Byla 2-217-178/2017
Dėl sutarties pakeitimo, statybos darbų kainos sumažinimo, statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genrusta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-268-227/2017 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams UAB „Genrusta“, UAB „Sipkonas“ ir A. K. dėl sutarties pakeitimo, statybos darbų kainos sumažinimo, statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. Š.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) laikyti 2016 m. gegužės 12 d. Statybos rangos sutarties dalį, kurioje nurodytas rangovas UAB „Genrusta“, negaliojančia ir nustatyti, kad šią sutartį su ieškovu sudarė rangovai UAB „Genrusta“ ir UAB „Sipkonas“, 2) sumažinti pagal Statybos rangos sutartį užsakovo R. V. rangovams sumokėtą kainą iki nulio ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Genrusta“, UAB „Sipkonas“ ir A. K. 29 000 Eur bei priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Genrusta“, UAB „Sipkonas“ ir A. K. 21 838,63 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
  2. Nurodė, kad su atsakove UAB „Genrusta“ 2016 m. gegužės 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį. Kadangi atsakovė statybos darbus atlikto nekokybiškai, statybą vykdė be darbo brėžinių, nešalino ieškovo pretenzijose nurodyto darbo broko, toks pažeidimas yra esminis, dėl kurio ieškovas nutraukė šią sutartį. Iš UAB „Linkoras“ sąmatos matyti, kad siekiant pašalinti rangovo broką – šlapius ir sugadintus namo skydus naujais, kainuos 50 838,63 Eur. Ieškovas rangovui jau yra sumokėjęs 29 000 Eur. Kadangi rangovas sutarties neįvykdė – jo pastatytą namą reikia išardyti ir pakeisti skydus naujais – sutarties kaina turi būti mažinama iki nulio, o rangovas privalo grąžinti 29 000 Eur ir padengti skirtumą, kuris susidarys skydus pakeitus naujais, t. y. padengti 21 838,63 Eur nuostolį. Nors statybos rangos sutartis pasirašyta su UAB „Genrusta“, tačiau ją atsakovė vykdė kartu su UAB „Sipkonas“, su kuria ir buvo vestos derybos dėl sutarties sudarymo. A. K., būdamas faktiniu UAB „Genrusta“ ir UAB „Sipkonas“ vadovu, sąmoningai vengė būti įrašytas direktoriumi ar akcininku. Dėl netinkamo vadovavimo jis taip pat turi prisiimti atsakomybę.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų UAB „Genrusta“, UAB „Sipkonas“ ir A. K. piniginių lėšų bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 50 838,63 Eur sumai.
  4. Nurodė, kad iš atsakovų elgesio matyti, jog atsakovai nesutiko su padarytu broku, o nuostolių dydis yra didelis. Visi atsakovai elgėsi nesąžiningai ir visaip stengėsi išvengti galinčios atsirasti atsakomybės, todėl spręstina, kad yra rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: reikalavimo užtikrinimui (50 838,63 Eur) taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Genrusta“ priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui – 50 838,63 Eur užtikrinti, areštavo likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant – atsakovės sąskaitoje esančias lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis; uždraudė atsakovei areštuotą turtą parduoti, dovanoti, keisti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises; nurodė areštavus pinigines lėšas, esančias banke, jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti (einamieji mokėjimai darbuotojams, valstybės ir VSDFV biudžetui) bei atsiskaitymui su ieškovu; pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti; areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą perdavė saugoti turto savininkui, o pinigines lėšas – kredito įstaigai, kurioje tos lėšos yra saugomos; kitą prašymo dalį atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad tikslinga areštuoti tik atsakovės UAB „Genrusta“ pinigines lėšas bei turtą. Iš byloje esančios rangos sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Genrusta“, kuri buvo rangovė bei atliko statybos darbus, o pateikti įrodymai dėl kitų atsakovų atsakomybės atsiradimo už defektus vykdant statybos rangos sutartį šioje bylos stadijoje negali būti pripažįstami pakankami. Prašoma priteisti 50 838,63 Eur suma, byloje nesant duomenų apie atsakovės UAB „Genrusta“ gerą finansinę padėtį, laikytina jai didele, o pagal teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Genrusta“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas apsiribojo formaliu prašymu rezoliucinėje ieškinio dalyje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodydamas jokių motyvų. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad pats ieškovas pažeidė statybos rangos sutartį, sutarties galiojimo metu samdydamas subrangovus neinformavęs atsakovės. Ieškovas užsiima sukčiavimu siekdamas sau naudos, neatsiskaitydamas su rangovu.
