Byla e2-1322-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. S. ir J. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1596-866/2017 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir atsakovės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ERVIN“ prašymus pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė J. M., E. P. (E. P.), A. S..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Oil Trade“ kreditorė UAB „ERVIN“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.
  2. Nurodė, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Oil Trade“, jau turėdama pradelstų piniginių prievolių kreditoriams, pagal tariamą sutartį, pervedė į ofšorinę įmonę pinigų, t. y. nuo 2015-03-19 iki 2015-06-03 pervedė 393 500 Eur Metland Products LTD. Pažymi, kad po 2015-03-23 derybų su kreditore UAB „Nolteris“, UAB „Oil Trade“ direktorius A. S. asmeniškai, išrašęs vekselį, įsipareigojo atsiskaityti už UAB „Oil Trade“ 2015-05-01, tačiau vėliau paaiškėjo, jog iš A. S. keliose antstolio kontorose vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, kurios siekia apie pusantro milijono eurų. Dar 200 000 Eur suma pervesta Metland Products LTD per laikotarpį nuo 2015-05-28 iki 2015-06-03, t. y. per savaitę. 2015 m. gegužės pabaigoje sužinoję, jog teismo įsakymu iš UAB „Oil Trade“ priteista skola UAB „Nolteris“ naudai, bendrovės valdymo organai nusprendė paspartinti lėšų pervedimą į užsienį. Nuo 2015-03-19 iki 2015-06-03 UAB „Oil Trade“ pervedė UAB „Green energy and consulting“ 215 000 Eur, o UAB „Lithuanian hunter“ – 100 000 Eur.
  1. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad vertinant aplinkybę dėl UAB „Oil Trade“ lėšų per laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2015-03-26 pervedimo į METLAND PRODUCTS LTD sąskaitą, reikėtų įvertinti finansinių operacijų dalyvių (juridinių asmenų) valdymo organų sąsajas: UAB „Lithuanian hunter“ – buvęs direktorius ir buvęs vienintelis akcininkas E. P. (E. P.), valdybos narys, generalinis direktorius – J. M.; UAB „Green Energy & Consulting“ generalinis direktorius, valdybos narys, valdybos pirmininkas – J. M., valdybos narys –A. S., UAB „Oil Trade“ vienintelis akcininkas (ir buvęs direktorius iki 2014 m. spalio mėn.) – E. P., valdybos narys, valdybos pirmininkas (iki 2015-05-25) – J. M., direktorius, valdybos narys –A. S.. Taip pat nurodė, kad UAB „Voltlita“ perėmė UAB „Oil Trade“ ūkinę veiklą (santykius su verslo partneriais, sandorių vykdymą ir pan.). UAB „Voltlita“ bei UAB „Oil Trade“ vadovavo suinteresuotas asmuo A. S., abiejų įmonių valdybos nariai taip pat tie patys – A. S., Ą. Č., S. E.. Papildomai nurodė, jog pinigų išvedimas į ofšorinę Metland Products LTD sąskaitą prasidėjo, kai 2015-03-19 J. M. į UAB „Oil Trade“ sąskaitą pervedė 33 500 Eur. UAB „Oil Trade“ gautus pinigus nedelsiant pervedė Metland Products LTD, po to į šios įmonės sąskaitą pervesti ir pinigai gauti iš UAB „Green Energy & Consulting“ bei UAB „Lithuanian hunter“. Kreditorės žiniomis BUAB „Oil Trade“ akcininkas SIA West Oil veiklos nevykdo, o buvo naudojamas kaip tarpininkas pinigams paslėpti. Taigi, atsakovės bankrotą lėmė UAB „Oil Trade“ prievolės perėmimas iš UAB „Voltlita“ Estijos įmonei ALB AUTO OŪ, dėl ko UAB „Oil Trade“ skolos padidėjo 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur. Įmonei esant nemokiai jos valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto proceso inicijavimo.
  2. Atsakovė BUAB „Oil Trade“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, taip pat prašė pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.
  3. Nurodė, kad kreditorė UAB „ERVIN“ klaidingai teigia, jog piniginės lėšos Metland Products Ltd. buvo pervestos pagal tariamą sutartį, kadangi buvo nustatyta aplinkybė, jog tarp Metland Products Ltd. ir UAB „Oil Trade“ buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 11 d. Sutartis dėl komercinių sandorių Nr. 1-11-12/2012 (toliau – Sutartis). Pagal minėtą sutartį Metland Products Ltd. įsipareigojo finansuoti UAB „Oil Trade“ kuro pirkimus. Terminas grąžinti didžiąją Metland Products Ltd. įmonei paskolintų lėšų sumą suėjo 2014-12-31, ir tik lėšų, pervestų pagal Sutarties priedo Nr. 4 sąlygas; grąžinimo terminas buvo ilgesnis, t. y. lėšas reikėjo grąžinti iki 2015-09-30. Taip pat išanalizavus UAB „Oil Trade“ atliktus mokėjimus pagal Sutartį nustatyta, kad Metland Products Ltd. grąžinta ženkliai daugiau lėšų, nei jų buvo pervesta iš Metland Products Ltd. UAB „Oil Trade“ pervedė Metland Products Ltd iš viso 429 000 JAV dolerių ir 40 000 Eur. UAB „Oil Trade“ pervedė Metland Products Ltd. paskolos grąžinimui 75 000 JAV dolerių ir 424 000 Eur, t. y. bendrai Metland Products Ltd paskolos grąžinimui pervesta 1 665 077, 20 Lt. Administratoriui nėra žinomos aplinkybės kodėl UAB „Oil Trade“ pervedė Metland Products Ltd. didesnę sumą. Suėjus terminui grąžinti skolą Metland Products Ltd, UAB „Oil Trade“ jau turėjo pradelstą 64 013, 52 JAV dolerių įsiskolinimą kreditoriui Transoil Finland Ltd, šis įsiskolinimas turėjo būti padengtas iki 2013 m. gruodžio mėn. Be to 2015 m. vasario mėn. atsirado daugiau pradelstų įsiskolinimų, t. y. skolos kreditoriams UAB „Nolteris“ ir UTASZ – SPEED Sp. Z. o.o. Administratoriaus nuomone, UAB „Oil Trade“, atsiskaitydama su Metland Products Ltd. sąmoningai suteikė pirmenybę tos pačios eilės kreditoriui, kuriam įsipareigojimai atsirado vėliau ir buvo mažiau pradelsti, žinant, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai jau yra pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Be to, įmonei nėra perduoti visi dokumentai. Papildomai nurodė, kad UAB „Oil Trade“, turėdama 316 330, 06 Eur skolą kreditoriams, sudarė 2015 m. gegužės 28 d. Trišalį tarpusavio užskaitos aktą, kurio 5.2. papunktį pagrindu įmonės įsiskolinimas ALB AUTO OU buvo padidintas 101 498, 33 JAV doleriais ir 34 120 Eur. Taip pat tarp UAB „Voltlita“, ALB AUTO OU ir UAB „Oil Trade“ buvo pasirašytas 2015 m. gegužės 29 d. Trišalis tarpusavio užskaitos aktas, pagal kurio 5.2 papunktį UAB „Oil Trade“ įmonės įsiskolinimas ALB AUTO OU padidintas 101 498, 33 JAV doleriais ir 34 120 Eur, tačiau pagal 5.3. papunktį UAB „Voltlita“ tapo skolinga UAB „Oil Trade“ 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur.
  4. Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į prašė prašymus dėl BUAB „Oil Trade“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
  5. Nurodė, kad J. M. nuo 2014 m. spalio 29 d. UAB „Oil Trade“ valdyme nedalyvavo ir sprendimų nepriiminėjo. Iš įmonės finansinių dokumentų matyti, jog buvo dengiamos paskolos, o ne nepagrįstai pervedamos lėšos. Kreditoriaus registracijos vieta nepatvirtina, jog lėšos pervedamos nepagrįstai į „ofšorines“ sąskaitas. Pažymi, kad bankroto administratorius, nurodydamas, jog Metland Products LTD buvo grąžinta didesnė suma, nepatvirtina jog lėšos buvo pervestos nepagrįstai, nes reikia įvertinti ir mokėtinas palūkanas. Nesutiko, jog buvo pažeista atsikaitymo su kreditoriais eilė ir, kad 2015 m. gegužės 29 d. Trišalis tarpusavio užskaitos aktas sąlygojo BUAB „Oil Trade“ nemokumą.
  6. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime prašė atmesti prašymų argumentus, susijusius su E. P. veiksmais bei priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, taikyti kreditorei UAB „ERVIN“ baudą už piktnaudžiavimą procesine teise – nepagrįstą ir tikrovės neatitinkantį pareiškimą dalyje dėl E. P. netinkamos veiklos, privedusios prie tyčinio bankroto. Pusę UAB „ERVIN“ skirtos už nesąžiningą bylinėjimąsi baudos sumos prašė sumokėti E. P..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog prašymuose nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar, kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
  3. Teismas nustatė, jog kreditorė UAB „ERVIN“, įrodinėdama BUAB „Oil Trade“ tyčinio bankroto požymius, nurodė, kad įmonės valdymo organai laiku nesikreipė dėl BUAB „Oil Trade“ bankroto inicijavimo bei pateikė 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad BUAB „Oil Trade“ faktiškai nemokia tapo ir įmonės valdymo organai apie tai sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, minėta Specialisto išvada ir 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Oil Trade“ balanso duomenys patvirtina aplinkybes, jog įmonės turtas sudarė 4 143 121 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 447 628 Lt, t. y. įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės pelno / nuostolių ataskaitą, įmonė veikė nuostolingai, įmonės nuostoliai sudarė 831 822 Lt. VĮ „Registrų centras“ duomenimis už vėlesnius metus įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Taigi, UAB „Oil Trade“ jau 2014 m. buvo nemoki ir tuometiniam įmonės vadovui jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą, tačiau jis to nepadarė. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, jog UAB „Oil Trade“ vadovas, turėjęs pareigą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  4. Teismas nustatė, jog sekančių tyčinio bankroto požymių egzistavimą kreditorė UAB „ERVIN“ ir atsakovės bankroto administratorius įrodinėja aplinkybėmis, kad UAB „Oil Trade“ perėmė prievolę iš UAB „Voltlita“, dėl ko UAB „Oil Trade“ skolos padidėjo 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur. BUAB „Oil Trade“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos IV dalyje nurodyta, kad tikrinant įmonės sandorius buvo nustatyta, jog pagal 2015 m. gegužės 29 d. Trišalį tarpusavio užskaitos aktą Nr. 1-29-05-15 AA-VO-OT, pasirašytą tarp UAB „Voltlita“, ALB AUTO OU ir UAB „Oil Trade“, UAB „Voltlita“ tapo skolinga UAB „Oil Trade“ 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur; UAB „Voltlita“ su BUAB ‚Oil Trade“ pagal minėtą Trišalį aktą neatsiskaitė. Bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „Oil Trade“ jau esant faktiškai nemokiai toliau buvo sudarinėjami sandoriai: 2015 m. sudaryta 16 sandorių, 2016 m. sudaryti 2 sandoriai; UAB „Oil Trade“, vykdydama įsipareigojimus Metland Products Ltd pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Sutartį, šiai kreditorei pervedė 114 689, 96 Eur didesnę sumą, nei numatyta sutartyje. Teismo vertinimu, įmonei esant nemokiai sudarinėjami sandoriai pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog tokie įmonės valdymo organų veiksmai laikytini sąmoningais (tyčiniais) bei vertintini nesąžiningais.
  5. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „ERVIN“, įrodinėdama tyčinio bankroto požymius nurodė aplinkybes, susijusias su lėšų pervedimu į „ofšorines“ sąskaitas, tačiau konkrečių duomenų šiems argumentams pagrįsti nepateikė, todėl šias aplinkybes teismas sprendė įvertinti bendrai vertinant įmonės sudarytus sandorius ir įmonės valdymo organų veiksmus.
  6. Teismo vertinimu, UAB „ERVIN“ taip pat nepagrindė ir argumentų, jog BUAB „Oil Trade“ veikla buvo perkelta į UAB „Voltlita“, neįrodė, jog buvo verčiamasi ta pačia ūkine-komercine veikla, į įmonę perėjo dirbti BUAB „Oil Trade“ darbuotojai ir kitų aplinkybių, kurios patvirtintų veiklos perkėlimą, tačiau, tam, kad įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nėra būtina nustatyti visų tyčinio bankroto pagrindų.
  7. Teismas konstatavo, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Dėl to padarė išvadą, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas bei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymas ar kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų priėmimas, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.
  8. Suinteresuoto asmens J. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintino, kadangi procesinis sprendimas priimtas ne šio asmens interesais.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės BUAB „Oil Trade“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9Dėl įmonės vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui

  1. BUAB „Oil Trade“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Financial services for comapies“. Buvęs įmonės vadovas A. S. neturėjo jokis prieigos prie įmonės buhalterinės apskaitos programos. Nežino dėl kokių priežasčių finansinių paslaugų įmonė savalaikiai nepateikė VĮ „Registrų centras“ UAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Pripažįsta, jog šios aplinkybės galėjo būti susijusios su UAB „Oil Trade“ nesavalaikiu atsiskaitymu su UAB „Financial services for comapies“ už suteiktas buhalterines paslaugas, dėl ko nebuvo pilnai sutvarkyta įmonės buhalterinė apskaita už 2014 m. ir 2015 m. Apie šias aplinkybes bankroto administratorius buvo informuotas 2017-03-23 bei prieigą prie įmonės buhalterinių duomenų gavo 2017 m. gegužės mėn. Taigi, prieigą prie bankrutavusios įmonės dokumentų administratorius turi, todėl nėra pagrįsta teigti, jog nėra perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai.

10Dėl apmokėjimų UAB „Voltlita“

  1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino itin svarbos aplinkybės, kad 2015 m. pradžioje UAB „Oil Trade“ buvo skolinga UAB „Voltlita“ 130 000 Eur, o 2015 m. gegužės mėn. skola sumažėjo iki 75 000 Eur. Tuo pačiu metu UAB „Oil Trade“ buvo skolinga Estijos firmai „ALB AUTO“ OU už prekes 126 350,04 JAV dolerį, o UAB „Voltlita“ buvo skolinga minėtai Estijos firmai, todėl buvo sudarytas 2015 m. gegužės 29 d. Trišalis tarpusavio užskaitos aktas. Pažymi, kad šios Trišalio akto pagrindu šalys nepablogino atsiskaitymų su kreditoriai sąlygų, buvo atliktas tik skolų konsolidavimas. Priešingai, atlikus užskaitą pagal minėtą Trišalį aktą, UAB „Oil Trade“ turėjo 10 247,83 Eur pelną iš valiutų kursų perskaičiavimo. UAB „Voltlita“ didžiąją dalį savo įsipareigojimų įvykdė ir skolos likutis 2016 m. sausio mėn. sudarė 19 738,34 Eur.

11Dėl sandorių su Metland Products Ltd. ir permokų nebuvimo

  1. Pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Komercinių sandorių finansavimo kontraktą kompanija Metland Products Ltd. finansavo UAB „Oil Trade“ komercinius sandorius už šalių sulygtas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 14 punkte teisingai nurodė, kad iš viso buvo gauta 429 000 JAV dolerių ir 40 000 Eur, tačiau administratorius nepateikė informacijos dėl įsipareigojimo mokėti palūkanas. Paaiškino, kad 2015-02-28 dienai UAB „Oil Trade“ privalėjo pervesti į Metland Products Ltd. banko sąskaitą sumas su palūkanomis: 40 000 + 4 575,73 Eur palūkanų = 44 575,73 Eur ir 354 000 JAV dolerių + 50 254,56 JAV dolerių = 404 254,56 JAV dolerių. Skundžiamos nutarties 15 punkte teisingai nurodyta, jog UAB „Oil Trade“ iš viso Metland Products Ltd. pervedė 424 000 Eur ir 70 000 JAV dolerių ir už eurais gautą sumą, UAB „Oil Trade“ atsiskaitė pilnai 2015-06-04, o už JAV doleriais gautas lėšas 2015-06-04 dienai liko skolinga 235,72 JAV dolerių.

12Dėl kitų argumentų

  1. Dėl 2015 ir 2016 m. sudarytų sandorių, pažymi, kad šie sandoriai nebuvo nuostolingi ir įsipareigojimų kreditoriams nedidino. Taip pat vien tik nustatyta aplinkybė, jog įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia įmonės tyčinio bankroto priežasties, juolab, kai pablogėjus įmonės finansiniai padėčiai ji veiklą vykdė ir jos kreditoriai bankroto bylos neinicijavo. A. S. vadovavimo įmonei metu jokių nuostolingų įmonei ar jos kreditoriams sandorių nebuvo sudaryta, visi sandoriai yra susiję su įmonės veikla ir nuostolių nedidino.

13Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl atsakovės BUAB „Oil Trade bankroto pripažinimo tyčiniu; atveju, jeigu skundžiama nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bus palikta galioti: pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies argumentus dėl BUAB „Oil Trade“ valdymo organų atsakomybės; pripažinti (papildyti nutarties rezoliucinę dalį), jog nėra suinteresuoto asmens J. M. atsakomybės dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat prašo: priimti naujus rašytinius įrodymus: viešus duomenis apie UAB „Voltlita“ finansinę padėtį ir UAB „Oil Trade“ valdybos posėdžių protokolus bei valdybos nutarimus bei priteisti J. M. naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

14Dėl pripažinimo BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu pagrindų

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo BUAB „Oil Trade“ bankrotą pripažino tyčiniu, netinkamai aiškino ir taikė tyčinio bankroto kriterijus, be to, nustatytų tyčinio bankroto požymių nepagrindžia byloje nustatyti faktai ir įrodymai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad BUAB „Oil Trade“ valdymo organai tyčia sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais būtų siekę įmonės bankroto. Išvadą dėl nustatytų tyčinio bankroto požymių pirmosios instancijos teismas grindė šiomis aplinkybėmis: 1) UAB „Oil Trade“ nuo 2014-12-31 buvo nemoki, tačiau nors faktiškai buvo nemoki, sudarinėjo sandorius, 2) UAB „Oil Trade“ vadovas, turėjęs pareigą nuo 2014-12-31 kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, 3) 2015-05-29 tarp UAB „Oil Trade“, UAB „Voltlita“ ir „ALB AUTO“ OŪ buvo sudarytas nuostolingas Trišalis tarpusavio užskaitos aktas Nr. 1-29-05/15 AA-VO-OT, 4) UAB „Oil Trade“ pervedė kreditoriui Metland Products LTD 114 689,96 Eur didesnę sumą, nei numatyta Sutartyje. Apelianto nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.

15Dėl Specialisto išvados

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Oil Trade“ nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nemokia, vadovaudamasis UAB „ERVIN“ prieš pat posėdį pateikta Specialisto išvada, dėl kurios vertinimo nebuvo suteikta teisė pareikšti savo nuomonę bylos dalyviams. Tokiu būdu buvo pažeista procesinė trečiojo suinteresuoto asmens J. M. teisė būti išklausytam. Apelianto nuomone, minėta Specialisto išvada yra neobjektyvi, nepagrįsta ir klaidinga, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo. Be to Specialisto išvada yra šališka, nes išvados parengimą užsakė UAB „ERVIN“; išvadą, kaip auditorius, pasirašė tas pats UAB „Verus Auditus“ direktorius Č. M.. Taigi, minėta išvada: a) palanki kreditoriui, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, b) parengta vadovaujantis tik UAB „ERVIN“ pateiktais dokumentais (balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, BUAB „Oil Trade“ bankroto administratoriaus atsiliepimu ir ataskaita). Mano, kad Išvadoje pateiktos tik prielaidos. UAB „ERVIN“ ir bankroto administratoriaus turi UAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus už 2013 m. ir 2014 m. ataskaitinius laikotarpius, pateiktus VĮ „Registrų centras“ kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose yra detalizuotos gautinos sumos, per vienerius metus mokėtinos sumos, pradelsti įsipareigojimai. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Oil Trade“ 2014-12-31 datai nebuvo nemoki. Aplinkybė, jog UAB „Oil Trade“ patyrė nuostolių, nereiškia įmonės nemokumo. UAB „Oil Trade“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2014 m. buvo sudarytas tik 2015-11-13, todėl kokia yra balansinė turto vertė, gautinos, mokėtinos bei pradelstos skolos už ataskaitinį 2014 m. laikotarpį, galėjo paaiškėti ankščiausiai nuo finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo dienos – 2015-11-13, todėl neaišku kodėl Specialistas teigia, jog įmonės tapo nemoki ir įmonės valdymo organai apie tai sužinojo ne vėliau kaip 2014-12-31.

16BUAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentai nepagrindžia įmonės tariamo nemokumo 2014-12-31 datai

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 35 punkte nurodė, kad vertina 2014-12-31 UAB „Oil Trade“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, nes VĮ „Registrų centras“ duomenimis už vėlesnius metus įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Mano, jog vien tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 m. nėra pakankami daryti išvadą apie įmonės nemokumą ir kada jis atsirado, ypač atsižvelgiant į faktą, kad bankroto byla iškelta 2016-06-23. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kokia buvo UAB „Oil Trade“ finansinė būklė 2015 ir 2016 metais iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, iš viso nevertino UAB „Oil Trade“ vykdytos ūkinės komercinės-veiklos pobūdžio ir apimties, piniginės apyvartos masto, gautų pajamų, sudarytų sandorių vertės bei kitų finansinių įmonės rodiklių, todėl išvada dėl UAB „Oil Trade“ nemokumo 2014-12-31 datai nėra motyvuota. Paaiškino, jog UAB „Oil Trade“ vykdė verslą naftos ir dujų pramonės bei įvairių chemijos ir naftos produktų prekybos srityje, 2013 m. vystė dyzelinio kuro prekybą į Lenkijos rinką; 2013 m. buvo vykdoma prekyba rapsų aliejumi, pardavimai vykdyti, tiekiant produktus iš Baltarusijos į Lenkiją. Bendrovės pardavimo pajamos iš pagrindinės veiklos 2013 m. sudarė virš 62 milijonų litų, 2014 m. planuota gauti daugiau nei 69 milijonus litų bendrojo pelno. Kaip nurodyta įmonės balanse, 2013-12-31 UAB „Oil Trade“ turėjo daugiau nei 7 milijonų litų vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto. 2014 m. UAB „Oil Trade“ tęsė benzino, dyzelinio kuro, agrocheminių produktų ir trąšų didmeninę prekybą. Iš 2014-12-31 balanso ir pelno (nuostolių ataskaitos) matyti, jog įmonės turtas 2014-12-31 sudarė virš 4 milijonų litų, pardavimo pajamos už 2014 metus siekė daugiau nei 36 milijonus litų, per vienerius metus gautinos sumos – virš 2 milijonų litų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2014-12-31 UAB „Oil Trade“ turtas sudarė 4 143 121 Lt, tačiau nepagrįstai nemokumą siejo ne su įmonės pradelstų skolų ir turimo turto santykiu, bet su įmonės per vienerius metus mokėtina suma, kuri sudarė 5 447 628 Lt. Apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad per vienerius metus mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę, kas tariamai patvirtina įmonę buvus 2014-12-31 nemokia, yra neteisinga, nes bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti pradelstus įmonės įsipareigojimus. Šiuo atveju iš viso nenustatinėjo, kiek iš 5 447 628 Lt sumos sudaro pradelsti įsipareigojimai. Pažymi, jog: a) 2014-12-31 balanse (81 eilutė) nurodyta, kad skolos tiekėjams sudaro 1 549 219 Lt, b) UAB „Oil Trade“ 2014-12-31 finansinės atskaitomybės rašte, pasirašytame generalinio direktoriaus A. S., paaiškinta, kad įmonės pradelstus įsipareigojimus (1 549 219 Lt) sudaro: 1 397 667 Lt skolos už gautas prekes, taikant mokėjimo atidėjimą, 18 543 Lt kitos prekybinio pobūdžio skolos ir įsigytos paslaugos, 133009 Lt skolos už gautų paskolų palūkanas. Taigi, pradelsti įmonės įsipareigojimai (1 549 219 Lt) sudarė 37 proc. į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas kompleksiškai nevertino BUAB „Oil Trade“ vykdytos komercinės veiklos, jos pelningumo, gautų pajamų, turėto turto, sudarytų sandorių, pinigų apyvartos ir pan. ir šių aplinkybių buvusio / nebuvusio ryšio su BUAB „Oil Trade“ bankrotu.

17Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo nebuvimo tyčinio bankroto požymiu

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog esant tariamai BUAB „Oil Trade“ nemokumo būklei nuo 2014-12-31, įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas, teismo vertinimu, yra tyčinio bankroto požymis. Pažymi, kad aplinkybės, nuo kada bendrovė tapo nemokia, ir ar įmonės vadovas įvykdė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra tyčinio bankroto požymiu ir neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir nepasisakė, ar atsakovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas sąlygojo įmonės skolų ir kreditorių reikalavimų sumos padidėjimą.

18BUAB „Oil Trade“ nesudarė įmonei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, įtakojusių jos nemokumą

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai). Tokiais tariamai tyčinį bankrotą patvirtinančiais sandoriais pirmosios instancijos teismas įvardijo esant du sandorius (veiksmus): UAB „Oil Trade“, UAB „Voltlita“ ir „ALB AUTO“ OŪ sudarytą 2015-05-29 Trišalį tarpusavio užskaitos aktą Nr. 1-29-05/15 AA-VO-OT ir UAB „Oil Trade“ kreditoriui Metland Producs LTD esą sumokėtą 114 689,96 Eur permoką. Teigia, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas ekonomiškai nenaudingais įvardijo sandorius (veiksmus), kompleksiškai neištyręs įmonės vykdytos komercinės veiklos ir įmonės finansinės padėties.

19Paskolų kreditorei Metland Producs LTD grąžinimas neatitinka tyčinio bankroto požymių ir nepažeidė BUAB „Oil Trade“ kreditorių teisių

  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovaudamasis netikslia bankroto administratoriaus ataskaita, ir visiškai neatsižvelgdamas nei į J. M. pateiktus argumentus, nei į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, paneigiančius bankroto administratoriaus netikslius ataskaitos duomenis dėl tariamos permokos kreditorei Metland Producs LTD. Teigia, jog UAB „Oil Trade“ įsipareigojimų kreditorei bendrovei Metland Producs LTD vykdymas, grąžinant paskolas bei sumokant sutartines palūkanas paskolų davėjai Metland Producs LTD, nėra ir negali būti teisiniu pagrindu UAB „Oil Trade“ tyčiniam bankrotui pripažinti. Metland Producs LTD pagal su UAB „Oil Trade“ sudarytą 2012-12-11 Finansavimo sutartį ir jos papildomus priedus buvo suteikusi atsakovei paskolas komercinei veiklai vykdyti (finansavo dyzelinio kuro pirkimus), už suteiktas paskolas turėjo būti mokamos sutartos palūkanos. Paskolų suteikimo faktą bankroto administratorius patvirtino, tačiau nepagrįstai ataskaitoje ir teismui nurodė, jog buvo grąžinta daugiau paskolų, negu suteikta. Apelianto teigimu, administratorius neatsižvelgė, kad paskolos buvo atlygintinės, be to, suteiktos JAV doleriais, todėl UAB „Oil Trade“, grąžindama paskolas kreditorei Metland Producs LTD, mokėjo sutartas palūkanas. Duomenys apie už paskolas mokamas palūkanas buvo ir BUAB „Oil Trade“ valdybos posėdžių protokoluose, kuriuos administratorius taip pat turėjo, tačiau tyčia į bylą nepateikė. Kadangi J. M. teisė būti išklausytam ir teikti įrodymus buvo pažeista (byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka), apeliacinės instancijos teismui teikiami valdybos posėdžių protokolai ir valdybos nutarimai, sprendimai dėl paskolų gavimo. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Metland Producs LTD 2017-03-24 raštas paneigia bankroto administratoriaus ataskaitos duomenis, kurie yra klaidingi / netikslūs, jog UAB „Oil Trade“ nepagrįstai pervedė Metland Producs LTD 114 689, 96 Eur didesnę sumą (permoką), negu sudarė paskolos. Be to, Metland Producs LTD 2017-03-24 rašte nurodoma, kad nuo 2014 metų pabaigos UAB „Oil Trade“ nebevykdė paskolų ir palūkanų jai mokėjimų, todėl Metland Producs LTD 2015-01-19 raštu Nr. 021/1-15 pareikalavo UAB „Oil Trade“ grąžinti visas pinigines lėšas, gautas pagal 2012-12-11 Finansavimo sutartį. Šie faktai paneigia BUAB „Oil Trade“ bankroto administratoriaus byloje pateiktus teiginius, esą daliai Metland Producs LTD grąžintų paskolų nebuvo suėjęs galutinis paskolos grąžinimo terminas, o paskolų grąžinimas bendrovei Metland Producs LTD esą nebuvo galimi, nes jau buvo susidariusių skolų kitiems kreditoriams. Papildomai nurodo, jog paskolų kreditorei Metland Producs LTD grąžinimo metu (nuo 2015-03-19 iki 2015-06-03) UAB „Oil Trade“ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos nebuvo areštuotos, jokių teisinių apribojimų UAB „Oil Trade“ atlikti pinigines operacijas ir grąžinti Metland Producs LTD paskolas nebuvo. Vien tik paskolų Metland Producs LTD grąžinimas, turint kitų įsipareigojimų verslo kontrahentams ar pradelstų prievolių kreditoriams, nėra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu. Priešingai, paskolų (ir sutartinių palūkanų) kreditorei Metland Producs LTD, jai pareikalavus, grąžinimas / sumokėjimas mažino UAB „Oil Trade“ skolų naštą ir tokiu būdu gerino įmonės finansinę būklę ir tokie veiksmai nėra neteisėti, nesąžiningi ar lėmę UAB „Oil Trade“ bankrotą, juolab nepažeidė kitų UAB „Oil Trade“ kreditorių teisių. Pažymi ir tai, teismas nekonstatavo mokėjimų eiliškumo, numatyto CK 6.9301 str. pažeidimo atliekant mokėjimus Metland Products LTD, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, įsipareigojimai šiai įmonei buvo pakankamai seni, ir nebuvo įrodyta, kad koks nors kreditorius turėtų pirmenybės teisę prieš Metland Products LTD patenkinti savo reikalavimą.

20Dėl 2015-05-29 Trišalio tarpusavio užskaitos akto

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Oil Trade“ bankrotą įtakojo tarp UAB „Oil Trade“, UAB „Voltlita“ ir „ALB AUTO“ OŪ sudarytas Trišalis tarpusavio užskaitos aktas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Voltlita“ būtų nemoki ar neturėtų galimybių atsiskaityti su BUAB „Oil Trade“. Iš viešai prieinamų duomenų, kurie yra teikiami apeliacinės instancijos teismui, matyti, kad UAB „Voltlita“ apyvarta 2015 m. buvo 500 000 – 1 000 000 Eur, joje šiuo metu dirba 7 asmenys, įmonė turi 4 automobilius, neturi įsiskolinimų VSDFV. Administratorius nesiima veiksmų išsiieškoti skolą iš UAB „Voltlita“ turto ir iki šiol nepateikė ieškinio dėl skolos iš UAB „Voltlita“ BUAB „Oil Trade“ naudai priteisimo. Šiuo atveju verslo nesėkmė nėra ir negali būti pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Tik kompleksiškai įvertinus UAB „Oil Trade“ veiklą, ir įrodžius, kad už UAB „Oil Trade“ valdymą atsakingi kompetentingi asmenys sąmoningai atliko tyčinius veiksmus, kurių pasekmė – įmonės privedimas prie bankroto, tokiu atveju būtų galima spręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju nei paskolų grąžinimas kreditorei Metland Producs LTD, nei Trišalis tarpusavio užskaitos aktas nėra pakankami pripažinti UAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.

