Byla 2-1721-798/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) D. S. prašymą pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LV Turizmo centras“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo N. L

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. (buvusi L. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) D. S. prašymą pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LV Turizmo centras“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo N. L..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Juridinių asmenų registro tvarkytojo viešai teikiamais duomenimis atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB arba bendrovė) „LV Turizmo centras“ buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 5 d.; nuo 2011 m. lapkričio 22 d. bendrovės vadovė buvo N. L., akcininkė 2011-11-22–2013-05-22 laikotarpiu V. S.. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 140 000,00 Lt, kuris 2011-11-25–2011-12-27 padidintas 130 000,00 Lt piniginiais įnašais. 2014 m. lapkričio 14 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis 1120 bendrovės akcijų priklausė A. L. ir 280 akcijų – V. S.. 2.

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei BUAB „LV Turizmo centras“; bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“, kuri 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista administratore (teisių perėmėja) UAB „Verslo administratorių centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 3.

8Pareiškėja (kreditorė) D. S. kreipėsi į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotą tyčiniu ir inicijuoti tyrimą dėl mokesčių panaudojimo, pateikiant informaciją Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kadangi atsakovės vadovė veikė aplaidžiai, nes laiku neinicijavo bankroto procedūros. Bendrovėje buvo veikiama susijusių asmenų. UAB „LV Turizmo centras“ direktorės sutuoktinis A. L. įnešė įstatinio kapitalo dalį, tačiau 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės vadovė ir jo sutuoktinė sugrąžino 93 000,00 Lt. Šiais veiksmais buvo dar labiau pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis ir apribotos kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Atsakovė sudarė su UAB „Palmeto grupė“ 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį nepasidomėjusi, ar įmonė neturi teisinių problemų; 2014 m. rangovė darbus vykdė netinkamai, tačiau atsakovė vis tiek vykdė mokėjimus.

9II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

104.

11Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. S. prašymo dėl atsakovės BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreipimosi į VMI dėl tyrimo atlikimo. 5.

12Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies 2 punkto. Teismas nustatė, kad bendrovei bankroto byla buvo iškelta 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi ne dėl bendrovės nemokumo, o dėl negalėjimo atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir neketinimo vykdyti savo pradelstus įsipareigojimus. 2014 m. rugpjūčio 7 d. išmokant kreditoriui A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) bendrovė buvo moki. Teismas pažymėjo, kad aukštesnės eilės bendrovės kreditorių nebuvo ir nėra, yra tik trečios eilės įmonės kreditoriai. Procentine išraiška pagal įsiskolinimų dydį pareiškėjui buvo padengta didesnė dalis bendrovės įsiskolinimo, nei išmokėta skolos dalis procentine išraiška A. L.. Kadangi tuo metu paramos sutartis, sudaryta atsakovės su Nacionaline mokėjimo agentūra nebuvo nutraukta (sprendimas nutraukti sudarytą sutartį ir susigrąžinti suteiktą paramą priimtas 2015 m. vasario 27 d.), todėl 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovė neturėjo pagrindo grąžinti suteiktą paramą ar jos dalį Nacionalinei mokėjimo agentūrai. 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė neturėjo pradelstų įsiskolinimų kreditorei N. L.. Nors kreditorei UAB „Nouble group“ 2014 m. rugpjūčio mėn. įsipareigojimų terminas buvo suėjęs, tačiau, teismo vertinimu, dalies skolos sumos nesumokėjimas šiai kreditorei neturėjo įtakos bankroto bylos iškėlimui. Taip pat, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LV Turizmo centras“ balanso duomenis, bendrovė turto turėjo 247 079,00 Lt (71 559,02 Eur) vertės. Todėl teismas padarė išvadą, jog bendrovė turėjo pagrindą manyti, kad jos turto pakanka atsiskaityti su visais kreditoriais. Tik bankroto bylos pabaigoje paaiškėjo aplinkybė, kad dėl objektyvių priežasčių sudėtinga parduoti bendrovei priklausantį pastatą, nes žemė, ant kurios stovi bendrovės pastatas, nepriklauso bendrovei, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad BUAB „LV Turizmo centras“ valdymo organai tyčia siekė išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Taip pat teismas nustatė, kad su UAB „Palmeto grupė“ sudaryta sutartis konkurso pagrindu, dėl to atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad UAB „Palmeto grupė“ vykdys savo įsipareigojimus ir negalėjo bei neturėjo numatyti, kad UAB „Palmeto grupė“ ateityje bus iškelta bankroto byla. Tai, kad BUAB „LV Turizmo centras“ atliko mokėjimus, patvirtina jos sąžiningą sutarties vykdymą su teisėtais lūkesčiais, jog UAB „Palmeto grupė“ kuo operatyviau atliks darbus pagal rangos sutartį. Todėl teismas atmetė pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad atsakovė, mokėjusi avansu UAB „Palmeto grupė“, neracionaliai ir neekonomiškai naudojo bendrovės lėšas bei tai sąlygojo jos privedimą prie bankroto tyčia. 6.

13Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės akcininkų susirinkimo metu akcininkai nutarė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „LV Turizmo centras“ direktorė 2014 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad bendrovės vadovė vilkino bankroto bylos iškėlimą ar sudarė nenaudingus sandorius. 7.

14Dėl kreipimosi į VMI dėl tyrimo atlikimo. Teismo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu ir byloje nenustačius, kad BUAB „LV Turizmo centras“ buvo netinkamai naudojamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos paramos lėšos (panaudotos statytam pastatui), aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita ar nebuvo mokami mokesčiai valstybei, nėra pagrindo kreiptis į VMI dėl tyrimo atlikimo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

168.

17Atskiruoju skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti atsakovės BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotą tyčiniu. 9.

18Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus:

199.1.

20pirmosios instancijos teismas nevertino, kad buvo pažeisti valstybės interesai, kadangi paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra nebuvo nutraukta. Apeliantės nuomone bendrovės negalimumo atsiskaityti su kreditoriais situacija egzistavo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas netyrė aplinkybių: i) ar 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo tinkamai vykdomi įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir ii) ar nebuvo susiklosčiusi situacija, sąlygojusi sutarties nutraukimą ne 2015 m., o 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra iki bankroto bylos iškėlimo buvo informuota apie tikrą faktinę finansinę bendrovės būklę, jos galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir pagal suteiktos paramos sąlygas.

219.2.

22Teismas nevertino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė nevykdė jokių naujų projektų ar veiklos, kuri būtų papildomai lėmusi jos galimumą atsiskaityti kreditoriais. Apeliantės vertinimu akivaizdu, kad faktinis negalimumas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams egzistavo jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį (kai buvo atliktas mokėjimas A. L.).

239.3.

24Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Nouble group“ finansinio reikalavimo, pripažino, kad atsakovė turėjo pradelstų prievolių, tačiau nevertino priežasčių, kodėl buvo vykdomas atsiskaitymas A. L., kuriam mokėjimai nebuvo pradelsti. Apeliantės nuomone tyčinio bankroto kriterijus atitinka aplinkybes, kai skirtas prioritetas susijusiam asmeniui – direktorės vyrui atliktas mokėjimas, kurio atlikti nebuvo privaloma ir paneigus pirmumo teisę į mokėjimą UAB „Nouble group“.

259.4.

26Teismas neįvertino aplinkybių, jog bendrovei esant faktinėje nemokumo būsenoje (negalėjo atsiskaityti su kreditoriais) susiję asmenys bendrovės nuostolingumą dar labiau blogino. Tai yra direktorė N. L., veikusi išvien su sutuoktiniu A. L., paneigusi kitų kreditorių interesus, suteikė prioritetą asmeniniams interesams, saugant savo (šeimos) lėšas. Žinodamas faktą apie neišvengiamą bendrovės bankrotą A. L. gavo 93 000,00 Lt., dėl to buvo apribotos kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes: atsakovė sudarė su rangove UAB „Palmeto grupė“ 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, dėl kurios netinkamo vykdymo reiškė pretenzijas 2013–2014 metais, tačiau nesiėmė realių veiksmų dėl tolesnio šios sutarties tinkamo įgyvendinimo; atsakovė atliko ir 2014 sausio–kovo mėnesiais mokėjimus UAB „Palmeto grupė“; prieš sudarydama rangos sutartį nepasidomėjo, ar rangovė turėjo teisinių problemų, taip pat ir areštuoto turto nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. Apeliantės nuomone atsakovės vadovė buvo aplaidi ar galimai sąmoningai veikė bendrovės nenaudai.

279.5.

28Byloje nėra nustatyta, jog tik bankroto bylos pabaigoje įmonei tapo žinoma, kad realizuoti nekilnojamąjį turtą sudėtinga. Priešingai, bankroto bylos kėlimas tik patvirtina, kad iki bankroto bylos iniciavimo buvo žinoma ir suvokiama apie pastato nelikvidumą, nes atsakovei negalėjo būti nežinoma, jog statinys statomas ant jai nepriklausančio žemės sklypo.

299.6.

30Faktas, kad bendrovei nenaudingas mokėjimas A. L. atliktas 2014 m. rugpjūtį, o bankroto byla buvo iškelta 2014 m. gruodį, pagal rugsėjo mėn. finansinius duomenis, vertintina tik kaip bendrovės vadovės pareigos savalaikiai iniciuoti bankroto bylą vilkinimas. Nepagrįsto vilkinimo tikslas buvo galimai nuslėpti neteisėtus arba nesąžiningus sandorius su susijusiais asmenimis – A. L..

319.7.

32Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo kviesti ir apklausti posėdyje atsakovo vadovę N. L. ir jos sutuoktinį A. L., todėl apeliantė abejoja teismo šališkumu. Kadangi buvo užkirstas kelias išklausyti atsakovės poziciją, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grąžintinas pirmosios instancijos teismui objektyviai ir nešališkai nagrinėti iš naujo. Akcentuoja, jog atsakovės atstovas negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių 2018 m. rugpjūčio 7 d. N. L. išmokėjo savo vyrui A. L. 93 000,00 Lt ir kodėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. iniciavo klausimą dėl jos atleidimo iš bendrovės vadovės pareigų. Taip pat nepaaiškino, ar A. L. buvo žinoma apie bendrovės įsipareigojimus, turto likvidumą ir pan. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie 2014 m. rugpjūčio mėnesio faktinę bendrovės finansinę būklę ir įsipareigojimus. 10.

33Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „LV Turizmo centras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo administratorių centras“, prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą. 11.

34Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

3511.1.

36Apeliantė skundu siekia pakartotinio faktinių aplinkybių įvertinimo, nenurodant jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Tai sudaro pagrindą skundą atmesti. A. L. buvo paskolinęs bendrovei lėšas, jam 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliktas tik dalinis skolos mokėjimas. Bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus A. L. finansinis reikalavimas dėl negrąžintos likusios paskolos dalies. Pažymi, kad apeliantės interesas nebuvo pažeistas, nes jos finansinis reikalavimas buvo padengtas didesne apimtimi (66,67 proc.), nei kreditoriaus A. L. (51,67 proc.).

3711.2.

38Dėl klausimo, kodėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. iniciavo klausimą dėl jos atleidimo iš bendrovės vadovės pareigų, paaiškina, kad šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas, todėl negali būti keliamas ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantę atstovauja advokatas, kuris atliko visų atsakovės dokumentų patikrinimą ir teikė į bylą įrodymus. Jokių kreipimųsi dėl papildomų dokumentų pateikimo administratorius negavo. Todėl atskirojo skundo teiginiai, kad teismas neįpareigojo pateikti duomenų apie 2014 m. rugpjūčio mėnesio faktinę bendrovės finansinę būklę ir įsipareigojimus, yra deklaratyvūs. Taip pat yra deklaratyvūs teiginiai ir dėl bendrovės veiklos bei projektų nevykdymo bei dėl kreditorės UAB „Noble group“ reikalavimo ir mokėjimo termino nesuėjimo kreditoriui A. L..

3911.3.

40Bankroto administratorius nesupranta, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė buvo nemoki. Priešingai, iškeldamas bankroto bylą atsakovei, teismas iš 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatė, kad BUAB „LV Turizmo centras“ buvo moki. Šis prejudicinis faktas pakartotinai neįrodinėjamas.

4111.4.

42Apeliantė kvestionuoja paskolos grąžinimo sandorį, kuriuo joks turtas nebuvo perleistas, todėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma. Akcentuoja, kad bendrovė turėjo prievolę A. L. ir dalinis paskolos sugrąžinimas bendrovės finansinės padėties nepablogino, nes lėšos sumažėjo prievolės kreditoriui apimtimi ir bendrovė po mokėjimo liko mokia. Bankroto administratoriaus ataskaitoje yra išviešinti sandoriai, nurodyti apeliantės skunde, ji nesiėmė jokių veiksmų juos ginčyti.

4311.5.

44Pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, nereiškė savo išankstinės nuomonės ir sudarė apeliantei visas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. A. L. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir jo paaiškinimai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai. Todėl nėra pagrįsto pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 12.

45Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. L. prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 13.

46Nurodo, jog apeliantė atskiruoju skundu pateikė argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Teismas skundžiamos nutarties 12 punktu įvertino atliktus mokėjimus bei jų eiliškumą. Atliktu mokėjimu A. L. kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Nacionalinė mokėjimų agentūra sutartį su atsakove nutraukė 2015 m. vasario 27 d., todėl bendrovei kilo pareiga grąžinti gautą paramą po 2015 m. vasario 27 d. Kreditorė Nacionalinė mokėjimų agentūra nesikreipė į bendrovę dėl savo, kaip kreditorės, interesų pažeidimo. Bankroto bylos iškėlimo UAB „LV Turizmo centras“ metu bendrovė buvo moki. Apeliantė šios aplinkybės rašytiniais įrodymais nepaneigė. UAB „Palmeto grupė“, nors ir vėluodama, tačiau pastatė pastatą; su rangove buvo delsiama nutraukti rangos teisinius santykius, kadangi nuo jų buvimo priklausė paramos gavimas. Administratorius išanalizavo bendrovės sandorius per 36 mėnesių laikotarpį ir nenustatė sandorių prieštaravimo bendrovės veiklos principams. Po mokėjimo atlikimo A. L. UAB „LV Turizmo centras“ netapo nemokia. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, suteikęs šalims visas teises naudotis savo procesinėmis teisėmis (taip pat ir teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus), buvo šališkas.

47Teismas

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Dėl bylos ribų 14.

50Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl atskirojo skundo netenkinimo 15.

51Nustatyta, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra ir UAB „LV Turizmo centras“ buvo sudariusios 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ sutartį dėl 529 148,00 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (toliau – ir paramos sutartis) (t. 1, b. l. 167–172); vėlesniais susitarimais buvo keičiama paramos išmokėjimo tvarka. Nacionalinė mokėjimų agentūra 2015 m. vasario 27 d. nutraukė paramos sutartį ir pareikalavo grąžinti atsakovės faktiškai gautą paramą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB „LV Turizmo centras“ kreditorių sąrašą, taip pat ir kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros 16 637,57 Eur dydžio finansinis reikalavimas. 16.

52Taigi, bendrovė už gautas paramos lėšas (16 637,57 Eur) vykdė projektą – statė pastatą (gyvenamąjį namą) ant žemės sklypo, esančio ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso L. L. (apeliantei) ir kuris 2013 m. gegužės 7 d. turto nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „LV Turizmo centras“ (bendrovė sumokėjo apeliantei 6 950,88 Eur nuomos mokestį). Šiam projektui vykdyti UAB „LV Turizmo centras“ ir UAB „Palmeto grupė“ buvo sudariusios 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį dėl pastato (gyvenamojo namo) statybos. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius, dėl susiklosčiusių tarp UAB „LV Turizmo centras“ ir UAB „Palmeto grupė“ teisinių santykių, paaiškino, kad nuo tinkamo prievolių pagal konkurso pagrindu sudarytą statybos rangos sutartį su UAB „Palmeto grupė“ vykdymas priklausė finansavimo (paramos) galimas iš Nacionalines mokėjimų agentūros, todėl dėl rangovės netinkamai atliktų darbų buvo reiškiamos pretenzijos, o už tinkamai atliktus darbus buvo vykdomi mokėjimai. Atsakovė negalėjo numatyti, kad UAB „Palmeto grupė“, kuri iš dalies įvykdė sutartinius įsipareigojimus – pastatė statinį, ateityje (beveik po metų laiko) bankrutuos. 17.

53Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-111-730/2018 iškelta bankroto byla UAB „Palmeto grupė“; BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto byloje buvo patvirtintas ir kreditorės UAB „LV Turizmo centras“ 27 339,31 Eur dydžio reikalavimas; 2018 m. kovo 2 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta BUAB „Palmeto grupė“ veiklos pabaiga dėl bankroto ir patvirtinti likę nepatenkinti kreditorių finansiniais reikalavimai, taip pat ir kreditorės UAB „LV Turizmo centras“ 27 339,31 Eur dydžio reikalavimas. Taigi, atsakovės rangovė rangos teisinių santykių eigoje (bendrovės vykdomo projekto eigoje) bankrutavo ir BUAB „LV Turizmo centras“ reikalavimas bankroto byloje liko nepatenkintas. 18.

54UAB „LV Turizmo centras“ ir A. L. (bendrovės akcininkas ir vadovės sutuoktinis) buvo sudarę 2013 m. rugsėjo 2 d. beprocentinę paskolos sutartį be tikslaus skolos grąžinimo termino, kuria A. L. paskolino bendrovei 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) (t.1, b. l. 182). Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 7 d. A. L. grąžino 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) dalį skolos. 19.

55Iš nustatytų aplinkybių visumos konstatuotina, jog bendrovės veikloje dalyvavo tam tikrais ryšiais (giminystės, šeimyniniais ir pan.) susiję asmenys – A. L. (BUAB „LV Turizmo centras“ vadovės sutuoktinis ir vienas iš akcininkų) buvo paskolinęs lėšas bendrovei, o D. S. buvo išnuomojusi žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, todėl akivaizdu, kad jie turėjo teisėtų lūkesčių, kurie verslui nepasisekus liko pilnai nepateisinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei aplinkybės dėl bendrovės pasirinkto verslo modelio – rangos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu (UAB „Palmeto grupė“) pagrindu, už paramos lėšas statyti pastatą ant trečiajam asmeniui (apeliantei) priklausančio žemės sklypo, bendrovei mokant apeliantei nuomos mokestį, – buvo žinomos arba turėjo būti žinomos. Todėl BUAB „LV Turizmo centras“ likvidavimo metu teigti, jog tik BUAB „LV Turizmo centras“ vadovė turėjo domėtis su kokia įmone sudarė rangos sutartį ir pastatas nelikvidus, nes bankroto proceso eigoje yra apsunkintas jo realizavimas, nes statinys pastatytas ant trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo, yra nepagrįsti. 20.

56ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (ar) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai, jų nustatymo tvarka ir teisiniai padariniai įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnyje. 21.

57Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės (šiuo atveju įstaigos) bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). 22.

58Apeliantė teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau jos vadovė bankroto bylos neinicijavo ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. sugrąžinusi kreditoriui (savo sutuoktiniui) A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) dalį skolos dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį. 23.

59Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). 24.

60Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi (dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LV Turizmo centras“) padarytomis išvadomis, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. išmokant kreditoriui A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) bendrovė buvo moki, o bankroto byla iškelta dėl bendrovės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais ir neketinimo vykdyti savo pradelstus įsipareigojimus. 25.

61Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). 26.

62Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). 27.

63Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). 28.

64Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, jog apeliantei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikus rašytinių įrodymų, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą 2014 m. rugpjūčio 7 d. (grąžinant kreditoriui A. L. dalį paskolos sumos), teismas remiasi jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti minėta teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu BUAB „LV Turizmo centras“ mokumo faktu 2014 m. rugpjūčio 7 d. išmokant kreditoriui A. L. 26 934,66 Eur, kaip prejudicine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018). 29.

65ĮBĮ 4 straipsnio 4 punktu (redakcija, galiojusi bendrovės bankroto proceso inicijavimo metu), buvo nustatyta, kad įmonės vadovas (ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taip pat ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek pagal buvusį reglamentavimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), tiek pagal esamą reglamentavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį) įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 30.

66Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatuota, jog BUAB „LV Turizmo centras“ vadovė pripažino faktinę aplinkybę, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Apeliantės teiginys, jog kreditorė Nacionalinė mokėjimų agentūra nebuvo informuota apie bendrovės negalėjimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal paramos sutartį, atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu (2014 m. lapkričio 26 d.) Nacionalinė mokėjimų agentūra nebuvo UAB „LV Turizmo centras“ kreditorė (paramos sutartis nutraukta 2015 m. vasario 27 d.). Taigi, bendrovės vadovė iš 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų nustatė, kad bendrovė negalės įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 straipsnio 4 punktas, 5 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1 dalis), t. y. tinkamai įvykdė ĮBĮ įstatyme jai nustatytą pareigą. Dėl to nėra teisėto pagrindo pripažinti BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 31.

