Byla 1A-12-658/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistajai R. S., išteisintajam R. S. ir jų gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, išteisintajam M. R. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, išteisintosios uždarosios akcinės bendrovės „L.“ gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I.“ atstovams advokatams Justui Viliui, Gretai Paskačimienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Lazausko, nuteistosios R. S., civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I.“ atstovo advokato Justo Vilio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 100 MGL, tai yra 5 000 Eur dydžio bauda. R. S. įpareigota per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

4Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. S. neskirta.

5R. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

6M. R. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

7R. S. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

8Uždaroji akcinė bendrovė „L.“ išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

9Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

10Daiktai – uždarosios akcinės bendrovės „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2014 m. rugpjūčio 19 d., saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „L.“.

11Panaikintas 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises R. S. turimam nekilnojamam turtui.

12Panaikintas 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises M. R. turimam nekilnojamam turtui.

13Panaikintas 2018 m. vasario 26 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises uždarosios akcinės bendrovės „L.“ turimam turtui – automobiliui Toyota Avensis (kėbulo Nr. ( - )).

14Teisėjų kolegija

Nustatė

151.

16R. S. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „L.“ buvo kaltinama pagal 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, padarymu, dėl to, kad:

171.1.

18R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. liepos 31 d. būdama UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )), direktore, turėdama teisę atstovauti bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti bendrovės veiklą, vadovavo UAB „L.“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, taip pat pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat pažeidė to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar arba įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes buhalterinės apskaitos dokumentais įformino neįvykusias ūkines operacijas, t. y. krovos bei etikečių klijavimo paslaugas pagal UAB „L.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000003, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000004, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000005, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000006, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000007, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000008, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000012, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000013, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000014, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000015, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000016, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000017, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000018, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000023, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000024, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000025, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000026, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000027, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000028, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000029, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000030, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000031, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 000032, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000035, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000036, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000037, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000038, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000039, 2014 m. vasario 20 d. Nr. 000044, 2014 m. vasario 20 d. Nr. 000045, 2014 m. vasario 20 d. Nr. 000049, 2014 m. vasario 28 d. Nr. 000050, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000054, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000055, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000056, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000057, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000060, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000061, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000062, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000063, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000064, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000065, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000066, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000067, 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000068, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 000070, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 000071, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 000072, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 000073, 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 000074, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 000075, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 000076, 2014 m. birželio 30 d. Nr. 000077 UAB „S.“; pagal PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 3 d. Nr. 000010, 2014 m. sausio 31 d. Nr. 000034, 2014 m. vasario 28 d. Nr. 000048, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000059 išrašytas UAB „E.“; pagal PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000009, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 000019, 2014 m. sausio 6 d. Nr. 000011, 2014 m. sausio 14 d. Nr. 000020, 2014 m. sausio 16 d. Nr. 000021, 2014 m. sausio 20 d. Nr. 000022, 2014 m. sausio 27 d. Nr. 000033, 2014 m. vasario 3 d. Nr. 000040, 2014 m. vasario 6 d. Nr. 000041, 2014 m. vasario 11 d. Nr. 000042, 2014 m. vasario 17 d. Nr. 000043, 2014 m. vasario 24 d. Nr. 000047, 2014 m. kovo 3 d. Nr. 000051, 2014 m. kovo 4 d. Nr. 000052, 2014 m. kovo 14 d. Nr. 000053, 2014 m. kovo 31 d. Nr. 000058 išrašytas UAB „A.“.

191.2.

20Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. liepos 31 d.

212.

22R. S., M. R., R. S. taip pat buvo kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o UAB „L.“ buvo kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu dėl to, kad:

232.1.

24R. S., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )) logistikos vadovu, M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu ir R. S., būdama UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )) direktore, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, apgaule įmonės UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir kartu veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S. ir M. R. užimamų pareigų UAB „I.“ pagrindu turint galimybes sudaryti UAB „I.“ vardu sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu sudarė sutartis dėl transportavimo paslaugų įgijimo su nieko apie tokį nusikalstamą sumanymą nežinančia UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus S. K., sutartyse nurodydavo transporto paslaugų kainą, į kurią įtraukdavo iš anksto su bendrininkais sutartą papildomą, nepagrįstą paslaugų vertę ne mažiau kaip 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) sumai už UAB „I.“ vardu sudarytą vieną transportavimo paslaugos užsakymą, tuo būdu UAB „I.“ dėl nepagrįstai padidinto įkainio UAB „S.“ sumokėjo 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt) didesnę sumą už gautas transporto paslaugas. Po ko R. S., M. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami įgyti šias UAB „I.“ nepagrįstai sumokėtas lėšas UAB „S.“, pasinaudodami bendrai įkurta priedangos įmone UAB „L.“, šios įmonės vardu 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė sutartį Nr. 13/1129 su UAB „S.“, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000003 sumai 1 381,12 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000004 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000005 sumai 517,92 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000006 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000007 sumai 517,92 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000008 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000012 sumai 2 071,68 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000013 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000014 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000015 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000016 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000017 sumai 1 381,12 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000018 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000023 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000024 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000025 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000026 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000027 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000028 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000029 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000030 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000031 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000032 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000035 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000036 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000037 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000038 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000039 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000044 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000045 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000049 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000050 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000054 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000055 sumai 1 035,84 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000056 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000057 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000060 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000061 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000062 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000063 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000064 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000065 sumai 690,56 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000066 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000067 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000068 sumai 1 253,57 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000070 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000071 sumai 1 462,26 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000072 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000073 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000074 sumai 626,68 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000075 sumai 417,79 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000076 sumai 417,79 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000077 sumai 417,79 Lt – iš viso 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt) UAB „S.“, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas krovos darbų paslaugas UAB „S.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) ir skaičiuojant už vieną UAB „S.“ krovinio pervežimo paslaugą atliktą UAB „I.“, po ko, nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „S.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų bei sutarties pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. buvo kaltinami kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgiję didelės vertės svetimą – UAB „I.“ turtą – pinigines lėšas – 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt);

252.2.

26tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą apgaule UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S., būdamas UAB „I.“ logistikos vadovu ir M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu, turėdami galimybę UAB „I.“ vardu sudaryti sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu susitarė dėl transportavimo paslaugų įgijimo su nieko apie tokį nusikalstamą sumanymą nežinančia UAB „E.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus V. A. (V. A.), sutartyse nurodydavo transporto paslaugų kainą, į kurią įtraukdavo iš anksto su bendrininkais sutartą papildomą, nepagrįstą paslaugų vertę ne mažiau kaip 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) sumai už UAB „I.“ vardu sudarytą vieną transportavimo paslaugos užsakymą, tuo būdu UAB „I.“ dėl nepagrįstai padidinto įkainio UAB „E.“ sumokėjo 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt) didesnę sumą už įgytas transporto paslaugas. Po ko R. S., M. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami įgyti šias UAB „I“ nepagrįstai sumokėtas lėšas UAB „E.“, pasinaudodami bendrai įkurta priedangos įmone UAB „L.“, nurodė UAB „E.“, kad vežant krovinius UAB „I.“ yra reikalinga padengti ir etikečių klijavimo darbus UAB „L.“, šios įmonės vardu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. UAB „E.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000010 sumai 18 299,84 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000034 sumai 19 680,96 Lt, 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000048 sumai 20 371,52 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000059 sumai 10 358,40 Lt – iš viso 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt), kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas etikečių klijavimo paslaugas UAB „E.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) ir skaičiuojant už vieną UAB „E.“ krovinio pervežimo paslaugą atliktą UAB „I.“, po ko, nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „E.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. buvo kaltinami kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgiję didelės vertės svetimą – UAB „I.“ turtą – pinigines lėšas – 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt);

272.3.

28tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą apgaule įmonės UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S., būdamas UAB „I.“ logistikos vadovu ir M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu, turėdami galimybę UAB „I.“ vardu sudaryti sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu susitarė dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarkymo ir etikečių klijavimo paslaugų su UAB „A.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )), atstovaujama direktorės A. B., po ko nieko apie nusikalstamą sumanymą nežinančiai UAB „A.“ nurodęs, kad etikečių klijavimo darbus atliks UAB „L.“, šios įmonės vardu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000001 sumai 2 416,96 Lt, 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000002 sumai 2 762,24 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000009 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000019 sumai 3 107,52 Lt, 2014 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000011 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000020 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000021 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000022 sumai 2 244,32 Lt, 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000033 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000040 sumai 9 149,92 Lt, 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000041 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000042 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000043 sumai 3 625,44 Lt, 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000047 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000051 sumai 3 452,80 Lt, 2014 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000052 sumai 6 905,70 Lt, 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000053 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000058 sumai 8 286,72 Lt – iš viso 17 550,03 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 60 596,74 Lt), kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas etikečių klijavimo paslaugas UAB „A.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt), po ko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „A.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R. ir R. S. buvo kaltinami kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgiję didelės vertės svetimą – už UAB „I.“ atliktus darbus – pinigines lėšas – 17 550,03 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 60 596,74 Lt).

292.4.

30Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. ir UAB „L.“ buvo kaltinami apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgiję didelės vertės svetimą – UAB „I.“ turtą – pinigines lėšas – 52 075,53 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 179 806,38 Lt).

313.

32Taip pat R. S. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos 216 straipsnio 1 dalyje, o UAB „L.“ buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, padarymu dėl to, kad legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2014 m. liepos 31 d., R. S., būdama UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )) direktore, veikdama UAB „L.“ interesais, turėdama teisę atstovauti bendrovę, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklą, siekdama įteisinti pinigines lėšas – iš viso 6 516,45 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 25 500 Lt), išimtas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. grynais pinigais iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, mokėjimo kortele Nr. ( - ), žinodama, kad šios piniginės lėšos įgytos nusikalstamu būdu už neva atliktus etikečių klijavimo ir krovos darbus iš UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „A.“, 2014 m. kovo 27 d. panaudojo šias lėšas UAB „L.“ ūkinėje, komercinėje veikloje, t. y. apmokėjimui už Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi iš Z. S. įsigytą automobilį Toyota Avensis (kėbulo Nr. ( - )) pagal 2014 m. kovo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. LIN-01, sumokant grynais pinigais 6 516,45 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 25 500 Lt).

334.

34Kauno apylinkės teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, kad R. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl šioje dalyje priėmė jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino kalta ir skyrė baudą. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu R. S., R. S., M. R. ir UAB „L.“ išteisinti dėl kitų jiems inkriminuotų nusikaltimų (numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje) padarymo, teismui konstatavus, jog nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

355.

36Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Lazauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. S., išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje padarymo, R. S. ir M. R. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, UAB „L.“ išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarymo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, M. R. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, R. S. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti sudedant visiškai ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 100 MGL dydžio baudą. Juridinį asmenį UAB „L.“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – 250 MGL, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 300 MGL, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 100 MGL, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti iš dalies ir paskirti 400 MGL dydžio baudą.

375.1.

38Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino, jų veikoje nėra šio nusikaltimo objektyvosios pusės požymių – svetimo, UAB „I.“ priklausančio turto, įgijimo. Prokuroras pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neginčijo fakto, kad UAB „L.“ neatliko krovos ir etikečių klijavimo darbų. Tačiau teismas klaidingai nurodė, kad prokuroro, civilinio ieškovo atstovo vertinimas ir specialisto išvada dėl to, kas patyrė žalą, skiriasi. Tiek prokuroro, tiek civilinio ieškovo vertinimu UAB „I.“ patyrė 52 208,28 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų. UAB „I.“ patirta žala pasireiškė tuo, kad kaltinamieji neteisėtai per UAB „L.“ gaudavo atlygį iš UAB „S.“, UAB „A.“ ir UAB „E.“ už tariamai suteiktas krovos ir etikečių klijavimo paslaugas. UAB „I.“ nebuvo sudariusi jokios paslaugų teikimo ar pavedimo sutarties su UAB „L.“.

395.2.

40Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad R. S. ir M. R. UAB „I.“ vardu sudarė sutartis dėl transportavimo paslaugų įgijimo su UAB „S.“ ir UAB „E.“, šiose sutartyse nurodydavo transporto paslaugų kainą, į kurią įtraukdavo iškart su bendrininkais sutartą papildomą sumą, ne mažesnę nei 100 Eur. Ši suma nepagrįsta jokiomis realiai papildomai suteiktomis paslaugomis. Tai patvirtinta liudytojų parodymai ir tyrimo metu gautos specialistų išvados. UAB „S.“ ir UAB „E.“ sutarčių pagrindu įvykdžiusios transportavimo užsakymus pateikdavo UAB „I.“ sąskaitas faktūras pagal R. S. ir M. R. nurodytas paslaugų apmokėjimo kainas. Tokiu būdu UAB „I.“ dėl nepagrįstai padidinto įkainio UAB „S.“ ir UAB „E.“ sumokėjo didesnę sumą už įgytas transporto paslaugas, nei turėjo. Tokiu būdu kaltinamieji apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „I.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas.

415.3.

42Taip pat R. S. ir M. R. UAB „I.“ vardu susitarė dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo ir etikečių klijavimo paslaugų su UAB „A.“, nurodydami jog etikečių klijavimo darbus atliks UAB „L.“, tačiau etikečių klijavimo darbus kartu su kitomis paslaugomis UAB „A.“ naudai atliko UAB „I.“ darbuotojai. Kaltinamieji veikdami bendra tyčia, pasinaudodami fiktyvia įmone UAB „L.“ išrašinėjo UAB „A.“ sąskaitas faktūras, už neva atliktas etikečių klijavimo paslaugas, už kurias UAB „A.“ pervesdavo pinigus į UAB „L.“ sąskaitą. Tokiu būdu kaltinamieji apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „I.“ turtą. Prokuroro teigimu, tokiu būdu M. R., R. S. ir R. S. pasinaudodami sukurta fiktyvia įmone UAB „L.“, iš UAB „I.“ apgaulės būdu iš viso gavo 52 208,28 Eur.

435.4.

44Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. birželio 15 d. Eksperto ataskaitą vertino tik kaip ją surašiusio asmens nuomonę apie su kaltinimu susijusias aplinkybes ir nepripažino įrodymu. Eksperto ataskaitoje nurodyta, kad UAB „I.“ dėl galimai neteisėtų įtariamųjų veiksmų patirta žala būtų lygi galimai neteisėtam įtariamųjų atlygiui už transporto paslaugų pirkimą iš UAB „S.“ ir UAB „E.“ gautą per UAB ,,L.“ už tariamai suteiktas krovos ir etikečių klijavimo paslaugas. Šias Eksperto ataskaitoje nurodytas aplinkybes, patvirtina ir 2015 m. gegužės 12 d. specialisto išvada Nr. 5-2/71 „Dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos“, kurioje konstatuota, kad tolimesniame tyrime nustačius, kad UAB „E.“ UAB „I.“ krovos darbų suma padidino transporto paslaugų kainas, nuostolio UAB „E.“ nebūtų padaryta, o būtų padarytas nuostolis UAB „I.“. UAB „S.“ direktorius S. K. duodamas parodymus patvirtino, kad ką sumokėdavo UAB „L.“, tai jie gaudavo iš UAB ,,I.“ už krovinio pervežimą. Taigi, byloje yra nustatytas objektyvosios pusės požymis – svetimo, UAB „I.“ priklausančio turto, įgijimas.

455.5.

46Skunde nurodoma, jog UAB „L.“ ir R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, kadangi UAB „I.“ piniginės lėšos, kurios, vykdant bendrininkų nusikalstamą veiką, pervestos į UAB „L.“ sąskaitą, buvo gautos nusikalstamu būdu, o UAB „L.“ už šias lėšas įsigijo automobilį Toyota Avensis. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. S., būdama UAB „L.“ direktore, siekdama įteisinti pinigines lėšas – iš viso 6 516,45 Eur ir žinodama, kad šios piniginės lėšos įgytos nusikalstamu būdu už neva atliktus etikečių klijavimo ir krovos darbus iš UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „A.“, 2014 m. kovo 27 d. panaudojo šias lėšas UAB „L.“ ūkinėje, komercinėje veikloje, t. y. apmokėjimui už Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi iš Z. S. įsigytą automobilį Toyota Avensis sumokant grynais pinigais 6 516,45 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 25 500 Lt).

475.6.

48Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada išteisinti UAB „L.“ dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo. Prokuroras pažymi, kad UAB „L.“ naudai už tariamai atliktas etikečių klijavimo paslaugas iš UAB „I.“ buvo pervesta 52 208,28 Eur dydžio suma, todėl UAB „L.“ turėjo piniginę naudą iš kaltinamosios R. S. atliktų veiksmų, bei dėl to yra pagrindas UAB „L.“ baudžiamajai atsakomybei kilti.

496.

50Apeliaciniame skunde nuteistoji R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti.

516.1.

52Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nuosprendyje kaltę grindė iš esmės tik liudytojų parodymais, kurie nepaneigia aplinkybės, jog paslaugos buvo realiai suteiktos. Taip pat, teismas vertindamas 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/112 „Dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos“, neįvertino, jog šios išvados teiginys dėl faktinio paslaugų nesuteikimo (darbų neatlikimo) grindžiamas minėtais liudytojų parodymais. Apeliantės teigimu, specialistė A. B. išplėstinai aiškindama liudytojų V. M., N. M., T. J., I. T., R. D., T. V. parodymus apie jų darbą UAB „I.“ ir, nepateikiant jokios informacijos apie UAB „L.“ veiklą, padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „L.“ nesuteikė UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ paslaugų. Pateikdama tokią išvadą specialistė viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų, patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 (2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-288 redakcija), 34 punkto reikalavimus, jog specialisto išvados visi įrašai turi būti argumentuoti, teiginiai pagristi dokumentų duomenimis.

536.2.

54Apeliantė nurodo, kad UAB „L.“ sudarė paslaugų tiekimo sutartis dėl paslaugų teikimo su UAB „S.“ raštu, o su UAB „E.“ ir „A.“ žodžiu. Visi šie ūkio subjektai buvo paslaugų užsakovai, priėmė darbus (priimant išrašytas sąskaitas faktūras) ir už šiuos darbus apmokėjo, tuo pačiu pripažindami, jog paslaugos buvo suteiktos. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, jog bendrovės apmokėjo UAB „L.“ pateiktas sąskaitas faktūras suklaidinimo įtakoje arba dėl kitokių priežasčių prieš savo valią. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog sąskaitos faktūros nepripažintos suklastotomis, jos įtrauktos į UAB „S.“, UAB „E.“ ir UAB „A.“ apskaitą ir šie duomenys atvaizduoti minėtų bendrovių atskaitomybėje.

556.3.

56Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „L.“ nors ir išrašė sąskaitas faktūras UAB „S.“, UAB „E.“ ir UAB „A.“, tačiau jokių paslaugų nesuteikė, kadangi nesiimta įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nepašalinti prieštaravimai. Nuosprendyje nenurodoma kokie konkrečiai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, patvirtinančią, jog UAB „L.“ nesuteikė UAB „S.“, UAB „E.“ ir UAB „A.“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų.

576.4.

58Apeliantės teigimu, paslaugų suteikimo faktą patvirtina sutartys, pirminiai apskaitos dokumentai, UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ ir UAB „R.“ apskaitos, kurios nepripažintos nei aplaidžiomis, nei apgaulingomis, dokumentai. Taip pat kaltinamieji R. S., R. S., M. R. išsamiai ir nuosekliai paaiškino apie paslaugų suteikimo aplinkybes ir patvirtino, jog UAB „L.“ paslaugas suteikė. Aplinkybę, kad paslaugos buvo teikiamos, patvirtino ir UAB „S.“ direktorius S. K., kiti liudytojai. Tuo tarpu nuosprendyje nurodyti liudytojai išsakė tik pasvarstymus ar tokios paslaugos buvo reikalingos. Byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą teigti, jog UAB „L.“ realiai teikė paslaugas UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“, o nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiama išvada, kad UAB „L.“ paslaugų neteikė, tik kelia abejonę ar tokia paslauga buvo reikalinga, bet tai daugiau susiję su prielaidom ar pamastymu, nei faktinių aplinkybių konstatavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, jos veikoje nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

597.

60Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB „I.“ atstovas advokatas Justas Vilius prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje išteisinti R. S., R. S., M. R., UAB „L.“ ir UAB „I.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti R. S. kalta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; R. S. kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; M. R. kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; UAB „L.“ kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Civilinio ieškovo UAB „I.“ ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir apeliaciniame skunde pateiktus skaičiavimus, 40 391 Eur apimtimi.

617.1.

62Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamųjų R. S., R. S., M. R. ir UAB „L.“ veiksmuose nėra objektyviosios nusikalstamos veikos – sukčiavimo – pusės požymių. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančią medžiagą ir netinkamai įvertino įrodymų visumą.

637.2.

64Skunde teigiama, jog pateikus UAB „A.“, UAB „S.“, UAB „E.“ sąskaitas faktūras su realybės neatitinkančiais duomenimis, šie juridiniai asmenys buvo suklaidinti ir sumokėjo už paslaugas, kurių UAB „L.“ jiems niekada nesuteikė. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog minėtos bendrovės pretenzijų kaltinamiesiems negalėjo turėti, kadangi etikečių klijavimo, krovos darbai šioms įmonėms realiai buvo atlikti, tačiau juos atliko ne UAB „L.“, o UAB „I.“. Reali žala padaryta UAB „I.“, kuri už atliktas vežimo paslaugas UAB „S.“ ir UAB „E.“ mokėjo didesniais įkainiais nei kitos įmonės, o iš UAB „A.“ negavo atsiskaitymo už realiai suteiktas etikečių klijavimo paslaugas.

657.3.

66Skunde nurodoma, jog UAB „L.“ laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. kovo 31 d. UAB „E.“, o laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. UAB „S.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už neva atliktus etikečių klijavimo ir krovus darbus, kuriuos faktiškai atliko UAB „I.“. Tokiu būdu M. R. ir R. S. UAB „I.“ vardu su UAB „E.“ ir UAB „S.“ susitarė vežti krovinius už brangesnę kainą, nei įprastai vežė kitos įmonės. UAB „I.“, nieko neįtardama, sumokėdavo didesnę kainą vežimo paslaugas suteikusioms įmonėms, po ko UAB „L.“ išrašydavo sąskaitas UAB „E.“ ir UAB „S.“ už neva atliktus etikečių klijavimo ir krovos darbus atitinkamai pagal tuos pačius transporto paslaugas atlikusių transporto priemonių valstybinius numerius.

677.4.

68Apeliantė pažymi, kad UAB „I.“ atstovas advokatas Justas Vilys 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu pateikė UAB „I.“ gaunamas sąskaitas faktūras bei suvestines lenteles, pagal kurias paaiškinama, kiek brangesnėmis kainomis M. R. ir R. S. užsakinėjo vežimo paslaugas iš UAB „E.“ nei iš kitų vežimo paslaugas atliekančių įmonių. Lentelėje, kurioje nurodyta vidutinis savaitinis vieno transporto užsakymo įkainis, eurais pavaizduotos UAB „E.“ atliktų vežimo paslaugų kainos maršrutu ( - ), taip pat pateiktos kitų transporto įmonių šiuo maršrutu atliktų vežimo paslaugų kainos. Be to, kaltinamieji išrašydami sąskaitą UAB „L.“ vardu taip pat įtraukdavo ir krovinius vežusias transporto priemones, važiavusias maršrutu ( - ) (Specialisto išvada UAB „E.“ Nr. 5-2/71). Taigi, atitinkamai kiekvienoje savaitėje UAB „E.“ atliktam vežimui UAB „I.“ maršrutu ( - ) žalos apytiksliam apskaičiavimui taip pat taikomas atitinkamas kiekvienam vežimui savaitės vežtų krovinių maršrutu ( - ) vidurkis, todėl permokėta suma kiekvieną savaitę dauginama iš atliktų vežimų maršrutu ( - ) ir ( - ). Apeliantės teigimu, lyginant UAB „I.“ sumokėtas sumas už krovinių pervežimo suteiktas paslaugas UAB „E.“ ir sumokėtas sumas kitoms įmonėms už tas pačias paslaugas, tuo pačiu maršrutu, matyti, jog UAB „I.“ už UAB „E.“ suteiktas krovinių pervežimo paslaugas permokėjo 14 828 Eur, kuriuos neteisėtai įgijo UAB „L.“, tokiu būdu UAB „I.“ padarydamas turtinės žalos.

697.5.

70Skunde nurodoma, jog kaltinamųjų gynėjas advokatas Edgaras Jautakis pateikė kai kurių UAB „S.“ laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. birželio 9 d. vykdytų krovinių vežimo maršrutu ( - ) kainų palyginimo lentelę. Pagal šią lentelę, UAB „S.“ kitoms įmonėms vežtų krovinių transportavimo atstumo vidurkis – 2 005,06 km, o UAB „I.“ vežtų krovinių transportavimo atstumo vidurkis – 2 028,72 km. UAB „S.“ kitoms įmonėms vidutiniškai veždama tą patį atstumą skaičiavo 1,33 Eur/km kainą, o tuo tarpu UAB „I.“ veždama tą patį atstumą taikė kainą 1,38 Eur/km kainą. UAB „I.“ taikant 1,38 Eur/km įkainį, įmonė vidutiniškai už vieną vežimą sumokėjo 2 799,63 Eur, kai kitos įmonės vidutiniškai už vieną vežimą sumokėjo 2 698,20 Eur. Iš to darytina išvada, kad UAB „I.“ už kiekvieną krovinio pervežimą permokėjo 101,43 Eur. UAB „S.“ už atliktas transporto paslaugas UAB „I.“ išrašė 79 sąskaitas, todėl skaičiuojant, jog UAB „I.“ UAB „S.“ už suteiktas transporto paslaugas vidutiniškai už kiekvieną permokėjo 101,43 Eur, todėl UAB „L.“ iš viso įgijo 8 012,97 Eur UAB „I.“ priklausančių lėšų.

717.6.

72Skunde taip pat nurodoma, jog UAB „L.“ laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. įmonei UAB „A.“ išrašė sąskaitas faktūras už neva atliktus etikečių klijavimo darbus, kuriuos faktiškai atliko UAB „I.“. Pažymima, jog etikečių klijavimo įkainiai buvo nustatomi vienetais – vienetas yra transporto priemonė, o kainos skiriasi atsižvelgiant į vežamų prekių kiekį ir supakavimą. Viso UAB „L.“ išrašė UAB „A.“ sąskaitas faktūras 60 596,74 Lt (17 550,03 Eur) sumai už paslaugas, kurių niekada neatliko, tačiau šias paslaugas iš tikrųjų visada teikė UAB „I.“. Tokiu būdu UAB „L.“, M. R., R. S. ir R. S. bendrais veiksmais ir iš anksto suplanuota tyčia UAB „I.“ padarė 17 550,03 Eur dydžio turtinės žalos, o iš viso UAB „I.“ padarė 40 391 Eur turtinės žalos.

738.

74Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. S., išteisintasis R. S. ir jų gynėjas advokatas V. Paliukas, išteisintosios UAB „L.“ gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti, o nuteistosios R. S. apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis M. R. ir jo gynėjas advokatas E. Jautakis prašė prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras V. Lazauskas nurodė, jog palaiko savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti, UAB „I.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Civilinio ieškovo UAB „I.“ advokatas J. Vilys prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

75Prokuroro V. Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistosios R. S. ir civilinio ieškovo UAB „I.“ atstovo advokato Justo Vilio apeliaciniai skundai atmetami.

769.

77Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, to pasekoje iš dalies išteisinant R. S. ir visiškai išteisinant R. S., M. R., UAB „L.“ dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bei nuteisiant R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio palikimu nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.

78Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme

7910.

80Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, prašydamas pakeisti R. S., R. S., M. R. kaltinimą dalyje pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „L.“ dalyje pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:

8110.1.

82R. S., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )) logistikos vadovu, M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu ir R. S., būdama UAB „L.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )) direktore, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, apgaule įmonės UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir kartu veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S. ir M. R. užimamų pareigų UAB „I.“ pagrindu turint galimybes sudaryti UAB „I.“ vardu sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu sudarė sutartis dėl transportavimo paslaugų įgijimo su nieko apie tokį nusikalstamą sumanymą nežinančia UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus S. K., sutartyse nurodydavo transporto paslaugų kainą, į kurią įtraukdavo iš anksto su bendrininkais sutartą papildomą, nepagrįstą paslaugų vertę ne mažiau kaip 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) sumai už UAB „I.“ vardu sudarytą vieną transportavimo paslaugos užsakymą, tuo būdu UAB „I.“ dėl nepagrįstai padidinto įkainio UAB „S.“ sumokėjo 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt) didesnę sumą už įgytas transporto paslaugas. Po ko R. S., M. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami įgyti šias UAB „I.“ nepagrįstai sumokėtas lėšas UAB „S.“, pasinaudodami bendrai įkurta priedangos įmone UAB „L.“, šios įmonės vardu 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė sutartį Nr. 13/1129 su UAB „S.“, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000003 sumai 1 381,12 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000004 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000005 sumai 517,92 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000006 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000007 sumai 517,92 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000008 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000012 sumai 2 071,68 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000013 sumai 1 035,84 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000014 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000015 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000016 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000017 sumai 1 381,12 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000018 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000023 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000024 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000025 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000026 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000027 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000028 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000029 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000030 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000031 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000032 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000035 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000036 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000037 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000038 sumai 690,56 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000039 sumai 2 071,68 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000044 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000045 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000049 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000050 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000054 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000055 sumai 1 035,84 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000056 sumai 517,92 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000057 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000060 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000061 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000062 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000063 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000064 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000065 sumai 690,56 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000066 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000067 sumai 517,92 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000068 sumai 1 253,57 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000070 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000071 sumai 1 462,26 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000072 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000073 sumai 626,68 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000074 sumai 626,68 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000075 sumai 417,79 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000076 sumai 417,79 Lt, 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000077 sumai 417,79 Lt – iš viso 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt) UAB „S.“, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas krovos darbų paslaugas UAB „S.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) ir skaičiuojant už vieną UAB „S.“ krovinio pervežimo paslaugą atliktą UAB „I.“, po ko, nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „S.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų bei sutarties pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „I.“ turtą – pinigines lėšas – 14 625,50 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 50 498,92 Lt);

8310.2.

84tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą apgaule UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S., būdamas UAB „I.“ logistikos vadovu ir M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu, turėdami galimybę UAB „I.“ vardu sudaryti sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu susitarė dėl transportavimo paslaugų įgijimo su nieko apie tokį nusikalstamą sumanymą nežinančia UAB „E.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus V. A. (V. A.), sutartyse nurodydavo transporto paslaugų kainą, į kurią įtraukdavo iš anksto su bendrininkais sutartą papildomą, nepagrįstą paslaugų vertę ne mažiau kaip 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) sumai už UAB „I.“ vardu sudarytą vieną transportavimo paslaugos užsakymą, tuo būdu UAB „I.“ dėl nepagrįstai padidinto įkainio UAB „E.“ sumokėjo 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt) didesnę sumą už įgytas transporto paslaugas. Po ko R. S., M. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami įgyti šias UAB „I.“ nepagrįstai sumokėtas lėšas UAB „E.“, pasinaudodami bendrai įkurta priedangos įmone UAB „L.“, nurodė UAB „E.“, kad vežant krovinius UAB „I.“ yra reikalinga padengti ir etikečių klijavimo darbus UAB „L.“, šios įmonės vardu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. UAB „E.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000010 sumai 18 299,84 Lt, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000034 sumai 19 680,96 Lt, 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000048 sumai 20 371,52 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000059 sumai 10 358,40 Lt – iš viso 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt), kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas etikečių klijavimo paslaugas UAB „E.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt) ir skaičiuojant už vieną UAB „E.“ krovinio pervežimo paslaugą atliktą UAB „I.“, po ko, nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „E.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas – 19 900 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 68 710,72 Lt);

8510.3.

86tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą apgaule įmonės UAB „L.“ vardu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2014 m. liepos 14 d., R. S., būdamas UAB „I.“ logistikos vadovu ir M. R., būdamas UAB „I.“ rinkodaros vadovu, turėdami galimybę UAB „I.“ vardu sudaryti sutartis, pirkti, parduoti paslaugas, UAB „I.“ vardu susitarė dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarkymo ir etikečių klijavimo paslaugų su UAB „A.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - )), atstovaujama direktorės A. B., po ko nieko apie nusikalstamą sumanymą nežinančiai UAB „A.“ nurodęs, kad etikečių klijavimo darbus atliks UAB „L.“, šios įmonės vardu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000001 sumai 2 416,96 Lt, 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000002 sumai 2 762,24 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000009 sumai 690,56 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000019 sumai 3 107,52 Lt, 2014 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000011 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000020 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000021 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. sausio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000022 sumai 2 244,32 Lt, 2014 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000033 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000040 sumai 9 149,92 Lt, 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000041 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000042 sumai 690,56 Lt, 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000043 sumai 3 625,44 Lt, 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000047 sumai 4 143,36 Lt, 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000051 sumai 3 452,80 Lt, 2014 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000052 sumai 6 905,70 Lt, 2014 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000053 sumai 1 381,12 Lt, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000058 sumai 8 286,72 Lt – iš viso 17 550,03 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 60 596,74 Lt), kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva suteiktas etikečių klijavimo paslaugas UAB „A.“, įvertinant šias paslaugas ne mažiau 100 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 345,28 Lt), po ko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti UAB „A.“ minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervedė UAB „L.“ šias pinigines lėšas. Tokiu būdu R. S., M. R. ir R. S. buvo kaltinami kartu apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgiję didelės vertės svetimą – už UAB „I.“ atliktus darbus – pinigines lėšas – 17 550,03 Eur (tuo metu galiojusia valiuta 60 596,74 Lt).

8710.4.

88Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. ir UAB „L.“ apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „I.“ turtą – pinigines lėšas – 32 175,53 Eur ir UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas – 19 900 Eur. Šiais veiksmais R. S., M. R., R. S. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o UAB „L.“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

8911.

90Prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą iš esmės yra susijęs su įmonėmis, iš kurių, jo manymu, buvo neteisėtais veiksmais įgytas didelės vertės svetimas turtas, t. y. iš UAB „I.“ apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgytos piniginės lėšos nuo 52 075,53 Eur sumažinamos iki 32 175,53 Eur, o sumažintoje 19 900 Eur dalyje nurodoma, kad šios piniginės lėšos neteisėtai įgytos iš UAB „E.“. Toks kaltinimo patikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, iš esmės jos nekeičia. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014; 2018 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2018). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistoji R. S., išteisintieji R. S., M. R., UAB „L.“ ir jų gynėjai buvo supažindinti su prokuroro pateiktu kaltinimo pakeitimu ir jis jiems buvo įteiktas, bei buvo paskelbta pertrauka iki 2019 m. spalio 18 d. gynimuisi nuo jo pasiruošti (20 t., b. l. 18–20). 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu nuteistoji R. S., išteisintieji R. S., M. R., išteisintosios UAB „L.“ gynėjas nurodė, kad patikslinto kaltinimo esmė jiems yra aiški, kaltais jie neprisipažįsta, prašo atmesti prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, o nuteistosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

91Dėl inkriminuotų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

9212.

93Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-47-895/2016).

9413.

95Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. BK 182 straipsnio dispozicija nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-322/2013, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-47-895/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017, Nr. 2K-7-136-489/2017 ir kt.).

9614.

97Be to, sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2A-7-9/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-410/2014, Nr. 2K-152/2015, Nr. 2K-429-788/2016, Nr. 2K-31-788/2017, Nr. 2K-7-136-489/2017). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013). Tačiau kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

9815.

99Prokuroras ir civilinis ieškovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „I.“ nepatyrė žalos dėl nuteistosios ir išteisintųjų neteisėtų veiksmų. Apeliantų teigimu, R. S., R. S., M. R. neteisėtai per UAB „L.“ gaudavo atlygį (žargonu vadindami – „atkatą“) iš UAB „S.“, UAB „A.“ ir UAB „E.“ už tariamai suteiktas krovos ir etikečių klijavimo paslaugas, o pastarosios dėl to UAB „I.“ padidindavo įkainį už suteiktas transporto paslaugas, todėl įmonė patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teisme patikslinus kaltinimą, UAB „I.“ patirtos žalos dydis sumažėjo, kadangi nurodoma, jog dalį žalos dėl tariamų paslaugų patyrė UAB „E.“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais ir pasisako atskirai dėl tariamai patirtos UAB „I.“ ir UAB „E.“ žalos sukčiavimo pasekoje.

10016.

101Dėl UAB „I.“ patirtos žalos uždarajai akcinei bendrovei „S.“ vykdžius pervežimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nuteistosios R. S. ir išteisintųjų R. S., M. R., UAB „L.“ veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – svetimo UAB „I.“ priklausančio turto įgijimo (UAB „S.“ ir UAB „A.“ atžvilgiu). Specialistų išvadose, o būtent: 2015 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. 5-2/66 „Dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos“ (9 t., b. l. 67–99) ir 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 5-2/91 „Dėl UAB „I.“ ūkinės finansinės veiklos“ (10 t., b. l. 39–74) nustatyta, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyta, kad padidėjo UAB „I.“ pervežimo paslaugos ir bendrovė patyrė nuostolį dėl dokumentais įformintų krovos darbų, kuriuos UAB „S.“ neva atliko UAB „L.“. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 75–78, 83–85), tiek pirmosios instancijos teisme (14 t., b. l. 37–39) liudytoju apklaustas UAB „S.“ direktorius S. K. patvirtino, kad nors ir UAB „S.“ mokėjo už krovos darbus UAB „L.“, tačiau dėl to pervežimo kainų UAB „I.“ nedidino, nes tai laikė investicija į tolimesnius santykius su UAB „I.“. Liudytojas nurodė, kad su UAB „I.“ dažnai kildavo ginčai dėl kraunamų prekių, todėl jiems apsimokėjo mokėti UAB „L.“ už krovos darbus, nes nuo tada pagerėjo situacija. Liudytojas S. K. taip pat paaiškino, kad paslaugų kainos priklauso nuo sezoniškumo, apkrovimo, klientų galimybių mokėti už paslaugas.

10217.

103Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde, UAB „I.“ atstovo advokato J. Vilio į bylą pateiktos palyginimo lentelės (15 t., b. l. 140; 17 t., b. l. 54; 19 t., b. l. 121–122) neįrodo, kad UAB „S.“ padidino UAB „I.“ transporto kainas suma, kurią ji sumokėjo UAB „L.“. Iš šių lentelių nustatyta, jog UAB „S.“ įkainiai UAB „I.“ ir kitoms įmonėms, bei UAB „I.“ mokėtos sumos kitoms įmonėms už analogiškas paslaugas būdavo skirtingi, tačiau taip pat matyti, jog jie priklausydavo nuo įvairių aplinkybių (pvz., nuvažiuoto atstumo). Be to, apeliantė UAB „I.“ nepagrįstai skaičiuoja UAB „S.“ vežtų krovinių transportavimo atstumo ir 1 km įkainių vidurkius kitoms įmonėms ir atskirai UAB „I.“. Tokiu atveju aišku, kad kainos gali skirtis, tačiau, kolegijos vertinimu, kiekvienu atveju reikia vertinti atskirus vežimus ir jų kainas. Kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo pateiktų lentelių, kai kuriais ginčo laikotarpiais UAB „S.“ taikytas įkainis UAB „I.“ būdavo net mažesnis už kitoms įmonės taikytus įkainius (pvz., „M. F.“ 2014 m. vasario 24 d. nuvažiuota 2 700 km, įkainis – 1,38 Eur/km, tuo tarpu „I.“ 2014 m. vasario 3 d. nuvažiuota 2 800 km, įkainis – 1,22 Eur/km). Taigi, UAB „S.“ tuo pačiu laikotarpiu kitoms bendrovėms vežė ir brangiau, ir pigiau nei UAB „I.“, t. y. kaina svyruodavo. Ta pati situacija susiklostė ir su kitomis įmonėmis, iš kurių UAB „I.“ pirko transporto paslaugas. Visa tai matyti ir iš UAB „S.“ pateiktų kainų palyginimo pervežant krovinius įvairioms įmonėms maršrutu ( - ) (19 t., b. l. 42–43). Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų specialisto išvadų bei liudytojų apklausų pagrindų teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „L.“ neįgijo UAB „I.“ piniginių lėšų, nes UAB „S.“ nepadidino UAB „I.“ transporto paslaugų kainų UAB „L.“ pervesta pinigų suma už neva atliktus krovos darbus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šiuos įrodymus ir ištyręs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus taip pat neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Tiek byloje esantys įrodymai, tiek civilinio ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai leidžia daryti tik tokią išvadą, kad UAB „I.“ sumokėtos didesnės kainos už UAB „S.“ suteiktas paslaugas priklausė nuo įvairių aplinkybių, t. y. pervežimo rinkos kainų, nuvažiuoto atstumo, sezoniškumo, šalies, į kurią buvo vežamos prekės, prastovų ir kt., o ne nuo nuteistosios ir išteisintųjų nusikalstamų veiksmų.

10418.

105Dėl UAB „I.“ patirtos žalos uždarajai akcinei bendrovei „A.“ atliekant paslaugas. Prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad UAB „I.“ iš UAB „A.“ negavo atsiskaitymo už realiai suteiktas etikečių klijavimo paslaugas, už kurias UAB „A.“ pervesdavo pinigus į UAB „L.“ sąskaitą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „A.“ jokių transporto (pervežimo) paslaugų UAB „I.“ neteikė. Šios įmonės buvo susitariusios dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų, t. y. UAB „I.“ teikė muitinės paslaugas UAB „A.“, kurias perpirkdavo iš UAB „L.“. 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 nurodyta, kad UAB „I.“ nepatyrė nuostolio dėl dokumentais įformintų etikečių klijavimo darbų UAB „A.“, kuriuos neva atliko UAB „L.“. Pažymėtina, kad dar iki ginčo laikotarpio pradžios (2013 m. lapkričio 13 d.) UAB „I.“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose UAB „A.“ taip pat atskirai neišskirdavo etikečių klijavimo, nes šie darbai būdavo įtraukiami į bendrą kainą. Kaip matyti iš UAB „I.“ laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio 8 d. – 2014 m. balandžio 10 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų UAB „A.“ ir jų suvestinės lentelės (3 t., b. l. 164–181), UAB „I.“ taikyta vieneto kaina už UAB „A.“ teiktas paslaugas iki 2013 m. lapkričio 13 d., kai UAB „L.“ išrašė pirmą PVM sąskaitą faktūrą UAB „A.“, buvo tokia pati kaip ir po šios datos, t. y. 345,28 Lt. Nuo 2013 m. gruodžio 17 d. šis įkainis padidėjo iki 414,34 Lt. Iš viso to darytina išvada, kad UAB „I.“ nepatyrė žalos, kadangi UAB „A.“ ir po to mokėdavo UAB „I.“ jau nuo anksčiau sutartą kainą, kuri vėliau ne tai kad mažėjo, o tik padidėjo.

10619.

107Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad R. S., R. S. ir M. R. UAB „L.“ naudai neįgijo UAB „I.“ piniginių lėšų, kadangi UAB „S.“ ir UAB „A.“ sumokėjusios UAB „L.“ už krovos darbus ir etikečių klijavimą, nepadidino transporto paslaugų kainų (UAB „S.“ atžvilgiu), bei nesumokėjo mažiau už suteiktas muitinės paslaugas (UAB „A.“ atžvilgiu). Priešingos išvados neleidžia daryti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. birželio 15 d. Eksperto ataskaitos (15 t., b. l. 28–46) nepripažino įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ši eksperto ataskaita nepripažintina įrodymu, kadangi buvo parengta remiantis ne UAB „S.“, UAB „E.“ ar UAB „I.“ pirminiais buhalteriniais dokumentais, o išvestiniais šioje byloje esančiais dokumentais – FNTT specialisto išvada, kaltinamuoju aktu, pavyzdinėmis pervežimo sutartimis, UAB „I.“ ir UAB „L.“ finansinėmis ataskaitomis, iš kurių neįmanoma spręsti apie realią susiklosčiusią ginčo situaciją. Pažymėtina ir tai, kad siekiant patikrinti 2017 m. birželio 15 d. Eksperto ataskaitą buvo atliktas papildomas tyrimas (papildoma 2017 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvada Nr. 5-2/123/2017 „Dėl UAB „I.“ ūkinės finansinės veiklos“; 15 t., b. l. 82–85), kurio metu nustatyta, jog ši eksperto ataskaita nėra UAB „I.“ apskaitos dokumentas ir ūkinės finansinės veiklos dokumentas, todėl nekeičia 2015 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. 5-2/91 „Dėl UAB „I.“ ūkinės finansinės veiklos“.

10820.

109Dėl UAB „E.“ patirtos žalos. Prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad UAB „I.“ patyrė žalą dėl to, kad UAB „E.“ padidino kainas už suteiktas transporto paslaugas suma, kurią sumokėdavo UAB „L.“ už neva suteiktas etikečių klijavimo paslaugas. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme prokuroras patikslino kaltinimą nurodydamas, jog R. S., M. R., R. S. apgaulės būdu UAB „L.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – ne UAB „I“, o UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas – 19 900 Eur. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad net pakeitus kaltinimą nėra pagrindo konstatuoti, jog šiame epizode R. S., M. R., R. S. ir UAB „L.“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

11021.

111Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „E.“ teikė UAB „I.“ transporto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakartotinai apklaustas liudytojas buvęs UAB „E.“ vadybininkas G. P. (20 t., b. l. 34–35) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Liudytojas paaiškino, kad dirbant su UAB „I.“ kažkuriuo momentu R. S. iškėlė sąlygą mokėti už lipdukų klijavimą. Jis apie tai pranešė įmonės direktoriui V. A.. Liudytojas nurodė, kad prašymas papildomai apmokėti už lipdukus buvo neįprastas, kadangi kiti siuntėjai neprašo mokėti už krovinio sutvarkymą ir pan., tačiau jie nesiaiškino, kodėl staiga reikia papildomai už juos mokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas G. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kad įmonei apsimokėjo mokėti už lipdukų klijavimą ir ji UAB „I.“ pervežimo kainos nepakėlė (2 t., b. l. 86–88, 90–91; 14 t., b. l. 39). Šio liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo UAB „E.“ direktoriaus V. A. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojas V. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog dėl etikečių klijavimo darbų padidino įkainius UAB „I.“ už suteiktas transporto paslaugas (14 t., b. l. 96–97). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nebuvo nurodęs, paaiškino tik tai, kad jo įmonei apsimokėjo mokėti papildomas išlaidas (2 t., b. l. 93–94). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. A. buvo dar kartą apklaustas ir jau aiškino visiškai priešingas aplinkybes, nei teigė pirmosios instancijos teisme, t. y. nurodė, jog UAB „L.“ už etikečių klijavimą mokėjo iš savų, t. y. UAB „E.“ lėšų ir vien dėl to įkainių UAB „I.“ nepakėlė. Šios aplinkybės pagrindžia, kad liudytojo V. A. parodymai pirmosios instancijos teisme skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir, kaip jau dabar matyti, apeliacinės instancijos teisme. Vis tik, teisėjų kolegija, nors ir pripažindama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas nuosprendį sprendė, jog teisiamajame posėdyje duoti liudytojo V. A. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neturi pagrindo pritarti advokato E. Jautakio prašymui laikyti šį liudytoją visiškai nepatikimu ir bet kokiais jo parodymais visiškai nesivadovauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje aiškinant BPK nuostatas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo aiškiai nurodoma, kad įrodymų negalima vertinti izoliuotai, ir reikia kiekvieną jų lyginti su kitais bylos duomenimis ir vertinti įrodymų visumą, o taip pat remtis ir logikos dėsniais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo V. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir jį apklausiant apeliacinės instancijos teisme, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl kolegija neturi pagrindo juo netikėti toje apimtyje, kad V. A., išteisintojo R. S. nurodymu, duotu per vadybininką G. P., mokėjo uždarajai akcinei bendrovei „L.“ už tariamai atliekamus darbus iš UAB „E.“ nuosavų lėšų. Šiuos pinigus jis mokėjo bendrovei „L.“, nes norėjo, kad jo vadovaujama UAB „E.“ išsilaikytų itin konkurencingame pervežimo versle, pagrįstai tikėdamasis gauti didesnį pervežimo užsakymų kiekį iš UAB „I.“, kadangi R. S. turėjo įgalinimus UAB „I.“ vardu sudaryti susitarimus dėl pervežimo su vežėjais.

11222.

113Tačiau, net ir įvertinus bei pripažinus teisingais nuosprendžio 21 punkte esančius liudytojo V. A. parodymus, nagrinėjamu atveju tokiai veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka vien tos aplinkybės, kad UAB „E.“ sumokėjo UAB „L.“ už nesuteiktas paslaugas. Veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą svarbiausia nustatyti esminį sukčiavimo požymį – apgaulę ir jos subjektyvų suvokimą. Tai yra būtina įvertinti ar nuteistosios ir išteisintųjų naudota apgaulė buvo esminė UAB „E.“ apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Iš byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų matyti, kad UAB „E.“, kurią atstovavo G. P., ir UAB „I.“, kurią atstovavo R. S., siejo sutartiniai transporto paslaugų santykiai. Iš daugumos liudytojų parodymų (o būtent, V. M., I. T., R. D., G. P., R. G. ir kt.) nustatyta, jog gabenant prekes į kitas šalis (pagrinde į ( - ) ir ( - )), jos turėdavo būti pažymėtos specialiomis etiketėmis (lipdukais), tačiau patys vežėjai jų neklijuodavo, nes tai padarydavo siuntėjai. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad analizuojant liudytojų parodymus negalima daryti išvados, jog UAB „E.“ (jos atstovai direktorius V. A. ir vadybininkas G. P.) nesuvokė, jog staiga atsiradęs mokėjimas už etikečių klijavimą yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek G. P., tiek V. A. buvo žinoma, kad vežėjai ant prekių etikečių neklijuoja, o tai daro siuntėjai ruošdami siuntas pervežimui. Abu šie liudytojai patvirtino, kad praktika, jog vežėjas turi mokėti už lipdukų klijavimą ant siunčiamų prekių yra neįprasta, tačiau jie nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių ir tiesiog sutiko mokėti už tokią neva teikiamą paslaugą. Jie nurodė, kad UAB „E.“ apsimokėjo mokėti už etikečių klijavimą, kad tęstųsi santykiai su UAB „I.“ ir jie gautų papildomų užsakymų. Tai rodo, jog UAB „E.“ atstovai, žinodami kokia yra praktika transporto paslaugų sektoriuje pervežant prekes į užsienio šalis, buvo ir yra pajėgūs situaciją vertinti pagal protingo asmens standartą, tačiau patys toleravo, kad UAB „L.“ būtų mokami papildomi pinigai už neatliktus darbus. Taigi konstatuotina, kad UAB „E.“ atstovų faktiškai nedomino reikalavimas susimokėti už etikečių klijavimą, kadangi juos iš esmės domino tik galimybė turėti UAB „I.“ kaip didelį, stabilų ir mokų užsakovą ir gauti pastovias pajamas iš savo teikiamų pervežimo paslaugų jam.

11423.

115Todėl, kolegijos vertinimu, UAB „E.“ atstovai nebuvo suklaidinti dėl būtinumo mokėti už etikečių klijavimą, o R. S. pasiūlymas mokėti papildomas sumas pagal UAB „L.“ pateikiamas sąskaitas neturėjo lemiamos įtakos jų apsisprendimui apmokėti už tokias neva papildomai reikalingas paslaugas. Kaip jau minėta, lemiamas veiksnys mokėti už etikečių klijavimą buvo lūkestis turėti stabilų užsakovą. Tuo tarpu dėl R. S. pareikalavimo jie turėjo apsisprendimo laisvę mokėti ar nemokėti UAB „L.“, kaip ir kreiptis į aukščiausiąją UAB „I.“ vadovybę, tikslu išsiaiškinti kas ir kodėl taip vyksta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju R. S., R. S., M. R. ir UAB „L.“ veikoje, susijusioje su piniginių lėšų gavimu iš UAB „E.“ už neatliktus etikečių klijavimo darbus, nenustatytas būtinas sukčiavimo požymis – esminė apgaulė.

11624.

117Įvertinusi šioje nuosprendžio dalyje išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nenustačius nusikalstamos veikos sudėties pirmiau aptartose veikose, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. S., R. S., M. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir UAB „L.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paliekama galioti. Taip pat tuo pačiu pagrindu (nenustačius nusikalstamos veikos sudėties) nepripažintini kaltais šie asmenys ir pagal pateiktą patikslintą prokuroro kaltinimą apeliacinės instancijos teisme. Todėl prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Dėl inkriminuotų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

11925.

120Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos veikoje nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nuosprendyje jos kaltę grindė iš esmės tik liudytojų parodymais, kurie nepaneigia aplinkybės, jog paslaugos buvo realiai suteiktos. Be to, 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/112 „Dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos“ teiginys dėl faktinio paslaugų nesuteikimo (darbų neatlikimo) nepagrįstai grindžiamas liudytojų parodymais, tokiu būdu pažeidžiant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų, patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73, (toliau – Ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatai) 34 punkto reikalavimus, jog specialisto išvados visi įrašai turi būti argumentuoti, teiginiai pagristi dokumentų duomenimis. Apeliantė pažymi, jog paslaugų suteikimą įrodo tai, kad UAB „S.“, UAB „E.“ ir „A.“ priėmė darbus (priimant išrašytas sąskaitas faktūras) ir už šiuos darbus apmokėjo. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog sąskaitos faktūros nepripažintos suklastotomis.

12126.

122Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12327.

124Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant R. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad apylinkės teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstyti teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo atmestini kaip deklaratyvūs.

12528.

126Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

12729.

128Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

12930.

130Aktualu šiai bylai yra tai, kad šio nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-308-697/2016 ir kt.).

13131.

132Dar kartą įvertinusi 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/112 „Dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos“, teisėjų kolegija nenustatė, kad ji būtų surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Priešingai nei teigia apeliantė, ši specialisto išvada grindžiama ne tik liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet taip pat ir kita bylos medžiaga bei UAB „L.“ dokumentais (o būtent: kasos, banko dokumentais, avanso apyskaita, pirkimo ir pardavimo sąskaitomis, apskaitos registrais ir kt.). Be to, specialisto išvada surašyta nepažeidžiant Ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų 34 punkto reikalavimų, kadangi jame nurodyta, jog visi įrašai ir teiginiai turi būti pagrįsti duomenimis (tame tarpe ir liudytojų parodymai), o ne tik dokumentais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

13332.

134Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo nuteistoji, savo sprendimą pagrindė įrodymų visuma, vertino ne vien tik liudytojų, bet taip pat nuteistosios ir išteisintųjų parodymus, specialistės paaiškinimus ir rašytinius bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi grįsdamas R. S. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei kuriuos vertina kritiškai ir jais nesiremia. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad R. S. versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistosios ir išteisintųjų parodymais (apeliaciniame skunde pateikta jų analize), iš esmės prieštaraujančiais kitų asmenų išdėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, konstatuojant, kad nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai, kurių visuma R. S. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniu skundu pateiktą įvykių versiją paneigia iš esmės.

13533.

136Iš 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/112, pačios nuteistosios R. S. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „L.“ pati neatliko jokių darbų. Pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1312/2-1 (3 t., b. l. 129) krovos ir etikečių klijavimo darbus turėjo atlikti UAB „R.“ iš kurios UAB „L.“ išsinuomojo sandėlio patalpas. Vis dėlto, liudytojais apklausti UAB „I.“ darbuotojai V. M., N. M., T. J. (T. J.), R. D., D. P., R. G., R. P. S. paaiškino, kad patys UAB „I.“ darbuotojai klijuodavo etiketes, kita įmonė tam samdoma nebuvo, taip pat jie patys tvarkydavo išvirtusias ar kitaip sugadintas prekes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė UAB „R.“ darbuotojo liudytojo V. Ž. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, t. y. V. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, kad UAB „L.“ pavedimu klijavo etiketes bei yra perkrovęs paletes, o tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. nurodė, kad UAB „L.“ lipdukų klijavimo paslaugų ir krovos darbų neatliko. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad kiti apklausti liudytojai – UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ vadovai ir atsakingi asmenys, automobilių, atlikusių pervežimus, vairuotojai, asmeniškai nematė ir nekontroliavo etikečių klijavimo ir krovos darbų, todėl nežinojo ar realiai paslaugos buvo suteiktos. Vien apeliantės teiginys, kad UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ priėmė išrašytas sąskaitas faktūras ir jas apmokėjo, nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog realiai UAB „L.“ jokių paslaugų nesuteikė. Aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. 5-2/112, kurioje nurodyta, kad UAB „R.“ etikečių klijavimo ir krovos darbų UAB „L.“ neatliko, to nedarė ir pati UAB „L.“. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, jog UAB „L.“, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ išrašytose sąskaitose faktūrose ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo neįvykusias krovos ir etikečių klijavimo darbų ūkines operacijas. Dėl to už 2013–2014 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (7 t., b. l. 178–200; 8 t., b. l. 1–10). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta minėtą išvadą davusi specialistė A. B. duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus UAB „L.“ buhalterinius dokumentus nustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų (14 t., b. l. 77–79). Abejoti specialistės kompetencija, o taip pat jos pateiktos išvados nešališkumu bei objektyvumu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tokių teisiškai argumentuotų motyvų nenurodė ir apeliantai savo skunduose.

13734.

138Iš bylos duomenų ir pačios nuteistosios R. S. parodymų taip pat nustatyta, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. liepos 31 d. buvo UAB „L.“ vadovė, būtent ji parengė sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos (realiai neatlikti krovos ir etikečių klijavimo darbai), todėl ji buvo atsakinga už apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988, galiojusio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., redakcija) 21 straipsnio 1 dalis) ir už jos surašytų apskaitos dokumentų tikrumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl tokių nuteistosios R. S. neteisėtų veiksmų už 2013–2014 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentais neįvykusių ūkinių operacijų įforminimas tęsėsi beveik metus laiko ir nebuvo vienkartinis (73 vnt. PVM sąskaitų faktūrų). Išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. S., būdama UAB „L.“ direktore, jai inkriminuotais veiksmais sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

13935.

140Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sąskaitos faktūros nepripažintos suklastotomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, Nr. 2K-246/2011, Nr. 2K-428/2014, Nr. 2K-245-303/2017). Nagrinėjamu atveju apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo tyčia klastojami tik buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. sąskaitose faktūrose ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos neįvykusios krovos ir etikečių klijavimo darbų ūkinės operacijos, o tai laikytina tik apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, nes sąskaitose faktūrose sąmoningai užfiksuojama tikrovės neatitinkanti informacija. Šiuo atveju pirminių apskaitos dokumentų duomenys neatitinka tikrovės ir jie yra įtraukti į apskaitos registrus, todėl analizuojant tik UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus neįmanoma nustatyti realios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad suklastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų duomenis įtraukdamas į apskaitos registrus asmuo suvokia, jog nuo šio momento išnyksta galimybė iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatus. Taigi, R. S. veika – UAB „S.“, UAB „E.“, UAB „A.“ išrašytose sąskaitose faktūrose ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos neįvykusios krovos ir etikečių klijavimo darbų ūkinės operacijos – atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14136.

142Pasisakant dėl UAB „L.“, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šią įmonę nepagrįstai išteisino pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

14337.

144Nuteistoji R. S., būdama UAB „L.“ direktore (1 t., b. l. 48–51; 11 t., b. l. 189), t. y., eidama vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą. Tai, kad R. S. buvo reali įmonės vadovė ir pati priimdavo sprendimus, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose patvirtino tiek ji pati, tiek išteisintasis R. S.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pan. Bendrovės vadovui įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Taigi, nustatyti R. S. kaip fizinio asmens specifiniai požymiai, kurie yra viena iš privalomų sąlygų norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju R. S. buhalterinės apskaitos dokumentais įforminusi neįvykusias krovos bei etikečių klijavimo paslaugų ūkines operacijas pagal UAB „L.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „S.“, UAB „E.“ ir UAB „A.“, sudarė sąlygas juridiniam asmeniui – UAB „L.“ už realiai neatliktus darbus gauti pinigines lėšas. Taigi, R. S. tokiais veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, ir šią nusikalstamą veiką padarė būtent juridinio asmens – UAB „L.“ naudai ir interesais. Ji, apgaulingai tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą, sudarė sąlygas bendrovei įgyti kitų įmonių pinigines lėšas už realiai neatliktus darbus, t. y., priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, siekė materialinės naudos juridiniam asmeniui. Taigi, dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos juridinis asmuo turėjo realios naudos.

14538.

146Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išvardintus šio nuosprendžio 33–34 punktuose, daroma išvada, kad R. S. nusikalstamų veiksmų ryšys su juridiniu asmeniu – UAB „L.“ – yra pakankamas kilti ir juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Dėl to šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas bei pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, ir priimamas naujas sprendimas – UAB „L.“ pripažįstama kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio 1.1.–1.2. punktai).

147Dėl inkriminuotų kaltinimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje

14839.

149Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nesutinka su UAB „L.“ ir R. S. išteisinimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad už neteisėtai iš UAB „I.“ įgytas pinigines lėšas UAB „L.“ už 6 516,45 Eur įsigijo automobilį Toyota Avensis.

15040.

151BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Objektyvieji BK 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-304-895/2018).

15241.

153Nagrinėjamoje byloje R. S. ir UAB „L.“ nuteisti tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „L.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ši nusikalstama veika yra padaroma finansų sistemai ir pagal Baudžiamojo kodekso struktūrą nepriskiriama nusikaltimų nuosavybei kategorijai. Todėl asmenų pripažinimas kaltais dėl jos padarymo automatiškai nereiškia, kad yra pagrindas pripažinti, jog padarę šią nusikalstamą veiką asmenys tuo pačiu padarė ir kitą nusikalstamą veiką, kurios pasekoje gautos lėšos būtų laikomos įgytomis nusikalstamu būdu, kas leistų tuos asmenis pripažinti kaltais ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad piniginės lėšos iš UAB „S.“, UAB „E.“ ir UAB „A.“, kurių dalis ir buvo panaudota automobilio Toyota Avensis įsigijimui, gautos ne nusikalstamu būdu. Tai ar jos gautos teisėtai ir pagrįstai vertinant civilinės teisės prasme, nėra sprendžiama baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribose. Tačiau nustačius net ir tai, bet kokiu atveju pažymėtina, jog atsakomybės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kilimui ir taikymui privaloma nustatyti lėšų gavimą būtent nusikalstamu būdu. Taigi, R. S. ir UAB „L.“ veikoje nėra objektyviojo BK 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymio – turto (piniginių lėšų, kurios panaudotos automobilio Toyota Avensis įsigijimui) įgijimo nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. S. ir UAB „L.“ pagrįstai išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

154Dėl bausmių skyrimo ir jų dydžių apskaičiavimo

15542.

156Teisėjų kolegija, skirdama bausmę UAB „L.“, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 43 straipsnį, kuriame nustatytos bausmių rūšys juridiniams asmenims.

15743.

158Skiriant UAB „L.“ bausmę, atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). UAB „L.“ neteista, administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15944.

160Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalies redakcija (galiojusi iki jos pakeitimo 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653) numatė, jog juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendžio 42–43 punktuose nurodytas aplinkybes sprendžia, jog proporcinga ir teisinga bausmė juridiniam asmeniui yra 100 MGL dydžio bauda.

16145.

162Skiriant baudą turi būti taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikaltimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju R. S. ir UAB „L.“ nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. S. skirdamas bausmę – baudą, jos dydį nustatė vadovaudamasis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, t. y. kai 1 MGL atitinka 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija). Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuteistajai paskirtos baudos dydį, turėjo taikyti minimaliojo gyvenimo lygio (MGL) dydį, kuris iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 130 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031), kas atitinka 37,65 Eur (3,45280 Lt = 1 Eur). Teismo vertinimu, apskaičiuojant R. S. ir UAB „L.“ paskirtas bausmes – baudas, taikyti didesnį nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį 50 Eur MGL dydį negalima, nes toks skaičiavimas pasunkintų nuteistųjų teisinę padėtį.

16346.

164Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dalyje dėl R. S. paskirtos bausmės, konstatuojant, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo paskirtas 100 MGL (5 000 Eur) baudos dydis buvo mažesnis ir sudarė 3 765 Eur (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

165Dėl civilinio ieškinio

16647.

