Byla e2-1040-370/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ACTUS“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1385-260/2018 pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „ARTAKIJA“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ACTUS“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ACTUS“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 10 765,63 Eur. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo teikiami už 2015 metus, bendrovės pradelsti įsipareigojimai beveik viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl ji yra nemoki. Atsakovės įmonėje 2017 m. lapkričio 24 d. duomenimis yra šeši apdraustieji. Įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto.
  2. Atsakovė UAB „ACTUS“ pateikė atsiliepimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o kartu su juo

    42018 m. sausio 30 d. įmonės balansą, duomenis apie įmonės kreditorius ir debitorius. Atsiliepime nurodė, kad dėl debitorių skolų įmonė laiku neatsiskaito su ieškovu, tačiau nėra nutraukusi savo ūkinės veiklos, ją vykdo, iš dalies atsiskaito su kreditoriais, skolą ieškovui numato grąžinti susigrąžinusi iš debitorių 44 655 Eur skolą.

  3. Kreditorė UAB „ARTAKIJA“ pateikė pareiškimą dėl jos įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad atsakovė UAB „ACTUS“ yra jai skolinga 533,01 Eur už prekes ir

    5205,21 Eur delspinigių, taip pat prašė iškelti atsakovei UAB „ACTUS“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. kreditorė UAB „ARTAKIJA“ byloje įtraukta bendraieške.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal atsakovės 2018 m. sausio 30 d. balanso duomenis, į jos balansą įrašyto turto vertė sudarė 94 506 Eur sumą, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, pagal patikslintus duomenis 2018 m. balandžio 3 d., sudarė 41 558,35 Eur sumą, įmonė 2017 metais veikė nenuostolingai. Teismo vertinimu, negalima pripažinti, kad

    6UAB „ACTUS“ yra nemoki; galima laikyti, kad ji turi laikinų sunkumų dėl debitorių atsiskaitymų su ja.

  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „ACTUS“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal UAB „ACTUS“ 2015 m. balanso duomenis, jos pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki.
    2. Pateiktame UAB „ACTUS“ debitorių sąraše nurodyti du debitoriai, kurių vienas yra

      7UAB „Tivolita“. Šios bendrovės akcininkė ir vadovė yra UAB „ACTUS“ vadovo G. P. sutuoktinė J. P. UAB „Tivolita“ skolinga UAB „ACTUS“ 29 210,98 Eur. Taip pat byloje pateiktame 2018 m. sausio 30 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 35 962,00 Eur sumą, tačiau įmonės kreditorių sąraše nurodyta, kad skola kreditoriams sudaro 41 558,35 Eur sumą.

    3. UAB „ACTUS“ finansinių sunkumų negalima laikyti laikinais, kadangi

      82017 m. kovo 7 d. ieškovas jau buvo teikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ACTUS“. Atsakovei sumokėjus skolą, ieškovas atsiėmė pareiškimą.

    4. Įvertinus atsakovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonė ūkinės–komercinės veiklos nevykdo. Įmonės skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sudaro

      98 663,24 Eur sumą, o ieškovui – 11 794,92 Eur sumą. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių UAB „ACTUS“ neturi, todėl darytina išvada, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių.

  2. Atsakovė UAB „ACTUS“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes.
  2. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. balandžio 13 d. duomenis iš valstybės įmonės „Regitra“ ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos išrašą. Naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl įmonės mokumo, nurodo duomenis, atsiradusius po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apelianto naujus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai); kiti kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys jau yra byloje.

12Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą, atsakovei UAB „ACTUS“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).
  3. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio

    138 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).

  4. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio

    141 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-2184-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Savo ruožtu teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, keliama aktyvumo pareiga (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą (1 punktas); kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (2 punktas); reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis (4 punktas).

  5. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad jame remiamasi atsakovės 2015 m. balanso duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinami aktualūs duomenys. Šiuo atveju nors finansinių ataskaitų rinkiniai už 2016–2017 m. nebuvo pateikti valstybės įmonei Registrų centrui, kaip reikalauja įstatymas, tačiau atsakovė teismui pateikė aktualų 2018 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą,

    152017 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 30 d. ataskaitinio laikotarpio balansą, 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2018 m. sausio 31 d. duomenis apie turimą materialųjį turtą; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus; 2018 m. sausio 31 d. duomenis apie kitas mokėtinas sumas; 2018 m. vasario 5 d. išrašą iš atsakovės sąskaitos, esančios AB DNB banke.

  7. Pagal UAB „ACTUS“ byloje pateiktą balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d.) bendrovė turi 94 506 Eur vertės turto, iš jo – ilgalaikio turto –

    165 852 Eur vertės, trumpalaikio turto – 88 654 Eur vertės. Per vienerius metus gautinos sumos – 44 655 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 35 962 Eur sumą. Pagal 2018 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė gavo 27 950 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, balanso ataskaitinis laikotarpis yra per platus – balansas turi būti sudarytas už finansinius metus, t. y. 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad balanse yra ir daugiau toliau nurodomų netikslumų.

  8. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pagal pateiktą kreditorių sąrašą, matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro ne į balansą įrašytą 35 962 Eur sumą, o 41 558,35 Eur sumą. Apeliantas taip pat nurodo, kad į ilgalaikio materialaus turto sąrašą įrašyti 3 automobiliai, kurių bendra vertė – 4 287,06 Eur. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovės automobiliai yra išregistruoti, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, 2 automobiliams taikyti apribojimai. Automobilių pirmosios registracijos datos yra 2006, 1994, 2004 metai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad mikroautobusas VW Transporter, kurio vertė nurodyta 1 491,55 Eur yra apskaitytas nepagrįstai, nes pagal byloje esančius valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, jis perduotas kitam asmeniui.
  9. Vertinant byloje pateiktą kreditorių sąrašą, matyti, kad didžiausi atsakovės kreditoriai yra ieškovas ir VMI. Patikrinus viešus duomenis apie atsakovės mokestines nepriemokas VMI ir ieškovui, matyti, kad šio teismo posėdžio dienai atsakovės įsiskolinimas VMI sudaro

    179 474,47 Eur sumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o pagal ieškovo pateiktus 2018 m. balandžio 13 d. duomenis, įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 11 794,92 Eur sumą. VMI įsiskolinimas atsiradęs nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d., o įsiskolinimas VSDF biudžetui atsiradęs nuo

    182017 m. spalio 30 d. Kaip matyti iš kreditorių reikalavimų sąrašo, daugiausia pradelstų reikalavimų atsirado 2017 metais.

  10. Pagal anksčiau nurodytus duomenis patikslinus atsakovės pateikto balanso duomenis, matyti, kad jos į balansą įrašyto ilgalaikio turto vertė sumažėja nuo 5 852 Eur iki 4 361 Eur (atitinkamai, į balansą įrašyto turto vertė sumažėja iki 93 015 Eur sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 42 515 Eur sumą.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, duomenis, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį.
  12. Lyginant atsakovės 2017 m. finansinius rodiklius su praėjusių finansinių metų rodikliais, matyti, kad mokėtinos sumos 2016–2017 m. sumažėjo nuo 74 199 Eur sumos iki 41 558,35 Eur sumos. Į balansą įrašyto turto vertė sumažėjo, bet nedidele dalimi – nuo 104 793 Eur sumos iki

    1994 506 Eur.

  13. Duomenų pateikimo teismui metu atsakovė nurodė turinti 6 darbuotojus. Kaip matyti iš viešų VSDFV duomenų, posėdžio šioje byloje dieną atsakovė teturi tik vieną darbuotoją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė kito svarbaus įrodymo – atsakovės pateiktų 2018 m. sausio 31 d. duomenų apie kitas mokėtinas sumas. Kaip matyti iš šių duomenų, atsakovė be anksčiau nurodytos 42 515 Eur įsipareigojimų kreditoriams sumos, turi ir kitų įsipareigojimų, kurie sudaro 9 198,06 Eur sumą. 2018 m. sausio 31 d. duomenų apie kitas mokėtinas sumas atsakovė į balansą neįtraukė. Byloje neatskleista, kokiu pagrindu yra atsiradę šie įsipareigojimai, taip pat jų pradelstumo faktas. Dėl pastarojo fakto apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, nes sąraše yra nurodytas advokatas E. M., kuriam mokėtina suma sudaro 458 Eur. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-31090-1052/2017 minėtam asmeniui priteista 450 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą. Įsakymas įsiteisėjęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo tirta, kas buvo atsakovės darbuotojai, ar su jais atsiskaityta, nes iš pateiktų 2018 m. sausio 31 d. duomenų apie kitas mokėtinas sumas, matyti, kad mokėtinos sumos yra keturiems fiziniams asmenims, iš kurių vienas yra atsakovės vadovas. Paminėti duomenys šioje byloje reikalauja platesnės analizės, nes šių įsiskolinimų pradelstumo faktas, pagal anksčiau nustatytus duomenis, turi esminę reikšmę atsakovės (ne)mokumo faktui. Kiti paminėti duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą taip pat yra reikšmingi, nes įmonei negalint atsiskaityti su darbuotojais ir / ar už kasdienes paslaugas, tai rodo sutrikusią jos ūkinę–komercinę veiklą.
  14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad didelę dalį į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (44 655 Eur sumą) sudaro debitorių skolos pagal 2018 m. sausio 31 d. debitorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateikto sąrašo nėra aiškios tikslios debitorių skolos. Antai UAB „Tivolita“ apskaityta 29 210,98 Eur debitinė skola, kuri atsispindi ir balanse, tačiau iš pateikto sąrašo eilutės „Skolos suma (Eur)“ matyti, kad nurodyta „-494,66“ Eur. Tai reikštų net ne 29 210,98 Eur debitinę skolą, o atsakovės 494,66 Eur įsiskolinimą UAB „Tivolita“. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateikto sąrašo sudarymo būdo nėra galimybės aiškiai nustatyti debitinių skolų, ši aplinkybė turi būti patikslinta, nes pagal anksčiau nustatytus duomenis, ji turi esminę reikšmę atsakovės (ne)mokumo faktui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vertinant debitorių skolas preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje

    20Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017).

  15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 16–24 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė esminių bylos faktų, t. y. neišsiaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – atsakovei priklausančio turto vertės, pradelstų skolų masto, t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl įmonės (ne)mokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, taip pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo nustatymą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ACTUS“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas... 4. 2018 m. sausio 30 d. įmonės balansą, duomenis apie įmonės kreditorius ir... 5. 205,21 Eur delspinigių, taip pat prašė iškelti atsakovei UAB „ACTUS“... 6. UAB „ACTUS“ yra nemoki; galima laikyti, kad ji turi laikinų sunkumų dėl... 7. UAB „Tivolita“. Šios bendrovės akcininkė ir vadovė yra UAB „ACTUS“... 8. 2017 m. kovo 7 d. ieškovas jau buvo teikęs pareiškimą teismui dėl bankroto... 9. 8 663,24 Eur sumą, o ieškovui – 11 794,92 Eur sumą. Nekilnojamojo turto ir... 10. Teismas... 11. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
    1. CPK... 12. Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo 13. 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, įmonės nemokumas nustatomas... 14. 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta... 15. 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 30 d. ataskaitinio laikotarpio balansą,... 16. 5 852 Eur vertės, trumpalaikio turto – 88 654 Eur vertės. Per vienerius... 17. 9 474,47 Eur sumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o pagal ieškovo pateiktus... 18. 2017 m. spalio 30 d. Kaip matyti iš kreditorių reikalavimų sąrašo,... 19. 94 506 Eur.
    2. Duomenų pateikimo teismui metu atsakovė nurodė turinti 6... 20. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 22. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir bankroto...