67Pažymėtina ir tai, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). 32.

68Taigi, BUAB „LV Turizmo centras“ akcininkai neturėjo pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vienam iš bendrovės akcininkų A. L. 2014 m. rugpjūčio 7 d. (dalies paskolos grąžinimo metu) galėjo būti nežinoma arba buvo žinoma, kad bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju akcininkai A. L. ir V. S. sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LV Turizmo centras“ priėmė 2014 m. lapkričio 14 d. ir šį sprendimą grindė 2014 m rugsėjo 30 d. balansu. Todėl, pagal byloje esamus įrodymus, galima konstatuoti, jog nuo šios datos (2014-11-14) A. L. sužinojo apie pablogėjusią bendrovės finansinę padėtį. 33.

69Vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Bankroto bylos neinicijavimas reiškia įmonės skolų didinamą ir įsipareigojimų kreditoriams didėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). O nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). 34.

70Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „LV Turizmo centras“ turi tik trečios eilės kreditorius: N. L. 1 026,10 Eur, L. L. (dabar D. S.) 6 035,68 Eur, A. L. 25 196,94 Eur, UAB „Noble Group“ 1 752,20 Eur ir Nacionalinė mokėjimo agentūra 16 637,57 Eur. 2014 m. nebuvo suėjęs įsipareigojimų vykdymo terminas kreditorėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai (sprendimas nutraukti sudarytą sutartį ir susigrąžinti suteiktą paramą priimtas 2015 m. vasario 27 d.) ir N. L., tačiau bendrovė turėjo pradelstą įsipareigojimą kreditorei UAB „Nouble group“. 2014 m. buvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams: A. L. buvo išmokėta 93 000 Lt (26 934,66 Eur), apeliantei D. S. 24 000,00 Lt (6 950,88 Eur). 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, t. y. po dalies skolos sumokėjimo A. L. bendrovė buvo faktiškai moki, nes turėjo 247 079,00 Lt vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 110 630,00 Lt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dalies skolos sumokėjimas A. L. reiškia bendrovės skolų ir įsipareigojimų kreditoriams didėjimą. Priešingai, A. L. ir apeliantei grąžintomis skolos dalimis bendrovės įsipareigojimai minėtiems kreditoriams sumažėjo. 35.

71Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismu, kad procentine išraiška pagal įsiskolinimų dydį kreditoriams A. L. (skola iš viso 52 131,60 Eur) ir D. S. (skola iš viso 10 426,32 Eur), didesnė skolos dalis (6 950,88 Eur) buvo padengta kreditorei D. S., nei kreditoriui A. L. (26 934,66 Eur). Taigi, 2014 m. buvo atsižvelgiama į kreditorių interesus ir apeliantės reikalavimas buvo prioretizuotas didesne apimtimi, nei kreditoriaus A. L.. 36.

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga veikti akcininkų interesais. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų –kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). 37.

73Nagrinėjamos bylos atveju BUAB „LV Turizmo centras“ nemokumas 2014 m. nėra konstatuotas, todėl kreditorių interesai nevyravo ir bendrovės vadovė neturėjo imperatyvios pareigos atsiskaitymus kreditoriams (kreditorei UAB „Noble Group“) atlikti nustatyto eiliškumo tvarka. 38.

74Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 16 d.) bendrovė jokių naujų projektų ir veiklos nevykdė, pažymėtina, jog po 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso sudarymo vadovė sužinojo aplinkybes apie bendrovės turimo turto / lėšų ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį. Naujų projektų pradėjimas bendrovei nuo 2014 m rugsėjo mėn. pab. negalint vykdyti turėtų įsipareigojimų, buvo rizikingas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės sprendimas nepradėti naujų verslo projektų buvo teisingas ir pagrįstas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). 39.

75Apeliantės teiginiai, kad buvo pažeisti valstybės interesai, kadangi paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra nebuvo nutraukta nuo 2014 m. yra nepagrįsti, kadangi kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentūra įtraukta į BUAB „LV Turizmo centras“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl paramos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšto reikalavimo atlyginti žalą kreditorei Nacionalinei mokėjimo agentūrai CK normų ir / arba ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. 40.

76Taip pat atmetami nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad bendrovės vadovė ir jos sutuoktinis 2014 m. žinojo faktą apie neišvengiamą bendrovės bankrotą, todėl tokius N. L. veiksmus (dalies skolos sugrąžinimą sutuoktiniui) galima pripažinti kaip nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymą. Pirma, apie bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktą BUAB „LV Turizmo centras“ vadovei tapo žinoma 2014 m. rugsėjo 30 d. (sudarius 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio balansą), o akcininkui A. L. – 2014 m. lapkričio 14 d. (neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu). Antra, su 2017 m. spalio 6 d. atsiliepimu yra pateikta bankroto administratoriaus ataskaita (t. 1, b.l. 179–183), kuria konstatuota, jog bankroto administratorius tyrė 2013 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį, sudarytą su A. L., 2012 m. spalio 10 d. paramos sutartį, sudarytą su Nacionaline mokėjimų agentūra bei 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „Palmeto grupė“ ir nenustatė, kad šiomis sutartimis atsakovė pažeidė kreditorių interesus arba padarė žalą bendrovei / jos kreditoriams. Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02030-14 nutrauktas; atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros finansinis reikalavimas. Minėta ataskaita buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kurio apeliantė įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Taigi, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m rugsėjo mėn. (pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui datos), t. y. beveik per du su puse metų, apeliantė neabejojo administratoriaus sprendimu, jog patikrinus sandorius nėra prielaidų bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovės turto neužteks visiems bankroto byloje patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei jam atsisakius bendrovės turtą perleisti apeliantei už 1,00 Eur, buvo inicijuota byla dėl BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto procesas negali būti vilkinimas, nes bendrovės likvidavimo procedūros yra suėjusios ir apeliantė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo nei šioje byloje aptariamų sandorių nei kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita ir per du su puse metų nekėlė tyčinio bankroto klausimo. Trečia, byloje požymių, kurie rodytų, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai BUAB „LV Turizmo centras“ valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nenustatyti. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai bendrovei vystant projektą iš paramos lėšų rangovė bankrutavo, su kita rangove projekto vykdymas nepratęstas ir parama nutrūko. Debitorinis reikalavimas iš bankrutavusios (pasibaigusios) rangovės neatgautas, gautos paramos lėšos kreditorei negrąžintos. Dalinis skolų sugrąžinimas kreditoriams bendrovės finansinės padėties nepablogino, nes sugrąžintomis lėšomis sumažėjo prievolės kreditoriams A. L. bei apeliantei; po atlikto mokėjimo A. L. bendrovė 2014 m. rugsėjo 30 d. išliko faktiškai mokia, tačiau neturėjo apyvartinių lėšų likusius įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti. 41.

77Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę, etc (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Klausimas dėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. inicijuoto atleidimo iš bendrovės vadovės pareigų nebuvo iškeltas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo irgi nepasisako. 42.

78Taip pat apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netenkino apeliantės prašymo teismo posėdyje apklausti L. (vadovę ir jos sutuoktinį), į dalį klausimų apeliantės atstovui atsakė iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat teismas nepagrįstai netenkino D. S. prašymo įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus apie bendrovės 2014 m. rugpjūčio mėn. finansinę būklę. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, bylos duomenimis apeliantė pirmosios instancijos teisme nesinaudojo CPK 66, 68 straipsnių jai suteikta teise pareikšti teisėjui nušalinimą. Todėl vien tik tos aplinkybės, jog ji nesutinka su bylą išnagrinėjusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nes bylą išnagrinėjęs teisėjas priėmė apeliantei nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo spręsti apie šio teisėjo šališkumą bei neobjektyvumą. Įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Antra, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas savo išankstinės nuomonės nepareiškė ir D. S. procesinių teisių neapribojo. Suinteresuotam asmeniui N. L. ir atsakovei BUAB „LV Turizmo centras“ nebuvo užkirsta galimybė dalyvauti procese; atsakovę atstovauja advokatas. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, todėl bendrovės mokumo / nemokumo faktas yra įrodinėjamas dokumentais, o ne šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Trečia, esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jokių kreipimųsi dėl papildomų dokumentų pateikimo negavo. Atskirajame skunde nėra nurodytos dokumentų negavimo iš administratoriaus / negalėjimo pateikti apeliacinės instancijos teismui priežastys. Teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Šiuo atveju apeliantei kilo pareiga įrodyti bendrovės nemokumo 2014 m. rugpjūčio mėn. aplinkybes, atitinkamai pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Minėti įrodymai nepateikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl procesinis sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Dėl bylinėjimosi išlaidų 43.

79Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui nepriteisiamos. Dėl bylos procesinės baigties 44.

80Šioje nutartyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 45.

81Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

82Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Juridinių asmenų registro tvarkytojo viešai teikiamais duomenimis atsakovė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė... 8. Pareiškėja (kreditorė) D. S. kreipėsi į atsakovės bankroto bylą... 9. II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 4.... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino... 12. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies 2 punkto. Teismas... 13. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. 2014 m. lapkričio 14 d.... 14. Dėl kreipimosi į VMI dėl tyrimo atlikimo. Teismo vertinimu, nesant pagrindo... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. 8.... 17. Atskiruoju skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 18. Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus:... 19. 9.1.... 20. pirmosios instancijos teismas nevertino, kad buvo pažeisti valstybės... 21. 9.2.... 22. Teismas nevertino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki bankroto bylos... 23. 9.3.... 24. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Nouble group“ finansinio reikalavimo,... 25. 9.4.... 26. Teismas neįvertino aplinkybių, jog bendrovei esant faktinėje nemokumo... 27. 9.5.... 28. Byloje nėra nustatyta, jog tik bankroto bylos pabaigoje įmonei tapo žinoma,... 29. 9.6.... 30. Faktas, kad bendrovei nenaudingas mokėjimas A. L. atliktas 2014 m. rugpjūtį,... 31. 9.7.... 32. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo kviesti ir... 33. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „LV Turizmo centras“,... 34. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 35. 11.1.... 36. Apeliantė skundu siekia pakartotinio faktinių aplinkybių įvertinimo,... 37. 11.2.... 38. Dėl klausimo, kodėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. iniciavo klausimą dėl... 39. 11.3.... 40. Bankroto administratorius nesupranta, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad... 41. 11.4.... 42. Apeliantė kvestionuoja paskolos grąžinimo sandorį, kuriuo joks turtas... 43. 11.5.... 44. Pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, nereiškė savo išankstinės... 45. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. L. prašo skundą... 46. Nurodo, jog apeliantė atskiruoju skundu pateikė argumentus, kurių nebuvo... 47. Teismas... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Dėl bylos ribų 14.... 50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 51. Nustatyta, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra ir UAB „LV Turizmo... 52. Taigi, bendrovė už gautas paramos lėšas (16 637,57 Eur) vykdė projektą... 53. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos... 54. UAB „LV Turizmo centras“ ir A. L. (bendrovės akcininkas ir vadovės... 55. Iš nustatytų aplinkybių visumos konstatuotina, jog bendrovės veikloje... 56. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis... 57. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės (šiuo atveju... 58. Apeliantė teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau... 59. Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas,... 60. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 61. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo... 62. Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra... 63. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę... 64. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai,... 65. ĮBĮ 4 straipsnio 4 punktu (redakcija, galiojusi bendrovės bankroto proceso... 66. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatuota, jog... 67. Pažymėtina ir tai, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti... 68. Taigi, BUAB „LV Turizmo centras“ akcininkai neturėjo pareigos domėtis... 69. Vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo... 70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „LV Turizmo centras“ turi... 71. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismu, kad procentine... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai,... 73. Nagrinėjamos bylos atveju BUAB „LV Turizmo centras“ nemokumas 2014 m.... 74. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio... 75. Apeliantės teiginiai, kad buvo pažeisti valstybės interesai, kadangi paramos... 76. Taip pat atmetami nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad bendrovės vadovė ir... 77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme... 78. Taip pat apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas,... 79. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti... 80. Šioje nutartyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo... 81. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo... 82. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 83. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą....