Byla 1A-45-870/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Bekerytei, Gretai Serapinaitei, Teresai Darulienei, Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, nuteistajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Modestui Sriubui, nukentėjusiesiems M. V. (S.), S. V., jų, taip pat nukentėjusiosios R. V. atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, civilinio atsakovo UAB „K.“ atstovui advokatui Mindaugui Dūdai, specialistams J. P., A. A., D. M., ekspertams Ž. M., R. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., S. V. ir M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko, UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant M. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. M. Ž. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš UAB „K.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 23 457,78 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.

4Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys, priteista iš „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „I.“ filialą 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K.“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys ir priteista iš „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „I.“ filialą, 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K.“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinis ieškinys ir priteista iš „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio per „I.“ filialą, 1 679,8 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš UAB „K.“ – 8 320,2 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Nustatė

8I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

9

  1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val., dirbdamas chirurgu urologu UAB „K.“ priklausančioje privačioje ligoninėje, esančioje adresu ( - ), laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas M. V., netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas, 19.15 val. sukėlęs pastarojo mirtį, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.

10II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11

  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį, priimti išteisinamąjį nuosprendį M. Ž. nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 1 dalyje požymių.
  2. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl to, kad jis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Inkriminuodamas nusikalstamos veikos požymius, teismas nevertino įrodymų visumos, dėl apelianto kaltumo padarė klaidingas išvadas, kurias grindė hipotetinio pobūdžio teiginiais, prielaidomis, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu, nors teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų nepakako apelianto kaltei pagrįsti.
  3. Kaltinamojo kaltė grindžiama tuo, jog M. V. autopsijos metu buvo rasta skersai perdalinta kairioji išorinė klubinė vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparaskopinės varikocelektomijos neatliekamos. Teismas padarė išvadą, kad būtent dėl kaltinamojo veikos, pirmosios operacijos metu neatsargiai pažeidus kairiąją išorinę klubinę veną, prasidėjo ūmus vidinis kraujavimas, kuris sukėlė M. V. mirtį.
  4. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai vertino specialistų, ekspertizės duomenis, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą ir prielaidomis grįstą išvadą, jog kraujavimas vyko iš kairiosios išorinės klubinės venos, kuri buvo pažeista pirmosios operacijos metu, kad kraujavimui iš šio pažeidimo stabdyti buvo uždėta metalinė kabutė, tačiau po operacijos pakilus paciento kraujo spaudimui iki normalaus, kraujavimas iš šios vietos atsinaujino. Tokią išvadą teismas grindė tik įrodymų fragmentais, faktinių duomenų detalėmis, prielaidomis, vienpusišku vertinimu.
  5. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus, konstatavo, kad M. Ž. pavojinga veika pasireiškė tuo, jog netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę-kairiąją išorinę klubinę veną, su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos metu neatliekamos, ir dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas. Tokia išvada nepagrįsta, nes byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, jog klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu, ir kad, apskritai, pirmosios operacijos metu su šia vena buvo atliekamos kokios nors chirurginės manipuliacijos:

126.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje apklaustų specialistų (J. P., V. D., D. Š., R. B.) paaiškinimų, kurie patvirtino, kad jeigu kraujagyslė ar klubinė vena būtų pažeista pirmosios operacijos metu, įvyktų kraujavimas, kurį neišvengiamai būtų pastebėjęs tiek operuojantis gydytojas, tiek ir operacijos metu gydytojui asistavęs personalas;

136.2.byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios operacijos metu būtų pažeista klubinė vena ir įvykęs jos kraujavimas. Tai apelianto vertinimu, vienareikšmiškai paneigė pirmosios operacijos metu dalyvavę asmenys (G. A., L. S., D. M., R. M.), kurie parodė, kad jokio kraujavimo nematė.

  1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas mirties priežastį, vadovavosi specialistų J. P. ir V. D. išvadomis Nr. M 680/13(01) ir DM 30 (121)/14(01) ir R. M. ekspertizės aktu Nr. PEDM 33/2016 (02) ir šių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad M. V. mirė dėl vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvo ertmę, kuris prasidėjo dėl pirmosios operacijos metu pažeistos kraujagyslės. Remiantis apklaustų specialistų paaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad pirmosios operacijos metu konkrečiai buvo pažeista būtent kairioji išorinė klubo vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos metu neturėjo būti atliekamos, tuo tarpu autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo, iš esmės nesant pagrindo atlikti manipuliacijas su šia vena. Su tokiomis išvadomis nesutinkama:

147.1. apelianto vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių išvadą, kad kraujavimas apskritai prasidėjo dėl pažeistos kraujagyslės (venos), o ne dėl kitų priežasčių, kadangi nebuvo nustatytas kraujavimo šaltinis. Remiasi autopsijos duomenimis, R. B., V. J., A. L., D. Š., J. P. teisiamojo posėdžio metu teiktais paaiškinimais;

157.2. prielaidomis grįsta išvada, jog kraujavimas įvyko būtent iš klubinės venos, o ne iš kitų kraujagyslių. Specialisto J. P. manymu, išorinė klubo vena buvo perdalinta jau gaivinant, reanimuojant, antros operacijos metu;

167.3. teismas, vertindamas mirties M. V. mirties priežastį, rėmėsi specialistų išvadomis, kurios yra tik tikėtinos;

177.4. iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas rėmėsi specialistų išvadomis ir ekspertizės aktu, tačiau visiškai nevertino juos surašiusių specialistų ir ekspertų teisiamojo posėdžio metų duotų paaiškinimų;

187.5. nepagrįsta išvada, jog klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu, o ne perdalinta antrosios operacijos metu. Pirmosios instancijos teismas nevertino specialisto V. D. paaiškinimų, kad jokių išorinės klubinės venos pažeidimų nustatyta nebuvo, nustatytas tik perdalinimas.

197.6. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliantas daro išvadą, kad nesant tiksliai nustatyto įvykusio vidinio kraujavimo, sukėlusio M. V. mirtį, priežasčiai, taip pat byloje esant tik tikėtinoms ir prieštaringoms išvadoms, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra įrodytas priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis.

  1. Apeliantas nesutinka, kad kaltinamojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes apeliantas maksimaliai atidžiai ir rūpestingai darė viską, kad tinkamai atlikti operaciją, o antrosios operacijos metu išgelbėti pacientui gyvybę, keliamų profesinių standartų ir reikalavimų nepažeidė.
  2. Iš specialisto išvados Nr. M680/13 (01) nustatyta, kad autopsijos metu rasta skersai perdalinta kairioji klubinė išorinė vena, o ant šios venos susidariusio proksimalinio galo užrišta ligatūra, ant distalinio galo uždėta užrišta ligatūra ir metalinė kabutė (klipsas), tačiau ši aplinkybė neįrodo teismo padarytos prielaidos, jog manipuliacijos su klubine išorine vena buvo atliekamos pirmosios operacijos metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad kabutė nebuvo pateikta teismui kaip daiktinis įrodymas, autopsijos metu darytos fotonuotraukos taip pat nebuvo pateiktos teismui kaip įrodymas, dėl to neaišku kas per kabutė ir kur ji rasta.
  3. Apelianto nuomone, nelogiška padaryta skundžiamame nuosprendyje išvada, jog klubinė išorinė vena galėjo būti perdalinta tik pirmosios operacijos metu. Specialistas V. D. paaiškino, kad klubinė vena buvo perdalinta pirmos arba antros operacijos metu, bet perrišimas ir nukirpimas išorinės klubinės venos antros operacijos metu, negalėjo būti mirties priežastimi. Jeigu išorinė klubinė vena nepažeista pirmos operacijos metu, tai tada operacija padaryta tinkamai.
  4. Apelianto vertinimu, jo kaltės nėra, nes prasidėjęs pooperacinis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę buvo pastebėtas laiku, savalaikiai atlikta pakartotinė operacija. Jis vertina įvykį kaip kazusą.
  5. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad M. Ž. kaltės nepripažino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Savo apgailestavimą apeliantas išreiškė teisiamojo posėdžio metu pagerbdamas mirusįjį tylos minute.
  6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirminis kaltinamasis aktas (2015 m. gegužės 7 d.), tiek šio kaltinamojo akto pakeitimas (2017 m. liepos 13 d.) surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus. Pirminis kaltinimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir neabejotinais įrodymais, taip pat neatskleista kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas). Pirminio kaltinimo formuluotė netiksli ir neišsami, nėra detalizuota kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamasis. Dar didesnis pažeidimas padarytas tikslinant kaltinimą, kadangi pakeistas vienas žodis, vietoj „perdalino“ nurodyta „pažeidė“, nenurodyta kokiais duomenimis grindžiamas pakeistas kaltinimas, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą.
  7. Kaltinamasis pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti paaiškinimus pagal pirminį kaltinimą, pakeitus kaltinimą, teismas įrodymų tyrimo neatliko teisiamojo neapklausė, tokiu būdu šiurkščiai pažeista teisė į gynybą.
  8. Apelianto vertinimu, teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas, nes visų proceso dalyvių akivaizdoje pasiūlė prokurorui patikslinti kaltinimą, tai padarė po liudytojų apklausos, kuomet tapo aišku, jog pagal pradinį kaltinimą nusikalstamos veikos požymių nustatymui nepakanka, be to, baudžiamoji byla ypatinga tuo, kad susilaukė didelio visuomenės dėmesio, plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, kas turėjo įtakos teismo nuomonės susiformavimui.
  9. Civilinio atsakovo UAB „K. atstovas advokatas Mindaugas Dūda apeliaciniu skundu prašo:

