Byla 2K-246-689/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. laikas.

4Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8K. U. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos dienos savo namų ūkiniame pastate ( - ), neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų: 1) 3670,96 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 6,540 g metamfetamino; 2) 1075,104 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 11,268 g metamfetamino; 3) 1061,487 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 145,914 g amfetamino (iš viso 17,808 g metamfetamino ir 145,914 g amfetamino), iki 2017 m. vasario 2 d. 10.50 val., kai kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

92.

10Taip pat jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau ši nuosprendžio dalis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka ir kasacinių skundų dėl jos negauta.

11II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

123.

13Kasaciniu skundu nuteistasis K. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

143.1.

15Abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis), apeliacinio skundo išnagrinėjimui (BPK 320 straipsnio (skunde nurodyta – BPK 230 straipsnio) 3 dalis), nuosprendžio surašymui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir taip padarė pažeidimus, sukliudžiusius teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Be to, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį, nes netinkamai konstatavo subjektyviuosius šios veikos požymius, ir priėmė sprendimus, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neparemti visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu ir pažeidžia įrodymų leistinumo, sąsajumo principus. Kasatoriaus nuomone, teismai, vertindami jo veiksmus kaip nusikalstamus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio reikalavimų, vadovavosi prielaidomis ir abejonių keliančiais duomenimis, byloje surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, bet atskirai (pavienius), t. y. nesivadovavo įrodymų visumos vertinimo taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2010). Nagrinėjamoje byloje teismai įrodymus vertino tik pagal savo vidinį įsitikinimą, visiškai nesivadovavo nuosekliais kasatoriaus parodymais ir jų neįvertino, nesiėmė visų įstatymo nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visi įrodymai bei pašalinti prieštaravimai ir abejonės. Dėl to kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį netinkamai ištyręs ir nevertinęs apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.

163.2.

17Aptardamas BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, kasatorius neneigia aplinkybės, kad savo namų ūkiniame pastate laikė psichotropines medžiagas, tačiau teigia, kad teismas nenustatė jo veiksmuose būtinojo šios nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis suprato laikantis didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-72/2007, 2K-532/2009, 2K-507/2010, 2K-273/2010, 2K-13/2011). Aptardamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kasatorius teigia, kad jis, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo žinoti, kad jo laikomuose paketuose yra didelis narkotinės medžiagos kiekis. Tai, kad jis neginčijo, jog savo ūkiniame pastate laikė draudžiamas medžiagas (narkotines medžiagas), nepatvirtina išvados, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, kad tai yra labai didelis kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, kad teismai nenustatė kasatoriaus psichinio santykio su nusikalstama veika – disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie tokį psichotropinės medžiagos kiekį. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti motyvai, kokiu būdu nagrinėjamoje byloje tik specialisto išvada apie rastą psichotropinės medžiagos kiekį patvirtina kasatoriaus suvokimą, jog jis disponuoja būtent tokiu kiekiu psichotropinės medžiagos, nors toks subjektyvus suvokimas dėl narkotinės medžiagos kiekio turi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad narkotinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį ir konkrečios medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-217/2007, 2K-295/2007, 2K-456/2007, 2K-P-218/2009, 2K-532/2009, 2K-119/2011, 2K-452-788/2016). Dėl to kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir nepaneigti jo parodymai, kad užsienio šalių asmenys jo namuose laikė automobilius ir kaip atlygį už jų laikymą paliko jam psichotropines medžiagas, kurias laikė ir vartojo pats savo reikmėms.

183.3.

19Kasatorius nurodo ir tai, kad jo namuose rastuose 6 paketuose su psichotropinėmis medžiagomis specialistas, tirdamas šias medžiagas, kurios buvo laikomos visos kartu, nustatė skirtingą jų kiekį, t. y. 3670,96 g sudėtyje – 6,540 g metamfetamino, 1075,104 g sudėtyje – 11,268 g metamfetamino, 1061,487 g sudėtyje – 145,914 g amfetamino (iš viso 17,808 g metamfetamino ir 145,914 g amfetamino), kuris yra nurodytas netikslus – didesnis nei realus minėtų medžiagų kiekis. Be to, laikant visas šias medžiagas kartu yra nelogiška, kad 3670,96 g randama tik 6,540 g metamfetamino, o 1061,487 g yra randama net 145,914 g amfetamino. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą ištaisyti šią klaidą bei skirti ekspertizę. Taip buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismo pareiga užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikytis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, pirmosios instancijos teismui neištyrus aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, atlikti įrodymų tyrimą ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Dėl to kasatorius teigia, kad kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų argumentai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nusikaltimo dalyko subjektyviųjų požymių vertinimo pateikti apibendrintai, yra tik deklaratyvūs, yra prielaidų pobūdžio, t. y. neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą vadovautis BPK 1 straipsniu, 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamoje byloje nenustatė visų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, t. y. kasatoriaus tiesioginės tyčios, jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal šį straipsnį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

203.4.