    2. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų objektyvių ar subjektyvių faktinių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovės UAB „Genrusta“ finansine padėtimi. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria žalą, nes areštavus nekilnojamąjį turtą ar sąskaitas sutrikdoma bendrovės veikla, dėl ko sutrinka ne tik atsiskaitymas su kreditoriais, bet ir su valstybės biudžetu, darbuotojais, bankai reikalauja papildomos informacijos apie bendrovės finansinę būklę.
  2. Ieškovas R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškinyje ir jo prieduose pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad ieškinys galėtų būti patenkintas, tiksliai nustatyta ir galima žala.
    2. Iš prie ieškinio pridedamo UAB „Genrusta“ 2015 m. balanso, pelno–nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovės turtinė padėtis nėra labai gera, bendrovė turėjo 2 675 Eur nuostolį. Prašoma priteisti suma didelė. Atsižvelgtina ir į tai, kad bendrovė visų sutartinių įsipareigojimų metu vengė tinkamai juos vykdyti, nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai. Prie atsiliepimo pridedama antstolio pažyma įrodo, kad areštas atsakovės banko sąskaitoms buvo panaikintas, nes užteko areštuoto nekilnojamojo turto vertės, todėl atsakovė jokios žalos nepatiria.
  3. Atsakovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja prie ieškinio pridėtiems rašytiniams įrodymams.
    2. Ieškovui buvo žinoma apie atsakovės finansinę padėtį, todėl vadovautis didelės reikalavimo sumos sąvoka, kuri yra įvertinama atsižvelgiant į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, negalima. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.

6Dėl tinkamo apeliantės atstovavimo

  1. Panevėžio apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, be kita ko, nutarė informuoti Lietuvos apeliacinį teismą dėl galimai netinkamo apeliantės UAB „Genrusta“ atstovavimo, pateikiant atskirąjį skundą, kurį, kaip nurodoma šioje teismo nutartyje, pasirašė tokios teisės neturintis asmuo – įmonėje nedirbęs asmuo.
  2. Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 2 dalimi, be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų (t. y. advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, ir vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu), juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, esant nustatytai aplinkybei, kad atskirąjį skundą pasirašęs asmuo įmonėje nedirbo, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantės atskirąjį skundą pasirašė asmuo, neturintis teisės atstovauti šiam juridiniam asmeniui vienas (be kitų asmenų, įgaliotų atstovauti tokiam juridiniam asmeniui) (CPK 56 str. 3 d.).
  3. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme (tos instancijos teisme), taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d., 316 str.), o prasidėjęs apeliacinis procesas negali būti nutraukiamas vien dėl atstovavimo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 168–175).
  4. Ginčo atveju apeliantė iki byloje paskirto teismo posėdžio Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė įmonės direktoriaus – asmens, turinčio teisę atstovauti apeliantę – pasirašytą kreipimąsi, kuriame išreikštas pateikto atskirojo skundo palaikymas ir prašymas nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad minėtus atstovavimo trūkumus apeliantė ištaisė, todėl atskirojo skundo argumentai nagrinėti iš esmės.

7Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais: 1) ieškovas tikėtinai nepagrindė byloje pareikšto ieškinio, nemotyvavo poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) ieškovas nepagrindė sudėtingos apeliantės turtinės padėties; 3) taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo apeliantės teises, daro jai žalą.
  2. Atskirasis skundas atmestinas.
  3. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
  4. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko pasisakydamas atskirai dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu ir spręsdamas, kad šiuo metu tik vieno iš atsakovų – apeliantės – atžvilgiu pareikštas ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios suponuotų kitokį nei atliko pirmosios instancijos teismas, vertinimą.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, kuriems užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, grindžiami netinkamai atliktais statybos rangos darbais, prašant priteisti iš atsakovų ieškovo sumokėtą sumą už darbus pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį bei atlyginti atsakovų galbūt nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis, siekdamas nustatyti, kiek kainuos statybos darbų trūkumų šalinimas (skydų pakeitimas naujais). Ieškovas savo teiginiams pagrįsti pridėjo ir kitus įrodymus, todėl šioje stadijoje vertinti ieškovo ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą nėra pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas užsiima sukčiavimu, nesumokėdamas už atliktus darbus, nes tai, ar apeliantės statybos rangos darbai atlikti tinkamai, galės būti atsakyta tik priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės, o ne sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – egzistavimą.
  7. Apeliantė ginčija ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, – buvimą. Pirmosios instancijos teismas grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui buvimą grindė argumentu, kad 50 838,63 Eur ieškinio suma, byloje nesant duomenų apie apeliantės gerą finansinę padėtį, laikytina jai didele, o pagal teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  8. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigė apeliantė, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas nemotyvuotu. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas ne tik suformulavo ieškinio rezoliucinėje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškinyje ir motyvavo šių priemonių taikymo poreikį atsakovų nesąžiningu elgesiu vykdant statybos rangos sutartį, didele ieškinio suma pagal atsakovo turtinės padėties, remiantis 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, vertinimą.
  9. Sutiktina su apeliante, kad iš esmės pareiga pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka to prašančiam asmeniui (šiuo atveju – ieškovui) (CPK 178 str.). Kita vertus, nepaneigtina ir atsakovo turima pareiga pagrįsti savo atsikirtimus, tenkanti tiek pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, tiek remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Šio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu teismo nutartyje yra remiamasi būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos, šios prezumpcijos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama būtent atsakovui, nes būtent jam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707-516/2016).
  10. Šiuo atveju apeliantė apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kad ieškovas nepagrindė sunkios apeliantės turtinės padėties, tačiau ji pati įrodymų, kurie leistų jos turtinę padėtį laikyti gera, kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Iš Juridinių asmenų registre esančių apeliantės 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad didžiąją dalį apeliantės turto 2015 m. sudarė nebaigtos vykdyti sutartys, kaip paaiškinama aiškinamajame rašte – nebaigti statyti namai Vilniuje ir Panevėžyje – 100 161 Eur, kai visa bendro turto vertė nurodyta 114 393 Eur, o kaip matyti iš bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos, bendrovės veikla buvo nuostolinga – per 2015 m. patirta 2 675 Eur nuostolių (CPK 179 str. 3 d.). Apeliantė nepateikė duomenų, ar nurodytos sutartys buvo sėkmingai įvykdytos, kaip yra pakitusi apeliantės turtinė padėtis (turint omenyje, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registre pateikti, minėta, tik už 2015 metus). Esant tokiai situacijai, kai pati apeliantė faktiškai neteikia jokių kitokių duomenų apie savo finansinę padėtį, apeliacinis teismas ne tik neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagrįstumu, o toks apeliantės elgesys netgi teikia prielaidas manymui, jog gerą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų faktiškai ir nėra.
  11. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).
  12. Vertinant apeliantės argumentus dėl taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jai daromos žalos, sutiktina su ieškovo atsiliepime į skundą dėstoma pozicija, kad ieškiniui užtikrinti pakakus apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto vertės, apeliantės sąskaitų kredito įstaigose areštas buvo panaikintas, todėl ir apeliantės argumentai apie patiriamus neproporcingus suvaržymus nepagrįsti. Neatmestina galimybė, kad ne tik banko sąskaitų, tačiau ir nekilnojamojo turto areštas gali sukelti apeliantei tam tikrų nepatogumų, pasireiškiančių, be kita ko, kaip nurodo apeliantė, bendraujant su finansų įstaigomis ir kitais trečiaisiais asmenimis. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, o nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams (neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti). Apeliantė faktiškai ir nenurodo argumentų, kurie patvirtintų, kaip pritaikytas (tik) nekilnojamojo turto areštas realiai daro neproporcingą žalą jos ūkinei komercinei veiklai. Todėl nesutiktina su apeliantės ir atsakovo A. K. išsakytu vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pastebėtina, kad apeliantė, esant pagrindui, turi teisę bet kuriuo metu prašyti pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.).
  13. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

9Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai