Byla e2-1372-330/2016

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-442-278/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstų technologijos“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rąstų technologijos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-442-278/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstų technologijos“ iškelta bankroto byla.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV) 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Rąstų technologijos“ iškėlimo. Nurodė, kad už 2016 m. pirmą ketvirtį atsakovė (toliau tekste – ir įmonė) skolinga valstybinio socialinio draudimo fondui 14 193,99 Eur, iš jų 13 205,24 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 988,75 Eur delspinigių. Ieškovo duomenimis, įmonėje dirba 4 darbuotojai. Ieškovo taikytos įmonei priverstinio poveikio priemonės buvo nerezultatyvios, įmonės įsiskolinimai vis didėja. Kadangi įmonė nemoka valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jai keltina bankroto byla.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovei UAB „Rąstų technologijos“ iškėlė bankroto bylą.

7Teismas iš UAB „Rąstų technologijos“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad įmonė turėjo 1 159 465,07 Eur (4 003 401 Lt) vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 825 552,01 Eur (6 303 266 Lt), tame tarpe 962 620,77 Eur (3 323 737 Lt) sudarė finansiniai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus. UAB „Rąstų technologijos“ nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius ir yra skolinga 14 193,99 Eur, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. balandžio 18 d. sudarė 3 733,31 Eur. Nors UAB „Rąstų technologijos“ turi registruotino turto, tačiau daliai turto taikyta hipoteka bei laikinosios apsaugos priemonės (areštas). Kadangi byloje nepateikta duomenų, jog įmonė vykdo ūkinę veiklą ir sumažino įsiskolinimą kreditoriams, teismas sprendė, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantė (atsakovė) UAB „Rąstų technologijos“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. atvyko į Panevėžio apygardos teismą ir 08.15 val. tiesiogiai pateikė prašymą dėl termino pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dokumentus bei pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme pratęsimo. Tačiau iki teismo posėdžio pradžios pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas. Atsakovės atstovas telefonu buvo informuotas, jog minėtas prašymas buvo užregistruotas ir šią civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai pateiktas tik 11.50 val. Ši teismo darbuotojo klaida negali būti pagrindas bankroto bylos iškėlimui.
2. Teismo vaidmuo šioje civilinėje byloje negalėjo būti pasyvus, teismas negalėjo apie atsakovės nemokumą spręsti turėdamas tik dalį su jos finansine padėtimi susijusios informacijos. Atsakovei turėjo būti sudaryta nauja galimybė pateikti esminę reikšmę bylai turinčius dokumentus ir atsikirtimus į ieškovo reikalavimus. Teismas pažeidė viešąjį interesą, nes nerinko jokių įrodymų ir nesiaiškino faktinių aplinkybių. Teismas negalėjo taikyti atsakovės nemokumo prezumpcijos.
3. Kadangi apeliantės atskirasis skundas buvo parengtas skubos tvarka, siekiant apginti pažeistus UAB „Rąstų technologijos“ teisėtus interesus ir teises, su šiuo skundu UAB „Rąstų technologijos“ negalėjo pateikti aktualių finansinių dokumentų, patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį ir jos mokumą. Preliminarūs UAB „Rastų technologijos“ balansai rodo ne tik itin didelį bendrovės turtą, tačiau ir faktinį bei teisinį įmonės mokumą. Atsakovė artimiausiu metu teiks teismui visus aktualius įmonės finansinius dokumentus, patvirtinančius mokumą ir gerą jos finansinę padėtį.

10Ieškovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Iš ieškovo pateikto UAB „Rąstų technologijos“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo 1 159 465,07 Eur (4 003, 401 Lt) vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 825 552,01 Eur (6 303 266 Lt), tame tarpe 962 620,77 Eur (3 323 737 Lt) Eur siekė įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus. UAB „Rąstų technologijos“ nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius ir yra skolinga 14 193,99 Eur, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 3 733,31 Eur. VSDFV Utenos skyrius dar 2016 m. sausio 8 d. įteikė atsakovei įspėjimą apie ketinimą kreiptis į teismą, jei nebus įvykdyti finansiniai įpareigojimų, tačiau įmonė įsiskolinimo nepadengė.
2. Nepateikta jokių įrodymų, kad įmonė yra moki, kad jos finansiniai sunkumai tik laikino pobūdžio. UAB „Rąstų technologijos“ yra nemoki įmonė, o jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) žymiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, visi įsipareigojimai kreditoriams viršija į UAB „Rąstų technologijos“ balansą įrašyto turto vertę. 2016 m. birželio 6 d. įmonėje liko tik 4 darbuotojai (apdraustieji), nors dar 2015 m. spalio 1 d. dirbo 17 darbuotojų. Įmonės skola VSDF biudžetui per vienerių metų laikotarpį padidėjo daugiau nei 5 kartus ir toliau auga.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Rąstų technologijos“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.

15Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme, priėmimo

16Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus įrodymus – internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt esančius duomenis apie UAB „Rąstų technologijos“ darbuotojų ir apyvartos pokyčius. Ieškovas kartu su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. birželio 6 d. Sodros duomenų bazės išrašą apie UAB „Rąstų technologijos“ apdraustųjų skaičių bei dokumentą, pagrindžiantį UAB „Rąstų technologijos“ įsiskolinimo VSDFV sumą. Bylą pagal apeliantės UAB „Rąstų technologijos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliantė 2016 m. birželio 22 d. pateikė prašymą priimti papildomą įrodymą – UAB „Rąstų technologijos“ 2016 m. birželio 17 d. balansą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės teigimu, pridedami dokumentai (2016 m. birželio 17 d. balansas) yra naujai parengti bei patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Įvertinus byloje kilusį ginčą bei siekiant nustatyti, ar egzistuoja realus pagrindas įmonės bankroto bylos iškėlimui, būtina vadovautis visapusiška informacija apie apeliantės dabartinę finansinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apeliantės dokumentus (tarpinį finansinės atskaitomybės balansą), kurie gali būti reikšmingi tinkamam skundo išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis). Priešinga bylos šalis – ieškovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, todėl turėjo galimybę su šiuo nauju dokumentu susipažinti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje paskutinis ieškovės atstovės prisijungimas užfiksuotas 2016 m. birželio 23 d.).

17Dėl atsakovės procesinių teisių, susijusių su atsiliepimo ir dokumentų pateikimu

18Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, vienu iš esminių argumentų akcentuoja, kad dėl teismo darbuotojo kaltės ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui finansinių dokumentų, kadangi jos prašymas dėl termino atsiliepimui į ieškinį ir dokumentams pateikti pratęsimo, kuris 2016 m. gegužės 16 d., 8.15 val. buvo tiesiogiai pateiktas pirmosios instancijos teismui, liko neįvertintas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

19Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi priėmė ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir įpareigojo ją per 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinio pareiškimą bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus; įspėjo atsakovės administracijos vadovą, kad ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 Eur dydžio baudą; paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. gegužės 16 d. 10 val. Atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą teismo nurodytiems dokumentams pateikti iki 2016 m. gegužės 27 d. Šį prašymą atsakovė grindė tuo, kad, sužinojusi apie inicijuojamą bankroto bylos iškėlimo procesą, dėl itin didelės dokumentų apimties per teismo nurodytą terminą negali pateikti reikalaujamų dokumentų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktais ir savo iniciatyva gautais duomenimis, 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Rąstų technologijos“ bankroto bylą.

20Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą bei priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vykdė savo funkcijas. Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovė, žinodama apie pareigą teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį su būtinais dokumentais ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas bus nagrinėjamas 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, tik šio posėdžio dieną pateikė prašymą dėl termino atsiliepimui bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti pratęsimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. pateiktame prašyme prašė terminą atsiliepimui bei finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti pratęsti iki 2016 m. gegužės 27 d., tačiau teikdama atskirąjį skundą (2016 m. gegužės 27 d.) vis tik nepateikė tų dokumentų, nurodydama, jog jų paruošimui reikalingas papildomas terminas. Toks atsakovės procesinis elgesys negali būti pripažįstamas pateisinamu. Atsakovė, atstovaujama direktoriaus, yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl būdama suinteresuota įmonės veiklos tęstinumu, ji turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, aktyviai domėtis bylos eiga, operatyviai pateikti savo poziciją, ar yra pagrįstas reikalavimas iškelti bankroto bylą, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant paneigti jai reiškiamus reikalavimus, efektyviai teikti duomenis apie aktualią įmonės turtinę padėtį (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

21Dėl pagrindo atsakovei UAB „Rąstų technologijos“ iškelti bankroto bylą

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad bankroto byla iškeliama, nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

23Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą. Tačiau teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai jai tenkančią įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui, jos atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo yra deklaratyvūs.

24Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi iškelti UAB „Rąstų technologijos“ bankroto bylą, nurodydama ir tai, kad teismas, turėdamas tik dalį dokumentų, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl jos nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu irgi nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais bei savo iniciatyva surinktais duomenimis ir pripažino, kad atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, neatsiskaito su kreditoriais, jos turto atžvilgiu taikomi ribojimai (hipoteka bei laikinosios apsaugos priemonės – areštas), o byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė turės ateityje realių galimybių sumokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų neteikė ne tik bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (nors pareiga įvykdyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus jai buvo išaiškinta dar 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje), bet dar nėra įvykdžiusi ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės duomenys viešajam registrui pateikti už 2014 m. ir leidžia nustatyti, kad tuo metu įmonės turto balansinė vertė sudarė 4 003 401 Lt sumą, įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 979 529 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 3 323 737 Lt, įmonės veikė nuostolingai (apskaityta 1 314 195 Lt nuostolių). Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kaip ir apeliacinės instancijos teismui tik 2016 m. birželio 22 d. pateiktas aktualus (datuojamas 2016 m. birželio 17 d. ataskaitiniu laikotarpiu) įmonės balansas, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įmonės nemokumo iš esmės nepaneigia (CPK 185 straipsnis).

25Apeliantės 2016 m. birželio 17 d. sudarytame tarpiniame įmonės balanse, kuriuo įrodinėjamas jos mokumas, nurodyta, kad įmonės turto balansinė vertė sudaro 900 962 Eur sumą (ilgalaikis materialus turtas – 386 665 Eur, o trumpalaikį turtą sudaro 514 239 Eur suma, iš kurios 493 721 Eur sudaro atsargų vertė). Pagal šį balansą įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis yra 1 783 536 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 358 882 Eur. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai fiksuojami 424 654 Eur suma. Nors ši suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (900 962 Eur), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik tokių atsakovės parengtų bendro pobūdžio finansinių duomenų 2016 m. birželio 17 d. būklei pateikimas nesudaro pagrindo spręsti apie faktinį įmonės mokumą. Atskirajame skunde deklaravusi ketinimus artimiausiu metu pateikti teismui didelės apimties aktualius finansinius dokumentus, kuriais grįstų gerą įmonės finansinę padėtį, apeliantė tik prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikė dviejų lapų apimties balansą, iš kurio sisteminių duomenų savaime nėra pagrindo daryti išvadų apie apeliantės vykdomą pelningą veiklą, gerą jos finansinę padėtį, faktinį ir teisinį mokumą. Apeliantė nepateikė teismui nei įmonės kreditorių ir debitorių sąrašo, kuris leistų patikrinti ir įsitikinti jos balanse deklaruotų per vienerius metus įmonės mokėtinų ir gautinų sumą teisingumu, nei kitų dokumentų, kurių būtinumas pateikti teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą reglamentuotas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Palyginus įmonės 2016 m. birželio 17 d. balanso eilutėse „finansiniai metai“ ir „praėję finansiniai metai“ įrašytus duomenis matyti, kad per vienerius metus apeliantės mokėtinos sumos sumažėjo beveik tokia pat suma, kokia padidėjo įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos (per vienerius metus apeliantės mokėtinos sumos nuo 834 353 Eur sumažėjo iki 424 645 Eur sumos (t. y. 409 699 Eur suma), o po vienerių metų apeliantės mokėtinos sumos padidėjo atitinkamai nuo 945 393 Eur iki 1 358 882 Eur (t. y. 413 489 Eur suma). Apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų ar paaiškinimų (pavyzdžiui, susitarimų su kreditoriais dėl įsiskolinimų atidėjimo / išdėstymo), pagrindžiančių tokią apeliantės balanse fiksuojamą jos trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų dinamiką. 2016 m. birželio 17 d. balansas leidžia patvirtina ir tai, kad įmonės veikla išliko nuostolinga (balanso IV.1. – IV.2. eilutės), o jos įsiskolinimas, susijęs su darbo santykiais, skolos tiekėjams, finansinės skolos dar labiau padidėjo ar išliko iš esmės nepakitusios (pvz., bylos svarstymui pateiktais ieškovo duomenimis 2016 m. gegužės 15 d. įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondui sudarė 14 193,99 Eur). Pačios apeliantės teikiami portalo www.rekvizitai.lt duomenys iliustruoja neigiamą jos darbuotojų skaičiaus kitimą: 2011 m. įmonėje dirbo 45 darbuotojai, 2014 m. – 21 darbuotojas, 2015 m. – 18 darbuotojų. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis šiuo metu įmonėje dirba jau tik 4 darbuotojai. Kaip jau buvo minėta, vien įmonės balanso duomenų, juo labiau pateiktų tik vieno ataskaitinio laikotarpio momentui, nepakanka apeliantės teiginiams apie įmonės veiklos rentabilumą pagrįsti. Kaip jau pažymėta, apeliantė, žinodama apie jos atžvilgiu keliamą bankroto bylą, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui taip ir nepateikė jokių duomenų apie UAB „Rąstų technologijos“ kreditorius ir skolininkus, kreditorinių bei debitorinių įsipareigojimų dydžius, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių visumos galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė tebevykdo veiklą ir turės realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

26Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, teisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas dėl atsakovės faktinio nemokumo būsenos, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.