167Civilinio ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. S., R. S., M. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir UAB „L.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paliekama galioti. Taip pat tuo pačiu pagrindu (t. y. nenustačius nusikalstamos veikos sudėties) nepripažinti kaltais šie asmenys ir pagal prokuroro pateiktą patikslintą kaltinimą apeliacinės instancijos teisme (nuosprendžio 12–24 punktai). Todėl nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo UAB „I.“ atstovo prašymą dėl civilinio ieškinio 40 391 Eur sumoje patenkinimo. Toks civilinio ieškovo atstovo prašymas priteisti žalos atlyginimą yra siejamas su prašymu pripažinti R. S., R. S., M. R. ir UAB „L.“ kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip jau minėta, dalyje dėl sukčiavimo paliekant galioti R. S., R. S., M. R. ir UAB „L.“ atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš jų tenkinant ieškinį.

16848.

169Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pagrindą civilinio ieškinio tenkinimui sudaro tas faktas, jei asmuo pripažįstamas kaltu ir pagal kitą (šiuo atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą) nusikalstamą veiką. Šioje teisės normoje įtvirtinta nusikalstama veika yra Baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje, pavadinimu „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Tai reiškia, kad ir nusikaltimo objektas yra finansų sistema, o ne ūkio subjektų nuosavybė. Todėl tiek R. S., tiek UAB „L.“ pripažinus kaltais ir nuteisus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jų veiksmų neteisėtumas buvo konstatuotas tuo aspektu, kad jie pažeidė finansų sistemą, o ne konkretaus ūkio subjekto turtinius interesus. Padariniai, su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, yra ne finansinė ar turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu siekiant patenkinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje turėtų būti nusikalstamais pripažinti tokie kaltininkų nusikalstami veiksmai, kuriais žala buvo padaryta būtent ūkio subjekto (civilinio ieškovo) turtiniams interesams. Tačiau toje dalyje yra priimtas išteisinamasis nuosprendis.

17049.

171Todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „I.“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, kas neužkerta jam kelio pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

172Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

173Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Lazausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistosios R. S. ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „I.“ atstovo advokato Justo Vilio apeliacinius skundus atmesti.

174Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 100 MGL nustatant 5 000 Eur dydžio baudą, ir nurodyti, kad R. S. paskirta bausmė – 100 MGL atitinka 3 765 Eur dydžio baudą.

175Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „L.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

176Uždarąją akcinę bendrovę „L.“ (įmonės kodas ( - )) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

177Išaiškinti juridinio asmens – UAB „L.“ valdymo organui, kad paskirta bauda privalo būti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pervesta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įspėjant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

178Išaiškinti uždarosios akcinės bendrovės „L.“ įgaliotam asmeniui, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

179Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

180Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. S. neskirta.... 5. R. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182... 6. M. R. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182... 7. R. S. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182... 8. Uždaroji akcinė bendrovė „L.“ išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų... 9. Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ civilinis ieškinys paliktas... 10. Daiktai – uždarosios akcinės bendrovės „L.“ buhalterinės apskaitos... 11. Panaikintas 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas... 12. Panaikintas 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas... 13. Panaikintas 2018 m. vasario 26 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas... 14. Teisėjų kolegija... 15. 1.... 16. R. S. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „L.“ buvo kaltinama... 17. 1.1.... 18. R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. liepos 31 d. būdama... 19. 1.2.... 20. Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų... 21. 2.... 22. R. S., M. R., R. S. taip pat buvo kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų 25... 23. 2.1.... 24. R. S., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - ))... 25. 2.2.... 26. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami... 27. 2.3.... 28. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami... 29. 2.4.... 30. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. ir UAB „L.“ buvo kaltinami apgaulės būdu... 31. 3.... 32. Taip pat R. S. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos 216 straipsnio 1... 33. 4.... 34. Kauno apylinkės teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, kad R. S. kaltė... 35. 5.... 36. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo... 37. 5.1.... 38. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 39. 5.2.... 40. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad R. S. ir M. R. UAB „I.“ vardu sudarė... 41. 5.3.... 42. Taip pat R. S. ir M. R. UAB „I.“ vardu susitarė dėl fitosanitarinių... 43. 5.4.... 44. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m.... 45. 5.5.... 46. Skunde nurodoma, jog UAB „L.“ ir R. S. padarė nusikalstamą veiką,... 47. 5.6.... 48. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada išteisinti UAB... 49. 6.... 50. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 51. 6.1.... 52. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 53. 6.2.... 54. Apeliantė nurodo, kad UAB „L.“ sudarė paslaugų tiekimo sutartis dėl... 55. 6.3.... 56. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „L.“... 57. 6.4.... 58. Apeliantės teigimu, paslaugų suteikimo faktą patvirtina sutartys, pirminiai... 59. 7.... 60. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB „I.“ atstovas advokatas Justas... 61. 7.1.... 62. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamųjų... 63. 7.2.... 64. Skunde teigiama, jog pateikus UAB „A.“, UAB „S.“, UAB „E.“... 65. 7.3.... 66. Skunde nurodoma, jog UAB „L.“ laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 7 d. iki... 67. 7.4.... 68. Apeliantė pažymi, kad UAB „I.“ atstovas advokatas Justas Vilys 2018 m.... 69. 7.5.... 70. Skunde nurodoma, jog kaltinamųjų gynėjas advokatas Edgaras Jautakis pateikė... 71. 7.6.... 72. Skunde taip pat nurodoma, jog UAB „L.“ laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio... 73. 8.... 74. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. S.,... 75. Prokuroro V. Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistosios... 76. 9.... 77. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 78. Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme... 79. 10.... 80. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo... 81. 10.1.... 82. R. S., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas ( - ), reg. adresas ( - ))... 83. 10.2.... 84. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami... 85. 10.3.... 86. tęsdami nusikalstamą veiką, būdami iš anksto susitarę ir veikdami... 87. 10.4.... 88. Tokiu būdu R. S., M. R., R. S. ir UAB „L.“ apgaulės būdu UAB „L.“... 89. 11.... 90. Prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą iš esmės yra susijęs su įmonėmis,... 91. Dėl inkriminuotų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 92. 12.... 93. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 94. 13.... 95. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 96. 14.... 97. Be to, sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas... 98. 15.... 99. Prokuroras ir civilinis ieškovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su... 100. 16.... 101. Dėl UAB „I.“ patirtos žalos uždarajai akcinei bendrovei „S.“... 102. 17.... 103. Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama civilinio ieškovo atstovo... 104. 18.... 105. Dėl UAB „I.“ patirtos žalos uždarajai akcinei bendrovei „A.“... 106. 19.... 107. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad R. S.,... 108. 20.... 109. Dėl UAB „E.“ patirtos žalos. Prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo... 110. 21.... 111. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „E.“ teikė UAB „I.“ transporto... 112. 22.... 113. Tačiau, net ir įvertinus bei pripažinus teisingais nuosprendžio 21 punkte... 114. 23.... 115. Todėl, kolegijos vertinimu, UAB „E.“ atstovai nebuvo suklaidinti dėl... 116. 24.... 117. Įvertinusi šioje nuosprendžio dalyje išdėstytas aplinkybes teisėjų... 118. Dėl inkriminuotų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 119. 25.... 120. Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos veikoje nenustatyti... 121. 26.... 122. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas... 123. 27.... 124. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK... 125. 28.... 126. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 127. 29.... 128. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas... 129. 30.... 130. Aktualu šiai bylai yra tai, kad šio nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su... 131. 31.... 132. Dar kartą įvertinusi 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/112... 133. 32.... 134. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas,... 135. 33.... 136. Iš 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/112, pačios nuteistosios... 137. 34.... 138. Iš bylos duomenų ir pačios nuteistosios R. S. parodymų taip pat nustatyta,... 139. 35.... 140. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistosios apeliacinio skundo... 141. 36.... 142. Pasisakant dėl UAB „L.“, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 143. 37.... 144. Nuteistoji R. S., būdama UAB „L.“ direktore (1 t., b. l. 48–51; 11 t.,... 145. 38.... 146. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išvardintus šio nuosprendžio 33–34... 147. Dėl inkriminuotų kaltinimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje... 148. 39.... 149. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nesutinka su UAB „L.“ ir R. S.... 150. 40.... 151. BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 152. 41.... 153. Nagrinėjamoje byloje R. S. ir UAB „L.“ nuteisti tik pagal BK 222... 154. Dėl bausmių skyrimo ir jų dydžių apskaičiavimo... 155. 42.... 156. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę UAB „L.“, atsižvelgia į BK 54... 157. 43.... 158. Skiriant UAB „L.“ bausmę, atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną... 159. 44.... 160. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 47... 161. 45.... 162. Skiriant baudą turi būti taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikaltimo... 163. 46.... 164. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir... 165. Dėl civilinio ieškinio... 166. 47.... 167. Civilinio ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas konstatuojant, jog... 168. 48.... 169. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pagrindą... 170. 49.... 171. Todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „I.“... 172. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 173. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 174. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d.... 175. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d.... 176. Uždarąją akcinę bendrovę „L.“ (įmonės kodas ( - )) pripažinti kalta... 177. Išaiškinti juridinio asmens – UAB „L.“ valdymo organui, kad paskirta... 178. Išaiškinti uždarosios akcinės bendrovės „L.“ įgaliotam asmeniui, kad... 179. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 180. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....