21Dėl pažeistos apelianto J. M. teisės būti išklausytam, civilinio proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Oil Trade“ nuo 2014-12-31 nemokia, vadovaudamasis pareiškėjo UAB „Ervin“ prieš pat posėdį rašytinio proceso tvarka pateikta 2017-05-10 Specialisto išvada, dėl kurios vertinimo nebuvo suteikta teisė pareikšti savo nuomonę bylos dalyviams. Tokiu būdu buvo pažeista procesinė trečiojo suinteresuoto asmens J. M. teisė būti išklausytam (CPK 42 str. 1 d. pažeidimas), rungimosi principas bei civilinio proceso šalių lygiateisiškumas (CPK 12 str., 17 str.).

22Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl J. M. atsakomybės nebuvimo

  1. J. M., kaip buvęs BUAB „Oil Trade“ valdybos narys (2014-10-29 atsistatydino) neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, įtakojusių BUAB „Oil Trade“ bankrotą, bloginusių UAB „Oil Trade“ finansinę būklę ar turėjusių įtakos įmonės atsiskaitymo su kreditoriais pabloginimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo byloje išspręsti J. M. atsakomybės klausimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Laikotarpiu, kai buvo atlikti BUAB “Oil Trade” paskolų grąžinimai bendrovei Metland Producs LTD, bei tarp UAB „Oil Trade“, UAB „Voltlita“ ir „ALB AUTO“ OŪ sudarytas Trišalis tarpusavio užskaitos aktas, J. M. nebuvo UAB „Oil Trade“ valdymo organų (valdybos) nariu.
  2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties 28-29 punktuose išdėstytais motyvais ir prašo apeliacinės instancijos teismo iš esmės pasisakyti dėl J. M. atsakomybės už BUAB „Oil Trade“ bankrotą buvimo / nebuvimo, ir nenustačius, jog kokie nors J. M. veiksmai ar sprendimai būtų įtakoję BUAB „Oil Trade“ bankrotą, prašo išspręsti klausimą iš esmės, konstatuojant J. M. atsakomybės už BUAB „Oil Trade“ privedimą prie bankroto nebuvimą. Apelianto manymu, teismui pripažinus BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu, turėtų būti nurodyta, kieno ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo tariamai privesta UAB „Oil Trade“ prie bankroto, turėtų būti nustatyta kompetentingų asmenų kaltė, tyčiniai veiksmai bei priežastinis ryšys, kad įmonės bankrotas yra pasekmė tyčinių sąmoningo blogo įmonės valdymo pasekmė. Teismui nepaneigus, jog J. M. įtakojo UAB „Oil Trade“ bankrotą, ką byloje įrodinėjo UAB „ERVIN“ ir pritarė UAB „Oil Trade“ bankroto administratorius, sukuriamos prielaidos nesąžiningiems asmenims ateityje interpretuoti pirmosios instancijos teismo argumentus ir kelti nepagrįstas prielaidas dėl J. M. atsakomybės buvimo / nebuvimo ir atitinkamai reikšti nepagrįstus reikalavimus J. M.. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo išspręsti šį klausimą iš esmės ir paneigti J. M. atsakomybę už privedimą UAB „Oil Trade“ prie bankroto.
  3. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus kreditorė UAB „ERVIN“ prašo skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Dėl apelianto J. M. atskirojo skundo

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, jog įmonė 2014-12-31 faktiškai buvo nemoki. Šiai išvadai padaryti pakanka kitų įrodymų, nevertinat Specialisto išvados. Įmonei tapus nemokiai, vadovui kyla pareiga kreiptis teisme inicijuoti bankroto bylą, atitinkamai konstatuotinas tyčinio bankroto požymis. Byloje buvo nustatyta, jog 2015-05-29 Trišalio tarpusavio atsikaitymo akto, 2015-01-29 Tarpusavio skolų suderinimo akto pagrindu buvo padidinti įmonės įsipareigojimai bei sumažintas turtas. Taigi, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas nulėmė padidėjusius įmonės įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog 2014-12-01–2015-01-05 UAB „Oil Trade“ buvo pateiktas dyzelinis kuras, už kurį įmonei UAB „Nolteris“ nebuvo atsiskaityta, skola siekė 199 920,40 Eur; UAB „Nolteris“ kreipėsi į teismą bei jai buvo išduotas teismo įsakymas. Bankroto byloje patvirtintas antros eilės kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės 49 586,12 Eur dydžio finansinis reikalavimas dėl 2014-06-18 apskaičiuotų mokestinių prievolių. Taigi, įmonė, 2015-03-19 – 2016-06-03 atlikdama mokėjimus kreditorei Metlant Products Ltd. nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. 2016-01-29 Tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys patvirtino, jog UAB „Oil Trade“ ir skolininkė UAB „Voltlita“ neturi viena kitai skolų; šį Aktą pasirašė UAB „Oil Trade“ direktorius A. S., kuris nuo 2015 m. gruodžio mėn. ėjo ir UAB „Voltlita“ direktoriaus pareigas, o UAB „Voltlita“ vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. S., kuris vykdė ir UAB „Oil Trade“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Specialisto išvados pateikimas teismui prieš teismo posėdžio pradžią apelianto teisių nepažeidė, joje yra pateikta tik apibendrinanti informacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant tyčinio bankroto pripažinimo klausimą nėra sprendžiamas žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimas ir teismas neprivalo nustatinėti atskirai kiekvieno asmens veiksmų, kaltės formos ir kt. Apelianto paaiškinimai apie atsistatydinimą iš valdymo organo narių iki įmonės nemokumo yra nepagrįsti, nes įrašai viešajame registre turi prima face įrodomąją reikšmę.

24Dėl apelianto A. S. atskirojo skundo

  1. Apeliantas neatliko ir neatlieka pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Į bylą yra pateiktas 2015-05-29 pranešimas dėl darbų / duomenų / dokumentų perdavimo, iš kurio matyti, kad buhalterinę įmonės apskaitą vedusi bendrovė dokumentus perdavė įmonei. Įmonės vadovas buvo A. S., todėl jam kyla pareiga perduoti dokumentus. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąlygojęs dokumentų neišsaugojimą, yra viena iš pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktus. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos akivaizdu, jog atsakovė 2015 m. ir 2016 m. realiai jokios veiklos nevykdė, todėl nepagrįsta manyti, jog jos finansiniai rodikliai, palyginus su 2014-12-31, pakito. Pažymi, jog apeliantas, neturėdamas jokių įmonės dokumentų nurodo konkrečius skaičius, t. y. iš Trišalio akto UAB „Oil Trade“ turėjo 10 247,83 Eur pelną. Į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Voltlita“ su atsakove atsiskaitė, tačiau nurodo 19 738,34 Eur likutį 2016 m. sausio mėn. pradžioje. Metlland Products Ltd. 2017-03-24 raštas yra nepagrįstas rašytiniai įrodymais: sąskaitomis faktūromis, pirminiais apskaitos dokumentais.
  2. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atsakovė BUAB „Oil Trade“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

25Dėl apelianto J. M. atskirojo skundo

  1. Priešingai nei nurodo apeliantas J. M., jau vien paskolų grąžinimas Metland Products Ltd. sudaro ĮBĮ įtvirtintą pagrindą, kuriuo vadovaujantis teismas pripažįsta įmonės bankrotą tyčiniu. Teigia, kad vykdant UAB „Oil Trade“ bankroto procedūras bei analizuojant turimus įmonės veiklos dokumentus buvo nustatyta, jog tarp Metland Products Ltd. ir UAB „Oil Trade“ buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 11 d. Sutartis dėl komercinių sandorių finansavimo, pagal kurią Metland Products Ltd. įsipareigojo finansuoti UAB „Oil Trade“ kuro pirkimus, kuro pirkimui skiriama suma ir jos grąžinimo terminas nurodomi atskiruose prieduose, kurie tampa neatskiriama Sutarties dalimi. Rengiant šį atsiliepimą ir buhalteriui pakartotinai patikrinus turėtus duomenis bei įvertinus aplinkybę, jog lėšos Metland Products Ltd. buvo grąžintos kartu su mokėtinomis palūkanomis, tačiau to nedetalizuojant mokėjimo paskirtyje, buvo nustatyta, jog būtent dėl šios priežasties UAB „Oil Trade“ grąžintų Metland Products Ltd. lėšų suma tapo atitinkamai didesnė nei gautoji. Tačiau mano, kad aplinkybė, jog UAB „Oil Trade“ nepervedė daugiau lėšų nei turėjo sumokėti pagal Sutartį ir Metland Products Ltd. pervedė tikslią įsiskolinimo sumą, visiškai neturi įtakos faktui, jog UAB „Oil Trade“ atsiskaitydama su Metland Products Ltd. sąmoningai suteikė pirmenybę tos pačios eilės kreditoriui, kuriam įsipareigojimai atsirado vėliau ir buvo mažiau pradelsti, žinant, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai jau yra pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pažymi ir tai, jog suėjus terminui grąžinti skolą Metland Products Ltd. UAB „Oil Trade“ jau turėjo kitų kreditorių t.y. pradelstas 64 013,52 JAV dolerių įsiskolinimas kreditoriui Transoil Finland Ltd., kuris turėjo būti padengtas 2013 m. gruodžio mė.; 2015 m. vasario mėnesį mėn. atsirado daugiau pradelstų įsiskolinimų: UAB „Nolteris“ ir UTASZ – SPEED Sp. Z o.o. Minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti UAB „Oil Trade“ bankroto byloje.
  2. Nepagrįsti apelianto J. M. argumentai, jog skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nepasisakyta dėl jo atsakomybės nebuvimo, kadangi J. M., kaip buvęs BUAB „Oil Trade“ valdybos narys (2014-10-29 atsistatydino), neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, įtakojusių BUAB „Oil Trade“ bankrotą, bloginusių UAB „Oil Trade“ finansinę būklę ar turėjusių įtakos įmonės atsiskaitymo su kreditoriais pabloginimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo byloje išspręsti J. M. atsakomybės klausimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė. ĮBĮ straipsniuose, reglamentuojančiuose tyčinį bankrotą nėra įtvirtinta nuostata, jog teismui sprendžiant tyčinio bankroto klausimą būtina nustatyti tai lėmusį konkretų veiksmą ar pasisakyti dėl konkrečių įmonės valdymo organų veiksmų.
  3. Nepaisant to, jog administratoriui buvo suteikta prieiga prie įmonės buhalterinių duomenų tik 2017 m. gegužės 2 d., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, administratoriui vis dar nėra perduoti / prieinami BUAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Administratoriui, pasinaudojus UAB „Added value“ suteiktais prisijungimo duomenimis, vis tiek nepavyko suformuoti jokių UAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos ataskaitų, nes sistema neleido formuoti UAB „Oil Trade“ balansų, kreditorių ir debitorių suvestinių pasirinktoms datoms. UAB „Added value“ direktorius paaiškino, jog administratoriui nesuteiktos visos teisės gauti bet kokius duomenis, kuriuos UAB „Oil Trade“ buhalterinę apskaitą vedęs asmuo įvedė į programą. Kadangi buhalterinės apskaitos programoje įvedinėti ir tvarkyti duomenis turėjo tik UAB „Financial services for companies“ generalinė direktorė G. S., administratorius raštu kreipėsi į G. S., nurodęs pateikti bankroto bylai reikalingus atitinkamus duomenis, tačiau šio atsiliepimo surašymo dienai duomenys nepateikti. Taigi, administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės turimo turto, debitorių bei jų įsiskolinimo dydžio, kas leidžia pagrįstai teigti, jog įmonei vadovavę asmenys netinkamai atliko įstatymų jiems nustatytas pareigas.

