Byla e2-1410-516/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R-oil Company“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2320-259/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R-oil Company“ ieškinį atsakovei I. N. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „R-oil Company“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. N. 52 078 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė paaiškino, kad bankroto administratorius 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1, įsakymu Nr. 2 ir raštu „Dėl administratoriui pateikiamų dokumentų“ nurodė atsakovei vykdyti teismo įpareigojimus, perduoti įmonės dokumentus bei turtą paskirtam administratoriui. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir net nenurodė turto buvimo vietos. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 52 078 Eur vertės turto, kurį sudarė 40 734 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas, 7 058 Eur ilgalaikis finansinis turtas, 2 896 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 1 390 Eur piniginės lėšos. Atsakovė savo neveikimu yra padariusi bendrovei ir jos kreditoriams 52 078 Eur žalą, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.
  4. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už ieškinio sumą atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose, turtines teises ir gautinas sumas, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ar esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovė yra fizinis asmuo, kuri jau ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo nesąžininga, nevykdydama teismo įpareigojimų dėl turto perdavimo, nenurodė turto buvimo vietos, jį slepia, todėl, ieškovės nuomone, tikėtina, kad ir šioje stadijoje atsakovė sieks paslėpti turtą. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas, nes nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
  3. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas vien tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovės tariamą siekį slėpti turimą turtą, šių teiginių nesusiejant su konkrečia situacija, su atsakovės turtine padėtimi, nenurodant jokių realių veiksmų, kurių atsakovė galimai imasi būsimo teismo sprendimo įvykdymui išvengti. Teismas nurodė, kad atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Tai, kad atsakovė iki šiol neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, nėra priežastis, dėl kurios reikėtų besąlygiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tik pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
  4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma konkrečiai atsakovei yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Teismas akcentavo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodinėja ir tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė BUAB „R-oil Company“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kiek pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Pagal teismų praktiką tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad procesas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakove patrauktas asmuo, kuris negali būti atsakingu pagal jam pareikštą reikalavimą. Remiantis aplinkybe, kad ieškinys atsakovei yra pareikštas dėl žalos atlyginimo, kurią ši bendrovei padarė neteisėtu neveikimu, galima daryti išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga, neteisėtais savo veiksmais bendrovei padariusi didelę turtinę žalą, dėl ko didelės ieškinio sumos faktas šiuo atveju yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
    2. Ieškinio suma (52 078 Eur) bet kuriam fiziniam asmeniui yra didelė ir dėl to egzistuoja prezumpcija, kad dėl didelės ieškinio sumos gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. I. N. nuosavybės teise turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – 2 470 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, turimas žemės sklypas yra įkeistas. Didelės ieškinio sumos prezumpciją galėjo paneigti tik pati atsakovė, pateikdama įrodymus, kad jos turtinė padėtis yra finansiškai stabili ir ieškinio patenkinimo atveju ji galės laisvai vykdyti teismo sprendimą. Netinkamas įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovui, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, lėmė neteisingos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei, teismo vertinimu, neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
  3. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai netaikė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės reikalavimams užtikrinti, taip nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su ieškovės skunde dėstoma pozicija.
  5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) nėra, todėl pasisakytina tik dėl antrosios sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
  7. Nors, kaip teisingai savo skunde pažymėjo ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014), pažymėtina, jog ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad didelė ieškinio suma visais atvejais objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (t. y. abiejų jų taikymo sąlygų) pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Taigi, priešingai nei interpretuoja savo skunde ieškovė, atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau ieškovės akcentuota teismų praktika (dėl įrodinėjimo pareigos atsakovui perkėlimo esant pirmiau nurodytoms sąlygoms), savaime nepaneigia ieškovės pareigos, teikiant prašymą taikyti atsakovės turtui areštą, pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, inter alia grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas.
  8. Ieškovės pareiga įrodinėti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą nepaneigiama ir ieškovės atskirajame skunde minimu teismų išaiškinimu, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
  9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog ieškinio reikalavimo dydis šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma konkrečiai atsakovei yra didelė, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, be kita ko teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl apeliantės argumentas, kad teismas turėjo taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, o atsakovė turėjo ją paneigti, tačiau teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei, taip neva nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, atmestinas, kaip nepagrįstas.
  10. Pažymėtina ir tai, kad nors kartu su atskiruoju skundu ieškovė, siekdama įrodyti, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė I. N. nuosavybės teise turi tik vieną nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą), kurio vertė mažesnė nei ieškiniu iš jos reikalautos sumos dydis, pastebėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė po atskirojo skundo padavimo sumažino savo reikalavimus atsakovei nuo 52 078 Eur iki 12 584,68 Eur sumos, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, tikėtiną vengimą geruoju vykdyti patenkintus ieškovės reikalavimus, nors pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
  11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą praktiką, papildomai pažymėtina, kad ieškovės akcentuojamos aplinkybės apie tai, jog atsakovė neteisėtais veiksmais bendrovei padarė didelę turtinę žalą, neperduodama bendrovės turto, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo teismo išnagrinėtos ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėjo būti laikomos savaime pagrindžiančiomis atsakovės siekį, ketinimą vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
  12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai