Byla 2K-281-942/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalių, susijusių su Ž. A., R. Š., A. M., R. M. nuteisimu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, nuteistajam R. Š. (R. Š.), jo gynėjui advokatui Romanui Mikulskui, nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Renatai Janušytei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Renatai Janušytei, nuteistojo Ž. A. gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, vertėjai Joanai Rudzianec,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. A., R. Š., nuteistųjų A. M., R. M. ir jų gynėjos Renatos Janušytės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalių, susijusių su Ž. A., R. Š., A. M., R. M. nuteisimu.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu:

4Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimčiai metų trims mėnesiams.

5R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį keturiolikai metų, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu R. Š. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų šešiems mėnesiams.

6A. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ketveriems metams, 260 straipsnio 3 dalį dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, A. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.

7R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį penkeriems metams, 260 straipsnio 3 dalį vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu R. M. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų ir 250 MGL (9415 Eur) bauda.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartimi nuteistųjų Ž. A., R. Š., A. M. ir R. M. apeliaciniai skundai atmesti.

9Pirmosios instancijos nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K., A. S. (A. S.), G. Š., V. S., V. A. (V. A.), išteisinti M. B., A. G. (A. G.), I. G. (I. G.), o A. V. baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. M. ir jo gynėjos, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. M. ir jo gynėjos, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo Ž. A. gynėjo, prašiusio jo ginamojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11I. Bylos esmė

121.

13Ž. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 6 d. apie 16.00 val. iš slėptuvės, esančios Vilniuje, prie Naujininkų sentikių kapinių, netoli Tyzenhauzų g. namo Nr. 16, paimdamas 359,521 g psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir gabeno ją automobiliu „Mini Cooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tol, kol apie 16.35 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

142.

15R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. M. ir R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – už tai, kad dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

162.1.

17R. Š., pravarde R., 2010 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, organizavo Vilniaus mieste veikusį nusikalstamą susivienijimą, skirtą BK 260 straipsnyje nurodytiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. įvairioms psichotropinėms ir narkotinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir platinti, ir jam vadovavo iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą tiek tiesiogiai pats, tiek per jau įtrauktus susivienijimo narius palaipsniui įtraukė: ne vėliau kaip 2010 metų rugpjūtį A. K., pravarde I., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistą L. P., pravarde L., G. Š., ne vėliau kaip 2011 metų sausį–vasarį A. M., R. M., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistą E. B., A. S., pravarde M., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistą D. A., A. G., 2011 metų kovą V. S., pravarde C., A. V., 2011 metų kovą – balandį V. A., nurodydamas jiems dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas perduoti vieni kitiems pagal nustatytą platinimo schemą, padalyti šias medžiagas mažesniais kiekiais ir sistemingai jas platinti tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis.

182.2.

19R. Š. nuo 2010 metų vasaros iki ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 30 d., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis ir užduotis: nusikalstamo susivienijimo nariams A. M. ir R. M. nurodė organizuoti narkotinės medžiagos heroino tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams paliekant šią narkotinę medžiagą specialiai tam parinktose vietose, L. P. – užmegzti ryšius su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, kad būtų užtikrintas psichotropinių medžiagų tiekimas, A. K., L. P., A. S.– surasti jų disponuojamoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, laikyti ir parduoti tinkamus asmenis, kurie jas gabentų iš vienų slėptuvių į kitas, saugotų, jų nurodymu dalytų mažesniais kiekiais, tiek patys tiesiogiai, tiek per savo surastus asmenis prekiautų jomis, taip pat kontroliuoti šių asmenų vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą ir atsiskaitymą laiku už jų pardavimą, perduoti jiems mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles tarpusavio ryšiui su nusikalstamo susivienijimo nariais palaikyti, surinkti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautas lėšas ir perduoti jas G. Š., G. Š. – surinkti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautas lėšas, jas apskaityti ir saugoti.

202.3.

21Vykdydami R. Š. nurodymus ir paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, V. S. šio susivienijimo veikloje dalyvavo iki 2011 m. kovo 27 d., A. V. – iki 2011 m. gegužės 3 d., A. S., D. A. ir L. P. – iki 2011 m. birželio 13 d., E. B. – iki 2011 m. liepos 11 d., A. K. ir V. A.– iki 2011 m. liepos 21 d., A. M., R. M. ir G. Š. – iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.

222.4.

23R. M. koordinavo A. M. veiklą, perduodamas jam organizatoriaus nurodymus dėl nusikalstamo susivienijimo nariams paliekamos narkotinės medžiagos – heroino, A. M., vykdydamas šiuos nurodymus, palikdavo iš anksto sutartus narkotinės medžiagos heroino kiekius specialiai parinktose vietose Trakų rajone ir šias vietas parodydavo kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, o A. K., L. P. ir A. S. paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams toliau platinti įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas – heroiną, kanapes, metamfetaminą, PMMA.

242.5.

25A. K. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė E. B., kuris jo, o vėliau ir L. P. bei A. S. nurodymu Vilniaus mieste platino narkotinę medžiagą heroiną, A. S. – D. A., V. A., kurie jo nurodymu Vilniaus mieste platino heroiną, L. P. – V. S., kuris jo nurodymu pergabeno heroiną ir amfetaminą iš vienų slėpimo vietų į kitas slėpimo ir saugojimo vietas, saugojo jas, dalijo mažesniais kiekiais ir perduodavo toliau platinti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, palikdamas jas iš anksto numatytose vietose, o D. A. į prekybą narkotinėmis medžiagomis – A. V., kuris Vilniaus mieste platino iš nusikalstamo susivienijimo narių gautas narkotines medžiagas. G. Š. priimdavo iš A. K., L. P. ir A. S. lėšas, gautas realizavus narkotines ir psichotropines medžiagas, ir tvarkė jų apskaitą. A. K., A. S. ir L. P., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, vykdydami organizatoriaus R. Š. nurodymus, be to, naudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš kitus nusikalstamo susivienijimo narius, vengiančius atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas ar nevykdančius jų nurodymų: A. K., A. S. ir L. P. prieš E. B., A. K. taip pat ir prieš V. A., o A. S. – prieš D. A.

263.

27R. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu 2011 metų balandį – rugpjūčio 30 d., duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams nuolat neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas, o A. M. ir R. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – už tai, kad, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

283.1.

29L. P., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, 2011 metų balandžio viduryje Elektrėnų sav., prie Verpiškių ežero esančiame miško masyve, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 4000 Lt (1158,48 Eur) neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,431 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. P. tą pačią dieną Trakuose, Semeliškių g. šalikelėje, iš A. M. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos heroino. L. P. šias medžiagas toliau saugoti ir gabenti perdavė V. S., pastarasis jas neteisėtai atgabeno į Vilnių ir dalį jų – 12,654 g metamfetamino ir 1,947 g heroino – iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kur jos buvo rastos ir paimtos kratos metu, o kitą dalį – 1,777 g metamfetamino ir 1,033 g heroino – gabeno Vilniaus mieste, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie Vilniuje Taikos g. esančio namo Nr. 79. L. P., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, 2011 m. balandžio 26 d. už Vilniaus r., Rastinėnų gyvenvietės esančiame miške, iš asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 3000 Lt (868,86 Eur) neteisėtai įgijo 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA, ją toliau saugoti ir gabenti perdavė V. S., pastarasis šią medžiagą atgabeno į Vilnių ir iki 2011 m. balandžio 27 d. ją laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2011 m. balandžio 27 d. ją gabeno Vilniuje, kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie Taikos g. esančio namo Nr. 79.

303.2.

31A. S., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 3 d. Vilniuje D. A. perdavė toliau platinti ne mažiau kaip 0,182 g narkotinės medžiagos heroino, o šis ją už 140 Lt (40,55 Eur) 2011 m. gegužės 3 d. namo, esančio Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 46, laiptinėje pardavė A. V.

323.3.

33A. K., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15 d. Vilniuje, prie Pušų tako esančiame miške, E. B. perdavė toliau platinti ne mažiau kaip 0,013 g narkotinės medžiagos heroino, pastarasis šią narkotinę medžiagą už 50 Lt (14,48 Eur) 2011 m. birželio 15 d. apie 13.53 val. prie Vilniuje Ateities g. esančio namo Nr. 17 pardavė liudytojui Nr. 9, atlikusiam nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, A. K. Vilniuje, prie Pušų tako esančiame miške, E. B. perdavė toliau platinti ne mažiau kaip 0,189 g narkotinės medžiagos heroino, pastarasis, turėdamas tikslą platinti šią narkotinę medžiagą, dalį jos – 0,141 g – iki 2011 m. liepos 11 d. neteisėtai laikė su savimi, o kitą dalį – 0,048 g – neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu. A. K., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, 2011 m. liepos 11 d. palikdamas ne mažiau kaip 4,389 g narkotinės medžiagos heroino iš anksto sutartoje vietoje Vilniuje, prie Pušų tako esančiame miške, perdavė ją toliau platinti E. B., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

343.4.

35A. M., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, turėdamas tikslą platinti, 2011 metų balandį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 27 d., iš anksto parinktoje prie Trakų esančioje slėptuvėje palikdamas ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos heroino, perdavė ją toliau platinti L. P. ir V. S., šie ją paėmė ir atgabeno į Vilnių, kur V. S. dalį jos – 1,947 g – iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu, o kitą dalį – 1,033 g – gabeno Vilniuje, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie Taikos g. esančio namo Nr. 79. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti ne mažiau kaip 17,611 g narkotinės medžiagos heroino, A. M. susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu R. M., kad dalį šios bendrai disponuojamos narkotinės medžiagos – 6,525g – paliks iš anksto sutartoje vietoje, esančioje kelio Trakai–Semeliškės 5 km šalikelėje. Vykdydamas šį susitarimą, A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. minėtą narkotinės medžiagos kiekį paliko nurodytoje vietoje, o kitą jos dalį – 11,086 g – iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu.

363.5.

37V. S. 2011 metų balandžio viduryje Elektrėnų sav., prie Verpiškių ežero esančiame miško masyve, L. P., vykdančiam organizatoriaus R. Š. nurodymus, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 4000 Lt (1158,48 Eur) neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 14,431 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir tą pačią dieną Trakuose, Semeliškių g. šalikelėje, iš A. M. neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos heroino bei šias narkotines ir psichotropines medžiagas perdavus V. S. toliau saugoti ir gabenti, šias medžiagas įgijo ir, vykdydamas L. P. nurodymus, jas neteisėtai atgabeno į Vilnių, kur dalį jų – 12,654 g metamfetamino ir 1,947 g heroino – iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kol jos buvo rastos ir paimtos kratos metu, o kitą dalį – 1,777 g metamfetamino ir 1,033 g heroino – gabeno Vilniuje, kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie Taikos g. esančio namo Nr. 79. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. S., L. P., vykdančiam organizatoriaus R. Š. nurodymus, 2011 m. balandžio 26 d. Vilniaus r., už Rastinėnų gyvenvietės esančiame miške, iš asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 3000 Lt (868,86 Eur) neteisėtai įgijus 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA ir šią psichotropinę medžiagą perdavus V. S. toliau saugoti ir gabenti, šią medžiagą įgijo bei, vykdydamas L. P. nurodymus, ją atgabeno į Vilnių ir iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), o 2011 m. balandžio 27 d. ją gabeno Vilniuje, kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie Taikos g. esančio namo Nr. 79. Be to, V. S. 2011 m. balandžio 27 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, su savimi laikė nedidelį kiekį – 0,106 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurios buvo rastos ir 2011 m. balandžio 27 d. 12.00 val. paimtos įvykio vietos, esančios Vilniuje, Taikos g. 79, apžiūros metu.

383.6.

39V. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2011 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val. Vilniuje, Tarpukalnio g., I. G. perdavė ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos heroino, o pastarasis, tokiu būdu įgijęs šią narkotinę medžiagą, ją laikė iki 2011 m. gegužės 31 d. 12.00 val., kol Vilniuje, prie Aušros Vartų g. esančio namo Nr. 6, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

40II. Kasacinių skundų argumentai

414.

42Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. A. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

434.1.

44Teismai jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o jį charakterizuojantys duomenys ir nepateisinamai ilgas bylos procesas leidžia daryti išvadą, „kad tai yra išimtinė situacija, kuriai esant yra taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis“.

454.2.

46Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad jis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas tik teigiamai, per 14 metų, kol dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, buvo ne kartą skatintas už pavyzdingą tarnybą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti su jo apeliacinio skundo argumentais, jog bausmė jam turėtų būti švelninama dėl pernelyg ilgo bylos proceso. Toliau nutartyje netiesiogiai pripažįstama, kad septynerių metų bylos proceso trukmė yra per ilga, tačiau ji pateisinama aukšto organizuotumo ir konspiracijos nusikalstamo susivienijimo, susidedančio iš daug narių, tyrimo laiko sąnaudomis, ilgai trunkančiomis ekspertizėmis ir pan. Pažymėtina, kad jam nebuvo inkriminuotas nusikaltimo padarymas dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminio tyrimo metu su juo atliktų procesinių veiksmų apimtis itin maža, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme jis buvo trumpai apklaustas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo, o visa kita bylos dalis buvo visiškai nesusijusi su jam pareikštu nedidelės apimties kaltinimu. Taigi skundžiamoje nutartyje ilgą šios bylos baudžiamojo proceso trukmę pateisinantys veiksniai laikytini niekaip nepriklausančiais nuo jo valios.

474.3.

48Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde, ir nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje daugiausiai dėmesio skirta pirmosios instancijos teismo išvadų perrašinėjimui, tik formaliai konstatuojant, kad jos yra teisingos ir pagrįstos, visiškai neatsakant į jo apeliacinio skundo esminius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nuodugniai ištirti jo skundo motyvus, juos palyginti su baudžiamosios bylos medžiaga, o po to visus juos aptarti nutartyje ir arba motyvuotai atmesti, arba pagrįsti, tačiau to nepadarė.

494.4.

50Jis savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamą veiką kvalifikavo neatskleidęs subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – tyčios turinio, taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendro suvokimo gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų yra neteisinga, padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde argumentuotai ir išsamiai pagrindė savo poziciją, kodėl pagal bylos aplinkybes negalima spręsti, kad jis bent bendrais bruožais žinojo, kokią psichotropinę medžiagą gabeno, taip pat motyvuotai nurodė, kodėl inkriminuoto nusikaltimo metu neturėjo galimybių suvokti, jog jo žinioje yra būtent psichotropinė medžiaga 4-metiletilkatinonas, kurio grynasis kiekis sudaro 359,521 g. Šie motyvai būtent ir sudarė jo apeliacinio skundo argumentacijos esmės dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisakė tik vienu sakiniu, kad „nuteistojo Ž. A. ikiteisminio metu duotus parodymus įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog Ž. A. suvokė, kad iš slėptuvės paimtuose paketuose, apvyniotuose izoliacine juosta, kuriuos jis automobiliu gabeno iš vienos vietos į kitą, yra psichotropinės medžiagos, o pagal paketo dydį neabejotinai suprato, kad gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų“. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl labai didelio kiekio suvokimo daugiau nėra pagrįsta kokiais nors konkrečiais bylos duomenimis. Negalima sutikti su tuo, kad iš jo automobilio paimtas aptariamas paketas buvo didelis. Kita vertus, paketo dydis negali būti laikomas esminiu kriterijumi sprendžiant apie bendrą gabenamos psichotropinės medžiagos kiekio suvokimą, neįrodžius kaltininko bendro suvokimo apie nusikaltimo dalyką, t. y. prieš šešerius metus Lietuvoje dar itin retai pasitaikantį 4-metiletilkatinoną.

515.

52Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jo panaikinti ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamąją bylą jam nutraukti arba apeliacinės instancijos nutartį dėl jo panaikinti ir baudžiamosios bylą dalį dėl jo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

535.1.

54Jo baudžiamojoje byloje yra netinkamai pritaikytos ir materialiosios (BK 249 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies), ir proceso (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio) teisės normos. Teismai netinkamai ištyrė ir įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepašalino joje iškilusių abejonių, nenustatė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių, bendro veikos funkcionavimo mechanizmo, neįvertino to, kad jis visu tariamu nusikalstamo susivienijimo egzistavimo laikotarpiu atlikinėjo bausmę ir buvo įkalinimo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neištaisė, į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, teisinius argumentus neatsakė ir apsiribojo tik duomenimis, sudarančiais prielaidas pagrįsti jo kaltę.

555.2.

56Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą arba šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą arba šiems nusikalstamiems susivienijimams vadovavo. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (BK 25 straipsnio 4 dalis). Taigi aptariant jo kaltės klausimą turėjo būti nustatytas ne tik jo priklausymas tariamam nusikalstamam susivienijimui ir jo asmeninis suvokimas apie šį priklausymą, bet ir jo išskirtinis statusas, vaidmuo, aplinkybės, patvirtinančios, kad jis buvo ne įprastas dalyvis (vykdytojas), o vadas ir organizatorius, t. y. kad nusikalstamų veikų darymas iš esmės priklausė nuo jo vieno veiksmų – vadovavimo tokioms veikoms, jų organizavimo. Baudžiamojoje byloje kiti asmenys nebuvo identifikuoti kaip organizatoriai ar vadovai ir už tai nuteisti, o tai leidžia teigti, kad be jo nusikalstamos veikos nebūtų buvusios įvykdytos. Duomenų, leidžiančių taip teigti, nebuvo surinkta.

575.3.

58Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamo susivienijimo požymius – jo narių pastovius tarpusavio ryšius, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą. Nusikalstamo susivienijimo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių nusikaltimų darymas. Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2009). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-139/2015).

595.4.

60Nusikalstamo susivienijimo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus. Teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad sprendžiant tokį klausimą svarbu įvertinti požymių visumą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes; kad nusikalstamam susivienijimui būdingas itin aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013).

615.5.

62Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tokių požymių savarankiško pasireiškimo konkrečiuose jo veiksmuose netyrė ir savarankiškais duomenimis jų nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad „aukščiau aptarti faktiniai duomenys rodo tiek formaliuosius BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikalstamos susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie šios bendrininkavimo formos (nusikalstamo susivienijimo) buvimą (vadovavimas, veikos planavimas, pelno siekimas, drausmės, ryšio technikos, palengvinančios nusikaltimų padarymą, įgijimas ir kt.)“, tačiau teismas šias aplinkybes nurodė ne dėl to, kad jas objektyviai būtų nustatęs, bet tiesiog formaliai perrašydamas teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus, vadovo buvimas, vaidmenų pasiskirstymas turi būti aiškūs. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nenurodyta, kodėl teismai tariamo nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi įvardija būtent jį.

635.6.

64Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo pateisintas konkrečių veikos požymių ir asmenų veiksmų vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir teisingu, atitinkančiu precedento reikšmę ir jo taikymo taisykles.

655.7.

66Teismai baudžiamojoje byloje patikimai ir neginčijamai nenustatė konkretaus tariamo nusikalstamo susivienijimo veikimo mechanizmo. Neaiškaus turinio telefoninių pokalbių buvimas, objektyviai (nesant fonoskopinės ekspertizės) nepatvirtinus, kad tokiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai priklauso atitinkamiems asmenims (atitinkamai tuose pokalbiuose, kuriuose tariamai fiksuoti jo ir kitų asmenų pokalbiai, nenustačius, jog ten iš tikrųjų kalba jis), negalėjo būti laikomas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, kitu reikšmingu tokios veikos padarymo įrodymu, patvirtinančiu BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį, laikydamas L. P. parodymus, visiškai nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl jų patikimumo ir nepašalino su tuo susijusių abejonių. Kokių nors kitų objektyvių jo kaltės įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Esant tokiai situacijai, buvo galima tik viena išvada, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to jis turėjo būti išteisintas. Kartu pažymėtina, kad L. P. negalėjo nurodyti, kuris konkrečiai – jis ar M. B. – duodavo nurodymus iš pataisos namų. Taigi grindžiant jo kaltę nebuvo galima vadovautis L. P. parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje patikimai nebuvo nustatytas ir faktas dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu, kuris buvo priskirtas būtent jam ir M. B. Vieša paslaptis, kad į įkalinimo įstaigas patekę mobiliojo ryšio telefonai yra labai paklausūs ir jais dažniausiai vienu metu bendrai naudojasi daug nuteistųjų. Konkretus mobiliojo ryšio telefonas su jame esančia SIM kortele ir jo naudojimuisi priskirtu telefono numeriu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei kada nors vėliau pas jį nebuvo rastas.

675.8.

68Taigi nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo požymiai jam iš esmės buvo priskirti tik remiantis prielaidų lygio hipotezėmis, kurios teismų sąmonėje galbūt susiformavo dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. P. duotų parodymų klaidinančio pobūdžio. Darant išvadas, kad jis būdamas įkalinimo įstaigoje sugebėjo telefonu organizuoti nusikalstamo susivienijimo veiklą ir šiam susivienijimui vadovauti, turėjo būti pateikti svarūs įrodymai, kad tokiu būdu jis kontaktavo su nusikalstamo susivienijimo nariais, kad šie jam buvo tikrai pavaldūs, kad jis turėjo kažkokį autoritetą jiems. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kiti darant nusikalstamas veikas dalyvavę asmenys dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo suinteresuoti paklusti tariamiems jo nurodymams, taip pat tai, ką konkrečiai dėl to kiekvienas iš jų gavo, kokį rezultatą iš to gavo jis. Esant pirmiau minėtoms aplinkybėms mažai tikėtina, kad laisvėje esantys asmenys, darydami nusikalstamas veikas, paklustų laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ir niekuo prie jų darymo neprisidedančiam asmeniui ar dalytųsi su juo nusikalstamos veikos rezultatą. Dėl to manytina, kad esant nustatytiems atsitiktinai sutampantiems su nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu pokalbiams tarp jo ir kitų baudžiamojoje byloje figūruojančių jo pažįstamų asmenų, nenustačius konkretaus nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo ir asmenų, atsakingų už jo sukūrimą, organizatoriaus ir vykdytojo vaidmuo jam buvo priskirtas tiesiog savaime.

695.9.

70Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl M. B., išvadas, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi buvo jis (kasatorius), grindė tuo, kad, pagal A. M. ir L. P. parodymus, nurodymus iš pataisos namų duodavo jis ir M. B., tačiau šiam išėjus į laisvę toliau telefonu bendravo jis (kasatorius). Jo nuomone, tokio pobūdžio išvados, kaip neva pagrindžiančios nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam, yra niekinės ir nieko nepatvirtina. Pirma, jokiais patikimais įrodymais nebuvo patvirtinta, kad telefonu bendravo būtent jis (tokiu būdu patvirtinant ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymus), antra, būtent L. P. nurodė, kad M. B. išėjus į laisvę jis su juo tiesiogiai bendravo ir perdavinėjo jam pinigus.

715.10.

72L. P., E. B., D. A., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo veikas, parodymai negalėjo būti laikomi objektyviais ir vienareikšmiais jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodymais, nes nei L. P., nei E. B. ar D. A. nepatvirtino buvus susitarimą dėl nusikalstamo susivienijimo subūrimo ir organizavimo, taip pat buvus asmeninį suvokimą dėl buvimo tokio susivienijimo nariu. L. P. tiek dėl jo, tiek ir dėl išteisintojo M. B. davė vienodus parodymus, kad jie neva buvo pagrindiniai, su jais abiem buvo bendrauta telefonu numeriu, pavadintu „Lageris“, tačiau teismas nepaaiškino, kodėl, spręsdamas M. B. kaltės klausimą, šiais parodymais nesivadovauja, o spręsdamas jo kaltės klausimą, jais vadovaujasi. E. B. ir D. A. iš viso nenurodė, kad būtų jį pažinoję, bendravę ar vykdę (ar tik jo nurodymu vykdę) nusikalstamas veikas, kokiu nors būdu buvę jo kontroliuojami, tiesiogiai jam ar per kitus asmenis atsiskaitinėję dėl konkrečių lėšų (piniginių sumų) darant nusikalstamas veikas gavimo ir (ar) pan. Kitų, jų parodymus patvirtinančių, duomenų nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu surinkta nebuvo.

735.11.

74Nusikalstamo susivienijimo subūrimą ir tokios struktūros funkcionavimą teismai grindė ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais – asmens parodymo atpažinti protokolais ir parodymų patikrinimu vietoje, tačiau jie taip pat negalėjo būti laikomi tinkamais ir pakankamais, kokius nors savarankiškus BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius atitinkančiais ir juos patvirtinančiais įrodymais. L. P. jį atpažino dėl to, kad kartu su juo atliko bausmę ir buvo pažįstami, o ne dėl to, kad kartu būtų darę kokias nors nusikalstamas veikas. Parodymų patikrinimo vietoje atvejai, kai buvo nurodytos konkrečios vietos, kuriose buvo paimamos narkotinės medžiagos, įrodymu, neva patvirtinančiu jo kaltę, taip pat negalėjo būti laikomi, nes akivaizdu, kad L. P., kaip tiesiogiai dalyvavusiam darant nusikalstamas veikas, buvo žinomos ir atitinkamos jų vietos. Tuo tarpu jokiais duomenimis nepatvirtinta, kad apie tas vietas buvo žinoma ir jam (kasatoriui), kad tokios vietos buvo su juo suderintos ar jo paties nurodytos ir parinktos nusikalstamoms veikoms daryti. Taigi šios teismo išvados yra niekinės BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo inkriminavimo jam prasme.

755.12.

76Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir nurodė, kad neva parodymų atpažinimo protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo duomenys patvirtina tai, kad jis organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkiems nusikaltimams daryti, ir vadovavo jam, o kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys buvo jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavę tokio susivienijimo veikloje, tokia išvada buvo nurodyta tik formaliai. Nė vienas iš pirmiau nurodytų duomenų tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepatvirtina. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje aptardamas tariamą nusikalstamos veikos mechanizmą, tik abstrakčiai visur teigia, jog „išanalizavus byloje surinktus įrodymus“, nenurodydamas, kurie iš jų ir kaip konkrečiai neva patvirtina jo konkrečius veiksmus organizuojant nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovaujant. Minėta, kad organizatoriaus ir vadovo vaidmuo turi pasireikšti aiškiai ir tiksliai, tuo tarpu jo baudžiamojoje byloje šiuo klausimu yra daugiau abejonių nei pagrįsto įsitikinimo, o išvados yra grindžiamos prielaidomis. Šiuo atveju nepakako duomenų ne tik pripažinti jį organizavus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus, bet ir apskritai pripažinti jį dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip bendravykdžiui. Kad jokie savarankiški nusikalstamų veikų (neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) požymiai nebuvo nustatyti jo veiksmuose, patvirtina ir tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalis jam inkriminuota remiantis tik bendra taisykle, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu pripažintas asmuo kartu atsako su kitais dėl jų padarytų veikų įvykdymo. Kartu pažymėtina, kad akivaizdu, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neturėjo objektyvios galimybės padaryti jam inkriminuotą veiką.

775.13.

78Teikiant apeliacinį skundą jame buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino asmenų, įtariamų padarius BK 249 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, tarpusavio ryšių ir sąsajų: nenustatė, ar tokie asmenys yra pažįstami, kaip intensyviai (jeigu apskritai) tarpusavyje bendravo ir taip derino nusikalstamų veikų darymo detales, kokio tikslo kartu siekė, ar darydami nusikalstamas veikas jie gavo kokią nors bendrą naudą ir kaip ją pasidalijo. Baudžiamojoje byloje nenustatyta ne tik tai, kad jis būtų gavęs kokią nors naudą, bet ir apskritai jokios naudos gavimas. Taigi, esant duomenų, kad galbūt kiti asmenys disponavo narkotinėmis medžiagomis, liko nepaneigta tai, jog tokie asmenys (pripažinę kaltę nurodė priklausantys grupuotei, o ne susivienijimui) veikė kiekvienas savo interesais (dėl finansinės naudos), o ne siekdami bendrų tikslų. Be to, teismai nevertino nusikalstamą susivienijimą ir organizuotą grupę skiriančių ir juos siejančių požymių visumos, jų neatribojo tarpusavyje.

795.14.

80Baudžiamojoje byloje nepasisakyta liko ir dėl BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtino požymio – tiesioginės tyčios – jo veiksmuose buvimo. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas šiuo klausimu tik nurodė, kad teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad nusikalstamo susivienijimo požymiai byloje nustatyti, o apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusių, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų netyrė ir į juos neatsakė.

815.15.

82Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad, nesant pakankamai duomenų pripažinti jį kaltu padarius BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo ir pripažinti jį kaltu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nepripažinus jo kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir pripažinus jį BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo bendravykdžiu, turėjo būti nustatyti savarankiški tokios nusikalstamos veikos sudėties požymiai jo veiksmuose, tačiau tai padaryta nebuvo. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį būtina atskleisti ir kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, taip pat tai, kad asmuo suvokė, jog atitinkama medžiaga yra narkotinė, kokio – silpno ar stipraus – ji poveikio, pobūdžio, ar tai galbūt tik narkotinės medžiagos sudėtinė dalis – prekursorius, nustatyti, kokią konkrečią tyčią asmuo turėjo, t. y. kokį konkretų narkotinės medžiagos kiekį siekė įgyti. Šios aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos ir vertintos, nes, kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalis jam buvo inkriminuota formaliai, vertinant pagal kitų tariamame nusikalstamame susivienijime dalyvavusių ir atitinkamai už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltais pripažintų asmenų atliktus veiksmus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinus, jog pakankamų duomenų jo kaltei pagal BK 249 straipsnio 3 dalį pagrįsti baudžiamojoje byloje nėra, negalimas taptų ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimas, nes savarankiškų šios veikos požymių (aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis būtų žinojęs, kokius konkrečius veiksmus atlieka kiekvienas iš nuteistųjų, kokius konkrečių narkotinių medžiagų kiekius, iš ko šias medžiagas įgyja ir kam parduoda) jo veiksmuose nebuvo nustatyta. Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog visi nuteistieji būtų disponavę labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, todėl yra neaišku, kokiu pagrindu jam buvo inkriminuotas sunkiausią atsakomybę nustatantis BK straipsnis. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų kontroliavęs veiklą būtent tų asmenų, kurie, kaip nustatyta, disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, ir kad tokie veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, t. y. kad šiuos veiksmus apėmė ir jo tyčia. Priešingu atveju, konstatavus, kad egzistavo nusikalstamas susivienijimas, kiekvienas jo narys, nepriklausomai nuo konkretaus disponuoto narkotikų kiekio, turėtų atsakyti pagal sunkiausią atsakomybę už disponavimą didžiausiu tokių medžiagų kiekiu nustatantį BK straipsnį, nors yra akivaizdu, jog kiekvienas atvejis buvo vertinamas individualiai.

835.16.

84Apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu buvo keliamos abejonės dėl reikšmingiausiais laikytų įrodymų – dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų (L. P., E. B., D. A.) parodymų objektyvumo, teisėtumo – atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šiuos skundo argumentus nurodė, kad nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai vertinami bendra tvarka ir kad toks įrodymų šaltinis (būtent nurodytų asmenų parodymai) gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Šios baudžiamosios bylos kontekste minėta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. P. kaip liudytojo duotus parodymus dėl vieno iš kaltinamųjų M. B. teismas vertino kaip nepakankamus M. B. kaltei pagrįsti, tuo tarpu iš esmės tapačius M. B. parodymus dėl jo (kasatoriaus) jau laikė pakankamais ir jais vadovavosi nurodydamas, kad juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – parodymų atpažinti ir patikrinimo vietoje protokolai, dėl kurių įrodomosios reikšmės jau buvo minėta pirmiau. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į jo argumentus, susijusius su abejonėmis, kylančiomis dėl tokios situacijos, nutartyje tik nurodė, kad kiekvieno asmens kaltės klausimas byloje buvo sprendžiamas individualiai, teismui įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, todėl kitų išteisinimas šioje byloje savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks pats sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl jo. Kitų jo kaltės įrodymų, išskyrus nurodytus, baudžiamojoje byloje nėra. Duomenys, kuriais grindžiamas kitų nuteistųjų bendravimas, nusikalstamų veikų darymo aplinkybės, su juo nebuvo susiję, jų tarpusavio ryšys byloje nebuvo įrodytas ar nustatytas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, esminiais įrodymais laikydami nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymus ir jais grįsdami jo kaltę, nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų dėl tokių asmenų parodymų vertinimo, nors tokią praktiką savo sprendimuose formaliai ir nurodė (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008,

852K-276-976/2015, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016). Teismai neatsižvelgė į įstatymo reikalavimus šio pobūdžio duomenis vertinti atsakingiau, visapusiškiau, skiriant didesnį dėmesį jų patikimumui. Teismai išsamiai neišanalizavo atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį asmenų parodymų, duotų viso baudžiamojo proceso metu, neatsižvelgė į šių asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, neįvertino jų parodymų patikimumo ir nelygino su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl padarė neteisėtą ir neteisingą išvadą, kad yra pagrindas jais vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Teismai skundžiamuose nuosprendžiuose nevertino byloje esančių įrodymų taip, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. tiek atskirai, tiek ir jų visumos, byloje esančių duomenų nesusiejo į vientisą loginę grandinę, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymams akivaizdžiai teikė išskirtinį dėmesį ir reikšmę. Taigi baudžiamojoje byloje ne tik nebuvo pašalinti prieštaravimai, bet ir nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

865.17.

87Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, jog, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

885.18.

89Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jo pakartotinio prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės net nenagrinėjo, nors yra pagrindas manyti, kad „nesudarius galimybės pašalinti abejonių dėl ydingo baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo, susijusio su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymų vertinimu, byloje apskritai nebuvo įvertinta ir atsakyta į klausimą, ar asmenų, kurių parodymais teismas rėmėsi kaip esminiais nuteistųjų kaltės įrodymais, pastaruosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – prokurorui, apskritai buvo galima remtis kaip teisėtu įrodymu“. Pažymėtina, kad teismų praktikoje detalių šio klausimo išaiškinimų nėra, o apeliaciniame skunde visi su tuo susiję argumentai buvo aiškiai ir motyvuotai išdėstyti, nors nemotyvuotai atmesti.

906.

91Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė R. Janušytė prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl nuteistojo A. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį panaikinti ir nuteistąjį A. M. dėl šio kaltinimo išteisinti, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:

926.1.

93Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami A. M. kaltu padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, neišanalizavo šio nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį pagal šį BK straipsnį pripažino kaltu nepagrįstai ir formaliai. A. M. veiksmai neatitiko nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių – pastovaus ir funkcionalaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat jo veiksmuose nebuvo subjektyvaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje sudėties požymio – tiesioginės tyčios.

946.2.

95Esminiai nusikalstamo susivienijo požymiai yra pastovus ir funkcionalus dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nenustačius šių požymių nėra pagrindo konstatuoti asmens dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

966.3.

97Pastovus dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį.

986.4.

99Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nurodė, kad tai, jog A. M. ir jo sūnus nuteistasis R. M. kalbėjosi ne apie automobilio detales ar kurą, o apie narkotines medžiagas, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir operatyvinio sekimo metu užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolai, paties A. M. parodymai, kad 2011 metų pavasarį jam buvo pasiūlytas darbas palikinėti sutartose vietose paketus su narkotikais. Pažymėtina, kad A. M. su sūnumi R. M. nei susitikimų įkalinimo įstaigoje metu, nei pokalbių telefonu metu nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Dėl ribojamo bendravimo su artimaisiais A. M. su sūnumi R. M. įkalinimo įstaigoje matėsi tik vieną kartą. Nuteistasis R. M. 2014 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino (ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi), kad jo ir tėvo pokalbiai buvo išimtinai buitinio pobūdžio – daugiausia buvo kalbėta apie jo (nuteistojo R. M.) sutuoktinei priklausančio automobilio, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį, remontą. A. M. rūpinosi šio automobilio remontu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis R. M. telefonu iš pataisos namų bendravo su visais šeimos nariais: su žmona A. R., vaikais, tėvu, seneliu J. M. (J. M.).

1006.5.

101Pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pas A. M. nebuvo rastas nė vienas iš mobiliojo ryšio telefono numerių, su kurių abonentais neva buvo kalbėta apie „5 kilometrą“. Tiek A. M., tiek R. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. M. dėl sunkios materialinės padėties ketino išvykti dirbti į Ispaniją ir jam buvo reikalingi pinigai kelionei, dėl to jis perpardavinėjo benziną, o „5 kilometre“ turėjo susitikti su asmenimis, norėjusiais jo įsigyti. Iš transporto priemonės „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. M. kelio Trakai–Semeliškės 5 kilometre, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos eksploatacijai naudojamas benzinas. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. M. parodymus apie pokalbius su tėvu dėl automobilio detalių, skirtų jo sutuoktinei priklausančio automobilio remontui, ir apie 5 kilometrą dėl kuro pardavimo, A. M. planuojant išvykti gyventi į Ispaniją ir išpardavinėjant turtą, nepagrįstai įvertino kaip jo gynybinę poziciją, taip kartu siekiant sušvelninti ir A. M. teisinę padėtį.

1026.6.

103Tai, kad A. M. veiksmuose nebuvo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio, patvirtina liudytojas L. P., kuris teisiamajame posėdyje nors ir nurodė, jog A. M. tiekė narkotines medžiagas kitiems grupės nariams per savo sūnų R. M., be kita ko, koordinavusį jo veiklą, tačiau negalėjo paaiškinti, kokia schema vyko narkotinių medžiagų parūpinimas, liudytojas A. M., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, iš kokių asmenų A. M. gavo narkotines medžiagas, ir nors liudytojas A. M. parodė, kad A. M. grupės nariams narkotines medžiagas tiekė koordinuojamas savo sūnaus R. M., tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių objektyvių įrodymų ar neginčijamų argumentų, kuriais rėmėsi. Kartu pažymėtina, kad liudytojas L. P. nurodė skirtingas susipažinimo su A. M. aplinkybes: iš pradžių nurodė, jog jį su A. M. supažindino A. K. Lazdynų mikrorajone Vilniuje, o vėliau jau teigė, jog jie susipažino Trakuose. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių parodymų neįvertino kritiškai ir nenurodė, kodėl juos atmeta.

1046.7.

105Be to, pažymėtina, kad atsitiktinis asmens prisijungimas prie nusikalstamo susivienijimo daromos konkrečios veikos, atskiras jo veiksmas susivienijimo naudai teismų praktikoje paprastai nėra laikomas pakankamu išvadai apie šio asmens pastovius ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais. A. M. 2014 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paketus sutartose vietose palikdavo 1–2 kartus per savaitę, iš viso apie 10 kartų, t. y. atliko pavienius nusikalstamus veiksmus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad A. M. iki 2011 metų balandžio–gegužės mėnesio iš vienos slėptuvės į kitą perdavinėjo narkotines medžiagas ir pinigus, iš viso ne mažiau kaip 25 kartus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose dėl šios aplinkybės nepasisakė ir prieštaravimų nepašalino.

1066.8.

107Funkcionalus dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip asmens veikimas ar įsipareigojimas veikti nusikalstamo susivienijimo interesais ne stichiškai, o turint tam tikrą vaidmenį (vadovaujamąjį ar vykdomąjį) arba užduotį; galimi tiek pastovūs, tiek besikeičiantys vaidmenys ir užduotys.

1086.9.

109Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių vaidmenų ar užduočių nusikalstamame susivienijime pasiskirstymą; A. M. niekas nepaskyrė tam tikro vaidmens, ir jis pats savęs niekada neidentifikavo kaip asmens, atliekančio vykdomąjį ar vadovaujamąjį vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, – tik paprašytas jis kelis kartus nuvežė ir paliko paketus nurodytose vietose, tačiau jokių užduočių neatliko, vaidmenų neprisiėmė. Vienintelis L. P. nurodė save identifikavęs kaip nusikalstamo susivienijimo narį, tačiau jis neturi teisinio išsilavinimo, dėl to savaime savęs priskyrimas vienam ar kitam vaidmeniui yra nereikšmingas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių išvadas apie nusikalstamo susivienijimo struktūrą kaip vieną esminių nusikalstamo susivienijimo požymių.

1106.10.

111Kartu pažymėtina, kad inkriminuojant BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta ir įrodyta, jog nusikalstamo susivienijimo veiklos dalyvis suvokia, kad jis dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip jos narys, ir nori taip veikti. Sprendžiant, ar asmuo suvokė esąs susivienijimo narys, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į bendrą „fondą“, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose, praleisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepagrindė tiesioginės tyčios buvimo A. M. veiksmuose.

1126.11.

113Kad A. M. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, patvirtina tai, kad: 2011 metų pavasarį pasiūlius darbą palikinėti paketus nurodytose vietose, A. M. nesiteiravo asmens, vardu S., dėl jo turinio; A. M. neturėjo ryšių su kitais baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis; viso baudžiamosios bylos proceso metu A. M. tvirtino, jog A. G., V. S., V. A. nepažįsta; nuteistoji G. Š. 2014 m. gegužės 16 d. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. matė tik vieną kartą, kai jis jai atvežė daiktus, norėdamas juos perduoti; baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie bendrus grupuotės narių susitikimus ar susirinkimus, kurių metu neva buvo derinami nusikalstami veiksmai, – liudytojas L. P. 2013 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu parodė neprisimenantis, kad tokie susitikimai būtų vykę. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra neginčijamų duomenų apie pinigų įnešimą į bendrą „fondą“ ir naudojimąsi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose. A. M. nuosekliai teigė, kad pinigų iš L. P. ar kitų asmenų nėra gavęs. Vienintelis liudytojas L. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kalbėjo apie „bendrą kasą“, tačiau šie jo parodymai nenuoseklūs, iš jų neaišku, iš kokių lėšų bendras „fondas“ buvo kaupiamas ir kaip dalijamas. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepasisakė dėl A. M. į bylą pateiktos asmeninės banko sąskaitos išrašo kaip įrodymo, pagrindžiančio pirmiau nurodytus argumentus.

1146.12.

115A. M. yra nuteistas vadovaujantis deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, nesant tiesioginių ir jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Telefoninių pokalbių išklotinės tiesiogiai neatskleidžia, kad buvo kalbėta apie narkotines medžiagas, – pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė savo iniciatyva. Be to, abejonių dėl skundžiamų teismų sprendimų pagrįstumo kelia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. B. nusikalstamus veiksmus, konstatavo, kad L. P. parodymai yra nenuoseklūs ir nepatvirtina, jog M. B. įvykdė inkriminuotus nusikaltimus, todėl jį išteisino. Tuo tarpu, vertindamas A. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas patikėjo L. P. parodymais ir jais grindė A. M. kaltę.

1166.13.

117Baudžiamojoje byloje nebuvo laikytasi ir BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų, t. y. teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir rėmėsi nepatikimais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymų patikimumą, neatsižvelgė į liudytojų asmenybes ir jų suinteresuotumą bylos baigtimi.

1186.14.

119Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojo L. P. baudžiamosios bylos proceso metu duoti parodymai yra patikimi. Minėta, kad nors liudytojas L. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, ir nurodė, jog A. M. tiekė narkotines medžiagas kitiems grupės nariams per savo sūnų R. M., kuris, be kita ko, koordinavo ir jo veiklą, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kokia buvo narkotinių medžiagų parūpinimo schema; be to, nurodė skirtingas susipažinimo su A. M. aplinkybes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių liudytojo L. P. parodymų neįvertino kritiškai ir nenurodė, kodėl juos atmeta.

1206.15.

121Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. S. baudžiamosios bylos proceso metu duoti parodymai yra patikimi. Pažymėtina, kad V. S. buvo bendrakaltinamasis, todėl jo, kaip ir liudytojo L. P., parodymus turėjo patvirtinti kiti įrodymai, gauti iš kitų šaltinių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrakaltinamieji dėl melagingų parodymų davimo nebuvo prisiekę. Pažymėtina, kad vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų, nes jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nepatikrino nurodytų asmenų parodymų patikimumo.

1226.16.

123Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo ikiteisminio tyrimo metu išreikšto prisipažinimo, kad jis savo namuose laikė narkotines medžiagas, ir 2014 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu išreikšto gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nurodant padarius išvadas dėl savo elgesio, taip pat to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką – parodymų patikrinimo vietoje jis nurodė vietas, kuriose paimdavo ir palikdavo narkotines medžiagas ir pinigus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko esminių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, nors ir neigiant kitas neesmines aplinkybes, laikomas taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Taigi šiuo atveju buvo (ir yra) visos BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos skirti A. M. ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

1246.17.

125Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog A. M. anksčiau buvo teistas, nors teistumas už šį nusikaltimą ir yra išnykęs, vertinant naujai padaryto nusikaltimo kontekste, jį charakterizuoja neigiamai, taip iš esmės paneigdamas teistumo išnykimo instituto esmę (t. y. tai, kad teistumui išnykus asmuo tampa nebepavojingas visuomenei).

1266.18.

127Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad aplinkybės, jog A. M. tėvas sunkiai serga ir jam reikalinga priežiūra, nėra pagrindo vertinti kaip turinčios įtakos bausmei skirti. A. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jo tėvui yra diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, sąmonės netekimo epizodai. Dėl sunkios tėvo sveikatos būklės jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymėtina, kad A. M. yra vienturtis sūnus – kitų artimųjų, galinčių prižiūrėti tėvą, nėra. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik A. M. iniciatyva ir lėšomis iki šiol rūpinamasi senyvu tėvu. Teismui nepagrįstai atsisakius šią aplinkybę laikyti reikšminga ir turinčia įtakos bausmei skirti, yra sudarytos sąlygos neproporcingai pažeisti garbaus amžiaus pensininko jo tėvo teises ir teisėtus interesus, nes A. M. atliekant jam paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę nebus pasirūpinta sergančiu tėvu.

1286.19.

129Skiriant A. M. bausmę yra svarbu ir tai, kad jam yra diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija (kairiojo skilvelio hipertenzija), dažnos hipertenzinės krizės (labai didelės rizikos grupė), antro tipo cukraligė, dislipidemija, apatinių galūnių obliteruojanti aterosklerozė, abipusė femoralinių arterijų okliuzija, lėtinė kojų išemija, 2A stadija (VšĮ Centro poliklinikos 2016 m. birželio 15 d. išduotas medicinos dokumentų išrašas (siuntimas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismo posėdyje). Dėl šių A. M. diagnozuotų lėtinių ir lėtai progresuojančių ligų jam reikalingas pastovus gydymas, gydytojų specialistų kontrolė. Jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nebus sudarytos sąlygos tinkamai pasirūpinti sveikatos būkle, vartoti visus medikų nurodytus medikamentus.

1306.20.

131Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, A. M. charakterizuojančius duomenis ir skundžiamame nuosprendyje plačiau nepakomentavęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo argumentų, jam paskyrė netinkamą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, be pirmiau nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų atlikimo praėjo kone šešeri metai ir per tą laiką nebuvo nustatyta, kad A. M. būtų padaręs kokius nors kitus teisės pažeidimus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai G. Š., pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teista, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neregistruota priklausomybės ligų centre ir neįtraukta į psichiatrinę įskaitą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tapačias aplinkybes įvertino skirtingai, nes baudžiamojoje byloje nenustatyta nei nuteistosios G. Š., nei A. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, dėl išnykusio teistumo A. M. laikomas nebepavojingas visuomenei, nėra charakterizuojamas neigiamai, nėra registruotas priklausomybės ligų centre ir įtrauktas į psichiatrinę įskaitą. Be to, A. M. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs vieną labai sunkų, BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą, nusikaltimą, o dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu nepagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės esant tapačioms aplinkybėms skirtingai įvertino dviejų nuteistųjų pavojingumą ir dėl to nepagrįstai A. M. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

1326.21.

133Šių argumentų kontekste reikšminga ir tai, kad A. M. tik įkalbėtas asmens, vardu S., ir pastūmėtas itin sunkios finansinės padėties bei norėdamas užsidirbti kelionei į užsienį ėmėsi palikinėti paketus su narkotinėmis medžiagomis. Paketus su narkotinėmis medžiagomis paliko iš viso apie 10 kartų. Jis neveikė versliškai, nelaikė savęs nusikalstamo susivienijimo nariu. Be to, kaip minėta, A. M. diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, dėl to jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, jis taip pat rūpinasi senyvo amžiaus sunkiai sergančiu tėvu ir užtikrina jo priežiūrą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo pavojingumas. Pirmiau nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi, atsižvelgiant į A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigtina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių tikslinga A. M. paskirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta BK 249 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies sankcijose. Baudžiamosios atsakomybės paskirtį atitiktų, bendrosios ir specialiosios prevencijos įgyvendinimą užtikrintų ir humaniškumo principą įgyvendintų su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

1347.

135Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė R. Janušytė prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl nuteistojo R. M. panaikinti ir jį išteisinti arba pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus pakeisti ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:

1367.1.

137Teismai baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ir nevisapusiškai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

1387.2.

139R. M. kaltė dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymo iš esmės grindžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleisto L. P., ikiteisminio tyrimo pareigūno A. M., apklaustų kaip liudytojų, parodymais, susirašinėjimu iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. R. M. ir A. M. pokalbiu telefonu. Kitų duomenų, patvirtinančių R. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, kuriais būtų grindžiamas jam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, nėra.

1407.3.

141Vertinant liudytojo L. P. parodymus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į jo procesinį statusą ir suinteresuotumą proceso baigtimi. Būtina įvertinti tai, kad šis liudytojas pats buvo įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį kaip „padėjęs atskleisti“ šio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. Be abejo, vien tik tai, kad buvęs įtariamasis bendradarbiauja su kaltinimo šalimi ir duoda kaltinimo poziciją grindžiančius ir kitus kaltinamuosius kaltinančius parodymus, savaime dar nereiškia, kad tokio asmens parodymai yra nepatikimi, tačiau tokia situacija įpareigoja teismą tokio asmens parodymus tikrinti itin atidžiai ir kruopščiai, kadangi tokių asmenų savarankiškumas visada kelia pagrįstų abejonių. Bendradarbiaujančio su teisėsaugos institucijomis asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, bet vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys; patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės reikalavimai suponuoja pareigą teismui, vertinant tokio nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto buvusio įtariamojo parodymus, ne tik atsižvelgti į jo procesinį statusą, tačiau ir juos vertinti itin preciziškai, pašalinant bet kokius, net ir mažiausius, prieštaravimus ir abejones, o to nepadarius, jas vertinti kaltinamojo naudai. Kartu pažymėtina, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje, pasisakydamas dėl šio ir kitų nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu atleistų liudytojų parodymų patikimumo, ir nurodė, kad jais remiasi tik tiek, kiek juos pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, tačiau vertinant kitų įrodymų, kuriais grindžiama R. M. kaltė, savarankiškumą ir įrodomąją reikšmę matyti, kad toks teismo argumentas yra formalus, nes tik L. P. parodymų pagrindu kiti įrodymai (tokie kaip susirašinėjimas SMS žinutėmis) apskritai laikyti įrodančiais R. M. kaltę.

1427.4.

143Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, grįsdami R. M. kaltę L. P. parodymais, neatsižvelgė į jo parodymų nenuoseklumą ir nepašalino kylančių abejonių, t. y. neįvertino jų patikimumo ir turinio įrodomosios reikšmės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino šio liudytojo parodymus, suteikdami jiems išskirtinę įrodomąją reikšmę.

1447.5.

145Kaip matyti iš kasaciniame skunde cituojamų liudytojo L. P. parodymų, kuriais grindžiamas ir apkaltinamasis teismo nuosprendis, L. P., duodamas parodymus apie labai sunkaus, BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodyto, nusikaltimo padarymą, savo dalyvavimą tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jam pavedamas užduotis, gautus nurodymus, susivienijimo narių tarpusavio komunikaciją, nurodė, kad nurodymus jam davė M. B. ir R. Š., kuriems jis ir atsiskaitydavo, ir tik vienoje savo parodymų vietoje jis parodė, kad „Lageris“, su kuriuo jis turėdavo derinti savo veiksmus ir už juos atsiskaityti, buvo ne tik M. B., R. Š., bet ir jis. Taigi net ir šis liudytojas daugiau nenurodė, kad R. M. būtų davęs jam kokius nors nurodymus, kad jis būtų su juo derinęs kokius nors savo nusikalstamus veiksmus. Priešingai, L. P. dėl bendravimo su kitu kaltinamuoju – R. M. tėvu A. M., kuris neva veikė pagal R. M. nurodymus, parodė, kad juos supažindino visai kiti asmenys, kad R. M. nekontroliavo ir nekoordinavo jo bendravimo su A. M. ar tuo labiau kitais asmenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. P., duodamas parodymus apie tariamo nusikalstamo susivienijimo hierarchinę struktūrą, nurodydamas, kuris narys po ko eina ir kas yra „virš“ jo, nenurodė nei R. M. užimamos padėties, nei svarbos jo aptariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

1467.6.

147Minėta, kad tik vienoje parodymų vietoje, nurodydamas, kas yra „Lageris“, L. P. kalba apie tai, kad tai ne tik M. B. ir R. Š., bet ir R. M., tačiau tokie jo parodymai, vertinant kitų jo nurodomų aplinkybių kontekste, akivaizdu, yra ne tik nenuoseklūs, bet ir paneigti jo paties. L. P. nurodė, kad įkalinimo įstaigoje („Lageryje“) visus nurodymus jam davė tik M. B. ir R. Š., jie jam pasakojo apie savo planus laisvėje neva užsiimti narkotikų platinimu. Duodamas parodymus apie tai, kas naudojosi telefonu, kuriuo jam iš „Lagerio“ buvo siunčiami nurodymai, L. P. parodė, kad tuo telefonu naudotis galėjo tik M. B. arba R. Š. Taigi iš L. P. parodymų neaišku nei kaip pasireiškė R. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei kokį vaidmenį jis šioje veikloje užėmė, jei jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, nei L. P. taip pat būnant joje, nei jam išėjus iš jos nedavė jokių nurodymų, užduočių, nesupažindino su kokiais nors asmenimis, neaptarinėjo jokių planų ir net, pagal jo paties parodymus, neturėjo jokios galimybės naudotis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo su juo, jam jau būnant laisvėje, bendravo „Lageris“. Dėl to akivaizdu, kad, net ir neatsižvelgiant į šio liudytojo procesinę padėtį, jo duodamų parodymų akivaizdų „derinimą“ prie žinomų bylos aplinkybių, ir net griežtai nevertinant jo parodymų turinio nenuoseklumo, jo nurodytos aplinkybės neįrodo jokių konkrečių R. M. atliktų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip labai sunkaus nusikaltimo padarymas, t. y. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

1487.7.

149L. P. parodymai yra ir vienas esminių įrodymų šaltinių, kuriais grindžiama R. M. kaltė dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino. Pažymėtina, kad ir ši jo parodymų dalis kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

1507.8.

151Vertinant šią L. P. parodymų dalį vienas esminių momentų, į kuriuos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė, yra veikos padarymo laikas. Pagal kaltinimą ir R. M., ir A. M. buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad nuo 2010 metų vasaros, tiksliau nenustatytu laiku, vykdydami R. Š. nurodymus ir paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Ne mažiau svarbus ir L. P. išėjimo iš įkalinimo įstaigos laikas – 2010 m. rugpjūčio 3 d., kitaip tariant, 2010 metų vasara. Taigi šis kaltinimo liudytojas nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje girdėjo, kaip R. M. neva duodavo nurodymus savo tėvui A. M. dėl narkotinės medžiagos heroino, derindavo su juo šios narkotinės medžiagos tiekimo klausimus.

1527.9.

153Teismas nurodo neturintis pagrindo abejoti pirmiau nurodytais liudytojo L. P. parodymais, tačiau, be jau minėtų niuansų, susijusių su jo kaip buvusio bendraįtariamojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, statuso, yra dar mažiausiai dvi aplinkybės, sudarančios pagrįstą pagrindą abejoti jo parodymų patikimumu. Pirma, byloje nėra duomenų, kad L. P. iš tiesų girdėjo R. M. pokalbius su A. M., kurių metu jie neva derino narkotinės medžiagos tiekimo ar platinimo detales, koks buvo konkretus šių pokalbių turinys, jų laikas. L. P. nedetalizavo, ar tie pokalbiai vykdavo girdint kitiems asmenims ar pašaliniams nedalyvaujant, ar jie vykdavo atviru ar užmaskuotu tekstu, koks buvo jų turinys, kiek tokių pokalbių jis girdėjo ir kaip dažnai jie vykdavo. Neaišku, kokius konkrečius epizodus jis neva girdėjo, be to, jis nenurodė jokių detalių, kurios galėtų konkretizuoti jo parodymus ir leistų susieti juos su konkrečiais nusikalstamų veikų epizodais. Taigi byloje liko neaišku ne tik tai, kokiomis aplinkybėmis L. P. šiuos pokalbius girdėjo, jų turinys, kitos detalės, svarbios pripažįstant asmenį kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo tokio įrodymo pagrindu, bet ir tai, kokias konkrečias R. M. inkriminuoto BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo įrodinėtinas aplinkybes minėti L. P. parodymai pagrindžia. Antra, atsižvelgiant į tai, kad tariamo nusikalstamo susivienijimo veikla prasidėjo 2010 metų vasarą, o L. P. iš įkalinimo įstaigos išėjo, kaip minėta, 2010 m. rugpjūčio 3 d., lieka neaišku, ar jis apskritai turėjo bent teorinę galimybę girdėti R. M. pokalbius su A. M., kuriuose neva buvo derinami heroino tiekimo ir platinimo klausimai. Vis dėlto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams tai nesukėlė abejonių ir nesukliudė L. P. parodymų vertinti kaip patikimų ir jais grįsti R. M. kaltę. Teismai nurodo, kad L. P. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, todėl nėra pagrindo jais netikėti, tačiau, kaip matyti, dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos šių parodymų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Net ir teismų pripažintas įrodymas – pokalbis telefonu su A. M. – patvirtina tik R. M. bendravimą su A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po L. P. išėjimo iš įkalinimo įstaigos.

1547.10.

155Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės ne tik sudaro pagrindą abejoti L. P. parodymų dėl R. M. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą patikimumu, bet ir apskritai paneigia jo versiją dėl R. M. veiksmų derinant narkotinės medžiagos tiekimo klausimus su A. M..

1567.11.

157Teismai R. M. kaltę grindė ir kaip liudytojo apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno A. M. parodymais. Kaip matyti iš kasaciniame skunde cituojamų A. M. parodymų, jis, būdamas asmuo, atlikęs ikiteisminį tyrimą ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, vis dėlto, be „savo nuomonės“ ir „asmenų, kurie sutiko bendradarbiauti“, t. y. to paties liudytojo L. P., parodymų, nenurodė jokių savarankiškų, patikimų duomenų, kuriais būtų galima grįsti R. M. kaltę.

1587.12.

159Pažymėtina, kad nors liudytojas A. M., duodamas parodymus, ir nurodė, kad A. M. veikė „sūnaus“ nurodymu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys, be aptartų L. P. parodymų, šio jo teiginio nepatvirtina. Be to, A. M. mini R. M. pokalbį apie transporto priemonę su tėvu, kurį įvardija kaip užšifruotą, ir teigia, kad jame buvo derinamas narkotinės medžiagos heroino tiekimo klausimas. Net ir manant, kad šiame pokalbyje iš tiesų buvo kalbama apie narkotines medžiagas, pažymėtina, kad, be jo, kaip minėta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. M. disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ar jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje faktą. Liudytojo A. M. parodymuose, be jo prielaidų, grįstų ne konkrečiais faktiniais duomenimis, o L. P. parodymais, jo spėjimais apie sekto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojus, nėra jokių konkrečių faktų, kurie, vertinant juos byloje esančių įrodymų kontekste, pagrįstų R. M. kaltę. Maža to, nors nuosprendyje nurodyta, kad šio liudytojo parodymai patvirtina R. M. kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, be jau minėtų prielaidų, kad jis duodavo nurodymus savo tėvui A. M., A. M., duodamas parodymus apie tariamo nusikalstamo susivienijimo narius, hierarchiją, nieko neparodė apie kokius nors R. M. atliktus veiksmus, jo konkretų atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotą elgesį, kuris duotų pagrindą spręsti klausimą apie jo dalyvavimą tokio lygmens nusikalstamame darinyje kaip nusikalstamas susivienijimas ar kitų nusikalstamų veikų atlikimą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors A. M. ir nurodė, jog mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi ir R. M., ir R. Š., tačiau atsakydamas į klausimus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šis numeris priklausė R. Š. Taigi taip ir liko neaišku, kas naudojosi nurodytu mobiliojo ryšio telefonu, kaip priemone perduoti nurodymus laisvėje esantiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams.

1607.13.

161Teismai R. M. kaltę padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus grindė ir susirašinėjimu iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. ir A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. pokalbiu telefonu.

1627.14.

163Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje ištirtais ir pirmiau aptartais įrodymais nebuvo neginčijamai nustatyta, kad R. M. apskritai naudojosi nurodytu telefono numeriu ar tuo labiau kad rašė iš jo kokias nors SMS žinutes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytu telefono numeriu galbūt naudojosi R. Š. ir M. B. Jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys ne tik kad nesudaro pagrindo teigti, jog R. M. naudojosi šiuo telefono numeriu, bet ir neleidžia apskritai identifikuoti konkrečių asmenų, rašiusių SMS žinutes su nurodymais dėl narkotinių medžiagų tiekimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nei L. P., nei kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas A. M., duodami parodymus apie tariamo nusikalstamo susivienijimo veikimo schemą, nenurodė, kad iš minėto telefono numerio R. M. būtų kam nors siuntęs kokius nors nurodymus. L. P. apskritai nurodė, kad šiuo telefono numeriu galėjo naudotis tik R. Š. ir M. B.. Be šių liudytojų parodymų, nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie konkrečius asmenis, rašiusius SMS žinutes. Taigi teismo išvados apie tai, kad nurodytu telefono numeriu naudojosi R. M., kad jis siuntė kokias nors SMS žinutes, neturi jokio faktinio pagrindo, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai ir yra ne kas kita kaip prielaidos, kuriomis teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

1647.15.

