Byla 1-364-814/2020

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam K. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, nukentėjusiajam A. Ž., nukentėjusiojo atstovėms I. G. (įstatyminė atstovė) ir advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., psichologei K. S., specialistei L. L.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas ( - ), gim. ( - ) Plungės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), Lietuvos Respublikoje neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

4Teismas

Nustatė

5K. V. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. Kaune, V. K. pr. vairuodamas motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Kovo 11-osios gatvės link Birželio 23-osios gatvės, ties pastatu Nr. 43 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio su paspirtuku pėsčiojo mažamečio A. Ž., gim. ( - ), jį parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie A. Ž. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

6Kaltinamasis K. V. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 15-15.30 val. jis važiavo Krėvės prospektu, antra eismo juosta, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ). Matė, kad artėja prie kelio ženklais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Likus iki pėsčiųjų perėjo 50 metrų, automobilį pristabdė. Pilnai nesustojo, nes jokios kliūties nė iš vienos pusės nebuvo. Staiga pėsčiųjų perėjoje pajuto smūgį į automobilio šoną. Nesuprato kaip ir iš kur atsirado vaikas, nes jis jo tikrai nematė. Mano, kad ir vaikas jo nematė. Pagal važiavimo kryptį buvo atsitrenkta į automobilio dešinę pusę. Pajutęs smūgį ir supratęs, kad kažkas negerai, iš karto suko kairiau, kur yra žalia veja, sustabdė automobilį atsimušdamas į bortelį. Pamatęs paspirtuką iš karto suprato, kad sužalojo vaiką. Išlipęs pamatė vyrą, apsirengusi kariška uniforma, kuris laikė berniuką. Prie perėjos pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis, kuriame buvo vairuotojas. Jis nesuprato, dėl ko tas automobilis prie perėjos buvo sustojęs, nes pėsčiųjų perėja buvo tuščia, prie perėjos daugiau sustojusių žmonių nebuvo. Ar pirmoje eismo juostoje buvo sustoję daugiau automobilių, nežino, pasakyti negali. Toje vietoje ties perėja, ties parduotuve „Rimi”, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje stovinčios mašinos yra tame pačiame lygyje kaip gatvė, todėl jos trukdė matomumui. Toje vietoje iš vienos pusės yra parkas ir matomumas geras, o iš kitos pusės, link parduotuvės, matomumas blogas, nes matomumą užstoja stulpas, automobiliai. Nepastebėjo ar vaikas paspirtuku į kelią išvažiavo, ar ėjo pėsčias, jis vaiko nematė iki susidūrimo. Mano, kad vaikas per perėją galėjo pasispirti paspirtuku, nes einant, tokio smūgio negalėjo būti. Mano, kad vaiko judėjimo greitis turėjo įtakos įvykio kilimui. Jei vaikas ėjo, tai judėjo greitai, arba bėgo, dėl to jis jo nepastebėjo. Kokiu greičiu jis važiavo, negali pasakyti. Jis neviršijo leistino greičio, mano, kad važiavimo greitis buvo minimalus, 10-20 km/h. Pripažįsta, kad pėsčiųjų perėjoje vaiką partrenkė jis. Tą dieną jis nebuvo pavargęs, nepersidirbęs, viskas buvo normalu, važiavo be klientų į namus. Vairavo su akiniais. Įvykio dieną matomumas buvo labai geras, oro sąlygos geros, saulė, gražus oras. Automobilyje, kurį vairavo yra vaizdo registratorius, jį pateikė pareigūnams, tuo metu jo kortelė buvo pilna. Pripažįsta, kad nesilaikė kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimų, nes nematydamas kliūties visiškai nesustojo. Po įvykio su nukentėjusiąja bendrauti neleido tyrėjas, po kurio laiko tyrėjas leido, davė telefono numerį. Jis paskambino nukentėjusiojo mamai, jos atsiprašė, buvo pasimetęs, streso būsenoje, siūlėsi padėti, bet jam pasakė, kad nieko nereikia, kad jie visko turi ir, kad draudimas kompensuos žalą. Teisiamojo posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo mamos. Jis užsiima individualia veikla, yra taksistas. Su prašomu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (I. G. 7 000 Eur, nepilnamečiui A. Ž. – 35 000 Eur) nesutinka. Su kokiu dydžiu sutiktų, negali pasakyti. Jis negali nieko pakeisti, negali pasakyti kaip vertina savo poelgį, nes ne specialiai tai įvyko. Šiuo metu nedirba, pragyvena iš sutuoktinės darbo užmokesčio. Nepilnamečių vaikų neturi, nekilnojamojo turto neturi. Automobilis pirktas lizingu, lizingas neišmokėtas. Vairavimo stažas - 32 metai. Iki to jis nėra turėjęs eismo įvykių. Administracine tvarka yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