26Teismas

konstatuoja:

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Dėl faktinių aplinkybių

  1. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 str. 3 d.), UAB „Oil Trade“ buvo įregistruota 2012 m. birželio 7 d.; šios įmones akcininkai laikotarpiu 2014-12-29–2015-05-25: UAB „Legal Line“ nuo 2012-06-07 iki 2012-06-11; E. P. nuo 2012-06-11 iki 2015-05-25; SIA „WEST OIL“, Latvijos Respublika nuo 2012-06-07 iki 2015-05-25; šios įmonės valdybos pirmininkas laikotarpiu 2012-10-31–2016-08-05: J. M. nuo 2012-10-31 iki 2015-05-26; A. S. nuo 2016-07-05 iki 2016-08-05; valdybos nariai laikotarpiu 2012-09-17–2016-08-05: A. S. nuo 2012-09-17 iki 2015-05-26 ir nuo 2015-05-26 iki 2016-08-05; J. M. nuo 2012-09-17 iki 2015-05-26; E. P. nuo 2012-09-17 iki 2015-05-26; S. E. nuo 2015-05-26 iki 2016-08-05; Ą. Č. nuo 2015-05-26 iki 2016-08-05; vadovai laikotarpiu 2012-06-07–2016-08-05: N. S. nuo 2012-06-07 iki 2012-06-11; M. J. nuo 2012-06-11 iki 2012-06-26;E. P. nuo 2012-06-26 iki 2014-10-27;A. S. nuo 2014-10-27 iki 2016-08-05.
  2. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui UAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m.
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei UAB ,,Oil Trade“; administratoriumi paskirta mažoji bendrija „Aministra“; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atstatydinta mažoji bendrija „Aministra“ iš BUAB „Oil Trade“ bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“; 2017 m vasario 13 d. nutartimi pripažinta UAB „Oil Trade“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

29Dėl naujų įrodymų priėmimo / nepriėmimo

  1. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  2. Suinteresuotas asmuo J. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė valdybos posėdžių protokolus ir valdybos nutarimus, kuriais grindžia skolinimosi iš kreditoriaus Metland Producs LTD aplinkybę; sprendimus dėl paskolų gavimo, kuriais grindžia aplinkybę, jog paskolos atsakovei buvo suteiktos už 12 proc. metines palūkanas bei BUAB „Oil Trade“ nėra permokėjusi Metland Products LTD, o atsiskaitymas su kreditore Metland Producs LTD buvo teisėtas ir kitų BUAB „Oil Trade“ kreditorių teisių nepažeidė. Teigia, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus kartu su atskiruoju skundu atsirado po to, kai po bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka paaiškėjo aplinkybė, kad BUAB „Oil Trade“ bankroto administratorius teismui nepateikė šių dokumentų, nors šiais dokumentais disponavo ir buvo juos pateikęs į kitą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1797-619/2017.
  3. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuoto asmens pateikti nauji paaiškinimai dėl Specialisto išvados ir įrodymai dėl atsakovės skolinimosi iš kreditoriaus Metland Producs LTD aplinkybės yra susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.
  4. Taip pat suinteresuotas asmuo prašo prijungti prie bylos viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Voltlita“ finansinę padėtį. Šiais dokumentais grindžia aplinkybes, kad UAB „Voltlita“ finansinė padėtis yra gera, įmonė vykdo veiklą, turi turto, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad ne įskaitymo aktas yra ekonomiškai nuostolingas BUAB „Oil Trade“, bet pats administratorius nesiima veiksmų išsiieškoti skolą iš UAB „Voltlita“ turto ir iki šiol turimais duomenimis nepateikė ieškinio skolai iš UAB „Voltlita“ BUAB „Oil Trade“ naudai išsiieškoti.
  5. Atsižvelgus į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų, nėra pagrindo priimti viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Voltlita“ finansinę padėtį.
  6. Papildomai 2017 m. rugpjūčio 30 d. apeliantas J. M. pateikė ir prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos 2017-03-27 UAB „Verus Auditus“ auditoriaus Č. M. parengtą Specialisto išvadą Nr. 03/27, kuri patvirtina nagrinėjamoje byloje to paties auditoriaus parengtos 2017-05-10 Specialisto išvados Nr. 05/10, kuria rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu, šališkumą ir nepagrįstumą. Teigia, jog apie teikiamą išvadą J. M. sužinojo atsitiktinai iš suinteresuoto asmens E. P., kuris yra atsakovas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-2090-852/2017, pagal UAB „UHB AGRO“ ieškinį dėl nuostolių priteisimo atsakovams UAB „Nolteris“, G. U., E. P. ir kt., kurioje ši išvada buvo pateikta. J. M. nurodytoje civilinėje byloje nedalyvauja, todėl šios išvados neturėjo ir ankščiau teismui pateikti objektyviai negalėjo. Apie šią išvadą J. M. sužinojo ir jos kopiją iš E. P. gavo jau po atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikimo. Teikiamas įrodymas patvirtina auditoriaus Č. M. šališkumą.
  7. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).
  8. E. P. nagrinėjamojoje byloje yra suinteresuotas asmuo, kuris, kaip paaiškėjo, yra ir atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-2090-852/2017. Apeliantas J. M. teikia auditoriaus Č. M. parengtą 2017 m. kovo 27 d. Specialisto išvados Nr. 03/27 kopiją, kuri buvo parengta iki Vilniaus apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį, t. y. suinteresuotas asmuo E. P. apie šią išvadą žinojo ir pirmosios instancijos teismui jokių argumentų dėl jos neteikė. Taigi, šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme arba / ir kartus su apeliantų atskiraisiais skundais. Šiuo atveju Specialisto išvada pateikta prieš posėdžio pradžią, todėl, akivaizdu, kad jos priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Sprendžiant dėl prašomo priimti naujo įrodymo įtakos šalių ginčo sprendimui, pastebėtina, kad sprendžiant dėl kreditorės UAB „ERVIN“ teismui pateiktos 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvados patikimumo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgs į J. M. atskirajame skunde pakankamai plačiai išdėstytus argumentus (išvada palanki pareiškėjui; vadovautasi tik pareiškėjo pateiktais dokumentais; Č. M. yra kaltinamas, o jo vardas siejamas su finansinėmis aferomis; Č. M. nebuvo pateikti nei 2014-12-31 balanse nurodytų sumų detalizavimai, nei informacija apie pradelstas skolas, nei įmonės didžioji knyga, nei kiti įmonės finansinę padėti atspindintys dokumentai ir kt.) dėl UAB „Verus Auditus“ direktoriaus Č. M. parengtos išvados. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti apelianto J. M. pateiktą auditoriaus Č. M. parengtą 2017 m. kovo 27 d. Specialisto išvados Nr. 03/27 kopiją.
  9. Suinteresuotas asmuo A. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m rugpjūčio 8 d. Specialisto išvadą, kurią atliko auditorius D. V.. Šia išvada įrodinėja aplinkybes, jog UAB „Oil Trade“ 2015 m. ir 2016 m. iki bankroto bylos iškėlimo veikė, jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus kilo po ginčijamos nutarties priėmimo.
  10. Iš UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ parengtos 2017 m. rugpjūčio 4 d. Specialisto išvados nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimo kreditoriams sumažėjimas 1 261 412 Eur suma už laikotarpį nuo 2014-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo, apskaičiuotas abstrakčiai, tiesiog iš 2014 m. balanso duomenyse nurodytos įsipareigojimų 1 577 742 Eur sumos atėmus teismo nutartimi patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų iš viso 316 330 Eur sumą (1 577 742 Eur – 316 330 Eur), o iš banko išrašo duomenų auditorius „galėjo matyti“, kad įmonė vykdė veiklą. Toks vertinimas neatitinka turto arba verslo vertinimo metodų, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatyti Turto ir verslo vertinimo metodikoje, o turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę nustato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kurio nuostatos auditoriams turi būti žinomos.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad Specialisto išvadoje yra apelianto pateiktos informacijos analizė, atlikta elementarių matematinių veiksmų būdu ir abstrakti, sprendžia UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ parengtos 2017 m. rugpjūčio 4 d. Specialisto išvados nepriimti, nes šita informacija byloje yra žinoma.

30Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

  1. E. P., matydamas EPP sistemoje apeliantų prašymus, apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaiko apeliantų prašymus priimti naujus įrodymus ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskiruosius skundus dėl skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo patenkinti.
  2. Nurodo, kad atsiliepimuose į prašymą iškelti tyčinį bankrotą E. P. ir J. M. prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjo samdyto auditoriaus 2017 m., gegužės 10 d. Specialisto išvada kėlė abejonių. Pirmosios instancijos teismas rašytine tvarka išsprendė klausimą dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo, pažeisdamas rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti savo nuomonę dėl pateiktos auditoriaus išvados ir iškėlė tyčinio bankroto bylą, remdamasis pareiškėjo pateikta Specialisto išvada, kuri nėra joks prima facie galią turintis įrodymas.
  3. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.
  4. Nagrinėjamu atveju E. P. pavėlavo pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti tyčinio bankroto bylą ir jo prašymas atnaujinti jam praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, nebuvo patenkintas. Taigi, suinteresuotas asmuo E. P. atskirojo skundo nėra pateikęs, o procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, iš esmė atitinkančiais atskirąjį skundą, be to E. P. atskirųjų skundų nagrinėjimo dieną pateiktų rašytinių paaiškinimų prijungimas prie bylos akivaizdžiai užvilkins bylos išnagrinėjimą. Dėl to spręstina suinteresuoto asmens E. P. rašytinių paaiškinimų nepriimti. Dėl rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimo / nepažeidimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys, kadangi apeliantas J. M. atskirajame skunde taip pat teigia, kad minėtus principus pirmosios instancijos teismas pažeidė.

31Dėl teisės būti išklausytam

  1. Apeliantas J. M. teigia, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tačiau jam nebuvo suteikta protinga galimybė žinoti ir pateikti pastebėjimus (nuomonę, argumentus) dėl prieš posėdį pirmosios instancijos teismui pateiktos Specialisto išvados.
  2. Nustatyta, kad nagrinėjama byla yra elektroninė; pranešimas apie civilinėje byloje Nr. eB2-1596-866/2017 nagrinėjamą rašytinio proceso tvarka pareiškimą dėl BUAB „Oil Trade“ bankroto pripažinimo tyčiniu 2017 m. gegužės 11 d. 08.45 val. bei šalių teisę pateikti atsiliepimus į pareiškimą buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Prieš posėdžio pradžią (registracija teisme 2017-05-11, 08.32 val.) kreditorė UAB „ERVIN“ pateikė UAB „Verus Auditus“ parengtą 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvadą Nr. 05/10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m gegužės 11 d. nutartimi atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2017 m. gegužės 18 d. 13.10 val. Taigi, J. M. faktiškai iki 2017 m. gegužės 18 d. turėjo galimybę pateikti teismui atsikirtimus į naujai pateiktą įrodymą (Specialisto išvadą), tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kadangi suinteresuotas asmuo pasinaudojo teise paduoti atskirąjį, kuriame pasisakė dėl minėtos Specialisto išvados pagrįstumo, todėl apelianto J. M. argumentai, kad ir jo teisė būti išklausytam – nesuteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl Specialisto išvados – buvo pažeista, yra nepagrįsti.

32Dėl rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų

  1. Apeliantas J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, prieš posėdį priėmė pareiškėjo pateiktą naują rašytinį įrodymą, nesuteikė teisės byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti nuomonę (atsiliepimus) dėl pateiktos Specialisto išvados, todėl pažeidė procesinės teisės normas: neužtikrino atsakovo teisės į tinkamą procesą principo, pažeidė rungimosi (CPK 12 str.) ir procesinio šalių lygiateisiškumo principus.
  2. Teisės į tinkamą procesą principo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turinį sudaro nuostatos, įpareigojančios, kad procese turi būti užtikrintas procesinis šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.). Šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo procesinių principų turinys atskleistinas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽŽT) jurisprudencija, nes šiomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis įgyvendintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kai yra sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas. EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Iš principo, jis įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (Fretté prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I).
  3. Sutiktina su apeliantu, kad bylos pirmosios instancijos teisme naujų įrodymų prijungimas prie bylos ir nesuteikimas teisės kitiems proceso dalyviams pateikti atsiliepimų į naujus įrodymus, negali pateisinti esminių principų – šalių teisės į rungtynišką bei lygiateisišką procesą – nepaisymo, tačiau pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas apelianto J. M. kvestionuojamą Specialisto išvadą, kaip rašytinį įrodymą, įvertino 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Oil Trade“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos bei bankroto administratoriaus ataskaitos duomenų kontekste bei atsižvelgė ne į Specialisto išvadoje pateiktus duomenis, o į 2014 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Taigi, pareiškėjo pateikta 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvada teisinių padarinių nagrinėjamojoje civilinėje byloje sukelti negali.

33Dėl 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvados

  1. Nustatyta, jog kreditorė UAB „ERVIN“ teismui pateikta 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvada grindė aplinkybes, jog BUAB „Oil Trade“ nemokia tapo ir įmonės valdymo organai apie tai sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.
  2. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Specialisto išvada – tai vienas iš įrodymų, skirtas spręsti dėl tam tikro fakto buvimo (nebuvimo). Taigi, pirmosios instancijos teismui pateikta 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvada laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu, kadangi joje yra pateiktas surinktų ir tirtų faktų vertinimas.
  3. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.
  4. Iš 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvados matyti, kad ji parengta bankroto administratoriaus bei kreditoriaus pateiktos informacijos (duomenų) išvadą parengusiam asmeniui pagrindu, t. y. iš esmės pateiktos informacijos atkartojimas. Toks įmonės turto vertinimas neatitinka turto arba verslo vertinimo metodų, dėl to egzistuoja pagrįstos abejonės dėl UAB „Verus Auditus“ direktoriaus Č. M. parengtos išvados, ir todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvadoje pateiktais duomenims nesivadovauti.

34Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).
  2. Nagrinėjamojoje byloje atsakovės kreditorė UAB „ERVIN“ ir administratorius prašymą pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu grindė šiais argumentais: 1) suinteresuotas asmuo neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 8 str. 1 d.), 2) suinteresuotas asmuo, aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą bei neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.), 3) sudarydami nenaudingus sandorius suinteresuoti asmenys didino įmonės skolas, tokiu būdu pažeidė įmones ir jos kreditorių interesus, o atlikę mokėjimus kreditorei Metland Products Ltd pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.).

35Dėl įmonės nemokumo

  1. Apeliantas J. M. atskirajame skunde teigia, kad tik balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 m. nėra pakankami daryti išvadą apie įmonės nemokumą ir kada jis atsirado. UAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose už 2013 m., 2014 m. ataskaitinius laikotarpius, kurie buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ ir teismui, yra detalizuotos per vienerius metus mokėtinos sumos, pradelsti įsipareigojimai, todėl negalima teigti, jog UAB „Oil Trade“ 2014-12-31 datai buvo nemoki. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad UAB „Oil Trade“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartyje, kurioje teismas atsakovės nemokumą įvertinto pagal 2014 m. ataskaitinio laikotarpio balanso duomenis bei konstatavo nagrinėjami bylai prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes: 2014 m. pabaigoje įmonė jau buvo nemoki, turto turėjo už 4 143 121 Lt (1 199 930,8 Eur), kurio didžioji dalis trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 447 628 Lt (1 577 742,12 Eur); viešųjų registrų duomenimis, UAB „Oil Trade“ registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo; byloje nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje; skolos VSDFV sudarė 724,79 Eur, VMI – 617, 41 Eur; byloje nebuvo duomenų, kad įmonė vykdytų veiklą, gautų pajamas; atsakovės skolos kreditoriams ,,Transit Finland LTD“ sudarė 64 013,52 JAV dolerių, UAB „Nolteris“ – 199 133,40 Eur. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina, kad nutartis, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla nebuvo apskųsta. Taigi, UAB „Oil Trade“ neginčijo aplinkybės, jog yra nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog UAB „Oil Trade“ 2014 m. pabaigoje (2014-12-31) buvo nemoki.
  2. Apelianto J. M. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl: a) įmonės veiklos (prekybos rapsų aliejumi iš Baltarusijos į Lenkiją) bei pelno gavimo iki 2013-12-31, b) 2014 m. tęstos benzino, dyzelinio kuro, agrocheminių produktų ir trąšų didmeninės prekybos, nagrinėjamai bylai nereikšmingos, nes, dar kartą pasikartotina, atsakovės nemokumas konstatuotas 2014-12-31 datai, todėl veiklos tęsimas ir pelno galimas aktualus nuo 2015-01-01 iki 2016-06-23.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto J. M. atskirojo skundo argumentu, jog įmonės veiklos nuostolingumas 2014 m. pabaigoje savaime nereiškia tyčinio bankroto. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  4. Kadangi įmonės nemokumas konstatuotas nuo 2014 m. pabaigos, teismas vertins aplinkybes, susijusias su įmonės įsipareigojimų didinimu / nedidinimu nuo teismo įsiteisėjusia nutartimi konstatuoto nemokumo (2014-12-31 arba 2014 m. pabaigos) iki bankroto bylos iškėlimo (2016-06-23), kadangi apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus.

36Dėl atsiskaitymų su kreditore Metland Products Ltd laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-06-03

