Byla 2KT-50/2013
Dėl neteisetu sulaikymu ir kardomojo kalinimo suemimo pagrindu padarytos žalos atlyginimo Kedainiu rajono apylinkes prokuraturos baudžiamojoje byloje Nr.01-2-00035-10

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas Arturas Driukas, susipažines su Vilniaus apygardos teismo civilineje byloje Nr. 2-3495-464/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisejams ir prašymu perduoti byla nagrineti kitam apygardos teismui, n u s t a t e:

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinejama civiline byla Nr. 2-3495-464/2013 pagal ieškovo A. B. ieškini atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, del neteisetu sulaikymu ir kardomojo kalinimo suemimo pagrindu padarytos žalos atlyginimo Kedainiu rajono apylinkes prokuraturos baudžiamojoje byloje Nr.01-2-00035-10.

3Ieškovas A. B. reiškia nušalinima šia byla nagrinejanciai teisejai D. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui, kadangi, jo nuomone, visi šio teismo teisejai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilines bylos baigtimi. Nurodo, kad bylos nagrinejimas Vilniaus apygardos teisme negalimas, kadangi šiame teisme yra nagrinejama civiline byla Nr. 2-4137-565/2013, kurioje nagrinejamas pareiškejo ieškinys del žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisejos D. K. veiksmais, atliktais nagrinejant kita civiline byla. Nors toje civilineje byloje tiek Vilniaus apygardos teisma, tiek teiseja D. K. neteisetai bandoma pašalinti iš dalyvaujanciu byloje asmenu tarpo, taciau tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek teiseja D. K. yra netiesiogiai dalyvaujantys asmenys toje civilineje byloje. Del šiu aplinkybiu kyla pagristos abejones teisejos D. K. ir visu kitu Vilniaus apygardos teismo teiseju nešališkumu nagrinejant šia civiline byla. Nušalinimo pagristuma patvirtina Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužes 16 d. nutartis, kuria esant analogiškai situacijai, nušalinta Jonavos rajono apylinkes teismo teiseja J. P. ir visi kiti šio teismo teisejai, o byla perduota nagrineti kitam apylinkes teismui. Taip pat abejones Vilniaus apygardos teismo nešališkumu patvirtina analogiška situacija su teiseja L. L. kitoje civilineje byloje Nr. 2-2875-603/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas nušalinimas, taciau Lietuvos apeliacinis teismas jo nepatenkino. Nenušalinus Vilniaus apygardos teismo nuo šios civilines bylos nagrinejimo, pareiškejo teigimu, iš anksto bus aiškus taip vadinamo teisingumo spektaklio finalas.

4Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininke A. Urbanaviciene perdave byla Lietuvos apeliaciniam teismui, kad butu išspresti teiseju nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

5Pareiškimas del teiseju nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali buti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus viena ar kelis teisejus ar teisejams nusišalinus, apylinkes teisme arba apygardos teismo Civiliniu bylu skyriuje nebera teiseju, turinciu teise nagrineti byla (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Byla nagrinejancio apygardos teismo teisejams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teise i nešališka teisma yra viena pagrindiniu žmogaus teisiu, ginamu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstataves, kad asmens konstitucine teise, jog jo byla išnagrinetu nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrineti teisejas, del kurio nešališkumo gali kilti abejoniu; teisejas, nagrinejantis byla, turi buti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esmine žmogaus teisiu ir laisviu užtikrinimo garantija, butina teisingo bylos išnagrinejimo, pasitikejimo teismu salyga. Del to turi buti šalinamos prielaidos, galincios kelti abejoniu del teisejo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucines teises i nepriklausoma ir nešališka teisma turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas itvirtinancias proceso teises normas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantiju – civilinio proceso istatyme itvirtintas teisejo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Istatymas suteikia teise byla nagrineti paskirtam teisejui (teisejams) nusišalinti nuo bylos nagrinejimo, jeigu jo (ju) dalyvavimas nagrinejant byla gali buti kliutimi asmenims realizuoti teise i tinkama procesa. Tuo atveju, jeigu byloje esancios aplinkybes sudaro pagrinda manyti, jog byla nagrinejantis teisejas (teisejai) gali buti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokiu aplinkybiu, kurios kelia abejoniu del jo nešališkumo, teisejas (teisejai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinejimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinima (CPK 66, 68 str.). Taciau visais atvejais teisejas (teisejai) gali nusišalinti arba buti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinejimo ne esant jo (ju) arba dalyvaujanciu byloje asmenu pageidavimui, o tik esant aplinkybems, kurios leidžia pagristai abejoti byla nagrinejancio teisejo (teiseju) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (ju) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonems del teisejo (teiseju) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Istatymas nenustato baigtinio tokiu aplinkybiu sarašo, taciau visais atvejais abejones del teisejo (teiseju) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi buti pagristos konkreciais irodymais.

9Lietuvos apeliacinis teismas ne karta yra pasisakes, kad procesiniu veiksmu atlikimas bei atitinkamu procesiniu sprendimu priemimas negali buti vertinamas kaip teisejo (teiseju) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi irodymas bei teisejo (teiseju) nušalinimo pagrindas, kadangi istatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greita ir teisinga bylos išnagrinejima, butu motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkreciam teisejui ar konkretiems teisejams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytu pagrindu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teise pasinaudoti civilinio proceso istatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisetumo ir pagristumo kontroles formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

10Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas, nagrinedami pareiškejo A. B. teisejams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilines bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013), išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žala, atsiradusia del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru ar teiseju neteisetu veiksmu atlygina valstybe visiškai. Valstybei byloje del žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybe ar jos igaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado del tyciniu aukšciau minetu asmenu veiksmu, valstybe, atlyginusi žala, igyja atgrežtinio reikalavimo teise iš atitinkamu pareigunu istatymu nustatyta tvarka išieškoti istatymu nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas demesys, kad net ir tais atvejais, kai treciuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisejas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturetu buti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti del dalyvaujanciu byloje asmenu patraukimo ir ju procesines padeties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teiseja arba teisma atsakovu ar treciuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrinda ju nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu budu piktnaudžiaudamas savo procesinemis teisemis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar treciuoju asmeniu yra nurodomas teisejas arba teismas, padavimas savaime negali buti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisejo ir, juo labiau, viso teismo teiseju šališkuma kitoje civilineje byloje, kurioje dalyvaujanciu byloje asmeniu yra ieškini pareiškes asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir teisini reguliavima valstybe, o ne teisejas ar teismas turi buti traukiamas atsakovu pagal ieškini del žalos, atsiradusios del teisejo ar teismo neteisetu veiksmu, atlyginimo. Teismas, gaves minetu pagrindu grindžiama ieškini, turi imtis procesiniu veiksmu, kad užtikrintu, jog imuniteta nuo civilines atsakomybes turintys teisejai ar teismai, kurie šiuo atveju negali buti atsakovais ar treciaisiais asmenimis, procese neužimtu atsakovu ar treciuju asmenu procesines padeties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjucio 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-796/2012). Taciau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi buti vertinama, ar konkretus teisejas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrineti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškes ieškini del šio teisejo veiksmu, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautu situacija, kai byla nagrinejantis teisejas, del kurio veiksmu byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškes ieškini del žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galincias atsirasti prielaidas abejoti šio teisejo objektyvumu, jis nusišalintu arba butu nušalintas nuo tokios bylos nagrinejimo. Vadinasi, konkrecios bylos, kurioje prašoma atlyginti žala, negali nagrineti tas teisejas, kurio veiksmais galimai padaryta žala prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien del šios aplinkybes abejoti visu kitu atitinkamo teismo teiseju šališkumu, nera pagrindo.

11A. B. pareiškimas del Vilniaus apygardos teismo visu teiseju nušalinimo motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinejama civiline Nr. 2-4137-565/2013, kurioje nagrinejamas pareiškejo ieškinys del žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisejos D. K. veiksmais, atliktais nagrinejant civiline byla. Patikrinus LITEKO sistemoje esancius duomenis, nustatyta, kad civiline byla (ieškovo ieškinys) Vilniaus apygardos teisme gauta 2013 m. balandžio 18 d. Tai reiškia, jog ieškovas A. B. padave ieškini Vilniaus apygardos teisme atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisejai D. K. ir šiuo pagrindu reiškia nušalinima visam Vilniaus apygardos teismui. Ivertinus ieškovo pradetu panašiu procesu skaiciu Lietuvos Respublikos teismuose, dideli skaiciu teisejams ir teismams reiškiamu nušalinimu analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrinda teiseju nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu budu piktnaudžiaudamas savo procesinemis teisemis. Ieškovui primintina, kad už piktnaudžiavima procesinemis teisemis dalyvaujanciam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tukstanciu litu bauda (CPK 95 str. 2 d.).

12Nagrinejamu atveju civiline byla, nuo kurios nagrinejimo pareiškejas šalina teiseja D. K. ir visus Vilniaus apygardos teismo teisejus, iškelta prašant atlyginti žala, padaryta Kedainiu rajono apylinkes prokuraturos, Kedainiu rajono policijos komisariato ir Kedainiu rajono apylinkes teismo veiksmais baudžiamojoje byloje Nr.01-2-00035-10. Todel, pagal aukšciau nurodyta teismu praktika, nera pagrindo daryti išvada, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisejai turetu buti šalinami nuo šios civilines bylos.

13Atkreiptinas demesys, kaip mineta, kad, esant abejoniu konkretaus byla nagrinejancio teisejo galimybemis nešališkai išnagrineti konkrecia civiline byla, toks teisejas turi nusišalinti nuo civilines bylos nagrinejimo arba jam gali buti pareikštas nušalinimas, kuri išsprendžia teismo pirmininkas arba Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas (CPK 66, 69 str. 1 d.)

14Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškima del visu Vilniaus apygardos teismo teiseju nušalinimo nera pagrindo, o kartu nera pagrindo spresti klausima del civilines bylos Nr. 2-3495-464/2013 perdavimo nagrineti kitam tos pacios pakopos teismui.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmaja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas

Nutarė

16Ieškovo A. B. pareiškima del visu Vilniaus apygardos teismo teiseju nušalinimo nuo civilines bylos Nr. 2-3495-464/2013 nagrinejimo ir bylos perdavimo nagrineti kitam apygardos teismui, atmesti.