Byla 1A-150-491/2016
Dėl 2016 m. kovo 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubausta laisvės atėmimu 3 metams

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant : prokurorėms Gražinai Petrulytei, Rimai Matulionienei, nukentėjusioms D. Z., A. A., nuteistajai R. K., jos gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubausta laisvės atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metų laikotarpiui.

5Iš R. K. nukentėjusiajai D. Z. priteista 8163 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AAS ( - ) Lietuvos filialo, D. Z. priteista 35,34 Eur turtinės žalos; 2317 Eur išlaidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti bei 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Iš R. K. nukentėjusiajai A. M. priteista 3563 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AAS ( - ) Lietuvos filialo, E. M. priteista 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

8R. K. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent : 2015-06-19, apie 1750 val., ( - ) rajone, kelio ( - ) 66 kilometre, vairuodama automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus – prieš pradėdama lenkti privalėdama įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, dėl ko lenkdama ta pačia kryptimi priekyje važiuojančią transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) kurį vairavo D. Z.; dėl to eismo įvykio metu žuvo automobilio ( - ) keleivė S. Ž. bei buvo nežymiai sutrikdyta D. Z. sveikata.

9Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : 1) sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 1 metus vairuoti kelių transporto priemones, terminą arba šią poveikio priemonę visiškai panaikinti; 2) sumažinti nukentėjusioms priteistos neturtinės žalos dydį D. Z. priteisiant 3000 Eur, A. M. – 1000 Eur.

10Apeliantė nurodo, kad kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, su paskirta bausme sutinka, veikos kvalifikavimo neginčija. Nurodo, kad planuoja pradėti dirbti darbą, kuris susijęs su transporto priemonės vairavimu, be vairuotojo pažymėjimo ji negali pagelbėti tėvams, gyvenantiems Ignalinos rajone, todėl vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas. Dėl to prašo atėmimo teisės vairuoti terminą sutrumpinti arba panaikinti šią poveikio priemonę.

11Skunde apeliantė kritikuoja įrodymų tyrimą, teigdama, jog teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, nesirėmė suformuluota teismų praktika. Cituodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 44 str. 6 d., nurodo, kad teismas privalo vertinti kiekvienoje byloje esančios įrodomosios medžiagos galimybę būti pripažintai įrodymais, analizuoti, ar įrodomoji informacija atitinka įrodymams keliamus išsamumo, pakankamumo, kokybiškumo, ištyrimo visapusiškumo, ir kt. kriterijus. Teigia, jog turi būti įrodytos visos tiriamo įvykio aplinkybės, o abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nes nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškais ir neabejotinais byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę.

12Cituodama BPK 305 str. 1 d. apeliantė nurodo, jog teismas privalėjo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes taip, kaip ji nustatyta teisiamajame posėdyje, o ne perrašyti veikos aplinkybes iš kaltinimo. Mano, jog teismas, tikėdamas nukentėjusiosios parodymais ir tuo pačiu neleisdamas jos gynėjui užduoti klausimų nukentėjusiajai, buvo šališkas. Teigia, kad teismas turėjo visapusiškai ištirti tiek ją kaltinančias, tiek teisinančias įvykio aplinkybes, todėl netenkindamas jos prašymo apklausti minėtus liudytojus, prie bylos prijungti garso įrašą, negalėjo tinkamai įvertinti jos atsiprašymo, dalinio žalos atlyginimo, taip pat įvertinti nukentėjusiosios D. Z. teiginio, jog jei ji būtų važiavusi tiesiai, jos būtų galbūt prasilenkusios. Be to, dėstydama tai, kas matyti įvykio plano schemoje, kad transporto priemonės susidūrė galimai kelio kelkraštyje (kelkraščio plotis l, 8 m.), o kelio važiuojamosios dalies plotis 3 metrai, mano, jog būtina išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti eismo įvykio mechanizmą, jo elementus, ir atsakyti į ekspertams suformuluotus klausimus, t. y. paskirti atlikti eismo įvykio ekspertizę. Teigia, jog kelių eismo taisyklių reikalavimų privalo laikytis visi eismo dalyviai, įskaitant ir automobilio ( - ) vairuotoją. Abejoja, ar nukentėjusiosios automobilis galėjo važiuoti 70 km/h greičiu, jei jos automobilį pamatė prieš 200 – 300 metrų. Pažymi, jog nebuvo nustatytas ir kitas automobilis, kurį jį lenkė, o vairuotojas kalbėjo rusų kalba. Išreiškia įvairius svarstymus dėl šio automobilio vairuotojo vaidmens (ar laikytinas eismo įvykio dalyviu), jo veiksmų įvykio metu (galbūt neleido baigti lenkimo manevro – padidino greitį). Akcentuoja ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje netiksliai užrašyti jos parodymai, cituoja : „paskui matė, kad iš priekio atvažiuoja senas automobilis, kuris buvo toli“, tvirtina, jog 200 – 300 metrų atstumu ji negalėjo nustatyti ir įvertinti automobilio naujumo.

13Apeliantė taip pat nesutinka su nukentėjusiosioms priteistais neturtinės žalos dydžiais. Nurodo, jog teismas tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į tai, kad gyvena viena, nuomojasi būstą, padeda tėvams, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Tvirtina, kad dėl įvykio ji labai išgyvena, gulėjo ligoninėje, vartojo vaistus, gydosi iki šiol. Teigia, jog po įvykio nuvykusi pas nukentėjusiąją D. Z., jai davė ( - ) Eur, atsiprašė, išreiškė užuojautą, nuvežė gėlių ant kapo, pagerbė jų žuvusią motiną. Pažymi, kad draudimo bendrovė AAS ( - ) atlygino nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, taip pat kiekvienai iš jų išmokės po 2437 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nors jos dar ir nepateikė draudimo bendrovei visų reikiamų dokumentų.

14Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Nuteistosios apeliacinis skundas yra prieštaringas. O būtent, ji, viena vertus, skunde tvirtina, jog savo kaltę dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių ji pripažino visiškai, apgailestavo dėl įvykusio, atsiprašė nukentėjusiosios. Greta to, ji nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis tvirtindama, kad šiuo atveju nukentėjusiosios D. Z. veiksmai taip pat prieštaravo KET reikalavimams, dėl to ši taip pat turėtų būti iš dalies atsakinga už įvykusį automobilių susidūrimą bei dėl to kilusias sunkias pasekmes. Tačiau skundu ji prašo nuosprendį peržiūrėti tik dėl jai nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

17Dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

18Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo šią baudžiamojo priemonę panaikinti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi nori keisti darbą, kuris tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, be teisės vairuoti apsunkinta galimybė padėti tėvams, gyvenantiems kitame mieste. Kolegija šį jos prašymą atmeta.

19Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėtos normos paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gali būti taikoma ir kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus ar neturi galiojančių administracinių nuobaudų (kasacinė nutartis Nr. 2K-207-139/2016).

20Šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistoji nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., padarė dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo; dėl ko kilo neatitaisomi padariniai – eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, o kito sveikata buvo nežymiai sutrikdyta; kad nuteistoji įvykio metu buvo blaivi, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo; turėjo teisę vairuoti; o jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, nusprendė, kad jai yra reikalinga taikyti BK 68 str. numatytą poveikio priemonę ir uždraudė jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, su kuo neturi jokio pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas. Būtina pažymėti, jog nuteistosios veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, išties yra pakankamai pavojinga. Nuteistoji vairuodama automobilį ir prieš darydama lenkimo manevrą, privalėdama įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, to nepadarė, dėl ko, kaip minėta, buvo ne tik sužeistas vienas žmogus, tačiau vienas žmogus žuvo. Šis įvykis betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Todėl šiuo atveju siekis laikinai apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti apeliantę nusveria jos galimus nepatogumus ateityje. Savaime suprantama, kad padarius nusikaltimą tam tikri kaltininkui gresiantys nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas neteisėtai ir prieštarauja teisingumo principui. Minėta, kad BK 68 str. 1 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantei šiuo atveju visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką. Apeliantei paskirta poveikio priemonė sankcijos griežtumu prilygsta nuobaudai, skiriamai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagaliau, apeliantė tik ateityje galimai ketina dirbti darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu. O pasirūpinti kitame mieste gyvenančiais tėvais ji gali ir naudodamasi visuomeniniu transportu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas atimti jai teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams yra visiškai pagrįstas, logiškas ir teisingas.

21Dėl neturtinės žalos

22Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosioms priteisė nepagrįstai dideles sumas neturtinei žalai atlyginti, prašo jas abiem nukentėjusioms sumažinti. Su šiuo jos apeliacinio skundo reikalavimu kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

23Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Z. (žuvusiosios duktė), kuriai, be kita ko, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir jos sesuo A. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo: D. Z. prašė priteisti iš nuteistosios ( - ) Eur, nukentėjusioji A. M. – ( - ) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas A. M. ieškinį patenkino pilnai, o nukentėjusiosios D. Z. prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki ( - ) Eur.

24Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-280/2014). Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.). Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 eurų iki 72405 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-196/2009, 2K-358/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-177/2015, 2K-243/2015, 2K-541/2015 ir kt.).

25Šiuo atveju nuteistoji pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – jos kaltais veiksmais buvo atimta gyvybė žmogui, nukentėjusiųjų motinai. Žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dukrų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei jų kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tačiau, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

26Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiosioms klausimą, priešingai nei teigia nuteistoji savo skunde, atsižvelgė į jos jauną amžių, darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį, pasekmes, kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes bei į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus ir sumažino D. Z. prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį, o A. M. civilinį ieškinį tenkino visiškai. Abejonių nekyla, kad nukentėjusiosios seserys dėl žuvusio jiems artimo žmogaus patyrė vidinį skausmą, neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir tai, kad nukentėjusioji D. Z. įvykio metu buvo sužalota – padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo pakilti iš lovos, iki šiol vartoja įvairius medikamentus, akivaizdu, jog šie neigiami padariniai yra išliekamojo pobūdžio, ir nėra abejonių, kad ateityje taip pat turės įtakos nukentėjusiosios sveikatai. Šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 1 083 Eur iki 11 584 Eur (kasacinės nutartys 2K-68/2008, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-548/2012, 2K-288-511/2015) atlyginimas. Atsižvelgus į išdėstytą akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas A. M. civilį ieškinį, iš esmės jai priteisė net mažesnį pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nusistovėjusį neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai D. Z. apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat nustatytas pagrįstai ir teisingai. Ji, be to, kad patyrė neišmatuojamas dvasines kančias, buvo ir nežymiai sužalota – taigi, ji patyrė ir fizinį skausmą, kuris bendroje visumoje tik padidino jos išgyvenimus ir patirtą bei iki šiol patiriamą stresą. Kolegijos nuomone, jai apylinkės teismo priteista ( - ) Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra nei pernelyg didele, nei per maža, ji teisinga, visiškai atitinka formuluojamą teismų praktiką panašiose bylose. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė protingą nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų pusiausvyrą ir neturtinei žalai atlyginti tiek D. Z., tiek A. M. priteisė tinkamą piniginę kompensaciją.

27Apeliacinio skundo argumentų dėl bylos įrodymų neteisingo vertinimo, nukentėjusiosios veiksmų įvykio metu, įvykio situacijos teisinio vertinimo, ir kt., kolegija neanalizuoja, nes, kaip minėta, pagal BPK 320 str. 3 d., tai nėra šios bylos apeliacinės teisenos dalykas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

29Nuteistosios R. K. apeliacinį skundą atmesti.

1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p., šios bausmės vykdymas... 4. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., jai skirta baudžiamojo poveikio... 5. Iš R. K. nukentėjusiajai D. Z. priteista 8163 Eur neturtinei žalai... 6. Iš R. K. nukentėjusiajai A. M. priteista 3563 Eur neturtinei žalai... 7. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 8. R. K. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė... 9. Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : 1)... 10. Apeliantė nurodo, kad kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykio... 11. Skunde apeliantė kritikuoja įrodymų tyrimą, teigdama, jog teismas... 12. Cituodama BPK 305 str. 1 d. apeliantė nurodo, jog teismas privalėjo... 13. Apeliantė taip pat nesutinka su nukentėjusiosioms priteistais neturtinės... 14. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Nuteistosios apeliacinis skundas yra prieštaringas. O būtent, ji, viena... 17. Dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo... 18. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojo poveikio... 19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir... 20. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistoji... 21. Dėl neturtinės žalos... 22. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios ir civilinės... 24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.... 25. Šiuo atveju nuteistoji pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – jos... 26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo... 27. Apeliacinio skundo argumentų dėl bylos įrodymų neteisingo vertinimo,... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 29. Nuteistosios R. K. apeliacinį skundą atmesti....