165Vienu iš įrodymų, pagrindžiančių R. M. kaltę tiek dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tiek dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, teismai laikė R. M. ir A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. pokalbį telefonu, kurio metu buvo kalbamasi apie automobilį ir kurą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šio pokalbio metu užšifruotai buvo kalbama apie narkotinės medžiagos tiekimo aplinkybes. Tai, anot teismo, patvirtina ir paties A. M. parodymai apie vietą, kuri, jam sutikus užsiimti narkotinių medžiagų pristatymu, jo teigimu, jam buvo parodyta kaip narkotinės medžiagos palikimo vieta. Tačiau A. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su R. M. niekada nederino jokių aplinkybių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. R. M. taip pat davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. pokalbis buvo apie automobilį; baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai šios versijos nepaneigė. Kita vertus, net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, vien ši aplinkybė nėra pakankamas įrodymas konstatuoti asmens kaltę įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo teismas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. M. narkotine medžiaga disponavo veikdamas pagal R. M. nurodymus. Dėl to nesant kitų įrodymų, pakankamų bent minimaliai pagrįstai išvadai dėl R. M. kaltės disponuojant labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, teismo išvados yra ne kas kita, kaip netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo nulemtos prielaidos.

1667.16.

167Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, akivaizdu, kad jos neatitinka baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, leidžiančių nustatyti pačią pavojingiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą.

1687.17.

169Pažymėtina, kad, vadovaujantis vien BK 25 straipsnio 4 dalyje išvardytais formaliais nusikalstamo susivienijimo požymiais, iš principo yra neįmanoma atriboti nusikalstamo susivienijimo nuo panašios bendrininkavimo formos – organizuotos grupės, todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra beveik visais atvejais, kai nusikaltimą padaro trys ir daugiau asmenų, kuriuos sieja kokie nors ryšiai ir pasirengimas daryti nusikaltimą, nueina lengviausiu keliu – visiems inkriminuoja dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Teisiškai teisingai nustatyti bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą – galima tik kompleksiškai analizuojant BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio nuostatas. Nusikalstamas susivienijimas yra išskirtinė bendrininkavimo forma, nes vien jau dalyvavimas tokiame susivienijime, net ir nepadarius jokio savarankiško nusikaltimo, yra labai sunkus nusikaltimas. Dėl to tam, kad būtų galima konstatuoti šią bendrininkavimo formą, būtina nustatyti, kad bendrininkai, siekdami padaryti vieną ar kelis nusikaltimus, yra subūrę tokio organizuotumo lygmens nusikalstamą grupę, jog vien dalyvavimas šios grupės veikloje, vien savo pajėgų pajungimas bendram nusikalstamam tikslui yra toks pavojingas ir žalingas visuomenei, kad vien už prisijungimą prie tokios grupės galima skirti laisvės atėmimą iki penkiolikos metų.

1707.18.

171Vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių objektyviai atriboti atskiras nusikalstamas veikas ir jas suklasifikuoti į tam tikras grupes, yra nusikalstamos veikos. Kiekvieno nusikaltimo pavojingumas ir pasireiškia tuo, kad valstybė nustato vertingiausius teisinius gėrius, kuriems suteikia didžiausią apsaugą baudžiamosios teisės normomis. BK 249 straipsnis yra įtvirtintas BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“. Šiame skyriuje įtvirtintų nusikaltimų rūšinis objektas – visuomenės saugumas, kuris suprantamas kaip bendras poreikis gyventi saugioje visuomeninėje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui. Grėsmė visuomenės saugumui paprastai siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei, neapibrėžtai žmonių grupei. Bet kuri nusikalstama veika, net ir baudžiamasis nusižengimas, padaro žalą atskiro asmens, o kartu ir visuomenės nario saugumui, tačiau tik išskirtinės veikos sukelia pavojų didelei visuomenės daliai. Būtent tokios išskirtinės veikos ir yra įtvirtintos BK XXXV skyriuje. Pažymėtina, kad šiame BK skyriuje yra išvardytos tik tokios veikos, nuo kurių gali nukentėti neapibrėžtas visuomenės narių ratas. Dėl to ir nusikalstamas susivienijimas turi būti tokio lygmens nusikalstama grupė, kurios vien egzistavimas tiesiogiai kelia grėsmę visuomenės ir valstybės funkcionavimui, kurio aukomis gali tapti bet kuris neapibrėžtas visuomenės narys.

1727.19.

173Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad nustatant nusikalstamo susivienijimo buvimą negalima remtis vien tik formaliaisiais BK išvardytais požymiais, būtina analizuoti ir daug neformaliųjų požymių ir tik išsamios analizės pagrindu vertinti, ar konkreti nusikalstama grupė yra pasiekusi išimtinį pavojingumo visuomenei lygmenį. Vieni iš svarbiausių neformaliųjų požymių yra hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar bausmėmis, periodiškas susirinkimų rengimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų naudojimas naujiems nusikaltimams daryti ir pan. Tarptautiniai teisės aktai įpareigoja valstybes kriminalizuoti pavojingiausią bendrininkavimo formą, tačiau juose keliami papildomi būtini nusikalstamo susivienijimo požymiai, kurie nėra įtraukti į mūsų BK 25 straipsnio 4 dalies nuostatas, pvz., Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. spalio 24 d. pagrindų sprendime 2008/841/TVR „Dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu“ nurodyta, kad turi būti baudžiamas tik struktūrą turintis susivienijimas.

1747.20.

175Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad iš viso buvo koks nors vientisas ir pastovus asmenų junginys, kuris būtų buvęs suburtas būtent nusikalstamų veikų darymo tikslams. Nė vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų (išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistus L. P., E. B., D. A., kurių parodymų įrodomoji reikšmė abejotina) nenurodė buvus kokį nors nusikalstamą junginį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis kaltinamųjų, tarp jų ir dalis su teisėsauga bendradarbiavusių asmenų, apskritai vieni kitų nepažinojo, baudžiamojoje byloje nenustatyti jų tarpusavio ryšiai ir tuo labiau pastovumas ar hierarchija. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir R. M. ryšių su laisvėje buvusiais asmenimis, kurie nuosprendyje įvardijami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, išskyrus R. M. tėvą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. M. nepažinojo nė vieno iš kaltinamųjų, išskyrus savo tėvą ir asmenis, su kuriais atliko laisvės atėmimo bausmę, t. y. R. Š., M. B. ir L. P.. Dauguma teisme apklaustų asmenų taip pat nepažinojo vieni kitų, arba jei ir žinojo vieni kitus, tai jų nesiejo jokie tarpusavio ryšiai. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių negalima ne tik daryti išvados, kad baudžiamojoje byloje kaltinami asmenys bendrininkavo, darydami nusikalstamas veikas, bet ir konstatuoti buvus tokią pavojingą bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą.

1767.21.

177Nors skundžiamame nuosprendyje ir konstatuota, kad nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo renkamos į vieną kasą ir jas rinko, vedė apskaitą, R. Š. nurodymu paskirstydavo G. Š., tačiau baudžiamojoje byloje, be L. P. parodymų apie tai, kad jį sulaikius jam buvo pasamdytas gynėjas, kurio jis atsisakė, nėra duomenų, kad kaltinamieji iš tiesų būtų turėję kokį nors bendrą piniginį fondą, kad bendroms nusikalstamoms reikmėms naudotų nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus, pvz., kad už bendras lėšas būtų perkamos transporto priemonės, ryšio priemonės, įrankiai, narkotinės medžiagos, kad bendromis lėšomis būtų remiami teisėsaugos sulaikyti grupės nariai ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats L. P., pasakodamas apie bendrą kasą, vis dėlto nurodė, kad jis savo uždarbio dalies į ją neduodavo. Taigi lieka neaišku, kas apskritai duodavo pinigus į neva buvusią bendrą kasą ir kokiu būdu tai vykdavo. Net ir tuo atveju, jeigu R. Š. motina jo nurodymu vedė kokių nors lėšų apskaitą, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo konstatuota, kad jos tvarkomi pinigai yra laikytini bendra kasa BK 249 straipsnio prasme.

1787.22.

179Pabrėžtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti ne tik formalius baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet ir subjektyviuosius požymius, tarp jų ir kaltę. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje padaromas tik tiesiogine tyčia. Susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimą, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, ir norą taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš trijų ir daugiau narių, nusikalstamos veiklos nuolatinį, o ne atsitiktinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas (bent vieną veiką), kurios priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Jeigu asmuo, objektyviai veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, nesuvokia savęs kaip susivienijimo nario, būtinos šiam nusikaltimui tyčinės kaltės nėra. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromu nusikaltimu, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė nuolatinius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į bendrą „fondą“, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiomis situacijomis, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan.

1807.23.

181Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, be abstrakčių spėjimų apie R. M. tariamą naudojimąsi „Lagerio“ mobiliuoju telefonu, nenuoseklių ir neišsamių L. P. parodymų, nėra objektyvių duomenų, kad jis apskritai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jis sieja save su tam tikra nusikalstama organizacija ar kokiais nors jo nariais. Be bausmės atlikimo su kitais kaltinamaisiais ir giminystės ryšių su A. M., jokios sąsajos su kaltinime nurodytais asmenimis R. M. nesieja. Teismas, kaip matyti, subjektyviojo padarytos nusikalstamos veikos požymio tiesioginės tyčios nenustatinėjo, nuosprendyje nenurodė, kokie konkretūs R. M. veiksmai teismui leido padaryti išvadą, kad kasatorius laikė save nusikalstamo susivienijimo nariu, kokie veiksmai įrodo jo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime kaltę, – teismas tiesiog preziumavo šį būtinąjį BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymį.

1827.24.

183Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, be prielaidų apie R. M. kontroliuojamus A. M. veiksmus, nenustatyta, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, nukreiptus nusikalstamo susivienijimo tikslams pasiekti, taip pat tai, kad jis turėjo kokias nors nuolatines funkcijas, konkretų vaidmenį. Pažymėtina, kad nė vienas baudžiamojoje byloje apklaustas asmuo neparodė, kad R. M. asmeniškai ar per kitus asmenis būtų perdavęs kokius nors nurodymus ar informaciją. Net ir kaltinimo liudytojai L. P. su A. M., kurių parodymais teismas grindė nuosprendį, detalizuodami nusikalstamo susivienijimo veikimo ir jų narių hierarchinę schemą, nenurodė konkretaus R. M., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmens. Be pareigūnių spėlionių, kad SMS žinutes iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė ir R. M., ir interpretacijų, kad pokalbio apie automobilį su A. M. metu, teismo nuomone, R. M. davė nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie R. M. tariamą dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, o skundžiamame nuosprendyje net nebandoma aprašyti, kokie jo veiksmai sudaro pagrindą spręsti apie jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

1847.25.

185Taigi objektyviais ir leistinais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad iš viso buvo nusikalstamas susivienijimas, nėra nustatyti būtinieji šios bendrininkavimo formos požymiai, neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų organizavę tokį nusikalstamą junginį, jam vadovavę ar dalyvavę jo veikloje. Baudžiamojoje byloje taip pat neįrodyta R. M. tiesioginė tyčia dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, kad jis ar kiti asmenys būtų save laikę priklausančiais kokiai nors nusikalstamai struktūrai. Dėl to konstatuotina, kad R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

1867.26.

187Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmiausia pažymėtina, kad inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be kita ko, turi būti nustatyta, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų: narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Taigi inkriminuojant bet kurią iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi būti nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios turi būti pagrįstos įstatymų nustatyta tvarka byloje gautais, teismo posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje teismas nuosprendyje nenurodo net esminių narkotinės medžiagos heroino įgijimo, laikymo aplinkybių: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo heroiną, kas patvirtina, kad A. M. visą laiką buvo kontroliuojamas R. M., kur heroinas buvo laikomas iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir pan. Tai patvirtina ir teismo nuosprendžio dalis, kurioje teismas konstatavo, kad kaltinimai A. M., kuris, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, neva veikė pagal R. M. nurodymus, įgijus ne mažiau kaip 17,611 g heroino nepasitvirtino. Vadinasi, teismas, konstatuodamas, kad R. M., veikdamas kartu su A. M., disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu, nenustatęs jo įgijimo aplinkybių, pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo R. M. tėvui, tačiau jį dėl šio alternatyvaus BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio pripažino kaltu. Taigi R. M. kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo tiesiog preziumuojama remiantis A. M. heroino laikymo faktu. Kartu atitinkamai negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nenurodė esminių narkotinės medžiagos heroino įgijimo, laikymo aplinkybių, kadangi tokie veiksmai R. M. nebuvo inkriminuoti ir jis už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą bei laikymą nuteistas nebuvo.

1887.27.

189Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkiolikai metų, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje trukmę.

1907.28.

191Pažymėtina, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo kaltinimo Konvencijos 6 straipsnio prasme pareiškimo asmeniui, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (2000 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė pareiškėjui. Asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Graustys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00, 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje.

1927.29.

193Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009,

1942K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

1957.30.

196Pažymėtina, kad šios bylos ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo pernelyg užtrukęs, taip pat nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo nepagrįstai ilgas.

1977.31.

198Nors skundžiamoje nutartyje ir konstatuota, kad baudžiamojoje byloje buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, imtis didelių laiko sąnaudų ir aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių operatyvinių veiksmų, taip pat atsižvelgtina į tai, kad sulaikius asmenis su narkotinėmis medžiagomis buvo atliekamos pakankamai ilgą laiką trunkančios ekspertizės, tačiau byloje nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriems pasiruošti ir atlikti reikėtų imtis tokių didelių laiko sąnaudų, – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metais, o ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje nebuvo atliekami nuo 2013 metų. Būtent tai leidžia daryti išvadą, kad byla buvo vilkinama be pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų ekspertizės yra atliekamos per pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl tai taip pat negali pateisinti septynerius metus trukusio baudžiamojo proceso.

1997.32.

200Be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 4 d. R. M. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, R. M., nepraleisdamas dvidešimties dienų termino, padavė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta tik 2018 m. vasario 19 d. Taigi apeliacinis procesas truko net vienerius metus septynis mėnesius ir buvo nepagrįstai ilgas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo iš naujo neatliko, apeliacinį skundą atmetė iš esmės vadovaudamasis analogiškais skundžiamo nuosprendžio motyvais. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką į proceso trukmę įskaičiuojamas laikas nuo proceso pradžios iki galutinio sprendimo priėmimo, o įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą gali lemti ir procesiniai delsimai aukštesnės instancijos teisme (2011 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Petrenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 30112/04; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

2017.33.

202Taigi teismai nepagrįstai R. M. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl pernelyg ilgai trukusio proceso nemažino jam skiriamos bausmės.

203III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2048.

205Nuteistųjų Ž. A., R. Š., nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės R. Janušytės kasaciniai skundai atmestini, o nuteistojo R. M. ir jo gynėjos advokatės R. Janušytės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

206Dėl nuteistojo R. Š., nuteistųjų A. M., R. M. ir jų gynėjos kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

2079.

208Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

20910.

210Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. Š., nuteistųjų A. M., R. M. ir jų gynėjos advokatės R. Janušytės kasaciniai skundai iš esmės paduoti atitinkamai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio 1, 3 dalių, 260 straipsnio 3 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų laikymosi. Vadinasi, jų kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus.

21111.

212Kita vertus, kasatoriai skunduose dėsto baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, savo nuomonę dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, dėsto savąją įvykių versiją ir atitinkamai teigia, kad: pirmosios instancijos teismo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo pateisintas konkrečių veikos požymių ir asmenų veiksmų vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir teisingu, atitinkančiu precedento reikšmę ir jo taikymo taisykles; neaiškaus turinio telefoninių pokalbių buvimas, objektyviai (nesant fonoskopinės ekspertizės) nepatvirtinus, kad tokiuose pokalbiuose užfiksuoti balsai priklauso atitinkamiems asmenims (atitinkamai tuose pokalbiuose, kuriuose tariamai fiksuoti jo ir kitų asmenų pokalbiai, nenustačius, jog ten iš tikrųjų kalba jis), negalėjo būti laikomas R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymu; L. P. negalėjo nurodyti, kuris konkrečiai – R. Š. ar M. B. – duodavo nurodymus iš pataisos namų, todėl grindžiant R. Š. kaltę nebuvo galima vadovautis L. P. parodymais; baudžiamojoje byloje patikimai nebuvo nustatytas ir faktas dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu, kuris buvo priskirtas būtent jam ir M. B.; nei L. P., nei E. B. ar D. A. nepatvirtino buvus susitarimą dėl nusikalstamo susivienijimo subūrimo ir organizavimo, taip pat buvus asmeninį suvokimą dėl buvimo tokio susivienijimo nariu; nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir nurodė, kad neva parodymų atpažinimo protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo duomenys patvirtina tai, kad R. Š. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą sunkiems nusikaltimams daryti, ir vadovavo jam, o kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys buvo jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavę tokio susivienijimo veikloje, tokia išvada buvo nurodyta tik formaliai; nė vienas iš pirmiau nurodytų duomenų tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepatvirtina; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nurodė, kad tai, jog A. M. ir jo sūnus nuteistasis R. M. kalbėjosi ne apie automobilio detales ar kurą, o apie narkotines medžiagas, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir operatyvinio sekimo metu užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolai, paties A. M. parodymai, kad 2011 metų pavasarį jam buvo pasiūlytas darbas palikinėti sutartose vietose paketus su narkotikais; A. M. su sūnumi R. M. nei susitikimų įkalinimo įstaigoje metu, nei pokalbių telefonu metu nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas; dėl ribojamo bendravimo su artimaisiais A. M. su sūnumi R. M. įkalinimo įstaigoje matėsi tik vieną kartą; nuteistasis R. M. 2014 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino (ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi), kad jo ir tėvo pokalbiai buvo išimtinai buitinio pobūdžio – daugiausia buvo kalbėta apie jo (nuteistojo R. M.) sutuoktinei priklausančio automobilio, kuris per eismo įvykį buvo apgadintas, remontą; A. M. rūpinosi šio automobilio remontu; nuteistasis R. M. telefonu iš pataisos namų bendravo su visais šeimos nariais: su žmona A. R., vaikais, tėvu, seneliu J. M.; tiek A. M., tiek R. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. M. dėl sunkios materialinės padėties ketino išvykti dirbti į Ispaniją ir jam buvo reikalingi pinigai kelionei, dėl to jis perpardavinėjo benziną, o „5 kilometre“ turėjo susitikti su asmenimis, norėjusiais jo įsigyti; pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad A. M. iki 2011 metų balandžio–gegužės mėnesio iš vienos slėptuvės į kitą perdavinėjo narkotines medžiagas ir pinigus, iš viso ne mažiau kaip 25 kartus; A. M. nuosekliai teigė, kad pinigų iš L. P. ar kitų asmenų nėra gavęs; vienintelis liudytojas L. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kalbėjo apie „bendrą kasą“, tačiau šie jo parodymai nenuoseklūs, iš jų neaišku, iš kokių lėšų bendras „fondas“ buvo kaupiamas ir kaip dalijamas; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepasisakė dėl A. M. į bylą pateikto asmeninės banko sąskaitos išrašo, kaip įrodymo, pagrindžiančio pirmiau nurodytus argumentus; nors liudytojas L. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, ir nurodė, jog A. M. tiekė narkotines medžiagas kitiems grupės nariams per savo sūnų R. M., kuris, be kita ko, koordinavo ir jo veiklą, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kokia buvo narkotinių medžiagų parūpinimo schema, taip pat nurodė skirtingas susipažinimo su A. M. aplinkybes; pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. S. baudžiamosios bylos proceso metu duoti parodymai yra patikimi; telefoninių pokalbių išklotinės tiesiogiai neatskleidžia, kad buvo kalbėta apie narkotines medžiagas, – pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė savo iniciatyva; nors teismas skundžiamame nuosprendyje, pasisakydamas dėl L. P. ir kitų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistų liudytojų parodymų patikimumo, ir nurodė, kad jais remiasi tik tiek, kiek juos pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, tačiau vertinant kitų įrodymų, kuriais grindžiama R. M. kaltė, savarankiškumą ir įrodomąją reikšmę matyti, kad toks teismo argumentas yra formalus, nes tik L. P. parodymų pagrindu kiti įrodymai (tokie kaip susirašinėjimas SMS žinutėmis) apskritai laikyti įrodančiais R. M. kaltę; L. P., duodamas parodymus apie labai sunkaus, BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodyto, nusikaltimo padarymą, savo dalyvavimą tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jam pavedamas užduotis, gautus nurodymus, susivienijimo narių tarpusavio komunikaciją, patvirtino, kad nurodymus jam davė M. B. ir R. Š., kuriems jis ir atsiskaitydavo, ir tik vienoje savo parodymų vietoje jis parodė, kad „Lageris“, su kuriuo jis turėdavo derinti savo veiksmus ir už juos atsiskaityti, buvo ne tik M. B., R. Š., bet ir R. M.; net ir neatsižvelgiant į L. P. procesinę padėtį, jo duodamų parodymų akivaizdų „derinimą“ prie žinomų bylos aplinkybių, ir net griežtai nevertinant jo parodymų turinio nenuoseklumo, jo nurodytos aplinkybės neįrodo jokių konkrečių R. M. atliktų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip labai sunkaus nusikaltimo padarymas, t. y. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje; teismai nurodo, kad L. P. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, todėl nėra pagrindo jais netikėti, tačiau, kaip matyti, dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos šių parodymų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai; net ir teismų pripažintas įrodymas – pokalbis telefonu su A. M. – patvirtina tik R. M. bendravimą su A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po L. P. išėjimo iš įkalinimo įstaigos; liudytojas A. M., būdamas asmuo, atlikęs ikiteisminį tyrimą ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, vis dėlto, be „savo nuomonės“ ir „asmenų, kurie sutiko bendradarbiauti“, t. y. to paties liudytojo L. P., parodymų, nenurodė jokių savarankiškų, patikimų duomenų, kuriais būtų galima grįsti R. M. kaltę; iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) galbūt naudojosi R. Š. ir M. B.; jokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys ne tik kad nesudaro pagrindo teigti, jog R. M. naudojosi šiuo telefono numeriu, bet ir neleidžia apskritai identifikuoti konkrečių asmenų, rašiusių SMS žinutes su nurodymais dėl narkotinių medžiagų tiekimo; nė vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų (išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistus L. P., E. B., D. A., kurių parodymų įrodomoji reikšmė abejotina) nenurodė buvus kokį nors nusikalstamą junginį ir pan.

21312.

214Taigi tokiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų laikymusi.

21513.

216Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo pakartotinio prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą iš esmės net nenagrinėjo, nors yra pagrindas manyti, kad „nesudarius galimybės pašalinti abejonių dėl ydingo baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo, susijusio su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymų vertinimu, byloje apskritai nebuvo įvertinta ir atsakyta į klausimą, ar asmenų, kurių parodymais teismais rėmėsi kaip esminiais nuteistųjų kaltės įrodymais, pastaruosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – prokurorui, apskritai buvo galima remtis kaip teisėtu įrodymu“; kad teismų praktikoje detalių šio klausimo išaiškinimų nėra, o apeliaciniame skunde visi su tuo susiję argumentai buvo aiškiai ir motyvuotai išdėstyti, nors nemotyvuotai atmesti. Pažymėtina, kad šie nuteistojo R. Š. teiginiai yra deklaratyvūs, nes nenurodomi baudžiamojo proceso įstatymo straipsniai, jų dalys, kurie, kasatorių nuomone, buvo pažeisti, ir iš esmės yra teisiškai neargumentuoti BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, minėti nuteistojo R. Š. teiginiai vertintini kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo ir yra paliekami nenagrinėti.

217Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjos kasacinių skundų argumentų dėl atitinkamai BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų laikymosi

21814.

219Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismai skundžiamuose nuosprendžiuose nevertino byloje esančių įrodymų taip, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. tiek atskirai, tiek jų visumos, byloje esančių duomenų nesusiejo į vientisą loginę grandinę, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymams akivaizdžiai teikė išskirtinį dėmesį ir reikšmę. Taigi baudžiamojoje byloje ne tik nebuvo pašalinti prieštaravimai, bet ir buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

22015.

221Nuteistasis A. M. ir jo gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo, t. y. teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir rėmėsi nepatikimais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymų patikimumą, neatsižvelgė į liudytojų asmenybes ir jų suinteresuotumą bylos baigtimi. O nuteistasis R. M. ir jo gynėja teigia, kad teismai baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ir nevisapusiškai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat ginčija įrodymų, kuriais grindžiama jo kaltė, patikimumą. Taigi nuteistasis A. M. ir jo gynėja, nors kasaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, o nuteistasis R. M. ir jo gynėja – kad, be BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, buvo pažeistos ir šio BPK straipsnio 4 dalies nuostatos.

22216.

223Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

22417.

225Nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018), tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018).

22618.

227Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Pirmosios instancijos teismas apklausė visus kaltinamuosius, liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat liudytojus L. P., D. A., E. B., E. D., D. K., S. S., R. S. (R. S.), prokurorą A. Alimą, tyrėjus A. M., O. R. ir J. K., balsu perskaitė nuteistojo A. M. ir buvusio kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, nuteistojo V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nuteistojo V. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat liudytojų L. P., D. A., E. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, išklausė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu darytus garso įrašus, išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistuosius teisinančius, ir nuteistuosius kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – juos teisinančius – įrodymus.

22819.

229Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją D. K.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų R. Š., A. M. ir R. M. apeliaciniuose skunduose, 2018 m. vasario 19 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų ir nurodė motyvus, kodėl jų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jų pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, tarp jų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistų asmenų, kaip liudytojų, tyrėjo A. M. duotus parodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleisti asmenys, apklausiami kaip liudytojai apie nusikalstamos grupuotės daromus nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie jų pačių vaidmenį daromuose nusikaltimuose, konkrečiai jiems priskirtas funkcijas bei užduotis, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, santykius su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei kitais nariais; esminių prieštaravimų juose nėra, šių asmenų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o liudytojo A. M. parodymai apie esmines bylos aplinkybes atitinka L. P., E. B., D. A., V. S., V. A. parodymus, juos patvirtina ir byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys.

23020.

231Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pripažįstant nuteistuosius R. Š., A. M. ir R. M. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatos nebuvo pažeistos.

232Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjos kasacinių skundų argumentų dėl atitinkamai BK 249 straipsnio 3 dalies ir 249 straipsnio 1 dalies taikymo

23321.

234Nuteistasis R. Š. teigia, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamo susivienijimo požymius – jo narių pastovius tarpusavio ryšius, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, taip pat pasisakyti dėl tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose, išskirtinio jo statuso ir vaidmens, aplinkybių, patvirtinančių jį buvus ne įprastu nusikalstamo susivienijimo dalyviu, o organizatoriumi ir vadu, tačiau tai padaryta nebuvo. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 249 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23522.

236Nuteistasis A. M. ir jo gynėja nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami A. M. kaltu padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, neišanalizavo šio nusikaltimo sudėties požymių, todėl jį pagal šį BK straipsnį pripažino kaltu nepagrįstai ir formaliai. A. M. veiksmai neatitiko nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių – pastovaus ir funkcionalaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat jo veiksmuose nebuvo subjektyvaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje sudėties požymio – tiesioginės tyčios. O nuteistasis R. M. ir jo gynėja teigia, kad R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes nenustatyti būtinieji šios bendrininkavimo formos požymiai, neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų organizavę tokį nusikalstamą junginį, jam vadovavę ar dalyvavę jo veikloje, taip pat nenustatyta R. M. tiesioginė tyčia dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, kad jis ar kiti asmenys būtų save laikę priklausančiais kokiai nors nusikalstamai struktūrai.

23723.

238Minėta, kad R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam bei dalyvavimą jo veikloje, o A. M. ir R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – už dalyvavimą šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

23924.

240Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o pagal šio BK straipsnio 3 dalį – ir tas, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavo.

24125.

242Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio 4 dalies 2003 m. balandžio 10 d. redakciją nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (BK 25 straipsnio 4 dalis).

24326.

244Pažymėtina, kad BK 249 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš trijų ar daugiau narių, nusikalstamos veikos nuolatinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas (ar bent vieną nusikalstamą veiką), kurios priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į „bendrą“ fondą, naudojosi grupės finansine ar kitokia pagalba įvairioms situacijomis, leisdavo su kitais nariais laisvalaikį ir pan.

24527.

246Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. ir apysunkių) nusikaltimų darymas (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018). Nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-148/2014). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-139/2015, 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018). Pažymėtina, kad minėti ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis, todėl teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant šį klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kad nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2013,

2472K-209-699/2017).

24828.

249Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje teismų praktikoje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan., o vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – kaip susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018).

25029.

251Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: R. Š. 2010 metų vasarą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, organizavo Vilniaus mieste veikusį nusikalstamą susivienijimą, skirtą BK 260 straipsnyje nurodytiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. įvairioms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir platinti (be kita ko, jų dideliems ir labai dideliems kiekiams), ir į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą tiek pats tiesiogiai, tiek per jau įtrauktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius palaipsniui įtraukė A. K., L. P., G. Š., A. M., R. M., E. B., A. S., D. A., A. G., V. S., A. V., V. A., kuriems vadovavo nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas perduoti vieni kitiems pagal nustatytą platinimo schemą, padalyti šias medžiagas mažesniais kiekiais ir sistemingai jas platinti tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis; R. Š. nuo 2010 metų vasaros iki ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 30 d., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis ir užduotis: nusikalstamo susivienijimo nariams A. M. ir R. M. nurodė organizuoti narkotinės medžiagos heroino tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams paliekant šią narkotinę medžiagą specialiai tam parinktose vietose, L. P. – užmegzti ryšius su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, kad būtų užtikrintas psichotropinių medžiagų tiekimas, A. K., L. P., A. S. – surasti jų disponuojamoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, laikyti ir parduoti tinkamus asmenis, kurie jas gabentų iš vienų slėptuvių į kitas, saugotų, jų nurodymu dalytų mažesniais kiekiais, tiek tiesiogiai patys, tiek per savo surastus asmenis prekiautų jomis, taip pat kontroliuoti šių asmenų vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą ir atsiskaitymą laiku už jų pardavimą, perduoti jiems mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles tarpusavio ryšiui su nusikalstamo susivienijimo nariais palaikyti, surinkti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautas lėšas ir perduoti jas G. Š., G. Š. – surinkti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautas lėšas, jas apskaityti ir saugoti; nusikalstamo susivienijimo nariai šiuos R. Š. nurodymus vykdė. Taigi R. Š., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo, vaidmuo, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pasireiškė tuo, kad jis pats ir per savo patikėtinius sutelkė susivienijimo narius bendroms nusikalstamoms veikoms daryti, paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, R. Š. koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą – nusikalstamo susivienijimo nariai kiekvieną dieną turėjo jam asmeniškai parašyti tikslią ataskaitą, kiek ir už kokią sumą pardavė narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jis buvo nustatęs vidines elgesio taisykles nusikalstamo susivienijimo nariams – reikalavo, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tarpusavyje ir su juo bendrautų tik koduotomis SMS žinutėmis, ir tam sukūrė atitinkamą kodų sistemą, pagal kurią susivienijimo nariai suprasdavo, apie kokią narkotinę medžiagą, jos kiekį ir buvimo vietą kalbama.

