Byla 1A-10-348/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui M. V., G. T., nuteistajam L. Č. ir jo gynėjai advokatei A. F., nuteistajam K. K. ir jo gynėjui advokatui G. P., nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui V. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P., nuteistųjų L. Č., A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos (1 metų laisvės atėmimo) ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 32 MGL, t. y. 1205,12 Eur bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo bei 32 MGL, t. y. 1205,12 Eur bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė – bauda, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamąjį įsakymą.

6Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

7Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

8L. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

10Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d.

11Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. Č.: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. L. Č. 2018 m. spalio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (kurios terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 18 d.) – palikta nepakeista. 2019m. gegužės 31d. Kauno apygardos teismo nutartimi L. Č. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo panaikinta.

12A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 200 MGL, t. y. 7532 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio bauda.

13Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

14Tuo pačiu nuosprendžiu M. U. dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

15Teisėjų kolegija

Nustatė

161.

17K. K. ir L. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, tai yra K. K. 2016 m. gruodžio 19 d. nurodžius L. Č. nuvykti į Panevėžį bei, susisiekus su A. S., kuris veikė kaip pervežėjas, iš jo paimti nusikalstamu būdu Norvegijos Karalystėje gautas automobilių detales, bei L. Č. 2016 m. gruodžio 19 d., apie 15 val. 16 min., Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia K. g. namo Nr. 19, iš A. S. paėmus 6 automobilių BMW vairus su saugos pagalvėmis, ne mažesnės kaip bendros 111600,0 kronų vertės (11639,23 eurai), dvi automobilių BMW oro pagalves, ne mažesnės kaip bendros 13676,9 kronų vertės (1426,43 eurai), 6 automobilių BMW pagrindinius įrenginius (valdymo blokus), ne mažesnės kaip bendros 65634,0 kronų vertės (6845,25 eurai), 6 valdymo blokų monitorius, ne mažesnės kaip bendros 138600,0 kronų vertės (14455,18 eurų), 6 valdymo blokų pultelius, ne mažesnės kaip bendros 25350,0 kronų vertės (2643,86 eurų), ir keturis BMW automobilių prietaisų skydelius, ne mažesnės kaip bendros 79800,0 kronų vertės (8322,68 eurų), bei šiuos daiktus iki 2016 metų gruodžio 19 d., 15 val. 40 min. gabenant automobilyje VW Golf, valst. Nr. ( - ) tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, žinodami, kad tas įgytas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas Norvegijos Karalystėje įvairiose vietose iš įvairių lengvųjų automobilių.

182.

19A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d., 08 val. 10 min., Norvegijoje, prie prekybos centro C. X., esančio ( - ), iš Š. G. ir D. D. įgijo 6 automobilių BMW vairus su saugos pagalvėmis, ne mažesnės kaip bendros 111600,0 kronų vertės (11639,23 eurai), dvi automobilių BMW oro pagalves, ne mažesnės kaip bendros 13676,9 kronų vertės (1426,43 eurai), 6 automobilių BMW pagrindinius įrenginius (valdymo blokus), ne mažesnės kaip bendros 65634,0 kronų vertės (6845,25 eurai), 6 valdymo blokų monitorius, ne mažesnės kaip bendros 138600,0 kronų vertės (14455,18 eurų), 6 valdymo blokų pultelius, ne mažesnės kaip bendros 2350,0 kronų vertės (2643,86 eurų), ir keturis BMW automobilių prietaisų skydelius, ne mažesnės kaip bendros 79800,0 kronų vertės (8322,68 eurų), ir iki 2016 m. gruodžio 19 d., žinodamas, kad tas įgytas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas Norvegijos Karalystėje įvairiose vietose iš įvairių lengvųjų automobilių, šiuos didelės vertės daiktus vilkiku „Scania R 124 LA“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz SPR24“, valst. Nr. ( - ), priklausančiais UAB „N.“, iš Norvegijos Karalystės pargabeno į Lietuvą bei 2016 m. gruodžio 19 d., apie 15 val. 16 min., Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia K. g. namo Nr. 19, realizavo L. Č., veikusiam K. K. nurodymu.

203.

21Apeliaciniame skunde nuteistojo K. K. gynėjas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį K. K. atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teismui nustačius, kad vis dėl to K. K. kaltė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį įrodyta, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Paskyrus griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, K. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistojo gynėjo manymu, tikslinga byloje atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti byloje bausmę Norvegijos Karalystėje atliekančius D. D. ir Š. G. dėl aplinkybių, kas, kokiu būdu, kam ir kada davė nurodymą ar paprašė 2018 m. gruodžio 19 d. iš Panevėžio miesto paimti iš vairuotojo A. S. automobilių detales.

223.1.

23Skunde nurodoma, jog su Kauno apylinkės teismo išvada dėl K. K. kaltės įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą sutikti negalima, nes teismas tokia išvadą pagrindė abejonėmis ir prielaidomis, nesant nenuginčijamų įrodymų dėl jo kaltės, taip pat tokia išvada prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, asmenų parodymams, be to nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, neatliktas išsamus teisminis bylos nagrinėjimas, byla išnagrinėta šališkai ir toks teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

243.2.

25Skundo autoriaus teigimu, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. K. atžvilgiu visiškai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. reikalavimus, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, jei išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek K. K., tiek L. Č. apklausti teisme paliudijo, kad jie su D. D. ir Š. G. yra geri draugai, visi kartu užaugę, lankė vieną mokyklą, kartu sportavo. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo pripažintos, todėl yra visiškas suprantamas K. K. rūpinimasis savo sulaikytais užsienyje draugais Š. G. ir D. D.. Tai nėra joks perdėtas rūpinimasis, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, o natūralus žmogiškas elgesys.

263.3.

27Skunde atkreipiamas dėmesys, jog K. K. paliudijo, kad su D. D. tėvu bendravo, nes jaudinosi dėl suimto draugo, žinojo, kad minėti draugai turėjo skristi į Lietuvą, bet dingo. Su Norvegijoje sulaikytais draugais Š. G. ir D. D. bendraudavo internetu, todėl sunerimo, kai jie neatrašė. Jam L. Č. buvo sakęs, kad reikia vykti paimti parvežtus daiktus, taip pat jis girdėjo, kaip L. Č. kalbėjo su daiktų vežėju A. S.. Analogiškas aplinkybes nurodė ir L. Č.. Taip pat byloje apklausta liudytoja M. Š. paliudijo K. K. ir L. Č. nurodytas aplinkybes, kad jie su jos anūku T. A. yra geri draugai, jie naudojosi jos anūko, tik jos vardu užregistruota automašina VW Golf, kai reikdavo ir ją nuveždavo į parduotuvę, visada jai padėdavo. Nuteistojo gynėjo teigimu, vertinant šių asmenų parodymus, juos palyginant K. K. telefoninių pokalbių kontekste su L. Č., D. D. tėvu A. D., kitais asmenimis, negalima nuneigti tos aplinkybės, kad pokalbių turinys atitiko esamą šių asmenų tarpusavio išskirtinai draugišką situaciją, jų santykius, tačiau už tai K. K. neturėtų nešti jokios baudžiamosios atsakomybės, nes toje nusikalstamoje jų veikoje nedalyvavo, jokių pagrobtų daiktų nevežė ir neragino tai daryti L. Č., jis tik paaiškino L. Č. kur važiuoti, jei tas gerai nepažinojo Panevėžio miesto. Nuteistojo gynėjo manymu K. K. atžvilgiu teoriškai galėtų būti taikomas tik BK 238 straipsnis dėl nepranešimo apie jam žinomą daromą ar padarytą nusikaltimą, tačiau tik tuo atveju, jei nusikaltimas būtų labai sunkus.

283.4.

29Skunde taip pat pažymima, jog teismas K. K. kaltę grindė ta aplinkybe, kad Š. G. atvykus į Norvegiją, K. K. taip pat ten buvo ir gyveno pas tėvą, kuris dirbo Norvegijoje Stavanger mieste. Tačiau nesuprantama, kodėl buvimą pas tėvą, o ne pas svetimą jam žmogų užsienyje, galima sutapatinti su kažkokia nusikalstama veika, juolab nesant aplamai jokių duomenų byloje apie K. K. buvimą Norvegijoje. Teismas, taip pat, nepagrįstai K. K. kaltę grindžia ir Norvegijos karalystės Oslo Generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašyme nurodyta užuomina, kad „galimas“ nusikaltimų organizatorius asmuo, vardu K., nes nustatytas jo telefoninis kontaktavimas su kaltinamaisiais. Tačiau toks kontaktavimas yra jo paaiškintas ir pilnai pateisinamas, nes kodėl jis negalėtų bendrauti tiek telefonu, tiek betarpiškai su savo vaikystės draugais, su kuriais ir šiuo metu yra geri draugai. Teismas tokias prielaidas vertino, kaip įrodymą apie K. K. nusikalstamą veiką, tačiau prielaidomis ir abejonėmis asmens kaltės negalima grįsti, nes tokiu atveju bus pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

303.5.

31Apelianto pastebėjimu, L. Č. paliudijo ir patvirtino tą aplinkybę, kad daiktus iš Panevėžio jo prašė paimti D. D. per „facebook“ svetainę. Nurodymų paimti daiktus K. K. jam nedavė, tą patvirtino ir pats K. K.. D. D. ir Š. G. byloje aplamai nebuvo apklausti dėl šių aplinkybių, teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą apklausti byloje minėtus asmenis, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalį, kuri reikalauja, kad teismas turi imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

323.6.

33Skunde tai pat pažymima, jog apylinkės teismas paskyręs K. K. realią laivės atėmimo bausmę, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Atkreipiamas dėmesys, jog K. K. nors ir teistas 4 kartus, visi jo nusikaltimai, už kuriuos jis teistas, nėra sunkūs, jis yra jauno amžiaus, paskutinį kartą teistas baudžiamuoju įsakymu pinigine bauda. Nors nusikalstamą veiką, už kurią dabar nuteistas, jis ir padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau jam bausmės vykdymo atidėjimas turėjo už kelių dienų t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. pasibaigti, todėl nuteistojo gynėjo manymu, K. K. atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Nors byloje buvo pateikta K. K. charakteristika iš ( - ), kurioje jis charakterizuojamas labai teigiamai, tačiau teismas kažkodėl šios charakteristikos nevertino ir nuosprendyje pažymėjo, kad nenustatyta jokių kaltinamąjį teigiamai charakterizuojamų aplinkybių. Tai rodo teismo visišką šališkumą K. K. atžvilgiu, tiek vertinant įrodymus dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, tiek dėl bausmės skyrimo.

