Byla 2KT-83/2012
Dėl žalos atlyginimo) perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui

1Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso forma spręsdamas Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4-737/2012 (pagal ieškovų – V. B., G. J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovui – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo) perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Nustatė

2Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-737/2012 pagal ieškovų V. B., G. J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

32012 m. gegužės 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas - A. B. pareiškė nušalinimą civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai Jūratei Petraškienei ir Jonavos rajono apylinkės teismui, o taip pat Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos teismams. Pareiškimą dėl nušalinimo pareiškėjas grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2566-656 dėl šioje, t. y. Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4-737/2012, teisėjos J. P. ir Jonavos rajono apylinkės teismo atliktais procesiniais veiksmais, kuriuos ieškovas yra įsitikinęs buvus neteisėtus, padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar teisėją įtraukti į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, todėl teisėja J. P. ir Jonavos rajono apylinkės teismas turintys būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Be to, 2012 m. vasario 22 d. raštu Nr. SD-2999 Jonavos rajono apylinkės teismas atsisakė atsiųsti pareiškėjui (ieškovui) procesinius dokumentus faksu ir, pareiškėjo nuomone, tokiu būdu siekė sutrukdyti pareiškėjui (ieškovui) paduoti atskirąjį skundą dėl 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011. Atsisakymą atsiųsti procesinius dokumentus faksu teismas motyvavo tuo, kad LR CPK nenumato tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo. Tuo tarpu pareiškėjas (ieškovas) nurodo, jog šioje byloje procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami faksu ir ši aplinkybė tik patvirtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas elgėsi ne pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismas nuo bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo privalo būti nušalinti, kadangi dengia tokius Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus ir, siekdami sudaryti sąlygas išvengti atsakomybės, vilkina civilinių bylų nagrinėjimą.

  1. Dėl galimumo Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui

4Pareiškime dėl nušalinimo pareiškėjas (ieškovas) nurodė inter alia šalinantis nuo bylos nagrinėjimo ir Kauno apygardos teismą, kuris, pareiškėjo nuomone, dengia neteisėtus Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus, vilkina pareiškimų dėl neteisėtais apylinkės teismo veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir tuo siekia sudaryti sąlygas kaltiems subjektams išvengti atsakomybės už sukeltą žalą. Šie pareiškėjo argumentai vertintini sekančiai.

5Pirma, nors civilinio proceso įstatymai neįtvirtina baigtinio pagrindų teisėjui (teismui) nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo sąrašo, o tokiu pagrindu laiko bet kokias aplinkybes, galinčias proceso dalyviams kelti abejonių teismo nešališkumu, aplinkybės, išdėstytos pareiškime dėl nušalinimo, turi būti apibrėžtos, konkretizuotos; pareiškėjo abejonės ir dvejojimai dėl teismo objektyvumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi privalo būti pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje taip pat formuojama nuostata, jog teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

6Tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y., pareiškėjas nenurodo nei konkrečių bylų, kurias Kauno apygardos teismas, jo nuomone, vilkina, nepateikia duomenų apie atitinkamų bylų trukmę, nenurodo, kokiais konkrečiais teismo atliekamais procesiniais veiksmais arba atsisakymu juos atlikti pasireiškia tai, ką pareiškėjas traktuoja kaip proceso vilkinimą.

7Antra, pareiškėjo nurodymas, jog šalina nuo bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teismą, suprastinas, kad pareiškėjui kyla abejonių, ar šis teismas gali nešališkai spręsti klausimus, susijusius su jo reikalavimo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagrįstumu. Tačiau laikytina, kad toks pareiškimas dėl nušalinimo yra nesusijęs su apygardos teismo pirmininku, kuris yra specialus subjektas, teisėjas – administratorius; jis veikia ne tik kaip teisėjas, nagrinėjantis ginčus dėl teisės, bet atlieka ir kitas, taip pat ir administracinio pobūdžio funkcijas. Procesinio sprendimo dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios apygardos apylinkės teismui klausimo sprendimą proceso įstatymas priskiria apygardos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kurie yra ne tik jurisdikcines, bet ir administracinio pobūdžio funkcijas atliekantys teisėjai. Be to, išsprendžiant minėtą klausimą, jokie sprendimai dėl pareiškėjui priklausančių subjektinių teisių, jo reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, nėra priimami. 2. Dėl būtinumo perduoti bylą iš Jonavos rajono apylinkės teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, kitam apygardos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui

8Teisėjo (teismo) nušalinimo (nusišalinimo) institutą įstatymų leidėjas įtvirtina siekdamas, kad nagrinėdamas civilinius ginčus teismas veiktų kaip objektyvus arbitras, priimtų nešališkus sprendimus dėl ginčo esmės, būtų nesuinteresuotas ginčo nagrinėjimo rezultatais. Tokiu būdu įstatymo leidėjas užtikrina teisės į tinkamą teismo procesą principo (angl. due process of law), kurio vieną iš aspektų ir sudaro tai, kad bylą privalo išnagrinėti nešališkas teismas, įgyvendinimą.

9Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas (ieškovas) į teismą kreipėsi prašydamas atlyginti žalą; yra įsitikinęs, jog žala kilo pažeidus jo teises ir tai buvę padaryta Jonavos rajono apylinkės teismui atlikus atitinkamus procesinius veiksmus (priėmus procesinius sprendimus). Taigi, institucija, kurią pareiškėjas yra įsitikinęs savo veiksmais sukėlus žalą, yra teismas, pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles kompetentingas nagrinėti pareiškėjo ieškinį dėl deliktinės atsakomybės. Tuo atveju, jei šis teismas nagrinėtų bylą dėl teismo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, jam tektų pasisakyti bei vertinti būtent Jonavos rajono apylinkės teismo priimtus procesinius sprendimus, šio teismo teisėjos J. P. atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, jų įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms. Tai neatitiktų bendrojo objektyvaus ir nešališko bylų nagrinėjimo teismuose principo: Niekas negali būti teisėjas savo paties byloje (lot. - Nemo iudex in sua causa). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama kitų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų, o ne teisėjos, kurio priimtus procesinius sprendimus ar atliktus procesinius veiksmus pareiškėjas laiko sukėlus jam žalos, bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų vertinti savo kolegos darbą. Tai padaryti objektyviai gali sutrukdyti tokios aplinkybės kaip tai, jog tame pačiame teisme dirbantys teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja, todėl procesinio sprendimo turiniui įtakos gali turėti subjektyvaus pobūdžio nuostatos ar kriterijai. Taigi, apygardos teismo pirmininkas daro išvadą, jog pareiškėjo ieškinio dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas Jonavos rajono apylinkės teisme, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, keltų abejonių šio teismo teisėjų nešališkumu (LR CPK 66 str.). Tuo tarpu procesas, kaip minėta, bus tinkamas (angl. - due process), kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.).

10Spręsdamas klausimą, kuriam konkrečiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui perduotina byla, apygardos teismo pirmininkas privalo siekti, kad darbo krūvis tarp apygardai priklausančių teismų būtų paskirstytas įmanomai tolygiai; kad tais atvejais, kai byla iš teismo, kuriam ji teisminga, perduodama kitam teismui, papildomu darbu nebūtų apsunkinami tie teismai, kuriuose darbo krūvis ir taip yra didelis. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, vienas iš apygardai priklausančių apylinkių teismų, kurio darbo krūvis santykinai nėra didelis, yra Jurbarko rajono apylinkės teismas. Be to, šiame teisme šiuo metu nėra nagrinėjamos jokios bylos, kuriose pareiškėjas būtų dalyvaujantis asmuo, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai jokių išankstinių subjektyvių nuostatų pareiškėjo atžvilgiu neturi susiformavę, nagrinėdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo bus objektyvūs ir nešališki.

11Įvertindamas išdėstytus motyvus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 3 p., 3-4 d. d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Nutarė

12Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinė bylą Nr. 2-4-737/2012 pagal ieškovų V. B., G. J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui

13Nutartį kartu su byla išsiųsti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

14Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti ieškovams, atsakovą – Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriui bei Jonavos rajono apylinkės teismui.

15Nutartis neskundžiama.