Byla 1A-37-518/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

4- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

5- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda;

6- pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei G. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 350 MGL (13 181 Eur) bauda bei G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti turtinę žalą, taip pat G. M. atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą 3 (trejiems) metams.

10UAB „M“ (duomenys pakeisti) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 219 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 15 000 MGL (564 900 Eur) dydžio bauda.

11Iš G. M. priteista:

12- BUAB „M“ (duomenys pakeisti) naudai 598 825,13 Eur turtinės žalos atlyginimo;

13- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 111 291,50 Eur turtinės žalos atlyginimo;

14- 936,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

161. G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriumi ir tuo metu atlikdamas kasininko pareigas, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „M“ (duomenys pakeisti) turtą, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., per tiksliai nenustatytą skaičių kartų iš bendrovės kasos paėmė 2 067 623,42 Lt, nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje pateisinančių dokumentų bei jų į bendrovės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 2 067 623,42 Lt grynųjų pinigų, taip padarydamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur) turtinę žalą.

172. Taip pat G. M. ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteisti už tai, kad G. M., būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriumi, ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), atstovaujama G. M., kuris eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu, jos naudai ir interesais, vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimo teisės akto nustatytu terminu“, 89 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino“, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d. pateikęs deklaracijas popieriniu variantu, o nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 28 d. pateikęs deklaracijas elektroniniu būdu, t. y. 2003 m. gruodžio 1 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d. – pridėtinės vertės mokesčio, 2003 m. gruodžio 11 d., 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d. ir 2008 m. birželio 30 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d,, 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d. – atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. kovo 31 d. – mokesčio už aplinkos teršimą, 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d. – gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimu Nr. A-09-07-5542 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 4 011 Lt, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 450 Lt; pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 19 448 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 4 614 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 16 613,20 Lt, iš viso nesumokėjo 45 136,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

18Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d. – atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. kovo 1 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 15 d., 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2004 m. lapkričio 30 d., 2004 m. gruodžio 15 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 25 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d. – pridėtinės vertės mokesčio, 2005 m. rugpjūčio 31 d. – mokesčio už aplinkos teršimą, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2008 m. gruodžio 30 d. priminimu Nr. A-09-07-7255 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 611 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 450 Lt; pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 3 9172 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 32 522,20 Lt, iš viso nesumokėjo 85 149,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

19Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d. – atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. birželio 25 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. gegužės 25 d. ir 2009 m. birželio 25 d. – pridėtinės vertės mokesčio, 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 15 d., 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2004 m. lapkričio 30 d., 2004 m. gruodžio 15 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2005 m. rugpjūčio 31 d. – mokesčio už aplinkos teršimą, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d., 2009 m. vasario 2 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2009 m. gegužės 15 d. – PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamos GPM, deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2009 m. liepos 13 d. priminimu Nr. A-09-07-1387 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius: PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokestis / mokėjimas / įmoka – 30 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 3 818 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 5 361 Lt; pelno mokestis juridinių asmenų pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 39 172 Lt; PVM mokamas juridinių asmenų / mokėjimas / įmoka – 76 735 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 50 099,20 Lt, iš viso nesumokėjo 183 609,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

20Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2005 m. birželio 27 d., 2005 m. liepos 25 d. – atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. birželio 25 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 25 d., 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 27 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – pridėtinės vertės mokesčio, 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 1 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. gegužės 15 d., 2009 m. birželio 1 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. lapkričio 2 d., 2009 m. lapkričio 16 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 17 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. kovo 1 d. – mokesčio už aplinkos teršimą, 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 30 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. gegužės 17 d. ir 2010 m. gegužės 31 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d., 2009 m. vasario 2 d., 2010 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. gegužės 15 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. – PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2010 m. liepos 1 d. priminimu Nr. A-09-07-2175 tinkamai priminė apie pareigą sumokėti mokesčius: PSD įmokos išskaičiuotos asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM / mokėjimas / įmoka – 143 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 4 310 Lt; aplinkos teršimo mokestis už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką / mokėjimas / įmoka – 410 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų / mokėjimas / įmoka – 7 576 Lt; pelno mokestis juridinių asmenų pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 300 496 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 4 205,64 Lt, iš viso nesumokėjo 364 127,64 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

21Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2008 m. sausio 31 d. ir 2011 m. kovo 24 d. – avansinio pelno mokesčio, 2007 m. gruodžio 27 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. – metines pelno mokesčio, 2007 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., patikslintą 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. kovo 25 d., patikslintą 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 24 d., 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 24 d., 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2009 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 26 d., 2009 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. birželio 23 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2011 m. vasario 18 d., 2011 m. kovo 24 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. birželio 22 d. – pridėtinės vertės mokesčio, 2007 m. liepos 16 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. sausio 20 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 16 d., 2008 m. balandžio 14 d., 2008 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 16 d., 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. gruodžio 2 d., 2008 m. gruodžio 2 d., 2009 m. sausio 14 d., 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. balandžio 14 d., 2011 m. gegužės 13 d., 2010 m. birželio 15 d., patikslintą 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2010 m. rugsėjo 15 d., 2011 m. gegužės 13 d., 2011 m. birželio 15 d., 2011 m. liepos 14 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2011 m. liepos 14 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. – metinės socialinio mokesčio, 2008 m. sausio 31 d., patikslintą 2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. gegužės 6 d., 2011 m. kovo 24 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2010 m. vasario 9 d., 2011 m. vasario 27 d. – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, 2010 m. liepos 7 d. ir 2011 m. vasario 27 d. – mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimu Nr. 0-325-114 tinkamai priminė apie pareigą sumokėti mokesčius: gyventojų pajamų mokestis -17 120,37 Lt; mokestis už aplinkos teršimą – 11 269,84 Lt; nekilnojamojo turto mokestis – 6 413,26 Lt; pelno mokestis – 64 177,63 Lt; socialinis mokestis – 9 701,52 Lt; pridėtinės vertės mokestis – 365 391,12 Lt; PSD – 24,03 Lt, iš viso nesumokėjo 384 267,30 Lt, kas sudaro 111 291,50 Eur, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

223. Taip pat G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriumi bei tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, neorganizavo tinkamo šių reikalavimų laikymosi ir dėl to:

23- atskaitingo asmens G. M. 2008 m. sausio 30 d. avansinėje apyskaitoje yra nurodyta, jog buvo apmokėtos parduotuvės, esančios ( - ), išlaidos 36 343,90 Lt, tačiau nėra patvirtinančių pinigų mokėjimo dokumentų;

24- atskaitingo asmens G. M. 2008 m. kovo 28 d. avansinės apyskaitos išlaidose yra nurodyta, kad įtraukta 2 305,63 Lt pagal 2008 m. kovo mėnesio išlaidų paskaičiavimą, tačiau nėra dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimą;

25- 2008 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne jis kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. K. – 30 094,49 Lt, V. Ž. – 1 995,47 Lt, A. Ž. – 2 000 Lt, V. V. – 999,60 Lt, I. B. – 184,77 Lt, iš viso 35 274,33 Lt;

26- 2009 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne jis kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. K. – 974 200 Lt;

27- 2009 metais į A. Ž. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne A. Ž. kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. K. – 295 900 Lt;

28- 2009 metais į A. K. avansines apyskaitas įtraukto pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne A. K. kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. S. – 9 000 Lt;

29- 2008-2010 metų T. M., T. P., A. Ž., V. Ž., A. K., I. B., G. M., K. M., T. M., V. Vi. avansinėse apyskaitose atvaizduotos ūkinės operacijos, nurodant, jog pinigų išleidžiama daugiau negu jų yra gauta;

30- atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaityta gautų lėšų bei apskaitant šias lėšas padaryta šie neatitikimai: 1) G. M. 2011 m. gegužės mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad gauta 2011 m. gegužės 16 d. avanso 26 985,24 Lt, tačiau kasos apyskaitoje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1186 išduota 28 510,39 Lt, t. y. neatitinka nei išmokėjimo data, nei avanso suma, skirtumas 1 525,15 Lt, taip pat nei kasos išlaidų orderyje, nei avanso apyskaitoje atskaitingas asmuo nėra pasirašęs; 2) T. M. 2011 m. liepos mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad liepos mėnesį gauta 69 352,41 Lt avanso, tačiau kasos dokumentuose ir kasos knygoje nurodyta 82 752,41 Lt, tokiu būdu avanso apyskaitoje nėra atvaizduota 2011 m. liepos 11 d. gauti 13 400 Lt; 3) T. M. 2011 m. rugsėjo mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad gauta 108 032,51 Lt, tačiau kasos knygoje nurodyta 109 625,70 Lt, t. y. 1 593,19 Lt daugiau;

31- G. M. vykdant kasininko pareigas ne visos vykdytos ūkinės operacijos fiksuotos apskaitos dokumentais apskaitos registruose, taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. neatlikta kasoje inventorizacijų, tokiu būdu bendrovėje atsiradus piniginių lėšų trūkumui, 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksuota ūkinė operacija, kuria sumažintas kasos likutis 2 107 848,27 Lt, nėra jokių šias išlaidas pateisinančių apskaitos dokumentų; taip pat klaidingai nurodyta skirtinguose registruose minėta nurašyta suma, t. y. 2 107 848,27 Lt iškelta į buhalterinę sąskaitą Nr. 251 „kitos gautinos sumos“, o didžiojoje knygoje už 2010 m. buhalterinėje sąskaitoje Nr. 251 „neaiškios sumos“ nurodyta ne 2 107 848,27 Lt, o 2 107 844,46 Lt, t. y. 3,81 Lt mažiau nei nurodyta kasos knygoje.

3212 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, neorganizavo tinkamo šių reikalavimų laikymosi ir dėl to:

33- atskaitingo asmens G. M. 2008 m. gegužės 26-31 d. avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad pirktas iš Lenkijos įmonės ( - ) plokštes pagal 2008 m. gegužės 28 d. faktūrą Nr. 0140/08/FVS – 17 975,36 Lt, taip pat 2008 m. birželio 3 – 11 d. avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad pirktas iš Lenkijos įmonės ( - ) plokštes pagal 2008 m. birželio 11 d. faktūrą Nr. 0155/08/FVS – 1 633,63 Lt, apskaitys kaip ilgalaikį materialųjį turtą buhalterinėje sąskaitoje Nr. 1230, tačiau šių registrų už 2008 metus nėra, Valstybinės įmonės Registrų centrui pateiktame balanse ir aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2008 metais ilgalaikis turtas nebuvo įsigytas, taip pat nėra apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų matyti, kada ir kur buvo panaudos minėtos pirktos plokštės iš Lenkijos įmonės ( - );

34- 2009-2011 metais G. M. vykdant kasininko pareigas nefiksuota dalis ūkinių finansinių operacijų dėl to UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasos pinigų likučiai nurodyti klaidingai, t. y. nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje:

Eil.Nr.DataLikutis LtDataLikutis LtSkirtumas Lt
1.2009-04-30889 606,242009-05-011 038 812,59149 206,35
2.2009-11-30982 474,842009-12-01982 258,56-216,28
3.2010-03-311 706 512,492010-04-011 712 822,346 309,85
4.2010-04-301 808 272,032010-05-011 809 032,20760,17
5.2010-06-301 914 453,442010-07-011 908 484,97-5 968,47
7.2010-12-3136 698,522011-01-01246,51-36 452,01
8.2011-01-3178 873,622011-02-0178 878,034,41
9.2011-07-28112 019,362011-07-29173 644,2061 624,84
 Viso:x x175 268,86

3519 straipsnio 2 punkto reikalavimą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo tvarkos“ reikalavimų, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo”, bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvo įsakymu Nr. V-100, nurodyta, „kad buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai saugojami 10 metų“, neorganizavo tinkamo šių reikalavimų laikymosi ir dėl to nėra jokių 2008 m. registrų, o 2009 m. apskaitos registrai sudaryti nesilaikant minėtų įstatymų reikalavimų;

36taip pat pažeidė 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-1633 (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 nauja redakcija) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimą, kad „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio 2 punkto reikalavimą, kad „ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais“, 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtinto Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, IX „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai“ 40 punktą, kad „Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai nenaudinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją“, neorganizavo tinkamo šių reikalavimų laikymosi bei dėl to per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. iš viso neatliktas žaliavų nurašymas, apytiksliai apskaitytas UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsargų sunaudojimas, nepatikslintas atsargų sunaudojimas inventorizacijos duomenimis, nes atsargų inventorizacija iš viso nebuvo organizuota ir atlikta.

37Tokiu būdu G. M. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

384. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį, taip pat iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas BUAB „M“ (duomenys pakeisti) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai bei pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turimam turtui, bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

394.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Baudžiamojoje teisėje asmens kaltė turi būti įrodyta neginčytinai, kaltę pagrindžiantys įrodymai turi nekelti jokių abejonių, tačiau nagrinėjamoje byloje G. M. buvo pripažintas kaltu nesant jokių kaltę neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Iš esmės kaltinimai G. M. dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo, finansinių galimybių sumokėti mokesčius pagrįsti 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-2/66 dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos, 2014 m. gruodžio 30 d. papildoma specialisto išvada ir 2016 m. liepos 18 d. papildoma specialisto išvada. Apelianto manymu, šie pagrindiniai bylos įrodymai prieštarauja tarpusavyje, specialisto išvados yra neparemtos objektyviais įrodymais, o grindžiamos buvusios įmonės buhalterės L. K. aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos duomenimis, už ką ji nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl įmonės buhalterės kaltės į UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta daug ūkinių operacijų, tačiau nepaisant to tyrimą atlikusi specialistė besąlygiškai vadovavosi buhalterinės apskaitos dokumentais, neatsižvelgdama į kitus įrodymus. Siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus buvo prašoma byloje skirti ekspertizę, bet apygardos teismas skirti ekspertizę atsisakė, vietoje to paskyrė du papildomus tyrimus, kurių išvados ne tik nepašalino buvusių prieštaravimų, bet sukėlė dar daugiau abejonių. Byloje nesant patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

404.2. Nuteistasis teigia, kad jis yra nepagrįstai nuteistas už UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimą, dėl ko įmonei buvo padaryta – 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur) turtinė žala, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringomis specialistės išvadomis, kurių turinys yra skirtingas, nors jos parengtos vadovaujantis tais pačiais apskaitos dokumentais, teismas besąlygiškai vadovavosi specialistės išvadomis, šališkai akcentuodamas tik tas aplinkybes, kurios palankios kaltinimui, tačiau visiškai nevertino specialistės išvadų turinio patikimumo, nesiaiškino duomenų neatitikimo priežasčių. Akivaizdu, kad tinkamai įvertinus specialistės išvadų prieštaravimus ir atsižvelgus į bendrovės reikmėms panaudotas, bet buhalterinėje apskaitoje nepaskaitytas pinigines lėšas, išvados dėl bendrovės piniginių lėšų trūkumo ir finansinių galimybių sumokėti mokesčius kardinaliai pasikeistų.

414.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. balandžio 23 d. išvadoje grynųjų pinigų likutis 2008 m. sausio 1 d. kasoje nurodytas – 339 845,08 Lt, bet 2016 m. liepos 18 d. papildomoje išvadoje – 631 594,73 Lt, visgi specialistė taip ir nepaaiškino kaip susidarė toks žymus – 291 749,65 Lt – skirtumas. Skiriasi ne tik pradinis grynųjų pinigų likutis tiriamo laikotarpio pradžioje, bet ir per tiriamąjį laikotarpį į bendrovės kasą gautų piniginių lėšų suma. Pirminėje išvadoje nurodyta, kad į kasą iš viso gauta 22 721 507,43 Lt (2008 m. – 2 280 960 Lt; 2009 m. – 6 036 307,48 Lt; 2010 m. – 7 835 888 Lt; 2011 m. – 6 568 351,95 Lt), bet papildomoje išvadoje jau nurodyta, jog į kasą buvo gauta 24 898 682,48 Lt (2008 m. – 4 968 175,51 Lt; 2009 m. – 5 527 305,87 Lt; 2010 m. – 7 829 618,49 Lt; 2011 m. – 6 573 582,61 Lt). Taigi, pagal tuos pačius apskaitos dokumentus į kasą gautų piniginių lėšų suma skiriasi net 2 177 175,05 Lt. Be to, 2016 m. liepos 18 d. papildomos išvados atskirose dalyse nurodomi vienas kitam prieštaraujantys duomenys, o būtent: kad 2008 m. bendrovė pagal PPK iš įmonių į kasą gavo 638 226,62 Lt (5 lapas, 2 lentelė), kitur – 637 179,16 Lt (8 lapas, 6 lentelė); 2009 m. bendrovė pagal PPK iš įmonių į kasą gavo 578 617,57 Lt (5 lapas, 3 lentelė), kitur – 577 935,05 Lt (8 lapas, 6 lentelė); 2010 m. bendrovė pagal PPK iš įmonių į kasą gavo 491 317,33 Lt (5 lapas, 4 lentelė), kitur – 492 252,05 Lt (8 lapas, 6 lentelė). Specialistė nei išvadose, nei teisiamajame posėdyje nesugebėjo vienareikšmiškai ir išsamiai paaiškinti, kaip ir kuo remiantis ji nurodė skirtingas bendrovės gautų pinigų sumas, o kai kurie specialistės teiginiai mėginant paaiškinti išvadų neatitikimus yra visiškai nelogiški bei atskleidžia elementarių finansų ir apskaitos žinių stoką – neva kasos rezultatų nesutapimas atsirado dėl to, kad buvo įnešti pinigai iš avansinės apyskaitos, t. y. spalio mėnesį į kasą buvo grąžinta 503 239,88 Lt, tačiau atskaitingų asmenų turimų nepanaudotų bendrovės lėšų grąžinimas nelaikytinas pajamomis.

424.4. Taip pat specialistės išvadose nesutampa duomenys ir dėl bendrovės patirtų sąnaudų. Pirminėje 2012 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodyta, kad 2009 m. atskaitingi asmenys VMI grynaisiais sumokėjo: T. M. 91 567,29 Lt (10 lapas, 10 lentelė), G. M. 6 500 Lt (9 lapas 8 lentelė), bet 2016 m. liepos 18 d. papildomoje išvadoje šių pinginių sumų jau nėra nurodyta, tik T. M. iš savo sąskaitos banke sumokėjo 107 467,26 Lt (120 lapas, 214 lentelė). Pirminėje išvadoje nurodyta, kad 2010 m. T. M. VMI ir SODRAI grynaisiais sumokėjo 268 196 Lt (19 lapas, 28 lentelė), bet papildomoje išvadoje jau nurodyta, kad 348 242,90 Lt T. M. sumokėjo iš savo sąskaitos banke. Pirminėje išvadoje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš kasos buvo išmokėta 1 144 749,30 Lt darbo užmokesčio, papildomoje išvadoje – 1 561 883,40 Lt (189 lapas, 215 lentelė, t. y. ženklus 417 134,10 Lt skirtumas. Taigi, logiška, jog nustačius, kad ne visos išlaidos bendrovėje buvo apskaitytos ir kad buvo neapskaityta ženkli išlaidų suma išmokėta darbuotojams, turėjo sumažėti ir grynųjų piniginių lėšų trūkumas, bet specialistė to neįvertino.

434.5. Pažymima, kad nors bendrovės atskaitingų asmenų avanso apyskaitose nėra užfiksuoti mokėjimai tiekėjams, bet mokėjimų faktą ir tikslingą įmonės pinigų panaudojimą patvirtina kontrahentų išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Bylą nagrinėjant teisme netgi buvo pateikta palyginamoji analizė tarp specialistės nustatytų bendrovės grynųjų pinigų išlaidų ir bendrovės kontrahentų nurodytų jų gautų iš bendrovės pajamų, tačiau akivaizdžiai būdamas šališkas ir nenorėdamas nustatyti objektyvios tiesos teismas nepagrįstai atsisakė priimti byloje teikiamus įrodymus. Teismui pateiktoje medžiagoje nurodyti duomenys dėl 44 neapskaitytų sąnaudų atvejų, kurių bendra suma – 1 977 976,66 Lt, pvz. neapskaityti UAB „S“ (duomenys pakeisti) sumokėti 334 686,71 Lt, UAB „T“ (duomenys pakeisti) sumokėti 28 350,81 Lt, UAB „C“ (duomenys pakeisti) sumokėti 522 022,73 Lt, UAB „D“ (duomenys pakeisti) sumokėti 60 400 Lt, UAB „J“ (duomenys pakeisti) sumokėti 372 533,75 Lt ir t.t. Tačiau pagal specialistės skaičiavimus tiekėjams apmokėtų ir bendrovės apskaitoje neapskaitytų lėšų suma yra tik 23 962,33 Lt, todėl specialistė tik šia suma sumažino piniginių lėšų trūkumą.

444.6. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų T. P., A. K., V. Ž. parodymus, kad jie savo piniginėmis lėšomis niekada nėra mokėję už įmonę, o rėmėsi liudytojų parodymams prieštaraujančiomis specialistės išvadomis, kuriose šių asmenų išlaidos apskaitytos kaip minusiniai atsiskaitymai, t. y. kad jie neva savo pinigais yra sumokėję už įmonę iki 1,5 mln. Lt sumas. Teismas taip pat nevertino liudytojų parodymų, kad bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį buvo vykdoma renovacija, kam reikėjo įmonės lėšų. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į įmonės apyvartos augimą, kuri tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 250 procentų, ko savaime suprantama nebūtų buvę, jei įmonės piniginės lėšos iš tikrųjų būtų buvusios pasisavintos.

454.7. Apibendrinant aukščiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad nepašalintas abejones aiškinant G. M. naudai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog 2008 metų pradžioje kasos likutis buvo 631 594,73 Lt, o per tiriamąjį laikotarpį į kasą bendrovė gavo 24 898 682,48 Lt, taip pat tinkamai neįvertinus tiekėjams apmokėtų ir bendrovės apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, nebuvo pagrindo laikyti, kad piniginių lėšų trūkumas yra 2 067 623,42 Lt. Ignoruodamas aukščiau aptartus duomenis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad G. M. neteisėtai pasisavino UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginės lėšas, kurios nors ir nebuvo apskaitytos bendrovės apskaitoje, bet pagal bylos duomenis buvo panaudotos įmonės poreikių tenkinimui, todėl bendrovei nebuvo padaryta jokios žalos. Tariamai pasisavintos įmonės piniginės lėšos pas G. M. nebuvo rastos, neįrodytas ir jų panaudojimas G. M. asmeniniams poreikiams. Kartu tai paneigia ir visiškai formalią teismo išvadą, jog G. M. veikė tyčia, turėdamas vieningą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „M“ (duomenys pakeisti) turtą. Taigi, byloje nenustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

464.8. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai G. M. nuteistas ir pagal BK 219 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir turėdamas vieningą tikslą nesumokėti mokesčių, pateikęs deklaracijas deklaravo mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai VMI priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šio kaltinimo, nepagrįstai rėmėsi ne tik aukščiau aptartomis prieštaringomis specialistės išvadomis, o taip pat ir VMI 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimais apie pareigą sumokėti nesumokėtus mokesčius, kurių teisėtumo ir juose pateikiamų duomenų pagrįstumo nevertino, nors jų turinys yra nenuoseklus, prieštaraujantis vienas kitam.

474.9. Pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentas apibrėžiamas priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius tinkamu įteikimu ir priminime nurodyto laikotarpio, kuris suteikiamas mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestinę prievolę, pabaiga. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje VMI netinkamai priminė apie bendrovės pareigą sumokėti mokesčius, kadangi priminimuose nebuvo nurodytas terminas apskaičiuotiems mokesčiams sumokėti, todėl nėra aišku, nuo kada G. M. kilo baudžiamoji atsakomybė.

484.10. Be to, VMI priminimai ne tik neatitinka jiems keliamų teisinių reikalavimų, bet juose nurodyti duomenys neatitiko faktinių bendrovės įsiskolinimų VMI, todėl priminimai nelaikytini objektyviais mokesčių nesumokėjimo įrodymais.

494.11. 2010 m. liepos 1 d. VMI priminime nurodyta, kad bendrovė nėra sumokėjusi GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų pagal 2006 m. balandžio 30 d. deklaraciją, tačiau ši deklaracija neminima nei viename ankstesniame priminime. Taigi, aptariamas priminimas prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Byloje nebuvo paaiškinta, kaip 2008 ir 2009 metais nebuvusio įsiskolinimo dėl 2006 metais deklaruoto mokesčio skola atsirado 2010 metais, o 2011 metais vėl išnyko.

504.12. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai nuteisti ir dėl atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas nesumokėjimo. 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. VMI priminimuose nurodyta pareiga sumokėti atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal pateiktas Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas, visgi kiekviename priminime šio mokesčio deklaracijų skaičius ir laikotarpis mažėja, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime iš viso nėra nurodytas. Be to, kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas (kelių mokesčio) įsiskolinimas nenurodytas, iš ko galima suprasti, kad tokio įsiskolinimo nėra. Toks neaiškus kaltinimas apriboja teisę į gynybą, nes nėra aišku, nuo kokio kaltinimo reikia gintis.

514.13. Analogiška situacija ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą. 2008 m. rugsėjo 5 d. VMI priminime nurodyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pagal 2004 m. kovo 31 d. deklaraciją. 2008 m. gruodžio 30 d., taip pat ir 2009 m. liepos 13 d. bei 2010 m. liepos 1 d. priminimuose jau nurodyta 2005 m. rugpjūčio 31 d. deklaracija. Kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, nenurodyta, kad iki 2009 m. liepos 13 d. egzistavo mokesčio už aplinkos teršimą įsiskolinimas, tik po 2010 m. liepos 1 d. VMI priminimo nurodoma, kad bendrovė skolinga 410 Lt aplinkos teršimo mokesčio, o neapmokėtomis įvardijamos 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. kovo 1 d. mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos.

524.14. Kaip nurodo apeliantas, daug neaiškumų kyla ir dėl PVM įsiskolinimo. 2008 m. rugsėjo 5 d. VMI priminime nurodytos 2003 m. gruodžio 1 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 26 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d. pateiktos PVM deklaracijos, pagal kurias reikia sumokėti mokestį. 2008 m. gruodžio 30 d. priminime papildomai nurodytos PVM deklaracijos nuo 2004 m. liepos 26 d. iki 2005 m. birželio 27 d., nors ankstesniame VMI priminime šios deklaracijos ir nebuvo nurodytos. Be to, kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, PVM nepriemoka nėra nurodyta. 2009 m. liepos 13 d. VMI priminime be naujų deklaracijų nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. birželio 25 d. taip pat nurodomos ir ankstesniuose VMI priminimuose nurodytos deklaracijos, nors ankstesniuose priminimuose PVM įsiskolinimo suma nebuvo nurodyta. 2010 m. liepos 1 d. priminime jau nėra nurodyta nei PVM įsiskolinimo, nei pateiktų PVM deklaracijų, bet 2011 m. rugsėjo 11 d. priminime vėl nurodomos PVM deklaracijos nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. birželio 22 d., pagal kurias neva nėra sumokėtas PVM.

534.15. Nuteistasis, ginčydamas VMI priminimų patikimumą, prašo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5432-789/2017 nustatė analogiško VMI sprendimo perskaičiuoti mokesčius už vėlesnius laikotarpius neteisėtumą ir panaikino VMI sprendimą bendrovės atžvilgiu priskaičiuoti mokesčius, nes VMI teismui negalėjo paaiškinti kaip prievolių suvestinėse gali pasikeisti ankstesnių laikotarpių duomenys ir atsirasti anksčiau neegzistavusi prievolė.

544.16. Taip pat pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio išvados nuteisiant G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį prieštarauja viena kitai. Kaip galima suprasti iš nuosprendžio, nepaisant to, kad G. M. buvo nuteistas už bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą, tuo pačiu metu pripažįstama, kad bendrovė turėjo pakankamai piniginių lėšų mokesčiams sumokėti, t. y. laikoma, kad G. M. neva pasisavinti pinigai buvo bendrovės kasoje.

554.17. Skunde teigiama, kad G. M. buvo nuteistas dėl mokesčių nesumokėjimo po visų VMI priminimų, nors 2014 m. gruodžio 30 d. papildomos specialisto išvados 39 lapo 1 pastraipoje nurodyta, jog po 2011 m. rugpjūčio 11 d. VMI priminimo UAB „M“ (duomenys pakeisti) neturėjo galimybės sumokėti mokesčių.

564.18. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis veikė tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių. Teismas neįvertino to, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) bendravo su VMI, nevengė mokesčių mokėjimo ir pagal finansines galimybes juos mokėjo. Marijampolės VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo sudarę 2007 m. liepos 11 d. paskolos sutartį Nr. 18, pagal kurią bendrovė įsipareigojo 70 029,58 Lt mokestinę nepriemoką sumokėti pagal mokėjimo grafiką iki 2008 m. gruodžio 31 d., nors paskutinė įmoka pagal šią sutartį buvo sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d., bet tai savaime nereiškia, jog bendrovė vengė mokėti mokesčius, priešingai, paneigia bet kokią tyčią siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2012 m. balandžio 12 d. su VMI sudarė 541 187,92 Lt mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1999. Pirmosios instancijos teismo išvada apie mokesčių mokėjimą tik „dėl akių“ yra niekuo nepagrįsta. Kiek tik leido finansinės galimybės UAB „M“ (duomenys pakeisti) nuolat mokėjo mokesčius VMI. Pagal bylos duomenis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį – 46 830,47 Lt. Nors ir vėluodama, tačiau bendrovė yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal visas mokestinių nepriemokų sutartis, tai patvirtina VMI pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) už tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., yra sumokėjusi visus mokesčius ir įsiskolinimo VMI nėra. Taigi, bendrovei padengus mokesčių įsiskolinimą, nuteistajam inkriminuota veika prarado pavojingumą.

574.19. Skunde nesutinkama ir su G. M. nuteisimu už apgaulingą apskaitos tvarkymą. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už konkrečias veikas: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Tačiau G. M. kaip UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą. G. M. netvarkė bendrovės apskaitos, nes tam neturi jokių įgūdžių ar žinių. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė ir kasos knygą pildė samdomos buhalterės, kurių kompetencijos stoka ir nekvalifikuotas pareigų atlikimas negali sąlygoti direktoriaus baudžiamosios atsakomybės. Viena iš bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių L. K. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta kalta dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo. L. K. pripažino, kad vesdama bendrovės kasos žurnalą klaidingai atkeldavo kasos likučius dienos pabaigai ir pradžiai, už tas pačias veikas nagrinėjamoje byloje nuteistas ir G. M.. Pažymima, kad dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo kalta pripažinta tik bendrovės buhalterė L. K., jai nebuvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje, G. M. taip pat nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltimo bendrininkas. Atsižvelgiant į tai, kad už tiriamuoju laikotarpiu apgaulingai vestą buhalterinę apskaitą jau yra nuteistas už tai atsakingas asmuo, G. M. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą. Taip pat byloje nėra nustatyta jokių tyčinių apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmų, dokumentų slėpimo, sunaikinimo ar klastojimo faktų, kuriais būtų buvę siekiama sąmoningai ir apgaule sumažinti įmonės mokėtinus mokesčius. Priešingai, byloje nustatyta, kad įmonėje buvo neapskaityti įmonės daryti mokėjimai, t. y. įmonės sąnaudos, kurie būtų kaip tik leidę sumažinti įmonės mokėtiną pelno mokestį ir PVM.

584.20. Be to, apygardos teismas nepagrįstai VMI iš G. M. priteisė 111 291,50 Eur žalos atlyginimą, o iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) žalos atlyginimo VMI nepriteisė. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią už mokesčių nesumokėjimu VMI padarytą žalą visų pirma atsako juridinis asmuo, kuris ir būtų gavęs naudą dėl nesumokėtų mokesčių, o uždarosios akcinės bendrovės, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, direktoriui gali kilti tik subsidiari civilinė atsakomybė. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš viso priteisti žalos atlyginimo VMI, nes tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. VMI nėra padaryta jokios žalos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) už tiriamąjį laikotarpį visus mokesčius yra sumokėjusi, o po 2014 metų atsiradusiems reikalavimams esančio bendrovės įsiskolinimo VMI yra pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „M“ (duomenys pakeisti) bankroto byloje.

595. BUAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje BUAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį BUAB „M“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos teismo ekonominę ekspertizę.

605.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas objektyviais įrodymais ir turi būti panaikintas. Baudžiamojoje teisėje kaltė turi būti įrodyta neabejotinai kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o patys įrodymai taip pat neturi kelti jokių abejonių dėl savo patikimumo, bet kokia nepašalinta abejonė yra aiškinama baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau nagrinėjamoje byloje BUAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo nuteista nesant jokių jos kaltę neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi VMI 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. raštais, kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo priminta apie pareigą sumokėti deklaruotus mokesčius, taip pat 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-2/99 dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos bei 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. liepos 18 d. papildomomis specialisto išvadomis apie bendrovės finansines galimybes sumokėti mokesčius. Tačiau apygardos teismas visiškai nevertino VMI priminimų teisėtumo ir juose nurodytų duomenų pagrįstumo bei specialisto išvadų pagrįstumo ir objektyvumo. Taip pat teismas buvo šališkas ir ignoravo UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltę paneigiančius įrodymus.

615.2. Apeliantas teigia, kad VMI priminimai prieštarauja tarpusavyje, todėl laikytini nepatikimais ir neteisėtais įrodymais, kurių pagrindu negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį. Nors baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį atsirasti pakanka vien priminime nurodytos pareigos neįvykdymo, tai neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti priminimuose nurodytų duomenų teisingumą, bet nagrinėjamoje byloje apygardos teismas to nepadarė ir besąlygiškai vadovavosi bendrovei siųstuose VMI priminimuose nurodytais duomenimis.

625.3. Analogiškai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde VMI priminimuose nurodytų duomenų teisingumas ginčijamas aptariant VMI priminimuose esančius neatitikimus ir prieštaravimus dėl tariamų GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas, mokesčio už aplinkos teršimą, PVM nepriemokų. Tapatūs apeliacinio skundo argumentai yra išdėstyti 4.11., 4.12., 4.13., 4.14. punktuose, todėl nebekartojami.

635.4. Skunde pažymima, kad BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentas apibrėžiamas priminime nurodyto laikotarpio, kuris suteikiamas mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestinę prievolę, pabaiga. Tačiau VMI netinkamai priminė apie bendrovės pareigą sumokėti mokesčius, nes VMI priminimuose nebuvo nurodytas terminas, per kiek laiko bendrovė turi įvykti savo prievolę sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nenurodytas ir kaltinime. Tokiu būdu ribojama teisė į gynybą, be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

645.5. Skunde nesutinkama su tuo, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo nusikalstamą tikslą nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių ir jos veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Teigiama, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavo su VMI, nevengė mokesčių mokėjimo ir pagal finansines galimybes mokesčius mokėjo. Tai patvirtina Marijampolės VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) sudaryta 2007 m. liepos 11 d. paskolos sutartis Nr. 18, pagal kurią bendrovė įsipareigojo 70 029,58 Lt mokestinę nepriemoką sumokėti pagal mokėjimo grafiką iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nors paskutinė įmoka pagal šią sutartį buvo sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d., bet vėlavimas jokiu būdu nepatvirtina bendrovės tyčios išvengti mokesčių mokėjimo, o kaip tik paneigia bet kokius nusikalstamus ketinimus. Taip pat VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) sudarė 2012 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1999, pagal kurią bendrovė įsipareigojo 541 187,92 Lt mokestinę nepriemoką sumokėti pagal mokėjimo grafiką iki 2014 m. gruodžio 31 d., ši sutartis apima visus nesumokėtus mokesčius iki 2012 m. kovo mėnesio. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys visų mokesčių sumokėjimą pagal minėtą sutartį. Taip pat byloje yra duomenys apie 2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėtus 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį – 46 830,47 Lt, specialistė išvadose irgi nustatė, kad skirtingas sumas VMI už bendrovę sumokėjo T. M. ir G. M..

655.6. Skunde ginčijamas ir specialistės išvadų pagrįstumas ir patikimumas. Apelianto teigimu, teismai turi pareigą išsamiai išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius, tačiau ši pareiga neapsiriboja besąlygišku specialistės išvadų perkėlimu į nuosprendį, teismas privalo patikrinti specialistės išvadų pagrįstumą, duomenų, kuriais vadovaujantis parengta specialisto išvada, patikimumą. Nagrinėjamoje byloje specialistės išvados yra parengtos neatsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, viena kitai prieštarauja, o specialistė negalėjo paaiškinti nustatytų neatitikimų. Atsižvelgiant į tai buvo prašoma skirti ekspertizę, bet teismas atmetė šiuos prašymus bei du kartus skyrė papildomus tyrimus, kurie kilusių abejonių nepašalino. Specialistė išvadas grindė ne faktiškai gautų į kasą ir iš jos išleistų lėšų įrodymais, o buvusios bendrovės buhalterės L. K. aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos duomenimis, už ką pastaroji buvo nuteista. Specialistė neatsižvelgė į tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkyta apgaulingai, joje daug trūkumų ir netikslumų, apskaitos dokumentais nebuvo užfiksuotos visos ūkinės operacijos, tačiau nepaisant to specialistė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus vertino kaip patikimus ir jais grindė savo išvadas.

665.7. Nurodomi analogiški argumentai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde akcentuojant neatitikimus išvadose dėl grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje ir dėl į kasą grynaisiais pinigais gautų sumų, dėl bendrovės patirtų išlaidų, išmokėto darbo užmokesčio iš kasos bei dėl atskaitingų asmenų T. M. ir G. M. grynaisiais sumokėtų piniginių sumų VMI. Šie argumentai nurodyti 4.3. ir 4.4. punktuose, todėl nebekartojami.

675.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistė negalėjo paaiškinti prieštaravimų išvadose dėl pajamų gautų iš prekybos atvaizdavimo kasoje, įnešimo į atsiskaitomąją sąskaitą, jos paaiškinimas, kad skirtumas susidarė dėl G. M. kaip atskaitingo asmens į kasą grąžintų lėšų yra neteisingas, nes lėšų grąžinimas nelaikytinas pajamomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų T. M., T. P., A. Ž., A. K. parodymus, kad jie iš asmeninių piniginių lėšų niekada nėra mokėję už įmonę, jiems bendrovė niekada nebuvo skolinga, avansinėse apyskaitose nurodytų sumų nėra matę. Šių liudytojų parodymų neįvertino ir specialistė, remdamasi nepasirašytomis avansinėmis apyskaitomis apskaičiusi šių asmenų išlaidas kaip minusinius atsiskaitymus.

685.9. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad per tiriamąjį laikotarpį bendrovė patyrė ne mažiau kaip 1 977 976,66 Lt išlaidų, kurių neapskaitė savo apskaitoje. Nors atskaitingų asmenų avanso apyskaitose nėra užfiksuoti mokėjimai tiekėjams, bet mokėjimų faktą ir tikslingą įmonės pinigų panaudojimą patvirtina kontrahentų išrašyti pinigų priėmimo kvitai, tačiau pateikdama papildomą išvadą specialistė į šiuos duomenis neatsižvelgė, todėl specialistės išvadose realiai bendrovės per atskaitingus asmenis sumokėtos piniginės lėšos toliau laikomos kaip esančios bendrovės kasoje.

695.10. Apibendrinant išdėstytus argumentus dėl specialistės išvadų, daroma išvada, kad jeigu specialistė būtų teisingai nustačiusi tiriamojo laikotarpio pradžios kasos likutį, tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei įvertinusi bendrovės apskaitoje neapskaitytas išlaidas, išvados dėl bendrovės finansinių galimybių sumokėti mokesčius būtų visiškai priešingos.

705.11. Apeliantas pažymi, kad žala yra būtinas BK 219 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, nenustačius konkrečios žalos išraiškos, išreikštos apskaičiuotais ir nesumokėtais mokesčiais, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį negalima. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad visi mokesčiai už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. yra sumokėti ir įsiskolinimo nebėra. Taigi, bendrovei padengus mokesčių įsiskolinimą, veika prarado savo pavojingumą. Dėl to prokuroras netgi atsisakė ieškinio dėl turtinės žalos, atsiradusios nesumokėjus VMI mokesčių, priteisimo iš BUAB „M“ (duomenys pakeisti).

715.12. Pažymima ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio išvados yra prieštaringos, nes UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius G. M. buvo pripažintas kaltu dėl daugiau kaip 2 milijonų Lt bendrovės lėšų pasisavinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar bendrovė turėjo realią galimybę įvykdyti prievolę VMI dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, bet akivaizdu, kad to nepadarė. Taip pat BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų fizinių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn savaime nereiškia, kad už padarytas veikas visais atvejais baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo. Teismų praktikoje juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį tik išimtiniais atvejais. Tačiau Kauno apygardos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl BUAB „M“ (duomenys pakeisti) turi atsakyti už buvusio direktoriaus nusikalstamas veikas.

725.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo savo sprendimo BUAB „M“ (duomenys pakeisti) skirti 15 000 MGL dydžio baudą. Teismas nurodė, kad likvidavimas kaip bausmė bendrovei neskirtina, nes bendrovei iškelta bankroto byla, bet tokio savo motyvo teismas nepagrindė jokia teisės norma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose juridiniam asmeniui buvo paskirtos ženkliai mažesnės baudos: byloje Nr. 2K-451-139/2015 paskirta 35 MGL dydžio bauda, byloje Nr. 2K-133/2011 paskirta 20 MGL dydžio bauda. Be to, skundžiamu nuosprendžiu bendrovei paskirta bauda yra neįvykdoma, kadangi bendrovė yra bankrutuojanti.

736. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas bei nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

747. Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

758. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, UAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteista pagal BK 219 straipsnio 2 dalį. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, apeliantų teigimu, pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti neginčijamų išvadų dėl jų kaltės.

769. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl G. M. kaltės pasisavinus UAB „M“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą, nesumokėjus mokesčių ir tyčia tinkamai neorganizavus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo.

779.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

789.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

799.3. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir paaiškėjus, jog ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada buvo surašyta neįvertinus visų bylai reikšmingų duomenų, net du kartus buvo skiriami papildomi UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimai, o paskutinio tyrimo metu buvo surinkti duomenys iš visų fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė atsiskaitymus. Taigi, visos bylai aplinkybės reikšmingos buvo nustatytos ir įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

809.4. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi apeliantų kritikuojamomis specialisto išvadomis, kokie bylos surinkti įrodymai paneigė G. M. parodymus ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo paaiškinimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti ir G. M. bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltei konstatuoti.

819.5. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

829.6. Būtent apeliaciniuose skunduose byloje surinktų įrodymų, tiksliau specialisto išvadų, patikimumas ginčijamas atsietai vertinant atskiras specialisto išvadų dalis, akcentuojant tariamus specialisto išvadų atskirų dalių neatitikimus. Be to, apeliaciniuose skunduose minimi prieštaravimai ir neaiškumai jau buvo nurodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek apklausiant specialisto išvadą surašiusią specialistę, tiek prašant teismo skirti ekspertizę, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose. Iš esmės visos apeliantų keliamos abejonės buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių arba pašalintos paskyrus papildomą UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

83Dėl turto pasisavinimo

8410. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.

8511. G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir tuo metu atlikdamas kasininko pareigas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., per tiksliai nenustatytą skaičių kartų iš bendrovės kasos paėmė 2 067 623,42 Lt, nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje pateisinančių dokumentų bei jų į bendrovės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur).

8612. G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepripažįsta. Kaip ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis neigia pasisavinęs UAB „M“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, teigia, kad jokio pinigų trūkumo iš tikrųjų nėra, nepanaudotas pinigų likutis yra atsiradęs dėl netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, o visos piniginės lėšos, už kurių pasisavinimą yra nuteistas, buvo panaudotos įmonės veikloje.

8713. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. M. parodymus dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje bei buhalterinės apskaitos klaidos, dėl kurios susidarė nepanaudotų piniginių lėšų likutis, kadangi juos paneigia liudytojomis apklaustų buvusių UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterių N. G., L. K., G. S. parodymai, UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinkti duomenys bei atlikus tyrimą surašytos specialisto išvados, kurią tyrimą atlikusi specialistė paaiškino ir patvirtino ne kartą apklausiama pirmosios instancijos teisme, taip pat kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga (elektroninių kasos aparatų žurnalų bei kasos knygų apžiūros protokolas, UAB „M“ (duomenys pakeisti) patikrinimo ataskaitos, VMI mokestinių patikrinimų dokumentai).

8814. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „M“ (duomenys pakeisti) vienintelis akcininkas, taip pat nuo 2008 m. kovo 17 d. buvo UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas iki tol direktoriaus pareigas ėjęs V. V. parodė, kad iki 2008 m. kovo 17 d. buvo tik formalus įmonės direktorius, realiai įmonei vadovavo G. M., o V. V. dirbo pardavėju, visus gautus pinigus atiduodavo G. M., jokių įmonės ūkinės veiklos ar finansinių klausimų nespręsdavo. Tuometinė UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterė N. G. taip pat parodė, kad visus įmonės veiklai reikšmingus klausimus spręsdavo būtent G. M.. Todėl G. M. pagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos laikotarpis, prasidedantis nuo 2008 m. sausio 1 d. Įmonėje kasininko pareigos nebuvo patvirtintos, nors G. M. tikino, kad už įmonės kasos tvarkymą atsakomybę turi prisiimti įmonėje dirbusios buhalterės, tačiau N. G., L. K., G. S. parodė, kad įmonės kasą tvarkydavo būtent įmonės direktorius G. M., jis išduodavo ir priimdavo pinigus iš atskaitingų asmenų, tai patvirtina ir įmonėje dirbusių vairuotojų A. K., V. Vi., V. Ž., T. P. parodymai, kad grynuosius pinigus gaudavo tiesiogiai iš G. M.. Taigi, byloje neginčytinai įrodyta, kad kaip įmonės vadovas G. M. turėjo teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, kurios jam buvo patikės dėl jo užimamų pareigų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jog atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012, 2K-407/2014, 2K-529/2014 ir kt.).

8915. Nuteistojo G. M. iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) pasisavinta piniginių lėšų suma buvo nustatyta atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

9015.1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu paskirtą užduotį atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo surašyta 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-2/66 (6 t., b. l. 73-126). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta 2 107 848,27 Lt turtinė žala, 2010 m. spalio mėnesį nepagrįstai sumažinus kasos likutį atitinkama pinigų suma. Specialisto išvadą specialistė surašė vertindama UAB „M“ (duomenys pakeisti) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos knygą, apskaitos registrus ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiant specialistę buvo išsiaiškinta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu galėjo būti neįvertintos visos UAB „M“ (duomenys pakeisti) patirtos išlaidos, specialistė pripažino, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, už 2008 metus nebuvo pateikta suvestinių registrų. Atsižvelgiant į specialistės paaiškinimus ir G. M. bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo pateiktus duomenis iš tiekėjų apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdytus atsiskaitymus ir sumokėtas pinigų sumas, specialistei buvo paskirta atlikti papildomą UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Surašytoje 2014 m. gruodžio 30 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/208 (17 t., b. l. 39-80) įvertinus pateiktus duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitymus su 6 kontrahentais (antstoliu A. A., UAB „V“ (duomenys pakeisti), AB „K“ (duomenys pakeisti), UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „J“ (duomenys pakeisti), UAB „C“ (duomenys pakeisti)), nustatyta UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo neužfiksuoti mokėjimai už 33 642,33 Lt sumą.

9115.2. Tačiau G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui nesutinkant ir su papildoma specialisto išvadomis, teigiant, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityta ir daugiau įmonės realiai patirtų išlaidų, bei teikiant papildomus dokumentus apie galimai buhalterinėje apskaitoje tinkamai neatvaizduotas išlaidas kitiems tiekėjams, buvo nutarta atlikti dar vieną papildomą tyrimą. 2016 m. liepos 18 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/100 nustatyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2008 m. sausio 1 d. kasos likutis buvo 339 845,08 Lt, pas G. M. kaip atskaitingą asmenį dar buvo 291 749,65 Lt piniginių lėšų likutis, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) gavo 24 898 682,48 Lt įplaukų grynaisiais pinigais bei turėjo 23 381 542,61 Lt išlaidų, 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasos likutis buvo 76 080,33 Lt, o pas atskaitingą asmenį T. M. buvo 5 030,85 Lt piniginių lėšų likutis. Atsižvelgiant į tai, specialisto išvadoje konstatuota, kad 2 067 623,42 Lt buvo panaudoti ne įmonės reikmėms.

9215.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu, specialisto išvada yra pagrįsta objektyvių bylos duomenų – UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „M“ (duomenys pakeisti) elektroninių kasos aparatų žurnalų, VMI atliktų UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokestinių patikrinimų dokumentų, iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) tiekėjų gautų dokumentų apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdytus atsiskaitymus – vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai specialisto išvados nepaneigia. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė M. Š. patvirtino surašytas specialisto išvadas, iš esmės atsakė į visus G. M. ir jo gynėjo bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo užduotus klausimus, paaiškino proceso dalyviams kilusius neaiškumus. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti specialisto išvados teisingumu. Vien subjektyvus ir niekuo nepagrįstas nuteistųjų ir jų gynėjų nesutikimas su specialistės skaičiavimais, tam tikrų aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo netikėti specialisto išvadomis ir specialistės paaiškinimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.). Priešingai nei nurodo apeliantai, byloje nėra ir pirmosios instancijos teisme nebuvo jokio pagrindo skirti ekspertizę, kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos atlikus papildomą UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Kadangi G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nurodomi identiški argumentai, kuriais nesutinkama su specialisto išvadose nustatytomis aplinkybėmis, todėl į apeliantų argumentus bus atsakyta bendrai.

9315.4. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad pirminėje 2012 m. balandžio 23 d. ir papildomoje 2016 m. liepos 18 d. išvadose specialistė negalėjo gauti skirtingų skaičių, nes vadovavosi tais pačiais buhalterinės apskaitos duomenimis. Pirminė 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvada ir papildoma 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvada negali būti laikomos prieštaringomis, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, jose nustatyti skirtingi UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos skaičiai (pajamos, išlaidos), kadangi pirmojo ir papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu specialistė skirtingu būdu apskaičiavo trūkstamą UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų sumą. Specialistė M. Š. paaiškino, kad pirmoji specialisto išvada buvo rengiama vadovaujantis vien tik pateiktais UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos knyga, suvestiniais registrais, atskaitingų asmenų avansinėmis apyskaitomis ir kt.), kurių dalies trūko, dalis buvo neužpildyti kaip to reikalauja teisės aktai. Taip vien tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta neteisėtai nurašyta trūkstama piniginių lėšų suma, visgi atsižvelgiant į UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos trūkumus tokiu būdu skaičiuojant kasoje trūkstamą pinigų sumą negalima daryti neginčijamų išvadų apie įmonės veikloje nepanaudotų piniginių lėšų dydį. Tai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme akcentavo ir apeliantai, prašydami papildomai įvertinti iš įmonės tiekėjų gautus duomenis apie faktiškai vykdytus UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokėjimus, kas ir buvo padaryta papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinkus iš visų fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė atsiskaitymus ir kurių buvo daugiau nei 300, duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) sumokėtas pinigines lėšas. 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje gauti duomenys sugrupuoti pagal kiekvieną fizinį ir juridinį asmenį atskirai, nurodyta, kurie mokėjimai buvo apskaityti UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, o kurie mokėjimai nebuvo apskaityti, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad surašant papildomą specialisto išvadą kurie nors mokėjimai nebuvo įvertinti. Taigi, pirminio ir papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimų metu buvo ne tik naudotas kitas būdas trūkstamoms piniginėms lėšoms nustatyti, bet papildomo tyrimo metu buvo vertinama ir žymiai daugiau duomenų nei pirminio tyrimo metu, tai paaiškina specialisto išvadose nurodytų galutinių skaičių skirtumus. Šiuo atveju 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvada papildo 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadą, todėl nelaikytinos viena kitai prieštaraujančiomis.

9415.5. Nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į teiktus duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) neapskaitytus mokėjimus, gautus iš pačių įmonės kreditorių, prieštarauja papildomos 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados turiniui. Iš esmės apeliantų argumentai dėl neapskaitytų išlaidų yra susiję su 2012 m. balandžio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadomis, tačiau surašant 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadą buvo įvertintos visos patirtos UAB „M“ (duomenys pakeisti) išlaidos tiriamuoju laikotarpiu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, jog atlikdama ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė savo išvadą grindė ne faktiškai gautų ir išleistų piniginių lėšų įrodymais, o įsitikinimu kaip turėtų būti įmonėje, kurioje apskaita vedama laikantis įstatymų. Taip pat negalima sutikti ir su apeliantų teiginiais, kad specialistė neatskyrė sąvokų „patyrė išlaidas“ ir „apskaitė išlaidas“. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo vadovautasi ne tuo, kas užfiksuota UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasoje ir atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, bet tuo, kokius duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokėjimus pateikė įmonės kontrahentai.

9515.6. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, jog UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta įmonės skola vairuotojams A. K., V. Ž. ir T. P., nors jie ir parodė, kad visada su tiekėjais atsiskaitydavo ne savo, o įmonės pinigais. Tačiau UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitytos skolos įmonės darbuotojams neturėjo jokios reikšmės papildomoje 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje nustatytam piniginių lėšų trūkumui, kadangi skaičiuodama įmonės pajamas ir išlaidas specialistė neatsižvelgė į tariamas įmonės skolas minėtiems darbuotojams. Skaičiuojant įmonės išlaidas buvo atsižvelgta į visų įmonės kontrahentų pateiktus duomenis apie vykusius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, dėl to nekyla abejonių, kad visos vairuotojų sumokėtos pinigų sumos buvo įtrauktos į UAB „M“ (duomenys pakeisti) išlaidas. Tai, kad papildomas ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas išsamiai, matyti ir iš to, jog specialisto išvadoje atskirais atvejais netgi paaiškinta, kurie mokėjimai buvo įtraukti ne į tų asmenų avansines apyskaitas ar kurie mokėjimai iš viso nebuvo apskaityti.

9615.7. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu būdu specialistė suskaičiavo UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų likutį tiriamojo laikotarpio pradžiai. 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje (3 lapas) aiškiai nurodyta, kad piniginių lėšų likutis laikotarpio pradžiai buvo apskaičiuotas susumavus kasos likutį (339 845,08 Lt) su pas G. M., kaip atskaitingą asmenį, buvusių piniginių lėšų likučiu (291 749,65 Lt). Tuo tarpu 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje buvo nurodytas ne bendras UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų likutis, o tik pinigų likutis kasoje. Kaip paaiškino specialistė M. Š., kadangi papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo skaičiuojamas gautų piniginių lėšų ir turėtų išlaidų skirtumas, o ne vien kasos knygoje užfiksuoti duomenys, todėl ji privalėjo papildomai priskaičiuoti ir pas G. M. buvusias įmonės pinigines lėšas.

9715.8. Nepagrįsti apeliantų teiginiai ir dėl tariamų prieštaravimų specialisto išvadose skaičiuojant UAB „M“ (duomenys pakeisti) gautas pinigines lėšas. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė aiškiai ir išsamiai paaiškino, jog papildomo tyrimo metu nustatė ne vien į įmonės kasą įneštų pinigų sumą, bet bendras įmonės gautas pinigines lėšas, kadangi ne visos gautos piniginės lėšos buvo įnešamos į įmonės kasą, todėl papildomoje specialisto išvadoje nustatyta didesnė gautų piniginių lėšų suma. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados, įmonės kasoje buvo atvaizduotos mažesnės pajamos iš parduotuvių nei užfiksuota kasos aparatais, tyrimo metu specialistė nustatė, kad tik dalis parduotuvėse gautų pajamų buvo įnešamos į įmonės kasą, o kita dalis į banko sąskaitą, todėl apskaičiuodama pajamas iš parduotuvių specialistė vadovavosi parduotuvių kasos operacijų žurnalo duomenimis, prie kurių pridėjo iš įmonių pagal pinigų priėmimo kvitus gautas pinigines lėšas, taip nustatydama bendrą UAB „M“ (duomenys pakeisti) gautų piniginių lėšų sumą. Taigi, apeliaciniuose skunduose, siekiant akcentuoti nesamus specialisto išvadų prieštaravimus, lyginami visiškai priešingi dalykai, t. y. 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta į įmonės kasą gautų pinigų suma su 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje apskaičiuota bendra įmonės gautų piniginių lėšų suma.

9815.9. 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados prieštaringumo nepatvirtina ir G. M. apeliacinio skundo teiginiai apie specialisto išvados skirtingose dalyse nurodytas skirtingas sumas, įmonės gautas pagal pinigų priėmimo kvitus. Priešingai nei teigia apeliantas, specialisto išvados 5-8 lapuose po kiekviena iš lentelių apie kasmetes UAB „M“ (duomenys pakeisti) pajamas grynaisiais pinigais, yra išsamiai paaiškinti nustatyti neatitikimai tarp pinigų priėmimo kvitų ir kasos pajamų orderių bei kokia pajamų suma yra iš tikrųjų.

9915.10. Negalima sutikti su UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovu, jog 2 705 785,77 Lt suma negalėjo būti priskirta įmonės pajamoms, kadangi šie pinigai į įmonės kasą nepateko, o buvo įnešti į atsiskaitomąją sąskaitą. Kaip nurodė specialistė, šią į UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitomąją sąskaitą įneštą pinigų sumą ji laikė esant gauta iš pirkėjų įmonės parduotuvėse ir kuri buvo priskirta įmonės pajamoms vertinant elektroninių kasos aparatų žurnalus. Specialistė grynųjų pinigų įnešimą į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą pripažino kaip gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Tai matyti iš 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados 217 ir 219 lentelių (specialisto išvados 191, 193 lapai), kurioje 2 705 785,77 Lt įnešimas į atsiskaitomąją banko sąskaitą yra priskirtas prie įmonės išlaidų. Todėl 2 705 785,77 Lt piniginių lėšų priskyrimas įmonės pajamoms neturėjo įtakos nustatant galutinį įmonės reikmėms nepanaudotą piniginių lėšų dydį.

10015.11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodytais tariamais neatitikimais tarp 2012 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadų dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) patirtų išlaidų darbo užmokesčiui bei mokėjimų VMI ir Sodrai. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad specialisto išvadų neatitikimas nebuvo tinkamai paaiškintas. Tiek 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, tiek ir specialistė pirmosios instancijos teisme paaiškino, bei papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad ne visada darbo užmokesčio išmokėjimas buvo atvaizduojamas kasoje, atskirais atvejais darbo užmokesčio mokėjimas užfiksuotas atskaitingo asmens avanso apyskaitose. Taip pat apeliaciniuose skunduose lyginamos 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje nurodytos atskaitingų asmenų sumokėtos pinigų sumos VMI ir Sodrai su 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados 214 lentelėje nurodyta bendra per tiriamąjį laikotarpį sumokėta pinigų suma grynaisiais ir iš atskaitingo asmens atsiskaitomosios sąskaitos. Specialisto išvadoje nurodyta, tą patį paaiškino ir specialistė, kad papildomoje specialisto išvadoje nurodyti iš VMI ir Sodros gauti duomenys apie visus tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais ir iš atskaitingo asmens banko sąskaitos. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti VMI ir Sodros pateiktų duomenų teisingumu. Be to, vien tai, kad papildomoje specialisto išvadoje buvo nustatyta daugiau išlaidų nei ankstesnėse specialisto išvadose, savaime nesudaro pagrindo atitinkamai sumažinti įmonės reikmėms nepanaudotų piniginių lėšų sumą, kadangi lyginant su ankstesnėmis specialisto išvada padidėjo ir bendra įmonės gauta piniginių lėšų suma.

10116. Taigi, atlikus išsamų UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, liko nepagrįstas G. M. patikėto didelės vertės UAB „M“ (duomenys pakeisti) turto – 2 067 623,42 Lt piniginių lėšų – panaudojimas.

10216.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014 ir kt.).

10316.2. G. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir specialisto išvadose bei pagrįstai atmestos. Vien tai, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė ūkinę komercinę veiklą, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie įmonės piniginių lėšų panaudojimą, savaime nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms.

10416.3. Apeliantas tvirtina, kad dalis piniginių lėšų buvo panaudota atliekant pastatų, kuriuose veikė UAB „M“ (duomenys pakeisti), renovaciją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad statinių renovacija baigta dar 2007 metų pabaigoje (1 t., b. l. 85-92; 12 t., b. l. 27-30), todėl šis faktas neturi reikšmės sprendžiant dėl įmonės piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Nors G. M. tvirtina tiriamuoju laikotarpiu pirkęs plokštes, reikalingas patalpoms įrengti, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad buhalterinėje apskaitoje jokie įmonės patalpų renovacijos, remonto ar įrengimo darbai neatsispindi. Kita vertus, UAB „M“ (duomenys pakeisti) naudojami pastatai priklauso G. M., dėl naudojimosi jais yra sudaryta nuomos sutartis, todėl teigdamas, kad įmonės pinigais vykdė sau pačiam priklausančių patalpų, už naudojimąsi kuriomis UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo mokėti dar ir nuomos mokestį, renovaciją, G. M. iš esmės prisipažįsta naudojęs įmonės pinigines lėšas ne pagal paskirtį.

10516.4. Tai, kad pasisavintos piniginės lėšos nebuvo rastos ir nebuvo nustatyta, kur jos buvo panaudotos, nepaneigia G. M. kaltės dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nenustatymas, kokiais tikslais buvo panaudotos įmonės piniginės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-428/2014 ir kt.).

10617. Nuteistasis G. M. tvirtina, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) niekada nėra turėjusi grynaisiais pinigais daugiau nei dviejų milijonų litų, tačiau G. M. ir nebuvo kaltinamas visą jam inkriminuotą pinigų sumą pasisavinęs iš karto. Akivaizdu, kad piniginės lėšos buvo pasisavinamos sistemingai, todėl 2 067 623,42 Lt suma susidarė per visą tiriamąjį laikotarpį.

10718. Taip pat G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepaneigia ir tai, jog įmonės buhalterė L. K. buvo nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaip jau buvo nurodyta aptariant specialisto išvadas, pasisavintų piniginių lėšų dydis buvo nustatytas apskaičiavus faktines UAB „M“ (duomenys pakeisti) pajamas ir išlaidas, o ne vien tik pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus. Kita vertus, pats G. M. yra pripažintas kaltu tyčia tinkamai neorganizavęs įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apklaustos buvusios UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterės parodė, kad kiekvienai iš jų pradėjus dirbti G. M. sakydavo, kad įmonės kasoje yra susidaręs pinigų likutis, kuris nuolatos vis didėjo, bet pats G. M. nesiėmė jokių veiksmų buhalterinei apskaitai sutvarkyti, priešingai, ir toliau didžioji dalis atsiskaitymų su kreditoriais buvo vykdoma grynaisiais pinigais, atskaitingiems asmenims išdavinėjo ir priiminėjo grynuosius pinigus nesurašant tai patvirtinančių dokumentų, nepasirašinėjo parengtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

10819. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad paėmęs 2 067 623,42 Lt ir jų nepanaudojęs įmonės reikmėms bei negrąžinęs į kasą G. M. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, G. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

109Dėl mokesčių nesumokėjimo

11020. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad G. M., būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), atstovaujama G. M., kuris eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu, jos naudai ir interesais, vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, pateikęs deklaracijas, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to, kai Marijampolės apskrities VMI 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimu Nr. A-09-07-5542 priminė apie pareigą sumokėti 45 136,20 Lt mokesčių, 2008 m. gruodžio 30 d. priminimu Nr. A-09-07-7255 priminė apie pareigą sumokėti 85 149,20 Lt mokesčių, 2009 m. liepos 13 d. priminimu Nr. A-09-07-1387 priminė apie pareigą sumokėti 183 609,20 Lt mokesčių, 2010 m. liepos 1 d. priminimu Nr. A-09-07-2175 priminė apie pareigą sumokėti 364 127,64 Lt mokesčių, 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimu Nr. 0-325-114 tinkamai priminė apie pareigą sumokėti mokesčių 474 097,77 Lt mokesčių, iš viso nesumokėjo 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) mokesčių, nors pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

11121. Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

11222. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais dėl tariamo VMI priminimų neteisėtumo ir juose nurodytų duomenų apie neįvykdytas mokestines prievoles nepagrįstumo, galimybės sumokėti mokesčius bei tyčios nemokėti mokesčių nebuvimo ir tuo pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu.

11322.1. UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius G. M. teikė įvairių mokesčių deklaracijas taip deklaruodamas mokėtinus mokesčius. Byloje nebuvo gauta duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad mokėtini mokesčiai buvo deklaruoti teisingai.

11422.2. UAB „M“ (duomenys pakeisti) laiku nesumokant deklaruotų mokesčių Marijampolės apskrities VMI pateikė priminimus apie pareigą sumokėti mokesčius:

115- 2008 m. rugsėjo 5 d. priminime Nr. A-09-07-5542 nurodytos mokesčių nepriemokos: GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 4 011 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 450 Lt; pelno mokestis – 19 448 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 4 614 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 16 613,20 Lt, iš viso – 45 136,20 Lt (1 t., b. l. 51);

116- 2008 m. gruodžio 30 d. priminime Nr. A-09-07-7255 nurodytos mokesčių nepriemokos: GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 611 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 450 Lt; pelno mokestis – 3 9172 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 32 522,20 Lt, iš viso – 85 149,20 Lt (1 t., b. l. 52);

117- 2009 m. liepos 13 d. priminime Nr. A-09-07-1387 nurodytos mokesčių nepriemokos: PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokestis – 30 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 3 818 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 5 361 Lt; pelno mokestis – 39 172 Lt; PVM – 76 735 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 50 099,20 Lt, iš viso – 183 609,20 Lt (1 t., b. l. 53-54);

118- 2010 m. liepos 1 d. priminime Nr. A-09-07-2175 nurodytos mokesčių nepriemokos: PSD įmokos išskaičiuotos asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM – 143 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 4 310 Lt; aplinkos teršimo mokestis už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką – 410 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 7 576 Lt; pelno mokestis – 38 593 Lt; PVM – 300 496 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 4 205,64 Lt, iš viso – 364 127,64 Lt (1 t., b. l. 55-56);

119- 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime Nr. 0-325-114 nurodytos mokesčių nepriemokos: gyventojų pajamų mokestis – 17 120,37 Lt; mokestis už aplinkos teršimą – 11 269,84 Lt; nekilnojamojo turto mokestis – 6 413,26 Lt; pelno mokestis – 64 177,63 Lt; socialinis mokestis – 9 701,52 Lt; PVM – 365 391,12 Lt; PSD – 24,03 Lt, iš viso – 474 097,77 Lt (1 t., b. l. 57).

12022.3. Nuteistasis G. M. neneigė, kad VMI priminimus gavo ir apie pareigą sumokėti mokesčius žinojo. Be to, 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimai G. M. įteikti pasirašytinai.

12122.4. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad priminimuose nėra nurodytas terminas mokesčiams sumokėti ir tai apribojo teisę į gynybą. Tačiau toks apelianto teiginys nėra pagrįstas, kadangi konkrečiai nenurodoma, kokius sunkumus įgyvendinant teisę į gynybą sukėlė tariami VMI priminimų turinio trūkumai. Galima sutikti su apeliantais, jog 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d. priminimuose tiesiogiai nebuvo nurodytas terminas, per kurį privaloma sumokėti mokesčių įsiskolinimą, tačiau šiuose priminimuose nurodyta, jog priminime nurodytas sumas reikia sumokėti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje nustatytas 20 dienų terminas mokesčiams sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad aptariamuose priminimuose nebuvo tiesiogiai nurodytas terminas mokesčiams sumokėti, yra formalaus pobūdžio pažeidimas, dėl kurio nėra pagrindo pripažinti VMI priminimų neteisėtais ar dėl kurio būtų kilę neaiškumų nustatant veikos padarymo laiką, skaičiuojant nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Tuo labiau kad 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytas 20 dienų, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime nurodytas 30 dienų terminas bei išaiškinta, kad nesumokėjus mokesčių per nurodytą terminą atsakingi asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) inkriminuota nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio, todėl veika laikoma baigta praėjus 30 dienų nuo paskutinio priminimo įteikimo G. M. dienos. G. M. pasirašė, jog paskutinį priminimą gavo 2011 m. rugpjūčio 16 d., per nustatytą terminą mokesčių nesumokėjo (2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį sumokėta 46 830,47 Lt), todėl veika buvo baigta 2011 m. rugsėjo 15 d.

12222.5. UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinės galimybės sumokėti priskaičiuotus mokesčius buvo įvertintos ankstesnėje nutarties dalyje jau aptartose specialisto išvadose (2012 m. balandžio 23 d. ir papildomoje 2014 m. gruodžio 30 d.). Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir teisiamajame posėdyje pateiktus papildomus duomenis 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje (išvados 12 lentelė 26-27 lapuose) nustatyta, kad pateikus 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimą sumokėti 45 136,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 800 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 9-10 eilutės), pateikus 2008 m. gruodžio 30 d. priminimą sumokėti 85 149,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 900 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 14-15 eilutės), pateikus 2009 m. liepos 13 d. priminimą sumokėti 183 609,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo apie 1 200 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 20-21 eilutės), pateikus 2010 m. liepos 1 d. priminimą sumokėti 364 127,64 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 2 000 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 33-34 eilutės). Taigi, turimų piniginių lėšų daugiau nei pakako sumokėti priskaičiuotus mokesčius.

12322.6. Atskirai paminėtina UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinė situacija po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo sumokėti 474 097,77 Lt mokesčių įteikimo. 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo 384 754,69 Lt piniginių lėšų, 2011 m. rugsėjo 1 d. – 497 242,39 Lt (12 lentelės 47-48 eilutės). Kadangi didelė dalis piniginių lėšų tuo metu buvo laikoma banko sąskaitoje ir buvo įkeistos bankui pagal kreditavimo sutartį, dėl ko UAB „M“ (duomenys pakeisti) jomis laisvai disponuoti negalėjo, todėl specialistė nurodė, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) neturėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo pateikimo. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad įmonės kasos likutis 2010 m. spalio mėnesį buvo nepagrįstai sumažintas 2 107 848,27 Lt. Tuo metu buhaltere dirbusi L. K. paaiškino, kad taip norėjo panaikinti kasoje realiai nesančių piniginių lėšų, kurios, kaip nustatyta, nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, trūkumą. Neskaitant šios neteisėtos ir nepagrįstos buhalterinės operacijos, UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasoje būtų buvę pakankamai lėšų mokesčiams sumokėti. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje (už produkciją tiekėjams mokėdavo, už parduodamus paruoštus gaminius iš pirkėjų gaudavo) daugiausia buvo naudojami grynieji pinigai, specialistė paaiškino, jog jei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitymus su tiekėjais būtų vykdžiusi ne grynaisiais pinigais, o per banko sąskaitą, tada pagal piniginių lėšų nurašymo eiliškumą pirmiau būtų buvusi padengta mokesčių nepriemoka ir tik paskui užskaityti mokėjimai tiekėjams. Taigi, nors formaliai pagal buhalterinės apskaitos dokumentus po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo įteikimo UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebuvo pajėgi sumokėti jai priskaičiuotų mokesčių, tačiau realiai piniginių lėšų tam būtų užtekę. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, taip pat ir siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla. Taip pat mokesčio mokumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas tampa nemokus po šios nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).

12422.7. Apeliantų akcentuojamos aplinkybės apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitytus įsiskolinimus įmonės vairuotojams, nors šie tiekėjams mokėdavo ne iš savo, bet iš įmonės pinigų, nepaneigia nustatytų UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinių galimybių sumokėti priskaičiuotus mokesčius. Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados 12 lentelės, apskaičiuojant UAB „M“ (duomenys pakeisti) turimas pinigines lėšas pagal avansines apyskaitas nustatyti įmonės įsiskolinimai (lentelėje nurodytos sumos su „-“ ženklu) atskaitingiems asmenims buvo atimti iš bendros piniginių lėšų sumos.

12522.8. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad VMI priminimų turinys yra prieštaringas ir neaiškus. Apeliantai nurodo, kad VMI priminimuose nurodytos neapmokėtos tokių mokesčių deklaracijos, kurio nesumokėjimu nuteistieji nebuvo kaltinami, pvz., 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d. priminimuose nurodytos neapmokėtos PVM deklaracijos, nors PVM nepriemokos nėra, 2008 m. rugsėjo 5 d. priminime nurodyta neapmokėta mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija, nors tokio mokesčio nepriemokos nėra, taip pat nėra įsiskolinimo už atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą, nors deklaracija nurodyta ir kt. Tačiau šiais ir kitais apeliaciniuose skunduose nurodytais atvejais atitinkamos mokesčių deklaracijos VMI priminimuose nurodytos todėl, kad priminimuose prašoma apmokėti ne tik mokesčių nepriemokas, bet dar ir delspinigius bei baudas. Kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę užtraukia tik mokesčių nesumokėjimas, todėl delspinigių ir baudų nesumokėjimas G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebuvo inkriminuotas, bet nusikalstamos veikos aprašyme vis tiek buvo išvardintos visos priminimuose nurodytos deklaracijos. Kita vertus, nusikalstamos veikos aprašyme deklaracijų, pagal kurias nėra mokesčio įsiskolinimo, nurodymas neturi jokios įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai, nes jie nuteisti ne už konkrečios deklaracijos neapmokėjimą, o už priminime nurodytų mokesčių nesumokėjimą. Akivaizdu ir tai, kad dalis mokesčių (taip pat delspinigių ir baudų) nuo pirmojo iki paskutinio VMI priminimo galėjo buvo sumokėti, kadangi UAB „M“ (duomenys pakeisti) nors ir nežymiai, bet mokesčius ir jų įsiskolinimą po truputį dengė, todėl savaime suprantama, kad dalis deklaracijų vėlesniuose priminimuose nebenurodomos.

12622.9. Kaip galima suprasti iš apeliacinių skundų, apeliantai kelia abejones, ar tikrai egzistavo VMI priminimuose nurodyti atitinkamų mokesčių įsiskolinimai. Savo abejones apeliantai grindžia aukščiau aptartais tariamais VMI priminimų prieštaravimais. Kadangi jokių prieštaravimų VMI priminimuose nebuvo nustatyta, o jokių kitų duomenų apie galimai neteisingai priminimuose nurodytas mokestines prievoles byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti VMI nurodytomis nesumokėtų mokesčių sumomis. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Nei G. M., nei UAB „M“ (duomenys pakeisti) neskundė VMI priminimų pagrįstumo, priešingai, iš dalies mokėdami mokesčius bei sudarydami 2012 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 541 187,92 Lt nepriemokos, pripažino savo mokestines prievoles.

12722.10. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokesčių nemokėjimas atitiko tiek G. M., tiek UAB „M“ (duomenys pakeisti) interesus, bei, kad nemokant mokesčių buvo veikiama tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, G. M. sąmoningai buvo pasirinkęs tokį veiklos modelį, kai UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinė veikla buvo vykdoma disponuojant grynaisiais pinigais, kas leido nepaisant didėjančių įsiskolinimų valstybės biudžetui toliau vystyti įmonės veiklą ir pirmenybę teikti ne mokesčių sumokėjimui, o kitiems atsiskaitymams ir mokėjimams gerinant įmonės veiklos rodiklius. Nuteistasis neneigia, kad tuo metu įmonės pajamos vis augo, o tai, savaime suprantama, atitiko jo ne tik kaip įmonės vadovo, bet ir savininko interesus, taip pat tai buvo naudinga ir pačiai įmonei. 2008 m. rugsėjo 5 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokestinė nepriemoka sudarė 45 136,20 Lt, po pusės metų išaugo beveik dvigubai ir 2008 m. gruodžio 30 d. sudarė 85 149,20 Lt, dar po pusmečio įsiskolinimas padėjo 100 000 Lt ir 2009 m. liepos 13 d. mokestinė nepriemoka sudarė 183 609,20 Lt, po to įsiskolinimas vis labiau didėjo: 2010 m. liepos 1 d. buvo 364 127,64 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. jau 474 097,77 Lt. Toks mokestinės nepriemokos didėjimas įmonės apyvartos augimo ir turimų piniginių lėšų kontekste vienareikšmiai vertinamas tik kaip sąmoningas mokesčių nemokėjimas, iš kurio abu nuteistieji turėjo naudos. Nors tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) tam tikra dalimi mokėdavo mokesčius, taip pat 2007 m. liepos 11 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, bet, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) nei laikėsi mokestinės paskolos grafiko (paskutinė įmoka sumokėta tik 2009 m. gruodžio 31 d., nors turėjo būti 2008 m. gruodžio 31 d.), nei laiku ir tinkamai mokėjo einamuosius mokesčius, ženkliau mokestinis įsiskolinimas buvo sumažintas tik po paskutinio priminimo, todėl šios aplinkybės nepaneigia nuteistuosius veikus tyčia. Nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nešalinta ir tai, kad 2012 m. balandžio 12 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) su VMI sudarė 541 187,92 Lt mokestinės paskolos sutartį, kadangi nusikalstama veika jau buvo baigta po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo įteikimo per nustatytą terminą nesumokėjus mokesčių, vėlesni veiksmai stengiantis padengti įsiskolinimą ar susitarti dėl jo padengimo sąlygų reikšmingi individualizuojant baudžiamąją atsakomybę.

12822.11. Priešingai nei nurodo apeliantai, baudžiamojoje byloje nėra prieštaravimo tarp G. M. veiksmų pasisavinant įmonės pinigines lėšas ir nuteistųjų veiksmų nemokant mokesčių. Byloje nėra nustatyta, kuriuo metu piniginės lėšos buvo pasisavintos, G. M. veikos baigtumas yra siejamas su jų negrąžinimu į kasą 2011 m. spalio 1 d., iš esmės visą laiką G. M. disponavo įmonės lėšomis, tame tarpe ir tomis, kurios buvo pasisavintos, todėl tiek G. M., tiek UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo galimybę šias pinigines lėšas panaudoti mokesčiams sumokėti, tačiau, kaip jau buvo minėta, sąmoningai buvo pasirinktas kitoks įmonės veiklos modelis.

12922.12. Kadangi G. M., būdamas įmonės vadovu ir galėdamas atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kaip vienintelis akcininkas kontroliuoti įmonės veiklą, BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė kartu ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) naudai ir interesais, todėl byloje yra nustatytos visos sąlygos baudžiamojon atsakomybėn traukti ir UAB „M“ (duomenys pakeisti).

13023. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikoje buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagrįstai buvo nuteisti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.

13124. Nepaisant to, kad nuteistųjų veika kvalifikuota teisingai, tačiau veikos aprašyme yra netikslumų. Detalizuojant 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytas pateiktas mokesčių deklaracijas, minima ir 2006 m. balandžio 30 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracija, bet 2010 m. liepos 1 d. priminime ši deklaracija nėra nurodyta. Taip pat detalizuojant 2010 m. liepos 1 d. esamus mokesčių įsiskolinimus, nurodyta, jog nėra sumokėta 300 496 Lt pelno mokesčio. Visgi, kaip matyti iš 2010 m. liepos 1 d. priminimo, 300 496 Lt įsiskolinimas yra už PVM, o pelno mokesčio įsiskolinimas sudarė 38 593 Lt. Pastaroji suma nusikalstamos veikos aprašyme irgi nenurodyta. Nepaisant šių netikslumų bendra nesumokėta mokesčių suma yra nurodyta teisingai, todėl šie netikslumai laikytini techninio pobūdžio rašymo apsirikimu, kuris kaltinimo esmės nekeičia. Atsižvelgiant į tai, rašymo apsirikimai ištaisytini nekeičiant nuosprendžio bei pašalinant iš G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, aprašymo aplinkybę apie 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytą neapmokėtą 2006 m. balandžio 30 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaraciją, bei vietoje nesumokėto 300 496 Lt pelno mokesčio, nurodant, kad nesumokėtas pelno mokestis – 38 593 Lt, PVM – 300 496 Lt.

132Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

13325. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13426. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajame įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014). Nenustačius šių padarinių baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nekyla, o asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

13527. Atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:

136- atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose nurodytos išlaidos, nors nėra dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimą arba pagal dokumentus pinigus sumokėjo kiti asmenys, taip pat pagal avansinėse apyskaitose nurodytas ūkines operacijas pinigų išleidžiama daugiau negu gauta, avansinėse apyskaitose nėra apskaitytos visos gautos lėšos, apskaitytos piniginės lėšos neatitinka kasos įrašų, ne visos ūkinės operacijos užfiksuotos apskaitos dokumentais, 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksuota ūkinė operacija, sumažinant kasos likutį 2 107 848,27 Lt, be jokių šias išlaidas pateisinančių apskaitos dokumentų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus;

137- G. M. avansinėje apyskaitoje nurodytos išlaidos turtui, kuris nebuvo apskaitytas įmonės apskaitoje, taip pat nėra apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų matyti, kada ir kur buvo panaudotas turtas, kasoje nefiksuota dalis ūkinių finansinių operacijų, dėl ko nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

138- nėra jokių 2008 metų apskaitos registrų, o 2009 metų apskaitos registrai sudaryti nesilaikant įstatymo reikalavimų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 punkto reikalavimus;

139- per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. iš viso neatliktas žaliavų nurašymas, apytiksliai apskaitytas UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsargų sunaudojimas, nepatikslintas atsargų sunaudojimas inventorizacijos duomenimis, atsargų inventorizacija iš viso nebuvo organizuota ir atlikta, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimą, 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtinto Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, IX „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai“ 40 punkto reikalavimus.

14028. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl aukščiau išvardintų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

14129. Nuteistasis G. M. nepagrįstai teigia, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir padarinių jis negali atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes neatitinka šios nusikalstamos veikos subjekto požymių.

14229.1. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).

14329.2. Pažymėtina, kad G. M. yra nuteistas ne už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkė įdarbintos buhalterės, kurios formaliai turėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustos tiriamuoju laikotarpiu buhalterėmis dirbusios N. G., G. S., L. K. parodė, kad G. M. vengė pasirašinėti apskaitos dokumentus, net ir raginamas atsisakydavo organizuoti inventorizaciją, atleidžiant iš darbo ir priimant į darbą buhalteres nebuvo pasirašomas apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, išduodamas grynuosius pinigus vairuotojams G. M. ne visada išrašydavo orderius, taip pat pateikdavo ne visus pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. N. G. parodė, kad jai dirbant kasos likutis vis didėjo, o G. M. reikalavo jį panaikinti. G. S. nurodė, kad jai pradėjus dirbti, G. M. iš karto pasakė, kad kasoje yra labai didelis pinigų likutis, susidaręs dėl buhalterinės apskaitos klaidos. L. K. irgi parodė, kad jai pradėjus dirbti, G. M. jai pasakė, kad kasoje yra 2 milijonų litų likutis, kurio iš tikrųjų nėra, bei nurodė ištaisyti buhalterines klaidas, dėl ko ji 2 107 848,27 Lt sumažino kasos likutį, iškeldama jį į kitą buhalterinę sąskaitą.

14429.3. Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių tyčinių neteisėtų veiksmų. Iš esmės netinkamą UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą lėmė ne padarytos buhalterių klaidos, kaip tvirtina nuteistasis, bet paties G. M., kuris kaip įmonės vadovas atsako už tinkamą apskaitos organizavimą, veiksmai. Nors G. M. teigė dėjęs visas pastangas, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jo veiksmai liudija priešingai, nes jis buhalterių raginamas neorganizavo ir neatliko inventorizacijos, sąmoningai nepasirašinėjo jam pateikiamų apskaitos dokumentų, į buhalterinę apskaitą (kasą, avansines apyskaitas) neįtraukė visų dokumentų, patvirtinančių įmonės išlaidas, ne visada pildė dokumentus, patvirtinančius įmonės piniginių lėšų perdavimą atskaitingiems asmenims, dėl to buvo netinkamai pildomi apskaitos registrai, o už 2008 metus registrų iš viso nėra, kasoje ir avansinėse apyskaitose nurodytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos ir kt. Taigi, šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį (duomenis) ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą, už apskaitos registrų vedimo neužtikrinimą, ir pagrįstai tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino įmonės vadovą G. M..

14530. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog G. M. sąmoningai netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą tinkamai organizuoti apskaitos tvarkymą, kadangi tokiu būdu tikėjosi nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą. Todėl G. M. neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas. Todėl G. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą.

14631. Negalima sutikti su nuteistuoju G. M., kad įmonės buhalterės L. K. nuteisimas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą šalina G. M. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (11 t., b. l. 137-147). Visų pirma, L. K. inkriminuotas žymiai trumpesnis aplaidaus apskaitos tvarkymo laikotarpis (nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nei G. M. (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.). Be to, aukščiau jau buvo nurodyta, kad L. K. inkriminuoti veiksmai, t. y. G. M. nepasirašytas kasos išlaidų orderis ir avanso apyskaita, dalies ūkinių operacijų nefiksavimas, dėl ko nesutampa kasos mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai, iš esmės buvo nulemti G. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų, kadangi G. M. atsisakydavo pasirašyti apskaitos dokumentus, nepateikdavo visų įmonės išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat vykdydama G. M. nurodymą išsiaiškinti apskaitos klaidas, dėl kurių kasoje susidarė piniginių lėšų likutis, bet nežinodama, kad iš esmės kasos likutis susidarė dėl ne įmonės reikmėms panaudotų piniginių lėšų, t. y. jų pasisavinimo, L. K. kasos knygoje užfiksavo operaciją, kuria 2 107 848,27 Lt sumažino kasos likutį, bei nurašytą pinigų sumą iškėlė į kitą buhalterinę sąskaitą. L. K. paaiškino, taip pasielgusi, nes tikėjosi, jog nustačius buhalterinės apskaitos klaidas, apie kurias jai buvo sakęs G. M., bus nustatytas ir tikrasis kasos likutis, kuris būtų grąžintas atgal į kasą.

147Dėl bausmių

14832. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 15 000 MGL dydžio bauda.

14933. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

15034. BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti paskirta: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas.

15135. Nors apeliaciniame skunde nėra nurodytas konkretus prašymas, kokia bausmė turėtų būti skirta UAB „M“ (duomenys pakeisti), bet iš apeliacinio skundo argumentų, kad apygardos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo skirti baudą, o ne juridinio asmens likvidavimą, galima suprasti, jog apeliantas prašo skirti griežtesnę bausmę. Galima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad bankrutuojančiai įmonei nėra tikslinga skirti juridinio asmens likvidavimą, iš dalies nėra tinkamas pagrįsti baudos skyrimą, bet tai savaime nereiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu parinkta bausmės rūšis neatitinka nuteisto juridinio asmens ir padarytos veikos pavojingumo laipsnio, kitų bylos aplinkybių. Be to, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), kurių nagrinėjamoje byloje nėra paduota, todėl į UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinio skundo argumentus atsakoma tik tiek, kiek tai susiję su paskirtu baudos dydžiu.

15236. BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d., numatė, kad juridiniam asmeniui gali būti skiriama iki 50 000 MGL dydžio bauda.

15337. Motyvuodamas paskirtos baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, UAB „M“ (duomenys pakeisti) neteista, jai iškelta bankroto byla, taip pat į nusikaltimo sunkumą ir mastą, t. y. veikiant tiesiogine tyčia buvo padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas, nesumokant 384 267,30 Lt mokesčių, kurių suma daugiau nei 20 kartų viršijo BK 219 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą 500 MGL dydį. Kita vertus, pagal byloje pateiktą Marijampolės apskrities VMI raštą, UAB „M“ (duomenys pakeisti) šiuo metu yra sumokėjusi visus mokesčius pagal 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimus (17 t., b. l. 208).

15438. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė UAB „M“ (duomenys pakeisti) ženkliai už numatytos bausmės vidurkį mažesnę baudą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka veikos aplinkybes bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

15539. Negalima sutikti su apeliantu, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nurodytos baudžiamosios bylos Nr. 2K-133/2011 ir 2K-451-139/2015). Visų pirma, apelianto nurodytose bylose kasacine tvarka net nebuvo sprendžiami klausimai dėl bausmių paskyrimo. Be to, šiose baudžiamosiose bylose juridiniai asmenys nuteisti už ženkliai mažesnės mokesčių sumos nesumokėjimą, o baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2011 juridinis asmuo buvo nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

15640. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtų bausmių, tačiau atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo netinkamą bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skyrimo motyvavimą ir baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią pagal BK 219 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.

15740.1. Skirdamas bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apygardos teismas padarytą nusikaltimą įvardijo nesunkiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už šį nusikaltimą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, apgaulingas apskaitos tvarkymas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams. Kita vertus, nepaisant šio netikslumo G. M. paskirta bausmė atitinka už apysunkį nusikaltimą galimą paskirti baudą.

15840.2. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pagal BK 219 straipsnio 2 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Tačiau BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 6 metų. Taigi, apygardos teismas paskyrė G. M. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė, nors tokio savo sprendimo nepagrindė nei BK 54 straipsnio 3 dalies, nei BK 62 straipsnio nuostatų taikymu. Visgi, nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali ištaisyti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

159Dėl civilinio ieškinio

16041. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. M. priteista Marijampolės apskrities VMI nesumokėta mokesčių suma – 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur). Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, šiuo metu visi mokesčiai pagal 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimus yra sumokėti ir už tiriamąjį laikotarpį UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebeturi mokestinių įsiskolinimų (17 t., b. l. 208). Taigi, BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta, todėl nebuvo pagrindo Marijampolės apskrities VMI pakartotinai priteisti iš G. M. nesumokėtus mokesčius, nes juos jau yra sumokėjusi UAB „M“ (duomenys pakeisti). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinant nuosprendžio dalį dėl iš G. M. Marijampolės apskrities VMI naudai priteistų 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) mokesčių ir civilinį ieškinį atmetant (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

161Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

162Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.

163Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš G. M. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai buvo priteista 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) nesumokėtų mokesčių, ir civilinį ieškinį atmesti.

164Nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį skundą atmesti.

165Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 5. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda;... 6. - pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 10. UAB „M“ (duomenys pakeisti) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą... 11. Iš G. M. priteista:... 12. - BUAB „M“ (duomenys pakeisti) naudai 598 825,13 Eur turtinės žalos... 13. - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 111 291,50 Eur... 14. - 936,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 16. 1. G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti)... 17. 2. Taip pat G. M. ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteisti už tai, kad G.... 18. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2003 m. gruodžio 29 d., 2004... 19. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2004 m. birželio 25 d., 2004... 20. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2005 m. birželio 27 d., 2005... 21. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M., pateikęs 2008 m. sausio 31 d. ir 2011 m.... 22. 3. Taip pat G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys... 23. - atskaitingo asmens G. M. 2008 m. sausio 30 d. avansinėje apyskaitoje yra... 24. - atskaitingo asmens G. M. 2008 m. kovo 28 d. avansinės apyskaitos išlaidose... 25. - 2008 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo... 26. - 2009 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo... 27. - 2009 metais į A. Ž. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo... 28. - 2009 metais į A. K. avansines apyskaitas įtraukto pinigų sumokėjimo... 29. - 2008-2010 metų T. M., T. P., A. Ž., V. Ž., A. K., I. B., G. M., K. M., T.... 30. - atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaityta gautų lėšų bei... 31. - G. M. vykdant kasininko pareigas ne visos vykdytos ūkinės operacijos... 32. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir... 33. - atskaitingo asmens G. M. 2008 m. gegužės 26-31 d. avansinėje apyskaitoje... 34. - 2009-2011 metais G. M. vykdant kasininko pareigas nefiksuota dalis ūkinių... 35. 19 straipsnio 2 punkto reikalavimą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas,... 36. taip pat pažeidė 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos įmonių... 37. Tokiu būdu G. M. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB... 38. 4. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 39. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir... 40. 4.2. Nuteistasis teigia, kad jis yra nepagrįstai nuteistas už UAB „M“... 41. 4.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. balandžio 23 d. išvadoje... 42. 4.4. Taip pat specialistės išvadose nesutampa duomenys ir dėl bendrovės... 43. 4.5. Pažymima, kad nors bendrovės atskaitingų asmenų avanso apyskaitose... 44. 4.6. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų... 45. 4.7. Apibendrinant aukščiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus,... 46. 4.8. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai G. M. nuteistas ir pagal BK 219... 47. 4.9. Pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų... 48. 4.10. Be to, VMI priminimai ne tik neatitinka jiems keliamų teisinių... 49. 4.11. 2010 m. liepos 1 d. VMI priminime nurodyta, kad bendrovė nėra... 50. 4.12. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai nuteisti ir dėl... 51. 4.13. Analogiška situacija ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą. 2008 m.... 52. 4.14. Kaip nurodo apeliantas, daug neaiškumų kyla ir dėl PVM įsiskolinimo.... 53. 4.15. Nuteistasis, ginčydamas VMI priminimų patikimumą, prašo atsižvelgti... 54. 4.16. Taip pat pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio išvados nuteisiant G.... 55. 4.17. Skunde teigiama, kad G. M. buvo nuteistas dėl mokesčių nesumokėjimo... 56. 4.18. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis veikė tyčia ir... 57. 4.19. Skunde nesutinkama ir su G. M. nuteisimu už apgaulingą apskaitos... 58. 4.20. Be to, apygardos teismas nepagrįstai VMI iš G. M. priteisė 111 291,50... 59. 5. BUAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius... 60. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra... 61. 5.2. Apeliantas teigia, kad VMI priminimai prieštarauja tarpusavyje, todėl... 62. 5.3. Analogiškai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde VMI... 63. 5.4. Skunde pažymima, kad BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 64. 5.5. Skunde nesutinkama su tuo, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo... 65. 5.6. Skunde ginčijamas ir specialistės išvadų pagrįstumas ir patikimumas.... 66. 5.7. Nurodomi analogiški argumentai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame... 67. 5.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistė negalėjo paaiškinti... 68. 5.9. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti duomenys, iš kurių... 69. 5.10. Apibendrinant išdėstytus argumentus dėl specialistės išvadų, daroma... 70. 5.11. Apeliantas pažymi, kad žala yra būtinas BK 219 straipsnyje numatyto... 71. 5.12. Pažymima ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio išvados yra... 72. 5.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo savo sprendimo BUAB... 73. 6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas... 74. 7. Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteisto... 75. 8. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 76. 9. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus... 77. 9.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos... 78. 9.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų... 79. 9.3. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos... 80. 9.4. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo... 81. 9.5. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis,... 82. 9.6. Būtent apeliaciniuose skunduose byloje surinktų įrodymų, tiksliau... 83. Dėl turto pasisavinimo... 84. 10. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 85. 11. G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB... 86. 12. G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų... 87. 13. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 88. 14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. M. jam inkriminuotos... 89. 15. Nuteistojo G. M. iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) pasisavinta piniginių... 90. 15.1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu paskirtą užduotį atlikus UAB „M“... 91. 15.2. Tačiau G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui nesutinkant ir... 92. 15.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados... 93. 15.4. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad pirminėje 2012 m.... 94. 15.5. Nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atsižvelgta... 95. 15.6. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, jog UAB „M“... 96. 15.7. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu būdu specialistė... 97. 15.8. Nepagrįsti apeliantų teiginiai ir dėl tariamų prieštaravimų... 98. 15.9. 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvados prieštaringumo nepatvirtina ir... 99. 15.10. Negalima sutikti su UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovu, jog 2 705... 100. 15.11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodytais... 101. 16. Taigi, atlikus išsamų UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės... 102. 16.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi... 103. 16.2. G. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių,... 104. 16.3. Apeliantas tvirtina, kad dalis piniginių lėšų buvo panaudota... 105. 16.4. Tai, kad pasisavintos piniginės lėšos nebuvo rastos ir nebuvo... 106. 17. Nuteistasis G. M. tvirtina, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) niekada... 107. 18. Taip pat G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių... 108. 19. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad... 109. Dėl mokesčių nesumokėjimo... 110. 20. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį... 111. 21. Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba... 112. 22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su G. M. ir UAB „M“... 113. 22.1. UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius G. M. teikė įvairių... 114. 22.2. UAB „M“ (duomenys pakeisti) laiku nesumokant deklaruotų mokesčių... 115. - 2008 m. rugsėjo 5 d. priminime Nr. A-09-07-5542 nurodytos mokesčių... 116. - 2008 m. gruodžio 30 d. priminime Nr. A-09-07-7255 nurodytos mokesčių... 117. - 2009 m. liepos 13 d. priminime Nr. A-09-07-1387 nurodytos mokesčių... 118. - 2010 m. liepos 1 d. priminime Nr. A-09-07-2175 nurodytos mokesčių... 119. - 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime Nr. 0-325-114 nurodytos mokesčių... 120. 22.3. Nuteistasis G. M. neneigė, kad VMI priminimus gavo ir apie pareigą... 121. 22.4. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde teigiama,... 122. 22.5. UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinės galimybės sumokėti... 123. 22.6. Atskirai paminėtina UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinė situacija... 124. 22.7. Apeliantų akcentuojamos aplinkybės apie UAB „M“ (duomenys pakeisti)... 125. 22.8. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad VMI... 126. 22.9. Kaip galima suprasti iš apeliacinių skundų, apeliantai kelia abejones,... 127. 22.10. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 128. 22.11. Priešingai nei nurodo apeliantai, baudžiamojoje byloje nėra... 129. 22.12. Kadangi G. M., būdamas įmonės vadovu ir galėdamas atstovauti... 130. 23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. M. ir UAB „M“ (duomenys... 131. 24. Nepaisant to, kad nuteistųjų veika kvalifikuota teisingai, tačiau veikos... 132. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo... 133. 25. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio... 134. 26. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas... 135. 27. Atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos... 136. - atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose nurodytos išlaidos, nors nėra... 137. - G. M. avansinėje apyskaitoje nurodytos išlaidos turtui, kuris nebuvo... 138. - nėra jokių 2008 metų apskaitos registrų, o 2009 metų apskaitos registrai... 139. - per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. iš viso... 140. 28. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl aukščiau išvardintų... 141. 29. Nuteistasis G. M. nepagrįstai teigia, kad dėl nustatytų buhalterinės... 142. 29.1. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra... 143. 29.2. Pažymėtina, kad G. M. yra nuteistas ne už apgaulingą buhalterinės... 144. 29.3. Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių... 145. 30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. M. veikoje nustatyti visi... 146. 31. Negalima sutikti su nuteistuoju G. M., kad įmonės buhalterės L. K.... 147. Dėl bausmių... 148. 32. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde taip pat... 149. 33. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią... 150. 34. BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui už padarytą... 151. 35. Nors apeliaciniame skunde nėra nurodytas konkretus prašymas, kokia... 152. 36. BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.,... 153. 37. Motyvuodamas paskirtos baudos dydį pirmosios instancijos teismas... 154. 38. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,... 155. 39. Negalima sutikti su apeliantu, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos... 156. 40. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtų bausmių,... 157. 40.1. Skirdamas bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apygardos teismas... 158. 40.2. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pagal BK 219 straipsnio 2 dalį buvo... 159. Dėl civilinio ieškinio... 160. 41. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. M. priteista Marijampolės apskrities VMI... 161. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 162. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.... 163. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš G. M. Kauno apskrities valstybinės... 164. Nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį... 165. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....