Byla 2-2449/2013

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui individualiai V. J. įmonei „Viktorija“, kuria šiai iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios V. J. įmonės „Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1878-260/2013 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį ir bendraieškio Akcinės bendrovės Šiaulių bankas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui individualiai V. J. įmonei „Viktorija“, kuria šiai iškelta bankroto byla.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atsakovui Individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad įmonė yra laiku nesumokėjusi įstatymų nustatytų privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą, jos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2013-04-25 sudarė 487 437,06 Lt, taip pat įvertinus tai, kad iš įmonės ir jos savininko turto vykdomi išieškojimai, taikant priverstinio išieškojimo veiksmus, yra nerezultatyvūs, manytina, jog ši yra nemoki bei jai keltina bankroto byla.

5Bendraieškis (kreditorius) AB Šiaulių bankas, prisidėdamas prie ieškovo reikalavimo, taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui. Nurodė, kad jis kreditoriui skolingas 2 094 008,62 Lt.

6Atsakovas Individuali V. J. įmonė „Viktorija“ procesiniuose dokumentuose su ieškiniu ir pareiškimu nesutiko. Teigė, kad nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą, nes įmonė ir jos savininkai turi pakankamai turto padengti įsiskolinimus, tačiau tam trukdo turto areštai. Tvirtino, kad įmonė taptų mokia, jei savininkui kreditoriai leistų netrukdomai parduoti turtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2013-09-02 nutartimi Individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“.

9Atsižvelgęs į tai, kad įmonės vadovas V. J. nepateikė duomenų apie įmonę, piktybiškai vengė tai padaryti, teismo 2013-07-15 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą buvo nubaustas 3 000 Lt pinigine bauda, rėmėsi ieškovų ir atsakovo pateiktais duomenimis.

10Nustatęs, kad pagal pateiktus duomenis pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra 2 941 905,95 Lt; atsakovas atsiliepimuose abstrakčiai nurodė, jog įmonės ir jos savininkų turto pakaks įsiskolinimams padengti; kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas pripažino atsiliepimuose, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog įmonės apskaitytas turtas yra dukart didesnis nei teismo nustatyti pradelsti įsipareigojimai, t. y. jo vertė didesnė nei 5 883 806,90 Lt. Tuo pačiu pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis, Individualios V. J. įmonės „Viktorija“, V. J. ir sutuoktinės R. J. bendrai turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 486 719 Lt.

11Įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Individuali V. J. įmonė „Viktorija“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas Individuali V. J. įmonė „Viktorija“ nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą, nes neatsižvelgė į tai, kad įmonė negali normaliai funkcionuoti, nes jos turtas areštuotas kaip laiduotojo AB Šiaulių bankui, esančiam pagrindiniu kreditoriumi BUAB „Viva viktorija“ bankroto byloje. Įmonės ir savininkų turimas turtas yra keletą kartų didesnis nei kreditorių reikalavimai ir jo pakanka įsiskolinimams padengti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turto nepakanka skoloms padengti. AB Šiaulių bankas nepagrįstai nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas yra 2 094 008,62 Lt, šis siekia šią sumą gauti du kartus. Įmonė gali tapti mokia, jei kreditoriai leistų netrukdomai parduoti turimą turtą.
2. Teismas buvo šališkas.

14Bendraieškis (kreditorius) AB Šiaulių bankas atsiliepime su atskirtuoju skundo nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas, įvertinęs tiek įmonės, tiek jos savininko skolą bendraieškiui, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovo skolos yra penkis kartus didesnės nei turimas turtas, jis yra nemokus ĮBĮ prasme.
2. Atsakovas turto vertinimo ataskaitų nepateikė, todėl teismas pagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Taip pat jis nepaneigė, kad jo skola AB Šiaulių bankui yra 2 094 008,62 Lt.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Individualiai V. J. įmonei „Viktorija,“ nustačius jo nemokumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nagrinėjamu klausimu ne kartą pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir bankroto byla įmonei keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1031/2008, Nr. 2-185/2010, Nr. 2-2377/2011 ir Nr. 2-2561/2011).

20ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Per definitionem, pateiktą šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

21Kaip anksčiau buvo nurodyta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra 2 941 905,95 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis, Individualios V. J. įmonės „Viktorija“, V. J. ir sutuoktinės R. J. bendrai turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 486 719 Lt, ir atsižvelgęs į tai, jog įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams atsakovas pripažino atsiliepimuose, sprendė, kad Individuali V. J. įmonė „Viktorija“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

22Taigi lyginant pradelstus atsakovo įsipareigojimus su turimo turto verte, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, iš esmės visas įmonės ir jos savininko turtas (nekilnojamasis ir kilnojamasis) yra apsunkintas turto areštu ir/ar hipoteka, konstatuotina, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Minėta, vienas iš pagrindų iškelti bankroto bylą yra įmonės nemokumas, t. y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Tuo tarpu, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nors, kaip minėta, šio buvo įpareigotas ir netgi jam buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, nei apeliacinės instancijos teismui įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ir duomenų apie įsipareigojimus nepateikė, procesiniuose savo dokumentuose tik abstrakčiai nurodė, kad įmonės ir jos savininkų turto pakaks įsiskolinimams padengti (CPK 178 str., 314 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus apie atsakovo turimo turto vertę bei įsipareigojimus kreditoriams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį iškelti individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ bankroto bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir tuo pačiu šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykio. Atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jis atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 178 str., 185 str.).

23Apeliacinio teismo vertinimu, netgi laikant, kad, kaip nurodo atsakovas, jo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 863 016,66 Lt, tačiau lyginant juos su Individualios V. J. įmonės „Viktorija“, V. J. ir sutuoktinės R. J. bendra turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos verte, kuri yra 486 719 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kaip minėta, iš esmės visas įmonės ir jos savininko turtas (nekilnojamasis ir kilnojamasis) yra apsunkintas turto areštu ir/ar hipoteka, paminėtos aplinkybės suteiktų pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia ĮBĮ prasme. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nurodė klaidingus duomenis, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, bylos medžiaga patvirtina, kad bendra pradelstų atsakovo įsipareigojimų suma sudaro 2 941 905,95 Lt.

24Atmestini kaip nepagrįsti taip pat ir apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, nes jų jis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 65 str., 66 str., 178 str.).

25Esant paminėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329. str., 338 str.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str., 329–330 str.). Atsakovo administratoriaus paskyrimo klausimas nėra ginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“, pagrįstumo.

26Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.