Byla 2KT-100/2012
Dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-783-413/2012 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui Laimantui Misiūnui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-783-413/2012 pagal V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui L. M. dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo. A. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui G. K. bei visiems Kauno apygardos teismo teisėjams ir prašo bylą perduoti kitam apygardos teismui. Nušalinimo pareiškime nurodo, kad teisėjas G. K. ir Kauno apygardos teismas yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi. Kauno apygardos teismo teisėjas G. K. nepagrįstai nustatė prejudicinio ryšio egzistavimą ir sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-876-425/2010, nors jokio prejudicinio ryšio nėra ir negali būti. Tačiau teisėjas G. K. nesustabdė šios bylos iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-122-656/2012, dėl kurioje padarytų pažeidimų ir žalos atlyginimo iškelta civilinė byla Nr. 2-876-425/2010. Taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teisėjas ar teismas turėtų nusišalinti arba būti nušalinti, jeigu yra iškeltos bylos dėl šio teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui yra ne tik iškeltos bylos dėl pareiškėjui A. B. padarytos žalos atlyginimo, bet ir Kauno apygardos teismo iniciatyva pareiškėjui sufabrikuota baudžiamoji byla Nr. I-7-768/2012, kuri nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme.

3Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl jos perdavimo kitam apygardos teismui.

4Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

7Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

8Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

9Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Šio CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas ir reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

10Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisėjo) objektyvumu, bylą nagrinėjantis teisėjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, kai byloje prašoma atlyginti žalą, padarytą šio teisėjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012).

11Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. reiškia nušalinimą Kauno apygardos teismo teisėjui G. K. ir visam Kauno apygardos teismui dėl to, kad yra nepatenkintas šio teismo priimtu procesiniu sprendimu sustabdyti bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad yra iškeltos bylos tiek Kauno miesto apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui ir (ar) šių teismų teisėjams dėl pareiškėjui A. B. padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas bei šių teismų teisėjai yra nurodyti atsakovais kitose civilinėse bylose, kurios iškeltos pareiškėjo A. B. iniciatyva, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, negali būti laikoma pagrindu abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Be to, kaip minėta, atsakovais patraukti teismai ir teisėjai bylą nagrinėjančio teismo nutartimi iš proceso turi būti pašalinti.

12Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti A. B. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjo G. K. ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-783-413/2012 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Atmesti ieškovo A. B. prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-783-413/2012 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai