Byla e2-1199-769/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovei D. M., ieškovės atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovės atstovei J. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl žalos atlyginimo,

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4000 Eur neturtinės žalos, 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-10-02 automobilis Renault Megane, valst. Nr. ( - ) vairuojamas A. G., ( - ) sankryžoje, nepraleido važiuojančio automobilio Suzuki Vitara, valst. Nr. ( - ) vairuojamo ieškovės, ir su juo susidūrė. Įvykio metu patyrė sužalojimus: veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu abiejų paakių srityje, nosies minkštųjų audinių patinimu, kairiojo nosikaulio lūžimą, abiejų blauzdų sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas A. G. ir 2018-04-20 nuosprendžiu b.b. Nr. 1-488-526/2018 nuteistas 1506,40 Eur bauda. Atsakovė atlygino turtinę žalą automobiliui, visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo, bei dalį negautų pajamų. Neturtinei žalai atlyginti atsakovė skyrė tik 1000,00 Eur. Mano, kad tai yra nepakankama suma, neturtinė žala turėjo būti 5000,00 Eur, nes ieškovė yra dainininkė, šokėja, dirba dainų ir šokių mokytoja, todėl jai ypač svarbi yra estetinė išvaizda. Neskaitant patirto skausmo, nepatogumų, šoko dėl patirtų visų sužalojimų ir paties įvykio fakto, iki šiol ji patiria didelius nepatogumus dėl nosies sulaužymo,- nosies pertvara ieškovei yra iškrypusi į abi puses, nosis nežymiai deformuota, dėl ko jai sunku kvėpuoti per nosį ir dėl nosies kreivumo yra sugadinta estetinė išvaizda. Tai yra pasekmės visam gyvenimui, neaišku, ar kvėpavimo sutrikimai dings, ar yra realios galimybės pašalinti nosies iškrypimus, kurie yra pastebimi, nors ir nežymūs, ar bus reikalinga ir galima atlikti plastinę operaciją, ar ji pašalins padarinius, nes spręsti dėl plastinės operacijos galimybių ir prognozuoti jos rezultatus galima praėjus ne mažiau kaip dviem metams po sužalojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse, pasisakydamas dėl autoįvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydžio, yra nurodęs, kad 3000,00 Eur yra iš esmės suformuotos praktikos vidurkis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K- 232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), tačiau toks neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra laikomas protingu, kai sužalojimo pasekmės yra pašalinamos iš karto ir nėra išgyvenimų kaip susirūpinimo būsimomis pasekmėmis. Jei yra išgyvenimai ir dėl susirūpinimo būsimomis pasekmėmis, tai yra pagrindas didinti neturtinės žalos dydį. Dėl autoįvykio negalėjo pradėti vykdyti 2017-09-29 paslaugų teikimo sutarties, todėl ši sutartis su ieškove buvo nutraukta, negavo 2422,50 Eur pajamų. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles iš negautų pajamų sumos atsakovė galėjo atskaityti tik GPM, nes ieškovė negavo jokių socialinio draudimo išmokų, ligos pašalpų, netekto darbingumo pensijų ar kompensacijų. Todėl atsakovė turėjo išmokėti 2168,14 Eur (2422,5 - 254,36), nes GPM apskaičiuojamas pagal formulę (2422,5 - 30 %) x 15 %. Sąrašas, kas gali būti atskaitoma, yra baigtinis. Tačiau atsakovė atskaitė ne tik GPM, bet ir Sodros privalomojo draudimo įmokų sumas bei per sutarties laikotarpį kitoje darbovietėje gautas pajamas, kas prieštarauja Taisyklių 8 punkto nuostatoms, ir per du kartus išmokėjo tik 943,32 Eur (615,34+327,98). Todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėjo 1224,82 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo.

5Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, sankryžoje netikėtai gavo smūgį, išsiskleidė dešinėje pusėje pagalvė, antras smūgis buvo į medį, išsiskleidė visos kitos pagalvės; buvo šokas, tuo metu iš karto nesuprato, ar reikalinga jai medicininė pagalba, todėl atsisakė vykti į ligoninę. Po poros valandų, pasijutusi blogai, kreipėsi į ligoninę, ten nustatė, kad lūžusi nosis, taip pat buvo kojos sužalojimai. Šiandien turi problemų su sveikata, ypač su nosim, pastoviai nosis yra „užgulusi“. Kadangi yra dainininkė, muzikinio teatro choro artistė, nosies problemos trukdo darbui, sunku kvėpuoti; pavasarį, kai prasideda žydėjimai, negali apsieiti be vaistų, antrus metus geria vaistus; jaučia oro pokyčius, ant kojos yra likusi mėlynė, vaikščioti netrukdo. Nosies iškrypimas yra nedidelis, norint atlikti plastinę operaciją turi praeiti du metai. Po avarijos ligoninėje negulėjo, buvo „biuletenyje“ namuose apie du mėnesius, gėrė nuskausminamuosius, reikėjo tepti koją. Iki avarijos užsiėmė neformaliuoju vaikų ugdymu, gaudavo apie 200 Eur atlyginimą per mėnesį (po 15 Eur už vaiką), dėl avarijos negalėjo pradėti dirbti su vaikais; 2017 m. nuo gruodžio mėn. iki vasario mėn. dirbo parduotuvėje pardavėja, atlyginimą gavo apie 380 Eur; 7 mėnesius niekur nedirbo; laimėjusi konkursą, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dirba muzikiniame teatre, užsiima akademiniu dainavimu; taip pat dirba neatlygintinai su vaikais, 2018 m. kovo mėn. buvo pirmas pasirodymas. UAB „Sėkmės srovės“ dirbo slenkančiu grafiku,- dvi dirbo dvi laisvos, nuo 10 val. iki 21 val.

6Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad operacija dėl nosies pertvaros ir plastinė operacija dėl estetinio nosies atitaisymo daroma vienu metu, norint atlikti operaciją turi praeiti du metai. Esant nustatytam sveikatos sužalojimo mastui vidurkis priteisiamos neturtinės žalos yra 3000 Eur, neįskaitant liekamųjų reiškinių. Jei yra liekamieji reiškiniai, neturtinė žala yra skaičiuojama papildomai. Ieškovė neturtinę žalą ir įvertina 5000 Eur: 3000 Eur už patirtus sužalojimus, patį sužalojimo faktą, o likusi 2000 Eur neturtinė žala už liekamuosius reiškinius, būsimas pasekmes, kurios yra realios. Ieškovė visuomeniniais pagrindais daug metų vadovauja etnografiniam ansambliui; sekmadieninė mokykla buvo sudariusi su ieškove sutartį, kaip su mokytoja, kuri buvo nutraukta, nes ieškovė nebegalėjo jos vykdyti. Byloje ginčo dėl to, jog sutartis buvo nutraukta ir nevykdoma, nėra; ieškovė sutarties negalėjo vykdyti dėl autoįvykio. Dėl atskaitymų paaiškino, kad sąrašas, kas gali būti atskaitoma, yra baigtinis ir nieko daugiau draudimo bendrovė negali išminusuoti. Ieškovė grafiką galėjo suderinti, o atsakovė teigdama, jog ieškovė nebūtų suderinusi grafiko, turi tai įrodyti, prielaidomis remtis negalima.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovei buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir blauzdos sričių sumušimas. Šie sužalojimai, vadovaujantis Taisyklėmis „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo“ nėra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovei darbingumo praradimas nenustatytas bei byloje nėra duomenų, kad ieškovės sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą

8įtaką bendrai jos sveikatos

9būklei. Ieškovė nepateikė

10jokių įrodymų apie nepatogumus dėl nosies sulaužymo, jokių gydymo įstaigų išvadų, kurios pagrįstų, kad tai yra pasekmės visam gyvenimui ir nebus galima ateityje pašalinti šias pasekmes. Ieškovė buvo gydoma ambulatoriškai, duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, byloje nepateikta. Ieškovė iš karto po nedarbingumo laikotarpio pabaigos įsidarbino pagal darbo sutartį, kas suponuoja išvadą, jog jautėsi gerai, kad atliktų darbo sutartimi nustatytas funkcijas. Reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingai didelis, kadangi ieškovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos. Ieškovei 2017 m. spalio 4 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2017 lapkričio 27 d.. Ieškovė neprarado darbingumo ir iš karto po nedarbingumo laikotarpio įsidarbino pagal darbo sutartį, nuo 2017-11-25 iki 2018-02-26 dirbo UAB „Sėkmės srovės“. Atskaičius visus privalomus mokesčius, įmokas bei išmokas, išmokėjo ieškovei 615,34 Eur. Tokia praktika skaičiuoti negautas pajamas yra grindžiama tuo, kad asmuo, turintis teisę į pajamas, jas gauna atskaičius mokesčius arba privalo juos sumokėti pats. Be papildomos pažymos atsakovas nemokėjo išmokos, kadangi nebuvo žinoma, ar nuo 2017-12-14 ieškovė ir toliau niekur papildomai neįsidarbino ir negavo pajamų. Vėliau ieškovė pateikė papildomą pažymą iš kurios nustatyta, jog ieškovė vis tik įsidarbino ir gavo darbo užmokestį. Įvertinus visus mokesčius, įmokas bei gautą darbo užmokestį, ieškovei papildomai išmokėta 327,98 Eur. Ieškovės negautos pajamos - tai skirtumas tarp to ką ieškovė būtų gavusi jeigu būtų galėjusi dirbti pagal paslaugų teikimo sutartį ir gauto darbo užmokesčio įsidarbinus UAB „Sėkmės srovės“. Iš paslaugų sutarties gautinų pajamų atskaitė visus ieškovės privalomai mokamus mokesčius bei faktiškai gautą darbo užmokestį ir per du kartus išmokėjo ieškovei 943,32 Eur negautų pajamų sumą.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad 1000 Eur už tokio lygio sužalojimus, kokius patyrė ieškovė, yra pakankamas; ieškovė nepateikė jokių dokumentų, jog yra liekamieji reiškiniai; iš karto po „biuletenio“ ieškovė toliau sėkmingai dirba. Negautos pajamos yra skirtumas tarp to, ką ieškovė būtų gavusi jeigu būtų galėjusi dirbti ir to ką gavo. Ieškovė iš karto po įvykio įsidarbino; vadovaujantis teismų praktika skaičiavo negautas pajamas; išvedė pamokos kainą, padaugino iš pamokų, kiek turėjo būti pagal sutartį, išskaitė gyventojų pajamų mokestį ir socialinius mokesčius. Jeigu ieškovė gautų sumą su visais mokesčiais, tai būtų laikoma nepagrįstu praturtėjimu. Pamatė, jog darbo sutartyje, sudarytoje su UAB „Sėkmės srovės“, įrašyta sąlyga, jog numatytas slenkantis grafikas; ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų spėjusi dirbti ir sekmadienį, ir UAB „Sėkmės srovės“, todėl buvo išskaičiuotos gautos pajamos.

12Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad dėl 2017-10-02 įvykusio eismo įvykio D. M. buvo pripažinta laikinai nedarbinga ir jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2017-11-24. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-01 sprendimu Nr. VPA_SP1-16656 D. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-10-06 iki 2017-11-24 buvo skirta ir išmokėta ligos išmoka: priskaičiuota išmokos suma – 212,24 Eur, išmokėta išmokos suma – 167,67 Eur (pervesta į ieškovės sąskaitą 2018-02-02).

13Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą, datą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

14Teismas

konstatuoja:

15patikslintas ieškinys atmestinas.

16Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d., 14 val. 55 min., A. G., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. ( - ) nepraleido pagrindiniu keliu ( - ) gatve važiuojančio automobilio „Suzuki Vitara“, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo ieškovė D. M., ir su juo susidūrė. 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu, įvykdžius nusikaltimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė 40 MGL (1506,40 Eur) bauda (e.b.l. 3-6). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas abiejų paakių srityje, nosies minkštųjų audinių patinimas, kairiojo nosikaulio lūžimas, abiejų blauzdų sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis (e.b.l. 5, 140)), ieškovei D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė buvo pripažinta laikinai nedarbinga ir jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2017-11-24 (e.b.l. 97-98). Ieškovė po eismo įvykio kreipėsi į atsakovę-draudimo bendrovę, kuri priėmė sprendimą ieškovei išmokėti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 76,18 Eur už medikamentų įsigijimą, 40,00 Eur už kuro išlaidas, važiuojant į gydymo įstaigą, 25,00 Eur už LOR gydytojo konsultaciją, 15,00 Eur už gydytojo suteiktą išrašą ir 943,32 Eur negautų pajamų (e.b.l. 8, 14 -16).

18Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio ir atlygintinų negautų pajamų dydžio.

19Pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia draudikui, turi būti laikomasi, be kita ko, draudimo teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau- Taisyklės), 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko <...> ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Pagal Taisyklių 7 punktą nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

21Iš bylos duomenų matyti, kad iki autoįvykio ieškovė dirbo UAB „Bilduko pramogos“, socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos 2017 metų rugsėjo mėnesį nuo 103,41 Eur pajamų, 2017 metų lapkričio mėnesį,- nuo 101,80 Eur ( b.l.67). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nurodytoje bendrovėje ji dainavo, tačiau negalėjo paaiškinti, ar 2017 metų lapkritį ji dirbo nurodytoje bendrovėje, neatsimena, už ką buvo gautos pajamos. Iš teismo posėdžio metu teiktų šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad nurodytas ieškovės darbas UAB „Bilduko pramogos“, gautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nebuvo vertinamos išmokant ieškovei kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad skaičiuodama negautas pajamas vadovavosi 2017 metų rugsėjo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr.4, pagal kurią ieškovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų, „negautos pajamos“ buvo skaičiuojamos iki nurodytos sutarties pasibaigimo, kaip skirtumas tarp to, ką ieškovė būtų gavusi, jeigu būtų galėjusi dirbti pagal paslaugų teikimo sutartį, ir gauto darbo užmokesčio įsidarbinus UAB „Sėkmės srovės“ ( nuo 2017-12-01), atskaičius visus ieškovės privalomai mokamus mokesčius bei faktiškai gautą darbo užmokestį. Atsakovė per du kartus išmokėjo 943,32 Eur negautų pajamų sumą. Ieškovės atstovo teigimu, iš apskaičiuotos 2422,50 Eur sumos pagal 2017-09-29 sutartį tegalėjo būti išskaičiuotas tik pajamų mokestis, todėl išmokėtina suma turėjo sudaryti 2168,14 Eur, negautų pajamų skirtumas sudaro 1224,82 Eur. Su tokiais advokato teiginiais sutikti negalima. Vadovaujantis tokia advokato logika, ieškovei įsidarbinus nuo 2017-12-01 ne už minimalų atlyginimą, bet už pvz., 2000 Eur per mėnesį, t.y., gaunant kelis kartus didesnę algą nei būtų gavusi pagal 2017-09-29 Sutartį, advokatas vis tiek reikalautų sumokėti papildomai ir numatytas galimai gauti lėšas pagal nutrauktą 2017-09-29 Sutartį, nors realių nuostolių po autoįvykio ieškovė ir nebūtų patyrusi, priešingai jos pajamos kelis kartus išaugtų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. T.y., nustačius, kad ieškovė tikėjosi gauti iš viso 2422,50 Eur neatskaičius mokesčių, o gavo per nurodytą laikotarpį perpus mažiau,- atsakovė privalėjo išmokėti skirtumą, kad ieškovė nepatirtų neigiamų turtinių pasekmių po autoįvykio. Ir nors iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų negalima nustatyti, ar 2017-09-29 Sutartis buvo nutraukta ( jei iš viso ji buvo nutraukta) dėl ieškovės patirtų sužalojimų autoįvykio metu, dėl jos turėto nedarbingumo, teismas, įvertinęs draudiko poziciją, šio įrodymo detaliau neanalizuoja, tačiau pažymi, kad skaičiuojant negautų pajamų dydį nebuvo vertinamas ieškovės darbas UAB „Bilduko pramogos“ bei 2017 metų lapkritį jos gautos pajamos iš šios darbovietės. Įvertinęs tai, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl atskaitytų Socialinio draudimo įmokų ir ieškovės gautų darbinių pajamų, teismas pasisako tik dėl nurodytų išskaičiavimų. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės). Negautas darbo užmokestis ( pajamos) apskaičiuojamos atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Tai yra, nukentėjęs asmuo turi gauti tas pačias pajamas, kokias būtų gavęs, jei nebūtų įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nedirbo pagal 2017-09-29 Sutartį, tačiau neužilgo po eismo įvykio pradėjo dirbti kitose (oje) darbovietėse (ėje). Šalys neginčijo, kad jei nebūtų autoįvykio, ieškovė pagal Paslaugų teikimo sutartį būtų uždirbusi 2422,5 Eur ( su mokesčiais), tačiau per tą patį laikotarpį ieškovė gavo į rankas 943,32 Eur ( atsakovės skaičiavimais) mažesnes pajamas, todėl ši suma, kaip negautos pajamos, ieškovei ir buvo sumokėtos. Pažymėtina, kad ieškovė dėl patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti tik nepilną mėnesį ( įvertinus UAB „Bilduko pramogos“), nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2017-11-24, duomenų, kad patirtas sužalojimas būtų trukdęs ieškovei dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą po nedarbingumo pasibaigimo, nėra. Kaip nurodė teismo posėdžio metu pati ieškovė, ji su vokaliniu ansambliu ( su kuriuo dirba nuo 2013 metų 4 kartus per mėnesį) nedirbo tik du mėnesius po autoįvykio; kelis mėnesius padirbusi UAB „Sėkmės srovės“ ji dalyvavo konkurse į Klaipėdos muzikinį teatrą, kur nuo 2018 metų rugsėjo buvo priimta dainininke. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl 2017-10-02 autoįvykio negavo iš viso 2168,14 Eur pajamų (1224,82 Eur neišmokėtų), kurias ji planavo gauti nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų liepos 1 dienos. Be to, pažymėtina, kad pagal teismui pateiktus Socialinio draudimo duomenis ieškovė, dirbdama pagal verslo liudijimą, visą laiką mokėdavo socialinio draudimo įmokas, todėl nesuprantamas ieškovės atstovo advokato teiginys, kad atsakovė negalėjo atskaityti mokėtinas socialinio draudimo įmokų sumas, nes ieškovė negavo jokių socialinių draudimo išmokų, ligos pašalpų <...>“. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, jog M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-10-06 iki 2017-11-24 buvo skirta ir išmokėta ligos išmoka: priskaičiuota išmokos suma – 212,24 Eur, išmokėta išmokos suma 167,67 Eur (pervesta į pareiškėjos sąskaitą 2018-02-02). Todėl aukščiau išdėstyti advokato teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

22CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos sąlygos kaip neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą; pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

23Ieškovės atstovas advokatas prašo priteisti iš viso 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo 2250 Lt (651,65 Eur), 6000 Lt (1737,72 Eur), 7000 Lt (2027,34 Eur), 8000 Lt (2316,96 Eur), 8632 Lt (2500 Eur), 10000 Lt (2896,20 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-895/2018 ir kt.). TPVCAPDĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsižvelgiant į ginčo faktinėms aplinkybėms reikšmingas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo sąlygos įtvirtintos Taisyklių 12 punkte. Jame nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama TPVCAPDĮ nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant šiame įstatyme nustatytos ribos (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Tai yra, ieškovės atstovas reikalauja maksimalios 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti. Atstovo teiginiai, kad dėl nosies sulaužymo ieškovės „susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo“ yra vertas maksimalios įstatyme nustatytos neturtinės žalos sumos, nepagrįsti įrodymais. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nosies iškrypimas yra nedidelis, šiuo metu naudoja vaistus nuo alergijos, nes žydėjimo metu yra sunkiau kvėpuoti, tačiau 2018 metais buvo priimta į muzikinį teatrą, dainuoja scenoje, nežino, ar darysis plastinę operaciją ir pan.

24Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas, aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, yra nurodęs, kad vieni iš esminių neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo kriterijų yra pakenkimo sveikatai pobūdis ir mastas bei neturtinės žalos padariniai. Taikant subjektyvius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, didžiausia reikšmė suteikiama padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausiai, atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Kadangi, vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pagal draudimo sutartį išmokamos išmokos dėl neturtinės žalos mokėjimo būtina sąlyga laikytina per eismo įvykį padaryta žala asmens sveikatai (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 14 dalis), atsižvelgiant į CK 6.283 straipsnio 2 dalį, pagal kurią išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt., įvertinus tai, kad vertinamuoju neturtinės žalos vienu iš kriterijų yra patirta turtinė žala, kuri byloje sudaro ne daugiau kaip 160 Eur ( 76,18 Eur už medikamentų įsigijimą, 40,00 Eur už kuro išlaidas, važiuojant į gydymo įstaigą, 25,00 Eur už LOR gydytojo konsultaciją, 15,00 Eur už gydytojo suteiktą išrašą), atsižvelgus į teismo posėdžio metu ieškovės teiktus paaiškinimus dėl neturtinės žalos dydžio, kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, pateiktų įrodymų visumos pagrindu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra optimali suma kompensuojant patirtus nuostolius.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, žyminio mokesčio nemokėjo, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje yra įrodymai apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1500,00 Eur už advokato teisines paslaugas (e.b.l. 122-125). Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

27Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

28patikslintą ieškovės ieškinį atmesti.

29Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus... 6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad operacija dėl... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.... 8. įtaką bendrai jos sveikatos... 9. būklei. Ieškovė nepateikė... 10. jokių įrodymų apie nepatogumus dėl nosies sulaužymo, jokių gydymo... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 12. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą... 13. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo... 14. Teismas... 15. patikslintas ieškinys atmestinas.... 16. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d., 14 val. 55 min., A. G.,... 18. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio ir... 19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą... 21. Iš bylos duomenų matyti, kad iki autoįvykio ieškovė dirbo UAB „Bilduko... 22. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 23. Ieškovės atstovas advokatas prašo priteisti iš viso 5000 Eur neturtinės... 24. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,... 28. patikslintą ieškovės ieškinį atmesti.... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...