Byla 1A-224-360/2018
Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorėms Vaidai Pužauskienei ir Dianai Mikelėnienei, išteisintajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus bei nukentėjusiojo P. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Nuosprendžiu civilinių ieškovų P. B., A. C., L. R., M. P., M. E., A. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. B. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra 2016 metų vasario 3 d. paprašė P. B. paskolinti 6 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininį automobilį Lenkijoje ir jį perparduoti, tačiau realiai jokio krovininio automobilio įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo per dvi savaites. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ) , V. B. perdavė 6 000 eurų.

6Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. vasario 11 d., paprašė jo paskolinti dar 9 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi verslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis per 3-4 dienas. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 9 000 eurų.

7Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. vasario 26 d., paprašė jo paskolinti dar 11 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabos pirkimui, tačiau realiai jokios priekabos įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 11 000 eurų.

8Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 2 d., paprašė jo paskolinti dar 5 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabų pirkimui, tačiau realiai jokių priekabų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis kuo greičiau. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 5 000 eurų.

9Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 8 d., paprašė jo paskolinti dar 8 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigus turi nuvežti į Kauną, tačiau realiai neketindamas jų niekur vežti ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis iki 2016-03-28. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 8 000 eurų.

10Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 18 d., paprašė jo paskolinti dar 10 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi verslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, o skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis artimiausiu laiku. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 10 000 eurų.

11Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 1 d., paprašė jo paskolinti dar 7 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabų pirkimui, tačiau realiai jokių priekabų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 7 000 eurų.

12Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 9 d., paprašė jo paskolinti dar 6 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi advokatui, kad šis išteisintų kauniškį draugą, kuris šiuo metu yra nelaisvėje, tačiau gautų pinigų grąžinti neketino. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, apie 18 val., ( - ) , V. B. perdavė 6 000 eurų.

13Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 21 d., paprašė jo paskolinti dar 5 000 eurų, melagingai sakydamas, kad turi problemų, kurių neįvardijo, ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiais pinigais išspręsti savo problemas, o skolą grąžinti su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-04-21, vakare, ( - ) , tikslesnė vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 5 000 eurų.

14Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. gegužės 4 d., paprašė jo paskolinti dar 8 000 eurų, melagingai sakydamas, kad Klaipėdos mieste su vilkiku padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas motociklininkas. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-05-04, apie 18 val., ( - ) , V. B. perdavė turėtus 2 000 eurų.

15Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. gegužės 14 d., paprašė jo paskolinti dar 3 000 eurų, melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi sumokėti žmogui, kad šis surastų dingusį kauniškį, kuriam veždavo pinigus. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-05-14, vakare, tiksliau laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė turėtus 1 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės P. B. turtą – iš viso 70 500 eurų.

16Be to, V. B. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė M. P. paskolinti 5 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininio automobilio priekabą, tačiau realiai jokios krovininio automobilio priekabos įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., tą pačią dieną, ( - ), tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 5 000 eurų.

17Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, praėjus maždaug kelioms dienoms po pinigų paskolinimo, 2016 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, M. P. perdavė 3 500 eurų, nurodydamas, kad grąžina dalį anksčiau paskolintų pinigų, tačiau praėjus kelioms dienoms po pinigų perdavimo, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2016 m. balandžio 30 d. paprašė M. P. paskolinti dar 10 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininio automobilio priekabą, ir kaip užstatą, jog grąžins pinigus, pasirašė krovininio automobilio priekabos SCHMITZ, valst. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį bei paliko registracijos liudijimą, tačiau iki nurodytos datos, kuri tyrimo metu nenustatyta, pinigų negrąžino ir priekabos neatvarė. O šią priekabą už turimą skolą perdavė T. L.. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016-04-30, apie 8 val., ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje, V. B. perdavė 10 000 eurų. Toliau siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2016 m. per gegužės mėnesį iki 2016-06-09 M. P. per kelis kartus perdavė dar 3 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo iš viso 8 000 eurų M. P. priklausančio turto.

18Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 23 d. paprašė A. C. paskolinti 10 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininį automobilį ir jį perparduoti jau turimam pirkėjui, tačiau realiai jokio krovininio automobilio įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo kitą dieną. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 12 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas A. C., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 10 000 eurų. Siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2016-05-02 A. C. perdavė 2 000 eurų, praėjus savaitei dar perdavė 1 000 eurų, dar po savaitės – 1 000 eurų ir 2016-05-31 – 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 5 500 eurų A. C. priklausančio turto.

19Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė L. R. paskolinti 40 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti krovininio automobilio priekabą, kurią perpardavęs užsidirbs pinigų ir grąžins skolą iki 2016-05-03, tačiau realiai jokios vilkiko priekabos įsigyti ir pinigų grąžinti, neketino. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 70 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas L. R. 2016 m. balandžio 25 d., apie 23 val. 30 min. ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje, V. B. perdavė 40 000 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės L. R. turtą - 40 000 eurų.

20Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 25 d. paprašė M. P. paskolinti 15 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 35 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. balandžio 25 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė turėtus 3 000 eurų.

21V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, 2016 m. gegužės 7-8 d. (tiksliau data nenustatyta), paprašė jo paskolinti dar 18 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, pažadėjo skolą grąžinti su palūkanomis per parą laiko. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. gegužės 7-8 d. tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė turėtus 3 000 eurų.

22Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, t. y. praėjus kelioms dienoms po 2016 m. gegužės 7-8 d. paskolintų 3 000 eurų, paprašė jo paskolinti dar 13 000 – 15 000 eurų melagingai sakydamas, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienyje yra sulaikyta „fūra“ su rūbais, kurią reikia išpirkti bei sakydamas, jog jeigu nepaskolins pinigų, tai V. B. negalės grąžinti paskolintų pinigų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje V. B. perdavė 4 000 eurų, kuriuos savaitės laikotarpyje pažadėjo grąžinti su palūkanomis, t. y. 18 000 eurų.

23Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, 2016 m. gegužės 18-19 d. (tiksliau data nenustatyta), paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad nebeturi pinigų ir negali įsigyti degalų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., tą pačią dieną, ( - ), perdavė V. B. turėtus 1 200 eurų, kuriuos pastarasis žadėjo grąžinti sekančią dieną. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės M. P. turtą – iš viso 11 200 eurų.

24Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė M. E. paskolinti 11 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori „prasukti biznį“ - parsivežti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 17 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas M. E., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė turėtus 2 000 eurų, kuriuos, V. B., pažadėjo grąžinti po savaitės laiko su palūkanomis, t. y. 3 000 eurų.

25Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. E. turto, 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad nori nusipirkti krovininio automobilio priekabą, kurią perpardavęs užsidirbs pinigų ir grąžins skolą, tačiau realiai jokios vilkiko priekabos įsigyti ir pinigų grąžinti, neketino. Taip, apgaule suklaidintas M. E., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie picerijos „( - )“, V. B. perdavė turėtus tik 1 000 eurų, kuriuos, V. B., pažadėjo grąžinti su palūkanomis, t. y. 1 600 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 3 000 eurų M. E. priklausančio turto.

26Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. gegužės 8 d. paprašė A. K. paskolinti 6 500 eurų, melagingai sakydamas, kad krovinių pervežimo verslui jam reikalingos apyvartinės lėšos, neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, prižadėjo skolą grąžinti iki 2016 m. gegužės 22 d. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 9 500 eurų. Taip, apgaule suklaidintas A. K., 2016 m. gegužės 8 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 6 500 eurų.

27V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau A. K. turto, 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigus veš nenurodytam asmeniui į Klaipėdą bei pažadėdamas skolą grąžinti su palūkanomis, t. y. 2500 eurų, iki 2016-05-29. Taip, apgaule suklaidintas A. K., 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data, vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, perdavė dar 2 000 eurų. Viso V. B. įgijo 8 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 8 500 eurų A. K. priklausančio turto.

28Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl P. B. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. P. turto įgijimo apgaule - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. C. turto įgijimo apgaule - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl L. R. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. P. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. E. turto įgijimo apgaule - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. K. turto įgijimo apgaule - 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmės subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. B. galutinę subendrintą bausmę - 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. B. tęsti darbą; civilinius ieškinius tenkinti; V. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Nurodo, kad teismo išvados nepagrįstos ir neteisingos. Byloje nustatyta, kad visi nukentėjusieji V. B. pažinojo kaip kaimyną ir verslininką, užsiimantį prekyba automobiliais, todėl juo pasitikėjo. Nukentėjusieji P. B., L. R. ir M. P. teisme aiškino, kad V. B. anksčiau iš jų ne kartą buvo skolinęsis pinigų, bet skolas su palūkanomis grąžindavo. Nukentėjusysis M. E. parodė, kad jam iš M. P. buvo žinoma, jog pastarajam V. B. buvo grąžinęs visas skolas su palūkanomis, todėl juo pasitikėjo.

29Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės. Todėl įrodinėjant sukčiavimą, svarbu išsiaiškinti, ar sandorio sudarymo metu (pvz., imant paskolą) asmuo turėjo tyčią jos negrąžinti, turtą pasisavinti ir pasunkinti prievolės išieškojimą iš kaltininko. Kaltininko sumanymas paprastai lydymas tam tikrų veiksmų, kurie daromi po to, kai turtas jam perduodamas. Jie atskleidžia ar kaltininkas, sudarydamas sandorį, turėjo tyčią piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu užvaldyti turtą ir jo negrąžinti teisėtam valdytojui ar tokios tyčios nebuvo. Teismas turi nustatyti ir įvertinti, kiek tie veiksmai atitinka BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387-2008, 2K-480/2014). Nors V. B. tai neigia, bylos nagrinėjimo metu nustatyti objektyvieji jam inkriminuotos veikos požymiai, o būtent tai, kad negrąžinęs ankstesnių skolų, jis vėl ir vėl skolinosi, žadėjo nerealiai dideles palūkanas ir itin trumpus grąžinimo terminus, sudaro pagrindą pripažinti, kad jau sudarydamas paskolos sutartis ir vertindamas tai, kad jokių realių pajamų neturi, jo finansinė padėtis yra bloga, jis žinojo ir suprato, kad savo įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės. Dar daugiau, teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad V. B. veiksmuose nebuvo apgaulės užvaldyti nukentėjusiųjų turto. Teismas besąlygiškai patikėjo V. B. parodymais teisme, jog pinigai jam buvo reikalingi verslui plėtoti, nors kur konkrečiai juos investavo, ką pirko, kaltinamasis nepaaiškino, jokių tokį savo paaiškinimą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad, prašydamas paskolinti pinigų, visiems nukentėjusiesiems V. B., nurodydavo kokiam konkrečiam tikslui pinigai reikalingi: P. B. per 11 kartų 2016 m. vasario - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, jog pinigai reikalingi verslui, kompiuterių mikroschemoms, priekabų pirkimui bei kad jis turi problemų ar kad pinigai reikalingi žmogui, kuris surastų dingusį neįvardintą kauniškį; M. P. per 2 kartus 2016 m. balandžio mėn. laikotarpiu pasakęs, jog pinigai reikalingi krovininio automobilio priekabai pirkti; A. C. 2016 m. balandžio mėn. pasakęs, jog pinigai reikalingi priekabų pirkimui, areštuoto krovininio automobilio išsipirkimui; L. R. 2016 m. balandžio mėn. - kad pinigai reikalingi vilkikų priekaboms, rūbams iš Vokietijos pirkti; M. P. per 4 kartus 2016 m. balandžio - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, kad pinigai reikalingi išvažiavimui į reisą, kad Lenkijos pasienyje sulaikyta „fura“, kurią reikia išpirkti ar rūbams iš Lenkijos pirkti; M. E. - per 2 kartus 2016 m. balandžio - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, kad pinigai reikalingi krovininio automobilio priekabai ar „prasukti biznį“ - rūbų įsigijimui; A. K. - per 2 kartus 2016 m. gegužės mėn. pasakęs, kad pinigai reikalingi apyvartinėms lėšoms jo krovinių pervežimo verslui, motorinių valčių varikliams, mikroschemoms ar, kad pinigus veš į Klaipėdą nenurodytam asmeniui. V. B. nurodydamas šiuos pinigų nukentėjusiesiems skolinimosi tikslus akivaizdžiai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip suklaidinęs nukentėjusiuosius, visiškai neketindamas pasiskolintų pinigų skirti aukščiau nurodytiems tikslams įgyvendinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. skolindamasis iš septynių nukentėjusiųjų V. B. gavo iš viso 146700 Eur, tačiau jokio turto už šiuos pinigus neįsigijo nei savo, nei įmonės vardu. Jis būdamas nuo 2016-02-23 įregistruotos UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ) direktoriumi, pagal 2016-03-21 sąskaitą - faktūrą ( - )iš UAB „( - )“ buvo įsigijęs tik puspriekabę ( - ) už 2420 Eur. Akivaizdu, kad nurodydamas išgalvotą skolinamų pinigų investavimo būdą, V. B. siekė apgaule įtikinti nukentėjusiuosius, kad galės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, taip iš esmės paveikdamas jų apsisprendimą skolinti.

30Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. teisme teigė, jog skolindamasis pinigus iš vienų nukentėjusiųjų dalį pasiskolintų sumų grąžindavo kitiems nukentėjusiesiems, po to vėl skolindavosi tam, kad dalį grąžintų kitiems. Iš bylos matyti, kad gavęs 2016 m. vasario mėn. - balandžio mėn. 67000 Eur iš nukentėjusiojo P. B., 2016 m. balandžio mėn. - gegužės mėn. grąžino tik labai mažą dalį pasiskolintų pinigų - iš viso 7000 Eur M. P. ir 4500 Eur A. C.. Pažymėtina ir tai, kad V. B., skolindamasis pinigus, nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie jo jau turimas skolas, taip nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl perduodamo turto aplinkybes, nors turėjo teisinę pareigą apie jas pranešti. Taigi, V. B. veiksmuose pasireiškė ne tik aktyvioji apgaulė, bet ir pasyvioji apgaulės forma. Visi nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu teigė, kad žinodami apie V. B. skolas daugeliui asmenų, pinigų jam nebūtų skolinę. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusieji teigė, kad po pinigų skolinimosi V. B. vengė su jais bendrauti, jį sunku buvo surasti, neatsiliepdavo į telefono skambučius. Pasiskolinęs iš nukentėjusiojo M. P. pinigines lėšas, abu susitarė, kad V. B. kaip užstatą paliks priekabą Schmitz, valst. Nr. ( - ), sudarė rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, V. B. perdavė priekabos dokumentus. Vėliau nukentėjusysis sužinojo, kad tą pačią priekabą V. B. jau yra užstatęs kitam asmeniui.

31Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusieji elgėsi neapdairiai, nesudarė rašytinių paskolos sutarčių, siekė sau finansinės naudos gauti nepagrįstai didelių palūkanų, tačiau ši teismo konstatuota aplinkybė nepaneigia V. B. naudoto apgaulės mechanizmo, nustatyto šioje byloje. M. P. teisme parodė, kad skolindamas pinigus, jis norėjo surašyti skolos raštelį, tačiau V. B. tai daryti atsisakė. Nukentėjusysis P. B. parodė, kad kartu su V. B. kiekvienas atskirai rašėsi skolos sumas, tačiau kartą V. B. paėmęs jo užrašų knygelę išplėšė lapą su užrašytomis sumomis ir tą lapelį suplėšė, aiškindamas, kad sumas atsimins, bei priekaištaudamas P. B. dėl to, kad šis juo nepasitiki. Byloje taip pat nustatyta, kad V. B. nukentėjusiajam A. C. pateikė 2016-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kaip įrodymą, kad šio paskolintus pinigus perdavė kitam asmeniui, tačiau vekselyje nurodyto asmens - D. P. duomenys nerasti nei nacionaliniuose registruose, nei tarptautinėse sistemose, todėl pripažinta, kad toks asmuo neegzistuoja. Tai taip pat atskleidžia jo tyčią klaidinti kreditorius, sudarant klaidingą įspūdį, neva jų skolinamais pinigais yra atsakingai disponuojama ir tikimybė, kad jie nebus grąžinti, net nediskutuotina. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

32Apeliaciniame skunde nurodoma, kas aptartos teismo nustatytos aplinkybės, o taip pat nusikalstamų veikų epizodų daugetas, vertinant jas pastarojo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo kontekste, sudaro pagrindą pripažinti V. B. veiksmuose ne civilinių teisinių santykių buvimą, o nusikaltimo sudėties požymius. Sukčiavimo mechanizmas, tyčia, klaidinimo formos ir būdai, šioje byloje yra atskleisti. Tuo grindžiant pripažintina, kad teismas, netinkamai įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, todėl nepagrįstai išteisino V. B..

33Nukentėjusysis P. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. B. nuteisto pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskiriant jam atitinkamą bausmę, civilinį ieškinį dėl 70500 Eur patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinės prievolės išvengimas - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017 ir kt.). Teismų praktikoje aiškinant šį sukčiavimo požymį, susiduriama su būtinybe atriboti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (LAT nutartys Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-526/2014, 2K-150/2014, 2K-117/2013, 2K-81/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad išteisintasis V. B. nepadarė apgaulės veiksmų, nes skolindamasis pinigus jis norėjo juos investuoti į verslą, žadėjo grąžinti skolas, rašytinių sutarčių nesudarė, vekselius pasirašė vėliau, tačiau vekseliuose nurodytos sumos faktiškai jam nebuvo perduotos, nukentėjusiųjų nesuklaidino dėl savo asmenybės ar gyvenamosios vietos, be to, nukentėjusiesiems buvo žinoma išteisintojo V. B. materialinė padėtis, kuo jis verčiasi. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas įvertino tik nedidelę dalį faktinių aplinkybių, o ne jų visumą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir visų rašytinių įrodymų visumos.

34Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, kad V. B. pinigus gavo 2016 m. vasario-gegužės mėnesiais, t. y. per trumpą laiko tarpą. V. B., prašydamas paskolinti pinigų, jau žinojo, kad jų negrąžins, todėl apgaulės būdu išgauti pinigus iš nukentėjusiųjų galėjo per trumpą laiką, nes suvokė, kad negrąžinus pinigų, nukentėjusieji pastebės jo apgaulę ir daugiau jis pinigų iš nukentėjusiųjų nebeišvilios. Be to, V. B. puikiai suvokė, kad išviliojant pinigus iš atskirų asmenų, laikui einant paaiškės jo apgaulė, todėl labai skubėjo pasinaudoti galimybe išvilioti kuo daugiau pinigų ir pasinaudoti nukentėjusiųjų patiklumu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino išteisintojo veiksmų tuo aspektu, kad pinigus jis iš nukentėjusiųjų išgavo per trumpą laiko tarpą. Ta aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas nurodo, kaip svarbią, darydamas išvadą, kad V. B. nenaudojo apgaulės ir nesukčiavo, gaudamas pinigus iš nukentėjusiųjų, kad pastariesiems buvo gerai pažįstamas, jie žinojo kur V. B. gyvena, turėtų būti vertinama visiškai priešingai. Manau, kad būtent dėl tos priežasties, kad išteisintasis V. B. buvo kaimynas ir gerai pažįstamas nukentėjusiesiems, jam pasitarnavo, kad išgautų iš visų nukentėjusiųjų pinigų, turėdamas tikslą juos pasisavinti. Jeigu jis būtų nepažįstamas asmuo, nukentėjusieji nebūtų jam perdavę pinigų.

35Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. skolinosi pinigų, nevengia jų grąžinti ir taip susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau visiškai neatsižvelgė į V. B. perduotų sumų mastą. Kaltinime nurodyta suma, kurią V. B. teigia skolinęsis, per 2016 m. vasario-gegužės mėnesius sudaro 185200 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino V. B. inkriminuoto perduotų pinigų didelio masto, netyrė aplinkybės, ar V. B., skolindamasis pinigus, turėjo realią galimybę tokią sumą grąžinti. Taip pat nevertino aplinkybės, kad V. B. skolinosi iš atskirų žmonių, kurie nežinojo tos aplinkybės, kad V. B. skolinasi iš kitų asmenų ir, kad jo negrąžinta skola yra neprotingai didelė. Nevertinta aplinkybė, kad išteisintasis V. B., kai prašydavo paskolinti pinigų, visais atvejais sudarė mokaus ir patikimo žmogaus įvaizdį, kiekvienu atveju išgalvodamas įvairias aplinkybes, pateisinančias pinigų išviliojimą iš nukentėjusiųjų, visais atvejais, žinodamas, kad gautų pinigų nesirengia grąžinti, niekuomet nepasirašė paskolos raštelių ar sutarčių. Be to, visais atvejais, siekdamas gauti pinigų, nukentėjusiesiems visuomet žadėjo mokėti nerealiai dideles palūkanas, sudarydamas įvaizdį, kad tuo konkrečiu momentu, kai prašo paskolinti pinigų, yra patekęs į svarbią ir nenumatytą situaciją, kai reikalinga neatidėliotina pagalba. Tokiu būdu, išteisintasis V. B., kiekvienu konkrečiu atveju, pasinaudodamas manipuliaciniais sugebėjimais, suklaidino ir paveikė nukentėjusiuosius, kurie perdavė pinigus V. B., net nereikalaudami paskolos rašytinio dokumento. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išteisintasis V. B. pasirašė paskolos raštelius (vekselius), tačiau nevertino tos faktinės aplinkybės, kad vekselius ar paskolos raštelius išteisintasis V. B. pasirašė tik tuomet, kai nukentėjusieji suprato, jog jis apgaule išvilioja pinigus, neketindamas jų grąžinti. Tik pradėjus kalbėti apie tai, kad bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, išteisintasis V. B., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kai kurias skolas pripažino ir pasirašė paskolos raštelius ar vekselius. Be to, išteisintasis V. B. pripažino tik nedidelę dalį išviliotų pinigų, pripažindamas, kad šias sumas skolinosi. Didesnės dalies iš nukentėjusiųjų išviliotų pinigų, išteisintasis V. B. visiškai nepripažino ir nepripažįsta, siekdamas išvengti tiek baudžiamosios, tiek civilinės atsakomybės.

36Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinės prievolės išvengimas - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, šiuo atveju kilusios iš sandorio, nevykdymas panaudojant apgaulę. Šiuo konkrečiu atveju išteisintasis neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, ir sudarė situaciją, kai negalima civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jeigu jis bus paliktas galioti, V. B. išvengs realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą ir galės negrąžinti išviliotų 70500 Eur.

37Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, dėl V. B. perduotos pinigų sumos, nuosprendyje nurodė, kad „Duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimą kaltinamajam byloje nėra“. Konkrečios ir aiškios išvados dėl jam, P. P. B., perduotų pinigų kiekio V. B., pirmosios instancijos teismas nepadarė. Išteisintasis V. B. buvo jo artimas kaimynas ir nuo vaikystės pažįstamas, su kuriuo nuolat bendraudavo. Jau vien ta aplinkybė sudarė sąlygas piktnaudžiauti pasitikėjimu. Be to, siekdamas išgauti iš jo pinigų sumas, V. B. pradžioje sudarė patikimo ir mokaus žmogaus įvaizdį. Pirmą kartą jis paprašė paskolinti 2000 Eur savaitei laiko, sakydamas, kad grąžins su palūkanomis. Nors ir neprašė palūkanų, grąžino 2509 Eur, tokiu būdu sudarė įvaizdį, kad tariamai yra sąžiningas ir mokus. Netrukus, antra kartą pasiskolino 2000 Eur, kuriuos savalaikiai grąžino, demonstruodamas tariamą savo punktualumą. Po to, jau įgavęs pasitikėjimą, išteisintasis V. B. pradėjo periodiškai didelėmis sumomis prašyti paskolinti pinigų, kiekvieną kartą, nurodydamas vis naujas aplinkybes, kam jam būtinai reikalingi pinigai ir visuomet nurodydamas, kad pinigus grąžins su palūkanomis, nors šių nebuvo reikalaujama. Kiekvienu atveju, V. B. priminė jam, P. B., kad besąlygiškai pasitikėtų, nes jis sąžiningai vykdo savo įsipareigojimus. Be to, kiekvienu atveju, siekdamas išgauti pinigų, išteisintasis V. B. nurodydavo vis kitokias aplinkybes, kaip jam reikia skubiai pinigų ir koks jam yra svarbus konkrečios pinigų sumos gavimas, kai kada nurodydavo, kad tapo atsitiktinumų „auka“. Pats V. B. niekuomet net neužsiminė, kad reikėtų pasirašyti skolos raštelį ar paskolos sutartį. Jam apie tai užsiminus, V. B. reakcija buvo nustebusio žmogaus, kaip gi juo nepasitikima. Pinigų perdavimo momentu, išteisintasis V. B. visuomet skubėdavo ir vaidindavo labai užsiėmusį. Kiekvienu atveju, kai V. B. prašydavo paskolinti vis naują pinigų sumą, jis kalbėdavo apie verslą, o vėliau pradėjo kalbėti, kad veža pinigus kažkokiam „kavenskui“. Kadangi V. B. nepasirašė skolos raštelių, kiekvieną kartą, kai V. B. perduodavo pinigus, sumą užsirašydavau į užrašų knygutę. Iš viso išteisintajam V. B. 2016 m. vasario - gegužės mėnesiais perdaviau 70500 Eur, kurių jis man negrąžino. Kai kuriais atvejais, tiek pasitikėdamas išteisintuoju V. B., neturėdamas savo pinigų, skolinosi iš savo tėvo P. B. (15000 Eur) ir paėmė savo sesers sugyventinio M. B. į sąskaitą pervestus pinigus (33000 Eur), kuriuos pastarasis buvo pervedęs jam, apeliantui, kad surastų ir jam nupirktų butą. Likusius pinigus (22500 Eur) buvo užsidirbęs ir susitaupęs pats.

38Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. nesukčiavo ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį nenustatęs, kokią pinigų sumą V. B. jam yra skolingas. Išteisintasis V. B. pripažįsta faktą, kad iš jo pinigų skolinosi, tačiau „pamiršo“ pasiskolintų pinigų sumą, pats tiksliai negalįs atsakyti, kiek pinigų pasiskolino, tačiau kažkodėl atsimena, kad ne daugiau, kaip 10000 Eur. Apeliantas pažymi, kad kiekvieną perduotą išteisintajam V. B. pinigų sumą įsirašė į savo užrašų knygutę, kurią pateikė prie bylos medžiagos. Tačiau pirmosios instancijos teismas tos aplinkybės visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė. Didesnę dalį paskolintų pinigų patvirtina sąskaitos išrašas, esantis byloje ir apie kurį pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisako nuosprendyje. Iš šio išrašo matyti, kad tuo laiku, kai perdavė pinigus V. B., juos nuėmė nuo sąskaitos, į kurią savo lėšas buvo pervedęs M. B..

39Nukentėjusysis P. B. apeliaciniame skunde teigia, kad esminis įrodymas byloje yra V. B. pasirašytas paprastasis vekselis. Kai suprato, kad išteisintasis V. B. jį apgaudinėja, kad tokiu pat būdu yra gavęs pinigų ir iš kitų asmenų, perduotų pinigų jis visiškai nesiruošia grąžinti ir nėra pasirašęs jokio paskolos raštelio, griežtai pareikalavo V. B., kad pasirašytų dokumentą, patvirtinantį, kad yra skolingas, t. y. 70500 Eur. Iš pradžių V. B. kategoriškai atsisakė pasirašyti bet kokį dokumentą. Tik primygtinai reikalaujant ir pagrasinus, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, V. B. pasirašė paprastąjį vekselį, kurio blanką turėjo savo ir rašė savo ranka. Vekselį pasirašė po visų pinigų perdavimo, kai jau buvo paaiškėję, kad jis apgaulės būdu viliojo pinigus ne tik iš apelianto, bet ir iš kitų asmenų. Vekselį jis pasirašė 2016-05-20. Išteisintasis V. B. jam pasakė, kad pasirašys vekselį su priskaičiuotomis palūkanomis, nors to nebuvo prašomas. Išteisintasis V. B. tyčia parašė aiškiai neteisingą vekselį, nurodydamas 102000 Eur sumą skaičiais, paskaičiavęs ją su palūkanomis, o tolesniame tekste, įrašydamas sumą žodžiais, nurodė tikrovės neatitinkančią 316000 Eur sumą. Gavęs šį vekselį ir pamatęs tokius skaičius, paprašė V. B. vekselį perrašyti, bet V. B. kategoriškai atsisakė perrašyti vekselį ir dar iš pasišaipė. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis, P. B., pinigus perdavė V. B.. Vien jau paprastojo vekselio pasirašymas, patvirtina faktines aplinkybes, kad V. B. jam yra skolingas nurodytą sumą, nes, kaip pats teigia, vekselį pasirašė su palūkanomis. Apeliantas pažymi, kad visuomet nuosekliai nurodė tikslią apgaulės būdu V. B. išviliotą sumą, t. y. per vienuolika kartų iš išviliojo 70500 Eur.

40Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje aiškinant sukčiavimo požymius, būtina atriboti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Nors išteisintasis V. B. nurodo, kad jis skolinosi pinigus ir skolą grąžins, kuo patikėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad V. B. nepripažįsta gautos visos pinigų sumos 70500 Eur. Siekdamas apgaule išvengti piniginės prievolės, išteisintasis V. B., tyčia, sąmoningai, parašė negaliojantį paprastąjį vekselį, jame nurodydamas visiškai kitokias sumas, negu iš tiesų yra gavęs ir sąmoningai vekselyje įrašydamas skaičiais ir žodžiu ne tą pačią sumą, tokiu būdu padarė vekselį negaliojančiu, dėl ko negalima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu būdu V. B. savo veiksmais, rodo, kad jis sukčiauja ir sąmoningai, tyčia sudarė situaciją, kad nebūtų galima atgauti jam perduotos pinigų sumos. Siekdamas sau asmeninės naudos, išteisintasis V. B. visuomet kalbėdavo apie savo individualios įmonės steigimą ir apie individualią veiklą. Tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad jis yra UAB „( - )“ direktoriumi. Net nėra duomenų, ar V. B. apskritai yra šios bendrovės akcininku. Tačiau net jeigu V. B. yra bendrovės akcininku, už asmenines V. B. skolas bendrovė savo turtu neatsako. Tai reiškia, kad išteisintasis V. B. savo nusikalstamus veiksmus vykdė kryptingai, prieš išviliodamas pinigus, jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą verslą ir vykdomą veiklą.

41Apibendrindamas apeliantas vertina, kad bylos duomenimis iš išteisintojo V. B. elgesio, akivaizdu, kad jis pasinaudodamas mokaus ir patikimo asmens įvaizdžiu, iš jį pažinojusių asmenų, apgaulės būdu, nepasirašydamas skolą patvirtinančių dokumentų, išviliojo atitinkamas pinigines sumas, neturėdamas tikslo jas grąžinti. Kai kuriuos skolą patvirtinančius dokumentus pasirašė tik po to, kai buvo spaudžiamas teisėsaugos institucijų, vengdamas baudžiamosios atsakomybės. Lygiai tas pats pasakytina ir apie tai, kad dalį skolų jis grąžino tik spaudžiamas teisėsaugos institucijų, o ne savo noru.

42Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintasis V. B. bei jo gynėjai advokatai prašo apeliacinių skundų netenkinti.

43Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis P. B. prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

44Apeliaciniai skundai tenkintini.

45Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).

46Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, tiek nukentėjusiojo P. B. apeliaciniais skundais prašoma panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir paskirti atitinkamą bausmę. Apeliaciniuose skunduose, apeliantų teigimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išteisintojo V. B. kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B. išteisino nepagrįstai. Taigi apeliantai ginčija įrodymų vertinimą.

47Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

48Šioje byloje buvo nustatyta, kad išteisintasis iš tikrųjų skolinosi pinigų iš nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų ir šių aplinkybių V. B. neneigia. Jis skolas pripažįsta, tačiau nesutinka su kai kurių iš jų dydžiais bei teigia, kad nenorėjo nei vieno asmens apgauti, tiesiog skolinosi verslui, kitoms skoloms padengti, atsirado finansinių problemų, dalį skolų grąžina dabar, rašytinių sutarčių nesudarė, o vekselius pasirašė vėliau. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tarp V. B. ir nukentėjusiųjų asmenų iš esmės susiklostė ne baudžiamosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai, apgaulės V. B. veiksmuose nebuvo, nukentėjusiųjų jis nesuklaidino. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir skundžiamo nuosprendžio argumentus ir motyvus, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiojo iš esmės labai panašūs apeliacinių skundų argumentai, kuriais jie grindžia nesutikimą su apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, yra visiškai pagrįsti.

49Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

50Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-47-895/2016).

51Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Apgaulė tokiu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

52Šios bylos kontekste pažymėtina, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-385-942/2017 ir kt.). Esant paskoliniams teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos gražinti ar kažkuria forma atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės gražinti skolą, ar kiti veiksmai, imituojantys sutarties vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė. Antai kaltininko nukentėjusiajam išreikštas ketinimas gražinti skolą, nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautą paskolą tikslams, priešingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali būti vertinamas kaip vienas iš apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

53Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais (bonus pater familias principas). Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2A-7-9/2013, 2K-152/2015).

54Kolegija, remdamasi aptartomis teismų praktikoje išplėtotomis nuostatomis bei šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, kad tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti nusikalstamos veikos požymius ir V. B. tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. Byloje yra vekseliai, susirašinėjimai, skolos rašteliai, taikos sutartys kas liudytų, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau įvertinus V. B. skolų mastus, jų dydžius, intensyvumą, realų finansinį pajėgumą grąžinti skolas, esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas ir nemokumą, V. B. veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius, kas leidžia jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

55Byloje nustatyta, kad visi nukentėjusieji V. B. pažinojo kaip kaimyną ir verslininką, užsiimantį prekyba automobiliais, todėl juo pasitikėjo. Nukentėjusieji P. B., L. R. ir M. P. teisme aiškino, kad V. B. anksčiau iš jų ne kartą buvo skolinęsis pinigų, bet skolas su palūkanomis grąžindavo. Nukentėjusysis M. E. parodė, kad jam iš M. P. buvo žinoma, jog pastarajam V. B. buvo grąžinęs visas skolas su palūkanomis, todėl juo pasitikėjo. Išteisintasis teisiamajame posėdyje teigė, kad pinigus skolinosi verslui, tačiau atsirado finansinių sunkumų, nusipirkęs automobilį, „krito“ į minusą, taip ir išėjo, asmenims, iš kurių skolinosi, neminėjo, jog turi problemų versle, manė, jog išsisuks. Tokie V. B. teiginiai aiškiai parodo, jog nukentėjusieji nežinojo apie realią finansinę V. B. situaciją, kurios jis šiems ir neatskleidė, todėl, pažinodami jį asmeniškai ar per kitus asmenis, laikydami jį verslininku, neįtardami apie finansinius išteisintojo sunkumus, neturėjo pagrindo visiškai netikėti V. B. pažadais, netgi priešingai, kai kurie nukentėjusiųjų patys buvo atgavę paskolintus pinigus su palūkanomis ar apie tokią galimybę girdėję.

56Iš bylos medžiagos matyti, kad, prašydamas paskolinti pinigų, nukentėjusiesiems V. B. paprastai nurodydavo, kokiam konkrečiam tikslui pinigai reikalingi: P. B. per 11 kartų 2016 m. vasario - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, jog pinigai reikalingi verslui, kompiuterių mikroschemoms, priekabų pirkimui bei kad jis turi problemų ar kad pinigai reikalingi žmogui, kuris surastų dingusį neįvardintą kauniškį; M. P. per 2 kartus 2016 m. balandžio mėn. laikotarpiu pasakęs, jog pinigai reikalingi krovininio automobilio priekabai pirkti; A. C. 2016 m. balandžio mėn. pasakęs, jog pinigai reikalingi priekabų pirkimui, areštuoto krovininio automobilio išsipirkimui; L. R. 2016 m. balandžio mėn. - kad pinigai reikalingi vilkikų priekaboms, rūbams iš Vokietijos pirkti; M. P. per 4 kartus 2016 m. balandžio - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, kad pinigai reikalingi išvažiavimui į reisą, kad Lenkijos pasienyje sulaikyta „fura“, kurią reikia išpirkti ar rūbams iš Lenkijos pirkti; M. E. - per 2 kartus 2016 m. balandžio - gegužės mėn. laikotarpiais pasakęs, kad pinigai reikalingi krovininio automobilio priekabai ar „prasukti biznį“ - rūbų įsigijimui; A. K. - per 2 kartus 2016 m. gegužės mėn. pasakęs, kad pinigai reikalingi apyvartinėms lėšoms jo krovinių pervežimo verslui, motorinių valčių varikliams, mikroschemoms ar, kad pinigus veš į Klaipėdą nenurodytam asmeniui. Netikėti nukentėjusiaisiais nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats V. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad prašydamas paskolinti pinigų, sakė, jog pirks „fūras“, priekabas, t. y. iš esmės nurodė netikrus skolinimosi tikslus, kadangi pats pripažino, jog buvo susidaręs ratas, kad skolindavosi iš vieno žmogaus ir atiduodavo kitam. Vis dėlto, iš bylos matyti, kad pasiskolinęs nemažas sumas pinigų, V. B. 2016 m. balandžio mėn. - gegužės mėn. grąžino tik labai mažą dalį pasiskolintų sumų - iš viso 7000 Eur M. P. ir 4500 Eur A. C.. V. B. nurodydamas pinigų nukentėjusiesiems skolinimosi tikslus akivaizdžiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją (ir netgi pats tai pripažįsta), taip suklaidinęs nukentėjusiuosius, visiškai neketindamas pasiskolintų pinigų skirti aukščiau nurodytiems tikslams įgyvendinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. skolindamasis iš septynių nukentėjusiųjų, V. B. gavo iš viso 146700 Eur, tačiau jokio turto už šiuos pinigus neįsigijo nei savo, nei įmonės vardu. Jis būdamas nuo 2016-02-23 įregistruotos UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ) direktoriumi, pagal 2016-03-21 sąskaitą - faktūrą ( - ) iš UAB „( - )“ buvo įsigijęs tik puspriekabę ( - ) už 2420 Eur (b. l. 44, t. 4). Akivaizdu, kad nurodydamas išgalvotą skolinamų pinigų investavimo būdą, bei nutylėdamas apie savo realią finansinę situaciją, V. B. siekė ne kaip kitaip, o būtent apgaule įtikinti nukentėjusiuosius, kad galės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, taip iš esmės paveikdamas jų apsisprendimą skolinti. Be to, nukentėjusieji nagrinėjant bylą užsiminė, kad V. B. apie sudaromus sandorius prašydavo niekam nesakyti ir nors išteisintasis net ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, jog neprašė niekam nesakyti, kad skolinasi pinigų, tačiau tokius išteisintojo argumentus paneigia byloje esantys susirašinėjimai (su P. B., M. P.), kuriuose priekaištaujama, kad nukentėjusieji neva kažkam prasitarę apie skolas. Taigi galima spręsti, kad informaciją apie skolas V. B. siekė išvis nuslėpti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusieji teigė, kad žinodami apie V. B. skolas daugeliui asmenų, pinigų jam nebūtų skolinę.

57Negana to, byloje taip pat nustatyti ir daugiau sąmoningai nukentėjusiuosius klaidinančių V. B. veiksmų. Išteisintasis nukentėjusiajam A. C. pateikė 2016-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kaip įrodymą, kad šio paskolintus pinigus perdavė kitam asmeniui, tačiau vekselyje nurodyto asmens - D. P. duomenys nerasti nei nacionaliniuose registruose, nei tarptautinėse sistemose, todėl pripažinta, kad toks asmuo neegzistuoja (b. l. 196, t. 2). Be to, pasiskolinęs iš nukentėjusiojo M. P. piniginių lėšų, abu susitarė, kad V. B. kaip užstatą paliks priekabą Schmitz, valst. ( - ), sudarė rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, V. B. perdavė priekabos dokumentus, tačiau vėliau nukentėjusysis sužinojo, kad tą pačią priekabą V. B. jau yra užstatęs kitam asmeniui (kaip matyti iš bylos duomenų apie puspriekabės užstatymą pirmosios instancijos teisme nurodė liudytojas T. L.). Nukentėjusieji bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad po pinigų skolinimosi V. B. vengė su jais bendrauti, jį sunku buvo surasti, neatsiliepdavo į telefono skambučius. Tokius nukentėjusiųjų teiginius atitinka ir byloje esantys kai kurių nukentėjusiųjų (P. B., M. P., A. C.) susirašinėjimai su V. B..

58Tiesa, galima vertinti, jog nukentėjusieji skolindami pinigus, faktiškai nesudarydami paskolos sutarčių, tikėdamiesi per trumpus terminus nepagrįstai didelių palūkanų, buvo nepakankamai apdairūs, tačiau tai nepaneigia V. B. naudoto apgaulės mechanizmo, nustatyto šioje byloje. V. B. nukentėjusiesiems buvo nesvetimas, jų pačių ar per kitus asmenis pažįstamas, buvo sudaręs verslininko, patikimo asmens įvaizdį, todėl nukentėjusiųjų tikėjimasis uždirbti iš sandorių nebuvo toks naivus, kad leistų jų elgesį vertinti kaip visiškai prieštaraujantį minėtajam bonus pater familias principui. M. P. teisme parodė, kad skolindamas pinigus, jis norėjo surašyti skolos raštelį, tačiau V. B. tai daryti atsisakė. Nukentėjusysis P. B. parodė, kad kartu su V. B. kiekvienas atskirai rašėsi skolos sumas, tačiau kartą V. B. paėmęs jo užrašų knygelę išplėšė lapą su užrašytomis sumomis ir tą lapelį suplėšė, aiškindamas, kad sumas atsimins, bei priekaištaudamas P. B. dėl to, kad šis juo nepasitiki.

59Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys, jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311-677/2016, 2K-433-507/2016 ir kt.).

60Atsižvelgiant į teismų praktiką bei šioje byloje ištirtų įrodymų visumą, kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatuojama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, susiklostė ne civilinės, o jau baudžiamosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai. Nekyla abejonių, kad V. B., skolindamasis pinigus, nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie jo jau turimas skolas, tikruosius skolinimosi tikslus, taip nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl perduodamo turto aplinkybes, nors turėjo teisinę pareigą apie jas pranešti. Suvokdamas savo realią prastą turtinę padėtį, žadėdamas netrukus grąžinti pasiskolintas sumas su nerealiomis palūkanomis, V. B. be abejo suprato, jog nepajėgs sutartais terminais atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, todėl kolegijai dėl įrodymų visumos nekyla abejonių, kad šiuo atveju tarp išteisintojo ir nukentėjusiųjų sudarinėti sandoriai visiškai neatspindėjo tikrųjų šalių ketinimų, nukentėjusieji buvo apgaule įtraukti į jiems nenaudingus sandorius, kurių baigtis jau buvo iš anksto aiški (V. B. ne tik kad nenaudojo pasiskolintų pinigų tam, kam deklaravo, bet ir iki sudarant sandorius suprato, kad negalės pinigų grąžinti žadamais terminais ir sąlygomis), įgytas nukentėjusiųjų turtas. Negana to, išteisintasis naudojo ir aktyvias apgaulės formas, klaidindamas nukentėjusiuosius bei sudarydamas jiems įspūdį, jog pinigais disponuojama atsakingai, tik reikia išteisintuoju pasitikėti (minėti priekabos užstatymo ne vienam asmeniui, vekselio, kuriame įrašytas neegzistuojantis asmuo pateikimo epizodai). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo V. B. išteisintas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.

61Kaltinamajame akte V. B. buvo inkriminuoti 7 BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti nusikaltimo epizodai, kuriuose V. B. kaltinamas atitinkamomis aplinkybėmis apgaule savo naudai įgijęs atitinkamo dydžio turtą iš 7 nukentėjusiųjų. V. B. pripažįsta skolinęsis, o taip pat ir kiti įrodymai patvirtina, jog išteisintojo buvo įgytos tokios sumos, kaip ir nurodytos kaltinime epizoduose dėl M. P., A. C., M. P., M. E.. V. B. ginčija sumas, kurios inkriminuotos kaltinimuose dėl P. B., L. R. ir A. K., teigia, jog iš jų skolinosi mažiau, P. B. skolingas iki 10000 Eur, L. R. buvo skolingas 15000 Eur, bet 3000 Eur jau grąžino, A. K. skolingas 6500 Eur. Taigi iš esmės išteisintasis neneigia skolinęsis iš minėtų nukentėjusiųjų pinigų, tačiau mažesnėmis sumomis, nei inkriminuota. Vis dėlto apygardos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažįsta kaltinimų V. B. pagrįstumą būtent tomis apimtimis, kokios ir yra nurodytos kaltinamajame akte.

62Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji P. B., L. R. ir A. K. nuo pat tyrimo pradžios nurodė V. B. paskolintas ir neatgautas sumas ir dėl jų buvo nuoseklūs. V. B. priešingai, ikiteisminiame tyrime skolų neginčijo ir su jomis pradėjo nesutikti prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Byloje yra vekselis ir skolos rašteliai, kuriais V. B. nukentėjusiesiems įsipareigoja grąžinti kur kas didesnes sumas, nei šie nurodo baudžiamajame procese, pvz. pagal V. B. ir P. B. pasirašytą vekselį, pagal kurį V. B. įsipareigojo grąžinti netgi ir 316000 Eur sumą (b. l. 169, t. 2), tačiau P. B. teigia paskolinęs kur kas mažiau, 70500 Eur. Kolegija, tikslindamasi vekselio surašymo aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą bei apklausė tiek V. B., tiek P. B., apžiūrėjo vekselį. P. B. apygardos teismo posėdyje paaiškino, jog vekselis buvo pasirašytas po pinigų paskolinimo, sumas į vekselį įrašė jis, pagal V. B. pasakymą, kiek yra skoloje, ta suma yra su palūkanomis, o kiek paskolino, žino, V. B. paskolino 70500 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. pateikė užrašus, kiek ir kada pinigų paskolino V. B.. Apygardos teisme V. B. pripažino pasirašęs vekselį, tačiau, kodėl pasirašė po tokiomis sumomis, paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad P. B. skoloje ne 70000 Eur, o 8000 Eur. Be to, V. B. pripažino, jog iš P. B. kaltinime nurodytomis datomis skolinosi 2016 m. vasario 3 d. 6400 Eur, vasario 11 d. 9000 Eur, tačiau tas sumas neva atidavė. Akivaizdu, jog dėl skolų dydžio išteisintasis yra nenuoseklus. P. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino paskolintų pinigų kilmę, nurodydamas, kad tai ne tik jo, bet ir tėvo (tai teisme patvirtino liudytojas P. B.) bei sesers vyro, pastarasis dalį pinigų pervedė P. B. į sąskaitą, dalį davė grynais (tai M. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme). Tokias pat aplinkybes apylinkės teismo posėdyje nurodė apklausti liudytojai P. B., N. B., kurie teigė apie skolas sužinoję iš sūnaus P. B.. Iš nukentėjusiojo P. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad M. B. 2015 m. sausio ir spalio mėnesiais pervedė dideles sumas pinigų, atitinkamai 13000 Eur ir 20000 Eur. Iš aptartų duomenų visumos, kolegija sprendžia, kad netikėti nukentėjusiuoju P. B. nėra pagrindo, juolab, jog iš dalies jo parodymus atitinka ir paties V. B. parodymai.

63Panaši situacija ir su kitais nukentėjusiaisiais L. R. ir A. K.. Aplinkybę, kad V. B. įsipareigoja L. R. grąžinti 70000 Eur rodo jų pasirašytas solos raštelis (b. l. 37-39, t. 2). Nuo pat proceso pradžios bei apylinkės teismo posėdyje L. R. nurodė, kad V. B. paskolino 40000 Eur, tikėdamasis palūkanų, kadangi jau anksčiau buvo sėkmingai paskolinęs V. B., pasirašė skolos raštelį. Dėl pinigų kilmės nurodė, kad tai jo ir iš brolių gauti pinigai. L. R. parodymus dėl paskolintos sumos patvirtino ir teisme apklausti jo broliai V. R., kuris teigė broliui davęs 15000 Eur ir V. R., kuri nurodė broliui paskolinęs 10000 Eur. Apygardos teismo posėdyje apklaustas L. R. vėlgi parodė, jog V. B. skolino būtent 40000 Eur. V. B. pirmosis instancijos teisme dėl skolos L. R. teigė, kad iš pastarojo buvo pasiskolinę 15000 Eur ir 3000 Eur grąžino. Apygardos teismo posėdyje apklausiamas L. R. parodė, jog savo teises gynė ir civilinio proceso tvarka, tačiau prisiteisti skolos nepavyko. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, teismų informacinėje sistemoje Liteko matomos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties matyti, kad L. R. ieškinys buvo atmestas. Kolegijos vertinimu civilinis procesas nepaneigia baudžiamajame procese nustatytų aplinkybių. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas vertina surinktų įrodymų visumą, kuri šiuo atveju neduoda pagrindo abejoti dėl V. B. kaltės sukčiavus bei apgaule pasisavinus L. R. turtą. Kaip matyti iš sprendimų civilinėse bylose, V. B. pripažino, jog buvo susitikęs su L. R. būtent tomis aplinkybėmis, kaip ir nustatytos baudžiamojoje byloje (2016 m. balandžio 25 d., „( - )“ degalinėje), tačiau neva pinigų negavo, nors skolos raštelis vis dėlto buvo pasirašytas. Nors V. B. neigia gavęs pinigus, tačiau tokia jo pozicija vertinama kaip gynybinė. Nelogiška, jog aktyviai užsiiminėjęs pinigų skolinimusi (pirmosios instancijos teisme buvo apklausta ir daugiau V. B. buvusių ar esamų kreditorių – K. K., T. L.), V. B., negavęs pinigų, būtų aklai pasirašinėjęs skolos raštelius, žinodamas tokių raštelių pasekmes, juolab skolos raštelį L. R. V. B. surašė pats savo ranka.

