Byla 2K-268/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1500 Lt bauda, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bei visiško sudėjimo būdu pridedant baudą, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams ir 1500 Lt bauda.

2G. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmestas.

4Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B. ir J. Z., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6G. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos piliečio pasą: 2006 m. birželio 24 d., apie 6.00 val., jis iš D. B. už būsimą 40 Lt atlygį gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ), išduotą J. V., kurį šis plėšimo būdu įgijo 2006 m. birželio 24 d., apie 2.30 val., Jonavoje, Kauno g. 76, Senamiesčio gimnazijos teritorijoje, prie stadiono.

7G. D. nuteistas ir už tai, kad kartu su J. Z., veikdami bendrininkų grupe, G. D. ir D. B. neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo instrumentą pasikėsino panaudoti finansinei operacijai inicijuoti: 2006 m. birželio 24 d., apie 14.30 val., bute, esančiame Jonavoje, ( - ), G. D. perdavus J. Z. AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. ( - ), išduotą J. Z., jiems nuvykus į parduotuvę IKI, esančią Jonavoje, Chemikų g. 1, pateikė svetimą mokėjimo kortelę kasininkei apmokėti už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes mokėjimo kortelė buvo užblokuota.

8Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo taikyti BK 59 straipsnio nuostatas ir sušvelninti bausmę. Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio reikalavimais ir nepagrįstai nepritaikė BK 59 straipsnio nuostatų bei paskyrė per didelę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kasatorius teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu jis kaltu taip pat prisipažino. Teismas nepripažino lengvinančia atsakomybę aplinkybe ir to, kad jis padėjo nustatyti tiesą byloje – grąžino pasą nukentėjusiajai. Nesant jo atsakomybę sunkinančių ir esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bausmės dydis, kasatoriaus nuomone, yra neteisingas. Taip pat teismas skirdamas subendrintą bausmę netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl šio teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

9Atsiliepimu į nuteistojo G. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.

10Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu. Prokurorė pažymi, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nuskalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus G. D. kaltės nepripažino. Tik 2006 m. rugpjūčio 8 d. akistatos metu D. B. kategoriškai nurodžius, kad jis perdavė G. D. J. V. pasą ir mokėjimo kortelę, kasatorius šiuos parodymus patvirtino, t. y. kaltę pripažino verčiamas surinktų įrodymų. Apklaustas kaip įtariamasis 2006 m. rugpjūčio 9 d., gruodžio 12 d. G. D. vėl neigė kaltę. Teisminio nagrinėjimo metu kasatorius kaltę pripažino, tačiau apeliaciniu skundu prašė bylą nutraukti, teigdamas, kad svetimo paso pirkimas nėra nusikalstamas veiksmas. Prokurorė pažymi, kad tik suvokdamas netinkamą savo elgesį nusikaltęs asmuo gali kritiškai jį vertinti ir nuoširdžiai gailėtis. Todėl teismai pagrįstai nustatė, kad tokio pobūdžio prisipažinimo nepakako, jog būtų nustatytas atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas.

11Prokurorė nurodo, kad nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, jog nepripažinus lengvinančios atsakomybę aplinkybės jam paskirta per griežta bausmė. Skirdamas bausmę teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė: įvertino, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, viena iš jų – esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nuteistojo asmenybę. Tai leido daryti išvadą, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padės pasiekti bausmės tikslus. Už atskiras veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos, nes yra mažesnės už sankcijose numatytą šios rūšies bausmės vidurkį.

12Prokurorė taip pat nurodo, kad teismas bendrindamas paskirtas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio matyti, kad G. D. antrąjį nusikaltimą padarė po to, kai buvo baigtas daryti pirmasis nusikaltimas. Tokia nusikaltimų sutaptis yra reali. Nenustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktuose numatytų sąlygų. Todėl teismas, subendrindamas bausmes, turėjo taikyti BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalis. Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai taikė kasatoriui palankesnį bausmių subendrinimo būdą. Tačiau šios klaidos ištaisyti negalima, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos draudžia pabloginti nuteistojo padėtį daugiau, nei to prašoma kasaciniame skunde. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. (turėtų būti lapkričio 7 d.) nuosprendžiu G. D. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki to paties teismo 2007 m. lapkričio 7 d. (turėtų būti birželio 13 d.) nuosprendžio priėmimo, todėl bausmė tinkamai subendrinta pagal BK 63 straipsnio taisykles.

13Nuteistojo G. D. kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo

15BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270–319). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008,

162K-57/2008).

