Byla 2S-1700-577/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovės UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir BUAB „FF Lizingas“, patikslinusios ieškinį prašo priteisti iš atsakovo Z. V. 23 169,60 eurų žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas likviduojamos UAB „FF Lizingas“ naudai. Ieškovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui Z. V. priklausantį turtą 23 169,60 eurų sumai. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė likviduojama UAB „FF Lizingas“ reiškia savarankišką reikalavimą dėl 23 169,60 eurų žalos atlyginimo priteisimo, be to, paaiškėjo, jog į likviduojamos UAB „FF Lizingas“ balansą įrašytas didelės vertės turtas, kurio sudėties bei vietos nėra galimybės nustatyti. Turto balansinė vertė yra žymiai mažesnė nei patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, dėl ko ieškovės BUAB „FF Lizingas“ ir kreditorių reikalavimai turi būti užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Prašyme taip pat nurodyta, kad ginčas kilo dėl didelės pinigų sumos, o iš turimų duomenų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, likviduojamos BUAB „FF Lizingas“ reikalavimams užtikrinti nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 23 169,60 eurų sumai areštuoti atsakovui Z. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Teismas leido atsakovui areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Nutartį grindė šiais argumentais:
    1. Likviduojama UAB „FF Lizingas“ reiškia savarankišką reikalavimą dėl 23 169,60 eurų žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
    2. Likviduojamos UAB „FF Lizingas“ turto yra ženkliai mažiau nei nurodyta balanse 2013 m. lapkričio 13 d. būklei, įmonės turto balansinė vertė yra žymiai mažesnė nei patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, todėl kreditorių reikalavimai iš likviduojamos UAB „FF Lizingas“ turto nebus patenkinti. Likviduojamos UAB „FF Lizingas“ turtinė padėtis yra sunki.
    3. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, draudžiamųjų pajamų neturi, jam paskirta valstybinė signataro renta; nenustatyta, jog atsakovo vardu būtų įregistruota nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovo Z. V. turtinė padėtis taip pat yra sunki. Kadangi pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovių prašymą dėl atsakovo turto arešto tenkino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį.
    1. Nurodė, kad skundžiama nutartis priimta dėl ieškovų melagingų paaiškinimų teismui, nes:

4Pirma, 2014-12-31 UAB „FF Lizingas“ balansas, sudarytas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ patvirtina, kad įmonės balanse apskaitomo turto yra 13 377 698 Lt sumai, o įmonės įsipareigojimai – 4 436 298 Lt. Antra, neeksploatuojamas UAB „FF Lizingas“ nekilnojamasis turtas įmonės balanse apskaitomas kaip trumpalaikis turtas (prekės ar atsargos), kurio balansinės vertės yra ženkliai mažesnės, lyginant su bankroto administratoriaus atliktais šio turto vertinimais, pagal kuriuos turtas pardavinėjamas. Trečia, UAB „Admivita“ surastas UAB „FF Lizingas“ atsargų (prekių) sąrašas nėra pilnas, nes jame nėra apie 3-4 mln. Lt balansinės vertės trumpalaikio turto, buvusio ( - ). Ketvirta, UAB „Admivita“, atlikusi turto vertinimus, privalėjo turto vienetus perkainoti ir balanse apskaityti rinkos kainomis. Penkta, kilnojamasis turtas be jokio vertinimo nukainotas iki 1 Lt; be to, be pagrindimo ir neatlikus išieškojimo veiksmų, UAB „Admivita“ nurašė debitorių skolas bendrovei UAB „FF Lizingas“. Šešta, ieškovai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neturi jokio turto, nes UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje patvirtintas 212 662,69 Lt pirmos eilės kreditorinis reikalavimas bei buvęs Ellora 4522899 Ltd 62 754,40 Lt reikalavimas. Septinta, bankroto administratoriui vilkinant kilnojamojo turto, buvusio Mažeikiuose, perėmimą, šis turtas buvo pasisavintas, dėl ko apeliantas yra kreipęsis į prokuratūrą.

    1. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones antstolis areštavo atsakovo sąskaitas, dėl ko atsakovas bei jo šeima neteko pragyvenimo šaltinio (signataro rentos). Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų principų, nepalieka net valstybės nustatyto minimumo pragyvenimui.
    2. Ieškinys šiuo atveju akivaizdžiai nepagrįstas, nes UAB „FF Lizingas“ pelningai perėmė reikalavimo teisę iš 10 proc. dukterinės įmonės UAB „Palviga“, nemokėjo jokių lėšų, tik atliko priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą.
    3. Paaiškino, kad Z. V. neturi jokių įsipareigojimų antstoliams, kurie būtų neįvykdyti.
  1. Ieškovė BUAB „FF Lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.
    1. Nurodė, kad apeliantas iki šiol nėra perdavęs tinkamai sudaryto ir pasirašyto trumpalaikio turto – atsargų sąrašo, o pagal buhalterinės apskaitos duomenis nėra galimybės nustatyti turto sudėties, jo buvimo vietos.
    2. BUAB „FF Lizingas“ kreditorių reikalavimų suma, kuri 2016 m. sausio 31 d. sudarė 1 848 806,68 Eur, nesant 2 400 117,01 Eur vertės trumpalaikio turto, viršija balansinę turto vertę. Be to, trumpalaikio turto dalis (163 539, 99 Eur) sudaryta iš beviltiškų pirkėjų įsiskolinimų.
    3. Apelianto samprotavimus apie galimas turto vagystes, faktinio ryšio neturinčių aplinkybių, tokių kaip turto apskaitymas balanse turto vertinimo vertėmis, sąsajumą, laiko nesudarančiomis pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kurioje iš bylos duomenų padaryta išvada, kad kreditorių reikalavimai iš likviduojamos UAB „FF lizingas“ turto nebus patenkinti.
    4. Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo turimu turtu, pažymėjo, kad apelianto pirmos eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo sumažintas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi. Be to, byloje yra 2016 m. kovo 8 d. BUAB „FF lizingas“ raštas dėl Z. V. I eilės finansinio reikalavimo sulaikymo, todėl apelianto teiginius dėl turimo turto laiko deklaratyvaus pobūdžio. Pasak ieškovės, apelianto perimtas 18 174,00 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas iš Ellora 4522899 Ltd, nereiškia, jog jis turi turto, įmonės turto balansinė vertė yra žymiai mažesnė nei patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, dėl ko Z. V. trečios eilės kreditoriaus reikalavimas iš likviduojamos UAB „FF lizingas“ turto galimai nebus patenkintas.
    5. Ieškovė pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 630 860,11 Eur sumai. Be to, jis mažina savo turimus finansinius reikalavimus BUAB „FF lizingas“, sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu siekdamas sumažinti išieškojimo tikimybę.
    6. Z. V. geranoriškai nesumoka ieškovams palyginti nedidelių teismų priteistų sumų (iš viso 605,00 Eur sumos), dėl ko ieškovė kreipėsi į antstolį R. K..
  2. Ieškovės UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic Arms“ pateikė atsiliepimą, kuriuo taip pat prašė atmesti apelianto atskirąjį skundą, ieškovei UAB „Skomė“ priteisti iš apelianto 484 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kurie išdėstyti ieškovės BUAB „FF Lizingas“ atsiliepime. Papildomai pažymėjo, kad:
    1. Aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš esmės pasikeitė, todėl tai, jog 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovių UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ prašymas buvo atmestas, neužkirto kelio reikšti pakartotinį prašymą. Pažymėjo, kad anksčiau teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuodamas tuo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti iš šios įmonės turto. Šiuo atveju, savarankišką ieškinio reikalavimą dėl 23 169,60 Eur priteisimo buvusiam vadovui pareiškė pati bankrutuojanti įmonė, todėl nuostata dėl kreditorių reikalavimų hipotetinio patenkinimo ar nepatenkinamo nėra reikšminga (ieškinį CK 2.87 straipsnio pagrindu gali pareikšti ne tik bankrutuojanti, o bet kuri įmonė). Taip pat, paaiškėjo, kad į LUAB „FF Lizingas“ balansą buvo įrašytas didelės vertės turtas, kuris praktiškai neegzistuoja; be to, buvo nurašyta 173 292,87 Eur beviltiškų debitorinių skolų, kurias ieškovui buvo skolingos nebeegzistuojančios įmonės (išieškojimo galimybių iš jų nėra). Likusi 482 281,35 Eur neišieškotų debitorinių skolų dalis didžiąja dalimi taip pat yra beviltiškos skolos. LUAB „FF lizingas“ turto vertė yra žymiai mažesnė, nei patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.
    2. Teigia, kad apelianto versija, jog 8 287 124 Lt (2 400 117,01 Eur) vertės atsargas (prekes, skirtas perparduoti) sudarė ieškovo LUAB „FF lizingas“ nekilnojamasis turtas, niekuo nepagrįsta, nes nebuvo perduotas LUAB „FF lizingas“ atsargų sąrašas, nenurodyta atsargų buvimo vieta. Be to, nekilnojamasis turtas gali būti priskiriamas trumpalaikiam turtui tik tais išimtinais atvejais, kai turtas sunaudojamas ekonominei vertei gauti per vienerius metus. Apelianto minimi pastatai buvo įsigyti 1998 m. lapkričio 5 d. bei 2000 m. lapkričio 20 d.; laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 22 d. iki 2003 m. sausio 14 d. ir per vienerius metus po įsigijimo (ir vėliau) jų niekas nesunaudojo ir/ar nebandė realizuoti. Be to, apelianto versijos prieštarauja viena kitai, nes jeigu ieškovo LUAB „FF lizingas“ trumpalaikis turtas buvo pavogtas Mažeikiuose, tai ieškovo LUAB „FF lizingas“ trumpalaikis turtas negalėjo būti nekilojamuoju turtu Klaipėdoje ir Palangoje.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  4. Apeliantas nurodo, kad ieškovės reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes UAB „FF Lizingas“ pelningai perėmė reikalavimo teisę iš dukterinės įmonės „Palviga“. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  5. Nagrinėjamu atveju, apelianto manymu reikšmingų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikė įrodymus, jų manymu, pagrindžiančius šias aplinkybes. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu tikėtinai nepagrįstas (dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių), ir dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, atmestinas.
  6. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti iš UAB „FF Lizingas“ turto.
  7. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovių UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic Arms“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kreditorių reikalavimai iš BUAB „FF Lizingas“ turto nebus patenkinti ir kad tam įtakos turėjo ieškovo nurodomi atsakovo galbūt neteisėti veiksmai.
  8. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties pagrįstumą pagal jos priėmimo metu buvusią situaciją. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintą ieškinį bei pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertino ieškovių nurodytus argumentus apie faktiškai nustatytą bankrutavusios įmonės turtą, pateiktus dokumentus apie turto balansinę vertę bei kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumą; atsižvelgė į tai, kad faktiškai turto yra mažiau, nei nurodyta balanse, į tai, kad ieškovės BUAB „FF Lizingas“ skolininkų įsipareigojimai yra beviltiškos skolos. Kita vertus, dauguma apelianto atskirojo skundo argumentų siejami su bankroto administratoriaus (ar net kreditorių komitetų) netinkamais veiksmais (sprendimais) (dėl netinkamai nurodytos turto balansinės vertės, turto įkainojimo, dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų, įgaliojimų nepateikimo ir pan.). Šios aplinkybės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą nenagrinėtinos, todėl teisiškai nėra reikšmingos.
  9. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr.2-256/2012). Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1017-178/2015 ir kitos).
  10. Apeliantas teigia, jog BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje yra patvirtinti 212 662, 69 Lt (61 591,40 Eur) bei 62 754,40 Lt (18 174,93 Eur) finansiniai reikalavimai, todėl ieškovės melagingai teigia, kad apeliantas neturi turto. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyto turto pobūdis (bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai) negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.
  11. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu.
  12. Apeliantas taip pat nurodė, kad antstoliui areštavus atsakovo sąskaitas, jis neteko pragyvenimo šaltinio. Kadangi nepaliktas valstybės nustatytas minimumas pragyvenimui, mano, jog laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų principų. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo nesutikti. Atsižvelgus į tai, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, gali būti pažeidžiamos jo asmeninės ar socialinės teisės, teismo vertinimu, jam turėjo būti leista iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), todėl ši atskirojo skundo dalis tenkintina, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, papildomai nurodant aukščiau paminėtą leidimą atsakovui.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

617.

7Tiek apeliantas su apeliacinius skundu, tiek ieškovė BUAB „FF Lizingas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Įvertinus tai, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas netiria pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų faktų ir įrodymų, šalių pateiktus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos pateikusiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

818. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nesuteikdamas atsakovui galimybės naudoti piniginių lėšų dalį asmeninėms reikmėms, pažeidė asmens teisėtus interesus, todėl atsakovo Z. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis keistina, nustatant papildomą leidimą apeliantui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis).

919. Ieškovė UAB „Skomė“ prašo priteisti iš apelianto 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių patirtų išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl dėl ieškovės UAB „Skomė“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant atskirąjį skundą, priteisimo nepasisakytina.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti, nustatant papildomą leidimą Z. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.

12Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti lėšų sumą, reikalingą per vieną kalendorinį mėnesį šių operacijų vykdymui.

Proceso dalyviai
Ryšiai