprendžio dalį palikti...