25230.

253Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: R. Š. suburtas ir vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas veikė gana stabiliai visą nusikalstamo susivienijimo egzistavimo laikotarpį (nuo 2010 metų vasaros iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.); policijos pareigūnų sulaikytus asmenis greitai pakeisdavo kiti asmenys, todėl nusikalstamos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas – nenutrūkstamai būdavo daromos kitų nusikalstamo susivienijimo narių; nusikalstamo susivienijimo nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas narys turėjo jam konkrečiai pavestą funkciją (minėta, kad R. Š. organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, kurio specializacija buvo verstis narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba (be kita ko, didelių ir labai didelių kiekių), L. P., A. K., A. S. buvo atsakingi už tai, kad kuo daugiau naujų narių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms platinti būtų įtraukta į nusikalstamo susivienijimo veiklą, tiesiogiai koordinavo žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo narių – V. S., V. A., D. A. veiklą, ragindami juos parduoti kuo daugiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir surinkti kuo daugiau pinigų, taip pat vykdė nepaklusniųjų nusikalstamo susivienijimo narių fizinį ir psichologinį smurtą, taip palaikydami drausmę ir subordinaciją nusikalstamo susivienijimo viduje, R. M. ir A. M. rūpindavosi narkotinės medžiagos heroino parūpinimu nusikalstamo susivienijimo nariams, o G. Š. buvo atsakinga už nusikalstamo susivienijimo kasą, surinkdavo už narkotines medžiagas gautus ir jai L. P., A. S. arba A. K. atneštus pinigus, tvarkė jų apskaitą ir apie tai informavo savo sūnų R. Š.; nusikalstamo susivienijimo nariai dažnai bendraudavo tarpusavyje; dėl reikalų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, bendraudavo mobiliojo ryšio telefonais, konspiracinio turinio SMS žinutėmis, taip pat ,,Skype“ programa, kurios teisėsaugos pareigūnai negali kontroliuoti; didesnių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nusikalstamo susivienijimo nariai iš rankų į rankas neperdavinėjo – būdavo įrengiamos slėptuvės, kuriose būdavo paliekamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir kurias jie vieni kitiems parodydavo; suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams būdavo samdomi gynėjai, už kurių suteiktas teisines paslaugas būdavo apmokama iš bendros nusikalstamo susivienijimo kasos.

25431.

255Taigi, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek baudžiamajame įstatyme nurodyti nusikalstamo susivienijimo būtini požymiai – tikslas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, trijų ir daugiau asmenų susivienijimas šiam tikslui, pastovūs tarpusavio ryšiai bei užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, tiek ir kitos, teismų praktikoje išsikristalizavusios, įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių pasireiškimo formos – nusikalstamo susivienijimo griežta hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, nusikalstamo susivienijimo narių pastovus bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant bendrų nusikalstamų tikslų, pelno siekimas, vidinės drausmės ir subordinacijos palaikymas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, konspiracinis bendravimas, bendros kasos buvimas, pagalbos suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams suteikimas. Įvertinus kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį ir atliktas funkcijas, kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, darytina išvada, kad nuteistieji A. M. ir R. M. suvokė esantys aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, sukurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nariai ir norėjo taip veikti; R. Š., A. M. ir R. M. veikla buvo susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus rezultatas. Kartu nagrinėjamų kasacinių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl šių požymių nėra nuosekliai ir aiškiai pasisakyta, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl jų yra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti argumentai.

25632.

257Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. Š. ir nuteistiesiems A. M. ir R. M. atitinkamai BK 249 straipsnio 3 dalies, 249 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

258Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. M. bei jo gynėjos kasacinių skundų argumentų dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

25933.

260Nuteistasis R. Š. teigia, kad kadangi jis pagal BK 249 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai, tai nėra pagrindo jį pripažinti kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nustatyti savarankiški šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

26134.

262Nagrinėjamų nuteistojo R. Š. argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal BK 26 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, kuriose yra įtvirtintas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, jos pagrindų ir ribų santykis, ryšys su vykdytojo atsakomybe, vykdytojo vaidmens pobūdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai ir kiti objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai suponuoja tokį patį visų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką. Dėl to organizatorius, kaip ir kurstytojas ar padėjėjas, atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir atitinkamai BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

26335.

264Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, R. Š. yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį kaip nusikalstamo susivienijimo, skirto BK 260 straipsnyje nurodytiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. įvairioms psichotropinėms ir narkotinėms medžiagoms (be kita ko, jų dideliems ir labai dideliems kiekiams) neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir platinti, organizatorius ir vadovas, kuris tiek pats tiesiogiai, tiek per jau įtrauktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius į nusikalstamo susivienijimo veiklą palaipsniui įtraukė A. K., L. P., G. Š., A. M., R. M., E. B., A. S., D. A., A. G., V. S., A. V., V. A., kuriems jis paskirstė vaidmenis ir užduotis ir vadovavo nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas perduoti vieni kitiems pagal nustatytą platinimo schemą, padalyti šias medžiagas mažesniais kiekiais ir sistemingai jas platinti tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis. O pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį jis nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams nuolat neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. jis nuteistas kaip šios nusikalstamos veikos organizatorius už kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai vykdė R. Š. nurodymus, iš esmės nė viena nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo daroma be R. Š. žinios, nusikalstamo susivienijimo nariai jam asmeniškai turėjo parašyti tikslią ataskaitą, kokį kiekį ir už kokią sumą pardavė narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

26536.

266Taigi esant baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad „nors R. Š. tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau šias veikas padarė kiti asmenys, veikdami R. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl R. Š. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas“. Kartu nagrinėjamų nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai šioje baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – dalis jų pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kiti – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taigi R. Š., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorius, vadovaujantis BK 26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėtų atsakyti ne tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis. Kadangi, ištaisius šį pažeidimą, būtų pabloginta nuteistojo padėtis, o dėl to nebuvo paduotas nei apeliacinis skundas, nei yra paduotas kasacinis skundas, šio pažeidimo negalėjo ištaisyti nei apeliacinės instancijos teismas, nei tai padaryti gali kasacinės instancijos teismas, nes tai daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys, 376 straipsnio 3 dalis).

26737.

268Nuteistasis R. M. ir jo gynėja nurodo, kad inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be kita ko, turi būti nustatyta, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų: narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje konstatuodamas, kad R. M., veikdamas kartu su A. M., disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu, nenustatęs jo įgijimo aplinkybių, teismas pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo R. M. tėvui A. M., tačiau jį dėl šio alternatyvaus BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio pripažino kaltu. Taigi R. M. kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo tiesiog preziumuojama remiantis A. M. heroino laikymo faktu.

26938.

270Šių nuteistojo R. M. ir jo gynėjos argumentų kontekste pirmiausia pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-162-976/2018). Minėta, kad R. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jo tėvas A. M., būdamas, kaip ir R. M., to paties nusikalstamo susivienijimo narys, turėdamas tikslą platinti ne mažiau kaip 17,611 g narkotinės medžiagos heroino, susitarė su R. M., kad dalį šios bendrai disponuojamos narkotinės medžiagos – 6,525 g – paliks iš anksto sutartoje vietoje, esančioje kelio Trakai–Semeliškės 5 km šalikelėje. Vykdydamas šį susitarimą, A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d. nurodytą narkotinės medžiagos kiekį paliko nurodytoje vietoje, o kitą jos dalį – 11,086 g – iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol ji buvo rasta ir paimta kratos metu. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog A. M. būtent R. M. nurodymu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, kuri buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros bei kratos metu A. M. gyvenamojoje vietoje. Taigi esant baudžiamojoje byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms R. M., kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus atliko realizuodamas nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, kaip ir jo tėvas A. M., kuriam, kaip matyti, nebuvo inkriminuotas narkotinės medžiagos heroino įgijimas. Kartu nagrinėjamų kasatorių argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo R. M. veiksmai padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybės yra atskleisti aprašant nuteistojo A. M. veiką, nes nuteistasis R. M., vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo R. Š. nurodymus, A. M. koordinavo, tarpusavyje derino ir jam nurodė, kur tas medžiagas laikyti, gabenti, palikti, o A. M. šiuos R. M. nurodymus vykdė.

27139.

272Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems R. Š. ir R. M. BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

273Dėl nuteistojo A. M. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentų dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

27440.

275Nuteistasis A. M. ir jo gynėja teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo ikiteisminio tyrimo metu išreikšto prisipažinimo, kad jis savo namuose laikė narkotines medžiagas, ir 2014 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu išreikšto gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nurodant padarius išvadas dėl savo elgesio, taip pat to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką – parodymų patikrinimo vietoje jis nurodė vietas, kuriose paimdavo ir palikdavo narkotines medžiagas ir pinigus. Kasatorių nuomone, šiuo atveju buvo (ir yra) visos BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos skirti A. M. ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi kasatoriai, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 61 straipsnio 4 dalies nuostatas.

27641.

277Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

27842.

279Nagrinėjamų kasatorių skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013,

2802K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

28143.

282Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad asmenų, kurių jis įvardyti negali, prašymu palikinėdavo narkotines medžiagas iš anksto sutartoje vietoje kitiems asmenims, taip pat iš tokių vietų paimdavo už narkotines medžiagas paliekamus pinigus, o dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje neigė, taip stengdamasis sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį ir norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Vadinasi, nuteistasis A. M. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to jo prisipažinimas iš dalies pagrįstai nebuvo pripažintas prisipažinimu padarius jam inkriminuojamas veikas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

28344.

284Taigi šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų (kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką), būtinos norint konstatuoti buvus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl, nepaisant to, kad nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje nurodė vietas, kuriose paimdavo ir palikdavo narkotines medžiagas ir pinigus, ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gailėjosi dėl savo veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį, nuteistajam A. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos buvo netaikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad konstatavus, kad šiuo atveju nebuvo savanoriško nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nuteistajam nebuvo (ir nėra) galimybės taikyti ir BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teismas kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę gali skirti tik tuo atveju, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. tik tuo atveju, jei yra šių sąlygų visuma. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistajam A. M. už jo padarytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus tyčinius labai sunkius nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas šių BK straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių minimumui.

285Dėl nuteistojo A. M. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

28645.

287Nuteistasis A. M. ir jo gynėja nurodo, kad teismai nepagrįstai A. M. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes, atsižvelgiant į A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigtina, jog yra nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių tikslinga A. M. paskirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta BK 249 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies sankcijose, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

28846.

289Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

29047.

291Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014,

2922K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).

29348.

294Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

29549.

296Tokių aplinkybių dėl nuteistojo A. M. baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, ir kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015). Dėl to tai, kad nuteistojo tėvas yra senyvo amžiaus, serga ir jam reikalinga priežiūra, kad pats nuteistasis turi sveikatos problemų (pažymėtina, kad ligos, kuriomis serga nuteistasis, nėra sunkios nepagydomos ligos, dėl kurių jie negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės), po nusikalstamų veikų padarymo nėra padaręs teisės pažeidimų, negali būti laikoma tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, nagrinėjamų kasatorių skundų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek kaltės, tiek ir bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens, todėl, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai, jog pirmosios instancijos teismas G. Š. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir A. M.

29750.

298Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistajam A. M. nebuvo taikytos pagrįstai. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, nuteistajam A. M. už jo padarytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus tyčinius labai sunkius nusikaltimus teismai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas šių BK straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių minimumui.

299Dėl nuteistojo Ž. A. ir nuteistojo R. M. bei jo gynėjos kasacinių skundų argumentų dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

30051.

301Nuteistasis Ž. A. nurodo, kad teismai jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o jį charakterizuojantys duomenys ir nepateisinamai ilgas bylos procesas leidžia daryti išvadą, „kad tai yra išimtinė situacija, kuriai esant yra taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis“. O nuteistasis R. M. ir jo gynėja teigia, kad šios baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo pernelyg užtrukęs, taip pat nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo nepagrįstai ilgas. Dėl to, jų nuomone, teismai nepagrįstai R. M. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl pernelyg ilgai trukusio proceso nemažino jam skiriamos bausmės. Taigi kasatoriai iš esmės teigia, kad dėl, jų nuomone, pernelyg ilgai trukusio baudžiamojo proceso nuteistiesiems Ž. A. ir R. M. turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jiems skiriama švelnesnė bausmė.

30252.

303Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017). Kartu nagrinėjamų kasacinių skundų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką ilga proceso trukmė išskirtiniais atvejais vis dėlto gali būti pateisinama (2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lenkiją, peticijos Nr. 7708/12, par. 41; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-677/2015, 2K-358/2011, 2K-31-511/2018).

30453.

305Iš baudžiamosios bylos matyti, kad procesas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje trunka septynerius metus: nuteistiesiems įvairios procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nuo 2011 metų; 2012 m. lapkričio 19 d. ikiteisminis tyrimas dėl šios baudžiamosios bylos buvo išskirtas iš kito – 2011 metais pradėto – ikiteisminio tyrimo; 2013 m. sausio 2 d. surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla 2013 m. sausio 3 d. perduota nagrinėti teisme; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti 2013 m. vasario 5 d. teisiamajame posėdyje; pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2016 m. liepos 4 d. (t. y. proceso trukmė nuo baudžiamosios bylos paskyrimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki nuosprendžio priėmimo treji metai ir beveik penki mėnesiai); apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, byla buvo paskirta nagrinėti 2016 m. gruodžio 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje; apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2018 m. vasario 19 d. (t. y. proceso trukmė nuo paskyrimo baudžiamąją bylą nagrinėti apeliaciniame posėdyje iki nutarties priėmimo vieneri metai du mėnesiai keturios dienos). Tokia baudžiamojo proceso trukmė pati savaime laikytina ilga. Kita vertus, vertinant proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje, reikėtų atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties: buvo tiriama didžiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo – ir su jo veikla susijusių asmenų padaryti nusikaltimai; nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai neteisėtai disponavo, be kita ko, dideliais ir labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, turėdami tikslą jas platinti, veikla buvo gerai konspiruota, reikėjo atskleisti sudėtingus šio susivienijimo narių tarpusavio ryšius, sąveiką ir susivienijimo narių atskirus padarytus nusikaltimus; bylos apimtis didelė – 30 tomų; buvo kaltinama ir teisiama 13 asmenų, kurių dalis, be kita ko, nemoka lietuvių kalbos, todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų teises, procesiniai dokumentai buvo verčiami į jiems suprantamą kalbą; pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas didelės apimties įrodymų tyrimas; apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į proceso dalyvių prašymus, buvo nutarta atlikti ikiteisminį tyrimą ir į apklausą teismo posėdyje kviesti liudytoją D. K.