  1. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
  2. CK 6.9301 straipsnis nustato grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d.).
  3. Nustatyta, jog 2017 m. kovo 24 d. rašte Metland Producs Ltd. bankroto administratoriui nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Finansavimo sutartį Nr. 1-11-12/2012 OT-MP buvo suteikusi UAB „Oi Trade“ paskolas JAV doleriais bei pervedė UAB „Oil Trade“: 250 000 JAV dolerių (pagal 2012-12-11 priedą Nr. 1); 40 000 JAV dolerių (pagal 2012-12-14 priedą Nr. 2); 154 000 JAV dolerių (pagal 2012-12-14 priedą Nr. 3); 25 000 JAV dolerių (pagal 2014-09-25 priedą Nr. 4). 2014 m. pabaigoje, sutrikus paskolų ir palūkanų grąžinimui, Metland Producs Ltd. Taip pat minėtas kreditorius 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. 021/1-15 pareikalavo UAB „Oil Trade“ grąžinti pinigines lėšas. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-06-03 UAB „Oil Trade“ grąžino Metland Producs Ltd paskolas ir sumokėjo palūkanas – pervedė 75 000 JAV dolerių ir 424 000 Eur. Kadangi Metland Producs LTD. UAB „Oil Trade“ grąžino paskolą ir sumokėjo sutartines palūkanas didžiąja dalimi eurais, dėl valiutų kurso tarp JAV dolerių ir eurų, liko skolinga Metland Producs Ltd. 235,72 JAV dolerių, todėl Metland Producs Ltd kreipėsi BUAB „Oil Trade“ bankroto administratorių įtraukti ją į BUAB „Oil Trade“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu Metland Producs Ltd. 235,72 JAV dolerių reikalavimas nėra įtrauktas į BUAB „Oil Trade“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
  4. Apeliantas J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „Oil Trade“ pervedė Metland Products Ltd. 114 689, 96 Eur didesnę sumą yra nepagrįsta, nes byloje esantis Metland Producs LTD 2017 m. kovo 24 d. raštas patvirtina priešingas aplinkybės, t. y. dėl atsakovės nepermokėtų kreditorei Metland Producs Ltd. 114 689, 96 Eur bei 235,72 JAV dolerių sumų. Atsiliepime į J. M. atskirąjį skundą atsakovės bankroto administratorius paaiškino, kad išanalizavęs UAB „Oil Trade“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB SEB bankas išrašus buvo nustatęs, jog UAB „Oil Trade“ grąžino Metland Products Ltd. ženkliai daugiau lėšų, nei jų buvo pervesta UAB „Oil Trade“ iš Metland Products Ltd., tačiau šią išvadą padarė atsižvelgiant į pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį „PARTIAL LOAN REFUND UNDER THE LOAN CONTRACT NO.1-11-12/2012 OT-MP“ (dalinis paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartį Nr. NO.1-11-12/2012 OT-MP) bei neįvertinęs aplinkybės, jog paskolos buvo suteiktos atlygintinai t. y. su 8 proc. bei 12 proc. metinėmis palūkanomis. Rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą buhalteris pakartotinai patikrino duomenis, susijusius su paskolos lėšų kartu su mokėtinomis palūkanomis Metland Products Ltd. grąžinimu, bei nustatė, jog būtent dėl šios priežasties UAB „Oil Trade“ grąžintų Metland Products Ltd. lėšų suma tapo atitinkamai didesnė nei gautoji. Taigi, bankroto administratorius sutinka, kad UAB „Oil Trade“ nepervedė daugiau lėšų nei turėjo sumokėti pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Finansavimo sutartį Nr. 1-11-12/2012 OT-MP.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Oil Trade“ pervestų Metland Products Ltd. piniginių lėšų dydis nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, kadangi yra sprendžiami būtent fakto klausimai, t. y., ar buvo suteikta pirmenybė kreditoriui Metland Products Ltd, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir eiliškumo, kuriems įsipareigojimai buvo nepradelsti arba žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su reikalavimais, nukreiptais į turtą (mokėjimus), perduotą kreditoriui Metland Producs Ltd.
  6. Nustatyta, kad įmonė laikotarpyje, kai atsiskaitymo su kreditoriumi Metland Producs Ltd. turėjo ir dar kitiems tos pačios eilės kreditoriams neįvykdytų (pradelstų) įsipareigojimų: Vilniaus teritorinei muitinei, Transit Finland Ltd. ir UTASZ–SPEED Sp. Z. o.o., VMI, VSDFV (nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 23 d. nutartyje). Taigi, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsakovė 2015-03-19–2015-06-03 laikotarpiu, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje nustatyto reikalavimo atlikti atsiskaitymus laikantis kreditorių eiliškumo tvarkos, sugrąžino paskolą ir sumokėjo palūkanas tik vienam iš kreditorių – Metland Producs Ltd, dėl ko sumažino kitų kreditorių galimybę gauti reikalavimų patenkinimą.
  7. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė atsiskaitymo su kreditoriumi Metland Producs Ltd. metu buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję, tačiau vietoj to, kad būtų vykdžiusi įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai, prioritetiškai atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi. Toks įmonės elgesys neatitinka sąžiningumo principo, t. y. veikti siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).
  8. Kadangi byloje konstatuotas ir nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš požymių, dėl kurio kilo bankrotas (dėl atliktų mokėjimų kreditoriui Metland Producs Ltd., pažeidžiant mokėjimų atlikimo eiliškumą, buvo sumažinta ieškovės turto masė, atitinkamai ir tuo metu buvusių kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimus bent iš dalies), galima pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu.

37Dėl 2015 m. gegužės 29 d. Trišalio tarpusavio užskaitos akto Nr. 1-29-05/15 AA-VO ir 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. 1-29-01/16 OT-VO

  1. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
  2. Apelianto J. M. teigimu, pirmosios instancijos ekonomiškai nenaudingu įvardijo sandorį (veiksmus), kompleksiškai neištyręs BUAB „Oil Trade“ vykdytos komercinės veiklos ir įmonės finansinės padėties. Apeliantas A. S. paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.
  3. Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog BUAB „Oil Trade“ įregistruota 2012 m. birželio 7 d., o UAB „Voltlita“ – 2012 m. spalio 1 d. ir šių įmonių veikla panaši. 2015 m. gegužės 29 d. bei 2016 m. sausio 29 d. Aktų sudarymo metu BUAB „Oil Trade“ ir UAB „Voltlita“ vadovu buvo (nuo 2015-12-21) tas pats suinteresuotas asmuo A. S.. 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Oil Trade“ atstovas direktorius A. S. bei UAB „Voltlita“ atstovas direktoriaus A. S. pavaduotojas A. S., kuris, pagal UAB „ERVIN“ paaiškinimus, tuo metu ėjo ir UAB „Oil Trade“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Taigi, 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto buvo pasirašytas asmens (A. S.), kurį su abejomis įmonėmis siejo glaudūs ryšiai (tiek UAB „Oil Trade“, tiek ir UAB „Voltlita“ jis turėjo teisę priimti atitinkamus sprendimus (sudaryti tarpusavio užskaitymo aktus)) ir asmens (A. S.), kurį siejo pavaldumo ryšiai su įmonių vadovu (A. S.).
  4. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o straipsnio 8 dalyje – kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Atsižvelgiant į CK 2.134 straipsnio 2 dalį ir ABĮ 37 straipsnio 1 ir 8 dalis darytina išvada, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi, tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas (CK 2.87 straipsnio 1–5 dalys). CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita.
  5. Nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl aptariamų aktų pripažinimo negaliojančiais, taip pat nėra apeliuojamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neįrodytų aplinkybių, susijusių su BUAB „Oil Trade“ veiklos ir / ar turto perkėlimu į UAB „Voltlita“, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl aptarimus aktus pasirašiusių asmenų kompetencijos ir atsakomybės nepasisako, tačiau pasisakys, ar 2015 m. gegužės 29 d. Trišalis tarpusavio užskaitos aktu bei 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo iš esmės pabloginta įmonės finansinė padėtis.
  6. Tyčiniu bankrotu pripažintini veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
  7. Apeliantas A. S. atskirajame skunde paaiškino, kad 2015 m. pradžioje UAB „Oil Trade“ buvo skolinga UAB „Voltlita“ 130 000 Eur. Tuo pačiu metu UAB „Oil Trade“ buvo skolinga ir Estijos firmai „ALB AUTO“ OU už prekes 126 350,04 JAV dolerių, o UAB „Voltlita“ buvo skolinga minėtai Estijos firmai, todėl buvo sudarytas 2015 m. gegužės 29 d. Trišalis tarpusavio užskaitos aktas. Atlikus užskaitą pagal minėtą Trišalį tarpusavio užskaitos aktą, dėl valiutų kursų perskaičiavimo, UAB „Oil Trade“ turėjo 10 247,83 Eur pelną. Taigi, iš apelianto A. S. nurodytų aplinkybių nustatyta, jog UAB „Oil Trade“ buvo skolinga 130 000 Eur UAB „Voltlita“ + 126 350,04 JAV dolerių Estijos firmai „ALB AUTO“ OU, o AB „Voltlita“ buvo skolinga tik Estijos firmai „ALB AUTO“ OU. Pagal 2015 m. gegužės 29 d. Trišalį tarpusavio užskaitos aktą UAB „Voltlita“ tapo skolinga UAB „Oil Trade“ 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur. 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. 1-29-01/16 OT-VO pagrindu UAB „Oil Trade“ ir UAB „Voltlita“ susitarė, jog viena kitai neskolingos.
  8. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas įmonei, esančiai nemokiai ir turinčiai pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, buvo ekonomiškai nenaudingas ir šio akto pasirašymo veiksmais buvo iš esmės pabloginta įmonės padėtis, kadangi iš BUAB „Oil Trade“ bendros turto masės buvo eliminuotas debitorės UAB „Voltlita“ 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto A. S. atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog UAB „Voltlita“ su atsakove atsiskaitė ir skolos likutis 2016 m. sausio mėn. pradžioje buvo ne 101 498, 33 JAV doleriai ir 34 120 Eur , o 19 738,34 Eur (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas sudarytas atsakovei nuo 2014 m. pabaigos jau neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei esant 2015 m. sausio 19 d. informuotai apie kreditoriaus Metland Producs Ltd. reikalavimą sugrąžinti skolą. Šiuo aktu buvo likviduotos kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, tame tarpe ir į debitorės UAB „Voltlita“ skolą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Oil Trade“ netekusios savo turto dalies (debitorinės skolos), finansinė padėtis nepablogėjo ir kreditorių interesai nenukentėjo (CPK 178 str.).
  10. Kadangi byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas požymis, dėl kurių kilo bankrotas (sudarytas įmonei nuostolingas aktas, nes buvo sumažinta ieškovės turto masė, atitinkamai ir tuo metu buvusių kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimus bent iš dalies) galima pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.).

38Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonei nemokiai

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, jog tiek pagal buvusį reglamentavimą (ĮBĮ 8 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) tiek pagal esamą reglamentavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 str. 1 d.) įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs tai, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
  4. Taigi, nagrinėjamu atveju vien prievolės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas, negali būti pakankamas BUAB „Oil Trade“ tyčiniam bankrotui pripažinti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
  5. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės UAB „Oil Trade“ darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (CPK 178 str.) bei atsakovės bankroto byloje nėra patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai, tačiau yra konstatuoti kiti tyčinio bankroto požymiai: atsiskaitymo su kreditoriumi Metland Products Ltd, įvykdyto nesilaikant CK 6.9301 straipsnio nuostatų, pažeidimas bei ekonomiškai nenaudingo įmonei 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymas, dėl ko buvo iš esmės pažeisti BUAB „Oil Trade“ kreditorių teisės ir interesai. Nustatytų požymių visuma sudaro teismui teisėtą ir pagrįstą pagrindą pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais.

39Dėl neperdavimo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl administratoriaus argumentų, susijusių su buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos atsakovės administratoriaus rašytiniuose paaiškinimuose. Apeliantas A. S. kvestionuoja administratoriaus nurodytus argumentus, susijusius su buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu.
  2. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  3. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
  5. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad buvę įmonės vadovas (-ai) ar atsakovės buhalterinę apskaitą vedusi bendrovė aplaidžiai ir / ar apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.
  6. Iš bankroto administratoriaus pirmosios instancijos teismui pateikto 2014 m. kovo 24 d. rašto dėl įrodymų išreikalavimo nustatyta, jog teismas buvo įpareigojęs atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „Financial services for companies“ perduoti administratoriui BUAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „Financial services for companies“ 2017 m. kovo 6 d. paaiškino, kad UAB „Financial services for companies“ gen. direktorės G. S. ir UAB „Oil Trade“ direktoriaus A. S. 2015 m. gegužės 29 d. pranešimu dėl darbų / duomenų / dokumentų perdavimo, susijusio su buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimu. Dėl to administratorius 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį A. S. dėl buhalterinės programos ir kitų dokumentų perdavimo. Atskirajame skunde A. S. paaiškino, jog gavo iš administratoriaus 2017 m. kovo 23 d. raštą ir bankroto administratoriui 2017 m. gegužės mėn. buvo suteikta prieiga prie įmonės buhalterinės apskaitos duomenų. Atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovės administratorius teigia, kad nepaisant, to jog prieiga prie įmonės buhalterinių duomenų jam buvo suteikta tik 2017 m. gegužės 2 d., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, iki šios dienos vis dar nėra perduoti visi BUAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o administratoriui pasinaudojus UAB „Added value“ suteiktais prisijungimo duomenimis ir prisijungus prie UAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos programos, vis tiek nepavyko suformuoti jokių UAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos ataskaitų, kadangi sistema neleidžia tai daryti, nes administratoriui nesuteiktos visos teisės gauti bet kokius duomenis, kuriuos UAB „Oil Trade“ buhalterinę apskaitą vedęs asmuo įvedė į programą. Kadangi buhalterinės apskaitos programoje įvedinėti ir tvarkyti duomenis turėjo tik UAB „Financial services for companies“ generalinė direktorė G. S., administratorius raštu kreipėsi į G. S., nurodęs pateikti bankroto bylai reikalingus atitinkamus duomenis, tačiau atsiliepimo surašymo dienai jie nepateikti.
  7. Pažymėtina, jog teismas netiria ir nepasisako aplinkybių dėl buhalterinės apskaitos dokumentus turinčių perduoti administratoriui asmenų atsakomybės, t. y. kas turėjo perduoti administratoriui prieigos duomenis prie UAB „Oil Trade“ buhalterinės apskaitos programos. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog administratoriaus reikalaujamų įmonės finansinės apskaitos dokumentų neperdavimu yra sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą, atitinkamai administratoriui sudaromos kliūtys įvertinti įmonės veiklos teisėtumą bei identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.
  8. Atsižvelgus į tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės vadovui kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.), spręstina, jog yra požymis, nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, suteikiantis teismui pagrindą BUAB „Oil Trade“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

40Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

  1. Apeliantas J. M. atskirajame skunde teigia, kad nuo 2014 m. spalio 29 d. atsistatydino iš BUAB „Oil Trade“ valdybos narių, todėl jokių nesąžiningų veiksmų, įtakojusių BUAB „Oil Trade“ bankrotą, bloginusių UAB „Oil Trade“ finansinę būklę ar turėjusių įtakos įmonės atsiskaitymo su kreditoriais pabloginimu neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo byloje išspręsti J. M. atsakomybės klausimą, tačiau neišsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo iš esmės pasisakyti dėl J. M. atsakomybės už BUAB „Oil Trade“ bankrotą buvimo / nebuvimo, konstatuojant J. M. atsakomybės už BUAB „Oil Trade“ privedimą prie bankroto nebuvimą. Teismui pripažinus BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu; turėtų būti nurodyta, kieno ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo tariamai privesta UAB „Oil Trade“ prie bankroto; turėtų būti nustatyta kompetentingų asmenų kaltė, tyčiniai veiksmai bei priežastinis ryšys, kad įmonės bankrotas yra tyčinių sąmoningo blogo įmonės valdymo pasekmė.
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kilo įmonės bankrotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-982-381/2016). Pastaroji teismų praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai suformulavus teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą: patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan., pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 str. 5 d.), kuriam įstatymas suteikia galimybę reikšti ieškinį tiesiogiai asmenims, kaltiems dėl žalos bendrovei padarymo (CK 2.87 straipsnis); taip pat inicijuoti procesą dėl tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės; galimybę inicijuoti sankcijų numatytų ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje taikymą ir kt.. Bylose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų, nenustatinėjamos įmonės vadovų / akcininkų civilinės atsakomybės sąlygos (žalos padarymas ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų / neveikimo ir padarytos žalos ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-846-157/2017; 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-157/2017).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nėra pasisakyta dėl BUAB „Oil Trade“ valdybos nario J. M. atsakomybės ir nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas šio suinteresuoto asmens civilinės atsakomybės klausimai, atmestini apelianto J. M. prašymai: 1) pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m gegužės 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus dėl BUAB „Oil Trade“ valdymo organų atsakomybės, 2) pripažinti (papildyti nutarties rezoliucinę dalį), jog nėra suinteresuoto asmens J. M. atsakomybės dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
  4. Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatinėjamos aplinkybės kurie BUAB „Oil Trade“ valdymo organai priėmė nenaudingus bei įmonės ir kreditorių teises pažeidžiančius sprendimus ir /ar sudarė sandorius, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įmonės valdymo organų veiksmų (valdybos posėdžių protokolų ir valdybos nutarimų) nepasisako.
  5. Administratorius turės pareigą dar kartą patikrinti sandorius bei spręs, kokių imtis tolimesnių veiksmų: pareikšti / nepareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir / ar dėl įmonės vadovų / akcininkų civilinės atsakomybės, todėl ir J. M. atskirojo skundo argumentas, kad administratorius nesiima veiksmų išsiieškoti skolą iš UAB „Voltlita“ turto ir iki šiol turimais duomenimis nepateikė ieškinio dėl skolos priteisimo iš UAB „Voltlita“ BUAB „Oil Trade“ naudai, atmestinas kaip nepagrįstas.

41Dėl bylos procesinės baigties

  1. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 3 str. 8 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą: 2014 m. pabaigoje įmonė buvo nemoki, tačiau jai bankroto byla nebuvo inicijuota, 2015-03-19–2015-06-03, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, buvo atsiskaityta su kreditoriumi Metland Producs Ltd. ir žinant aplinkybę, jog pagal 2015 m. gegužės 29 d. Trišalį tarpusavio užskaitos aktą UAB „Voltlita“ skolinga UAB „Oil Trade“ 101 498, 33 JAV dolerių ir 34 120 Eur, buvo sudarytas įmonei nenaudingas (nuostolingas) 2016 m. sausio 29 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriuo UAB „Voltlita“ skola buvo likviduota; šiais veiksmais nuo 2014 m. pabaigos iki 2016 m. pradžios iš esmės buvo sumažintas UAB „Oil Trade“ turtas, atitinkamai ir likusių kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies, taip pat dėl finansinės apskaitos dokumentų neperdavimo administratoriui išlieka galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nuo 2014 m. pabaigos nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, o tai sudaro teisėtą pagrindą pripažinti BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p.; ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.). Atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo panaikinti pagrįstos bei teisėtos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  3. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovės bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atskiruosius skundus padavusių J. M. ir A. S.. Bylinėjimosi išlaidas pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: teisinių paslaugų sutartį, darbų išklotinę, sąskaitą faktūrą bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymą.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
  3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kurios gali sudaryti 337,35 Eur (822,8 Eur (2017-04-01– 2017-06-30 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,41). Šiuo atveju atsiliepimas parengtas į dviejų apeliantų atskiruosius skundus, dėl ko maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos sudaro 674,70 Eur (337,35 Eur × 2). Taigi, atsakovės bankroto administratorės sumokėta už atsiliepimo į atskiruosius skundus paruošimą suma neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos maksimalios užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumos.
  4. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 str. 1 d.). Tik išimtiniais atvejais, jeigu negalima nustatyti priteistinos atskirai iš kiekvieno iš solidarių skolininkų bylinėjimosi išlaidų dalies, jas leidžiama priteisti solidariai. Šios išimties nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė. Suinteresuoti asmenys A. S. ir J. M. lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Taigi, bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis, nes šios procesinės pareigos šalys negali pakeisti sutartimi.
  5. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais spręstina priteisti atsakovei BUAB „Oil Trade“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, iš suinteresuotų asmenų A. S. ir J. M. lygiomis dalimis 600,00 Eur, t. y. po 300,00 Eur.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti atsakovei BUAB „Oil Trade“, j. a. k. 302797697, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, iš suinteresuotų asmenų A. S., a. k. ( - ) ir J. M., a. k. ( - ), lygiomis dalimis 600,00 Eur (po 300,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d.... 7. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8.
      1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. S.... 9. Dėl įmonės vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir... 10. Dėl apmokėjimų UAB „Voltlita“
        1. Pirmosios... 11. Dėl sandorių su Metland Products Ltd. ir permokų nebuvimo
            12. Dėl kitų argumentų
            1. Dėl 2015 ir 2016 m.... 13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. M. prašo panaikinti Vilniaus... 14. Dėl pripažinimo BUAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu pagrindų 15. Dėl Specialisto išvados
              1. Pirmosios instancijos... 16. BUAB „Oil Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentai nepagrindžia... 17. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 18. BUAB „Oil Trade“ nesudarė įmonei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų... 19. Paskolų kreditorei Metland Producs LTD grąžinimas neatitinka tyčinio... 20. Dėl 2015-05-29 Trišalio tarpusavio užskaitos akto
                  21. Dėl pažeistos apelianto J. M. teisės būti išklausytam, civilinio proceso... 22. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl J. M. atsakomybės nebuvimo 23. Dėl apelianto J. M. atskirojo skundo
                  1. Pirmosios... 24. Dėl apelianto A. S. atskirojo skundo
                    1. Apeliantas... 25. Dėl apelianto J. M. atskirojo skundo
                      1. Priešingai... 26. Teismas... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Dėl faktinių aplinkybių
                        1. Valstybės įmonės... 29. Dėl naujų įrodymų priėmimo / nepriėmimo
                          1. CPK... 30. Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo
                            1. E. P.,... 31. Dėl teisės būti išklausytam
                              1. Apeliantas J. M.... 32. Dėl rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų
                                  33. Dėl 2017 m. gegužės 10 d. Specialisto išvados
                                    34. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
                                      35. Dėl įmonės nemokumo
                                      1. Apeliantas J. M.... 36. Dėl atsiskaitymų su kreditore Metland Products Ltd laikotarpiu nuo 2015-03-19... 37. Dėl 2015 m. gegužės 29 d. Trišalio tarpusavio užskaitos akto Nr.... 38. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 39. Dėl neperdavimo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų... 40. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
                                          41. Dėl bylos procesinės baigties
                                          1. ĮBĮ 20... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                                            1. Atsakovės bankroto... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 44. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.... 45. Priteisti atsakovei BUAB „Oil Trade“, j. a. k. 302797697, atstovaujamai...