2016.1 panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir M. Ž. išteisinti.

2116.2 nukentėjusiųjų M. V. (dab. S.), S. V., ir R. V. bei civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais;

2216.3. Teismui nusprendus palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, pakeisti nuosprendį dalyje dėl M. V. (dab. S.), S. V., ir R. V. civilinių ieškinių išsprendimo – sumažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

  1. UAB „K.“ atstovo nuomone, nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė M. Ž. kaltės turinį ir to pasėkoje neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. Net ir darant, kad ir nepagrįstą prielaidą, jog M. Ž. yra kaltas dėl šios veikos, teismas priteisė neproporcingai didelius neturtinės žalos dydžius, kurie ženkliai viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, o būtent nuosprendyje padarytos išvados dėl M. Ž. kaltumo nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, įrodymai vertinti selektyviai. Viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo aišku, kuo UAB „K.“ buvęs darbuotojas M. Ž. iš esmės kaltinamas. Iš suformuluoto kaltinimo matyti, kad M. Ž. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo atėmė paciento M. V. gyvybę, tačiau M. Ž. kaltinime nedetalizuota neatsargumo rūšis (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas neatsargumas), o tai esminis trūkumas, nes pažeista teisė į gynybą. Teismo išvada dėl kaltės yra itin prieštaringa ir nelogiška, nes vienu metu daroma išvada, kad M. Ž. pastebėjo kraujagyslės pažeidimą bei ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, o tuo pačiu ir tai, kad jis nenumatė, kad kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimas gali sukelti M. V. mirtį. Šioje situacijoje tampa neaišku, už kokius veiksmus M. Ž. yra nuteistas – ar už kraujagyslės pažeidimą, ar už nepakankamą (netinkamą) pažeidimo pašalinimą.
  3. Apeliaciniame skunde advokatas analizuoja liudytojų G. A., L. S., D. M., R. M. parodymus, specialistų J. P., R. M., V. D. paaiškinimus ir daro išvadą, kad M. Ž. pirmos operacijos metu nepažeidė nei išorinės klubo venos, nei kitos venos, nes priešingu atveju, operacijos metu būtų prasidėjęs kraujavimas, kurį liudytojai būtų pastebėję.
  4. Jokių patikimų ir pagrįstų duomenų apie tai, kad ant kairiosios išorinės klubinės venos rasta kabutė buvo uždėta pirmos operacijos metu, bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas iškraipė J. P. parodymus, kadangi iš 2016 m. kovo 14 d. posėdžio protokolo (4 lapas) aiškiai matyti, jog specialistas nenurodo, kad tokia situacija yra įmanoma, o tik pateikia teorinį samprotavimą, kad neatmetama galimybė, jog galimas venos pažeidimas ir perdalinimas yra toje pačioje vietoje, be to specialistas nieko nenurodo apie tai, kad pažeidimo vietoje perdalinus veną, jos galai sueitų simetriškai. Specialistas V. D. teisme nurodė, kad <...> skrodimo metu, kai nuėmė klipus ir suvedė išorinės klubinės venos galus, viskas suėjo, kaip ir buvo <...> jokių išorinės klubinės venos pažeidimų nustatyta nebuvo, buvo nustatytas tik perdalinimas, o tai savo ruožtu reiškia, kad aptariama vena nebuvo pažeista pirmos operacijos metu.
  5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje esančių specialistų išvadų turinys ir specialistų paaiškinimai suponuoja vienintelę išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad M. Ž. pirmos operacijos metu pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, nes M. V. nukraujavimo šaltinis nenustatytas. O tai reiškia, kad nenustačius mirties priežasties, negalima daryti išvadų dėl asmens mirties ir M. Ž. veiksmų priežastinio ryšio buvimo.
  6. Apeliaciniame skunde plačiai analizuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo neatsargaus gyvybės atėmimo atvejais. Nurodoma, kad priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje sesei bei tėvams (kai jų vaikas pilnametis ir gyvena atskirai) už neatsargų vaiko/brolio gyvybės atėmimą atlygintini neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt daroma išvada, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos, neįvertino visų neturtinės žalos dydį apsprendžiančių kriterijų, o būtent tai, kad dėl M. V. žūties daug asmenų reiškia savarankiškus reikalavimus atlyginti patirtą neturtinę žalą.
  7. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., S. V., M.V. (S.) atstovas, advokatas Gediminas Gudeliauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir priteisti R. V. ir S. V. po 40000 Eur, o M. V. (S.) 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti solidariai iš civilinių atsakovų R. V., S. V., M. V. (S.) naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir atsakovų turtinę padėtį, nors CK 6.450 straipsnio 2 dalyje yra numatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai ir vienas iš jų yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kadangi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jo darbdavys – įmonė UAB „K.“, todėl vertinama ir šio atsakovo turtinė padėtis.
  9. UAB „K.“ finansinės atskaitomybės dokumentai esantys byloje, patvirtina, jog per 2016 m. UAB „K.“ gavo 206 910 Eur grynojo pelno. M. Ž. turtinę padėtį patvirtina žemės sklypai, be to jis medicinine praktika užsiima ( - ), jo pajamos tikėtina gerokai skiriasi nuo nukentėjusiųjų. Tuo tarpu nukentėjusieji V. gyvena kukliai, senos statybos, seniai įsigytame name Radviliškyje, gaunamos pajamos per abu 680 Eur. M. V. pajamos jai dirbant VĮ „Registrų centre“ buvo 492 Eur.

23III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

24

  1. UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo M. Ž. apeliaciniai skundai dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, atmetami, nes įvertinus bylos medžiagą, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko skundas netenkinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžius tinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.
Dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį
  1. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. Ž. didelį dėmesį skyrė aplinkybėms, dėl kurių jo pacientui M. V. buvo skirta laparoskopinė varikocelektomija, t.y. išsamiai aptarė M. V. išsakytus nusiskundimus, konsultacijos eigą, vertintus medicininius duomenis. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas konstatavo, kad laparoskopinė varikocelektomija nebuvo būtina, tačiau pagal medicinines indikacijas rekomenduota ir atlikta pagrįstai, pasiūlytas tinkamas varikocelės gydymo būdas. Prieš paskiriant ir atliekant šią operaciją buvo paskirti ir atlikti visi būtini tyrimai, tinkamai pasiruošta operacijai, tinkamai įvertinti visi anamnestiniai ir klinikiniai duomenys. Šias aplinkybes patvirtino specialistų išvados Nr. M 680/13(01), t. 1, b. l. 26-35, Nr. DM 30 (121)/14(01), t. 1, b. l. 76-81, ekspertizės aktas Nr. PEDM 33/2016(02), t. 4, b. l. 76-92 bei išvadas ir aktą surašę specialistai. Ginčo dėl fakto, ar M. V. pagrįstai rekomenduota atlikti laparoskopinę varikocelektomiją, byloje nėra ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
  2. M. Ž., taip pat nurodė aplinkybes, kurios jo manymu, galėjo įtakoti po pirmosios operacijos (laparoskopinės varikocelektomijos) prasidėjusį masyvų kraujavimą: - pacientui prieš 18 metų atlikta krūtinės ląstos įgimtos anomalijos korekcija; - aptiktas kraujagyslinis apgamas dešinėje šlaunyje; - pacientas skundėsi migruojančiu galūnių ir kaktos skausmu; - aptariamu laikotarpiu įtarta Laimo boreliozė.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. V., atlikus jam laparoskopinę varikocelektomiją galėjo nukraujuoti dėl kraujagyslės pažeidimo, o ne dėl kitų priežasčių. Tai nustatyta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktu.
  4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. DM 30(121)/14(01) 6 punkte nurodyta, kad M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų, o dėl 2013 m. gegužės 16 d. pirmos operacijos metu pažeistos kraujagyslės, tikėtina, išorinės klubinės venos. Specialistams (J. P., dr. E. K., V. D., J. R.), be „K.“ ligos istorijos Nr. DS13-1400, buvo pateikti M. V. sveikatos istorija iš Karoliniškių poliklinikos, kurioje pirmasis įrašas fiksuotas dar 1992 m. balandžio 28 d. dėl bronchinės astmos paūmėjimo. Asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie planinę deformuotos krūtinės ląstos korekciją, nusiskundimai skausmu širdies plote, nugaroje, kairiajame petyje, taip pat virš sąvaržos, sėklidėse, šlaunų vidiniuose paviršiuose, migruojančiu sąnarių skausmu, nurodyti atlikti tyrimai bei jų rezultatai. Taip pat pateikta asmens sveikatos istorija iš „K.“ su įrašais apie 2008 m. liepos 8 d., 2009 m. lapkričio 18 d. kardiologų konsultacijas, 2011 m. lapkričio 4 d. urologo konsultaciją. Įvertinę pateiktus duomenis iš M. V. sveikatos istorijos, specialistai nerado jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nukraujavimas po pirmosios operacijos galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, o ne dėl mechaninio (techninio) kraujagyslės pažeidimo laparoskopinės varikocelektomijos metu. Tokias aplinkybes patvirtino specialistas V. D., kuris nurodė, kad M. V. mirė dėl nukraujavimo, o tai reiškia, kad buvo pažeista kraujagyslė (t. 3, b. l. 195-200), taip pat ir J. P., kuris atliko autopsiją ir dalyvavo rengiant specialisto išvadą Nr. DM 30(121)/14(01), žr. t. 3, b. l. 154-158.
  5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 23 d. ekspertizės akto (ekspertams pateikti medicininiai duomenys, kaip ir surašant aukščiau paminėtą išvadą) Nr. PEDM 33/2016(02) 30 – 31 punktuose konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose konstatuoti M. V. negalavimai, susirgimai (alergijos ir kitos ligos) pirmosios operacijos rizikai chirurgine prasme įtakos neturėjo, papildomų įgimtų širdies laidžiosios sistemos pluoštų buvimas nenustatytas. 34-37 punktuose atsakyta į klausimus dėl galimos Laimo boreliozės įtakos pirmai operacijai bei kraujavimui ir staigiai mirčiai, padaryta išvada, kad ši liga nei kraujavimo, nei staigios mirties nesukelia, o pirmosios operacijos rizikai įtakos negalėtų turėti (t. 4, b. l. 92). Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė dr. A. M. taip pat patvirtino nemačiusi jokių požymių, kad M. V. galėjo būti įtarta Laimo liga.
  6. Išvada, kad M. V. mirtis įvyko dėl pažeistos kraujagyslės, kaip matyti iš specialisto J. P. apklausos (t. 3, b. l. 154-158), paminėtų išvadų (Nr. M 680/13(01), t. 1, b. l. 26-35, Nr. DM 30 (121)/14(01), t. 1, b. l. 76-81) yra kategoriška, akcentuota tik ta aplinkybė, kad negalima nustatyti, kokia tiksliai kraujagyslė buvo pažeista. Vertinant, ar M. V. organizme galėjo būti tam tikrų patologijų, kurios galėjo įtakoti staigų ir masyvų nukraujavimą, J. P. paaiškino, kad, nors dėl ištinusių, paburkusių minkštųjų audinių, atlikus dvi operacijas, sunku įžiūrėti kažkokius pakitimus, patologijas, visgi nurodė, kad jeigu venų padėtis būtų buvusi netipinė (jos kryžiuotų viena kitą ar pan.), jis tokią patologiją, persidengimą būtų pamatęs ir aprašęs (t. 3, b. l. 154-158). Be to, kaip matyti iš aptariamoje išvadoje pateiktų duomenų, specialistas, tirdamas atskirus mirusiojo organus, be kita ko, konstatavo, kad patologinių pakitimų nėra. Kad operuotoje vietoje nebuvo jokių anomalijų pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas A. L. (t. 3, b.l. 148-150). Specialistas J. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino ir tai, kad buvo svarstoma ir spontaninio kraujagyslės plyšimo galimybė, tačiau teigia neabejojantis, kad toks spontaninis plyšimas būtų įvykęs prieš operaciją ar po jos, jokių duomenų, leidžiančių įtarti spontaninį plyšimą jis autopsijos metu nerado (t. 3, b.l. 154-158). Tokios versijos nepatvirtina ir M. Ž. apeliacinės instancijos teismui pateikti moksliniai straipsniai. Aptariant retus spontaninio kraujagyslės plyšimo atvejus, vienoje publikacijų nurodoma, kad net 11 iš 14 atvejų tokiems pacientams buvo nustatytas trombas, be to, iš aptartų atvejų pacientai buvo vidutinio arba vyresnio amžiaus, nuo 41 metų iki 83 metų (vidutinis amžius – 63 metai). Staigi pradžia, hipotenzija, pilvo skausmas ir pūtimas bei kojos skausmas buvo simptomai, būdingi visiems atvejams (originalūs mokslinių straipsnių pavadinimai Spontaneous rupture of left external iliac vein: Case report and review of the literature, Spontaneous left external iliac vein rupture t. 6, b.l. 43-46, 47-50, 51-53, 54-55). Tuo tarpu, kad trombas būtų užkimšęs M. V. kraujagysles, dėl ko galėjo įvykti toks spontaninis išorinės klubinės venos plyšimas, byloje duomenų nėra. Pacientas buvo vos 33 metų amžiaus, jam nebuvo nustatyti ir publikacijose aptarti simptomai.
  7. Kad mirusysis turėjo sveikatos problemų, nuteistojo aptariamų anomalijų ar ligų, nepatvirtino nei jo sutuoktinė, nei tėvai. Priešingai, teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu M. V., taip pat ir M. V. tėvai paaiškino, kad jis labai rūpinosi savo sveikata, profilaktiškai ją tikrindavo. Aplinkybes dėl aptariamų sveikatos sutrikimų paneigė ir pats M. V. konsultacijos pas gydytoją M. Ž. metu. Šie aptarti liudytojų parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai neabejotinai paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad M. V. mirtį, t.y. masyvų vidinį kraujavimą nulėmė kitos priežastys (patologijos, ligos, savaiminiai procesai), o ne mechaninis kraujagyslės pažeidimas.
  8. Atliekant specialių žinių reikalingus tyrimus (specialisto išvada Nr. M 680/13 (01), specialisto išvada Nr. DM 30 (121)/14 (01)), padaryta kategoriška išvada dėl M. V. mirties priežasties – vidinis pooperacinis nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti tik gydomųjų procedūrų metu. Kraujavimas vyko dėl pažeistos kraujagyslės pirmosios operacijos metu. Tikimybinė išvada buvo duota tik dėl to, kad nenustatyta iš kurios konkrečiai kraujagyslės pacientas nukraujavo, kadangi konkretaus kraujavimo šaltinio, kaip nurodyta, nepavyko rasti. Taigi, šiuo atveju, esminis klausimas yra tas, kokia kraujagyslė buvo pažeista pirmosios operacijos metu.
  9. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad buvo pažeista būtent išorinė klubinė vena, grindė tuo, jog būtent ši kraujagyslė buvo rasta skersai perdalinta, be to, kraujavimas buvo masyvus.
  10. Duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme M. Ž., neigdamas versiją, kad buvo pažeista išorinė klubinė vena, nurodė, kad antrosios operacijos metu kraujas atitekėjo iš viršutinės pilvo dalies, o dirbamoje zonoje nekraujavo. Prispaudus klubinėje zonoje esančias kraujagysles kumščiu, kraujavimas tebesitęsė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti. Specialistas J. P. (t. 6, b.l. 143-147), nurodė, kad esant tokiam masyviam kraujavimui, kraujas buvo pasklidęs po visą pilvo ertmę. O stabdant kraujavimą, kraujas iš viso pilvo sunkiasi į tą vietą (užspaustą), taigi galėjo būti sudarytas įspūdis, kad kraujuoja iš kitos vietos. Gydytojas prof. A. A. (t. 7, b. l. 35-42) paaiškino, kad besitęsiantis kraujavimas užspaudus chirurginės intervencijos zoną tęstis galėjo dėl to, kad visas kraujas lokalizavosi retroperitoniniame tarpe (tarpe už pilvaplėvės). Be to, kraujavimas jau buvo beveik sustojęs, kadangi spaudimas buvo neišmatuojamas, netektas kraujo kiekis buvo itin didelis, taigi logiškai paaiškinama, kad užspaudus aptariamoje zonoje esančias kraujagysles, kraujavimas nesustojo. Todėl faktas, kad kraujavimas, užspaudus išorinę klubinę veną, tebesitęsė, nepaneigia aplinkybės, kad pacientas nukraujavo būtent iš jos.
  11. Aplinkybę, kad kraujavo būtent iš išorinės klubinės venos patvirtina ir tai, jog kraujavimas buvo toks masyvus, kad per gana trumpą išbėgo beveik visas kraujas (bylos duomenimis, daugiau nei 4 l). Iš UAB „K.“ pateiktų duomenų matyti, kad M. V. į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių iš operacinės buvo atvežtas 14:05 val. M. Ž. teigė, kad paciento ekstubacija buvo atlikta 14.10 val., kadangi, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose (K. ligos istorijos 13 l.), anestezijos trukmė buvo dvi valandos. Tačiau tokių nuteistojo paaiškinimų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Intensyvaus sekimo ir gydymo lape (K. ligos istorijos 10 l.) yra padarytas įrašas, kad ligonio ekstubacija atlikta 15.30 val., pakartotinai asmuo intubuotas 16.45 val. Pacientas palaipsniui nubudo, buvo sąmoningas, adekvatus, kvėpavimas pakankamas. Šis dokumentas patvirtintas slaugės A. V. ir gydytojo A. M. antspaudais bei parašais. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. nurodė ekstubacijos laiko neprisimenantis, tačiau paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po jos atsirado hidrodinaminiai sutrikimai (3 t., b. l. 147-148). Liudytojas D. M. parodė, kad pabudusį M. V. pamatė praėjus maždaug dviem valandoms po operacijos (kas yra apytiksliai 16 val.), jis buvo atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, sąmoningas, tačiau širdies veikla buvo per dažna (3 t., b.l. 72-73). 15.55 val. iš gydytojo A. M. įrašo reanimacijos protokole (K. ligos istorijos 9 l.) matyti, kad ligonio būklė pradėjo blogėti, atsirado šaltas prakaitas, nedidelė tachistolija. Protokole nurodyta, kad 16.10 val. atlikta pilvo echoskopija ir laisvo skysčio nematyti. 16.40 val. pakartota pilvo echoskopija ir rasta laisvo skysčio pilvo ruime. 16.45 val. ligonis jau buvo ruošiamas operacijai, fiksuotas mažėjantis kraujospūdis, kaip minėta, pacientas vėl buvo intubuotas. 17 val., paciento būklei blogėjant, pradėtas širdies masažas. Antrosios operacijos protokole užfiksuota, kad paciento pilvas atvertas 17.05 val. ir jau tuomet rastas didelis kiekis daugiausia šviežio kraujo pilvo ertmėje, jo nuolat daugėjo, iš karto išsiurbta 1,3 l kraujo. M. Ž. (t. 6, b.l. 1-14), operacinės slaugytojos L. S. parodymais (t. 3, b.l. 69-71), kraujo buvo tiek daug, kad siurblys buvo naudojamas maksimaliu pajėgumu, operacijos metu buvo keičiamas pilnas operacinio siurblio surinkimo indas (2,5 l talpos). Turint omenyje, kad, vadovaujantis gydytojo M. Ž. parodymais, operacijos zonoje esančių kraujagyslių (tame tarpe ir išorinės klubinės venos) suspaudimas kumščiu, taip pat spaustukų uždėjimas iš esmės buvo pirmasis veiksmas laparotomijos metu, akivaizdu, kad kraujavimas vyko itin sparčiai ir jau iki laparotomijos buvo išbėgęs didžiulis kiekis kraujo. Atkreiptinas dėmesys į duomenis, užfiksuotus Anestezijos protokole (K. ligos istorijos 16 l.), kuriame gydytojas D. M. nurodė, kad jau 17.05 val. įvyko skilvelių virpėjimas, atlikta defibriliacija. Skilvelių virpėjimas kartojosi 10 kartų iki 17.50 val. Elektrinę širdies veiklą pavykdavo atstatyti, tačiau pulsas liko nečiuopiamas, AKS neišmatuojamas, buvo tęsiamas išorinis širdies masažas bei kitos gaivinimo priemonės. Tokie duomenys paneigia M. Ž. paaiškinimus, kad skilvelių virpėjimas įvyko tarp 17:45 val. – 18. val., po ko aktyvus kraujavimas nebevyko. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. V. nukraujavo labai greitai, kadangi pastarojo būklė pradėjo blogėti netrukus po ekstubacijos, o jau 17.05 val. fiksuotas skilvelių virpėjimas, atlikta defibriliacija, po ko paciento spaudimas tapo neišmatuojamas, aktyvus kraujavimas nebevyko, t.y. kiek daugiau nei per valandą. Taigi M. Ž. ieškant kraujavimo šaltinio, aktyvaus kraujavimo jau tada nebuvo, kraujas jau buvo išbėgęs, pasklidęs po visą pilvo ertmę ir dėl to nuolat bėgo, kaip teigia iš viršaus. Byloje apklausti gydytojai (D. Š., J. P., V. D. ir kt.) patvirtino, kad iš šios aptariamos venos vykstantis kraujavimas yra išties labai masyvus, nukraujavimas įvyksta per keliolika – keliasdešimt minučių.
  12. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė versiją, kad kraujavo iš kitų, tame tarpe ir smulkiųjų kraujagyslių. Visų pirma, kaip akcentuota, kraujavimas buvo išties masyvus, pacientas beveik viso kraujo neteko per pakankamai trumpą laiko tarpą. Ir nors byloje apklausti specialistai (J. P., R. M., A. A.) vertino, kad teoriškai kraujavimas buvo įmanomas iš smulkiųjų kraujagyslių, tokia tikimybė mažėja atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu tas kraujavimas vyko, ir todėl didžiausia tikimybė, jog buvo pažeista būtent stambioji kraujagyslė, kokia ir yra išorinė klubinė vena.
  13. Antrosios operacijos protokole (K. ligos istorijos 15 l.) nurodyta, kad laparoskopinės operacijos metu klipuotų kraujagyslių spindžiai vizualizuoti, aiškaus aktyvaus kraujavimo nestebėta, laparoskopinės kabutės vizualizuotos tipinėse padėtyse. Tokios aplinkybės paneigia tikimybę, kad galėjo nušokti, pasislinkti kabutė nuo operuotos kraujagyslės laparoskopijos metu bei kraujuoti būtent iš spermatinės venos. Be to, vadovaujantis J. P. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme metu, stambiosios kraujagyslės (venos, arterijos), iš kurių būtų galėjęs vykti masyvus kraujavimas, buvo revizuotos autopsijos metu. Dėl kraujosruvos, kuri persunkė minkštuosius audinius, jų atrinkti buvo neįmanoma, tačiau jokių kitų kraujagyslių pažeidimų nustatyta nebuvo. Fiksuota, kad ties klubine vena buvo didžiausia kraujosruva. Prof. A. A. (t. 7, b. l. 35-42) patvirtino, kad kraujavimo zona buvo pilvo apačioje, ties kirkšnies raiščiu. Gydytojo prof. D. M. taip pat nurodė, kad labiausiai tikėtina kraujavimo vieta yra operuota zona – klubinė apatinė dalis (t. 7, b.l. 44-50). Specialistas R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš bylos duomenų, kuriuos vertino, labiausiai tikėtina nukraujavimo vieta – apatinė dubens dalis (t. 4, b.l. 133-135).
  14. Apeliantas M. Ž. neigdamas jog pirmosios operacijos metu buvo perdalinta klubinė vena, nurodė, jog tokiu atveju išsivystytų sindromas, vadinamas skausminguoju mėlynuoju tinimu (lot. Phlegmasia cerulea dolens), kurio metu blogai drenuojama galūnė tinsta, mėlynuoja ir labai skauda, ir šie simptomai išsivysto daugiausia per 2 valandas nuo išorinės klubinės venos užsikimšimo. Tokiai pozicijai pritarė ir ekspertas R. M. 2018 m. balandžio 6 d. posėdžio metu. Tačiau gydytojas A. A. 2018 m. gegužės 25 d. posėdžio metu paaiškino, kad koja mėlynuotų tuo atveju, jeigu išorinė klubinė vena būtų visiškai perkirpta ir galai trombuoti, tuo tarpu, pažeidus tik sienelę, tai neįvyktų niekada. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pirmosios operacijos metu išorinė klubinė vena buvo tik pažeista, pažeidimas klipuotas. Specialisto išvadoje Nr. M 680/13 (01) nebuvo užfiksuota, kad aptariama kraujagyslė buvo visiškai perspausta, kas būtų trikdę kraujotaką į paciento koją.
  15. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad M. V. nukraujavo būtent iš išorinės klubinės venos, be aptarto kraujavimo masyvumo, grindė ir tuo, kad ši vena buvo rasta skersai perdalinta, o ant jos distalinio galo uždėta kabutė. Tokios aplinkybės konstatuotos Specialisto išvadoje Nr. M 680/13 (01). Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
  16. Liudytojų D. M., R. B., A. M., A. L., D. Š., R. B., specialistų išvadas bei ekspertizės aktą surašiusių specialistų ir ekspertų parodymais šios venos perdalinti pirmosios operacijos metu nereikia. Be to, nereikalingos ir neatliekamos aptartos manipuliacijos su šia vena ir stabdant kraujavimą bei gaivinant ligonį. Kad būtų atlikęs manipuliacijas su šia vena laparoskopijos metu neigė ir pats nuteistasis. Tuo tarpu, kokiu būdu ir, svarbiausia, kokiu pagrindu ant šios aptariamos venos atsirado kabutė, o pati vena buvo perdalinta, nuosekliai ir logiškai nuteistasis paaiškinti negalėjo, apsiribodamas teiginiais, kad perdalinant veną buvo bandoma gelbėti M. V. gyvybę, dėl ko yra pateisinami tokie drastiški veiksmai.
  17. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, smulkiai pasakodamas antrosios operacijos eigą, M. Ž. nurodė, kad pirmiausia jis apčiuopos būdu rado ankstesnės operacijos vietą (užčiuopiant kabutes) ir tą zoną kartu su klubinėmis kraujagyslėmis prispaudė kumščiu, apžiūrėjo žaizdeles pilvo sienoje, ant zonos su klipsais dėjo spaustukus ir tai atliekant nukrito mažiausiai du pirmos operacijos metu uždėti klipsai, vieną jų padėjo ant operacinio stalo, o kitas nukrito į žaizdą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos M. Ž. parodymus vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį, o ne objektyviai atspindinčius įvykių eigą. Viena vertus, M. Ž. aiškina, kad antrosios operacijos metu kraujavimo stabdymo veiksmai buvo atliekami greitai, kiek chaotiškai, stipriai kraujavo ir todėl nieko nesimatė, nukritusių kabučių ieškoti nebuvo laiko. Kita vertus – jis nurodė, kad matė, jog viena kabutė nukrito būtent į žaizdą.