17Šioje byloje apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. D., priešingai nei jis tvirtina, prisipažino kaltu neteisėtai įgijęs Lietuvos Respublikos piliečio pasą tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, 2007 m. sausio 16 d. apklausiamas kaip įtariamasis, paaiškindamas, kad pasą paėmė iš D. B., kuris jam nesakė, iš kur gavo pasą, atlygio už jį jam nežadėjo (T. 2, b. l. 136–137). Teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad D. B. jam pasiūlė banko mokėjimo kortelę kartu su pasu, sakė, kad ją rado, jis juos paėmė (T. 3, b. l. 128). Sakydamas paskutinį žodį G. D. atsiprašė nukentėjusiosios tik dėl to, kad bandė pasinaudoti mokėjimo kortele. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis abejojo jo veikos įgijus pasą įvertinimu kaip nusikalstamos, prašydamas jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, išteisinti ir kartu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, grąžino nukentėjusiajai J. V. pasą (padėjo išaiškinti šią veiką). Taigi G. D. tik formaliai prisipažino kaltu neteisėtai įgijęs Lietuvos Respublikos piliečio pasą, t. y. dėl šios veikos (numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje) nesigailėjo.

18Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nusikalstamos veikos (BK 302 straipsnio 1 dalyje) kvalifikavimo bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo teisingumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ši išvada yra išsamiai motyvuota ir abejonių dėl jos teisingumo nekyla, nes ji padaryta bylos aplinkybių visumos pagrindu. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti kitokios išvados, nes pagal byloje esančius duomenis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos šiuo aspektu pritaikytos teisingai.

19Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir pan. G. D. ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė neteisėtai įgijęs pasą, jo duoti parodymai apie nusikalstamos veikos detales nebuvo vienodi (aiškinant aplinkybę, kaip D. B. gavo pasą, ar jis už pasą buvo pažadėjęs duoti 40 Lt). Ta aplinkybė, kad G. D. bylos nagrinėjimo teisme metu, 2007 m. birželio 13 d., perdavė teismui nukentėjusiosios pasą (T. 3, b. l. 169), nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

20Dėl paskirtos bausmės

21BK 302 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už neteisėtą paso įgijimą G. D. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, anksčiau G. D. buvo teistas, baustas administracine tvarka, įvertino jo asmenybės bruožus, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Taikyti švelnesnę bausmės rūšį G. D. nebuvo teisinio pagrindo, nes pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. G. D. yra recidyvistas, nes jis anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs naujus tyčinius nusikaltimus.

22Dėl bausmių subendrinimo

23Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, skirdamas subendrintą bausmę, netinkamai taikė BK 63 straipsnio normas.

24G. D. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

25Pagal teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo esant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytam atvejui, kuri naujai pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme; tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės.

26Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, pirmiausia subendrino remdamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. G. D. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties, nes jos buvo padarytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais. Todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymas šiuo atveju nebuvo galimas. Kitų BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant bausmės bendrinamos apėmimo būdu, taip pat nėra (padaryta viena apysunkė nusikalstama veika, buvo pasikėsinta padaryti kitą apysunkę nusikalstamą veiką, kurios pagal savo pavojingumą labai nesiskiria).

27Nors teismas nepagrįstai pritaikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą (turėjo taikyti sudėjimo būdą), šios klaidos ištaisyti negalima, nes pagal BPK 376 straipsnio nuostatas nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo kasacinį skundą kasacinės instancijos teismas neturi teisės pasunkinti nuteistojo padėties.

28Tačiau iš esmės teismas paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš priimant skundžiamą nuosprendį G. D. buvo teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pagal kurį paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2006 m. spalio 4 d. nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino su 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nes nusikalstamos veikos, už kurias G. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki priimant ankstesnį nuosprendį. Veikos, už kurias G. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra apysunkiai nusikaltimai. Sunkiausia nusikalstama veika iš subendrintų 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas. Nors padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, jos nelabai skiriasi pagal pavojingumą. Todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino taikydamas bausmių sudėjimo būdą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas G. D. išbūtas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. birželio 24 d. iki spalio 24 d. bei bausmės laikas, atliktas pagal 2007 m. birželio 13 d. nuosprendį.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo G. D. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. G. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas.... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B. ir J. Z., tačiau dėl jų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. G. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos piliečio... 7. G. D. nuteistas ir už tai, kad kartu su J. Z., veikdami bendrininkų grupe, G.... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo taikyti BK 59 straipsnio nuostatas ir... 9. Atsiliepimu į nuteistojo G. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 10. Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog teismas... 11. Prokurorė nurodo, kad nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, jog nepripažinus... 12. Prokurorė taip pat nurodo, kad teismas bendrindamas paskirtas bausmes tinkamai... 13. Nuteistojo G. D. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo... 15. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 16. 2K-57/2008).... 17. Šioje byloje apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių... 18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nusikalstamos veikos (BK 302... 19. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra... 20. Dėl paskirtos bausmės ... 21. BK 302 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija,... 22. Dėl bausmių subendrinimo... 23. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, skirdamas subendrintą bausmę,... 24. G. D. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302... 25. Pagal teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo esant BK 63 straipsnio 9... 26. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai bausmes, paskirtas už... 27. Nors teismas nepagrįstai pritaikė nuteistajam palankesnį bausmių... 28. Tačiau iš esmės teismas paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 30. Nuteistojo G. D. kasacinį skundą atmesti....