7Nukentėjusysis A. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje, dalyvaujant psichologei, parodė, kad jam 9 metai. Kada jį partrenkė mašina, jis tiksliai dienos nepamena, buvo tada, kai pradėjo eiti į mokyklą. Jis paspirtuku važiavo į parką. Priėjęs prie perėjos sustojo, pažiūrėjo į dešinę, į kairę, vėl į dešinę ir į kairę ar nėra mašinų. Kai priėjo prie perėjos jis buvo vienas. Tada sustojo kareiviai su mašina. Žmonių ar ėjo per perėją, nematė, niekada nežiūri atgal. Jis per perėją ėjo paprastai, kaip visi žmonės eina. Eidamas paspirtuką vedėsi šone, dešinėje pusėje. Mašinai sustojus, ėjo per gatvę, gatvės vidury išgirdo garsą ir jį partrenkė. Kai ėjo per gatvę, tokių kaip stabdymo garsų, negirdėjo, kai jį partrenkė tik už perėjos stabdė. Ta mašina pravažiavo perėją, tada pavažiavo atgal. Kai priėjo prie perėjos jis buvo vienas. Jam nukritus, paspirtukas nulėkė į šoną. Iš kur ta mašina, kuri jį partrenkė atsirado, nežino. Tos mašinos, kuri jį partrenkė, atvažiuojančios nematė. Buvo sužalota jo kairė kojytė. Kai jis nukrito, išlipo tie kareiviai ir pribėgę jį paėmė. Kai buvo kareivio rankose, tuo metu nieko nejautė. Tas žmogus, kuris jį patrenkė rėkė ant jo, kad jis kaltas, bėgiojo, turėjo registratorių ir išrašinėjo. Kai jį nutrenkė, jis bandė atsistoti, atsistojo ne iš karto. Po to įvykio jis gulėjo ligoninėje, kiek laiko gulėjo, nepamena. Po kelių dienų pats nusiėmė langetę ir pradėjo vaikščioti, po to sportavo. Kiek laiko langetę nešiojo nežino. Dabar dar negali bėgti, tiesiog neišeina normaliai bėgti, skauda. Daugiau niekur neskauda. Kai jį partrenkė iš karto neskaudėjo, tik skaudėjo kur nusibrozdino. Jis jau plaukioja baseine, bet nelabai išeina plaukti, taip, kaip plaukiojo prieš įvykį. Plaukiant jam nieko neskauda, tiesiog pamiršo kaip plaukti. Iki įvykio užsiėmė robotika, lankė futbolą, krepšinį. Dabar pas dieduką krepšinį žaidžia, kai labai daug pažaidžia pradeda skaudėti koją. Dar kartais labai paskauda koją. Būna, kad pradeda skaudėti kojytę, kai pradeda lyti. Kai namie būna lyjant, neskauda, o kai lauke - skauda. Naktimis miega gerai, kai miega neskauda, mama sako, kad miegodamas verkia, bet jis nejaučia, nesapnuoja kažkokių sapnų. Dar bijo vienas eiti per gatvę, eina su mama arba tėčiu.

8Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji paties eismo įvykio nematė. Atvykus su vyru į įvykio vietą, vaikas jau buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Nuvyko į priėmimo skyrių, vaiko savijauta buvo labai prasta, kojos vaizdas buvo kraupus. Gydytojai labai ilgai sprendė, ką reikės daryti, kokią operaciją atlikti. Po operacijos pranešė, kad buvo daryta osteosintezė su elastiniais vinimis, buvo plėštinė 3 cm žaizda iki kaulo. Daugelyje kūno vietų buvo mėlynės. Vaikas nelabai nori pasakoti apie tą įvykį, sako, kad labai baisu. Vaikas parke žaidė su draugais, sakė, kad ėjo į parduotuvę „Rimi“, o iš ten į parką. Kitoje kelio pusėje buvo A. draugas, jo pusėje - moteris su vežimėliu. Vaikas į perėją išėjo pirmas, moteris už jo. A. paspirtukas buvo ne elektrinis. A. sakė, kad viena mašina buvo sustojusi, jis matė už savęs žmones, ėjo per perėją ir labai staigiai parlėkė mašina, jis net nespėjo sureaguoti. Sakė, kad tik išėjus, spėjo galvą palenkti ir iš karto buvo smūgis. Sakė, kad tik kareiviai jam pagelbėjo. Įvykio dieną sūnui buvo 9 metai, jo ūgis buvo apie 1,46 cm, svoris - apie 32 kg. Jis gydėsi Kauno klinikose 4 paras, po to išleido į namus. Kiekvieną dieną teko važiuoti į „Saulės“ šeimos centrą ir į klinikas kojos perrišimams. Gipso dėti negalėjo, nes buvo labai gili žaizda, buvo pragulos. Vaikas iki įvykio kelyje elgdavosi labai atsargiai, apsižiūrėdavo į abi puses, nebūdavo, kad bėgtų per perėją. Jau nuo 2 metų mokė kaip atsargiai eiti per perėją, žinojo, kad reikia dėtis šalmą net per perėją einant. Į mokyklą vienas nueidavo ir iš jos pats grįždavo. Buvo savarankiškas, normalus, aktyvus vaikas. Dėl sužalojimo mokyklos nelankė iki lapkričio 11 d., tai labai atsiliepė mokslams. Dabar mokytojai sakė, kad yra pažanga, vaikas mažiau nervinasi, po truputį įsivažiuoja į mokymosi procesą. Šiuo metu vaikas vienas bijo eiti per perėjas, dreba. Išlipęs iš automobilio ima ją už rankos ir neleidžia eiti. Ir dabar dar vaikas naktimis verkia. Po įvykio ilgą laiką negalėjo vaikas vykti pas psichologus, nes negalėjo vaikščioti. Vaiko koja turėjo būti aukštai iškelta, labai skaudėjo. Vaikas eina į „Gios klinikas“, į reabilitacijas, lankosi pas neurologą, pas ortopedus, bus paskirta antra ambulatorinė reabilitacija iki antros operacijos. Vaikui buvo paskirti psichotropiniai raminamieji vaistai, nes pabusdavo šlapias, verkdavo. Po vaistų vartojimo sumažėjo nervinis tikas, pagerėjo miegas. Antra operacija dar neprognozuojama, gali būti balandžio-gegužės mėnesį. Gydytojas sakė, kad antra operacija bus žymiai sunkesnė, reikės viską labiau atverti. Du kaulai pilnai nesugiję, dėl plėštinės žaizdos buvo sunkus gijimas. Yra skeveldra, kuri neprilimpa prie kaulo ir ji trukdys lankstyti koją, todėl reikalinga dar viena operacija. Kai keičiasi orai, vaikas jaučia kojos skausmą, šąla pirštų galai. Vaikui pradėjo skaudėti ir kitą koją, nes ar Achilo sausgyslė, ar kažkas, pertempta dėl per didelio svorio. Vaikas šiek tiek šlubuoja, ta kojytė patrumpėjusi. Vaikas iki šio laiko išgyvena skausmus, nežinia kokius skausmus dar patirs po jo laukiančių operacijų. Jis nori žaisti futbolą, nuo kalnelių leistis, bet negali. Gali tik eiti į baseiną paplaukioti. A. negali vykti kaip kiti vaikai pramogauti. Kaltinamasis vieną kartą jai paskambino, ji nenorėjo susitikti, nežinojo kas per žmogus. Kaltinamasis siūlė, kad kažkiek kažko gali duoti. Atsiprašymas buvo nevisapusiškas. Turtinė žala jai pilnai atlyginta. Prašo priteisti jai neturtinę 7 000 Eur žalą dėl patirtos įtampos ir streso. Ji turi rūpintis vaiku, imti išeigines ir vežioti pas gydytojus, o po to atidirbti. Ji visiškai neturi asmeninio gyvenimo, vis galvoja ar vaikas pasveiks, ar jam viskas bus gerai, yra emociškai, visapusiškai palaužta. Šeimoje augina vieną vaiką, kuris iki to laiko buvo visiškai sveikas. Dėl savo būklės į medikus nesikreipė, nes neturėjo galimybės. Visas laikas skiriamas vaikui. Iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 850 eurų išmoką pagal vykdomą akciją, kai visi vaikai apdraudžiami pirmą rugsėjo savaitę. Prašo A. Ž. priteisti 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė A. atlygino 2 775 Eur neturtinės žalos, jai - neatlygino.