  18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone niekuo nepagrįsta ir kita versija, kad kabutė galbūt netyčia galėjo būti uždėta antrosios operacijos metu, stabdant kraujavimą, supainiojus šį instrumentą su spaustukais. Slaugytoja L. S. nurodė, kad antrosios operacijos metu klipsų gydytojui ji nedavė, jie naudojami nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja aiškino, kad ji net nebuvo paėmusi endoskopinių instrumentų (t. 1, b.l. 184-188). Liudytoja V. J. parodė, kad antrosios operacijos metu buvo atnešti visi instrumentai, tačiau neatsimena, ar buvo naudojami klipsatoriai (t. 3, b.l. 147-148).
  19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone kabutė ant išorinės klubinės venos buvo uždėta pirmosios operacijos metu, netyčia pažeidus šią kraujagyslę. Visi aiškinimai dėl kabutės atsiradimo laiko, jos padėties ir pan. yra tik akivaizdus siekis klaidinti, kelti abejones kada ir kokia kraujagyslė buvo pažeista ir kokia buvo pagrindinė nukentėjusiojo nukraujavimo priežastis. Visi veiksmai atlikti antrosios operacijos metu ir tai jog kraujas jau buvo išbėgęs, pasklidęs po visą pilvo ertmę, neginčijamai patvirtina faktą, kad išorinė klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Akivaizdu ir tai, kad jei išorinė klubinė vena nebūtų buvusi pažeista pirmosios operacijos metu, su ja nebūtų reikėję atlikti jokių manipuliacijų ir antrosios operacijos metu, o tai buvo daroma.
  20. Antrosios operacijos metu buvo iš esmės dirbta tik su dviem venomis, ką patvirtina specialisto išvada Nr. M 680/13(01) (t.y. su sėklinio virželio vena, kadangi ji buvo perdalinta, susidarę galai perrišti ligatūra, bei su išorine klubine vena, kadangi ant jo susidariusio proksimalinio galo užrišta ligatūra, ant distalinio galo uždėta užrišta ligatūra ir metalinė kabutė). Ši aplinkybė nustatyta, nors antrosios operacijos protokolas yra neišsamus ir to neatspindi. Antrosios operacijos protokolo neišsamumą M. Ž. grindė nuovargiu ir stresu. Taip pat paaiškino, kad tos venos neidentifikavo, kadangi neturėjo laiko, veiksmus atliko greitai ir toliau ieškojo, kur kraujuoja. Tokie nuteistojo parodymai teisėjų kolegijos vertinti kritiškai. Tik žinant kokios kraujagyslės buvo paliestos pirmosios operacijos metu (planuotai ar neatsargiai) logiškas yra būtent šių kraujagyslių būklės revizavimas esant kraujavimui antrosios operacijos metu.
  21. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka buvo iškelta versija, kad kabutė ant išorinės klubinės venos galėjo atsirasti, t.y. nukristi ant jos, tuomet, kai pastarosios buvo nuimamos nuo operuotos venos. Specialistas J. P. apeliacinės instancijos teisme patikslino savo duotas išvadas ir nurodė, kad kabutė ant išorinės klubinės venos buvo rasta ne užspausta (turint omenyje užtvirtinta), o tik uždėta ant kraujagyslės, priskretusi prie jos. Teisėjų kolegija tokius specialisto paaiškinimus vertina kaip neobjektyvius, jie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, ir todėl jais nesivadovauja.
  22. Apklaustas pirmosios instancijos teisme J. P. paaiškino, kad išorinė klubinė vena buvo sutvirtinta su ligatūromis ir užtvirtinta kabutėmis. Ant abiejų venos galų buvo uždėta ligatūra ir kabutės. Per visą dubenį buvo masyvi, didžiulė kraujosruva. Į M. Ž. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko klausimą, kaip buvo uždėta kabutė, J. P. atsakė nežinantis. Toliau užduodamas klausimus advokatas neprašė specialisto patikslinti, ar kabutė buvo panaudota pagal savo funkcinę paskirtį, ar tik prispausta, uždėta ant kraujagyslės, nepavykus jos užspausti ir pan. M. Ž., apeliacinės instancijos teisme iškėlęs keletą versijų, kaip metalinė kabutė galėjo atsirasti ant išorinės klubinės venos (kad ji tiesiog įkrito į pilvo ertmę antrosios operacijos metu nuimant kabutes nuo operuotos spermatinės venos) autopsiją atlikusiam specialistui taip pat neuždavė tokio pobūdžio klausimo, siekdamas išsiaiškinti išties svarbią aplinkybę, dėl kurios vėliau, t.y. apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai apklausti specialistai tikslino savo ankstesnius paaiškinimus bei duotas išvadas. Taigi ginčo dėl to, kaip buvo uždėta kabutė ant išorinės klubinės venos viso proceso metu iki nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo.
  23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja, apklausdama specialistą J. P. išties detaliai aiškinosi aplinkybes, susijusias su išorinės klubinės venos perdalinimu, užtvirtinimu. Į teisėjos suformuluotą klausimą: „Ar ši vena buvo tiesiog perpjauta, ar ji buvo kažkokiu būdu užrišta, užtvirtinta?“ J. P. atsakė, kad „Ji buvo sutvirtinta su ligatūromis ir kabutėmis, kiek prisimenu“ (t. 6, b.l. 155-181). Teisėja taip pat klausė, ar buvo perdalinta sėklinio virželio vena, ir ar ji buvo užtvirtinta kokiomis nors priemonėmis. Po J. P. atsakymo, teisėja perklausė, kokiu būdu buvo užtvirtinta išorinė klubinė vena. Tiek kalbėdamas apie ligatūras (ant išorinės klubinės venos, taip pat ant sėklinės virželio venos), tiek apie kabutę, specialistas vartojo terminą „uždėta“. Atsakydamas į proceso dalyvių pateikiamus klausimus, patikslino dar ir tai, kad kabutė buvo užspausta. Jokių abejonių dėl žodžio „uždėti“ reikšmės nebuvo kilę, akivaizdu, kad šis terminas buvo vartojamas apibrėžiant kabutės funkcinę paskirtį (užtvirtinti). Dėl šios sąvokos vartojimo abejonių nekilo ir kitiems byloje dalyvavusiems specialistams, kurie vadovavosi J. P. surašytos specialisto išvados, atlikus autopsiją, tiriamąja dalimi, ir kuriems atliekant objekto tyrimą bei ekspertizę buvo užduotas klausimas, kada (pirmos ar antros operacijos metu) kabutė buvo uždėta ant išorinės klubinės venos. Specialistai R. M., A. A., D. M., ekspertas Ž. M. nurodė, kad kabutės uždėjimas ant venos reiškia tai, kad ji buvo panaudota pagal paskirtį (kraujavimui stabdyti), kad uždėjimas yra užspaudimas (t. 6, b.l. 182-188; t. 7, b.l. 35-42, 44-50). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kabutė buvo rasta uždėta ant išorinės klubinės venos (panaudota pagal funkcinę paskirtį), o tai paneigia nuteistojo parodymus, kad laparoskopinės varikocelektomijos metu naudojamomis kabutėmis išorinės klubinės venos perspausti negalima.
  24. Aptariant specialisto J. P. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš esmės analogiškas aplinkybes, susijusias su kabutės ant išorinės klubinės venos uždėjimu bei jos naudojimu pagal funkcinę paskirtį, jis nurodė ir civilinėje byloje Nr. e2-2072-852/2017, kurioje pareikštas ieškinys UAB „K.“ dėl žalos atlyginimo (t. 7, b.l. 10-26). T.y. specialistas neužsiminė, kad ta kabutė buvo panaudota kitaip, negu pagal jos funkcinę paskirtį, netgi advokatui Ramūnui Mikulskui tikslinantis, ar kabute, naudojama sėklinės venos klipavimui, galima užklipuoti išorinę klubinę veną. Be to, specialistas nurodė tvirtinantis specialisto išvadą Nr. DM 30 (121)/14 (01) visa apimtimi.
  25. Akivaizdu, kad specialisto J. P. parodymų keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nors M. Ž. apeliacinės instancijos teisme metu davė labai išsamius paaiškinimus, susijusius su laparoskopinės varikocelektomijos atlikimu, laparotomija, taip pat laikotarpiu reanimacijoje tarp abiejų operacijų, teisėjų kolegija vertina, kad jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi išvadas teikusiems specialistams nepateikė. J. P. 2018 m. balandžio 6 d. posėdžio metu teigė, kad virš mirusiojo plaučių buvo rastas hemoraginis skystis, jis taip pat rastas ir žarnyne, o tai reiškia, kad po operacijos atsitiko kažkas organizme, dėl ko sutriko krešėjimas ir pasipylė kraujas. Tuo tarpu, tiek duodamas bei tvirtindamas aptartas specialisto išvadas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, J. P. aiškiai ir kategoriškai nurodė, jog toks masyvus vidinis nukraujavimas įvyksta tik dėl mechaninio kraujagyslės pažeidimo, atmesdamas bet kokias kitas versijas, kas tokį reiškinį galėjo sukelti. O dėl rasto hemoraginio skysčio organizme paaiškino, kad tai, aptariamomis aplinkybėmis (gaivinant žmogų) yra normalu. Negana to, paciento kraujo krešumas buvo tikrintas prieš atliekant operaciją, tačiau jokių nukrypimų nebuvo aptikta, toks sutrikimas M. V. nustatytas nebuvo. Ekspertas R. M. tikslino ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016 (02) 7 punktą „M. V. medicinos pagalba 2013 m. gegužės 16 d. privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „K.“ buvo suteikta nekokybiškai, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, tikėtina, išorinė klubinė vena, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis“, atsižvelgdamas į tai, kad pagal M. Ž. paaiškinimus (kuriuos R. M. suprato kaip patikslintą operacijos protokolą), jokio kraujavimo pirmos operacijos metu nebuvo ir dėl to nelogiška, kad ši vena buvo kažkaip pažeista, ant jos uždėtos kabutės. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistams, ekspertams atliekant objekto tyrimą bei ekspertizę buvo pateikti abiejų operacijų protokolai. Kaip matyti, aprašant laparoskopinę varikocelektomiją, aiškiai nurodyta, kad kraujavimo atliekant operaciją nebuvo, ir specialistai, ekspertai išvadas surašė, jas pirmosios instancijos teisme patvirtino, būtent ir vadovaudamiesi tokiais duomenimis. Ekspertas Ž. M. ekspertizės akte (t. 4, b. l. 76-92) išdėstytas išvadas tikslino vadovaujantis specialisto J. P. apeliacinės instancijos teisme pateiktais naujais paaiškinimais, kad kabutė ant išorinės klubinės venos buvo laisvai nukritusi, o ne uždėta, atitinkamai nurodydamas, kad negalima teigti apie aptariamos kraujagyslės pažeidimą pirmosios operacijos metu. Profesoriaus D. M. nuomonė (t. 3, b. l. 104-105) apeliacinės instancijos teisme keitėsi M. Ž. parodymų apie kabutės atsiradimą ant išorinės klubinės venos pagrindu. Vis dėlto, kaip minėta, nepasitvirtino versija, kad kabutės buvo supainiotos su spaustukais antrosios operacijos metu ir kad jos buvo naudojamos apskritai. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir pats nuteistasis. Todėl neturi didelės reikšmės tai, kad metalinė kabutė nebuvo pateikta teismui kaip daiktinis įrodymas, ji nebuvo apžiūrėta ir dėl to nėra aišku, kokia kabutė buvo rasta. Iš aptartų įrodymų seka, kad ant išorinės klubinės venos buvo rasta kabutė, kuri naudojama laparoskopinės varikocelektomijos metu.
  26. Aukščiau paminėtas gydytųjų (specialistų) parodymų keitimas apeliacinės instancijos teisme įpinant į paaiškinimus naujų ir niekuo nepatvirtintų įvykio aplinkybių, duodant objektyvių įrodymų visumai prieštaraujančius parodymus, teisėjų kolegijos vertintinas kaip siekis padėti savo kolegai, nuteistajam gydytojui M. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visi proceso dalyviai aiškiai supranta, kad gydytojo darbas be galo sudėtingas, atsakingas, įtemptas, tikslas kilnus - pagelbėti žmogui. Tokio pobūdžio sprendimas, kai dėl operacijos metu padarytos gydytojo klaidos miršta žmogus, o gydytojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn yra itin retas, veikiantis visą gydytojų bendruomenę.
  27. Negalima sutikti su M. Ž., taip pat UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką buvo grindžiamos netinkamai vertinant liudytojų parodymus, specialistų išvadų, ekspertizės akto duomenis. Kaip jau buvo minėta, surašant specialisto išvadas Nr. (M680/13 (01), Nr. DM30 (121)/14(01) bei atliekant ekspertizę Nr. PEDM33/2016 (02), padaryta kategoriška išvada, kad M. V. nukraujavimas įvyko būtent dėl pažeistos kraujagyslės ir jokios kitos priežastys (ligos, anomalijos ir pan.) tokio masyvumo kraujavimo šiuo atveju sukelti negalėjo. Išvadas šioje dalyje visiškai palaikė ir šias išvadas surašę specialistai (J. P., V. D., R. M.). Tuo tarpu, tikėtinas specialistų bei ekspertizės akto išvadas (apie tai būtent iš kurios kraujagyslės vyko kraujavimas) pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų parodymais, nei vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su veiksmų kvalifikavimu neatsargaus gyvybės atėmimo bylose.
  28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta aiškinimą, jog pirmos operacijos metu pažeidus išorinę klubinę veną būtų stebimas kraujavimas M. V. organizme. Nors laparoskopinės varikocelektomijos metu dalyvavęs medicinos personalas patvirtino kraujavimo paciento pilvo ertmėje nematęs, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jie ne visą laiką stebėjo monitorių bei operavusio chirurgo veiksmus. Operacinės vyresnioji slaugytoja G. A., dalyvavusi pirmosios operacijos metu, parodė, kad monitorių stebėjo ne visą laiką (t. 3, b.l. 68-69). Liudytoja L. S. paaiškino, kad visą laiką operacinėje nebuvo, jai išėjus, slaugytoją pavadavo R. M.. Kaip ir kokia buvo atidalinta kraujagyslė ir dedami klipsai ji nematė. Kiek tiksliai buvo paruošta klipsų, nežino (t. 3, b.l. 69-71). Anesteziologas – reanimatologas D. M. parodė, kad retkarčiais užmesdavo akį į monitorių, bet ką konkrečiai darė operuojantis gydytojas, ko jis prašė, neklausė ir pasakyti negali, nes dirbo savo darbą (t. 3, b.l. 72-73). Tokios aplinkybės patvirtina, kad momento, kada buvo pažeista išorinė klubinė vena liudytojai (asmenys, kurie dalyvavo pirmos operacijos metu) nematė. Pastebėtina ir tai, kad ir antrojoje operacijoje dalyvavęs medicinos personalas M. Ž. veiksmų nestebėjo ir nematė, kokias manipuliacijas jis atlieka. Tuo tarpu, gydytojai, padėję reanimuoti pacientą, prisijungė jau po atliktos laparotomijos ir padėjo revizuoti pilvo ertmę.
  29. Pirmosios operacijos metu pažeidus išorinę klubinę veną lengvai stebimo kraujavimo ir negalėjo būti. Tokia situacija paaiškinama tuo, kad laparoskopinės operacijos metu į pilvo ertmę yra prileidžiama dujų, dėl ko veninis spaudimas būna pristabdomas (specialistų J. P., R. M., V. D. parodymai (t. 3, b.l. 154 – 158, 195-200; t. 6, b.l. 182-188). Be to, kaip nustatyta, kraujavimas iš šios kraujagyslės buvo sustabdytas uždėjus ant jos klipsą. Taigi visiškai logiška, kad pilvo ertmėje pirmosios operacijos metu nei vienas liudytojas kraujavimo nematė.
  30. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo akcentuojama ir tai, kad tiek iš specialistų išvadų, ekspertizės akto, tiek iš apklaustų specialistų parodymų matyti, kad nebuvo nustatytas išorinės klubinės venos pažeidimas, o tik perdalinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. P. paaiškino, jog yra įmanoma veną pažeisti ir perdalinti toje pačioje vietoje. Todėl ta aplinkybė, kad pažeidimas nebuvo nustatytas, nesudaro pagrindo abejoti, kad nukraujuota buvo būtent iš išorinės klubinės venos. Tokias aplinkybes, kaip minėta patvirtino tai, kad ši aptariama vena rasta perdalinta ir užtvirtinta kabutėmis, nors jokio racionalaus pagrindo ir pateisinimo tokiam veiksmui nebuvo, o jis, be visa ko, net nebuvo aptartas antros operacijos protokole, buvo nutylėtas ir nuteistajam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 23 d. (nors ši apklausa vyko jau po autopsijos, kurios rezultatai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi).
  31. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, kvalifikuojant veiką kaip neatsargų gyvybės atėmimą, labai svarbu nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, apklaustų liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad M. Ž. pirmosios operacijos metu neatsargiais savo veiksmais pažeidęs paciento M. V. kairiąją išorinę klubinę veną, tai pastebėjo ir ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti (uždėjo metalinę kabutę), tačiau po paciento ekstubacijos, pastarojo spaudimui pakilus iki normalaus, kraujavimas iš pažeistos vietos atsinaujino ir M. V. mirtinai nukraujavo iš šios kraujagyslės. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nenumatė, kad išorinės klubinės venos pažeidimas, padarytas pirmosios operacijos metu, sukels paciento mirtį, nors pagal savo, kaip gydytojo – urogolo išsilavinimą, patirtį ir kompetenciją turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti (t.y. kad stambios kraujagyslės pažeidimas gali sukelti paciento mirtį), todėl nustatė, kad nuteistasis veiką padarė esant nusikalstamam nerūpestingumui. Iš skundžiamo nuosprendžių motyvų yra aišku, už kokius veiksmus yra nuteistas M. Ž., t.y. būtent už tai, kad pirmosios operacijos metu jis pažeidė paciento išorinę klubinę veną, o toks pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai dėl M. Ž. veikos kvalifikavimo kaip neatsargaus nusikaltimo, padaryto veikiant nusikalstamai nerūpestingai.
  32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentus dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismas spręsdamas dėl asmens parodymų patikimumo bei juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste (M. Ž. labai detalius paaiškinimus pateikė po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį) turi vertinti tai kada, kaip ir kokius asmuo parodymus duoda, kiek jie atitinka objektyvius įrodymus. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, kad pakeitus kaltinimą pirmosios instancijos teisme M. Ž. nebuvo pasiūlyta duoti parodymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad – nei M. Ž. nei jo gynėjas nepageidavo, neprašė pasisakyti, o elgesys viso proceso metu rodė norą realizuoti savo teisę - atsisakyti duoti parodymus. Kita vertus, nuteistojo įvardijamas procesinis pažeidimas, kuomet patikslinus kaltinimą jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti, buvo ištaisytas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.
  33. Nesutiktina su nuteistojo argumentais dėl šališkumo ir kaltinimo keitimo teisme kontekste. BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaltinimas buvo tikslinamas, atitinkamai nurodant, kad M. Ž. kaltinamas išorinės klubinės venos pažeidimu, o ne perdalinimu. Tai, kad teisėja pasiūlė prokurorei patikslinti kaltinimą, negali būti laikoma teismo šališkumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo veiksmai, siekiant garantuoti, kad kaltinimo formuluotės tiek dėl veikos faktinių aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo būtų teisingos, paprastai negali būti vertinami kaip rungimosi ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimas. Priešingai, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo konstitucinė pareiga yra siekti, kad kiekvienoje byloje būtų teisingai nustatytos bylos aplinkybės bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai būtų pažeidžiami, jei teismai šios pareigos nevykdytų (kasacinė nutartis Nr. 2K-169-507/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas kaltinimo patikslinimas pirmosios instancijos teisme nenulėmė skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl apelianto kaltės padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neteisėtumo.
Dėl M. Ž. skirtinos bausmės
  1. M. Ž. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, o duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme kalbėjo ir apie tai, jog jam paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Šios aplinkybės neabejotinai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą pasisakyti ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Ž. paskirta bausmė praėjus daugiau nei penkeriems metams po nesėkmingai padarytos operacijos nėra teisinga. Nuteistajam paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant tiek į M. Ž. asmenybę, tiek ir šios konkrečios bylos išskirtines aplinkybes (nusikalstama veika padaryta atliekant gydytojo pareigas, siekiant išspręsti mirusiojo sveikatos problemas).
  2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
  3. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