21Be to, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Aptardamas bausmės paskirtį, jos skyrimo pagrindus ir konstitucinės jurisprudencijos nuostatas (BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas), kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, svarstydami bausmės skyrimo klausimą, nepagrįstai nevykdė pareigos spręsti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumą, kasatoriaus pripažinimą padarius šias veikas, nuoširdų gailėjimąsi, į jo duotus išsamius parodymus, kurie palengvino tyrimą, ir kartu pažymėjo, kad psichotropinė medžiaga nebuvo platinama, sunkių pasekmių ir didelės žalos visuomenei nesukėlė. Kasatorius pripažįsta, kad neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų kelia didelį pavojų visuomenei, tačiau, jo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumas. Be to, jam pareikštas kaltinimas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, jis nebuvo kaltinamas dėl šių medžiagų įgijimo ar platinimo ir suvokė padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, dėl jų gailisi, pripažino disponavimo šiomis medžiagomis aplinkybes. Kartu kasatorius mano, kad teismai turėjo atsižvelgti ir į sudėtingas jo šeimines aplinkybes bei įvertinti jo šeimos narių (sunkiai sergančios jo mamos B. U. (nustatytas tik 20 proc. darbingumas) ir močiutės O. Š. (nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl Alzheimerio ligos)) priežiūros galimybes, nes, kasatoriui paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, daugiau nėra kam jais pasirūpinti ir juos prižiūrėti. Juolab kad ir teismų praktikoje panašaus pobūdžio aplinkybės yra pripažįstamos pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-450/2010). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad, jam paskyrus net ir minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė prieštarautų tiek teisingumo principui, tiek ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytai bausmės paskirčiai. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam (kasatoriui) švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą bausmę.

224.

23Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į nuteistojo K. U. kasacinį skundą prašo šį kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo:

244.1.

25Kasacinio skundo argumentai dėl teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, iš esmės pažeistų BPK reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis), apeliacinio skundo išnagrinėjimui (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nuosprendžio surašymui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kad šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat nepagrįsti ir atmestini skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 3 dalies – taikymo ir kasatoriaus prašymas kvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ar kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių priimtus sprendimus reikėtų naikinti ir bylą nutraukti.

264.2.

27Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis ir K. U. kaltę neteisėtai laikius labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų duomenų visuma – paties nuteistojo parodymais, specialistų išvadomis, kratos ir apžiūros protokoluose ir kitais byloje užfiksuotais duomenimis, kurių patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti tyrimą atlikusio specialisto kompetencija, objektyvumu bei jo 2018 m. sausio 2 d. išvados patikimumu, ir priimtoje nutartyje padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. U. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jo veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Taip pat šios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apie įrodinėjimo baudžiamajame procese ribas ir teisingai pažymėjo, kad nusikalstamai veikai, nurodytai BK 260 straipsnyje, inkriminuoti ir jos subjektyviajam požymiui (tiesioginei tyčiai) nustatyti nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-426-507/2016). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visumos analize ir atskleidė kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią laikyti labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį. Prokuroras pažymi ir tai, kad K. U. ūkiniame pastate atskirai laikė plastikinį kibirą su dangčiu, kuriame buvo 4 maišeliai su medžiaga maišeliuose, rankinę, kurioje buvo 2 vakuumo suspausti maišeliai su medžiaga maišeliuose, plastikinę dėžutę, kurioje buvo medžiagos likučiai, vakuumavimo aparatą „Stollar“, elektronines svarstykles su medžiagos likučiais, juodą maišą su medžiagos likučiais, pirštines. Be to, neteisėtai laikytas šių medžiagų kiekis gerokai viršija atitinkamose sveikatos apsaugos ministro rekomendacijose įtvirtintą labai didelį kiekį šių draudžiamų medžiagų. Prokuroro teigimu, tokios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kasatorius sąmoningai laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį ir norėjo taip neteisėtai veikti.

284.3.

29Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatoriaus teiginiai dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės ir teismų pareigos spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės bei įvertinti jo sunkiai sergančios mamos B. U. ir močiutės O. Š. priežiūros galimybes nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Kartu tai reiškia, kad šie nuteistojo K. U. kasacinio skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

30III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31

5.

32Nuteistojo K. U. kasacinis skundas atmestinas.

33Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas

346.

35Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų, nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus (jo paties parodymus ir specialisto išvadas dėl rastų psichotropinių medžiagų kiekio) ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį.

367.

37BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

388.

39Iš nuteistojo K. U. kasacinio skundo turinio matyti, kad pagrindinis jame dėstomų argumentų aspektas yra kasatoriaus nesutikimas su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis (dėl įvykio vietoje (ūkiniame pastate) kratos metu rastų ir paimtų psichotropinių medžiagų kiekio) ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei šios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis, kuris nesietinas su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Tai reiškia, kad šioje byloje kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma, atsižvelgiant į kasaciniame skunde akcentuojamas ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, neturi įgaliojimų kviesti į posėdį liudytojus, juos apklausti, skirti ekspertizes, atlikti kitus proceso veiksmus, kuriais galima būtų surinkti naujus įrodymus ir tuo pagrindu kitaip vertinti žemesnių instancijų teismų įrodymais pripažintus duomenis. Taigi nagrinėdamas šią bylą kasacinės instancijos teismas skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Minėti kasacinio skundo teiginiai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

409.

41Kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 7 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio ir in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo nuostatų yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis); šie argumentai, kaip ir argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bei paskirtos aiškiai per griežtos bausmės (teismams nepagrįstai neįvertinus jo šeiminių aplinkybių), nebuvo keliami nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, todėl tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

42Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

4310.

44Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje, beje, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-87-942/2017 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4511.

46Skundžiamus teismų sprendimus patikrinus teisės taikymo aspektu, nenustatytas pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių priimtus skundžiamą nuosprendį ir nutartį reikėtų naikinti ar juos pakeisti pagal kasacinio skundo argumentus. Iš priimtų teismų sprendimų turinio matyti, kad visi įrodymai ištirti ir įvertinti, pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų visumą, pagrindžiančią, kad K. U. padarė jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Skundžiamuose abiejų instancijų teismų sprendimuose motyvuotai atmesta nuteistojo gynybos versija, kuri pakartojama ir kasaciniame skunde, kad jis nežinojo jo laikomų psichotropinių medžiagų kiekio, ir dėl nuteistojo parodymų vertinimo argumentuotai pasisakyta. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, dėl kurio reikėtų naikinti šios instancijos teismo nutartį, kuri, beje, priimta nepažeidžiant BPK 332 straipsnio 1–5 dalių reikalavimų, joje nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo ir atsakyta į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

47Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 3 dalies – taikymu

4812.

49Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-452-788/2016).??? ???Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018).

5013.

51Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. U. aiškiai suvokė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikęs draudžiamas medžiagas: pirmosios instancijos teismo posėdyje jis prisipažino iš nepažįstamų asmenų gavęs narkotinių medžiagų (jų labai stiprų pakaitalą) ir jas laikęs (kibire, keliuose maišuose, spintoje) žinodamas apie draudžiamą jų disponavimą, be to, jis jas svėrė savo elektroninėmis svarstyklėmis, šias medžiagas skiedė, norėdamas turėti jų kuo daugiau savo vartojimui (2 t., b. l. 147–149). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pats nuteistasis nurodė, jog jis minėtas medžiagas skiedė su specialiai tam tikslui nusipirktais 8 kg gliukozės ir laktozės milteliais ir dėl to, jo teigimu, šios taip atskiestos medžiagos tapo jam neveiksmingos – jos jo neveikė. Kartu tokie nuteistojo parodymai paneigia jo paties kasaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl neva nelogiškos aplinkybės ir padarytos klaidos, kad 3670,96 g tokiose jo paties nurodytu būdu pasidarytose medžiagose buvo surasta tik 6,540 g metamfetamino. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrįstu dėl K. U. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų (17,808 g metamfetamino ir 145,914 g amfetamino) neteisėto laikymo, pagrįstai rėmėsi ne tik minėtais nuteistojo parodymais, bet ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2018 m. sausio 2 d. išvada Nr. 140-(878)-IS1-5 bei kratos protokole užfiksuotais duomenimis. Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad kasatorius tiesiogine tyčia savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė draudžiamų psichotropinių medžiagų tokį kiekį, kuris aiškiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodytą minėtų medžiagų labai didelį kiekį – daugiau kaip 100 g.

5214.

53Konstatuotina, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes K. U. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingos.

5415.

55Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Nuteistojo K. U. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes... 4. Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. K. U. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos dienos savo namų... 9. 2.... 10. Taip pat jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai... 11. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. 3.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis K. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 14. 3.1.... 15. Abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes... 16. 3.2.... 17. Aptardamas BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos... 18. 3.3.... 19. Kasatorius nurodo ir tai, kad jo namuose rastuose 6 paketuose su... 20. 3.4.... 21. Be to, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino visas bausmei skirti... 22. 4.... 23. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 24. 4.1.... 25. Kasacinio skundo argumentai dėl teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo,... 26. 4.2.... 27. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai... 28. 4.3.... 29. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatoriaus teiginiai dėl jam paskirtos... 30. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31.

5.... 32. Nuteistojo K. U. kasacinis skundas atmestinas.... 33. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasacinio skundo argumentų,... 34. 6.... 35. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 36. 7.... 37. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas... 38. 8.... 39. Iš nuteistojo K. U. kasacinio skundo turinio matyti, kad pagrindinis jame... 40. 9.... 41. Kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 7 straipsnio, 276 straipsnio 4... 42. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20... 43. 10.... 44. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 45. 11.... 46. Skundžiamus teismų sprendimus patikrinus teisės taikymo aspektu,... 47. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo įstatymo – BK... 48. 12.... 49. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 50. 13.... 51. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. U.... 52. 14.... 53. Konstatuotina, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 54. 15.... 55. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo K. U. kasacinį skundą atmesti....