Byla 1A-534-898/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorėms Julijai Jolitai Kryževičienei, Agnei Stankevičiūtei, nuteistajam A. Ž. (A. Ž.) ir jo gynėjai advokatei Daliai Bukelienei, nuteistajam E. T. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, nuteistajam J. M. (J. M.) ir jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nuteistajam S. K. ir jo gynėjui advokatui Dmitrij Fomkin, nukentėjusiajam R. K., vertėjai Rasai Gyskai,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Dalios Bukelienės ir nuteistųjų E. T., J. M., S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį. Į paskirtą bausmę įskaitytas J. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.28 val.

4S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 19 d., 09.10 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.48 val.

5E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.24 val.

6A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK pagal 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį.

7Nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktos galioti ik nuosprendžio vykdymo pradžios.

8Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš nuteistųjų priteista 1 120 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10I.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

121.

13J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą ir panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, J. M. telefonspyne paskambinus į buto, esančio Vilniuje, ( - ), duris, o nukentėjusiajam R. K. šias duris atidarius, be nukentėjusiojo sutikimo, savavališkai įėjo į vidų bei leido į butą įbėgti E. T., A. Ž., S. K., taip įsibrovė į patalpą, E. T., A. Ž., S. K. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – vienas iš jų griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, E. T., A. Ž., S. K. rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas sudavė nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau vieno, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo, po to A. Ž. laikė nukentėjusįjį prispaustą prie grindų neleisdamas atsistoti, taip jie padarė R. K. kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Ž. laikant nukentėjusįjį prispaustą prie grindų, taip atimant galimybę priešintis, E. T., S. K. apžiūrėjo butą ir veikdami kartu iš nukentėjusiojo R. K. piniginės pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei 30 Eur vertės juodos spalvos metalinę dėžutę, kurioje buvo 1 000 Eur grynųjų pinigų, A. Ž. papurškė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų – taip panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, nuo ko nukentėjusysis prarado orientaciją ir tokiais veiksmais iš nukentėjusiojo R. K. pagrobė turtą, kurio bendra vertė 1090 Eur. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

14II.

15Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

162.

17Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėja prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

182.1.

19Skunde nurodo, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilo dėl to, jog R. K. pardavė J. M. blogos kokybės narkotines medžiagas. Nuteistieji eidami į nukentėjusiojo butą neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą, o tik norėjo pakeisti nekokybišką „žolę“. Teismas priimdamas nuosprendį ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė, kad nusikaltimą išprovokavo neteisėti ir rizikingi paties nukentėjusiojo veiksmai, tai turėjo būti laikoma baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė pakeisti narkotines medžiagas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nevertino nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Tai, kad nukentėjusysis prekiauja narkotinėmis medžiagomis patvirtino visi nuteistieji, nukentėjusysis ir pats pripažino, kad vartoja narkotines medžiagas, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų gabenimo, nukentėjusysis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Parduodamas nekokybiškas narkotines medžiagas nukentėjusysis paskatino nuteistuosius imtis neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu ir vykdydamas nusikalstamą veiką, tiesiogiai tapo nusikaltimo auka.

202.2.

21Skunde taip pat teigiama, kad teismas vertindamas A. Ž. asmenybę nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pažeisdamas teisingumo principą. Įvertinus A. Ž. asmenybę bei bylos aplinkybes, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos priežastis, nukentėjusiojo vaidmenį yra pagrindo manyti, kad A. Ž. padaryta veika yra atsitiktinė, asmuo yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, studijuoja, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Akcentuojama, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus realizuojamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Buvimas pataisos namuose turės išimtinai neigiamą poveikį nuteistajam, nes bus nutraukti asmens socialiniai ir darbiniai ryšiai, bus sunku vėl integruotis į visuomenę.

223.

23Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

243.1.

25Skunde nurodo, kad paskirta bausmė neatitinka jo asmenybės pavojingumo ir bausmei keliamų tikslų, teismo argumentai dėl bausmės skyrimo yra deklaratyvūs ir formalizuoti, bausmė neindividualizuota, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo principo ir užtikrina tik vieno iš bausme siekiamų tikslų – nubaudimo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas tinkamai neįvertino asmenybės pavojingumo, bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių.

263.2.

27Apeliantas pažymi, kad iki nagrinėjamos veikos niekada nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, tai leidžia daryti išvadas, kad jis nėra linkęs nusikalsti, nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, nulemtas jauno amžiaus, padarytas kartu su draugais. Viso proceso metu pripažino kaltę dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo ir nori savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu gyvena su motina ir mažamečiu broliu, kurį jis padeda prižiūrėti ir auklėti, prisideda prie šeimos išlaikymo, paskirtas laisvės atėmimas itin neigiamai paveiktų šeimos finansinę ir socialinę gerovę.

284.

29Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį - jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalį į BK 294 straipsnio 2 dalį ir pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

304.1.

31Nurodo, kad nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas įvykdyti plėšimą. Visi nuteistieji nurodė, kad siekė išsiaiškinti dėl parduotos nekokybiškos „žolės“ ir „pamokyti“ nukentėjusįjį, tokie veiksmai sietini su galimu smurto panaudojimu, bet ne siekiu įvykdyti plėšimą. Apylinkės teismas nuosprendyje daugiausiai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais ir įvardijo juos, kaip nuoseklius, tačiau nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. M. matė pirmą kartą, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kartu apie pusmetį su juo rūkė žolę, taigi jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tai, kad asmenys buvo pažįstami, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis juos įsileido į savo butą.

324.2.

33Skunde nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių apie žolės pardavimą, o apžiūrint jo butą nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, liudytoja V. Ž. taip pat nenurodė mačiusi narkotikų. Teigia, kad nukentėjusysis nenurodė aplinkybių apie narkotikų pardavimą, nes tai galėjo pakenkti jam pačiam. Įvykio vietos apžiūra nukentėjusiojo bute buvo atlikta ne iš karto po įvykio, todėl nukentėjusysis turėjo galimybę paslėpti apyvartoje uždraustus daiktus ar medžiagas ne tik nuo policijos, bet ir nuo kaimynės. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad yra įtariamas dėl disponavimo itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tai leidžia daryti išvadas apie nukentėjusiojo sąsajas su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Teismas ignoravo šias reikšmingas aplinkybes.

344.3.

35Apeliantas pabrėžia, kad į butą įėjus kitiems nuteistiesiems jis iš buto išėjo, neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. R. K. bute paliko nugertą alkoholinio gėrimo „999“ butelį, o tai patvirtina, jog neplanavo bei nežinojo kitų asmenų būsimų veiksmų prieš nukentėjusįjį. Iš buto nebuvo pagrobti pakankamai vertingi daiktai – nešiojamas kompiuteris, elektrinis paspirtukas. Iš namo jis išėjo ne kartu su visais nuteistaisiais, bet kiek vėliau. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo suderinti iš anksto. Jo veika turėjo būti perkvalifikuota į savavaldžiavimą panaudojant fizinę ar psichinę prievartą (BK 294 straipsnio 2 dalis). Subjektyviai suvokdamas teisingumo atkūrimą jis realizavo savo tariamą teisę.

364.4.

37Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo dalinį prisipažinimą bei galėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai turėjo būti vertinama kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, kad dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo buvo nušalintas nuo pareigų karo tarnyboje. Laisvės atėmimo bausmė apsunkintų jo galimybes atlyginti padarytą žalą, todėl turėtų būti taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

385.

39Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir išteisinti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

405.1.

41Skunde nurodo, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir būtina nustatyti visus šio nusikaltimo sudėties elementus – įsibrovimą į patalpą. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų esančių prieštaravimų, nesiėmė priemonių juos pašalinti. Jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad su kitais nuteistaisiais atvyko pas nukentėjusįjį, kad pakeistų nusipirktą blogos kokybės narkotinę medžiagą, tai patvirtino ir kiti nuteistieji. Nurodo, kad nebuvo įsibrovimo į nukentėjusiojo būstą, nes nukentėjusysis juos įsileido į butą. Nurodo, kad tarp nukentėjusiojo, E. T. ir A. Ž. įvyko susistumdymas, tačiau jis nukentėjusiojo nelietė, pinigų iš nukentėjusiojo neėmė. Pinigų dėžutės nematė ir automobilyje jokių pinigų niekam nedavė.

425.2.

43Apeliantas pabrėžia, jog nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Tai patvirtina J. M. parodymai, kuris nukentėjusiojo namuose matė specialius maišelius, svarstykles, narkotines medžiagas ir susirašinėjimas su nukentėjusiuoju, kurio ikiteisminio tyrimo tyrėjai nepatikrino ir nenustatė faktinių aplinkybių, kad tai buvo bendravimas dėl narkotinių medžiagų.

445.3.

45Nebuvo patikrinta nukentėjusiojo versija, kad jis niekur nedirbdamas ir neturėdamas pajamų Lietuvoje, gyvena iš tėvo pinigų, kuriuos pastarasis jam perveda. Tikėtina, kad nukentėjusiojo pajamos buvo iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Nustačius, kad nukentėjusiojo tėvas jam pinigų nepervesdavo, nukentėjusysis negalėjo laikyti 1 000 Eur dėžutėje, taigi nėra ir plėšimo. Teismas nepagrįstai plėšimo faktą grindė nusikaltimo vietos apžiūros protokolu. Byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matomi išmėtyti daiktai, nepatvirtina plėšimo fakto, nes nukentėjusysis buvo netvarkingas. Teismas vienu iš kaltės įrodymu laikė liudytojos V. Ž. parodymus, kuri įvykio nematė, apie aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo. Teismo argumentas, kad nuteistieji pagrobė dėžutę remiantis tuo, kad matėsi jog vienas iš nuteistųjų išeidamas iš namo po striuke turi kvadrato formos daiktą, yra niekuo nepatvirtinta prielaida.

466.

47Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

487.

49Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.

50III.

51Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. Ž., J. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, E. T. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

528.

53A. Ž. gynėjos advokatės D. Bukelienės skunde keliamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taikymo klausimas ir ginčijama teismo paskirta bausmė bei prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant švelnesnę bausmę. Nuteistojo E. T. skunde taip pat prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant švelnesnę bausmę, nes apylinkės teismo paskirta bausmė yra neteisinga. J. M. skunde ginčijamas netinkamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir prašoma ją perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei taikant BK 75 straipsnį atidėti paskirtos bausmės vykdymą. S. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis bei prašoma jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad skunduose keliami skirtingo pobūdžio klausimai, teisėjų kolegija juos nagrinėja ir vertina atskirai. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo pagrįstumo.

549.

55A. Ž. gynėjos skunde teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog nuteistųjų veiksmus išprovokavo neteisėti ir rizikingi (parduodant nekokybiškas narkotines medžiagas) nukentėjusiojo veiksmai ir tai turėjo būti laikoma baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu šis skundo argumentas yra nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį.

5610.

57Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo elgesys (galimai pardavė nekokybiškų narkotinių medžiagų J. M.) negali būti laikomas rizikingu ar provokuojančiu nuteistųjų veiksmus prieš jį. Nuteistųjų atliktos atsakomosios priemonės į galimai parduotus nekokybiškus narkotikus nebuvo nei adekvačios, nei proporcingos galimai neteisėtam nukentėjusiojo elgesiui ir negali būti pateisinamos. R. K. neprivalėjo tikėtis, jog galimai toks jo elgesys išprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį padarymą. Skunde pateikiamas argumentas, jog nukentėjusysis, vykdęs nusikalstamą veiką, tiesiogiai nulėmė, kad jis pats tapo nusikaltimo auka, yra subjektyvus ir juo siekiama sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį. Nuteistieji apiplėšė nukentėjusįjį ne dėl to, kad jis galimai vertėsi nusikalstama veika (prekiavo narkotikais), bet dėl neva įvykusio nekokybiško narkotikų sandorio, kas savaime negali būti laikoma neteisėtais ar moralės normoms prieštaraujančiais nukentėjusiojo veiksmais (tiek kokybiškų narkotikų pardavimas, tiek ir nekokybiškų narkotikų pardavimas savaime yra laikoma nusikalstama veika, o atliekami kenkėjiški veiksmai dėl nekokybiškų narkotikų pardavimo negali būti laikomi pagrįsta ir teisinga veikimo priemone). R. K. galimas neteisėtas elgesys negali pateisinti nuteistųjų, o tuo pačiu ir apelianto A. Ž., nusikalstamų veiksmų ir jokiu būdu negali sušvelninti jų atsakomybės. Apylinkės teismas pagrįstai nedetalizavo nukentėjusiojo veiksmų parduodant narkotines medžiagas, nes nagrinėjama byla nėra susijusi su R. K. galimai neteisėtais veiksmais. Šis klausimas yra sprendžiamas kitame ikiteisminiame tyrime ir šiuo atveju ypatingos reikšmės neturi. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, nenustatydamas nusikalstamoje veikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

58Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

5911.

60J. M. apeliaciniame skunde ginčijamas jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Apeliantas teigia, jog nuteistųjų veiksmai ir susitarimas buvo nukreipti į siekį „pamokyti“ nukentėjusįjį, bet ne įvykdyti plėšimą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes nuteistųjų neteisėti veiksmai atitinka visus BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius ir teismas juos teisingai kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas teisingai įvertino tiek, kai kuriuos prieštaringus nuteistųjų parodymus, kuriais jie stengėsi pateisinti ir sumenkinti savo padarytų veiksmų pavojingumą, tiek ir pakankamai nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, kuriuos iš esmės patvirtino kiti byloje esantys įrodymai (liudytojos V. Ž. parodymai, specialistų išvados, vaizdo įrašų ir įvykio vietos apžiūros protokolai). Nuodugniai įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į nukentėjusiojo namus, panaudoję fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą – grynuosius pinigus, taip pat plėšimo metu panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą (ašarinių dujų balionėlį). Nors nuteistieji teigė, jog pas nukentėjusįjį R. K. ėjo turėdami tikslą pasikeisti nekokybiškos „žolės“, tačiau šią versiją teismas argumentuotai paneigė (nė vienas iš nuteistųjų neatsinešė pas nukentėjusįjį nekokybiškos „žolės“, S. K. teigė, kad nukentėjusysis, jam atidavė du maišelius žolės įvykio metu, tačiau kiti nuteistieji tokių aplinkybių nenurodė). Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad nuo pat nuteistųjų A. Ž., S. K. ir E. T. įsivežimo į jo butą, iš jo buvo reikalaujama pinigų, iškart buvo griebta jam už kaklo, jis buvo nustumtas prie sienos, suduoti smūgiai ir pagriautas ant grindų, kur jam į akis buvo papurkšta dujų, jos buvo purškiamos ir kambariuose išeinant nuteistiesiems, kurie ieškojo grynųjų pinigų, kuriuos radę pasišalino. Inkriminuojant BK 180 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nėra svarbu, kad atvykdami pas nukentėjusįjį nuteistieji galėjo būti konkrečiai nesusitarę dėl nusikalstamų plėšimo veiksmų apimties, tačiau neteisėtų veiksmų eigoje, t. y. jau įsibrovus į nukentėjusiojo butą, jie kaip bendravykdytojai konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams, jiems neprieštaravo, taip pat neišreiškė nepritarimo dėl pinigų pagrobimo ir kartu dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą sumanymą. Bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

6112.

62Apelianto J. M. manymu aplinkybę, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo suderinti iš anksto, patvirtina tai, kad J. M. nukentėjusiojo bute paliko nugertą alkoholinio gėrimo „999“ butelį; nebuvo pagrobti pakankamai vertingi daiktai – nešiojamas kompiuteris, elektrinis paspirtukas; jis iš namo išėjo ne kartu su kitais nuteistaisiais. Išvardinti duomenys nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų veiksmuose buvusį išankstinį susitarimą. Įvykio vietoje rastas nugertas alkoholinio gėrimo butelis nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių, o tuo labiau, išankstinio plano apiplėšti R. K. nebuvimą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuotraukoje, kurioje matomas į laiptinę įeinantis J. M., neužfiksuota, kad jis neštųsi alkoholinio gėrimo butelį. Viena ranka jis atidaro laiptinės duris, o kitą ranką yra įsikišęs į kelnių kišenę (t. 1, b. l. 90). Tai, jog iš buto nebuvo paimti vertingi daiktai (elektrinis paspirtukas, kompiuteris) nepatvirtina, jog tarp bendrininkų nebuvo išankstinio plano apiplėšti R. K.. Byloje nustatyta, jog nuteistieji turėjo tikslą pagrobti pinigus, o ne kitus vertingus daiktus. Aplinkybė, jog J. M. po nusikalstamos veikos padarymo iš namo neišėjo kartu su kitais nuteistaisiais, taip pat nėra reikšminga, nes nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti pastarojo bute. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, jog iš laiptinės išėjus kitiems nuteistiesiems, J. M. iš jos išeina po keliolikos sekundžių, ir kaip pats parodė ? po įvykio automobilyje buvo kartu su draugais. Apylinkės teismas tinkamai vertino ir nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, jog J. M. su kitais nuteistaisiais veikė kartu ir padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, jog nors J. M. asmeniškai nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, tai neturi reikšmės inkriminuojant jam BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pats J. M. pakvietė kitus nuteistuosius kartu vykti pas nukentėjusįjį, sakydamas, kad gal jie pamokys nukentėjusįjį. Jo dalyvavimas buvo esminė sąlyga, kad vėlyvu paros metu nukentėjusysis įsileis būtent J. M. kaip pažįstamą asmenį į namus. J. M. pripažino, kad pirmas įėjo į nukentėjusiojo butą. Jo veiksmais (paliko praviras duris) buvo sudarytos sąlygos jo draugams įsiveržti į butą, kurių nukentėjusysis nepažinojo ir nekvietė. Draugams įėjus, jis iš nukentėjusiojo buto išėjo ir laukė laiptinėje. Jo išėjimui kiti nuteistieji neprieštaravo, nes jie buvo sutarę, jog jei kils fizinis konfliktas, J. M. jame nedalyvaus, nes dirba kariuomenėje. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs už nukentėjusiojo buto durų, jis liko antrame namo aukšte, girdėjo iš buto sklindančius garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, žinojo, jog A. Ž. su savimi turi dujų balionėlį, patvirtino, kad matė, kaip jo draugai iš R. K. buto išėjo po 2-3 min. Šie nuteistojo veiksmai parodo, jog savo elgesiu J. M. išreiškė pritarimą draugų elgesiui prieš nukentėjusįjį ir jų nesustabdė. Jo pritarimą nusikalstamiems veiksmams patvirtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos automobilyje vienam iš jo draugų davus 50 eurų kupiūrą, jis ją paėmė. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas pagrįstai J. M. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

6313.

64Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. M. matė pirmą kartą, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kartu apie pusmetį su juo rūkė žolę, nedaro nukentėjusiojo parodymų nenuosekliais. J. M. nukentėjusysis atpažino parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė iš esmės tapačias viso įvykio eigos aplinkybes kaip ir apklaustas teisme, todėl pakitusi aplinkybė dėl J. M. atpažinimo nedaro visų nukentėjusiojo parodymų nepatikimais. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu minėjo, jog po įvykio neatsiminė J. M. pavardės, todėl negalėjo jos įvardinti. Byloje niekas neginčija fakto, kad nukentėjusysis ir J. M. buvo pažįstami, teisiamajame posėdyje tai pripažino ir nukentėjusysis, ir pats J. M.. Taigi šis parodymų prieštaravimas buvo tinkamai pašalintas bylą nagrinėjant teisme ir nesudarė kliūčių teisingai kvalifikuoti veiką.

6514.

66Skunde keliamas abejones, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybių susijusių su galimai neteisėta R. K. nusikalstama veika (disponavimu narkotinėmis medžiagomis), teisėjų kolegija jau įvertino nagrinėdama A. Ž. apeliacinio skundo argumentus (10 pastraipa). Aplinkybės, jog nukentėjusysis nenurodė apie narkotikų pardavimą, įvykio vietos apžiūra buvo atlikta ne iš karto po įvykio ir apyvartoje uždrausti daiktai galėjo būti paslėpti nuo policijos ir nuo kaimynės (liudytojos V. Ž.), nuteistųjų veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmingos įtakos. Kaip minėta anksčiau, aplinkybės susijusios su R. K. galimais neteisėtais veiksmais nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Galimi nukentėjusiojo nusikalstami veiksmai yra tiriami kitoje byloje.

67Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo ir kvalifikavimo.

6815.

69Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su J. M. skundo argumentu, jog jo veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti į savavaldžiavimą panaudojant fizinę ar psichinę prievartą (BK 294 straipsnio 2 dalis), nes subjektyviai suvokdamas teisingumo atkūrimą jis realizavo savo tariamą teisę. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimo nusikaltimą sudaro savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Teisminė praktika dėl didelės žalos ir psichinės prievartos panaudojimo požymių turinio aiškinimo, dėl BK 294 straipsnio 2 dalies santykio su straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtimi bei dėl savavaldžiavimo atribojimo nuo civilinės atsakomybės, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-P-267/2011. Apylinkės teismas remdamasis teisės doktrina ir teismų praktika tinkamai argumentavo, kad nagrinėjamu atveju nei realios, nei tariamos teisės į nukentėjusįjį kaltinamieji neturėjo. Jų teiginiai dėl nurodomo neteisėto psichotropinių medžiagų pirkimo sandorio ir iš jo neva atsiradusi ir tik jų sąmonėje susiformavusi jų teisė (siekiant pakeisti neva nekokybišką žolę, atgauti už ją pinigus), negali ir neturi būti pripažįstama tariama teise BK 294 straipsnio prasme. Apylinkės teismo išaiškinimas yra teisingas ir dėl to, kad šiuo atveju reikšmingas bendrasis teisės principas – iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria ius non oritur). Iš tariamo nusikalstamo narkotikų sandorio atsiradęs juridinis faktas negali būti laikomas teisėtu ir nesukuria tarp šalių jokių teisinių santykių, vadinasi J. M. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės, kurią galėjo ginčyti, nes neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą.

7016.

71Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinimas savavaldžiavimu panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiajam turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma. BK 294 straipsnio 2 dalyje esančios nusikaltimo sudėties aiškinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio (verbalinio) metodo taikymu, tačiau turi būti remiamasi ir sisteminio, loginio teisės aiškinimo metodais. Didelės žalos požymis, nors tiesiogiai ir neįvardintas kaip BK 294 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, bet nurodomas kaip būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga, apibūdinanti šios veikos pavojingumą. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik fizinė ar psichinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nagrinėjamu atveju R. K. padaryta žala negali būti laikoma didele, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes jam padaryta turtinė žala buvo 1090 eurų. Jei pagrobto turto vertė būtų didelė, nuteistųjų veiksmai atitinkamai būtų kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Taigi J. M. veiksmuose nėra visų BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir jo veiksmai negali būti perkvalifikuojami.

7217.

73Skunde J. M. prašė perkvalifikavus jo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Kaip minėta, J. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jo veiksmai negali būti perkvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Kadangi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkiems nusikaltimams, tai BK 75 straipsnio nuostatos J. M. atžvilgiu negali būti taikomos ir bausmės vykdymas padarius sunkų nusikaltimą, negali būti atidedamas. Dėl įrodymų vertinimo.

7418.

75S. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, o nuteistųjų parodymus vertino, kaip gynybinę poziciją. Esant abejonių teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo suformuotas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje.

7619.

77Vertinant parodymus siekiant išsiaiškinti, ar jie yra patikimi, svarbūs du aspektai – parodymų nuoseklumas ir jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams. Nuosprendyje detaliai išanalizuoti nukentėjusiojo R. K. parodymai duoti įvairiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Skunde nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis galimai prekiavo narkotikais, neturi įtakos jo parodymų patikimumui ir išsamumui vertinti, nes jo duoti parodymai yra susiję su įvykdytu apiplėšimu, o ne su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nukentėjusiojo parodymai sulyginti su liudytojos V. Ž. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais bei nustatyta, kad jie iš esmės atitinka vieni kitus. Apylinkės teismas pažymėjo, jog paaiškinimuose yra neatitikimų dėl kai kurių įvykio detalių, tačiau didžiąja dalimi nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nemaža dalis nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių atsispindi ir nuteistųjų parodymuose (įsileidus pirma J. M., po jo įsiveržė kiti nuteistieji, pargriovę jį laikė prispaudę prie žemės, papurškė dujų, paėmė iš piniginės pinigus (50 eurų) ir kt.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi, juos papildo kiti byloje surinkti įrodymai (minėtos liudytojos V. Ž. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, apžiūros protokolai, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai) ir priimdamas nuosprendį teismas pagrįstai jais vadovavosi. Šių įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą dėl nusikalstamų veiksmų buvimo nuteistųjų (taip pat ir S. K.) veiksmuose.

7820.

79S. K. neigia, jog buvo įsibrauta į nukentėjusiojo namus ir argumentuoja, kad R. K. pats juos įsileido. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, jog į nukentėjusiojo butą pirmas įėjo J. M., nes pažinojo nukentėjusįjį; nukentėjusiajam įsileidus J. M. į butą, šis paliko praviras duris, kurias vėliau atidarė ir įleido kitus nuteistuosius. Šias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti nuteistieji (J. M., E. T.). Apylinkės teismas nuodugniai sulygino visų nuteistųjų parodymus ir pašalino tarp jų kilusius prieštaravimus, pagrįstai paneigė S. K. teiginį, jog nukentėjusysis, jam atidavė du maišelius žolės, nes nei nukentėjusysis, nei kiti nuteistieji nepatvirtino tokių aplinkybių. Buvo nustatyta, jog pargriautą nukentėjusįjį prispaustą laikė A. Ž., o E. T. ir S. K. bute ieškojo pinigų; S. K. nuolat reikalavo pasakyti, kur padėti pinigai. Taip pat nustatyta, kad ašarinių dujų nukentėjusiajam papurškė, dujų balionėlį turėjęs A. Ž.. Nors S. K. neigė ėmęs pinigus iš nukentėjusiojo buto, tačiau E. T. teisiamojo posėdžio metu, atsakinėdamas į užduodamus klausimus nurodė, jog matė piniginę ant stalo ir, kad S. K. iš jos paėmė pinigus, kuriuos vėliau siūlė automobilyje. A. Ž. pripažino paėmęs pinigus (nurodė 50 Eur) nuo nukentėjusiojo stalo. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po įvykio automobilyje jam kažkuris iš draugų siūlė 50 Eur. Taigi, kaltinamųjų parodymai iš dalies prieštaringi, tačiau ir pagal juos neabejotinai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo namų nuteistųjų veiksmais grynieji pinigai buvo pagrobti.

8021.

81Nėra pagrindo sutikti ir su S. K. skundo argumentu, jog nukentėjusysis negalėjo turėti pinigų ? 1000 Eur metalinėje dėžutėje ir dėl to nėra plėšimo sudėties. Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neturi įtakos, kokios vertės turtas buvo pagrobtas, nes plėšimo sudėčiai nenumatomas tam tikras pagrobto turto kiekis ar jo minimalus vertės dydis. Plėšimo būdu pagrobto turto vertė gali būti visai nedidelė, bet baudžiamoji atsakomybė kyla dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio (fizinis smurtas naudojamas kaip priemonė pagrobti svetimą turtą), šiuo atveju įsibraunant į patalpą ir panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Taigi, nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį inkriminavimui reikšmingos įtakos neturi aplinkybė ar nuteistieji iš R. K. namų pagrobė metalinę dėžutę su 1000 Eur grynaisiais pinigais. Visgi, šią aplinkybę apylinkės teismas išsamiai pagrindė. Apylinės teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kuris viso proceso metu tvirtino, kad iš jo miegamojo buvo pagrobta metalinė dėžutė su pinigais (1000 Eur). Šią versiją nukentėjusysis patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kai atliekant dalinį įrodymų tyrimą jis buvo apklaustas teismo posėdyje. Taip pat buvo remtasi liudytojos V. Ž. parodymais, kuri pirmoji po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju ir duodama parodymus apylinkės teisme paaiškino, kad nukentėjusysis nerimavo dėl pinigų, buvusių miegamajame, bei nuėjo jų patikrinti. Nukentėjusiojo poziciją dėl pagrobtos dėžutės su pinigais sustiprino ir vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota medžiaga, jog išeinant iš nukentėjusiojo namo E. T. striukės priekinė dalis yra išsipūtusi ir kvadratinės formos. Šių vaizdo įrašų turinį apylinkės teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai juo vadovavosi. Tai, kad nukentėjusysis galėjo disponuoti tokio dydžio pinigų suma, patvirtina ir AB SEB banko apygardos teismui pateiktas R. K. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu nukentėjusiojo tėvas ne kartą pervesdavo įvairias pinigų sumas, ir ne kartą didesnes nei 1000 Eur.

8222.

83Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. Ž. parodymais, nes ji nurodė tik tas aplinkybes, kurias jai papasakojo nukentėjusysis. Su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes liudytoja V. Ž. davė parodymus ne tik apie nukentėjusiojo jai papasakotas aplinkybes, bet ir apie situaciją, kurią ji pati matė iš karto po įvykio. Tai yra, minėta liudytoja parodė, jog jai atėjus nukentėjusysis gulėjo ant sofos, negalėjo kvėpuoti, nerimavo dėl pinigų, bute buvo jaučiamas ašarinių dujų kvapas, todėl ji atidarė langus. Šiais jos parodymais patvirtinta, kad nukentėjusysis atrodė sužalotas, o jo bute buvo naudojamos ašarinės dujos.

8423.

85Skunde apeliantas prašo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nes S. K. ir kiti nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę plėšimą. Apylinkės teismo sprendimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra teisingas, todėl civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, nėra teisinio pagrindo. Kitų argumentų, kodėl civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, apeliantas skunde nenurodė. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir kitų bausmės paskyrimo klausimų.

8624.

87E. T. apeliaciniame skunde ir A. Ž. gynėjos apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. M. skunde apie 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą neužsimenama, tačiau teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė netenkinus skundo, svarstyti ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

8825.

89Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

9026.

91Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9227.

93Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018).

9428.

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems skirdamas bausmes įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), į paties nuteistųjų veiksmų reikšmę ir vaidmenį padarant šį bendrą nusikaltimą, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (visi nuteistieji prisipažino iš dalies) ir sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje) bei jų asmenybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų ir įvertinęs nurodytas aplinkybes paskyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, kurios yra artimos sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nuteistiesiems nėra galimybės, nes bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas sunkių nusikalstamų veikų atvejais. Apylinkės teismas sprendė, jog taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes nuteistuosius visos teigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos nustatant skirtino laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis padarytomis apylinkės teismo išvadomis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo visų nuteistųjų atžvilgiu nesutinka. Nors apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių ir paskyrė bausmes, kurios formaliai atitinka baudžiamąjį įstatymą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems (J. M., A. Ž. ir E. T.) paskirtos bausmės neatitinka teisingumo principo reikalavimų, yra per griežtos ir nepasieks baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmės tikslų.

9629.

97Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. (2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018). Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims turi būti suteikiama galimybė pasitaisyti ir įrodyti, jog yra pagrindas jais pasitikėti, todėl nuteistųjų atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnes bausmes. S. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo, nes jis būdamas teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu) turėdamas neišnykusį teistumą padarė naują tyčinę sunkią nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu S. K. padėtis negali būti švelninama, nes praeityje teistas nuteistasis iš savo netinkamo elgesio nepasimokė. Jo atžvilgiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra proporcingi padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumui.

9830.

99Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-126-693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

10031.

101Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismo A. Ž. ir J. M. paskirtos 1 metų 8 mėnesių, o E. T. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežtos, nebus efektyvios siekiant įstatyme numatytų bausmės tikslų ir iš esmės užtikrins tik vieną tikslą – nubaudimą. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nubausti, pirmą kartą teisiami, jauno amžiaus asmenys nepatirs siekiamo resocializacinio bausmės poveikio ir laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, turės išimtinai neigiamą rezultatą ir tikėtina, kad tik dar labiau pakenks nuteistiesiems. Nors nuteistųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta sunki tyčinė nusikalstama veika, tačiau šioje situacijoje nusikaltimo pavojingumas ir ypatingai nedidelis nuteistųjų asmenybės pavojingumas, neturėtų lemti griežčiausios bausmės taikymo. Nors apylinkės teismas jau įvertino apeliaciniuose skunduose išvardintas nuteistųjų asmenybes teigiamai charakterizuojančias aplinkybes skirdamas minimalaus dydžio bausmes, tačiau šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant optimalias kaltininkų resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius.

10231.1.

103Nuteistasis A. Ž. yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, studijuoja, dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. Ž. atliko pagrindinius smurtinius veiksmus (pargriovė nukentėjusįjį, laikė prispaudęs prie grindų, papurškė ašarinių dujų), dėl savo veiksmų kaltę pripažino iš dalies, proceso metu neišreiškė aiškios pozicijos, jog gailisi dėl savo elgesio, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikimas bendrininkų grupėje). Jokių kitų duomenų, kurie A. Ž. charakterizuotų itin neigiamai, baudžiamojoje byloje nėra. Įvertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. Ž. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad tik jo ilgalaikiu izoliavimu nuo visuomenės būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslinga už nusikalstamos veikos padarymą paskirti įstatyme numatytą maksimalios trukmės arešto bausmę. Arešto bausmė bus pakankamai griežta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, tačiau neturės ilgalaikio stigmatizuojančio ar kitokio neigiamo poveikio, be to efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir kitų, baudžiamajame įstatyme numatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą.

10431.2.

105Nuteistasis J. M. yra jauno amžiaus, nevedęs, mokosi, dirba, praeityje neteistas, tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos (905 Eur) (t. 4, b. l. 54). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog J. M. neatliko aktyvių pagrindinių plėšimo veiksmų (smurto panaudojimo, pinigų pagrobimo), tačiau buvo pagrindinis nusikaltimo iniciatorius, užtikrinęs pagrindines sąlygas padaryti nusikalstamą veiką (sudarė galimybę įsibrauti į nukentėjusiojo namus), nuteistasis dėl savo veiksmų prisipažino iš dalies, nukentėjusiojo atsiprašė tik duodamas parodymus apylinkės teisme, gailėjimąsi dėl savo elgesio išreiškė bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teisme aiškaus nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat nebuvo. J. M. itin neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė, tačiau teigiamai vertina J. M. pastangas atlyginti priteistą žalą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, J. M., kaip ir A. Ž., nėra toks pavojingas visuomenei, jog jį reikėtų teisti ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti J. M. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus maksimalios trukmės areštą. Arešto bausmė bus pakankamai griežta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, be to efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir kitų, baudžiamajame įstatyme numatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas J. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

10631.3.

107Nuteistasis E. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai praeityje neteistas, gyvena su motina ir padeda prižiūrėti jaunesnįjį brolį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog E. T. savanoriškai atlygino didžiąją dalį padarytos žalos (2500 Eur pagal susitaikymo ir žalos atlyginimo sutartį) (t. 4, b. l. 47), nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido. Nukentėjusysis patvirtino, kad E. T. prieš jį smurto nenaudojo. Dėl savo neteisėtų veiksmų E. T. gailėjosi viso proceso metu. Nors dėl savo veiksmų prisipažino iš dalies, tačiau davė išsamius parodymus apie savo ir kitų nuteistųjų veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes ir E. T. atžvilgiu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 48 straipsnyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Kartu su laisvės apribojimu E. T. skirtini BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti draudimai ir įpareigojimai. Draudimas laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su kitais nuteistaisiais (J. M., A. Ž., S. K.) reikšmingas dėl to, kad nusikalstamą veiką asmenys padarė veikdami bendrininkų grupėje ir bendravimas su kitais nuteistaisiais turėjo neigiamos įtakos E. T. veiksmams, draugų įtaka lėmė, jog asmenys nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Skirtinas įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per pirmuosius laisvės apribojimo laikotarpio metus, teigiamai paveiks asmenį, užtikrins realias pasitaisymo galimybes ir bausmės paskirties įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.24 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

108Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Nutarė

109nuteistojo A. Ž., J. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, E. T. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, S. K. apeliacinį skundą atmesti.

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

111A. Ž., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą;

112J. M., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d., 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d., 14.28 val. (dvi paras).

113E. T., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą; vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su J. M., A. Ž., S. K.; įpareigoti nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per pirmuosius laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.24 val., t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

114Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž.... 3. J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1... 5. E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1... 6. A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK pagal 180 straipsnio 2 dalį 1... 7. Nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktos galioti ik... 8. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. I.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 1.... 13. J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą ir... 14. II.... 15. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 16. 2.... 17. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėja prašo pakeisti Vilniaus miesto... 18. 2.1.... 19. Skunde nurodo, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilo dėl... 20. 2.2.... 21. Skunde taip pat teigiama, kad teismas vertindamas A. Ž. asmenybę nepagrįstai... 22. 3.... 23. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 24. 3.1.... 25. Skunde nurodo, kad paskirta bausmė neatitinka jo asmenybės pavojingumo ir... 26. 3.2.... 27. Apeliantas pažymi, kad iki nagrinėjamos veikos niekada nebuvo teistas,... 28. 4.... 29. Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 30. 4.1.... 31. Nurodo, kad nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas,... 32. 4.2.... 33. Skunde nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog nukentėjusysis nenurodė... 34. 4.3.... 35. Apeliantas pabrėžia, kad į butą įėjus kitiems nuteistiesiems jis iš buto... 36. 4.4.... 37. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo dalinį prisipažinimą... 38. 5.... 39. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 40. 5.1.... 41. Skunde nurodo, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra... 42. 5.2.... 43. Apeliantas pabrėžia, jog nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo tikėti,... 44. 5.3.... 45. Nebuvo patikrinta nukentėjusiojo versija, kad jis niekur nedirbdamas ir... 46. 6.... 47. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 48. 7.... 49. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 50. III.... 51. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. Ž., J.... 52. 8.... 53. A. Ž. gynėjos advokatės D. Bukelienės skunde keliamas atsakomybę... 54. 9.... 55. A. Ž. gynėjos skunde teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino... 56. 10.... 57. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo elgesys (galimai pardavė nekokybiškų... 58. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.... 59. 11.... 60. J. M. apeliaciniame skunde ginčijamas jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 180... 61. 12.... 62. Apelianto J. M. manymu aplinkybę, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo suderinti... 63. 13.... 64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog nukentėjusysis... 65. 14.... 66. Skunde keliamas abejones, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybių... 67. Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo ir kvalifikavimo.... 68. 15.... 69. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su J. M. skundo argumentu, jog jo... 70. 16.... 71. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinimas savavaldžiavimu... 72. 17.... 73. Skunde J. M. prašė perkvalifikavus jo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2... 74. 18.... 75. S. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 76. 19.... 77. Vertinant parodymus siekiant išsiaiškinti, ar jie yra patikimi, svarbūs du... 78. 20.... 79. S. K. neigia, jog buvo įsibrauta į nukentėjusiojo namus ir argumentuoja, kad... 80. 21.... 81. Nėra pagrindo sutikti ir su S. K. skundo argumentu, jog nukentėjusysis... 82. 22.... 83. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V.... 84. 23.... 85. Skunde apeliantas prašo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Teisėjų... 86. 24.... 87. E. T. apeliaciniame skunde ir A. Ž. gynėjos apeliaciniame skunde prašoma... 88. 25.... 89. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 90. 26.... 91. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;... 92. 27.... 93. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo... 94. 28.... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 96. 29.... 97. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik... 98. 30.... 99. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį... 100. 31.... 101. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismo A. Ž. ir J. M.... 102. 31.1.... 103. Nuteistasis A. Ž. yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, studijuoja,... 104. 31.2.... 105. Nuteistasis J. M. yra jauno amžiaus, nevedęs, mokosi, dirba, praeityje... 106. 31.3.... 107. Nuteistasis E. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, charakterizuojamas... 108. Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio... 109. nuteistojo A. Ž., J. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, E. T.... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį... 111. A. Ž., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,... 112. J. M., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,... 113. E. T., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,... 114. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....