30654.

307Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, imtis daug laiko ir aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių operatyvinių veiksmų, atlikti ne vieną pakankamai ilgą laiką trunkančią narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizę. Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog nepateisinamų, nepagrįstų delsimų teismams organizuojant baudžiamąjį procesą nebuvo, baudžiamosios bylos proceso teisme metu pertraukos buvo daromos ar bylos nagrinėjimas buvo atidedamas iš esmės dėl to, kad dėl įvairių priežasčių į posėdžius neatvykdavo nuteistieji arba jų gynėjai, taip pat dėl nuteistųjų gynėjų užimtumo. Vadinasi, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, „įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas (septyneri metai) vertintinas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme“.

30855.

309Taigi, baudžiamojoje byloje nenustačius nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu ir atsižvelgus į didelę bylos apimtį, nusikalstamų veikų sudėtingumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas švelninti nuteistiesiems Ž. A. ir R. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Kartu nagrinėjamų kasatorių skundų kontekste pažymėtina, kad nuteistajam Ž. A. ir R. M. už jų padarytus BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus tyčinius labai sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos šio BK straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, o nuteistajam R. M. už jo padarytą BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

310Dėl kasacinės instancijos teismo priedermės ir BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų laikymosi skiriant galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. M.

31156.

312Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai, inter alia (be kita ko), yra valstybės institucija, kuri, vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

31357.

314Iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), taip pat iš baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų kasacine tvarka nagrinėti baudžiamąsias bylas, jei įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskųsti dėl, be kita ko, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir šiame įstatyme įtvirtintos kasacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant baudžiamąją bylą pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą (BPK 376 straipsnio 3 dalis) kyla kasacinės instancijos teismo pareiga patikrinti ir BK bendrosios dalies normų taikymo tinkamumą nepaisant to, ar dėl to buvo paduotas kasacinis skundas. Kasacinės instancijos teismas tokiu atveju nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

31558.

316Minėta, kad, už R. M. padarytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus paskirtą subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, iš dalies sudėjus (BK 64 straipsnio 3 dalis) su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų ir 250 MGL (9415 Eur) bauda. Tuo tarpu iš Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžio matyti, kad juo R. M. yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ketveriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Vilniaus miesto

3172-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 (turėtų būti – 30) d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų ir 230 MGL dydžio bauda. Ši nuosprendžio dalis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, keista nebuvo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes padarė klaidą ir, teisingai subendrinęs nuteistajam R. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nepagrįstai jam paskyrė 250, o ne 230 MGL dydžio baudą.

31859.

319Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. M., netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, šios pirmosios instancijos klaidos neištaisė. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėjus su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, R. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkiolikai metų ir 230 MGL bauda.

320Dėl nuteistojo Ž. A. kasacinio skundo argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

32160.

322Nuteistasis Ž. A. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, ir nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl jo apeliacinio skundo.

32361.

324Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kartu nagrinėjamų nuteistojo kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ar atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme.

32562.

326Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. vasario 19 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo esminių argumentų ir pateikė motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis dėl jo pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.

32763.

328Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

329Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

330Nuteistųjų Ž. A., R. Š., nuteistojo A. M. ir jo gynėjos Renatos Janušytės kasacinius skundus atmesti.

331Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartį dėl nuteistojo R. M. pakeisti.

332Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudėjus su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų ir 250 MGL (9415 Eur) bauda.

333Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėjus su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų ir 230 MGL baudą.

334Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalis dėl nuteistojo R. M. palikti galioti be pakeitimų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260... 5. R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį keturiolikai metų, 24 straipsnio 4... 6. A. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ketveriems metams, 260 straipsnio 3 dalį... 7. R. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį penkeriems metams, 260 straipsnio 3 dalį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Pirmosios instancijos nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K., A. S. (A. S.), G.... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo, prašiusių... 11. I. Bylos esmė... 12. 1.... 13. Ž. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 6 d. apie 16.00 val. iš... 14. 2.... 15. R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad organizavo... 16. 2.1.... 17. R. Š., pravarde R., 2010 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu... 18. 2.2.... 19. R. Š. nuo 2010 metų vasaros iki ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 30 d.,... 20. 2.3.... 21. Vykdydami R. Š. nurodymus ir paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių... 22. 2.4.... 23. R. M. koordinavo A. M. veiklą, perduodamas jam organizatoriaus nurodymus dėl... 24. 2.5.... 25. A. K. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė E. B., kuris jo, o... 26. 3.... 27. R. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 28. 3.1.... 29. L. P., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, 2011 metų balandžio... 30. 3.2.... 31. A. S., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m.... 32. 3.3.... 33. A. K., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m.... 34. 3.4.... 35. A. M., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, turėdamas tikslą... 36. 3.5.... 37. V. S. 2011 metų balandžio viduryje Elektrėnų sav., prie Verpiškių ežero... 38. 3.6.... 39. V. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2011 m. gegužės 30... 40. II. Kasacinių skundų argumentai... 41. 4.... 42. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. A. prašo pirmosios ir apeliacinės... 43. 4.1.... 44. Teismai jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3... 45. 4.2.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad jis praeityje... 47. 4.3.... 48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos... 49. 4.4.... 50. Jis savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas... 51. 5.... 52. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pirmosios ir apeliacinės... 53. 5.1.... 54. Jo baudžiamojoje byloje yra netinkamai pritaikytos ir materialiosios (BK 249... 55. 5.2.... 56. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas organizavo nusikalstamą... 57. 5.3.... 58. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti... 59. 5.4.... 60. Nusikalstamo susivienijimo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar... 61. 5.5.... 62. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tokių požymių... 63. 5.6.... 64. Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo... 65. 5.7.... 66. Teismai baudžiamojoje byloje patikimai ir neginčijamai nenustatė konkretaus... 67. 5.8.... 68. Taigi nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo požymiai jam iš... 69. 5.9.... 70. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį... 71. 5.10.... 72. L. P., E. B., D. A., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio... 73. 5.11.... 74. Nusikalstamo susivienijimo subūrimą ir tokios struktūros funkcionavimą... 75. 5.12.... 76. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir nurodė, kad neva parodymų... 77. 5.13.... 78. Teikiant apeliacinį skundą jame buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad... 79. 5.14.... 80. Baudžiamojoje byloje nepasisakyta liko ir dėl BK 249 straipsnio 3 dalyje... 81. 5.15.... 82. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad, nesant pakankamai duomenų pripažinti... 83. 5.16.... 84. Apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų tyrimo ir... 85. 2K-276-976/2015, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016). Teismai neatsižvelgė į... 86. 5.17.... 87. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą... 88. 5.18.... 89. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jo... 90. 6.... 91. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė R. Janušytė prašo... 92. 6.1.... 93. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami A. M. kaltu... 94. 6.2.... 95. Esminiai nusikalstamo susivienijo požymiai yra pastovus ir funkcionalus... 96. 6.3.... 97. Pastovus dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip... 98. 6.4.... 99. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nurodė, kad tai,... 100. 6.5.... 101. Pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pas A. M. nebuvo rastas nė... 102. 6.6.... 103. Tai, kad A. M. veiksmuose nebuvo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje... 104. 6.7.... 105. Be to, pažymėtina, kad atsitiktinis asmens prisijungimas prie nusikalstamo... 106. 6.8.... 107. Funkcionalus dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip... 108. 6.9.... 109. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių vaidmenų ar... 110. 6.10.... 111. Kartu pažymėtina, kad inkriminuojant BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti... 112. 6.11.... 113. Kad A. M. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios dalyvaujant nusikalstamame... 114. 6.12.... 115. A. M. yra nuteistas vadovaujantis deklaratyviais teiginiais, prielaidomis,... 116. 6.13.... 117. Baudžiamojoje byloje nebuvo laikytasi ir BPK 20 straipsnyje įtvirtintų... 118. 6.14.... 119. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojo L.... 120. 6.15.... 121. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo... 122. 6.16.... 123. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai A. M. atsakomybę... 124. 6.17.... 125. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ta... 126. 6.18.... 127. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad aplinkybės, jog... 128. 6.19.... 129. Skiriant A. M. bausmę yra svarbu ir tai, kad jam yra diagnozuota pirminė... 130. 6.20.... 131. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs... 132. 6.21.... 133. Šių argumentų kontekste reikšminga ir tai, kad A. M. tik įkalbėtas... 134. 7.... 135. Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė R. Janušytė prašo... 136. 7.1.... 137. Teismai baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ir... 138. 7.2.... 139. R. M. kaltė dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų... 140. 7.3.... 141. Vertinant liudytojo L. P. parodymus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į jo... 142. 7.4.... 143. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, grįsdami R. M. kaltę L. P.... 144. 7.5.... 145. Kaip matyti iš kasaciniame skunde cituojamų liudytojo L. P. parodymų,... 146. 7.6.... 147. Minėta, kad tik vienoje parodymų vietoje, nurodydamas, kas yra „Lageris“,... 148. 7.7.... 149. L. P. parodymai yra ir vienas esminių įrodymų šaltinių, kuriais... 150. 7.8.... 151. Vertinant šią L. P. parodymų dalį vienas esminių momentų, į kuriuos... 152. 7.9.... 153. Teismas nurodo neturintis pagrindo abejoti pirmiau nurodytais liudytojo L. P.... 154. 7.10.... 155. Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės ne tik sudaro pagrindą abejoti L. P.... 156. 7.11.... 157. Teismai R. M. kaltę grindė ir kaip liudytojo apklausto ikiteisminio tyrimo... 158. 7.12.... 159. Pažymėtina, kad nors liudytojas A. M., duodamas parodymus, ir nurodė, kad A.... 160. 7.13.... 161. Teismai R. M. kaltę padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3... 162. 7.14.... 163. Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje ištirtais ir pirmiau... 164. 7.15.... 165. Vienu iš įrodymų, pagrindžiančių R. M. kaltę tiek dėl dalyvavimo... 166. 7.16.... 167. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis... 168. 7.17.... 169. Pažymėtina, kad, vadovaujantis vien BK 25 straipsnio 4 dalyje išvardytais... 170. 7.18.... 171. Vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių objektyviai atriboti atskiras... 172. 7.19.... 173. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad nustatant nusikalstamo... 174. 7.20.... 175. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad iš viso buvo... 176. 7.21.... 177. Nors skundžiamame nuosprendyje ir konstatuota, kad nusikalstamu būdu gautos... 178. 7.22.... 179. Pabrėžtina, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra... 180. 7.23.... 181. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, be abstrakčių spėjimų apie R. M.... 182. 7.24.... 183. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet... 184. 7.25.... 185. Taigi objektyviais ir leistinais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais... 186. 7.26.... 187. Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmiausia pažymėtina,... 188. 7.27.... 189. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. galutinę subendrintą bausmę... 190. 7.28.... 191. Pažymėtina, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos... 192. 7.29.... 193. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 194. 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos... 195. 7.30.... 196. Pažymėtina, kad šios bylos ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas... 197. 7.31.... 198. Nors skundžiamoje nutartyje ir konstatuota, kad baudžiamojoje byloje buvo... 199. 7.32.... 200. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 4 d. R. M. priėmė... 201. 7.33.... 202. Taigi teismai nepagrįstai R. M. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų... 203. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 204. 8.... 205. Nuteistųjų Ž. A., R. Š., nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės R.... 206. Dėl nuteistojo R. Š., nuteistųjų A. M., R. M. ir jų gynėjos kasacinių... 207. 9.... 208. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 209. 10.... 210. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. Š., nuteistųjų A. M., R. M. ir... 211. 11.... 212. Kita vertus, kasatoriai skunduose dėsto baudžiamojoje byloje esančių... 213. 12.... 214. Taigi tokiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės... 215. 13.... 216. Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės... 217. Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjos... 218. 14.... 219. Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismai skundžiamuose nuosprendžiuose... 220. 15.... 221. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje... 222. 16.... 223. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 224. 17.... 225. Nagrinėjamų kasatorių skundų argumentų kontekste taip pat pažymėtina,... 226. 18.... 227. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 228. 19.... 229. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti... 230. 20.... 231. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 232. Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjos... 233. 21.... 234. Nuteistasis R. Š. teigia, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 249... 235. 22.... 236. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės... 237. 23.... 238. Minėta, kad R. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už nusikalstamo... 239. 24.... 240. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo... 241. 25.... 242. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio 4 dalies... 243. 26.... 244. Pažymėtina, kad BK 249 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti... 245. 27.... 246. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir... 247. 2K-209-699/2017).... 248. 28.... 249. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje teismų praktikoje suprantamas... 250. 29.... 251. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: R. Š. 2010 metų vasarą, atlikdamas... 252. 30.... 253. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: R. Š. suburtas ir vadovaujamas... 254. 31.... 255. Taigi, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šioje... 256. 32.... 257. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 258. Dėl nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. M. bei jo gynėjos kasacinių skundų... 259. 33.... 260. Nuteistasis R. Š. teigia, kad kadangi jis pagal BK 249 straipsnio 3 dalį... 261. 34.... 262. Nagrinėjamų nuteistojo R. Š. argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal BK... 263. 35.... 264. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, R. Š. yra... 265. 36.... 266. Taigi esant baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms sutiktina su... 267. 37.... 268. Nuteistasis R. M. ir jo gynėja nurodo, kad inkriminuojant neteisėtą... 269. 38.... 270. Šių nuteistojo R. M. ir jo gynėjos argumentų kontekste pirmiausia... 271. 39.... 272. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 273. Dėl nuteistojo A. M. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentų dėl BK 59... 274. 40.... 275. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja teigia, kad pirmosios ir apeliacinės... 276. 41.... 277. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 278. 42.... 279. Nagrinėjamų kasatorių skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad teismų... 280. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis... 281. 43.... 282. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. M. ir ikiteisminio tyrimo... 283. 44.... 284. Taigi šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų (kaltininko prisipažinimo... 285. Dėl nuteistojo A. M. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentų dėl BK 54... 286. 45.... 287. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja nurodo, kad teismai nepagrįstai A. M. netaikė... 288. 46.... 289. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 290. 47.... 291. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį... 292. 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018).... 293. 48.... 294. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių,... 295. 49.... 296. Tokių aplinkybių dėl nuteistojo A. M. baudžiamojoje byloje nenustatyta.... 297. 50.... 298. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 299. Dėl nuteistojo Ž. A. ir nuteistojo R. M. bei jo gynėjos kasacinių skundų... 300. 51.... 301. Nuteistasis Ž. A. nurodo, kad teismai jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai... 302. 52.... 303. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į... 304. 53.... 305. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad procesas nagrinėjamoje baudžiamojoje... 306. 54.... 307. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo... 308. 55.... 309. Taigi, baudžiamojoje byloje nenustačius nepagrįstų delsimų baudžiamojo... 310. Dėl kasacinės instancijos teismo priedermės ir BK 64 straipsnio 1, 3 dalių... 311. 56.... 312. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio... 313. 57.... 314. Iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei... 315. 58.... 316. Minėta, kad, už R. M. padarytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3... 317. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 (turėtų būti – 30) d.... 318. 59.... 319. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 320. Dėl nuteistojo Ž. A. kasacinio skundo argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3... 321. 60.... 322. Nuteistasis Ž. A. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos... 323. 61.... 324. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 325. 62.... 326. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės... 327. 63.... 328. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 329. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 330. Nuteistųjų Ž. A., R. Š., nuteistojo A. M. ir jo gynėjos Renatos... 331. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 332. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 333. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo... 334. Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...