Byla 2KT-75/2013
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4013-603/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4013-603/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

3Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nurodydama, kad ieškovo atskirajame skunde yra pareikštas nušalinimas visam Vilniaus apygardos teismui ir prašo išspręsti teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus.

4Ieškovas A. B. atskirajame skunde dėl 2013 m. birželio 19 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, reiškia nušalinimą nutartį priėmusiai teisėjai L. L. ir visam Vilniaus apygardos teismui, kadangi, jo nuomone, visi šio teismo teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme negalimas, kadangi šioje byloje turi būti sprendžiama dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. B., J. M., G. A.-Balynienės, R. B., L. U. ir kitų šio teismo teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėjanti teisėja L. L. ir visas Vilniaus apygardos teismas tyčia suorganizavo, kad ieškovo pareikštas nušalinimo pareiškimas nepatektų į teismo posėdį, nors jis į teismą faksu buvo atsiųstas 1 val. 34 min., o teismo posėdis prasidėjo 8 val. 15 min. Ieškovo nuomone, nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra eilinis primityvus šališkas ir priklausomas atsakovo Lietuvos Respublikos bandymas neduoti ieškiniui eigos ir vilkinti ieškinio išnagrinėjimą bei tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir priklausomumo įrodymas.

5Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

10Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013), išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo.

11Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus, o bylą nagrinėjusi teisėja L. L. kartu su kitais teisėjais suorganizavo, kad ieškovo pareikštas nušalinimo pareiškimas į teismo posėdį nepatektų.

12Įvertinus bylos nagrinėjimo stadiją ir faktą, kad ieškovo 2013 m. birželio 19 d. pareikštą nušalinimo pareiškimą šioje byloje buvo atsisakyta priimti (b. l. 57-58), daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo ir kitų procesinių veiksmų, susijusių su bylos parengimu nagrinėti apeliacine tvarka, atlikimo, kadangi civilinė byla jau išnagrinėta.

13Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. nušalinimo pareiškimą į teismą atsiuntė faksu 2013 m. birželio 19 d. 1 val. 26 min., t. y. ne teismo darbo laiku. Teismas darbą pradėjo 8 val. 00 min., ieškovo pareiškimą užregistravo 8 val. 50 min., o teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas pareiškėjui iš anksto žinomu laiku 2013 m. birželio 19 d. 8 val. 15 min. Pareiškėjo vertinimas, kad nušalinimo pareiškimas tyčia nebuvo laiku pateiktas bylą nagrinėjančiai teisėjai, laikytinas tik pareiškėjo subjektyvia nuomone ir nesudaro pagrindo spręsti apie šios teisėjos ir, juo labiau, visų kitų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumą (išskyrus tų teisėjų, kurių veiksmais padarytos žalos atlyginimo reikalauja ieškovas šioje byloje). Turi būti įvertinamos aplinkybės, kad pareiškėjas pats turėjo visas galimybes nušalinimo pareiškimą pareikšti anksčiau, o teismo personalas objektyviai galėjo nesuspėti per tokį trumpą laiką nuo darbo dienos pradžios užregistruoti gautą procesinį dokumentą ir perduoti jį bylą nagrinėjančiai teisėjai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. birželio 19 d. 1 val. 26 min. faksu gautas dokumentas nėra visa apimtimi įskaitomas, tokiu būdu nesilaikant CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

14Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėjas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjusi teisėja L. L. ar kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl šiame nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių negalėtų spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo ir atlikti kitų procesinių veiksmų, susijusių su bylos paruošimu nagrinėti apeliacine tvarka.

15Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-4013-603/2013 perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

17Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo ir kitų procesinių veiksmų, susijusių su bylos parengimu nagrinėti apeliacine tvarka, atlikimo civilinėje byloje Nr. 2-4013-603/2013 ir šios bylos perdavimo kitam apygardos teismui, atmesti.