Byla 1A-280-382-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus, teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nuteistajam E. L. ir jo gynėjui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiųjų H. W. ir U. W. atstovui advokatui Savinijui Katauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų H. W. ir U. W. atstovo S. Katausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

3Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

4E. L. priteista nukentėjusiajai U. K. W. 40000 Lt, nukentėjusiajai U. W. 40000 Lt, nukentėjusiajam H. W. 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 25205,44 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6E. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 14.26 val., Jūrininkų pr.–Taikos pr. nereguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas nuosavą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ) tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kelio danga – sausas asfaltas, matomumas į priekį iš vairuotojo kabinos – apie 100 m, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas šalutiniu Taikos pr. keliu, nepraleido pagrindiniu – Jūrininkų pr. – keliu jam iš dešinės pusės važiavusio vilkiko „Volvo FH“ 12, valst Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“, valst Nr. ( - ), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu „Mazda 626“, valst Nr. ( - ) keleiviams I. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, H. W. sveikata sutrikdyta sunkiai, M. W. žuvo.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo H. W. atstovas prašo nuosprendžio dalį dėl 80000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam H. W. priteisimo panaikinti ir H. W. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti H. W. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas ne tik kad pernelyg atlaidžiai vertino E. L. veiką, paskirdamas už nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes – apelianto sūnaus M. W. mirtį bei paties apelianto H. W. sunkų sveikatos sutrikdymą, bausmę be realaus bausmės atlikimo, bet ir priteisdamas nukentėjusiajam H. W. tik 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, akivaizdžiai atsižvelgė tik į aplinkybes, teismo nuomone, mažinančias priteistinos neturtinės žalos dydį – E. L. kaltę bei turtinę padėtį. Toks teismo požiūris neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, neišlaiko pusiausvyros tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų ir prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymėtina, kad teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnės reikšmės nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos ir jų santykio (LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Absoliučių asmens vertybių – sveikatos ir gyvybes – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2005). Dėl šių priežasčių žalą padariusio asmens turtinė padėtis sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę teismų nelaikoma lemiančia nustatant neturtinės žalos dydį (LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-255/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

8Atkreiptinas dėmesys į tai, kad H. W. savo patirtą neturtinę žalą kildina iš kelių įstatymo ginamų asmens vertybių – savo sveikatos bei sūnaus M. W. gyvybės pažeidimo. Neturtinė žala dėl asmens sveikatos sutrikdymo (CK 2.683 str.) – viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma, labiausiai teisės ginama ir teismo sprendime turi būti išvardyti bei pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis ar didesnis (LAT 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės, jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui bei dėl sužalojimo to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G2328/08(03), H. W. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: „Krūtinės sumušimas, dešinės pusės šonkaulių lūžimas, pneumotoransas dešinėje, pilvo sumušimas su kepenų plyšimu, kraujo kaupimasis pilvaplėvės ertmėje, užpilvaplėvinio tarpo hematoma, kairiojo dilbio kaulų išnirimas, dešinės akies obuolio sumušimas, akies konjunktyvo žaizda. Tai komplikavosi šoku bei inkstų nepakankamumu. Buvo išsivystęs poliorganinis vidaus organų funkcijos nepakankamumas.“(t. 1, b. l. 63–65). Dėl šio sunkaus sveikatos sutrikdymo nepaisant apeliantui per kelerius metus atliktų 4 operacijų, H. W. liko pažeista stambioji ir smulkioji motorika. Jis negali saugiai vaikščioti (nesusilenkia kojos), todėl jis negali dirbti pagal profesiją kaip architektas ir statybos aikštelių vadovas (lipti pastoliais, apžiūrėti statybų duobes ir pan.). Dėl sutrikusios smulkiosios motorikos H. W. nebegali dirbti projektavimo darbų. Dėl trachėjos stenozės pasireiškia aiškus fizinis apribojimas dėl oro trūkumo ir kosulio priepuolių. H. W. neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, profesinių sugebėjimų bei pragyvenimo šaltinio praradimo, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo bei žymaus gyvenimo kokybės pablogėjimo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, paskirdamas 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė, koks konkrečiai neturtinės žalos atlyginimas yra skiriamas už sunkų sveikatos sužalojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi jeigu visa neturtinės žalos atlyginimo suma – 80000 Lt – yra kompensacija už H. W. sveikatos sužalojimą, tokia suma vertintina ne tik kaip neadekvati sukeltoms pasekmėms, bet ir kaip prieštaraujanti formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2007).