9Liudytoja G. S. apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie pietus važiavo V. K. prospektu, vairavo automobilį „VW Sharan“. Važiavo pirma eismo juosta. Prieš ją važiavęs automobilis prie pėsčiųjų perėjos sustojo, ji taip pat sustojo. Pažvelgusi per kairės pusės veidrodėlį pamatė antra juosta atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo pakankamai greitai, dar ji spėjo pagalvoti - kažin ar jis sustos. Prie perėjos laukė žmonės, kurie pagal jos važiavimo kryptį buvo dešinėje. Ji nematė kas ir kaip ėjo per perėją, nes dėmesys buvo nukreiptas į artėjantį automobilį. Tada pamatė avariją. Jos automobilis aukštesnis, todėl matė patį susidūrimą. Matė, kad eina žmonės, matė, kad partrenkė berniuką. Vaikas buvo kliudytas automobilio dešine priekine dalimi, šonu. Automobilis galbūt stabdė tik tada, kai susidūrė su nukentėjusiuoju, nes pakankamai toli nuvažiavo už perėjos ir tik tada sustojo. Vaikas ėjo su paspirtuku, ėjo sparčiai, ar jis nešėsi, ar vedėsi paspirtuką, negali pasakyti. Diena buvo saulėta, matomumas geras. Jai sustojus, kaltinamojo automobilis buvo pakankamai toli. Galimai kaltinamasis važiavo 70 km/h greičiu, nors to patvirtinti negali. Automobilis pradėjo stabdyti paskutiniu momentu, nes jis privažiavo labai greitai. Matė, kaip iš priekyje stovėjusio automobilio iššoko kareivių aprangas vilkintys du vyrukai. Vienas jų paėmė vaiką ant rankų.

10Liudytojas I. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad prie perėjos buvo šeima su vežimėliu ir vaikas, kurį vėliau parbloškė. Jis pats dirba picerijoje. Tuo metu buvo išėjęs į lauką parūkyti. Matė, kad prie perėjos sustojo automobilis BMW praleisti pėsčiųjų. Vaikas pirmas pradėjo judėti per perėją, matėsi jo galva. Vaikas pirmas šoko į perėją ir - smūgis. Ta šeima stovėjo, neįžengė į gatvę. Berniukas kaip ir kiekvienas vaikas, pamatęs, kad sustojo praleisti, ėjo. Kaip vaikas, ėjo greitesniu žingsniu. Jis matė automobilį „Toyota Prius“ auksinės-rudos spalvos, kuris važiavo antra eismo juosta. Įvykio nestebėjo, negali pasakyti, kokiu greičiu automobilis važiavo, mano, kad 50-60 km/h. Išgirdo smūgį. Matė kareivio apranga vilkinčius vyrus, vienas jų paėmęs ant rankų vaiką atnešė ant šaligatvio, nes vaikas paeiti jau nebegalėjo. Berniukas dėvėjo šalmą. Automobilio stabdymo negirdėjo, automobilis tik po smūgio sustojo. Iki to negirdėjo stabdžių cypimo garso. Jo nuomone, stabdymo nebuvo. Automobilis greičio gal ir neviršijo, bet stabdė tik po smūgio. Smūgio garsas buvo didelis. Kiti žmonės neįžengė į perėją, nes pirmas išėjo vaikas ir iš karto po 2-3 sekundžių smūgis. Po eismo įvykio išlipęs automobilio vairuotojas pradėjo kažkam skambinti, visą laiką prabuvo su telefonu. Negali pasakyti ar vaikas paspirtuką vedėsi.

11Liudytojas A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. važiavo su kolega po pratybų V. K. prospektu Kaune, automobiliu BMW. Pamatė ties perėja atbėgančią šeimą su vežimėliu. Važiavo pirma eismo juosta ir pradėjo stabdyti. Buvo ir berniukas A. Sustojus prie perėjos praleisti, šeima iš karto nėjo per perėją, o A. pradėjo eiti. Kol vaikas ėjo per perėją, jis su kolega kažką kalbėjo, buvo pasisukęs kairiau, parėmęs galvą ranka. Per galinio keleivio langą šmėstelėjo automobilis. Greitai pasuko galvą ir pamatė kaip partrenkė vaiką. Matė patį smūgį. Smūgis buvo nemažas, vaikas buvo nublokštas gana toli. Jo nuomone automobilis, patrenkęs vaiką, viršijo leistiną greitį. Tada greitai šoko iš mašinos ir suteikė pirmą pagalbą. Matėsi vaiko kruvina alkūnė ir koja. Tuo metu matomumas buvo puikus, oro sąlygos geros. Tiksliai negali pasakyti kaip vaikas įėjo į perėją. Jis pamatęs prie perėjos žmones, pristabdė, matė, kad jie ketina eiti. Vaikas vilkėjo trumpą aprangą, šortukus ir marškinėlius, buvo su šalmu. Prieš perėją automobilio, važiavusio antra eismo juosta, pats stabdymas prasidėjo užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos, galimai net po smūgio. Nes automobilio sustojimo trajektorija yra už perėjos. Pats smūgis buvo be stabdymo. Automobilis kliudė vaiką dešiniu priekiniu kampu ir partrenkiamas vaikas nugara nulaužė veidrodėlį. Vaikas tikrai nebėgo, nes jis spėjo sustoti ir su kolega šnektelti, kol vaikas pro jį praėjo. Vaikas paspirtuką vedėsi. Už jo buvo sustojęs kitas automobilis. Sunku pasakyti ar A. galėjo nematyti kita eismo juosta važiuojančios mašinos. Kita šeima galėjo matyti antra juosta važiuojantį automobilį. Po eismo įvykio vairuotojas pabrėžė, kad vaiko nematė. Matėsi akivaizdūs vaiko sužalojimai, buvo stipriai lūžusi koja, buvo matoma deformacija blauzdos srityje, vaikas buvo šoko būsenoje, nejuto skausmo, dar bandė bėgti į šoną, reikėjo paimti ant rankų, kad nebėgtų. Matė, kad vairuotojas aplinkui vaikščiojo, kažką kalbėjo. Kai įvyko pats smūgis, mašina judėjo tiesia trajektorija. Jo nuomone, vairuotojas negalėjo važiuoti tokiu mažu - 10-20 km/h greičiu.

12Liudytojas T. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. su A. R. automobiliu BMW vyko iš tarnybos. A. R. vairavo automobilį, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Judėjo nuo žiedo link Birželio 23-osios gatvės V. K. prospektu. Ties Dainavos turgumi pamatė žmones prie perėjos, tai buvo šeima su vaiku vežimėlyje ir dar vienas vaikas su paspirtuku. A. pradėjo stabdyti. Jis per dešinį veidrodėlį matė, kad jų juostoje iš paskos dar vienas pilkos spalvos automobilis stabdė. A. sustojus, šeima pradėjo stumtis vežimėlį į perėją, o vaikas, nulipęs nuo paspirtuko, pradėjo paspirtuką stumtis spartesniu, nei šeima ėjo, žingsniu. Berniukas ėjo dešine perėjos puse, o šeima - kaire, žiūrint ėjimo kryptimi. Tuo pačiu metu, kai berniukas įžengė į antrą juostą, atvažiavo automobilis „Toyota Prius“. Automobilio staigus stabdymas buvo ant perėjos, buvo užblokuoti stabdžiai, girdėjosi cypimas. Automobilis sustojo už perėjos, kokiu atstumu nuo perėjos, negali pasakyti. A. po smūgio „nuskrido“ toliau, o paspirtukas liko pirmoje eismo juostoje, dešinėje pusėje, arčiau kelkraščio. A. po partrenkimo atsistojo ir bėgo link paspirtuko su nulaužta koja. Pribėgęs jis paėmė A. ir nunešęs jį į kelkraštį suteikė pirmą pagalbą. Vairuotojas iššokęs iš automobilio rėkė ant vaiko, kad tas jam sudaužė automobilį. Jis bendravo su vaiku, stengėsi jį nuraminti, atsirado daugiau žmonių. Vaikas buvo šoko būsenoje, tai verkė, tai su juo bendravo. Matėsi nubrozdinta vaiko koja, o kai vaikas bėgo, koja lankstėsi į šonus, buvo pilnai nulūžusi. Ta pėsčiųjų perėja nereguliuojama. Šeima su vežimėliu buvo įėjusi į perėją ir paėjo iki jų mašinos vidurio. Kai partrenkė A., šeima grįžo atgal į kelkraštį, kurį laiko pastovėjo ir dingo. Vaikas vilkėjo šortus, marškinėlius ir buvo užsidėjęs šalmą. Automobilis „Toyota Prius“ važiavo antra eismo juosta. Jo nuomone, automobilis galėjo važiuoti leistinu 50-60 km/h greičiu, bet tikrai nesimatė lėtinimo prieš perėją. Oro sąlygos buvo geros, buvo saulėta. Berniukas įvykio momentu buvo nublokštas prieš automobilį, ties dešiniu automobilio kampu. Eismo juostų atžvilgiu vaikas buvo ties skiriamąją juosta, skiriančia abi juostas. Iš kairės pusės pėsčiųjų nematė. Prieš automobilį „Toyota Prius“ ar jam iš paskos važiuojančių automobilių nematė. Vaikas, atsižvelgiant į jo ūgį, tikrai negalėjo matyti antra juosta važiuojančio automobilio. Kita šeima galėjo matyti atvažiuojantį automobilį. Kontaktas buvo priekiniu dešiniu automobilio kampu, lempa ir dešinės pusės kapotu.

13Teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu apklausta specialistė L. L. parodė, kad ji yra Lietuvos teismo ekspertizės centro transporto trasologinės ekspertizės skyriaus vedėja, įrašyta į ekspertų sąrašą. Nurodė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis kontaktavo su pėsčiuoju priekiniu dešiniuoju kampu ir sparnu. Yra smūginio pobūdžio kontaktas ant sparno, todėl reikalinga vertinti ir pėsčiojo sužalojimus. Didžiausias nukentėjusiajam padarytas kojos sužalojimas, kiti sužalojimai net neaprašyti. Kadangi nukentėjusiajam padarytas kairės kojos blauzdos lūžis, vertinant akivaizdu, kad blauzda pakankamai žemai ir tikrai neatitinka pagal aukštį transporto priemonės įlenkimo. Automobilio įlenkimas yra padarytas nekontaktuojant su koja, o kontaktuojant su kūnu. Įlenkimas užfiksuotas ant automobilio sparno viršutinėje dalyje virš rato. Rato aukštis apie 60 cm, įlenkimas užfiksuotas aukščiau. Vaiko ūgis vidutiniškai apie 1 m 30 cm, čia buvo kontaktas su vaiko kūnu. Po kontakto su kaire koja, kūnas sukosi ir padarė įlenkimą, kuris matosi ant sparno. Kūnas buvo verčiamas ant automobilio priekio. Kadangi tai buvo pats automobilio kampas kūnas kontaktavo su automobilio sparnu, nulaužė veidrodėlį ir manytina, buvo nublokštas į priekį, į dešinę. Tikėtina, kad vairuotojas, pamatęs pėstįjį judantį iš dešinės į kairę, galėjo nusukinėti nuo kliūties. Dažnas vairuotojas šiek tiek pasuka nuo kliūties į kairę, ir tada tas smūgis būna slystantis. Kadangi automobilis nėra stačiakampis, priekinė dalis siauresnė – pamatavus bamperio plotį, o priekinio sparno užpakalinė dalis yra platesnė, smūgis yra gilėjantis. Iš pradžių slysta, tada gilėja ir įlenkia sparno skardą. Nustatyti pėsčiojo judėjimo greitį iš tokio transporto priemonės sugadinimo negalima. Automobilis ne stovėjo, o važiavo. Automobilio sugadinimas padarytas ne dėl pėsčiojo judėjimo greičio, o dėl automobilio judėjimo greičio. Jei pėsčiasis bėgtų ir trenktųsi į automobilį, tokio sugadinimo, juolab vaikas, tikrai negalėtų padaryti, tai automobilio judėjimo pasekmė. Ekspertai transporto priemonės judėjimo greitį vertina tik tais atvejais, kai transporto priemonė juda didesniu greičiu nei maksimalus leistinas greitis. Klausimas ar nukentėjusiojo judėjimo greitis turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, su eismo įvykio kilimu nėra siejamas. Pagal pėdsakus ir automobilio sugadinimo pobūdį greičio negalima apskaičiuoti, tik galima pasakyti, kad kažkoks nurodomas greitis yra tikėtinas. Neesant išlikusiems stabdymo pėdsakams, nėra galimybės objektyviai apskaičiuoti automobilio greičio. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs vienas automobilis, už jo - kitas. Kelių eismo taisyklėse net keli punktai kalba apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos. Jeigu ir sustoja transporto priemonė prie pėsčiųjų perėjos arba sulėtina greitį, vairuotojas negali tęsti judėjimo kita eismo juosta, neįsitikinęs ar ji laisva, ar ne. Kelių eismo taisyklių 24 punkte parašyta, kad vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių jei kelyje yra vaikų. Šioje byloje policijos pareigūnai net neskyrė ekspertizės, kas pakankamai dažnai daroma, kadangi visos aplinkybės yra pakankamai aiškios, kažkokių prieštaravimų ar kažkokių duomenų nematyti. Kai prieš pėsčiųjų perėją sustoja transporto priemonės, negali būti sakoma, kad nematė pėsčiojo, todėl važiavo. Jeigu nėra aiškaus matomumo, negalima tęsti judėjimo, vairuotojas turi įsitikinti, ar nieko nėra, ir tik tęsti judėjimą. Vaiko ūgis mažesnis už automobilio aukštį, visiškai tikėtina, kad jo nesimatė, bet neįsitikinus, nebuvo galima važiuoti.

14Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ padarė papildomas draudimo išmokas ir išmokėjo A. Ž. 2775 eurus neturtinės žalos ir 50,96 eurų I. G. dėl turtinės žalos. Nukentėjusiajam išmokėta neturtinės žalos bendra suma yra 5550 eurų kas sudaro įvykio dienai 10 MMA. Turtinė žala nukentėjusiajai pilnai atlyginta. Nesutinka su prašoma priteisti 7000 Eur neturtine žala nukentėjusiojo motinai I. G. Pagal teismų praktiką tik labai išimtinais atvejais priteisiama neturtinė žala kitiems asmenims. Tokie atvejai būna kai eismo įvykis įvyksta tėvų akivaizdoje ir kai pateikia įrodymus, kad įvykis tiesiogiai įtakojo psichinę ar fizinę sveikatą. Šiuo atveju nėra byloje duomenų apie įstatyminės atstovės papildomus sveikatos sutrikimus, todėl reikėtų spręsti neturtinės žalos atlyginimą per patį nukentėjusįjį A. Ž. Vaikams atsistatymo galimybės ženkliai didesnės. Situacija tokia, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, visais atvejais, kai daromos ostiosintezės, visada būna dvi operacijos, tokia normali terapija. Pasveikimo perspektyvos žiūrint sveikatos sutrikdymo spektre, pakankamai geros. Atsižvelgiant į 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu patvirtintas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacija, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, absoliučiai maksimalios rekomendacijos 12 MMA. Kadangi šiuo atveju vaiko atsistatymo perspektyvos santykinai geros, todėl priėmė sprendimą dėl 10 MMA. Mano, kad neturtinės žalos atlyginimas I. G. neturi būti priteistas.

152019 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio J. T. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. gavęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Kauno apskrities VPK) budėtojo pranešimą, nuvyko į eismo įvykio vietą Kaune, V. K. pr. 43. Atvykęs rado stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo K. V. Patikrinęs vairuotoją alkotesteriu nustatė, kad jis blaivus. K. V. paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta ir artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Pirmoje eismo juostoje prieš perėją buvo dvi transporto priemonės. Pro jas iš dešinės pusės ant paspirtuko per perėją važiavo vaikas ir atsitrenkė į jo automobilio dešinę priekinę pusę. Užrašė įvykio liudytojus ir jų paaiškinimus (tomas 1, b. l. 9).

162019 m. rugsėjo 1 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta eismo įvykio vieta - Kaunas, V. K. pr. 43, automobilis nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį, kuris stūmėsi paspirtuką. Pėsčiasis ėjo automobiliui iš dešinės pusės. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Kelio ženklai galiojimo zonoje Nr. 533 ir Nr. 534 – “Pėsčiųjų perėja”. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7.30 m. Automobilis pagal judėjimo kryptį pravažiavęs pėsčiųjų perėją, atstumas nuo automobilio galinės ašies iki pėsčiųjų perėjos ženklo - 6.30 m. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 tomas, b. l. 10-14).

172019 m. rugsėjo 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) (savininkas - K. V., gim. ( - ), draudikas AB “Lietuvos draudimas” polisas ( - ), galioja nuo 2019 m. sausio 31d. iki 2020 m. vasario 14 d. ); paspirtuko išoriniai sugadinimo požymiai bei techninė būklė po eismo įvykio (1 tomas, b. l. 15-20, 22-24).

182019 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2660/2019(02) nustatyta, kad A. Ž. konstatuota atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžimas, kairio šeivikaulio lūžimas, plėštinės žaizdelės kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas eismo įvykio metu 2019 m. rugsėjo 1 d. Atviras kairio blauzdikaulio lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 29).