  4. BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys: areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-361-1073/2017).
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Ž. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, įvertino pastarąjį charakterizuojančius duomenis (jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis mažametį vaiką, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisykles, neteistas), taip pat įvertino nuteistojo elgesį po nagrinėjamo įvykio (kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė), į nepataisomas nusikalstama veika padarytas pasekmes. Tačiau teismas, pats sau prieštaraudamas, vadovaujantis iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir motyvuojant laisvės atėmimo skyrimą, t.y. atsižvelgė į tuos pačius nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis (neteistas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turintis stiprius socialinius ryšius) taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.
  6. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-138/2011, 2K-361-1073/2017). Šiuo nagrinėjamu atveju, be laisvės atėmimo, BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – areštas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, trumpalaikis laisvės atėmimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistojo asmenybę, taip pat nėra teisinga bausmė, ji nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.
  7. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra išskirtinės – veika padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, suteikiant sveikatos gerinimo paslaugas, išimtinai siekiant tik vieno tikslo – padėti pacientui, pašalinti jo sveikatos problemas. Be to, ir nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti, kad asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų pačios griežčiausios bausmės skyrimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, M. Ž. yra išsilavinęs, dirbantis, po veikos padarymo jis toliau dirba gydytoju ( - ). Jokių duomenų, kad jis kaip gydytojas per šį laikotarpį savo pareigas atliko netinkamai, teismas neturi. Asmuo anksčiau niekada nebuvo teistas, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi stiprius socialinius – ekonominius ryšius (sukūręs šeimą, augina vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą). Tokios aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra aiškiai neproporcingos, neadekvačios padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, nuteistojo asmenybei ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Teismas taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiria švelnesnę, aptariamo straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę – baudą. Vertinant tai, kad bauda yra viena švelniausių bausmės rūšių bei į baudos dydį galimą skirti už neatsargius nusikaltimus, šiuo konkrečiu atveju nuteistajam skirtina maksimali bauda, pagal veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją.
  9. M. Ž. apeliaciniame skunde nurodė , kad jis nesutinka su teismo išvadomis, jog jis kaltės nepripažino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jo manymu tai jis padarė, kas turi lengvinti jo atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens atsakomybę lengvina tai, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Lingvistine prasme, ši norma reiškia, jog šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina tai, jog kaltininkas prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką ir dar vienos iš dviejų alternatyvių aplinkybių – jo nuoširdaus gailesčio arba pagalbos baudžiamojo persekiojimo institucijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Iš M. Ž. pirmosios instancijos teismo duotų paaiškinimų turinio matyti, kad, kaip pagrįstai nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, veikos padarymo jis nepripažino, išsamiau aplinkybių nepaaiškino nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad mirusįjį jis pagerbė tylos minute, negalima vertinti kaip nuoširdaus nuteistojo elgesio dėl padarytos veikos bei jos pasekmių. Taigi nustatyti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
  1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas nesutinka su 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Prašo nuosprendį pakeisti ir priteisti R. V., S. V. po 40 000 Eur, o M. V. (S.) – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų nukentėjusiųjų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „K.“ atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius sumažinti.
  2. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma.
  3. Vienas iš esminių nesutikimo su civilinių ieškinių dydžiu motyvas yra tas, kad, pasak Advokato Gedimino Gudeliausko, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiųjų ir atsakovų turtinę padėtį, akcentavo UAB „K.“ 2016 m. gauto pelno dydį, taip pat M. Ž. turtinę padėtį. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Antra, pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje neprivalėjo vertinti civilinio atsakovo UAB „K.“ turtinės padėties, nes, kaip numatyta nurodytoje Civilinio kodekso normoje, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens, o ne už jo veiksmus atsakingo asmens turtinę padėtį. Toks normos aiškinimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2012). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, už M. Ž. veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jo buvęs darbdavys – UAB „K.“. Bendrovė buvo sudariusi Sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su „I.“. Vadovaujantis šia sutartimi, taip pat CK 6.254, 6.987 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala priteista iš draudimo bendrovės draudimo sutarties ribose, o likusi dalis – iš UAB „K.“.
  5. UAB „K.” atstovas advokatas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu mirusiojo tėvams, akcentuoja, kad suaugusio ir atskirai gyvenančio asmens emocinis ryšys su tėvais ir seserimi yra silpnesnis, lyginant su mirusiojo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų ryšiu. Vis dėl to, nepaisant mirusio sūnaus amžiaus, nekelia abejonių aplinkybės, kad ryšys tarp tėvų ir vaikų yra ypatingas, išskirtinis ir nepakeičiamas, ir vaiko mirtis tėvams visuomet sukelia didžiulius dvasinius išgyvenimus, taigi ir didelę neturtinę žalą. Be to, kaip nukentėjusieji R. V. ir S. V. paaiškino pirmosios instancijos teisme, jų ryšys su M. V. buvo stiprus ir nenutrūkstamas – sūnus tėvus nuolat lankė, pastarieji gaudavo iš jo visokeriopą pagalbą. Natūralu, kad mirusiojo tėvai turėjo pagrįstus lūkesčius tokius šiltus santykius puoselėti ir ateityje. Atsižvelgtina ir į mirties netikėtumo faktorių, ką pabrėžė ir advokatas Gediminas Gudeliauskas apeliaciniame skunde. Kaip nustatyta, M. V. buvo hospitalizuotas UAB „K.“ nesudėtingai laparoskopinei operacijai, po kurios, jau kitą dieną, turėjo vykti į namus. Dėl iš esmės nesudėtingos chirurginės intervencijos M. V. artimieji neturėjo jokio pagrindo nerimauti. Vis dėlto, dėl operaciją atlikusio gydytojo klaidos, pacientas praėjus keletui valandų po operacijos mirtinai nukraujavo. Tokios netikėtos aplinkybės neabejotinai sukėlė didžiulį šoką mirusiojo šeimos nariams.
  6. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė ir priteistinos neturtinės žalos dydį mirusiojo seseriai M. V. (S.), išanalizavęs tvirtą jos bei M. V. tarpusavio emocinį ryšį, susiformavusius artimus ir glaudžius santykius. Kaip nurodė nukentėjusioji, jie su broliu buvo labai artimi, vienas kitu rūpindavosi, brolis jai padėdavo finansiškai.
  7. UAB „K.“ atstovas advokatas akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis mirusiojo tėvams ir seseriai viršija teismų praktikoje priteistinus dydžius šios kategorijos baudžiamojoje byloje ir tai yra pagrindas priteistas sumas atitinkamai mažinti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka.
  8. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018.
  9. Be to, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis /…/ Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose /…/ (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
  10. Nors R. V., S. V., M. V. (S.) priteistos neturtinės žalos dydis yra kiek didesnis nei įprastai yra priteisiama tokio pobūdžio bylose, nuo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 1A-415-870/2017 nukentėjusiajai – mirusiojo motinai, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-217-690/2018 pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir įvertinta, kad dėl staigios 11 mėnesių kūdikio mirties ligoninėje jo motinos patirta neturtinė žala sudaro 80 000 Eur, tėvo – 60 000 Eur, sesers – 10 000 Eur).
  11. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius (po 20 000 Eur mirusiojo tėvams ir 10 000 Eur seseriai), atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus: į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą, negrįžtamas nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat įvertino ir skaudžius nukentėjusiųjų išgyvenimus, praradus savo šeimos narį, iki šiol jaučiamas neigiamas pasekmes, pašlijusią mirusiojo tėvų sveikatą, stiprius M. V. ir jo šeimos narių tarpusavio ryšius. Vertinti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neteisingai taikė civilinės teisės normos, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, keisti priteistą neturtinę žalą, ją atitinkamai mažinant ar didinant, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko apeliacinis skundas, taip pat UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinis skundas dalyje dėl civilinių ieškinių mažinimo, atmetami.

25Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

26nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko, UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinius skundus atmesti.

27Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir M. Ž. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įst. Nr. XI-2393), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimis, skirti 75 MGL dydžio, t.y. 2 824.5 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 centų) baudą.

29Nustatyti, kad M. Ž. paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

30Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, M. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas 1 (vieneriems) metams.

31Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž., nukentėjusiųjų... 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis... 4. Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys, priteista... 5. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys ir priteista... 6. Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinis ieškinys ir... 7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija... 8. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 9.
  1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d.,... 10. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11.
    1. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo... 12. 6.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje apklaustų... 13. 6.2.byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios operacijos metu būtų... 14. 7.1. apelianto vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų,... 15. 7.2. prielaidomis grįsta išvada, jog kraujavimas įvyko būtent iš klubinės... 16. 7.3. teismas, vertindamas mirties M. V. mirties priežastį, rėmėsi... 17. 7.4. iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas rėmėsi... 18. 7.5. nepagrįsta išvada, jog klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos... 19. 7.6. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliantas daro išvadą, kad nesant... 20. 16.1 panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d.... 21. 16.2 nukentėjusiųjų M. V. (dab. S.), S. V., ir R. V. bei civilinio ieškovo... 22. 16.3. Teismui nusprendus palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017... 23. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 24.
      1. UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos,... 25. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 26. nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino... 27. Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir... 29. Nustatyti, kad M. Ž. paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo... 30. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi,... 31. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....