344.

35Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Č. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, dalyje dėl L. Č. pripažinimo kaltu ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus apeliacinio skundo dėl išteisinimo, prašo pakeisti L. Č. atžvilgiu apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą kardomajame kalinime ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Nebendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su 2017 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

364.1.

37Skunde nurodė, jog su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Mano, kad bylos faktinės aplinkybės neįrodo jo kaltės ir šie faktiniai duomenys teismo buvo vertinami neobjektyviai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai pripažino L. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas neteisingai paskyrė bausmės rūšį ir bendrino bausmes.

384.2.

39Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad jo bendravimas su Norvegijos Karalystėje esančiu D. D., bei su nuteistaisiais šioje byloje, K. K. ir A. S., leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad 2016 m. gruodžio 19 d., Panevėžio mieste, iš A. S. paimdamas rankines, tikrai žinojo apie jų turinį ir, kad ten esantys daiktai yra vogti, t. y. įgyti nusikalstamu būdu, tačiau teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Byloje esantys duomenys nepaneigia L. Č. parodymų, kad su D. D. bendravo per „Facebook“ ir jis paprašė paimti siunčiamas į Lietuvą rankines, davė vairuotojo A. S. mobilaus ryšio telefono numerį. Sakė, kad tašėse jo daiktai ir kalėdinės dovanos. Jis su A. S. susitarė, kad tašių atvažiuos pasiimti į Panevėžio miestą. Apie tai pasipasakojo K. K., nes ir jis pažįsta D. D.. Nežinojo, iki nesulaikė policijos pareigūnai, kad atsiųstose rankinėse yra vogtos automobilių detalės.

404.3.

41Nuteistojo įsitikinimu, teismo nuosprendyje aprašytos bylos aplinkybės (Norvegijos Karalystės pareigūnų pateikta medžiaga, L. Č. telefoniniai pokalbiai su K. K. ir A. S.) niekaip nėra siejamos su jo kalte, t. y. žinojimu, kad tašėse yra nusikalstamu būdu įgytas turtas. Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina nei vienos aplinkybės, kuriomis remiantis L. Č. turėjo suprasti, jog tašėse yra pagrobtos automobilių detalės. Akivaizdu, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, neįrodė nusikaltimo subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios ir nepagrįstai L. Č. pripažino kaltu ir nuteisė. Be to, teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Nuteistojo manymu, teismas turėjo teisinį pagrindą skirti jam arešto bausmę, kad ir maksimaliam terminui ir įskaityti į bausmės laiką išbūtą kardomajame kalinime ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Taip pat teismas neteisingai bendrino nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2017 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nes bausmę pagal šį nuosprendį nuteistasis yra atlikęs.

425.

43Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašė, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: jo veiksmus iš BK 189 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir BK 40 straipsnio pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. S. laidavimą, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš A. S. 1000 Norvegiškų kronų ir 330 eurų, nusprendžiant konfiskuoti tik 300 eurų.

445.1.

45Nuteistojo manymu, skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. A. S. visiškai prisipažino kaltu, kad kitų asmenų (Š. G. ir D. D.) prašymu už sutartą atlygį iš Norvegijos Karalystės į Lietuvą pargabeno ir tų pačių asmenų nurodymu perdavė L. Č. tris krepšius su juose sukrautomis automobilių detalėmis, suprasdamas, kad šios detalės tikėtinai įgytos nusikalstamu būdu, t. y. pavogtos. Dėl tokio neatsakingo savo poelgio nuoširdžiai gailisi, todėl iš karto po sulaikymo nuoširdžiai ir sąžiningai papasakojo visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes ir nurodė asmenis, susijusius su šia veika. Įsipareigojo ir Norvegijos teisėsaugos pareigūnams suteikti visą jiems reikiamą informaciją tiriant nusikalstamą veiką. Toks A. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodo akivaizdų aktyvų jo gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, o tai nuteistojo įsitikinimu, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, bet priešingai - yra linkęs savo veiksmus vertinti kritiškai. Nuteistojo manymu, šios nurodytos aplinkybės, leido teismui spręsti, jog jo veika anaiptol nebuvo tokia pavojinga, kad, esant teismo pripažintoms BK 40 straipsnio sąlygoms yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, šis įstatymas jo atžvilgiu nebūtų pritaikytas tik dėl paskesnio jo padaryto administracinio nusižengimo. Supranta, kad po nusikalstamos veikos padarymo padarytas panašaus pobūdžio administracinis nusižengimas iš tiesų gali kelti tam tikrų abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau vienintelė ši, nors ir reikšminga aplinkybė neturėtų būti besąlyginiu pagrindu tokiai kategoriškai išvadai, kurią nuosprendyje padarė teismas - kad A. S. nedaro išvadų ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas. Byloje esantys duomenys patvirtintina, kad su žmona nuteistasis augina tris mažamečius vaikus, turi pakankamai didelių įsipareigojimų bankui, todėl teismo paskirtoji bausmė - labai didelė, atsižvelgiant į jo veikos pobūdį, gautas iš tos veikos pajamas ir jo šeimos gaunamas pajamas bei teismo nustatytą terminą, per kurį privalo baudą sumokėti.

465.2.

47Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą netaikyti A. S. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų motyvavo ir tariamai netinkamu laiduotoju - tuo, kad už A. S. laiduojanti žmona V. S. nedaro ir negali daryti jam teigiamos įtakos, nes su ja gyvendamas jis ir padarė nusikalstamą veiką bei administracinį nusižengimą. Nuteistojo įsitikinimu, tokia teismo nuosprendyje išdėstyta išvada yra nelogiška. Baudžiamasis įstatymas numato, kad visų pirma laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). A. S. šeimoje vyrauja darna ir tarpusavio supratimas, todėl jo žmona V. S., kuri yra puikiai charakterizuojama ir kuria nepasitikėti teismas negali turėti jokio pagrindo, tikrai gali teigiamai nuteistąjį įtakoti ir sulaikyti nuo bet kokių įstatymų pažeidinėjimų ateityje. Sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, labai svarbus ir jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistojo įsitikinimu, teismas pripažindamas jį kaltu BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju, padarė įstatymo taikymo klaidą. Supranta, kad žinodamas, jog ne įgytas, ne naudojamas ir jokiu būdu ne realizuojamas, bet pervežamas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, jis padėjo nusikalstamą veiką padaryti kitiems asmenims, tačiau tokia jo veika turėti būti vertinama ne kaip vykdytojo, bet kaip padėjėjo veiksmai ir papildomai kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį. Ištaisius baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tinkamai kvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką, atsirastų naujas pagrindas sušvelninti jam bausmę žymiai sumažinant paskirtą nepakeliamą baudą ar spręsti ir dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

485.3.

49Skundo autoriaus manymu, konfiskuojant dalį jo turto buvo padarytas ir baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 72 straipsnis) pažeidimas. Teismas nuosprendžiu nusprendė konfiskuoti ne tik jo už jam inkriminuoto kaip tariamai neteisėtai įgyto ir realizuoto turto pervežimą gautus 300 eurų, bet ir papildomai jo gautus už kito krovinio pervežimą 30 eurų, o taip pat iš nuteistojo kratos metu tariamai paimtus 1000 Norvegiškų kronų. Atkreipiamas dėmesys, jog BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Jokiais bylos duomenimis nenustatyta, kad 30 eurų ar kitus pinigus A. S. gavo už nusikalstamą veiką. 30 eurų ir 1000 Švedijos kronų jis gavo ne iš L. Č. už jam pervežtą krovinį, bet už visai kito krovinio, kurio nusikalstama kilmė nenustatyta, pervežimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nežinia kodėl teismas sprendė konfiskuoti iš jo Norvegiškas kronas, kai tokių pinigų iš jo apskritai nebuvo paimta.

506.

51Atsiliepimų į nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. bei nuteistųjų L. Č. ir A. S. apeliacinius skundus negauta.

527.

53Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas G. P. prašė nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistieji L. Č. ir A. S. prašė jų apeliacinius skundus taip pat tenkinti. Prokuroras M. V. prašė nuteistųjų L. Č., A. S. ir K. K. gynėjo advokato G. P. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

548.

55Nuteistojo L. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. ir nuteistojo A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

569.

57Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

5810.

59Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas L. Č., K. K., A. S. kaltais dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo, iš esmės nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltinamųjų kaltės.

60Dėl nuteistųjų K. K. ir L. Č. kaltės

6111.

62Iš nuteistojo L. Č. bei nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinių skundų matyti, kad L. Č. ir K. K. neigia savo kaltę padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir teigia, kad jų kaltė neįrodyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka ne su apeliantų skundų argumentais, bet su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

6312.

64BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalies dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu).

6513.

66Be to, nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

6714.

68Kaip matyti iš nuteistojo L. Č. apeliacinio skundo, jis savo kaltę ginčija, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes jis nežinojo, kad atsiųstose rankinėse yra vogtos automobilių detalės. Teisme savo kaltę taip pat neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad porą dienų iki minėto įvykio galimai D. D. per „Facebook“ paprašė paimti siunčiamas į Lietuvą rankines ir davė vairuotojo telefono numerį, su kuriuo reikėjo susiskambinti ir susitarti dėl susitikimo vietos. L. Č. nurodė nežinojęs, kad turės paimti vogtas detales ir nežinojo, kas yra siuntinyje. Paėmus rankines nespėjo pažiūrėti, kas yra jų viduje, nes už 5 minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teigė, kad draugai, prašydami parvežti daiktus, davė suprasti, kad siuntinyje yra jų asmeniniai daiktai. L. Č. žinojo, kad draugai D. D. ir Š. G. Norvegijoje užsiima galimai nelegalia veikla, tačiau prašė į tai jo nekišti. Patys draugai L. Č. nesakė, kad vagia iš automobilių, o tik iš K. K. L. Č. žinojo, kad pastarieji daro kažką nusikalstamo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog, anot nuteistojo L. Č., asmenį pripažįstant kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, reikalinga nustatyti, kad jis tikrai žino, kokį turtą įgyja. Vien dėl kylančių abejonių ar įtarimų negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014). Nuteistasis L. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtino nei vienos aplinkybės, kuriomis remiantis jis turėjo suprasti, jog rankinėse yra pagrobtos automobilių detalės. Taip pat teigia, kad jis nežinojo, jog D. D. užsiima vagystėmis iš automobilių. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo L. Č. apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai D. D. ir Š. G.. D. D. parodė, kad L. Č. paprašė paimti detales per „Facebook“. Neprisimena, ką tiksliai jis jam rašė, bet mano, jog jis žinojo, kas tose rankinėse yra. Taip mano, nes gali būti, kad jie dėl to ir susirašinėjo ir jis taip sužinojo kas ten yra, o būtent, kad ten yra vogtos dalys. Tai, kad L. Č. žinojo apie tai, kas buvo jam perduodamose rankinėse, patvirtino ir liudytojas Š. G. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

6915.

70Nors nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių K. K. kaltę įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas yra priešingos nuomonės.

7116.

72Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nevienodi, prieštaraujantys, ne visur logiški nuteistųjų K. K. ir L. Č. parodymai, jų pažintis su asmenimis – Š. G. ir D. D., kurie užsienyje daro nusikaltimus, apie ką nuteistiesiems buvo žinoma, nuteistųjų pokalbiai telefonu užuominomis, nutylint detales, nepasakant sakinio iki galo, raginant telefonu daug nekalbėti, perdėtas rūpinimasis dėl Š. G. ir D. D. sulaikymo, K. K. pokalbis su nenustatytu asmeniu, užuominomis, neįvardinant tikrųjų vardų, kalbantis apie kažkieno apžiūrėjimą, susijusį su kaip aišku iš prieš tai buvusių įvykių ir pokalbių, su Š. G. ir D. D., minėtam asmeniui nurodant, kad tie „bičiukai“ (tai yra, kas akivaizdu iš pokalbių išklotinių, Š. G. ir D. D.) yra sulaikyti, nuteistųjų tarpusavio pokalbis dėl daiktų iš A. S. paėmimo, pačio K. K. buvimas Norvegijoje būtent tuo metu, kai joje atvykę nusikaltimus darė Š. G. ir D. D., vykstantis L. Č. baudžiamasis persekiojimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl visiškai analogiškų nusikalstamų veikų analogišku būdu – sudaro logišką ir nuoseklią grandinę, patvirtinančią, kad K. K. ir L. Č., žinodami apie Š. G. ir D. D. nusikalstamas veikas – prabangių automobilių detalių grobimą, akivaizdžiai suprato ir žinojo, kad minėtų asmenų siunčiami daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu, K. K. buvo liepęs L. Č. susiskambinti su vogtų daiktų vežėju A. S. ir paimti minėtus daiktus, todėl L. Č. paėmus iš A. S. pastarojo atvežtus vogtus daiktus, K. K. ir L. Č. tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą veikdami bendrininkų grupėje, ir jų veiksmai atitinka bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

7317.

74Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. K. ir L. Č. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymą, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

75Dėl nuteistojo A. S. veiksmų perkvalifikavimo.

7618.

77Nors A. S. apeliaciniu skundu prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip padėjimą įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7819.

79BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1-3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Toks įstatyme nurodytas objektyvių nusikalstamos veikos požymių aprašymas įgalina teigti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį įstatymą gali būti taikoma tik tokiam asmeniui, kuris arba sau įgyja, arba naudojasi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, arba kam nors bet kokiu būdu perleidžia tokį turtą. Visais atvejais kaltininkas turi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, arba kam nors bet kokiu būdu turtu laisvai disponuoti.

8020.

81Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad jis nuosprendyje nurodytą turtą nei įgijo, nei juo naudojosi, nei jį kam nors realizavo, o tik už atskirą mokestį suteikė pervežimo paslaugą tarp dviejų šalių – turtą perleidusių Š. G. ir D. D. bei turtą įgijusio L. Č.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo teiginiais, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo.

8221.

83Pats A. S. tiek teisme parodė, tiek ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vyriškiai, Norvegijoje perduodavę siuntinius, jam buvo pasakę, kad duodamuose siuntiniuose yra mašinų detalės, kurios kaip suprato A. S. buvo vogtos. Be to, 2017 m. vasario 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuotuose A. S. pokalbiuose matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. kalba su nenustatytu vyru apie tai, kad veža krepšius su automobilių detalėmis ir, kad už vieno krepšio pervežimą jam sumokės 100 eurų, kad jam duotus vežti krepšius iškrausto, juose esančius daiktus kabinoje išdėlioja taip, kad įlipus vizualiai nesimatytų. Be to, paties A. S. veiksmai paimant vežti daiktus rankinėse iš visiškai nepažįstamų žmonių, be jokių dokumentų, suderinant siuntinių paėmimo laiką vėlyvu ar labai ankstyvu paros metu, tokiose vietose ir laiku, kai aplinkui nėra pašalinių asmenų, galinčių pastebėti siuntinių perdavimo – perėmimo procedūras, perduodantiems daiktus minėtiems asmenims tai darant greitai, slapstantis A. S. pergyvenant ir bijantis bei tikintis išvengti muitinės pareigūnų patikrinimų dėl automobiliu gabenamų šių siuntinių, rodo, kad A. S. suprato, kad paimdamas tokius krovinius, tyčia įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, bei pargabenęs jį į Lietuvą, ten jį realizavo - atidavė L. Č. bei M. U. ir taip nusikalstamai veikti jis norėjo, nes jam už tai buvo pažadėtas atlygis. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnyje. A. S. gabeno tris rankines, kuriose jo žinojimu ir supratimu buvo vogtos automobilių detalės, kurių vertė ne mažesnė nei 45332,63 Eur, o tokia suma atitinka turto didelę vertę, nes ji ženkliai viršija 250 MGL, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Todėl A. S. veiksmai, įgyjant bei realizuojant minėtas mašinų detales, atitinka bei teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, todėl nėra ir pagrindo perkvalifikuoti A. S. veiksmų. Dėl to remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai.

84Dėl nuteistajam L. Č. paskirtos bausmės.

8522.

86Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo neišteisinus pakeisti jam paskirtą bausmę ir paskirti jam arešto bausmę, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą kardomajame kalinime ir laikyti jį atlikusį bausmę bei nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu. Teigia, kad nepagrįstai nuosprendyje yra rašoma, kad jis yra linkęs nusikalsti, nes nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas šioje byloje, jis buvo teistas tik kartą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis L. Č. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas du kartus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jis yra linkęs nusikalsti. Nuteistasis L. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam turėjo skirti BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, kad ir nustatant maksimalią jos trukmę. Taip pat, anot nuteistojo L. Č., turėjo būti į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas ir laikytina jį atlikusį bausmę. Kaip matyti, BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam L. Č. buvo paskirta teisinga bausmė. L. Č. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam L. Č. konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariant L. Č. dešimties apysunkių bei sunkių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, veikiant tarptautiniu mastu bendrininkų grupėje, dėl ko jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 12 d. (8 tomas, b. l. 120-121). L. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. Č. bausmę, įvertino ir tai, kad jis du kartus yra teistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą, o šioje byloje nagrinėjimą tyčinį jau apysunkį nusikaltimą jau padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė, praėjus vos dešimčiai mėnesių po nusikaltimų padarymo, dėl kurių tuo metu buvo baigiamas ikiteisminis tyrimas, ir kuriame L. Č. 2016 m. spalio 24 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurią jis pažeidė šioje byloje nagrinėjamą įvykį. Nuteistasis L. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrino jam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2017 metų birželio 14 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką L. Č. padarė prieš priimant 2017 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – 1 metų laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, taikant dalinį bausmių būdą. Nuteistasis L. Č. nėra atlikęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, todėl nuteistojo L. Č. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai bendrino jam paskirtas bausmes, atmestini. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Č. prašo į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką ir laikyti jį atlikusį bausmė. Teisėjų kolegija netenkina tokių nuteistojo prašymų ir atmeta kaip nepagrįstus, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu į nuteistajam L. Č. paskirtą bausmę įskaitė kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d., o įvertinus nuteistajam paskirtos bausmės rūšį, jos trukmę ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nėra pagrindo laikyti nuteistąjį L. Č. atlikusiu bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistajam paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, teisingai subendrinta ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.

87Dėl nuteistojo A. S. atleidimo nuo baudžiamos atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

8823.

89Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde yra keliamas ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas.

9024.

91Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

9225.

93Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų (ne)buvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo jam klausimą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.

9426.

95BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9627.

97Nors A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teigė padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, tačiau pirmosios teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nors ir yra visos formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, 214 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta bausme 1500 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. spalio 13 d., turėdamas tikslą parduoti, pažeisdamas nustatytą tvarką, tyčia neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes ir alkoholinius gėrimus), kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo 50, bet neviršijo 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sulaikymo metu neturėjo ir nepateikė prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kas pirmosios instancijos teismo vidiniu įsitikinimu itin neigiamai apibūdina jo asmenybę bei rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo atliekamų neteisėtų veiksmų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9828.

99Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti V. S. prašymą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad buvo pasirinkta netinkama laiduotoja, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako tik šiais klausimais.

10029.

101Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlyga – manymas, jog asmuo daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. A. S. yra teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. S. baustas administracine tvarka. Jis supranta, kad po nusikalstamos veikos padarymo padarytas panašaus pobūdžio administracinis nusižengimas iš tiesų gali kelti tam tikrų abejonių dėl jo pasiryžimo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė neturėtų būti besąlyginiu pagrindu tokiai kategoriškai išvadai, kurią nuosprendyje padarė pirmosios instancijos teismas – kad jis nedaro išvadų ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas. A. S. pripažįsta, kad darydamas administracinį nusižengimą pasielgė labai neatsakingai ir tokį savo elgesį vertina klaida. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

10230.

103Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad V. S. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. A. S. žmona yra neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai. V. S. su A. S. santuokoje gyvena 13 metų, tarpusavyje sutaria gerai, turi tris mažamečius vaikus. Nuteistasis, žmonos teigimu, visuomet vertino jos nuomonę visais klausimais, kuriuos tekdavo spręsti bendrai, į ją atsižvelgdavo, dėl to apylinkės teismo išvada, jog V. S. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų yra nepagrįsta.

10431.

105BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Apeliaciniame skunde nenurodoma, ar laidavimo institutą taikyti su užstatu ar be. Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. S. parodė, jog teismui paskyrus laidavimą su užstatu, užstato negalėtų sumokėti, nes šeimos pajamos yra apie 1000 Eur. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme V. S. šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

10632.

107Užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau užtikrintas tinkamas laidavimo vykdymą ir padidės asmens motyvacija tinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju A. S. pirmą kartą padarė nusikaltimą, todėl yra pagrindas manyti, kad vien ikiteisminio tyrimo atlikimas, teisminis procesas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinant, kokiais atvejais jis gali būti panaikintas, A. S. turi teigiamą įtaką. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad šeimos materialinė padėtis yra sunki: šeima augina 3 nepilnamečius vaikus, yra paėmę paskolą, o bendros pajamos yra apie 1000 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad užstato paskyrimas šiuo atveju nėra būtinas. Priešingai, kolegijos įsitikinimu, A. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

10833.

109Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad V. S. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, leis daryti teigiamą įtaką A. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. S. atsakomybei. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, A. S. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, jog laidavimas 2 (dvejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

11034.

111Patenkintus apeliacinį skundą dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, apeliacinis skundo reikalavimas dėl bausmės sumažinimo neteko teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento nepasisako.

112Dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės.

11335.

114Apeliaciniame skunde prašoma K. K. pripažinus kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą arba areštą ar paskyrus griežtesnę - laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11536.

116Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę K. K., teismas atsižvelgė, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, tris kartus teistas už nesunkių bei vieną kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą (taip pat 2015 m. liepos 16 d. teistas Vokietijoje), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2017 m. balandžio 27 d., mokosi, nedirba. K. K. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. K. K. būdamas keturis kartus teistas, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi turėdamas neišnykusį teistumą ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, praėjus vos metams po byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo vėl padarė naują tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kas rodo, kad kaltinamasis savo elgesio nekeičia, teigiamų išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos švelnios (baudos) ir griežtos bausmės nebuvo efektyvios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamasis galimai mokosi, į kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bausmės dydį artimesnį už nusikaltimą sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių K. K. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nepagrįstai atsisakė K. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistąjį K. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

11737.

118Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

11938.

120Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo pažymėta, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Taigi šiuo atveju aktualu išsiaiškinti, ar teismo nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12139.

122Kasacinio teismo išaiškinta, kad išimtinio atvejo galimybė nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taigi taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

12340.

124Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K. K. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

12541.

126Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. teistas 4 kartus. Iš jų tris kartus teistas už nesunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs, baudas sumokėjęs. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šiuo atveju vien formalus charakteristikos vertinimas, neįvertinus nuteistojo pastangų keistis bei kitų aplinkybių, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo. Pažymima ir tai, kad nors prokuroro siūloma bausmė teismo nesaisto, tačiau prokuroras, pasisakydamas baigiamosiose kalbose pirmosios instancijos teisme, K. K. siūlė paskirti 90 parų arešto bausmę.

12742.

128Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. K. nuosprendžio priėmimo metu mokėsi ( - ). Nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „G.“ pagalbiniu darbuotoju. Šios aplinkybės rodo, kad K. K. deda pastangas pasitaisyti, integruotis į visuomenės gyvenimą, paskirtas bausmes atlieka be priverstinio institucijų įsikišimo.

12943.

130Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo vertinamos visos aplinkybės atskirai ir jų visuma. Teismas, įvertinęs jų visumą, sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikius realios bausmės ar tokia bausmė atgrasys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nuosprendžio priėmimo, galima daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkama bausmė nuteistajam. Kolegija šiuo atveju mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistąjį nuo visuomenės. Pastebėtina, kad siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, būtina parinkti atitinkamas priemones, kurios padėtų asmeniui integruotis į visuomenę ir užtikrintų jo veiksmingą resocializaciją. Taikius per griežtas priemones, asmenį galima pastūmėti į nusikaltimų recidyvą. Kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams, turės teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrins jo veiksmingą resocializaciją, o baudžiamojo poveikio priemonė sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį ir pasiekti bausmės tikslų. Tokią bausmę laikyti per švelnia ir neatitinkančią nuteistojo asmenybės ar padaryto nusikaltimo pavojingumo, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

13144.

132Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybes kaip išimtines ir sudarančias pagrindą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimą, bus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl dėl nurodytų motyvų skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis šioje dalyje keistinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistajam K. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dviejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti mokslą arba darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

133Dėl iš nuteistojo A. S. konfiskuotino turto.

13445.

135Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad konfiskuojant dalį jo turto buvo padarytas BK 72 straipsnio pažeidimas, nes skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė konfiskuoti ne tik jo už jam inkriminuoto kaip tariamai neteisėtai įgyto ir realizuoto turto pervežimą gautus 300 Eur, bet ir papildomai jo gautus už kito krovinio pervežimą 30 eurų, o taip pat iš jo tariamai kratos metu paimtus 1000 norvegiškų kronų.

13646.

137Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

13847.

139Nors skunde teigiama, kad nežinia, kodėl teismas konfiskavo iš jo norvegiškas kronas, kai, anot A. S., iš jo tokių pinigų apskritai nebuvo paimta, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos iš A. S. buvo paimtos 1000 norvegiškų kronų ir 330 Eur (t. 7, b. l. 188-192). Teisėjų kolegijos vertinimu A. S. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai, nes pas jį rasti pinigai ir visi kiti daiktai, akivaizdžiai yra pripažintini kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir gynybos keliami nuogąstavimai yra niekaip nepagrįsti.

140Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Nutarė

141nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. S. ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

142Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti.

143Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus ir K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

144Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

145A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos A. S. atžvilgiu nutraukti.

146Išaiškinti A. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

147Išaiškinti laiduotojai V. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

148Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

149Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė... 6. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki... 7. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 8. L. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 10. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame... 11. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2... 12. A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2... 13. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki... 14. Tuo pačiu nuosprendžiu M. U. dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2... 15. Teisėjų kolegija... 16. 1.... 17. K. K. ir L. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį... 18. 2.... 19. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai,... 20. 3.... 21. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. K. gynėjas prašo, panaikinti Kauno... 22. 3.1.... 23. Skunde nurodoma, jog su Kauno apylinkės teismo išvada dėl K. K. kaltės... 24. 3.2.... 25. Skundo autoriaus teigimu, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. K.... 26. 3.3.... 27. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog K. K. paliudijo, kad su D. D. tėvu bendravo,... 28. 3.4.... 29. Skunde taip pat pažymima, jog teismas K. K. kaltę grindė ta aplinkybe, kad... 30. 3.5.... 31. Apelianto pastebėjimu, L. Č. paliudijo ir patvirtino tą aplinkybę, kad... 32. 3.6.... 33. Skunde tai pat pažymima, jog apylinkės teismas paskyręs K. K. realią... 34. 4.... 35. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Č. prašė, panaikinti Kauno apylinkės... 36. 4.1.... 37. Skunde nurodė, jog su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jam... 38. 4.2.... 39. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad jo bendravimas su... 40. 4.3.... 41. Nuteistojo įsitikinimu, teismo nuosprendyje aprašytos bylos aplinkybės... 42. 5.... 43. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašė, Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 44. 5.1.... 45. Nuteistojo manymu, skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir... 46. 5.2.... 47. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą netaikyti... 48. 5.3.... 49. Skundo autoriaus manymu, konfiskuojant dalį jo turto buvo padarytas ir... 50. 6.... 51. Atsiliepimų į nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. bei nuteistųjų L. Č.... 52. 7.... 53. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo... 54. 8.... 55. Nuteistojo L. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo K. K. gynėjo... 56. 9.... 57. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 58. 10.... 59. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka,... 60. Dėl nuteistųjų K. K. ir L. Č. kaltės... 61. 11.... 62. Iš nuteistojo L. Č. bei nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinių skundų matyti,... 63. 12.... 64. BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto... 65. 13.... 66. Be to, nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje... 67. 14.... 68. Kaip matyti iš nuteistojo L. Č. apeliacinio skundo, jis savo kaltę ginčija,... 69. 15.... 70. Nors nuteistojo K. K. gynėjo advokato G. P. apeliaciniame skunde teigiama, kad... 71. 16.... 72. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 73. 17.... 74. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K.... 75. Dėl nuteistojo A. S. veiksmų perkvalifikavimo. ... 76. 18.... 77. Nors A. S. apeliaciniu skundu prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 24... 78. 19.... 79. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto... 80. 20.... 81. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad jis nuosprendyje nurodytą... 82. 21.... 83. Pats A. S. tiek teisme parodė, tiek ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu... 84. Dėl nuteistajam L. Č. paskirtos bausmės.... 85. 22.... 86. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo neišteisinus pakeisti jam paskirtą... 87. Dėl nuteistojo A. S. atleidimo nuo baudžiamos atsakomybės pagal BK 40... 88. 23.... 89. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde yra keliamas ir jo atleidimo nuo... 90. 24.... 91. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 92. 25.... 93. Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija daro išvadą,... 94. 26.... 95. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo... 96. 27.... 97. Nors A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo... 98. 28.... 99. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti... 100. 29.... 101. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlyga – manymas,... 102. 30.... 103. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad V. S. nėra teismo pasitikėjimo... 104. 31.... 105. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su... 106. 32.... 107. Užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau... 108. 33.... 109. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad V. S.... 110. 34.... 111. Patenkintus apeliacinį skundą dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios... 112. Dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės.... 113. 35.... 114. Apeliaciniame skunde prašoma K. K. pripažinus kaltu pagal BK 189 straipsnio 2... 115. 36.... 116. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę... 117. 37.... 118. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo... 119. 38.... 120. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra... 121. 39.... 122. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išimtinio atvejo galimybė nustatoma... 123. 40.... 124. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi... 125. 41.... 126. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. teistas 4 kartus. Iš jų tris... 127. 42.... 128. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. K. nuosprendžio priėmimo metu... 129. 43.... 130. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 131. 44.... 132. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės... 133. Dėl iš nuteistojo A. S. konfiskuotino turto.... 134. 45.... 135. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad konfiskuojant dalį jo turto... 136. 46.... 137. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis... 138. 47.... 139. Nors skunde teigiama, kad nežinia, kodėl teismas konfiskavo iš jo... 140. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 141. nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. S. ir nuteistojo... 142. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį... 143. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus ir K. K. paskirtos... 144. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d.... 145. A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje,... 146. Išaiškinti A. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį... 147. Išaiškinti laiduotojai V. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo... 148. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d.... 149. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....