19Įrodymų vertinimas

20BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

21BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

22Nors kaltinamasis K. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau įrodymų tyrimo teisme metu jis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neginčija jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei to, kad dėl jo veiksmų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Taigi, ginčo dėl įvykio vietos, laiko, kaltinamajam inkriminuotų KET pažeidimų, nusikalstamos veikos padarinių, nekyla. Tačiau kaltinamasis teigia, kad privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos nukentėjusiojo nematė, matomumą jam užstojo pirmoje eismo juostoje sustoję automobiliai, bei kiti, aikštelėje šalia gatvės, stovintys automobiliai. Kaltinamojo ir gynėjo nuomone, nukentėjusysis galėjo paspirtuku pasispirti į pėsčiųjų perėją arba bėgti per ją, nes einant per perėją pėsčiomis, tokio smūgio į automobilį negalėjo būti ir mano, kad vaiko judėjimo greitis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

23Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes be kaltinamojo kaltės pripažinimo, įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistės parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

24Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, bei KET 31 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamasis teigia, kad jo matymo zoną prieš perėją užstojo pirmoje eismo juostoje prieš perėją sustojęs kitas automobilis ir kiti, aikštelėje šalia gatvės, stovintys automobiliai, o nukentėjusysis galimai paspirtuku pasispyrė į pėsčiųjų perėją, arba per ją bėgo. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad nukentėjusysis galėjo su paspirtuku pasispyręs važiuoti per pėsčiųjų perėją arba bėgti, nes atsirado labai greitai, tačiau daugiau įrodymų, patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Įrodymų tyrimo teisme metu nei vienas apklaustas liudytojas, matęs eismo įvykį, nenurodė, kad nukentėjusysis paspirtuku judėjo per pėsčiųjų perėją ar bėgo. Priešingai, apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad matė vaiką sparčiai einantį į perėją, ar vaikas paspirtuką nešėsi ar jį vedėsi, nepastebėjo, liudytojas I. B. matė nukentėjusįjį einant per perėją spartesniu žingsniu, apklaustas liudytojas A. R. nurodė, kad vaikas nebėgo per perėją, vedėsi paspirtuką, liudytojas T. V. teisiamojo posėdžiu metu nurodė, kad nukentėjusysis per perėją ėjo spartesniu žingsniu ir šalia vedėsi paspirtuką. Iš nukentėjusiojo A. Ž. parodymų, bei iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. į kelio važiuojamąją dalį įžengė nepažeisdamas KET reikalavimų ir įsitikinęs, kad tai yra saugu, t. y. matydamas, kad pirmąja kelio važiuojamąja juosta A. R. automobilis sustojo jį praleisti, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai A. R., T. V., G. S. ir I. B., neturėjo ir negalėjo numatyti, kad K. V., grubiai pažeisdamas KET taisykles, prie pėsčiųjų perėjos nesustos bei nepraleis jo einančio per pėsčiųjų perėją. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuoti didelį nukentėjusiojo neatsargumą nėra pagrindo. Specialistė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nustatyti, kokiu greičiu per perėją ėjo nukentėjusysis pagal transporto priemonės sugadinimą, negalima, nes automobilis ne stovėjo, o važiavo. Automobilio sugadinimas padarytas ne dėl pėsčiojo judėjimo greičio, o dėl automobilio judėjimo greičio.

25Kita vertus, aplinkybė, ar A. Ž. paspirtuku važiavo ar jį vedėsi nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi. KET nėra nustatyta, kad asmuo, kirsdamas pėsčiųjų perėją, privalo vestis paspirtuką, o ne juo važiuoti, kaip antai, toks draudimas aiškiai nurodytas dviračių vairuotojams (KET 64.9 punktas). Vadovaujantis KET reikalavimais, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų, ir tuo įsitikinti, stebint kelią, taip pat sekti kitų transporto priemonių greitį bei vairuotojų veiksmus. Todėl net ir nustačius, kad A. Ž. paspirtuku važiavo, nepaneigtų K. V. iš KET 30 ir 31 punktų kylančios pareigos, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį, o prieš pėsčiųjų perėją pirmoje juostoje sustojus transporto priemonei, sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nes KET pėstiesiems suteikia prioritetą eiti važiuojamąja kelio dalimi, todėl vairuotojai privalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius. Kaltinamasis K. V. nebuvo pakankamai atidus, matydamas, kad pirmojoje eismo juostoje sustojus automobiliui prie pėsčiųjų perėjos, jis, artėdamas prie perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir atsiradus kliūčiai kelyje – per pėsčiųjų perėją ėjusiam pėsčiajam, jo nepraleido, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir kliudė gatvę mėginusį pereiti nukentėjusįjį A. Ž., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad, jeigu K. V. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. artėdamas prie perėjos būtų sulėtinęs greitį ir sustojęs bei praleidęs pėsčiąjį, nebūtų įvykęs eismo įvykis bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Todėl kaltinamojo teiginys, kad jam kelio matomumą užstojo priekyje sustojęs automobilis bei kiti prie gatvės stovėjimo aikštelėje stovintys automobiliai, dėl ko jis nepastebėjo nukentėjusiojo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintinas kritiškai. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 129 punktas). Teismų praktika rodo, kad partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010, Nr. 2K-185/2012 ir kt.).

26Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, K. V. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

27Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamojo elgesys, neatitinkantis KET – nesulėtintas greitis artinantis prie pėsčiųjų perėjos, nesustabdymas transporto priemonės ir neįsitikinimas, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir A. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Taigi, kaltinamojo padaryti KET 30, 31 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – nukentėjusiojo A. Ž. sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, teismas, laiko, kad šioje byloje yra pilnai įrodyta, kad K. V. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. Kaune, V. K. pr. vairuodamas motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Kovo 11-osios gatvės link Birželio 23-osios gatvės, ties pastatu Nr. 43 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio su paspirtuku pėsčiojo mažamečio A. Ž., gim. ( - ), jį parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie A. Ž. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

28BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas turi nurodyti ne tik neatsargios kaltės rūšį, bet ir atskleisti jos turinį. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pėsčiojo nematė, nes jam užstojo pirmoje eismo juostoje sustojusi transporto priemonė, taigi jis nesuvokė, kad esamoje situacijoje veikia rizikingai ir kelia pavojų eismo saugumui, todėl darytina išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. K. V. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, sudarė kliūtį pėsčiajam ir jį partrenkė, t. y. kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (turintis didelę vairavimo patirtį, dirbantis taksi vairuotoju) galėjo ir turėjo tai numatyti.

29Kaltinamojo K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

30Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Teismas, pripažindamas kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujasi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklaustas kaip įtariamasis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo kaltės pripažinimą ir apgailestavimą dėl padarytos veikos patvirtina kaltinamojo viešas atsiprašymas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės teisiamojo posėdžio metu bei jo paaiškinimas, jog gavęs iš tyrėjo nukentėjusiosios mobiliojo telefono numerį, skambino nukentėjusiesiems, atsiprašė, siūlė pagalbą. Kad po įvykio kaltinamasis skambino nukentėjusiajai, atsiprašė, siūlėsi padėti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji. Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Bausmės skyrimas.

32Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas neatsargus nusikaltimas; kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas nusikalstamu nerūpestingumu; taip pat kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (1 tomas, b. l. 58-64), psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje nėra (1 tomas, b. l. 69), nedirbantis, automobilį vairavo blaivus. Atsižvelgdamas į BK 55 straipsnyje įtvirtintą normą, kuri numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip pat atsižvelgdamas į neatsargią kaltės formą į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Baudos dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte.

33Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai.

34Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventi bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

35K. V., šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes – mažamečio vaiko sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis ne kartą buvo baustas už leistino greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų, kas neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. V. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, o jo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). K. V. pragyvenimo šaltinis susijęs su vairuotojo pažymėjimo turėjimu, iki įvykio dirbo taksi vairuotoju. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. V. eismo įvykį sukėlė Kaune, t. y. tame pačiame mieste, kuriame dirbo taksi vairuotoju. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jo vairavimo stažas 32 metai. Taigi, K. V., turinčiam ilgametę vairavimo patirtį, Kaune dirbančiam taksi vairuotoju, KET taisyklių reikalavimai buvo žinomi, o Kauno gatvės ir jose esančios pėsčiųjų perėjos buvo pažįstamos. Nepaisant to, K. V. vairuodamas automobilį ir šiurkščiai pažeisdamas KET, nesustojo ir net nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėją, prieš kurią pirmoje važiavimo juostoje stovėjo kitas automobilis, todėl partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį nukentėjusįjį. Nagrinėjamos bylos kontekste šios aplinkybės rodo kaltinamojo K. V. didelį neatsargumą ir pagrindžia būtinumą uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET. Aplinkybė, jog K. V. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, savaime nelaikytina sudarančia pagrindą netaikyti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia teismo pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią vien tai, kad BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-362-697/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

36Civilinis ieškinys.

37Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo A. Ž. atstovė pagal įstatymą I. G. pareiškė 35 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Ž., šių lėšų tvarkytoja iki sūnaus pilnametystės uzufrukto teise paskirti ieškovę I. G., ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jai pačiai, priteisiant solidariai iš atsakovų K. V. ir AB „Lietuvos draudimas“, bei civilinį ieškinį dėl 277,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisiant jį iš civilinio atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti iš atsakovo K. V. jos turėtas advokato išlaidas 200 Eurų (1 tomas, b. l. 159).

38Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 1 641,13 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. Ž. 5 550 Eur neturtinę žalą (2 tomas, b. l. 67).

39Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovė atsižvelgdamos į tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, neturtinę žalą sumažino iki 29 000 Eur. Turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusioji 2020 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio metu atsisakė reikalavimo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 26).

40Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Absoliučių vertybių, tokių kaip žmogaus gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo atveju turi būti įvertintas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžimas, kairio šeivikaulio lūžimas, plėštinės žaizdelės kairėje blauzdoje. Po šio sužalojimo A. Ž. Vaikų chirurgijos klinikoje, Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje gydytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. A. Ž. buvo operuotas, jam atlikta osteosintezė elastinėmis vinimis. Ir nors nukentėjusysis po įvykio buvo hospitalizuotas trumpam laikotarpiui, po to jam buvo skirta kineziterapija, taikyta imobilizacija 4 savaitėms, apribota 12-kai mėnesių fizinė veikla. Įstatyminės atstovės I. G. teigimu, jos sūnus daugiau kaip du mėnesius negalėjo lankyti mokyklos, dėl to pablogėjo mokymosi rezultatai. A. ir toliau gydomas medikų, jo kaulai pilnai nesuaugę, ateityje laukia operacija, reikės šalinti osteosinės elementus. Vaikui judant matosi, kad jis šlubuoja, be to jis negali žaisti futbolą, važinėti dviračiu, paspirtuku, greitai pavargsta, dažnai skaudą sužalotą koją. Įstatyminė atstovė taip pat nurodė, kad po įvykio vaikas tapo jautrus, dažnai pyksta, verkia, jaučia nerimą, bijo eiti vienas per gatvę, dėl šių priežasčių turi lankytis pas psichologą. Nukentėjusiosios teigimu, visiško pasveikimo prognozė tikėtina, bet situacija gali paaiškėti ne anksčiau kaip tik po 1 metų.

41Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. Ž. patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo laisvė, galimybė gyventi aktyvų pilnavertį gyvenimą. Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, sužalotą koją jam paskauda, ypač skauda keičiantis orams, tačiau, jis jau žaidžia krepšinį, plaukioja baseine, naktimis gerai miega, todėl pagrįstai galima teigti, kad nukentėjusysis sveiksta, jo sveikatos būklė gerėja. Teismo nuomone, sužalojimų pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiajam jau nebereikia pagalbinių priemonių judėjimui, jo judėjimo laisvė nėra apribota, nuo 2019 m. lapkričio 11 d. galėjo grįžti į mokyklą. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam būtų konstatuota negalia, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes.

42Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, bei minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, bejėgiškumo jausmą, stresą, baimę, dėl gydymo prarastą galimybę daugiau kaip du mėnesius lankyti mokyklą, žaisti, pramogauti), į tai, kad nukentėjusiojo ateityje dar laukia operacijos - osteosintezės elementų šalinimo, galimai ir rando šalinimo operacija, taip pat ir į tai, kad šiuo metu nukentėjusiojo sveikata pagerėjusi, bei įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis šiuo metu nedirba, yra išlaikomas sutuoktinės, neturi nekilnojamojo turto), į grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurių buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis bei siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas, ir į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio baudžiamosios bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista nuo 5000 Eur iki 23000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-25-489/2017, Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-94-696/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.), teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 9000 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad jam draudimo bendrovė jau išmokėjo 5550 Eur, priteisia nukentėjusiajam 3450 Eur neturtinės žalos. Civiliniu ieškiniu nukentėjusieji prašo priteisti žalą iš K. V. ir draudimo bendrovės solidariai. Tačiau atsižvelgiant, į tai, kad kaltinamojo K. V. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB “Lietuvos draudimas” (sutartis sudaryta ir įsigaliojo 2019-01-31 (1 tomas, b. l. 23), pareiga atlyginti žalą šiuo atveju tenka tik draudimo įmonei. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkią civilinio atsakovo - draudimo bendrovės padėtį, be to, pareigą atlyginti žalą bendrovė prisiėmė sudarydama draudimo sutartį, prisiimdama draudimo riziką.

43Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2017- 11- 16 įstatymo Nr. ( - ) (nuo 2018-11-01) redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01).

44Kaip matyti, draudimo bendrovė AB “Lietuvos draudimas” apskaičiavo bei išmokėjo A. Ž. 5 550 Eur dydžio neturtinę žalą (2 tomas, b. l. 23, 67).

45Nukentėjusiajam A. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis (3450,00 Eur) neviršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

46Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. G., civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

47Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš K. V. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai 7 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos pačios tiesiogiai patirti išgyvenimai po eismo įvykio, dėl mažamečiui sūnui padarytų sveikatos sužalojimų. A. Ž. yra vienintelis jos sūnus, jos ir vaiko tarpusavio ryšys itin stiprus. Tiek jos sūnus, tiek ji pati po įvykio tapo labai jautrūs, išgyveno ir išgyvena iki šios dienos dėl vienintelio sūnaus sveikatos, praleido ypač daug laiko slaugydama sūnų, vežioja iki šios dienos reabilitacijai, perrišimams, laukia dar viena operacija, nukentėjo jos profesinė veikla. Pati I. G. ir A. Ž. jaučia tiesiogines įvykio pasekmes: bijo važiuoti automobiliu pro įvykio vietą, tačiau tai neišvengiama, nes netoliese yra jų gyvenamoji vieta. Dėl padarytos nusikalstamos veikos iš nukentėjusiųjų šeimos ilgam laikui atimta galimybė gyventi įprastą gyvenimą, atimta I. G. galimybė netrukdomai dirbti įprastą darbą, daryti karjerą, tobulėti, ji dažnai priversta prašyti nemokamų atostogų (kad ir dienai ar dviem), siekiant sūnų nuvežti pas specialistus apžiūrai, reabilitacijai ir kt. Žala kasdien patiriama dėl nuolatinių tebesitęsiančių jos dvasinių išgyvenimų, stebint, kaip išgyvena sūnus dėl kojos skausmo, šlubčiojimo, atliekamų procedūrų. Teigia, kad sūnaus visiško pasveikimo prognozė tikėtina, bet yra įvairių prognozių ir reali situacija gali paaiškėti ne anksčiau kaip po 1 metų.

48Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

49Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Nukentėjusiojo A. Ž. mama - jo įstatyminė atstovė I. G., kaip jau minėta, pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ji byloje pripažinta nukentėjusiąja. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Byloje nekyla ginčas, kad I. G. patyrė sielvarto, rūpesčių dėl mažamečio sūnaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, nukentėjusioji neabejotinai išgyveno ir vis dar išgyvena dėl vaiko patirto skausmo, vaiko slaugymas paveikė ir jos asmeninį gyvenimą, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo.

50O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015). Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

51K. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

52Nukentėjusįjį A. Ž. byloje atstovavo advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė. Nukentėjusiojo išlaidos susijusios su jo atstovavimu yra 200 Eur (1 tomas, b. l. 159).

53BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, proporcingas atstovo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo išieškotina 200 eurų atstovo paslaugoms apmokėti.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

Nutarė

55K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį 70 MGL - 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

56Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

58Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Ž. tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: ( - ), nukentėjusiajam A. Ž., gim. ( - ), 3450 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos.

59Priteisti iš K. V. 200 Eur (du šimtus eurų) I. G. naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

60Paskirti A. Ž. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki A. Ž. pilnametystės jo atstovę pagal įstatymą I. G.

61Nukentėjusiosios I. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.

62Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. Ž. ir nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

63Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 4. Teismas... 5. K. V. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. Kaune, V. K. pr. vairuodamas... 6. Kaltinamasis K. V. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kaltu... 7. Nukentėjusysis A. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje, dalyvaujant... 8. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. G., apklausta teisiamajame posėdyje,... 9. Liudytoja G. S. apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo... 10. Liudytojas I. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad prie perėjos... 11. Liudytojas A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m.... 12. Liudytojas T. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m.... 13. Teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu apklausta specialistė L. L. parodė,... 14. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, kad AB... 15. 2019 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 16. 2019 m. rugsėjo 1 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu... 17. 2019 m. rugsėjo 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 18. 2019 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus... 19. Įrodymų vertinimas... 20. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 21. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 22. Nors kaltinamasis K. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad... 23. Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes be kaltinamojo kaltės... 24. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET... 25. Kita vertus, aplinkybė, ar A. Ž. paspirtuku važiavo ar jį vedėsi... 26. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti... 27. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamojo... 28. BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti... 29. Kaltinamojo K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.... 30. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 31. Bausmės skyrimas.... 32. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61... 33. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai.... 34. Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventi... 35. K. V., šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus,... 36. Civilinis ieškinys.... 37. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo A. Ž.... 38. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 1... 39. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovė... 40. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 41. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. Ž. patyrė dvasinį... 42. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą sunkų sveikatos... 43. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės... 44. Kaip matyti, draudimo bendrovė AB “Lietuvos draudimas” apskaičiavo bei... 45. Nukentėjusiajam A. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis (3450,00 Eur)... 46. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės I.... 47. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. civiliniu ieškiniu taip pat... 48. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į... 49. Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas... 50. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų... 51. K. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 52. Nukentėjusįjį A. Ž. byloje atstovavo advokato padėjėja Jolanta... 53. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 55. K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 56. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 58. Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 59. Priteisti iš K. V. 200 Eur (du šimtus eurų) I. G. naudai turėtas išlaidas... 60. Paskirti A. Ž. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki A. Ž.... 61. Nukentėjusiosios I. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės... 62. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. Ž. ir nukentėjusiosios I. G. civilinį... 63. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...