9Kadangi apylinkės teismas, priteisdamas 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neįvardijo pažeistos vertybės, už kurią yra priteisiama neturtinė žala, ir apskritai nepasisakė dėl apelianto neturtinės žalos, patirtos dėl sūnaus netekties, apeliantas vertina, kad apylinkės teismas atsisakė priteisti H. W. neturtinės žalos atlyginimą už apelianto sūnaus M. W. gyvybės atėmimą. Apeliantas dėl netikėtos ir tragiškos vienintelio sūnaus mirties, įvykusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, kurie apsunkino jo paties sveikimą. LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2005 nustatyta: „Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių - teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant kasatorei atlygintinos neturtinės žalos dydi pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų“. Vadovaujantis LAT formuojama teismų praktika, patirti išgyvenimai dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimo vertinami didesnėmis sumomis nei nusprendė bylą nagrinėjęs apylinkės teismas (LAT 2007 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2007, 2008 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2008; 2008 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2009; 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8/2010; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2005; 2010 m.vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad dėl netinkamo materialinės teisės normos (CK 6.250 str. 2 d.) aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, apylinkės teismo priimta 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalis dėl 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo H. W. negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 358 str. 2 d.).

10Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios U. W. atstovas prašo nuosprendžio dalį dėl 40000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai U. W. priteisimo panaikinti ir U. W. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti U. W. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas ne tik kad atlaidžiai vertino E. L. veiką, paskirdamas už nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes – apeliantės sūnaus M. W. mirtį bei sutuoktinio H. W. sunkų sveikatos sutrikdymą, bausmę be realaus bausmės atlikimo, bet ir priteisdamas nukentėjusiajai U. W. tik 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, akivaizdžiai atsižvelgė tik į aplinkybes, teismo nuomone, mažinančias priteistinos neturtinės žalos dydį – E. L. kaltę bei turtinę padėtį. Toks teismo požiūris neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, neišlaiko pusiausvyros tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų ir prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

11U. W. dėl avarijos neteko sūnaus, dėl vienintelio sūnaus žūties išgyveno ypač daug skausmo. Nurodydamas iš esmės tokius pat argumentus kaip ir anksčiau aptartame apeliaciniame skunde, atstovas teigia, kad teismo nustatytas 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už U. W. sūnaus gyvybės atėmimą vertintinas kaip neadekvatus sukeltoms pasekmėms, U. W. priteistas žalos atlyginimas neproporcingas dėl sūnaus netekties kilusioms pasekmėms, be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į LAT formuojamą teismų praktiką, pažeidė CPK 4 straipsnyje įtvirtintą pareigą, taikant teisę, atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad U. W. patiriamą skausmą dėl sūnaus netekties gilina sunki ir besitęsianti sunkiai sužaloto sutuoktinio H. W. sveikatos būklė. Nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. spalio 17 d. nukentėjusioji slaugė vyrą Klaipėdos universitetinėje klinikoje Intensyviosios terapijos skyriuje. H. W. pervežus į Vokietiją ir jam esant be sąmonės jai nuolat teko juo rūpintis, kasdien budint ir lankant jį klinikoje. Sutuoktinis H. W. patyrė keturias iš eilės trachėjos operacijas, jis yra sunkus ligonis – 100 proc. invalidas, o tai iš apeliantės reikalauja ypatingų fizinių ir dvasinių pastangų. Pažymėtina, kad dėl sutuoktinį ištikusios nelaimės jos šeima iš esmės prarado pragyvenimo šaltinį, tai papildomai apeliantei sukelia nerimą dėl jos šeimos saugumo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad dėl netinkamo materialinės teisės normos (CK 6.250 str. 2 d.) aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, nuosprendžio dalis dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo U. W. negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

12Nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

13Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

14Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti arba neturtinės žalos dydžius didinti nežymiai.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas E. L., žuvo M. W. ir buvo sunkiai sutrikdyta H. W. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu H. W. (tiesiogiai nukentėjęs, taip pat ir žuvusiojo M. W. tėvas) ir U. W. (sunkiai sužaloto H. W. sutuoktinė ir žuvusiojo M. W. mama) buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais.

18Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. W. per savo atstovą pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo E. L. 696 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 127-134). Ieškinyje nurodyta, kad H. W. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai: krūtinės sumušimas, dešinės pusės šonkaulių lūžimas, pneumotoraksas dešinėje, pilvo sumušimas ir kepenų plyšimas, kraujo kaupimasis pilvaplėvės ertmėje, užpilvaplėvinio tarpo hematoma, kairiojo dilbio kaulų išnirimas, dešinės akies obuolio sumušimas, akies konjuktyvo žaizda. Tai komplikavosi šoku bei inkstų nepakankamumu. Buvo išsivystęs poliorganinis vidaus organų funkcijos nepakankamumas. Po keturių savaičių intensyvios terapijos Klaipėdos universitetinėje klinikoje H. W., neatgavęs sąmonės, buvo pervežtas gydyti į Vokietiją, Koblenco Baumholder reabilitacijos kliniką, kur po dviejų savaičių atgavo sąmonę. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų H. W., iki tol buvęs dirbantis, sportuojantis, aktyvus visuomenės narys, architektas, turintis savo projektavimo biurą, šiuo metu yra 100 proc. invalidas, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Dėl sužalotos sveikatos H. W. patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro iškęstas fizinis ir dvasinis skausmas, profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimas. Jo gyvenimas pasikeitė iš esmės bei žymiai sumažėjo gyvenimo kokybė. Jis patiria nuolatinį dusulį (dusulys atsirado dėl 50–75 proc. susiaurėjusios trachėjos, t. y. keturių operacijų pasekmė, kurios buvo reikalingos pašalinti ilgalaikio dirbtinio kvėpavimo taikymo pasekmes), kurį lydi baimė numirti, bei galvos svaigimą. Jam buvo pažeista stambioji ir smulkioji motorika. Dėl trachėjos stenozės pasireiškia aiškus fizinis apribojimas dėl oro trūkumo ir kosulio priepuolių. Jis negali saugiai vaikščioti (nesusilenkia kojos), todėl nebegali dirbti pagal profesiją architektu ir statybos aikštelių vadovu, išlaikyti savo šeimos, užsiimti mėgstamu sportu, padėti žmonai namuose ir sode, savarankiškai apsirengti, lipti laiptais, savarankiškai pasivaikščioti. Dėl anksčiau paminėtų dalykų, taip pat ir dėl sūnaus mirties jis patiria depresiją. Išgyvenimas dėl sūnaus netekties dar labiau sunkina H. W. gijimą.

19Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė U. W. per savo atstovą pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo E. L. 348 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 125–126). Ieškinyje nurodyta, kad U. W. dėl žuvusio sūnaus netekties patiria didelį skausmą, emocinę depresiją, miego sutrikimus, naktinius košmarus bei isteriją, ji negali susitaikyti su sūnaus žūtimi. Šį skausmą gilina sunki ir besitęsianti sunkiai sužaloto sutuoktinio H. W. sveikatos būklė. Nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. spalio 17 d. ji slaugė vyrą Klaipėdos universitetinės ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje, H. W. pervežus į Vokietiją ir jam esant be sąmonės, jai nuolat teko juo rūpintis, kasdien budint ir lankant jį klinikoje. Jos sutuoktinis patyrė keturias trachėjos operacijas, yra sunkus ligonis – 100 proc. invalidas, o jo priežiūra reikalauja ypatingų fizinių ir dvasinių pastangų.

20Pirmosios instancijos teismas iš E. L. priteisė nukentėjusiajam H. W. 80000 Lt ir nukentėjusiajai U. W. 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (ieškiniai patenkinti iš dalies).

21Teisėjų kolegija iš apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nukentėjusiųjų H. W. ir U. W. atstovo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas.

22Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, akcentavo ne priteistinos neturtinės žalos dydį mažinančias aplinkybes (E. L. kaltę bei turtinę padėtį), o būtent neturtinės žalos pasekmes, t. y.: 1) H. W. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo atliktos keturios trachėjos operacijos, dėl sužalojimų nukentėjusysis patiria nuolatinį dusulį, kosulių priepuolius bei galvos svaigimą. Jis negali saugiai vaikščioti, nebegali dirbti pagal profesiją, užsiimti mėgstamu sportu, padėti žmonai, savarankiškai apsirengti, lipti laiptais, savarankiškai pasivaikščioti, išgyvena dėl sūnaus žūties. Iš 2009-10-26 Katholisches Klinikum pateikto rašto (t. 2, b. l. 129–131) matyti, jog po operacijos H. W. sveikatai jokios komplikacijos nepasireiškė, dusimas aiškiai sumažėjo, švogždimas nebepasireiškė; 2) nukentėjusioji U. W. dėl žuvusio sūnaus netekties patiria didelį skausmą, emocinę depresiją, miego sutrikimus, naktinius košmarus bei isteriją, ji negali susitaikyti su sūnaus žūtimi. Šį skausmą gilina sunki sunkiai sužaloto sutuoktinio sveikatos būklė, jai tenka nuolatos juo rūpintis, o tai reikalauja ypatingų fizinių ir dvasinių pastangų. Iš teismo posėdžio metu pateiktos gydytojo specialisto pažymos matyti, jog U. W. dėl nelaimingo atsitikimo susirgo reaktyvia depresija, kuri išsivystė į chronišką depresiją. Ryškiai pasireiškia jos nusiminimas, bejėgiškumo jausmas, vidinis nerimas, išsiblaškymas, nervingumas. Jai pasireiškia liūdesys su verksmo protrūkiais, taip pat vegetatyviniai simptomai su funkciniais pokrūtinio skausmais, apetito praradimas, miego sutrikimas, širdies dūrimas, smarkus širdies plakimas. Dėl vyrui reikalingos nuolatinės priežiūros ir pasireiškiančios ligos eigos jai atsirado baimės jausmas dėl egzistencijos.

23Kita vertus, kolegija pažymi, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, kaip antai į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą vertino ir tai, kad E. L. padarė neatsargų nusikaltimą, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiuodamas šalutiniu keliu, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, nereguliuojamoje sankryžoje, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš dešinės pusės važiavusio vilkiko su puspriekabe, po eismo įvykio E. L. atsiprašė žuvusiojo M. W. sutuoktinės U. K. W. bei jo mamos U. W., domėjosi nukentėjusiojo H. W. sveikata, siūlė pagalbą, apmokėjo nukentėjusiųjų patirtas išlaidas Lietuvoje (9850,29 Lt), nors E. L. šiuo metu yra bedarbis, tačiau yra darbingas ir turi nuosavo turto, todėl žalą nukentėjusiesiems galės atlyginti, civilinis atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ eismo įvykio metu žuvusio M. W. giminaičiams išmokėjo 31677,40 Lt draudimo išmoką, iš jų 1726,40 Lt neturtinės žalos, o už eismo įvykio metu sužalotą H. W. išmokėjo 90028,330 Lt, iš jų 1726,40 Lt neturtinės žalos.

24Kolegija taip pat pažymi, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors nukentėjusiojo H. W. atstovo apeliaciniame skunde nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-90/2008, Nr. 2K-268/2007 eismo įvykių metu sunkiai sužalotiems nukentėjusiesiems yra priteisti žymiai didesni neturtinės žalos dydžiai (atitinkamai 290000 Lt, 200000 Lt ir 200000 Lt), tačiau kolegija pažymi, jog šiose bylose neturtinė žala nukentėjusiesiems yra priteista iš tuo metu didelių ir pelningai veikiančių UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, be to, pastaruoju metu (2008–2010 metais) besiformuojančioje teismų praktikoje tokie neturtinės žalos dydžiai nebėra priteisiami. Minėtu laikotarpiu didžiausia suma, kuri yra priteista eismo įvykio metu sunkiai sužalotiems asmenims, siekia 100000 Lt ir 120000 Lt (kasacinė byla Nr. 2K-204/2009). Šioje kasacinėje byloje 120000 Lt suma buvo priteista mažamečiam V. P., kuriam diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. V. P. buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki šiol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiškai svarbios funkcijos, jis yra komos būsenos, iki šiol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiškios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva. Šioje byloje nukentėjusiajai J. P. 100000 Lt suma buvo priteista ne tik dėl jos pačios sunkaus sveikatos sutrikdymo (jai plyšo blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumušimas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, šonkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyšimas, įvairūs odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, išgyveno fizinį skausmą, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normalią visiems prieinamą visuomeninę veiklą, dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki šiol), tačiau ir dėl nukentėjusio savo mažamečio sūnaus V. P., jo neaiškios gyvenimo perspektyvos. Be to, paminėtina ir tai, jog šioje kasacinėje byloje nukentėjusiesiems neturtinė žala priteista iš nuteistojo darbdavio – krovinių pervežimo bendrovės. Taigi išdėstytos šioje kasacinėje byloje nustatytos neturtinės žalos klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės, nors ir panašios, tačiau nėra tapačios šioje nagrinėjamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl kolegijos nuomone, besąlygiškai remtis šioje kasacinėje byloje priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais sprendžiant analogišką klausimą nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje negalima.

25Tuo tarpu kitose pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 20000 Lt iki 80000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-1/2009, 2K-556/2008, 2K-424/2008, 2K-114/2008).

26Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad vienoje iš paminėtų kasacinių bylų Nr. 2K-1/2009 nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Šioje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistą 60000 Lt neturtinės žalos sumą padidino iki 80000 Lt (apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog šioje byloje nukentėjusiajam priteista apie 72000 Lt (priteista 71 274 Lt), neįvertino tos aplinkybės, kad be priteistos sumos nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino 1726 Lt, o nuteistasis 7000 Lt) ir sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tokias aplinkybes: 1) nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis patiria ilgai besitęsiantį stresą; 2) nuteistojo D. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes kitam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją praleisti nukentėjusiojo, einančio per pėsčiųjų perėją, jį lenkė ir sužalojo nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje. Pažymėtina tai, kad šioje kasacinėje byloje Lietuvos Auščiausiasis Teismas, 20000 Lt padidindamas neturtinės žalos sumą, konstatavo ne tik tai, kad teismai nepakankamai įvertino dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių, juos nurodė tik formaliai ir iki galo neatskleidė jų turinio, tačiau ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir kaltės laipsnio. Tai savo ruožtu reiškia, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės laipsnis ir jo veikos pavojingumas eismo įvykio bylose turi pakankamai didelę reikšmę. Nors nagrinėjamoje byloje nustatytos panašaus sunkumo pasekmės, tačiau, kolegijos nuomone, E. L. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pagal pavojingumą nėra pagrindo prilyginti aptartoje kasacinėje byloje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, todėl vėlgi besąlygiškai remtis šioje kasacinėje byloje priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu sprendžiant analogišką klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai mažametei G. K., kuriai buvo atliktos 3 sudėtingos galvos operacijos, iki šiol sutrikusi judesių motorika, kamuoja po įvykio atsiradę epilepsijos priepuoliai, nėra žinoma, ar ji pasveiks, dėl patirtų sužalojimų po įvykio negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, buvo priteista taip pat 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šioje kasacinėje byloje, kaip ir aptartoje kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009, nuteistasis Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį nesaugiu greičiu, neįsitikinęs eismo saugumu lenkė kitą automobilį išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Beje, pažymėtina ir tai, kad šioje kasacinėje byloje kitam sunkiai sužalotam nukentėjusiajam S. K., kuris patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista tik 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą, eismo įvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė, priteista 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, beje, ši žala priteista iš nuteistojo darbdavio – keleivių pervežimo verslu užsiimančios bendrovės. Kasacinėje byloje Nr. 2K-114/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios šlaunies amputacija, priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šioje kasacinėje byloje eismo įvykis įvyko panašiomis kaip ir nagrinėjamoje byloje aplinkybėmis, t. y. E. A. nuteistas už tai, kad gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 318, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 196 punktus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinės į pagrindinę gatvę nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui „Harley Davidson“ ir su juo susidūrė. Be to, buvo atsižvelgta į tas aplinkybes (skirtingas nei šioje nagrinėjamojoje byloje), kad nuteistasis E. A. nukentėjusiąją K. D. aplankė praėjus tik trims savaitėms po eismo įvykio, tačiau gailesčio nereiškė, klausinėjo apie motociklo greitį, ši nurodžiusi jam daugiau nesilankyti, apeliaciniame skunde išdėstė savo poziciją dėl A. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 3 d., neatlygino bent dalies nukentėjusiosioms padarytos žalos. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistą 100000 Lt neturtinės žalos sumą sumažino iki 50000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, lemiančias žalos dydį, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas pažymėjo, kad nepagrįstai neatsižvelgta į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip turtinės žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo amžius ir jo finansinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nevisiškai įvertino ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo pats kaltinamasis ir tapo neįgalus, neteko darbingumo. Be to, nuteistasis R. L. yra labai jauno amžiaus, mokosi, todėl vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – šalpos pensija, turto, iš kurio galėtų būti išieškotas žalos atlyginimas, jis neturi. Įvertinusi šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad R. L. turtinė padėtis yra gana sunki, todėl priteista neturtinės žalos suma (iš viso – 200 000 Lt) kaltininkui yra per didelė, todėl mažintina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos, tinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atmestinas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė vien į sunkią nuteistojo materialinę padėtį, apygardos teismo nutarties turinys patvirtina tai, kad teismas vertino CK 6.250 str. 2 d. nustatytų kriterijų visumą. Apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir susidūrė su nukentėjusiosios D. Š. vairuojamu automobiliu, ir tokį jo elgesį vertino kaip ypač šiurkštų. Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam N. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų D. Š. ir I. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tokius neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktus, kaip turtinės žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, dėl eismo įvykio nuteistasis tapo iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, į kuriuos neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

27Atsižvelgdama į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose eismo įvykių bylose, kuriose sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje apeliacinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog: 1) nukentėjusiajam H. W. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas – krūtinės sumušimas, dešinės pusės šonkaulių lūžimas, pneumotoraksas dešinėje, pilvo sumušimas ir kepenų plyšimas, kraujo kaupimasis pilvaplėvės ertmėje, užpilvaplėvinio tarpo hematoma, kairiojo dilbio kaulų išnirimas, dešinės akies obuolio sumušimas, akies konjuktyvo žaizda, tai komplikavosi šoku bei inkstų nepakankamumu, buvo išsivystęs poliorganinis vidaus organų funkcijos nepakankamumas, jam buvo atliktos keturios trachėjos operacijos, dėl sužalojimų nukentėjusysis patiria nuolatinį dusulį, kosulių priepuolius bei galvos svaigimą, jis negali saugiai vaikščioti, nebegali dirbti pagal profesiją, užsiimti mėgstamu sportu, padėti žmonai, savarankiškai apsirengti, lipti laiptais, savarankiškai pasivaikščioti; 2) nuteistasis E. L. automobilį vairavo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiuodamas šalutiniu keliu, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, nereguliuojamoje sankryžoje, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš dešinės pusės važiavusio vilkiko su puspriekabe; 3) po autoįvykio E. L. atsiprašė žuvusiojo M. W. sutuoktinės U. K. W. bei jo mamos U. W., domėjosi nukentėjusiojo H. W. sveikata, siūlė pagalbą, apmokėjo nukentėjusiųjų patirtas išlaidas Lietuvoje (9850,29 Lt); 4) šiuo metu E. L. yra bedarbis, tačiau yra darbingas ir turi nuosavo turto, todėl žalą nukentėjusiesiems galės atlyginti; 5) civilinis atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą raštą už eismo įvykio metu sužalotą H. W. šiuo metu jau išmokėjo 138763,54 Lt, iš jų 126046,54 Lt atlyginant negautas pajamas ir 1726,40 Lt neturtinės žalos, kolegija mano, kad nukentėjusiajam H. W. už patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą gali būti priteista apie 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tai savo ruožtu reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas H. W. 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priešingai nei teigiama nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde, įvertino ne tik nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl sūnaus žūties per tą patį eismo įvykį (nors to ir neišskyrė). Kita vertus, tai paneigia nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo teiginį, kad H. W. priteista suma yra ne tik neadekvati sukeltoms pasekmėms, bet ir prieštaraujanti formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

28Spręsdama apeliacinių skundų argumentų, jog pagal teismų praktiką patirti išgyvenimai dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimo vertinami didesnėmis sumomis nei sprendė šioje byloje apylinkės teismas, pagrįstumo klausimą, kolegija pažymi, kad pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10000 Lt iki 150000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

29Kasacinėje byloje Nr. 2K-303/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu E. E. vairuojamu automobiliu, ir eismo įvykio metu žuvo E. E. ir sunkiai sužalota mažametė A. E. (dešinio žastikaulio lūžis, kepenų, šlapimo pūslės, blužnies plyšimai, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, trauminis šokas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio antakio nubrozdinimas), žuvusiojo E. E. mamai priteista 30000 Lt, sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusios mažametės A. E. mamai priteista 10000 Lt, pačiai mažametei A. E. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir tėvo E. E., su kuriuo gyveno atskirai, bet dažnai bendraudavo ir juos siejo stiprus dvasinis ryšys, žūties priteista 100000 Lt, mažamečiam R. E. dėl tėvo E. E., su kuriuo gyveno atskirai, bet dažnai bendraudavo, ir juos siejo stiprus dvasinis ryšys, žūties bei sesers A. E. sunkaus sveikatos sutrikdymo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-271/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja į jo važiuojamąją eismo juostą išėjusių R. J. ir L. L. ir jas partrenkė, ir šio eismo įvykio metu R. J. žuvo, o L. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, žuvusiosios R. J. dukroms, kurios nebuvo materialiai priklausomos nuo mamos ir gyveno atskirai, priteista po 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-173/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukdamas ne sankryžoje į kairę pusę, nedavė kelio važiavusiam motociklui, vairuojamam A. J., sudarė kliūtį, dėl to su juo susidūrė ir įvykio vietoje žuvo motociklo vairuotojas A. J., žuvusiojo mamai priteista iš nuteistojo darbdavio 80000 Lt ir iš draudimo bendrovės 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-89/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo leistiną greitį ir užsnūdęs užvažiavo ant ta pačia kryptimi važiavusių dviratininkų L. T. ir M. K., kurie nuo patirtų sužalojimų žuvo, abiejų žuvusiųjų mamoms priteista po 15000 Lt, vieno iš žuvusiojo sugyventinei ir mažamečiams vaikams po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-73/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vykstant kelio ruože remonto darbams, važiuodamas viršijant leistiną greitį, atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje iš pervažos išvažiavusį automobilį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su vilkiku „Volvo“ su puspriekabe ir užsidegė, ir šio eismo įvykio metu žuvo šiuo automobiliu važiavę visi 6 asmenys, iš jų 3 mažamečiai, V. Z., netekusiam dukters, žento ir anūko, priteista 130000 Lt, V. P., netekusiai sūnaus, marčios ir anūkės, 80000 Lt, V. G., netekusiam visos savo šeimos – žmonos, posūnio ir dukters, 150000 Lt ir A. K., netekusiai dukters ir dviejų anūkų, 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-457/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir, į gatvę įžengus mažamečiam pėsčiajam, nestabdė ir partrenkė kelio važiuojamąją dalį kertantį mažametį pėsčiąjį M. F., kuris nuo patirtų žalojimų mirė vietoje, žuvusiojo mažamečio mamai priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-442/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiam R. S. vairuojamam automobiliui BMW 320, todėl susidūrė su juo, ir šio eismo įvykio metu žuvo R. S., nesunkiai sutrikdyta G. R. ir R. P. sveikata, žuvusiojo tėvams, kurie neteko vienintelio savo vaiko – jauno, dvidešimt penkerių metų amžiaus sūnaus, su kuriuo buvo itin artimi, kartu gyveno ir su juo siejo ateities lūkesčius, priteista, kartu su nuteistojo atlyginta žalos dalimi, iš viso 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-422/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio „Audi A4“, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu E. R. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, kurios keleivė E. R. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, žuvusiosios tėvams, kurie eismo įvykio metu taip pat buvo nesunkiai sužaloti, priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-399/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, apvažiuodamas dešinės pusės kelkraštyje stovintį automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su tuo metu jam priešais savo eismo juosta važiavusiu dviratininku P. B., kuris eismo įvykio metu žuvo, žuvusiojo žmonai priteista 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-377/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę užmigo ir nustojo vairuoti automobilį, kuris praradęs judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, skersuodamas nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje buvusią visuomeninio keleivinio transporto sustojimo aikštelę ir partrenkė į autobusą lipusius asmenis, iš šio eismo įvykio metu N. B. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, žuvusiosios mamai ir nepilnamečiams vaikams priteista po 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-353/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę viršijo leistiną važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio, pervažiavo skiriamąją juostą ir įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu M. M. vairuojamu automobiliu, ir eismo įvykio metu M. M. ir A. V. žuvo, nukentėjusiajai M. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai T. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai M. M., kuri neteko tėvo M. M. ir buvo pati sunkiai sužalota, priteista 150000 Lt, nukentėjusiajai T. V., kuri ne tik buvo nežymiai sužalota, bet ir neteko nepilnamečio sūnaus bei brolio, priteista 120000 Lt, nukentėjusiajam A. M., kuris neteko tėvo ir buvo sunkiai sutrikdyta sesers sveikata, priteisė 20000 Lt, nukentėjusiajam J. K., kurio sutuoktinė patyrė sunkų sužalojimą, priteisė 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-322/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu, ir šio eismo įvykio metu E. K. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, iš nuteistojo darbdavio žuvusiojo sutuoktinei priteista 20000 Lt, dviem dukroms priteista po 15000 Lt, mamai ir tėvui priteista po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-264/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu D. M. žuvo, žuvusiosios tėvams, kurie su dukterimi buvo glaudžiai emociškai susiję ir siejo savo ateities planus ir viltis, priteista: mamai 60000 Lt, o tėvui (jam diagnozuota koronarinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, dėl to jam nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis) 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-237/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietėje važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris išslydęs į važiuojamosios dalies kairę pusę partrenkė ta pačia kryptimi link gyvenvietės centro važiuojamosios dalies kairiuoju pakraščiu ėjusius tris mažamečius pėsčiuosius, visiems šešiems žuvusiųjų tėvams priteista po 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-196/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nors ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sustojo praleisti pėsčiosios, ir partrenkė pėsčiąją V. D., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, iš nuteistojo darbdavio žuvusiosios sūnui, kuris su mama buvo labai artimi, juos siejo glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, jie dažnai susitikinėjo, ji padėdavo prižiūrėti jo vaikus, priteista 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-188/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio keleiviai A. K. ir G. M., vieno žuvusiojo tėvams priteista po 30000 Lt, o kito žuvusiojo mamai priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (abu žuvusieji gyveno kartu su tėvais). Kasacinėje byloje Nr. 2K-141/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį, o eismo įvykio metu žuvo kartu važiavę A. B. ir V. A., žuvusiųjų mamoms priteista po 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-560/2008, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. M. vairuojamu automobiliu, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. M. mirė ligoninėje, žuvusiojo tėvams priteista po 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo atsižvelgta ne tik į tėvų patirtas kančias bei sielvartą, susijusį su artimojo netekimu, bet ir jų besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, stresą ir rūpesčius slaugant sūnų, kuris gyveno kartu su savo tėvais, juos siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai, iki jo mirties (po eismo įvykio tris mėnesius ir dvidešimt dienų sūnus buvo komos būsenos, jam buvo atliktos kelios sudėtingos chirurginės operacijos). Kasacinėje byloje Nr. 2K-503/2008, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galą, dėl to žuvo šio automobilio keleivis A. J., žuvusiojo mamai ir broliui, kurie visi kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, artimai bendravo, kartu priteista 47 016,44 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

30Įvertinusi aptartose kasacininėse bylose nustatytas aplinkybes ir žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kolegija pažymi, kad žymiai didesnės sumos nei nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje yra priteisiamos tėvams, eismo įvykio metu žuvus jų mažamečiams vaikams arba jauniems, kartu su tėvais gyvenusiems vaikams, su kuriais juos siejo artimi dvasiniai bei emociniai ryšiai, taip pat ateities planai ir viltys, dar didesnės sumos priteisiamos asmenims, kurie eismo įvykių metu netenka visos savo šeimos, tuo tarpu suaugusiųjų vaikų žūties eismo įvykio metu tėvams priteisiami panašūs kaip ir nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje neturtinės žalos dydžiai, be to, pažymėtina, kad daugumoje šių bylų, skirtingai nei nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje, eismo įvykiai kilo dėl neblaivių vairuotojų kaltės (šiai išvadai neprieštarauja ir apeliaciniuose skunduose nurodytose kasacinėse bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai). Pažymėta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimą tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

31Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes (nukentėjusysis H. W. eismo įvykio metu pats patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (šio sutrikdymo pasekmės išsamiai aptartos anksčiau), taip pat patiria depresiją dėl sūnaus mirties, ir išgyvenimas dėl sūnaus netekties dar labiau sunkina jo gijimą; nukentėjusioji U. W. dėl žuvusio sūnaus netekties patiria didelį skausmą, emocinę depresiją, miego sutrikimus, naktinius košmarus bei isteriją, ji negali susitaikyti su sūnaus žūtimi, šį skausmą gilina sunki sunkiai sužaloto sutuoktinio sveikatos būklė, jai tenka nuolatos juo rūpintis, o tai reikalauja ypatingų fizinių ir dvasinių pastangų, ji dėl nelaimingo atsitikimo susirgo reaktyvia depresija, kuri išsivystė į chronišką depresiją, jai ryškiai pasireiškia jos nusiminimas, bejėgiškumo jausmas, vidinis nerimas, išsiblaškymas, nervingumas, taip pat pasireiškia liūdesys su verksmo protrūkiais, taip pat vegetatyviniai simptomai su funkciniais pokrūtinio skausmais, apetito praradimas, miego sutrikimas, širdies dūrimas, smarkus širdies plakimas, dėl vyrui reikalingos nuolatinės priežiūros ir pasireiškiančios ligos eigos jai atsirado baimės jausmas dėl egzistencijos), į motyvus, kuriais grindžiami prašymai padidinti atlygintinos žalos dydį (apeliaciniuose skunduose akcentuojami nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl sūnaus žūties, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie jų santykius su suaugusiu, savo šeimą turinčiu ir atskirai gyvenančiu sūnumi iki eismo įvykio), į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. (nuteistasis E. L. automobilį vairavo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiuodamas šalutiniu keliu, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, nereguliuojamoje sankryžoje, nepraleido pagrindiniu keliu jam iš dešinės pusės važiavusio vilkiko su puspriekabe; po autoįvykio E. L. atsiprašė žuvusiojo M. W. mamos U. W., domėjosi nukentėjusiojo H. W. sveikata, siūlė pagalbą, apmokėjo nukentėjusiųjų patirtas išlaidas Lietuvoje (9850,29 Lt); šiuo metu E. L. yra bedarbis, tačiau yra darbingas ir turi nuosavo turto, todėl žalą nukentėjusiesiems galės atlyginti), taip pat į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose sunkiai sužalojami ar žūna asmenys, mano, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo E. L. priteisdamas nukentėjusiajam H. W. už eismo įvykio metu patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą bei sūnaus žūtį 80000 Lt, o nukentėjusiajai U. W. už sūnaus žūtį ir sutuoktinio sunkų sveikatos sutrikdymą 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų H. W. ir U. W. atstovo civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems H. W. ir U. W. nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

32Savo apeliaciniuose skunduose apeliantai prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas išlaidas (6905,60 Lt) advokato paslaugoms apmokėti. Savo prašymą jie grindžia 2010 m. birželio 9 d. banko sąskaitos, priklausančios S. Katausko, Katauskaitės ir partnerių advokatų kontorai, išrašu.

33Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

34Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo E. L. nukentėjusiesiems jau priteisė 25205,44 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, pats nuteistasis apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus, kurie iš esmės atmesti kaip nepagrįsti, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinius skundus ir atstovaujant apeliacinės intancijos teisme, nepriteistinos (kasacinė byla Nr. 2K-377/2009).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

37nukentėjusiųjų H. W. ir U. W. atstovo S. Katausko apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal 3. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį... 4.E. L. priteista nukentėjusiajai U. 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. E. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 17 d.,... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad H. W. savo patirtą... 9. Kadangi apylinkės teismas, priteisdamas 80000 Lt neturtinės žalos... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios 11. U. W. dėl avarijos neteko sūnaus, dėl vienintelio... 12. Nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.... 13. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.... 14. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti arba neturtinės žalos dydžius... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens... 17. Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu,... 18. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. W. per savo... 19. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė U. W. per savo... 20. Pirmosios instancijos teismas iš E. L. priteisė... 21. Teisėjų kolegija iš apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių... 22. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad... 23. Kita vertus, kolegija pažymi, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo... 24. Kolegija taip pat pažymi, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią... 25. Tuo tarpu kitose pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką... 26. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad vienoje iš paminėtų... 27. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 28. Spręsdama apeliacinių skundų argumentų, jog pagal teismų praktiką patirti... 29. Kasacinėje byloje Nr. 2K-303/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad... 30. Įvertinusi aptartose kasacininėse bylose nustatytas aplinkybes ir... 31. Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes... 32. Savo apeliaciniuose skunduose apeliantai prašo priteisti apeliaciniame procese... 33. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 34. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 37. nukentėjusiųjų H. W. ir U. W....