64Vertinant nukentėjusiojo A. K. turto pasisavinimo panaudojant apgaulę aplinkybes, tai nukentėjusysis nuosekliai nurodo, kad V. B. perdavė 8500 Eur, tiek paskolino per du kartus (6500 Eur ir 2000 Eur), nors skolos rašteliuose nurodytos ir didesnės sumos. V. B. pirmosios instancijos teisme teigė, kad pasiskolino 6500 Eur, tačiau abejoti nuo pat tyrimo pradžios nuosekliais nukentėjusiojo paaiškinimais nėra pagrindo.

65Tiek P. B., tiek L. R. bei A. K. civiliniai ieškiniai rodo ir tam tikrą nukentėjusiųjų sąžiningumą, kadangi dokumentuose nurodytos didesnės sumos, kurių jie galėtų prašyti teigdami, kad tiek žalos ir patyrė, nepaisant to, nukentėjusieji prašo būtent tokių sumų, kurias nurodo perdavę V. B..

66Įvertinusi visą tai, kas aptarta, kolegija sprendžia, kad V. B. iš nukentėjusiųjų apgaule pasisavino būtent kaltinime nurodytas pinigų sumas ir būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pripažįsta, kad V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra 2016 metų vasario 3 d. paprašė P. B. paskolinti 6 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininį automobilį Lenkijoje ir jį perparduoti, tačiau realiai jokio krovininio automobilio įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo per dvi savaites. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 6 000 eurų.

67Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. vasario 11 d., paprašė jo paskolinti dar 9 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi verslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis per 3-4 dienas. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 9 000 eurų.

68Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. vasario 26 d., paprašė jo paskolinti dar 11 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabos pirkimui, tačiau realiai jokios priekabos įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 11 000 eurų.

69Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 2 d., paprašė jo paskolinti dar 5 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabų pirkimui, tačiau realiai jokių priekabų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis kuo greičiau. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 5 000 eurų.

70Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 8 d., paprašė jo paskolinti dar 8 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigus turi nuvežti į Kauną, tačiau realiai neketindamas jų niekur vežti ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis iki 2016-03-28. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 8 000 eurų.

71Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. kovo 18 d., paprašė jo paskolinti dar 10 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi verslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, o skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis artimiausiu laiku. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 10 000 eurų.

72Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 1 d., paprašė jo paskolinti dar 7 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi priekabų pirkimui, tačiau realiai jokių priekabų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 7 000 eurų.

73Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 9 d., paprašė jo paskolinti dar 6 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi advokatui, kad šis išteisintų kauniškį draugą, kuris šiuo metu yra nelaisvėje, tačiau gautų pinigų grąžinti neketino. Taip, apgaule suklaidintas P. B., tą pačią dieną, apie 18 val., ( - ), V. B. perdavė 6 000 eurų.

74Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. balandžio 21 d., paprašė jo paskolinti dar 5 000 eurų, melagingai sakydamas, kad turi problemų, kurių neįvardijo, ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiais pinigais išspręsti savo problemas, o skolą grąžinti su palūkanomis. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-04-21, vakare, ( - ), tikslesnė vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 5 000 eurų.

75Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. gegužės 4 d., paprašė jo paskolinti dar 8 000 eurų, melagingai sakydamas, kad Klaipėdos mieste su vilkiku padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas motociklininkas. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-05-04, apie 18 val., ( - ), V. B. perdavė turėtus 2 000 eurų.

76Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B. turto, 2016 m. gegužės 14 d., paprašė jo paskolinti dar 3 000 eurų, melagingai sakydamas, kad pinigai reikalingi sumokėti žmogui, kad šis surastų dingusį kauniškį, kuriam veždavo pinigus. Taip, apgaule suklaidintas P. B., 2016-05-14, vakare, tiksliau laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė turėtus 1 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės P. B. turtą – iš viso 70 500 eurų ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

77Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė M. P. paskolinti 5 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininio automobilio priekabą, tačiau realiai jokios krovininio automobilio priekabos įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., tą pačią dieną, ( - ), tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 5 000 eurų.

78Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, praėjus maždaug kelioms dienoms po pinigų paskolinimo, 2016 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, M. P. perdavė 3 500 eurų, nurodydamas, kad grąžina dalį anksčiau paskolintų pinigų, tačiau praėjus kelioms dienoms po pinigų perdavimo, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2016 m. balandžio 30 d. paprašė M. P. paskolinti dar 10 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininio automobilio priekabą, ir kaip užstatą, jog grąžins pinigus, pasirašė krovininio automobilio priekabos Schmitz, valst. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį bei paliko registracijos liudijimą, tačiau iki nurodytos datos, kuri tyrimo metu nenustatyta, pinigų negrąžino ir priekabos neatvarė. O šią priekabą už turimą skolą perdavė T. L.. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016-04-30, apie 8 val., ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje, V. B. perdavė 10 000 eurų. Toliau siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2016 m. per gegužės mėnesį iki 2016-06-09 M. P. per kelis kartus perdavė dar 3 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo iš viso 8 000 eurų M. P. priklausančio turto ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

79Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 23 d. paprašė A. C. paskolinti 10 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori pirkti krovininį automobilį ir jį perparduoti jau turimam pirkėjui, tačiau realiai jokio krovininio automobilio įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, skolą grąžinti prižadėjo kitą dieną. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 12 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas A. C., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė 10 000 eurų. Siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2016-05-02 A. C. perdavė 2 000 eurų, praėjus savaitei dar perdavė 1 000 eurų, dar po savaitės – 1 000 eurų ir 2016-05-31 – 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 5 500 eurų A. C. priklausančio turto ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

80Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė L. R. paskolinti 40 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti krovininio automobilio priekabą, kurią perpardavęs užsidirbs pinigų ir grąžins skolą iki 2016-05-03, tačiau realiai jokios vilkiko priekabos įsigyti ir pinigų grąžinti, neketino. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 70 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas L. R. 2016 m. balandžio 25 d., apie 23 val. 30 min. ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje, V. B. perdavė 40 000 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės L. R. turtą - 40 000 eurų ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

81V. B. taip pat apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 25 d. paprašė M. P. paskolinti 15 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 35 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. balandžio 25 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė turėtus 3 000 eurų.

82V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, 2016 m. gegužės 7-8 d. (tiksliau data nenustatyta), paprašė jo paskolinti dar 18 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori Lenkijoje nusipirkti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, pažadėjo skolą grąžinti su palūkanomis per parą laiko. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. gegužės 7-8 d. tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė turėtus 3 000 eurų.

83Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, t. y. praėjus kelioms dienoms po 2016 m. gegužės 7-8 d. paskolintų 3 000 eurų, paprašė jo paskolinti dar 13 000 – 15 000 eurų melagingai sakydamas, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienyje yra sulaikyta „fūra“ su rūbais, kurią reikia išpirkti bei sakydamas, jog jeigu nepaskolins pinigų, tai V. B. negalės grąžinti paskolintų pinigų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ( - ), degalinės „( - )“ teritorijoje V. B. perdavė 4 000 eurų, kuriuos savaitės laikotarpyje pažadėjo grąžinti su palūkanomis, t. y. 18 000 eurų.

84Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. P. turto, 2016 m. gegužės 18-19 d. (tiksliau data nenustatyta), paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad nebeturi pinigų ir negali įsigyti degalų. Taip, apgaule suklaidintas M. P., tą pačią dieną, ( - ), perdavė V. B. turėtus 1 200 eurų, kuriuos pastarasis žadėjo grąžinti sekančią dieną. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo didelės vertės M. P. turtą – iš viso 11 200 eurų ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

85Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė M. E. paskolinti 11 000 eurų, melagingai sakydamas, kad nori „prasukti biznį“ - parsivežti rūbų, tačiau realiai jokių rūbų įsigyti neketindamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, bei siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 17 000 eurų. Taip, apgaule suklaidintas M. E., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), V. B. perdavė turėtus 2 000 eurų, kuriuos, V. B., pažadėjo grąžinti po savaitės laiko su palūkanomis, t. y. 3 000 eurų.

86Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau M. E. turto, 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad nori nusipirkti krovininio automobilio priekabą, kurią perpardavęs užsidirbs pinigų ir grąžins skolą, tačiau realiai jokios vilkiko priekabos įsigyti ir pinigų grąžinti, neketino. Taip, apgaule suklaidintas M. E., tą pačią dieną, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), prie picerijos „( - )“, V. B. perdavė turėtus tik 1 000 eurų, kuriuos, V. B., pažadėjo grąžinti su palūkanomis, t. y. 1 600 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 3 000 eurų M. E. priklausančio turto ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

87V. B. taip pat apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. gegužės 8 d. paprašė A. K. paskolinti 6 500 eurų, melagingai sakydamas, kad krovinių pervežimo verslui jam reikalingos apyvartinės lėšos, neketindamas gautų pinigų naudoti nurodytam tikslui ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, prižadėjo skolą grąžinti iki 2016 m. gegužės 22 d. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus žadėjo sumokėti palūkanų, t. y. grąžinti 9 500 eurų. Taip, apgaule suklaidintas A. K., 2016 m. gegužės 8 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. B. perdavė 6 500 eurų.

88V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau A. K. turto, 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, paprašė jo paskolinti dar 2 000 eurų, taip pat melagingai sakydamas, kad pinigus veš nenurodytam asmeniui į Klaipėdą bei pažadėdamas skolą grąžinti su palūkanomis, t. y. 2500 eurų, iki 2016-05-29. Taip, apgaule suklaidintas A. K., 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tiksli data, vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, perdavė dar 2 000 eurų. Viso V. B. įgijo 8 500 eurų. Tokiu būdu, V. B. apgaule įgijo 8 500 eurų A. K. priklausančio turto ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

89Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į V. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinčių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę V. B., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

90V. B. jauno amžiaus, neteistas, dirba, yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarė 3 sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir 4 nesunkius tyčinius savanaudišks nusikaltimus, visos nusikalstamos veikos baigtos, nusikaltimai padaryti per neilgą laiko tarpą. Dalį žalos V. B. jau atlygina, dėl dalies žalų atlyginimo tvarkos yra sutaręs, todėl apygardos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

91Bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu. Atsižvelgiama į tai, kad V. B. pripažintas kaltu už 3 sunkius nusikaltimus ir 4 nesunkius nusikaltimus. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintinos apėmimo būdu su bausmėmis už nesunkius nusikaltimus paskirtus šiuo nuosprendžiu. Bausmės už paskirtus sunkius nusikaltimus subendrintinos tarpusavyje iš dalies jas sudedant prie griežčiausios paskirtos bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant po nedidelę dalį švelnesnių bausmių.

92Nukentėjusieji baudžiamojoje byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla; kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad V. B. apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtą, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai (P. B. dėl 70500 Eur, A. C. dėl 5500 Eur, A. K. dėl 8500 Eur) tenkinami, išskyrus nukentėjusiųjų M. P. ir M. E., su kuriais yra sudarytos ir apylinkės teismo patvirtintos taikos sutartys (b. l. 145-148, t. 5).

93L. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40000 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-33, t. 2). Civilinio proceso tvarka įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išspręstas klausimas dėl 40000 Eur skolos pagal skolos raštelį priteisimo iš V. B. L. R., todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kai tas pats klausimas jau yra išspręstas civilinio proceso tvarka, L. R. civilinis ieškinys atmetamas, juolab, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pateiktas po to, kai 2017 m. kovo 13 d. nutartimi buvo atmestas jo civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, pripažinus, jog V. B. apgaule pasisavino L. R. turto, atsiranda pagrindas svarstyti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant nukentėjusiajam L. R. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes. Natūralu, jog L. R. dėl nusikalstamų V. B. veiksmų patyrė nepatogumus, stresą, pasijuto apgautas, patyrė finansinių nuostolių. Esant byloje nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, apygardos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 300 Eur.

94Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, kolegija

Nutarė

95Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį V. B. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

96V. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:

97pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl P. B. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

98pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. P. turto įgijimo apgaule - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

99pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. C. turto įgijimo apgaule – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

100pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl L. R. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

101pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. P. didelės vertės turto įgijimo apgaule - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

102pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. E. turto įgijimo apgaule – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

103pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. K. turto įgijimo apgaule – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

104Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių nustatant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus bei nustatyti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

105Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. B. tęsti darbą.

106V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

107Nukentėjusiųjų P. B., A. C. ir A. K. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš V. B. nukentėjusiajam P. B. priteisti 70500 turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. C. priteisti 5500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam A. K. priteisti 8500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

108Nukentėjusiųjų M. E., M. P. civilinius ieškinius atmesti.

109Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. nukentėjusiajam L. R. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o dalyje dėl 40000 Eur turtinės žalos L. R. civilinį ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nuosprendžiu civilinių ieškovų P. B., A. C., L. R., M. P., M. E., A. K.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. V. B. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad apgaulės būdu savo... 6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B.... 7. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 8. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 9. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 10. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 11. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 12. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 13. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B.... 15. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., tikslu apgaule įgyti savo naudai... 16. Be to, V. B. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad apgaulės būdu... 17. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 18. Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m.... 19. Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o... 20. Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o... 21. V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 22. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 23. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 24. Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m.... 25. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 26. Be to, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m.... 27. V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 28. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu... 29. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. teisme teigė, jog skolindamasis... 31. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nurodė,... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kas aptartos teismo nustatytos aplinkybės, o... 33. Nukentėjusysis P. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir... 34. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti,... 35. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pastebi, kad pirmosios instancijos teismas... 36. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad... 37. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus,... 38. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Nukentėjusysis P. B. apeliaciniame skunde teigia, kad esminis įrodymas byloje... 40. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje aiškinant sukčiavimo... 41. Apibendrindamas apeliantas vertina, kad bylos duomenimis iš išteisintojo V.... 42. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintasis V. B. bei jo gynėjai... 43. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti,... 44. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 45. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 46. Tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, tiek... 47. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 48. Šioje byloje buvo nustatyta, kad išteisintasis iš tikrųjų skolinosi... 49. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 50. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 51. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 52. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad civilinės sutarties sąlygų... 53. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės... 54. Kolegija, remdamasi aptartomis teismų praktikoje išplėtotomis nuostatomis... 55. Byloje nustatyta, kad visi nukentėjusieji V. B. pažinojo kaip kaimyną ir... 56. Iš bylos medžiagos matyti, kad, prašydamas paskolinti pinigų,... 57. Negana to, byloje taip pat nustatyti ir daugiau sąmoningai nukentėjusiuosius... 58. Tiesa, galima vertinti, jog nukentėjusieji skolindami pinigus, faktiškai... 59. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių... 60. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei šioje byloje ištirtų įrodymų... 61. Kaltinamajame akte V. B. buvo inkriminuoti 7 BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse... 62. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji P. B., L. R. ir A. K. nuo pat... 63. Panaši situacija ir su kitais nukentėjusiaisiais L. R. ir A. K.. Aplinkybę,... 64. Vertinant nukentėjusiojo A. K. turto pasisavinimo panaudojant apgaulę... 65. Tiek P. B., tiek L. R. bei A. K. civiliniai ieškiniai rodo ir tam tikrą... 66. Įvertinusi visą tai, kas aptarta, kolegija sprendžia, kad V. B. iš... 67. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B.... 68. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 69. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 70. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 71. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 72. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 73. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 74. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 75. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai daugiau P. B.... 76. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., tikslu apgaule įgyti savo naudai... 77. Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:... 78. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 79. Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:... 80. Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą... 81. V. B. taip pat apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą... 82. V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 83. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 84. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 85. Be to, V. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:... 86. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 87. V. B. taip pat apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:... 88. V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tikslu apgaule įgyti savo naudai... 89. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius... 90. V. B. jauno amžiaus, neteistas, dirba, yra baustas už administracinius... 91. Bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas vadovaujasi BK 63... 92. Nukentėjusieji baudžiamojoje byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius.... 93. L. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40000 Eur... 94. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, kolegija... 95. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d.... 96. V. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:... 97. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl P. B. didelės vertės turto įgijimo... 98. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. P. turto įgijimo apgaule - 1 metų... 99. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. C. turto įgijimo apgaule – 11... 100. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl L. R. didelės vertės turto įgijimo... 101. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. P. didelės vertės turto įgijimo... 102. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl M. E. turto įgijimo apgaule – 10... 103. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. K. turto įgijimo apgaule – 1 metų... 104. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 105. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554... 106. V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 107. Nukentėjusiųjų P. B., A. C. ir A. K. civilinius ieškinius tenkinti... 108. Nukentėjusiųjų M. E., M. P. civilinius ieškinius atmesti.... 109. Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B....