Byla 1A-279-398/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Jasaičiui, Sigutei Malinauskienei, Onai Rojutei, nuteistiesiems A. Z. , V. T. , jų gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Vidmantui Žiemeliui, Vytautui Sirvydžiui, nukentėjusiajam S. M. , ekspertams Jelenai Devenson, Kęstučiui Graželiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Z. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (34 500 Lt legalizavimas) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vekselio ir prašymo klastojimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. Z. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti 34 500 Lt.

4V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Iš A. Z. nukentėjusiajam S. M. priteista 4 600 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. Z. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė.

8A. Z. , dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, vykdydamas įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115 pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009-01-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. DA-231 dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), ir S. M. , asmens kodas ( - ) išieškotojui UAB „B“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), 2009-02-04 patvarkymu Nr. 0017/09/00115 sustabdė bankuose AB SEB, AB ,,Hansabankas“, Nordea Bank PLC ir Ūkio banke esančių UAB „A“ piniginių lėšų išmokėjimą. Tuoj po to 2009-02-04 dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje sporto klube „Forma“, esančioje Šaulių g. 48, Klaipėdoje, S. M. dėl to, kad antstolio A. Z. patvarkymu sustabdžius bankuose esančių UAB „A“ piniginių lėšų mokėjimą jo vadovaujama UAB „A“ visiškai nebegalėjo vykdyti jokios ūkinės veiklos, kreipėsi į V. T. ir šio paprašė, kad jis padėtų S. M. išspręsti iškilusias problemas su antstoliu A. Z. dėl banke esančių UAB „A“ piniginių lėšų mokėjimo sustabdymo. Po to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, V. T. kreipusis į A. Z. dėl to, kad šis panaikintų minėtą patvarkymą, A. Z. , bendrininkaudamas su V. T. , šiam padedant, susitarė, kad V. T. pareikalaus iš S. M. perduoti jo – A. Z. naudai didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 eurų (34 528 litų) kyšį už teisėtą veikimą, tai yra už tai, kad jis – A. Z. panaikintų savo 2009-02-04 patvarkymą dėl AB SEB, AB ,,Hansabankas‘‘, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančių UAB „A“ piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo.

9Tada V. T. , vykdydamas susitarimą ir padėdamas A. Z. , 2009-02-05 dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, minėtoje kavinėje pareikalavo iš S. M. 10 000 eurų (34 528 litų) kyšio A. Z. naudai už tai, kad būtų panaikintas 2009-02-04 minėtas patvarkymas, tokiu būdu A. Z. netiesiogiai per V. T. pareikalavo iš S. M. perduoti jam kyšį. Po to nukentėjusysis S. M. , vykdydamas A. Z. ir V. T. neteisėtą reikalavimą, 2009-02-05, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje ,,Laikraštis‘‘, esančioje Herkaus Manto g. 4, Klaipėdoje, perdavė V. T. 34 500 litų kyšį, kuris šią sumą tuoj po to, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Z. , kuris tokiu būdu netiesiogiai iš S. M. priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį.

10A. Z. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti gautus pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, aiškiai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus.

11A. Z. , žinodamas, kad 10 000 eurų (34 500 Lt) yra jo 2010-02-05 per kitą asmenį V. T. įsigyti nusikalstamu būdu kaip kyšis, priimtas iš S. M. , laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-02-24, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. T. , siekdamas įteisinti šią nusikalstamu būdu gautą pinigų sumą, susitarė su V. T. pagaminti netikrus dokumentus: neprotestuotiną paprastąjį vekselį, sudaryti tariamą sandorį – 2008-12-12 paprastojo vekselio išdavimą V. T. vardu, nurodant jame aiškiai neteisingus duomenis, jog V. T. 2009-01-29 privalo sumokėti A. Z. 10 000 eurų, iš viso 1 egzempliorių; 2009-02-04 V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 eurų skolą pagal minėtą 2008-12-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, o A. Z. ant jo pasirašys, kad gavo šį prašymą ir grąžintą skolą 2009-02-05, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to A. Z. , vykdydamas minėtą susitarimą, laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-02-24, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. T. , tęsdamas pradėtą veiką, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodami nenustatytą kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvą, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrus dokumentus: 2008-12-12 paprastąjį vekselį, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog V. T. 2008-12-12 iš A. Z. pasiskolino 10 000 eurų, iš viso 1 egzempliorių, o V. T. po juo pasirašė; 2009-02-04 V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 eurų skolą pagal minėtą 2008-12-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė V. T. , o A. Z. ant jo pasirašė ir nurodė, kad 2009-02-05 gavo šį V. T. prašymą ir grąžintą skolą, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje A. Z. šiuos dokumentus perdavė V. T. , kuris šiuos netikrus dokumentus parsigabeno į savo butą, esantį ( - ), ir laikė, kol juos 2010-02-24 kratos metu paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

12A. Z. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai tiesiogiai reikalavo kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė, taip pat, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui suklastojo netikrus ir tikrą dokumentus, juos laikė ir panaudojo.

13A. Z. , dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, vykdydamas įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115 pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009-01-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. DA-231 dėl 636 541,87 litų išieškojimo solidariai iš UAB „A“, įmonės kodas ( - ), ir S. M. , asmens kodas ( - ) išieškotojui UAB „B“, įmonės kodas ( - ), siekdamas padengti apskaičiuotą likusią dalį – 25 892, 87 Lt vykdymo išlaidų šioje byloje, 2010-02-08 patvarkymu Nr. 0017/09/00115 iš karto areštavo AB SEB banke esančias UAB „A“ pinigines lėšas ir minėtam bankui nurodė pervesti šią sumą į jo – antstolio A. Z. depozitinę sąskaitą. Tuoj po to UAB „A“ direktoriui S. M. 2010-02-12 pranešimu nesutinkant su antstolio A. Z. kontoros apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu ir prašant bendrovei „A“ grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas, taip pat S. M. 2010-02-18, apie 09.38 val., minėtoje antstolių kontoroje ( - ), paprašius A. Z. perskaičiuoti šios bylos vykdymo išlaidas, sumažinant jų dydį, A. Z. , vykdydamas įgaliojimus, įvedęs į elektroninę skaičiavimo mašinėlę skaičių 6 000 ir skaičiavimo mašinėlės ekraną su šiuo įvestu skaičiumi parodęs S. M. , tokiu būdu tiesiogiai pareikalavo iš jo 6 000 Lt kyšio, nurodydamas perduoti šį kyšį jam – A. Z. per kitą asmenį – V. T. , už teisėtą veikimą, t. y. kad S. M. ir UAB „A“ būtų atleisti nuo likusios dalies, t.y. 25 892,87 Lt, vykdymo išlaidų ir pažadėjo grąžinti į įmonės sąskaitą pagal 2010-02-08 patvarkymą nurašytą 9 688,15 Lt sumą, kurią ir grąžino 2010-02-18 sąlyginiu debeto mokėjimo nurodymu Nr. 66. Tada 2010-02-23, laikotarpiu nuo 15 val. 55 min. iki 16 val. 15 min., minėtoje kontoroje S. M. , kuris veikė kaip nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, paminėjus A. Z. , kad šio reikalaujamą kyšio sumą per V. T. perduoti nesutinka, nes V. T. nepasitiki, A. Z. , tęsdamas pradėtą veiką, sutiko reikalaujamą kyšį priimti pats, parodydamas S. M. šioje kontoroje esančioje virtuvėje spintelės stalčių, į kurį S. M. , atnešęs reikalaujamą 6 000 Lt kyšį, turės įdėti. Tuoj po to A. Z. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėn., laikotarpiu nuo 23 d. 16.15 val. iki 24 d. 9.17 val., tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas nuslėpti 6 000 Lt kyšio reikalavimą ir būsimą šios kyšio sumos priėmimą iš S. M. , minėtoje kontoroje esančiu kompiuteriu ir kompiuteriniu spausdintuvu pagamino – parašė tekstą ir atspausdino netikrus dokumentus: 2010-02-03 UAB „A“ prašymą, adresuotą jam – antstoliui A. Z. , jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog solidarūs skolininkai UAB „A“ ir S. M. prašo jo – antstolio A. Z. atleisti juos nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies – 25 893 Lt, juos užantspaudavo spaudu, kad šis prašymas gautas minėtoje kontoroje 2010-02-23, ir užrašė registracijos numerį „4R-967“, iš viso 2 egzempliorius; antstolio A. Z. 2010-02-23 patvarkymą Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tenkina UAB „A“ prašymą ir atleidžia solidarius skolininkus UAB „A“ ir S. M. nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies – 25 893,00 Lt, jį pasirašė ir užantspaudavo asmeniniu antspaudu Antstolis A. Z. , iš viso 2 egzempliorius. Tuoj po to paminėtus suklastotus netikrus dokumentus A. Z. laikė minėtoje kontoroje iki 2010-02-24 9 val. 17 min., kai toliau tęsdamas pradėtą veiką, S. M. pateikė pasirašyti po šiais jo – A. Z. pagamintais netikrais dokumentais – 2010-02-03 UAB „A“ prašymu ir antstolio A. Z. 2010-02-23 patvarkymu Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“, patvirtinant, jog šį patvarkymą S. M. iš jo gavo. S. M. vykdant A. Z. neteisėtą prašymą ir pasirašius po šiais suklastotais netikrais dokumentais, A. Z. šiuos netikrus dokumentus toliau laikė minėtoje kontoroje ir juos panaudojo minėtoje vykdomojoje byloje, o po vieną iš netikrų dokumentų egzempliorių tuoj pat neteisėtai perdavė naudotis S. M. . Tuo pačiu metu nuo 09.17 val. iki 09.26 val. toje pačioje vietoje, tęsdamas pradėtą veiką, siekdamas nuslėpti iš S. M. gaunamą 6 000 Lt kyšį, nusikalstamu būdu gaunamus pinigus, atliko su šia gaunama pinigų suma finansinę operaciją, tai yra įrašė aiškiai neteisingus duomenis į tikrą dokumentą 2010-02-24 antstolio kvitą, serija, Nr. ( - ), jog jis 2010-02-24 iš S. M. priėmė 20 000 litų, ir šį kvitą pasirašė, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo, po to toje pačioje vietoje tuo pat metu savo naudai priėmė iš S. M. 6000 Lt kyšį. Suklastotą 2010-02-24 antstolio kvitą, serija, Nr. ( - ), antstolio kontoroje laikė ir naudojo jos buhalterinėje apskaitoje, kol šį kvitą tą pačią dieną kratos metu rado ir paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

14V. T. nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, vykdančiam įgaliojimus, savo naudai netiesiogiai reikalauti didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priimti.

152009-02-04 dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje-sporto klube „Forma“, esančioje Šaulių g. 48, Klaipėdoje, S. M. kreipėsi į V. T. ir paprašė, kad šis padėtų jam išspręsti iškilusias problemas su antstoliu A. Z. , kuriam dirbant antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, tai yra būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, šiam vykdant įgaliojimus – išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115 pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2009-01-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. DA-231 dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš UAB „A“, įmonės kodas ( - ), ir S. M. , asmens kodas ( - ) išieškotojui UAB „B“, įmonės kodas ( - ), ir 2009-02-04 patvarkymu Nr. 0017/09/00115 sustabdžius AB SEB, AB banke ,,Hansabankas“, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančias UAB „A“ pinigines lėšas, S. M. vadovaujama UAB „A“ visiškai nebegalėjo vykdyti jokios ūkinės veiklos. Po to V. T. , tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kreipėsi į A. Z. dėl to, kad šis panaikintų minėtą patvarkymą. Tuoj po to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje V. T. , bendrininkaudamas su A. Z. ir šiam padėdamas, susitarė, kad jis – V. T. pareikalaus iš S. M. perduoti A. Z. naudai didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 10 000 eurų (34 528 litų) už teisėtą veikimą, tai yra už tai, kad A. Z. panaikintų savo 2009-02-04 patvarkymą dėl AB SEB, AB banko ,,Hansabankas“‘, Nordea Bank PLC ir Ūkio bankuose esančių UAB „A“ piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo.

16Po to V. T. , vykdydamas susitarimą su A. Z. , 2009-02-05, dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, minėtoje kavinėje pareikalavo iš S. M. 10 000 eurų (34 528 litų) kyšio A. Z. naudai ir tokiu būdu padėjo A. Z. netiesiogiai, per jį – V. T. reikalauti iš S. M. kyšio už tai, kad būtų panaikintas minėtas 2009-02-04 patvarkymas. Tuoj po to, S. M. vykdant V. T. reikalavimą, 2009-02-05, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje ,,Laikraštis‘‘, esančioje Herkaus Manto g. 4, Klaipėdoje, perdavus jam 34 500 litų kyšį, jis tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė šį kyšį A. Z. ir tokiu būdu padėjo A. Z. netiesiogiai priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį iš S. M. .

17V. T. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti kito asmens pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, melagingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino, gabeno ir laikė netikrus dokumentus.

18V. T. , žinodamas, kad 34 500 Lt yra įsigyti nusikalstamu būdu – 2009-02-05 A. Z. priimti kaip kyšis iš S. M. , laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-02-24, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. , siekdamas įteisinti šią nusikalstamu būdu A. Z. gautą pinigų sumą, susitarė su A. Z. pagaminti netikrus dokumentus: neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir taip sudaryti tariamą sandorį – 2008-12-12 paprastojo vekselio išdavimą jo – V. T. vardu, nurodant jame aiškiai neteisingus duomenis, jog V. T. iki 2009-01-29 privalo sumokėti A. Z. 10 000 eurų, iš viso 1 egzempliorių; 2009-02-04 V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 eurų skolą pagal minėtą 2008-12-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, o A. Z. ant jo pasirašys, kad gavo šį prašymą ir grąžintą skolą 2009-02-05, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to V. T. , vykdydamas minėtą susitarimą, laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-02-24, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. , tęsdamas pradėtą veiką, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodami nenustatytą kompiuterį ir kompiuterinį spausdintuvą, pagamino – parašė tekstus ir atspausdino netikrus dokumentus: 2008-12-12 data neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog V. T. 2008-12-12 iš A. Z. pasiskolino 10 000 eurų, iš viso 1 egzempliorių, o V. T. po juo pasirašė; 2009-02-04 V. T. prašymą dėl to, kad nori grąžinti A. Z. 10 000 eurų skolą pagal minėtą 2008-12-12 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį pasirašė V. T. , o A. Z. ant jo pasirašė, kad 2009-02-05 gavo šį V. T. prašymą ir grąžintą skolą, iš viso 1 egzempliorių. Tuoj po to, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, A. Z. šiuos dokumentus perdavus jam, šiuos netikrus dokumentus V. T. parsigabeno į savo butą, esantį ( - ), ir juos laikė, kol šiuos suklastotus dokumentus 2010-02-24 kratos metu paėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, arba priimti naują nuosprendį ir jį dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti.

20Nuteistasis A. Z. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris įrodymus vertino neišsamiai ir atmestinai, rėmėsi pavieniais įrodymais, o ne jų visuma, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Netinkamai įvertinęs įrodymus, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

21Apeliantas teigia, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl reikalavimo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą, netiesioginio tokio kyšio priėmimo ir kitų su tuo susijusių nusikalstamų veikų, nepagrįstas byloje surinktais, nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais duomenimis. Šiuo metu byloje yra tik nepatikimi, nenuoseklūs ir nelogiški S. M. parodymai, neaiškaus turinio garso įrašai, vykdomosios bylos, kurios suponuoja priešingas išvadas, nei padarė apygardos teismas, ir kratų metu rasti dokumentai, kurie, kaip netiesioginių įrodymų dalis, neleidžia pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. A. Z. pažymi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje užfiksuoti kai kurie nukentėjusiojo S. M. parodymai, taip pat kitų asmenų parodymai, įskaitant nuteistuosius, yra iškraipyti, jie neatitinka byloje esančių teismo posėdžių garso įrašų stenogramų.

22Nuteistasis A. Z. nurodo, jog apygardos teismas, pripažindamas nukentėjusiojo S. M. parodymus patikimu įrodymu, neatsižvelgė į tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pastarasis viso proceso metu skirtingai aiškino apie įvykio laiką: ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, kad jo bendrovės sąskaitos buvo areštuotos 2009 metais apie vasario mėnesį, vėlesnės apklausos metu teigė, kad tai buvo 2009 metų viduryje, vėliau patikslino, kad tai buvo 2009 metų pradžioje, o teisminio nagrinėjimo metu vėl nurodė, kad tai buvo 2009 metų birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje. Be to, S. M. parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys – dokumentai iš vykdomosios bylos, taip pat teismui pateikti banko sąskaitų išrašai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2009 m. sausio 22 d. buvo areštuoti nekilnojami daiktai ir S. M. priklausančios UAB „A“ akcijos, 2009 m. sausio 26 d. buvo areštuotos S. M. priklausančios lėšos, esančios pas antstolę L. N. , 2009 m. vasario 3 d. papildomai buvo areštuoti keli kilnojamieji daiktai, 2009 m. vasario 4 d. areštuotos dalys žemės sklypo. Toliau atliekant vykdomuosius veiksmus byloje, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsniu, patvarkymu buvo patikrinta, ar solidarių skolininkų vardu yra atidaryta sąskaitų ir/ar skolininkai turi lėšų kredito įstaigose, tačiau gavus kredito įstaigų pranešimą apie skolininkų turimas sąskaitas šiose kredito įstaigose, patvarkymas dėl lėšų arešto nebuvo priimtas. Aplinkybę, kad UAB „A“ priklausančioms sąskaitoms nebuvo taikyti areštai laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-06-24 patvirtina ir paties S. M. pateiktas AB SEB banko daugiavaliutės sąskaitos ( - ) išrašas, iš kurio matyti, kad pastarojo nurodytomis datomis vyko jo turimų lėšų transakcijos, t. y. lėšos buvo laisvos. Kitos bankų sąskaitos nebuvo naudojamos, nes jose nebuvo pakankamai lėšų. Be to, pirmi lėšų nurašymai iš šių sąskaitų vyko 2009 m. kovo 4, 5 ir 6 dienomis pagal antstolės R. V. patvarkymą, tuo tarpu lėšų nurašymai pagal antstolio A. Z. patvarkymus įvyko tik 2009-06-25. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-06-17 UAB „A“ galėjo netrukdomai vykdyti lėšų pervedimus iš savo sąskaitų, joks areštas joms nebuvo taikomas.

23Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje esantys dokumentai – 2009-02-05 „Patvarkymas dėl sustabdymo piniginėms lėšoms 636 541,87 Lt sumai panaikinimo“ nepatvirtina, kad jie tą pačią dieną buvo išsiųsti kredito įstaigoms, atitinkamai AB SEB bankui, AB Hansabankui. Apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi šia formalia data, nurodyta ant minėtų procesinių dokumentų, ir nesivadovavo jo – A. Z. parodymais bei pateiktais oficialiais dokumentais, neginčijamai patvirtinančiais faktą, kad vykdomojoje byloje esantys procesiniai dokumentai, t. y. 2009-02-05 „Patvarkymas dėl sustabdymo piniginėms lėšoms 636 541,87 Lt sumai panaikinimo“ iš antstolio A. Z. kontoros AB SEB bankui ir AB Hansabankui buvo išsiųsti tik 2009-02-10 ir ne faksu, o registruotu paštu, ką patvirtina siuntų, perduotų K. Patašiaus individualiai įmonei, 2009-02-10 sąrašas. Taigi, tuo atveju, jei 2009-02-05 A. Z. 2009-02-04 patvarkymu būtų sustabdytas UAB “A” piniginių lėšų išmokėjimas AB SEB banke, tai šis sustabdymas būtų formaliai vykdomas iki šis bankas būtų gavęs A. Z. 2009-02-10 registruota pašto siunta išsiųstą 2009-02-05 “Patvarkymą dėl sustabdymo piniginėms lėšoms 636 541,87 Lt sumai panaikinimo”, bet ne ilgau nei CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas penkių dienų terminas, t.y. iki 2009 m. vasario 10 d.

24Nuteistasis nurodo, kad Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus pateiktoje 2010-09-30 pažymoje Nr. 10648 nurodytos aplinkybės, jog pagal A. Z. 2009-02-04 „Patvarkymą dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei šių lėšų sustabdymo” laikotarpyje nuo 2009-02-05 iki 2009-02-14 buvo sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas iš šioje kredito įstaigoje esančių UAB „A” sąskaitų, nepatvirtina, kad ir AB SEB banke esančiose UAB „A” sąskaitose buvo analogiškai sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas, o tai, kad UAB „A” piniginių lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas iš Nordea Bank Finland PLc esančių sąskaitų, šios baudžiamosios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, nes, kaip matyti iš S. M. parodymų, šio banko skyriuje esančiose UAB „A” sąskaitose jokių šios bendrovės piniginių lėšų nebuvo. Aplinkybė, kad AB SEB banke buvusioje UAB „A“ sąskaitoje 2009-02-04 buvo vykdomi mokėjimai, 2009-02-05 išmokų iš šios sąskaitos nebuvo, o 2009-02-06 išmokos šioje sąskaitoje vėl prasidėjo, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ir AB SEB banke 2009-02-05 piniginių lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas. Juolab, kad apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad minėta UAB „A“ sąskaita buvo daugiavaliutė ir kad iš šios sąskaitos eurais 2009-02-05 visgi buvo vykdomi piniginių lėšų išmokėjimai.

25A. Z. teigia, kad „kyšis” po 2009-06-17 datos taip pat nebuvo ir negalėjo būti reikalaujamas bei duodamas, nes tuo metu jo atžvilgiu jau buvo atliekami operatyvinio pobūdžio veiksmai, 2009-05-08 ir 2009-06-18 dienomis Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-205-10 buvo atliekama jam priklausančio turto paieška. Todėl, jei tikėti S. M. išgalvota versija, kad 2009 m. liepos pradžioje jis per V. T. perdavė 10 000 eurų, t. y. 34 500 Lt, antstoliui A. Z. , kyla pagrįstas klausimas, kodėl tariamo „kyšio“ perdavimas nebuvo tinkamai įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, kaip kad buvo padaryta dėl tariamo 6 000 Lt „kyšio“ perdavimo (užfiksuoti kupiūrų numeriai, vaizdo ir garso įrašas ir t. t.). Be to, 2009 metų vidurio įvykiai, kuomet Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai domėjosi A. Z. turimu turtu, laiko požiūriu sutampa su paminėtais S. M. sąmoningais ar tai nesąmoningais liudijimais, o tai patvirtina, kad sąskaitos, apie kurias kalba pastarasis, buvo areštuotos tik 2009 m. viduryje, todėl nėra jokio pagrindo laikyti pagrįsta kaltinamojo akto dalį dėl 10 000 eurų reikalavimo ir neva perdavimo A. Z. , nes surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. M. negalėjo duoti, o juo labiau tartis su V. T. dėl tariamo kyšio A. Z. davimo, ką be kita ko patvirtina ir liudytojo E. G. , atstovavusio išieškotojai UAB „B“, parodymai bei teismo nuosprendyje nurodyti antstolės L. N. raštai bankroto administratoriui. Nuteistasis pažymi, kad areštai UAB „A“ sąskaitoms buvo taikyti ir panaikinti išieškotojo UAB „B“ prašymais, bet ne V. T. , S. M. ar kitų asmenų pageidavimais.

26Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, atmetė vienas kitą patvirtinančius jo – A. Z. , taip pat nuteistojo V. T. , liudytojų R. Š. , G. A. , V. V. parodymus apie vekselio sudarymo aplinkybes, t. y. kad 2008-12-12 V. T. antstolio A. Z. kontoroje iš A. Z. pasiskolino 10 000 eurų, kuriuos jo sutuoktinė V. V. buvo sutaupiusi šeimos kelionei ir kuriuos V. T. privalėjo grąžinti iki 2009 m. vasario pradžios, t. y. iki minėtos kelionės. Teismas taip pat nepagrįstai kaip nereikšmingus vertino liudytojo S. T. parodymus, kad V. T. pasirašytą 2008-12-12 vekselį dėl 10 000 Lt A. Z. jam rodė dar 2009 metų pradžioje, nes šie parodymai paneigia teismo išvadą, kad vekselis buvo surašytas laikotarpyje tarp 2009-02-04 ir 2010-02-24. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad paskolinius santykius su V. T. be pirmiau aptartų asmenų parodymų patvirtina pas V. T. kratos metu rastas 2008-12-12 surašytas paprastas neprotestuotinas vekselis 10 000 eurų sumai bei ta aplinkybė, kad V. T. turėjo bendrą verslą su S. M. , iš kurio bandė skolintis pinigų, tačiau S. M. jam atsakė. Apeliantas mano, jog apygardos teismas, grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai, pažeisdamas jo teisę į gynybą, rėmėsi ta aplinkybe, kad jis nedeklaravo paskolos su V. T. santykių, o tai padarė gerokai vėliau, nes jo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2008 metus pildžiusi buhalterė V. M. nežinojo nei apie V. T. , nei apie kitų asmenų jo naudai išrašytus vekselius, pagal kuriuos šie asmenys jam buvo ar yra skolingi, o 2010-07-14, sužinojusi apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl 2008-12-12 vekselio pagrindu atsiradusių paskolinių santykių su V. T. , šią jo paskolą V. T. deklaravo, patikslindama ankstesnę deklaraciją už 2008 metus, kaip kad numato Lietuvos Respublikos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis.

27Apeliantas nesutinka ir su teismo motyvais dėl rastų vekselių ruošinių vertinimo byloje. Nurodo, kad jo darbo kabinete 2010-02-24 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai kratos metu nerado jokio kito to paties 2008-12-12 vekselio egzemplioriaus. Kratos metu buvo rasti 5 lapai, ant kurių buvo atspausdintos 2008-12-12 vekselio formos ar ruošiniai, bet be V. T. parašų, su tam tikrais jo – A. Z. rašytiniais pastebėjimais ant kai kurių iš šių lapų antrųjų pusių. Pažymi, jog duodamas parodymus teisme jis ne kartą paaiškino, iš kur šie lapai atsirado jo darbo kabinete ir kam jie buvo skirti, t. y. kad kartais konsultuodamas klientus jis iš savo darbo kompiuterio atspausdindavo jame saugomą dar 2008-12-12 surašyto vekselio, kurį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai kratos metu rado pas V. T. , formą be V. T. parašo ir demonstruodavo tiems klientams kaip vekselio pavyzdį, aiškindavo jiems kaip reikia tinkamai surašyti vekselį, kad jis ateityje galiotų, ir demonstravo jiems kaip reikia tinkamai užrašyti ant vekselio antros pusės tais atvejais, kai skolininkas vekselyje nurodytą skolą sumoka per kelis kartus, o ne visą iš karto, o kai klientai išeidavo, šiuos vekselių pavyzdžius paprasčiausiai išmesdavo į po darbo stalu esančią popierinę dėžę ar darbo stalo stalčių. Šie jo parodymai patvirtina, kad nei 2008-12-12 vekselis, nei 2009-02-04 prašymas, kratos metu rasti pas V. T. , nėra suklastoti, o pas jį – A. Z. 2010-02-24 kratos darbo kabinete metu rasti lapai neįrodo, kad V. T. iš jo pasiskolintus 10 000 eurų grąžino per du kartus, kaip tai neva yra nurodyta tame originaliame užraše.

28A. Z. teigia, kad apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad jo veiksmuose yra ir BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-608/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012), nes šiuo konkrečiu atveju jeigu ir būtų įrodytas jo veiksmų nusikalstamumas, byloje surinktų faktinių aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad vekselis ir prašymas buvo suklastoti, nes juose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Taigi, jeigu ir yra formalaus klastojimo požymių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms.

29Apeliantas pažymi, kad skolindamas V. T. 10 000 eurų sumą žinojo apie pastarojo įmonės vykdomas didelės vertės sutartis, todėl V. T. galėjo garantuoti skolos grąžinimą. Be to, skolos grąžinimą jis galėjo garantuoti gera savo reputacija jo, kaip antstolio, akyse, ką patvirtina anksčiau vykdytų vykdomųjų bylų duomenys. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) nereikėjo faktoringo lėšomis disponuoti savo nuožiūra, nes pagal faktoringo sutartį UAB „Hansa Lizingas“ perima pareigą apmokėti sąskaitas UAB „D“ (duomenys pakeisti), o UAB „C“ per 90 dienų šias sumas už faktoringą, jau sudaręs aktus su užsakovu dėl atliktų darbų ir gavęs už juos apmokėjimą, apmoka bankui. Kadangi V. T. nebuvo tikras, ar UAB „C“ gaus faktoringą, norėdamas apsidrausti nuo galimo piniginių lėšų stygiaus ir tokiu būdu galimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ieškojo pasiskolinti 50 000 Lt, bet pasiskolino tik 10 000 eurų iš jo, taip užtikrindamas UAB „C“ ir UAB „A“ laikiną finansavimą, kad nežlugtų UAB „C“ sutartis ir su UAB „D“, ir su UAB „A“. Be to, nuteistasis V. T. teismui paaiškino, kodėl jis pasirašė kelis 2009-02-04 „Prašymo” egzempliorius bei juos atitinkamai 2009-02-05 ir 2009-02-06 pateikė A. Z. , t. y. kad jis jau vėlavo grąžinti A. Z. 10 000 eurų skolą ir kad 2009-02-04 nutaręs grąžinti A. Z. 10 000 eurų buvo nuvykęs į kontorą, tačiau A. Z. jo nepriėmė, iš to V. T. padarė išvadą, kad A. Z. ant jo užpyko dėl laiku negrąžintos skolos ir jau kažką jo atžvilgiu daro, nes žinojo, kad A. Z. yra itin griežtą skolininkų atžvilgiu (tai patvirtino ir S. M. , duodamas interviu „Lietuvos Ryto“ televizijai). Aplinkybę, kad šiuo atveju V. T. pasielgė įžvalgiai ir pagrįstai, tokiu būdu apsidraudė nuo galimų negatyvių pasekmių, patvirtino ir liudytojas S. T. .

30Nuteistasis A. Z. nurodo, jog apygardos teismas, vertindamas jo veiksmus dalyje dėl 6 000 Lt kyšio ir kitų su juo susijusių nusikalstamų veikų bei nuosprendyje nurodydamas, kad kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų pateiktų bylos dokumentų, tiesiogiai nesusijusių su pareikštais kaltinimais, nevertina ir nekomentuoja, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, reikalaujančias teismo nuosprendyje motyvuotai aprašyti, kokiais įrodymais teismas remiasi ir kokiais bei kodėl nesiremia grįsdamas nuosprendį, kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl teismo objektyvumo ir atlikto įrodymų tyrimo išsamumo. Be to, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nes netikrino gautų duomenų leistinumo ir patikimumo BPK nustatyta tvarka, nevertino, ar S. M. ir A. Z. pokalbių įrašai, daryti 2010-02-18, taip pat ir kiti duomenys, kurie buvo gauti pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuriais grindžiamas nuosprendis, buvo gauti teisėtu būdu ir pagrįstai.

31Apeliantas teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. M. 2010-02-18 pokalbio su antstoliu A. Z. garso įrašą darė su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos žinia, nors ikiteisminis tyrimas tuo metu dar nebuvo pradėtas, t. y. neteisėtai. Iš nukentėjusiojo S. M. pirminių parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad pastarasis pirminį bendravimo su antstoliu A. Z. garso įrašą savo iniciatyva su savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu MPI padarė laikotarpyje nuo 2010-02-08 iki 2010-02-12, taigi 2010-02-12, pateikdamas antstoliui A. Z. UAB „A” 2010-02-12 „Pranešimą”, ir vėlesnėmis dienomis visus vykusius pokalbius su antstoliu A. Z. jis įrašinėjo su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų duota specialia garso ir vaizdo įrašymo įranga, o tai paneigia S. M. jau vėliau teismui duotus jo parodymus, jog pirminį savo bendravimo su antstoliu A. Z. garso įrašą jis savo iniciatyva su savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu MPI padarė būtent 2010-02-18, ir tik vėlesnėmis dienomis visus vykusius savo pokalbius su antstoliu A. Z. įrašinėjo su teisėsaugos institucijų pareigūnų žinia. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-06-19 ekspertizės akto Nr. 11-11(12), matyti, kad S. M. , 2010-02-18 įrašinėdamas pokalbį su A. Z. , naudojosi tuo pačiu prietaisu, kuris buvo naudojamas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą A. Z. atžvilgiu ir kurį ikiteisminio tyrimo tikslais naudojo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Taigi, atlikus fonoskopinę ekspertizę paaiškėjo akivaizdūs provokacijos dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą 2010-02-19 ir vėliau požymiai, kurie savo faktinėmis aplinkybėms atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 atspindėtą faktinę situaciją. Be to, nukentėjusysis S. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė įrenginio, kuriuo 2010-02-18 darė pokalbio įrašą, o Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai, darydami 2010-02-22, 2010-02-23 ir 2010-02-24 garso įrašus su specialiu garso įrašymo įrenginiu „Gnom-P”, nesukūrė šių garso įrašų elektroninių parašų failų (*.dsg) bei niekur neužfiksavo šiems garso įrašams daryti naudoto specialaus garso įrašymo įrenginio „Gnom-P“ serijinio numerio, kas, nuteistojo nuomone, rodo, jog pastarieji tyčia siekė, kad nebūtų įmanoma patikrinti šių garso įrašų autentiškumo, t. y. kad esant reikalui nebūtų galima nustatyti, kada tiksliai ir su kokia garso įrašymo įranga šie garso įrašai buvo padaryti ir tuo pačiu kad pareigūnai, esant reikalui, vėliau dar laisvai galėtų šiuos įrašus apdoroti. Visos šios aplinkybės patvirtina ir tai, jog apygardos teismo išvada, kad byloje esančių garso įrašų autentiškumas nekelia abejonių, yra teisiškai nepagrįsta.

32Nuteistasis pažymi, kad iš liudytojo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūno Ž. Ž. parodymų teisme seka, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos naudojami garso ir vaizdo įrašymo įrenginiai yra priskiriami prie specialių techninių priemonių, kurių konkretūs duomenys ir jų charakteristikos yra įslaptinti, ir dėl to jų naudojimas yra ribotas, t. y. šių specialių techninių priemonių, nesant teismo sankcijos dėl jų išdavimo ir panaudojimo, paprastas pilietis negali nei turėti, nei juo labiau jų naudoti. Visa tai, apelianto manymu, patvirtina, kad 2010-02-18 S. M. , bendravimo su antstoliu A. Z. metu darydamas garso įrašą su riboto naudojimo specialiu garso įrašymo įrenginiu „Gnom-P”, nesant tam teismo sankcijos ir nesant pradėto ikiteisminio tyrimo, elgėsi neteisėtai.

33Apeliantas teigia, kad duomenys, gauti 2010-02-22, 2010-02-23 ir 2010-02-24 atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuriais rėmėsi apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat buvo renkami neteisėtai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010-02-20 nutartimi sankcionuodamas šių veiksmų atlikimą neturėjo jokių duomenų apie faktines aplinkybes, galėjusias jau tuo metu leisti pagrįstai manyti, kad be neviešo pobūdžio veiksmų atlikti ikiteisminį tyrimą neįmanoma. Bylai reikšmingi duomenys buvo pradėti gauti tik 2010 m. vasario 23-24 dienomis, ir tik 2010 m. kovo 8 d. tokie duomenys oficialiai fiksuojami – daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta S. M. pateikta kompaktinė plokštelė su 2010-02-18 pokalbio įrašu. Duomenų, kad byloje būtų bent kokia operatyvinė informacija, taip pat nėra. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo siekiama ne atskleisti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet gauti duomenų apie galimai buvusias „nusikalstamas“ veikas, nes jokių aplinkybių, naujų nusikalstamų veikų, vaizdo ar garso įrašuose nėra ir tai kelia abejonių, ar leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atitiko keliamus tikslus. Tai, kad šie veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai, rodo ir nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų realizavimo ribų peržengimas šioje byloje.

34Apeliantas nurodo, jog teismo argumentas, kad nei kaltinamasis aktas, nei nuosprendis nėra grindžiami 2010-02-24 vaizdo įrašu, neatitinka tiek baudžiamojoje byloje, tiek pačiame teismo nuosprendyje esančios informacijos. Be to, apygardos teismas, palikdamas šį klausimą kaip „neaktualų“, pademonstravo šališkumą, nes netikrino gynybos šalies iškeltų abejonių. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pats teismas iš esmės nustatė, jog nuo kaltinamųjų yra slepiama 2010-02-24 video įrašo garsinė dalis. Klausimą, kur yra video įrašo garsinė dalis jis – A. Z. kėlė duodamas parodymus teisme, taip pat buvo pateikęs svarbius rašytinius įrodymus – 2010-02-24 Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos pareigūnų daryto vaizdo įrašo, jį konvertavus, momentines nuotraukas, iš kurių matosi vaizdai, kurių nesimato žiūrint patį vaizdo įrašą, įvykių chronologinė tvarka. Šios konvertuoto vaizdo įrašo momentinės nuotraukos, nuteistojo teigimu, teisina jį ir kelia abejones tiek dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų ir prokuroro veiksmų, tiek dėl S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, patikimumo.

35A. Z. pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi S. M. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurių požymiai formaliai apibrėžti BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. , veikdamas pagal teismo sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, atliko ir tokius veiksmus, kuriais viršijo minimo procesinio veiksmo ribas – jis pasirašė ant kvito nurodydamas, kad sumoka 20 000 Lt, tokiu būdu prisidėjo prie dokumentų klastojimo, jeigu traktuoti, kad kaltinamajame akte pateikiami duomenys dėl jo – A. Z. veiksmų yra teisingi. Todėl, nuteistojo manymu, tokie S. M. veiksmai turi būti vertinami ne kaip sankcionuoti ar vykdomi pagal teisėsaugos institucijų užduotį, o kaip nusikalstami.

36A. Z. teigia, kad bylą nagrinėjantis apygardos teismas neužtikrino įrodymų tyrimo išsamumo bei objektyvaus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo. Teismas visiškai netyrė byloje pateiktų duomenų, jų neanalizavo tarpusavyje, o tikėjo prieštaringais ir nepatikimais S. M. parodymais, kuriuos paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, nepagrįstai kritiškai vertino nuteistojo ir gynybos iniciatyva pateiktą Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto 2010-10-05 raštą dėl 2010-02-18 pokalbio garso įrašo, nevertino šio garso įrašo leistinumo, ignoravo S. M. teisme 2010-11-15 duotus parodymus, keliančius abejones dėl S. M. neva 2010-02-18 savo iniciatyva su savo įrašymo įrenginiu įrašyto jo pokalbio su A. Z. tikslios įrašymo datos ir laiko. Teismui nekėlė abejonių ta aplinkybė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai net neprašė pastarojo pateikti garso įrašymo įrenginį, su kuriuo jis neva įrašė pokalbį su A. Z. . Nuteistojo manymu, taip buvo elgiamasi dėl to, kad tiksliai buvo žinoma, kada ir su kokiu garso įrašymo įrenginiu S. M. šį pokalbį įrašė. Be to, kilus abejonių, kad A. Z. atžvilgiu iš S. M. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pusės galėjo būti vykdoma provokacija ir dėl to paskyrus fonoskopinę ekspertizę, gavęs šios ekspertizės išvadą, patvirtinančią, jog S. M. 2010-02-18 garso įrašas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų garso įrašai tikėtina buvo daryti su tokiu pačiu skaitmeniniu garso įrašymo įrenginiu, teismas ignoravo faktą, kad S. M. teismui visą laiką melavo, kad jis 2010-02-18 garso įrašą darė su savo asmeniniu grotuvu MPI, kuriame yra diktofonas. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

37Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino jo veiksmus išeinant iš savo darbo kabineto parūkyti, ir nepagrįstai ignoravo tas aplinkybes, kad tuo metu jis jau buvo pilnai įvykdęs visos skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų, kad S. M. jau buvo pateikęs pranešimą, jog nesutinka su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir reikalauja grąžinti nurašytus 9 688,15 Lt, o jis, privalėdamas į tokį pranešimą reaguoti, tuo metu jau buvo davęs visą eilę pavedimų savo kontoros darbuotojams, t.y. panaikinti areštą UAB „A“ sąskaitai AB SEB banke, grąžinti į bendrovės sąskaitą nurašytą 9 688,15 Lt pinigų sumą ir paruošti pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Todėl ta aplinkybė, kad būtent tuo momentu jis norėjo eiti parūkyti, tik patvirtina, kad S. M. kalbos apie neaišku ką jo nedomino, jis jas traktavo kaip savo darbo laiko beprasmį švaistymą, nes tos kalbos visiškai nebuvo susijusios su jo jau pilnai įvykdyta skolininkų S. M. ir UAB „A“ vykdomąja byla. Kadangi S. M. neva 2010-02-18 darytame garso įraše nėra aiškios informacijos, iš kurios būtų galima tiksliai pasakyti apie ką S. M. ir A. Z. tarpusavyje kalbėjosi, o pats apeliantas tikrai neįsidėmėjo to pokalbio aplinkybių ir turinio, todėl negali tiksliai nupasakoti apie ką konkrečiai to pokalbio metu kalbėjo pašnekovai.

38Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad kvito išrašymo aplinkybės neturi reikšmės šiai bylai, nes ši ir kitos 6 000 Lt sumokėjimo aplinkybės yra svarbios, jų pagalba teismas galėjo matyti kaip nenuosekliai ir prieštaringai nukentėjusysis S. M. davė paaiškinimus apie 6 000 Lt kyšio reikalavimo ir davimo aplinkybes, apie tai, kokiu eiliškumu jis perdavė A. Z. 6 000 Lt. Kadangi kiekvieną kartą S. M. skirtingai aiškino įvykių aplinkybes, lieka neaišku, kuriais S. M. parodymais tikėti, kurie iš jų atitinka tikrovę. Apelianto manymu, S. M. parodymai, kuriuose esama ypač daug skirtingų versijų, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir patikimumo reikalavimų, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais, turėjo šiuos parodymus atmesti. S. M. parodymų nenuoseklumas yra toks akivaizdus, kad tikėti teismo manymu, jog kai kurias detales pastarasis galėjo pamiršti dėl nuo įvykių praėjusio laiko, nėra įmanoma.

39Nuteistojo manymu, apygardos teismas atmestinai vertino jo teismui pateiktus dokumentus apie tai, kad dar 2009-05-08 ir 2009-06-18 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai VĮ „Registrų centras“ registre domėjosi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kas aiškiai rodo, kad jo atžvilgiu buvo veikiama provokuojančiai, o S. M. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnas Ž. Ž. , duodami parodymus teismui, nebuvo nuoširdūs ir galimai davė žinomai melagingus parodymus. Gynybos pateikti duomenys rodo, kad dėl jo – A. Z. jau iš anksto, t.y. jau nuo 2009 metų, kai tarp S. M. ir jo, kaip savo funkcijas atliekančio antstolio, kilo turtinio pobūdžio konfliktai, buvo pradėtas teisėsaugos institucijų puolimas su nesankcionuota S. M. pagalba (Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-12-10 rašte Nr. 4-01-4297 nurodyta, kad 2010-02-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-205-10. Siekiant išsiaiškinti su minėta byla susijusias aplinkybes, VĮ „Registrų centras“ registre buvo atliekama A. Z. priklausančio turto paiešką). Apeliantas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog iki pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje prieš tai būtų atlikti kokie nors operatyviniai veiksmai dėl galimos jo nusikalstamos veiklos.

40A. Z. teigia, kad apygardos teismas klaidingai vertino byloje esančius duomenis apie tai, kaip jis apskaitė jam sumokėtus 6 000 Lt, teismo išvados šiuo klausimu yra niekuo neparemtos, tai tik subjektyvūs pamastymai, neatitinkantys BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas pinigų apskaitymo procedūrą įvertindamas kaip apelianto „garantą“, ignoravo antstolio A. Z. kontoroje privalomai taikomą Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 81 straipsnyje reglamentuotą antstolių kontorose gaunamų grynųjų pinigų pagal vykdomuosius dokumentus apskaitos tvarką bei jo paaiškinimus teisme, kad 2010-02-24 S. M. atvykus į antstolių kontorą, jis – A. Z. savo darbo kabinete pateikė S. M. susipažinti procesinių dokumentų projektus, kuriuos vėliau, S. M. pasirašius, šiam ir įteikė. Vėliau jis užpildė antstolio kvitą dėl S. M. įmokamų antstoliui teisėtai priklausančių vykdymo išlaidų – 20 000 Lt, po to davė S. M. pasirašyti ir vėliau tą antstolio kvitą pasirašė pats. Tik po to, jam dar paprieštaravus S. M. kvietimui kažkur išeiti, S. M. jam sumokėjo antstolio vykdymo išlaidas, tačiau ne visas, o tik 6 000 Lt. Natūralu, kad būtent dėl to jis ir neišdavė S. M. jau anksčiau užpildyto ir pasirašyto antstolio kvito 20 000 Lt sumai. Pažinodamas S. M. kaip piktybinį skolininką, suprato, kad išdavęs jau pasirašytą ir užpildytą antstolio kvitą 20 000 Lt, likusių neapmokėtų 14 000 Lt niekada nebeatgaus. Nuteistasis pažymi, kad 2010-02-24, laikydamasis minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 straipsnio nuostatos, S. M. įmokėtą pinigų sumą – 6 000 Lt perdavė buhalterei V. M. , nurodydamas, kad tai UAB „A“ įmokėtos vykdymo išlaidos, o sekančią dieną V. M. pagal įprastą tvarką S. M. sumokėtą pinigų sumą – 6 000 Lt įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą banke. Taigi, su S. M. įmokėta 6 000 Lt grynųjų pinigų suma buvo pasielgta taip, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 straipsnis. Be to, teismas, konstatuodamas, kad jis – A. Z. neišrašė pinigų priėmimo kvito 6 000 Lt sumai ir turėjo galimybę savo sąskaitoje esančiais pinigais disponuoti savo nuožiūra, visiškai neanalizavo, kodėl jis išrašė antstolio kvitą 20 000 Lt sumai ir kada antstolis būtų privalėjęs išrašyti antstolio kvitą 6 000 Lt sumai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad S. M. ir neprašė išrašyti kitą antstolio kvitą 6 000 Lt sumai. Tai buvo leidimas suprasti jam – A. Z. , kad likusią pinigų dalį jis dar sumokės. Be to, teismo išvada, kad antstolio buhalterė V. M. jai A. Z. S. M. sumokėtą 6 000 Lt dydžio pinigų sumą įmokėjo į A. Z. asmeninę sąskaitą ir todėl A. Z. šia pinigų suma turėjo galimybę disponuoti savo nuožiūra, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnio 2, 3 punktų nuostatoms, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys. Buhalterė V. M. A. Z. jai paduotus S. M. sumokėtus 6 000 Lt įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl šioje sąskaitoje esančiais pinigais jis neturėjo galimybės disponuoti savo nuožiūra, galėjo atlikti tik kelias labai ribotas operacijas, t. y. grąžinti įmokėtus pinigus įmokėjusiam asmeniui, pervesti išieškotojui, pervesti skolininkui arba pervesti į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą, be to, antstolis privalomai veda depozitinės sąskaitos žurnalą, kuriame aiškiai matosi, kas, kada ir už ką įmokėjo bei kada, kur ir kam tiek pinigai pervesti.

41Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino jo parodymus, kad S. M. buvo nesąžiningas skolininkas. Mano, kad apygardos teismo motyvai patvirtina, jog ir šioje dalyje teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes visiškai ignoravo tiek CPK VI dalyje įtvirtintas vykdymo procesą reguliuojančias normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl vykdymo proceso, tiek vykdomojoje byloje esančius procesinius dokumentus, taip pat S. M. , E. G. , G. A. , R. Š. , V. V. parodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad S. M. vengė mokėti skolas ir elgėsi nesąžiningai.

42A. Z. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, be jokių argumentų suabejojo tuo, kad jis neturėjo jokio motyvo imti kyšį iš S. M. , nes priešingu atveju būtų logiškai nepaaiškinama, kodėl asmuo ima kyšį, o po to moka dvigubai didesnius mokesčius valstybei. Teismas iškraipė šiuo klausimu jo duotus parodymus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) raštas „Dėl individualią veiklą vykdančio gyventojo, ūkinių operacijų metu gautų grynųjų pinigų laikymo“ Nr. (32.41 -GPM)-RM-1471, t. 12, b. l. 13-14; prie apeliacinio skundo pridėtos 2010-09-27 Klaipėdos apskrities VMI rašto „Dėl antstolio pajamų pripažinimo“ Nr. (15.4)-D2-11697, 2010-05-18 Teisingumo ministerijos rašto „Dėl antstolių pajamų pripažinimo“ Nr. (1.16) 7R-4306, 2011-05-05 Finansų ministerijos rašto „Dėl laisvųjų profesijų“ Nr. 2011-05-05 Nr. (14.20-01)-5K-1112822-6K- 1104733) kopijos). Be to, neįvertino, jog S. M. teiginys, kad A. Z. pareikalavo 6 000 Lt kyšio už tai, kad solidarūs skolininkai UAB „A“ ir S. M. būtų pilnai atleisti nuo likusių antstoliui A. Z. nesumokėtų vykdymo išlaidų 25 893 Lt, prieštarauja sveikai logikai, nes tokiu atveju jis, paėmęs tik 6 000 Lt vietoje paskaičiuotų teisėtai priklausančių pagrįstų antstolio vykdymo išlaidų 25 893 Lt, ir juos įnešęs į antstolio depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, dar turėtų iš savo asmeninių pinigų sumokėti likusius valstybei dar nesumokėtus mokesčius nuo 25 893 Lt, viršijančius6 000 litų sumą (viso mokesčiai sudarytu virš 12 000 Lt), taigi, jam taip elgtis tikrai neapsimokėtų. Tuo pačiu tai patvirtina ir tą faktą, kad jis, S. M. prašymu 2010-02-23 ruošdamas „Prašymo“ UAB „A“ vardu projektą ir 2010-02-24 antstolio „Patvarkymo dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“ projektą, padarė rašymo klaidą, t. y. šių procesinių dokumentų projektų ruošimui naudojo kontoros kompiuteryje išsaugotą dokumentą 2010-02-08 „Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas“, ir padaręs šio procesinio dokumento elektroninės versijos kopiją, norėdamas projektuose parašyti likusią neapmokėtą antstolio vykdymo išlaidų sumą 5893 Lt, nuo kurios tiktai ir buvo nutarta atleisti solidarius skolininkus, paruoštuose šių procesinių dokumentų projektų tekstuose esančiame skaičiuje 25 893 Lt neištrynė priekyje esančio skaičiaus „2”. Kad jis niekaip negalėjo atleisti solidarių skolininkų nuo visos likusios teisėtai priklausančios pagrįstos antstolio vykdymo išlaidų sumos – 25 893 Lt, nuteistojo teigimu, patvirtina ir 2010-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismui paduotas 2010-02-22 „Pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo“ (t. 1, b. l. 106-109).

43Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad jo veiksmuose yra ir BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos praktikos. Faktinių aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad 2010-02-03 UAB „A“ prašymas, adresuotas A. Z. , antstolio A. Z. 2010-02-23 patvarkymas Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“ bei 2010-02-24 antstolio kvitas buvo suklastoti, nes juose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Taigi, jei šiuo atveju ir yra formalaus klastojimo požymių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

44Apelianto nuomone, apygardos teismas savo šališkumą pademonstravo ir nurodydamas jam skirtinos bausmės motyvus. Visų pirma, apygardos teismas, atskirai nepasisakė dėl bausmės rūšies ir dydžio skyrimo už kiekvieną nusikalstamą veiką, nevertino pačių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, taip pat jo asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis ilgą laiką dirbo antstoliu, savo pareigas visuomet atlikdavo griežtai ir principingai, laikydamasis įstatymų, charakterizuojamas teigiamai. Be to, spręsdamas dėl atsakomybės individualizavimo, apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, nes ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai, o tai pagal Lietuvos teismų praktiką, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Apeliantas pažymi, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2010-02-19, baudžiamoji byla į teismą buvo perduota dar 2010 m. rugpjūtį, tačiau teisme ji buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus. Be to, viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jo atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, dėl ko jis negalėjo dirbti, uždirbti, išlaikyti antstolių kontorą, mokėti atlyginimą kontoroje dirbantiems teisininkams.

45Nuteistasis A. Z. pažymi, jog apygardos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti 34 500 Lt, taikė nusikalstamos veikos dėl 34 500 Lt kyšio reikalavimo ir paėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas (Valstybės žinios, 2004, Nr. 108-4030) ir tokiu būdu pažeidė BK 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

46Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

47Nuteistasis V. T. nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris įrodymus vertino neišsamiai ir atmestinai, pavieniui, o ne visumoje. Pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

48Apeliantas teigia, kad apygardos teismo išvada, jog jis – V. T. kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti UAB „A“ sąskaitų areštus ir su juo susitarė reikalauti kyšio, pagrįsta vien tik nukentėjusiojo S. M. prasimanymais, nes pastarasis davė paaiškinimus dėl šių aplinkybių nebūdamas jų liudytoju. Jis niekada nedalyvavo jam – V. T. bendraujant su antstoliu A. Z. , todėl negali žinoti jų bendravimo pobūdžio bei turinio. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių paminėtus S. M. prasimanymus, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ištirti pokalbių įrašai byloja tik apie tai, kad ir S. M. , ir antstolis pažįsta jį – V. T. . Nuteistasis pažymi, kad vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, todėl ta aplinkybė, kad jis kada nors kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti UAB „A“ sąskaitų areštus ir su juo susitarė reikalauti kyšio, neįrodyta.

49Nuteistojo V. T. manymu, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl reikalavimo duoti kyšį taip pat nepagrįstas įrodymais. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. T. reikalavo kyšio iš S. M. , tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė tokią išvadą. Apeliantas teigia, kad S. M. parodymais remtis negalima, nes jie yra melagingi, be to ir jis neparodė, kad V. T. reikalavo iš jo kyšio. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais byloje grindžiama tai, kad S. M. davė jam 34 500 Lt kyšį. Nors S. M. parodė, kad pinigus perdavė V. T. , tačiau aiškindamas šias aplinkybes jis nuolat painiojosi, iš jo parodymų neaišku, kada jis perdavė pinigus V. T. , kokia valiuta ir kokiu tikslu. Vieną kartą jis teigia, kad pinigus perdavė 2009 metų vasario mėnesį, kitą – 2009 m. birželio pabaigoje-liepos pradžioje, vieną kartą aiškina, kad perdavė 10 000 eurų, vėliau teigia, kad 34 500 Lt. Eurai ir litai – skirtingų valstybių valiuta, jų kupiūros visiškai nepanašios, skiriasi perkamoji galia. Tuo tarpu daikto perdavimo faktui įrodyti būtina tiksliai nustatyti, kokį daiktą perdavė S. M. . Be to, S. M. teigia, jog jis tiksliai neprisimena datos, kada perdavė V. T. pinigus, tačiau yra įsitikinęs, kad perdavė pinigus tada, kai antstolis uždėjo jo bendrovės sąskaitoms areštus, o vėliau juos panaikino, nes būtent dėl šių priežasčių jis neva kreipėsi į V. T. . Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. Z. areštus UAB „A“ sąskaitoms uždėjo tik 2009-06-24. 2009 m. vasario mėnesį S. M. valdomos bendrovės sąskaitos nebuvo areštuotos, taigi, pastarasis negalėjo tartis su V. T. dėl kyšio perdavimo antstoliui, tam nebuvo jokio motyvo. Taigi, S. M. galėjo bandyti perduoti kyšį antstoliui tik 2009 m. birželio mėnesį, tačiau bylos duomenimis, tuo metu jis tarėsi su išieškotoju dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Derybų pasekoje taikos sutartis buvo sudaryta, o išieškotojas pateikė prašymą antstoliui dėl areštų sąskaitoms panaikinimo, todėl ir tuo metu S. M. nebuvo tikslo ieškoti pažįstamų, galinčių paveikti antstolį, ir perduoti pinigus asmeniui už tai, dėl ko jis susitarė su kitu asmeniu, t.y. kreditoriumi.

50Apeliantas teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai atmetė objektyviais įrodymais patvirtintas aplinkybes, kad tarp jo ir A. Z. buvo paskoliniai santykiai. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad jis skolinosi pinigus iš A. Z. ir paskolintus pinigus grąžino (2008-12-12 vekselis, 2009-02-05 prašymas priimti skolos grąžinimą), šias aplinkybes patvirtina liudytojų R. Š. , G. A. , S. T. ir V. V. parodymai, tačiau teismas ir šioje dalyje įrodymus vertino subjektyviai bei tendencingai, byloje esančius objektyvius įrodymus, patvirtinančius paskolinius santykius, atmetė tik todėl, kad šios aplinkybės yra „nepatogios“ apkaltinamajam nuosprendžiui, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio suabejoti tarp jo ir antstolio A. Z. sudaryto sandorio tikrumu.

51Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog A. Z. kontoroje rastas kitas to paties vekselio egzempliorius, neatitinka tikrovės. 2008-12-12 buvo surašytas vekselis vieninteliu egzemplioriumi, kuris iki skola buvo gražinta, buvo saugomas pas vekselio gavėją A. Z. , o 2009-02-06 sugražinus skolą buvo gražintas jam, kaip vekselio davėjui. Šis vekselio originalas buvo rastas pas jį, kas patvirtina, kad skola buvo grąžinta. Pas A. Z. rasti vekselio ruošiniai yra be jo parašų, todėl negali būti vertinami vekselio egzemplioriais ir nėra dokumentai (įrodymai), pagrindžiantys netikrų dokumentų pagaminimo faktą. Be to, niekuo nepagrįstas teismo teiginys, jog klastojant vekselį nebuvo iš karto apsispręsta, kokią nurodyti tariamos skolos grąžinimo datą. Priešingai, jei vekselis, kaip teigia teismas, buvo klastojamas, siekiant legalizuoti gautą kyšį, tai vekselyje būtų nurodyta pinigų grąžinimo data, sutampanti su tariamo kyšio gavimu. Juolab, kad tam buvo pakankamai laiko, nes, kaip teigia S. M. , pinigai buvo perduoti 2009 m. vasario pradžioje, o apie nusikaltimą jis pranešė neva tik 2010-02-18. Be to, byloje nėra įrodymų, kad V. T. su antstoliu vekselį surašė ne 2008 m. gruodžio 12 d.

52V. T. pažymi, kad in dubio pro reo principas reikalauja, kad išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje abejonės kyla dėl S. M. duotų parodymų ir paaiškinimų tikrumo. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių pastarojo nurodytas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados dėl jo – V. T. ir A. Z. kaltės.

53Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daugybė pažeidimų, kurie kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo objektyvumo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai ne tik nesistengė surinkti objektyvių įrodymų, bet visą tyrimą, o taip pat ir iki jo pradėjimo, elgėsi tendencingai, siekiant nuteisti antstolį A. Z. , tuo tikslu buvo imtasi provokacijos ir melo. S. M. melavo ikiteisminio tyrimo metu ir teismui teigdamas, kad 2010-02-18 garso įrašą padarė savo iniciatyva su savo įrenginiu MPI, nes fonoskopine ekspertize nustatyta, kad šis įrašas darytas su tokios pat rūšies specialia garso ir vaizdo įrašymo įranga, kaip ir vėlesni Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų daromi garso įrašai. Pareigūnai ne tik neteisėtai suteikė S. M. specialią garso įrangą, bet ir viso tyrimo metu dangstė šį melą. Tuo tarpu apygardos teismas šias aplinkybes ignoravo, neatsižvelgė į tai, kad S. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme įrenginio, kuriuo buvo daromas garso įrašas, nepateikė.

54Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas, nuosprendyje motyvuodamas bausmių skyrimą, atskirai nepasisakė dėl bausmės skyrimo už kiekvieną nusikalstamą veiką, nevertino šių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, taip pat V. T. asmenybės. Be to, spręsdamas dėl atsakomybės individualizavimo, apygardos teismas nepagrįstai neįvertino proceso trukmės ir nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės.

55Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji A. Z. ir V. T. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų A. Z. ir V. T. apeliacinius skundus atmesti.

56Nuteistųjų A. Z. ir V. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi nuteistąjį A. Z. , nukentėjusįjį S. M. , liudytojus A. M. , E. R. , G. I. , L. L. , D. J. , A. P. , R. L. , V. G. , ištyrusi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautus fonoskopinės, vaizdų ir informacinių technologijų ekspertizės aktus (2014-11-13 Nr. 11-1133(14) ir 2014-11-28 Nr. 11-1134(14)), apklaususi šiuos aktus pateikusius ekspertus, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė nuteistiesiems A. Z. ir V. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, A. Z. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei V. T. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose.

58Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kyšio iš S. M. niekada nereikalavo, tam neturėjo jokio pagrindo ir motyvo, nei 2009 m. vasario 5 d., nei 2010 m. vasario 24 d. iš S. M. kyšio nepriėmė ir dokumentų, siekiant įteisinti tokiu nusikalstamu būdu gautus pinigus, neklastojo. 2009 m. vasario mėnesį, kaip ir vėliau iki 2009 m. birželio 17 d., S. M. vadovaujamos UAB „A“ pagrindinė daugiavaliutė banko sąskaita AB SEB banke nebuvo areštuota, piniginių lėšų išmokėjimas nebuvo sustabdytas, bendrovė galėjo netrukdomai vykdyti lėšų pervedimus. 2008-12-12 neprotestuotinas paprastasis vekselis bei 2009-02-04 V. T. prašymas dėl skolos grąžinimo nėra suklastoti, juose įtvirtinta tikrovę atitinkanti informacija: minėto 2008-12-12 vekselio pagrindu jis paskolino V. T. 10 000 eurų, o kadangi šią skolą grąžinti pavėlavo, apsidrausdamas nuo galimų negatyvių pasekmių, V. T. surašė kelis 2009-02-04 prašymo dėl skolos grąžinimo egzempliorius ir juos atitinkamai 2009-02-05 bei 2009-02-06 pateikė jam – A. Z. . 2010 m. vasario 18 d. iki pokalbio su S. M. jis jau buvo pilnai įvykdęs visos skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115, S. M. jau buvo pateikęs pranešimą, kad nesutinka su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir reikalauja grąžinti nurašytus 9 688,15 Lt, o jis, privalėdamas į tokį pranešimą reaguoti, tuo metu savo kontoros darbuotojams jau buvo davęs pavedimus panaikinti areštą UAB „A“ sąskaitai AB SEB banke, grąžinti į bendrovės sąskaitą nurašytą 9 688,15 Lt pinigų sumą ir paruošti pareiškimą teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo. 2010-02-23 UAB „A“ prašymas atleisti nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies – 25 893 Lt, antstolio A. Z. 2010-02-24 patvarkymas Nr. 0017/09/00115 „Dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“ bei 2010-02-24 antstolio kvitas serija, Nr. ( - ) taip pat nėra suklastoti, juose įtvirtinta informacija yra teisinga, tik jis, S. M. prašymu ruošdamas pirmiau paminėtų prašymo ir patvarkymo projektus, padarė klaidą – solidarius skolininkus UAB „A“ ir S. M. buvo nutaręs atleisti nuo 5 893 Lt likusios neapmokėtos antstolio vykdymo išlaidų sumos, tačiau dokumentų ruošimui naudodamas kompiuteryje išsaugotą dokumentą – 2010-02-08 „Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas“ tekste buvusiame skaičiuje 25 893 Lt neištrynė skaičiaus „2“. Antstolio kvite įrašė, kad S. M. jam sumokėjo 20 000 Lt, nes būtent tokią, teisėtai jam, kaip antstoliui, priklausančią vykdymo išlaidų sumą pastarasis ir turėjo sumokėti. S. M. sumokėtą dalį vykdymo išlaidų – 6 000 Lt jis perdavė antstolių kontoros buhalterei V. M. , nurodydamas, kad tai UAB „A“ įmokėtos vykdymo išlaidos, kurias sekančią dieną buhalterė pagal įprastą tvarką įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde nurodydamas iš esmės analogiškas aplinkybes taip pat teigia, kad į antstolį A. Z. dėl UAB „A“ sąskaitų arešto panaikinimo nesikreipė, reikalauti kyšio su juo nesitarė, kyšio iš S. M. A. Z. naudai nereikalavo ir nepriėmė bei A. Z. neperdavė, taip pat neklastojo dokumentų – 2008-12-12 vekselio bei 2009-02-04 prašymo dėl skolos grąžinimo. Tokios pozicijos abu nuteistieji laikėsi ir duodami parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmiau aptartas nuteistųjų A. Z. ir V. T. iškeltas versijos yra paneigtos byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų vienas kitą papildančių įrodymų visetu.

59Iš nukentėjusiojo S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad po to, kai 2009 m. sausio 22 d. UAB „B“ pateikė antstoliui išieškojimo vykdymui vykdomąjį raštą dėl 636 541,87 Lt išieškojimo solidariai iš S. M. vadovaujamos UAB „A“ ir jo paties, kaip laiduotojo, išieškojimą vykdantis antstolis A. Z. areštavo minėtos įmonės ir S. M. turtą. Nors areštuoto turto vertė gerokai viršijo išieškotinos skolos sumą, antstolis A. Z. taip pat areštavo ir UAB „A“ banko sąskaitos, į kurias per savaitę įplaukdavo apie 100 000-200 000 Lt. Tai paralyžavo UAB „A“, užsiimančios vietiniais ir tarptautiniais krovinių pervežimais, veiklą. Vairuotojai negalėjo užsipilti kuro, o buvę užsienyje – ir sumokėti kelių mokesčius, atitinkamai negalėjo toliau vykdyti krovinių pervežimų. Apie iškilusią problemą S. M. išsikalbėjo su tuometiniu verslo partneriu, UAB „Vandens kelias“ direktoriumi V. T. . Pokalbio metu pastarasis jam pasakė, kad gerai pažįsta antstolį A. Z. ir pažadėjo pasikalbėti su šiuo dėl įmonės sąskaitų arešto. Sekančio pokalbio metu V. T. S. M. pasakė, jog už paslaugą, t. y. už tai, kad antstolis A. Z. atblokuotų sąskaitas, reikės sumokėti 10 000 eurų, kuriuos jis turi paduoti V. T. , o šis juos perduos antstoliui A. Z. . V. T. įvardinus minėtą sumą, S. M. kilo abejonės dėl sumos dydžio, tačiau V. T. jam paaiškino, kad į tai bus atsižvelgta ir antstolis sumažins vykdymo išlaidas. Tuomet S. M. perdavė V. T. 34 500 Lt, kas pagal valiutų kursą atitiko 10 000 eurų, ir netrukus areštai nuo sąskaitos buvo nuimti, įmonė vėl galėjo vykdyti veiklą. Po to, kai 2009-12-31 buvo pilnai atsiskaityta su kreditoriumi UAB „B“, antstolis A. Z. UAB „A“ priskaičiavo sumokėti 44 709,30 Lt vykdymo išlaidų. Dalį jų – 18 816,43 Lt antstolis nuskaičiavo vykdymo metu, o 2010-02-08 patvarkymu pasiūlė sumokėti vykdymo išlaidų likutį – 25 892,87 Lt, vėl areštavo įmonės banko sąskaitas ir iki 2010 m. vasario 18 d. į antstolio depozitinę sąskaitą nurašė 9 688,15 Lt. Sužinojęs apie tai, 2010 m. vasario 18 d. ryte S. M. nuvyko pas antstolį sužinoti, kodėl šis jam priskaičiavo mokėti dar 25 892,87 Lt, nors per V. T. , kai jam buvo sumokėti 34 500 Lt, buvo žadėjęs vykdymo išlaidas sumažinti. Kadangi pradėjo įtarti, kad antstolis nori jį apgauti, pokalbį įrašinėjo. Kai pokalbio metu paklausė A. Z. , ar V., t. y. V. T. , perdavė jam pinigus, šis pakvietė išeiti iš kabineto ant laiptų parūkyti. Antstolis kalbėjo labai atsargiai, davė suprasti, kad pinigus gavo, o po to, išsitraukęs iš kišenės kalkuliatorių, suspaudė jame skaičių „6 000“ ir pasakė tą sumą perduoti V., tuomet viskas bus gerai. Iš tokio A. Z. elgesio S. M. suprato, kad reikia duoti pastarajam 6 000 Lt kyšį, kad jis nutrauktų vykdymo išlaidų išieškojimą. Be to, A. Z. pažadėjo nuimti nuo sąskaitos areštą ir grąžinti nurašytus 9 688,15 Lt. Po šio pokalbio su antstoliu, būdamas Palangoje, S. M. atsitiktinai susitiko E. R. , kurį žinojo, nes šis anksčiau dirbo Palangoje kriminalistu. E. R. papasakojo apie antstolio A. Z. veiksmus, pasakė, kad turi pokalbio įrašą, ir paklausė, ką jam daryti. E. R. patarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, kurioje jis dirbo, ir pateikti turimą garso įrašą. 2010 m. vasario 19 d. jis su pareiškimu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pateikė diskelį su 2010 m. vasario 18 d. pokalbio garso įrašu. 2010 m. vasario 22 d., jau veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, S. M. susitiko su V. T. ir pokalbio metu pastarojo pasiteiravo, ar šis perdavė antstoliui A. Z. 34 500 Lt, kuriuos jis jam perdavė po to, kai antstolis areštavo jo įmonės sąskaitas. V. T. užtikrino, kad pinigus A. Z. perdavė ir nurodė, kad gali tai įrodyti vekseliu, kurį pasirašė perdavęs pinigus. Be to, V. T. pažadėjo perduoti antstoliui ir tuos 6 000 Lt, kurių A. Z. pareikalavo iš S. M. ir vėl prašė perduoti per V. T. 2010 m. vasario 18 d. vykusio pokalbio metu. 2010 m. vasario 23 d. S. M. dar kartą nuvyko pas antstolį A. Z. ir pasakė, kad V. T. nepasitiki, nes šis yra prasiskolinęs, todėl per jį pinigų neperduos, prašė duoti kitą žmogų arba siūlyti kitus variantus. Tuomet A. Z. nusivedė jį į antstolių kontoros kambarį, kur geriama kava, atidarė spintelės stalčių ir parodė į jį, iš ko S. M. suprato, kad būtent čia reikės padėti tuos 6 000 Lt. S. M. dar pasiteiravo, kas jį čia įleis, tuomet A. Z. mostelėjo ranka, sakydamas, kad jis bus pavaišintas kava. Suprato, kad kažkaip bus sutvarkyta, jog jis galės čia užeiti ir padėti pinigus. Tą dieną vykusio pokalbio metu antstolis dar jam parodė prašymą teismui dėl likusios dalies vykdymo išlaidų, t. y. 25 892 Lt, išieškojimo. S. M. nustebo, kodėl antstolis kreipėsi į teismą, nes 2010 m. vasario 18 d. pokalbio metu žadėjo sumažinti išlaidas ir paimti tik 6 000 Lt. Tuomet A. Z. pasakė, kad procesas vyksta ir nesustoja, ką jis suprato kaip reikalavimą greičiau perduoti kyšį. Sekančią dieną, t. y. 2010 m. vasario 24 d., apie 9.30 val., S. M. vėl nuvyko pas antstolį. Pastarasis padavė jam pasirašyti prašymą atleisti nuo likusios dalies vykdymo išlaidų ir patvarkymą dėl atleidimo nuo likusios dalies, t. y. 25 892,87 Lt, vykdymo išlaidų ir pažadėjo atsiimti iš teismo prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, pasakė, kad jis jam nieko nebeskolingas. Tuomet S. M. pasiteiravo „tai kavos atsigerti?“, nes kaip suprato, 6 000 Lt turėjo palikti patalpoje, kur geriama kava, bet A. Z. pasakė, kad pinigus gali drąsiai paduoti kabinete ir jis perdavė A. Z. 6 000 Lt. A. Z. surašė antstolio kvitą 20 000 Lt, bet kvito šaknelės S. M. nedavė. S. M. pasiteiravo, kodėl neatitinka suma, tačiau A. Z. pasakė jam nesigilinti, kad taip reikia, čia jo apsidraudimui, o S. M. garantas, kad jis antstoliui nebeskolingas, yra jo surašytas 2010-02-24 patvarkymas dėl atleidimo nuo likusios dalies vykdymo išlaidų. Jokios kalbos apie 20 000 Lt sumokėjimą nei tą dieną, nei prieš tai nebuvo, vėliau atnešti dar 14 000 Lt jis A. Z. nežadėjo (t. 2, b. l. 134-136, 141-142, 143-145, 155-157, t. 6, b. l. 6-16, t. 7, b. 185-186, t. 21, b. l. 8-13). Nuteistieji A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pirmiau aptarti nukentėjusiojo S. M. parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų. Nors apeliantai teisingai atkreipia dėmesį, kad S. M. , duodamas parodymus proceso metu, nurodė kelias skirtingas 34 500 Lt kyšio reikalavimo ir perdavimo datas, t. y. 2009 m. sausio-vasario mėn. ir 2009 m. birželio-liepos mėn., tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas vertinti S. M. parodymus apie 10 000 eurų reikalavimo ir 34 500 Lt kyšio perdavimo aplinkybes kaip nepatikimus, juolab, kad pastarasis, 2010 m. vasario 19 d. pirmą kartą apklaustas liudytoju ir parodęs, kad antstolis A. Z. kyšio per V. T. iš jo pareikalavo 2009 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje (t. 2, b. l. 134-136), jau 2010 m. vasario 25 d. vykusioje apklausoje patikslino, kad tai įvyko 2009 metų pradžioje, sausio-vasario mėnesį, t. y. tuomet, kai antstolis A. Z. areštavo jo įmonės sąskaitas ir jis kreipėsi į antstolį raštu, prašydamas išieškoti skolą iš jo bei įmonės turto (t. 2, b. l. 139-140). Vėliau viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tokių savo parodymų nuosekliai laikėsi. Teisiamojo posėdžio metu S. M. vėl gi parodė, kad minėtas įvykis vyko 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje, tačiau vėliau patikslino įvykio laiką – 2009 m. sausio-vasario mėn., be to, teismui ne kartą paaiškino, kad tikslios įvykio datos įvardinti negali, nes vykdymo procese įmonės sąskaitos buvo areštuojamos ne kartą, o nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Atkreiptinas nuteistojo V. T. dėmesys į tai, kad S. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog A. Z. per V. T. iš jo pareikalavo 10 000 eurų kyšio, o jis A. Z. per V. T. perdavė pagal oficialų valiutų kursą 10 000 eurų atitinkančią sumą litais, t. y. 34 500 Lt, kupiūromis po 500 Lt. Pagrindo vertinti S. M. parodymus kaip nepatikimus nesudaro ir tai, kad pastarasis nevisiškai tiksliai nurodė 2010 m. vasario 24 d. įvykių, kurie nustatyti objektyviais faktiniais duomenimis, seką, t. y. A. Z. paruoštų dokumentų, t. y. 2010-02-23 UAB „A“ prašymo atleisti nuo nesumokėtos vykdymo išlaidų dalies ir 2010-02-24 antstolio A. Z. patvarkymo dėl šio prašymo tenkinimo, pasirašymo, antstolio kvito išrašymo ir pinigų perdavimo eiliškumą, o apklausiamas civilinėje byloje dėl antstolio vykdymo išlaidų priteisimo rėmėsi paminėtuose A. Z. surašytuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nes S. M. parodymus apie A. Z. ir V. T. nusikalstamus veiksmus 2009 m. vasario 4-5 dienomis reikalaujant ir priimant iš S. M. A. Z. naudai 34 500 Lt kyšį bei A. Z. nusikalstamus veiksmus 2010 m. vasario 18-24 dienomis tiesiogiai reikalaujant ir priimant iš S. M. 6 000 Lt kyšį bei tikslu įteisinti tokiu nusikalstamu būdu gautus pinigus ir nuslėpti kyšio reikalavimą bei paėmimą klastojant dokumentus vienu ar kitu aspektu patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis A. Z. ir jo gynėjai taip pat akcentuoja aplinkybes, kad S. M. buvo skolininkas ir kitose A. Z. vykdomosiose bylose, teigia, kad tarp jų ne kartą buvo kilę konfliktų, be to, V. T. įmonė buvo įsiskolinusi S. M. įmonei, tačiau, kaip matyti iš byloje užfiksuotų pokalbių tarp S. M. ir nuteistųjų, šių asmenų tarpusavio santykiai byloje nagrinėjamu laikotarpiu anaiptol nebuvo įtempti, jų bendravimas buvo pakankamai draugiškas. Be to, šiuo aspektu pažymėtina tai, kad baudžiamasis procesas nenumato reikalavimų aiškintis, dėl kokių vidinių nuostatų – teisingumo vykdymo tikslo, keršto, nuoskaudos ar kitų motyvų yra duodami parodymai. Esminė aplinkybė yra tai, kad jie būtų teisingi ir atitiktų įstatymų reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2011, 2K-307/2014).

602010 m. kovo 9 d. daiktų – nukentėjusiojo S. M. pateikto kompaktinio disko su garso įrašu apžiūros protokole esanti pokalbio, vykusio tarp A. Z. ir S. M. , išklotinė patvirtina, kad 2010 m. vasario 18 d. S. M. buvo atvykęs į A. Z. antstolių kontorą, kur kalbėjosi su antstoliu A. Z. . Šio pokalbio metu S. M. pasakius: „niekaip negalim užbaigt <...> tai galėtų, supranti, nusirašyt, žinai, tas visas neapmokėts“, A. Z. jam atsako: „nu, tai kad neina nusirašyt, pas jus pas jus yra ten (n.ž.) grynų, jie, nu, ta prasme, sąskaitoj yra? Nėra.“, po ko abu aiškinasi, kiek tai dienai yra nurašytų piniginių lėšų, ir A. Z. nurodo, kad „bendrai žinokit, dešimt štukų kažkur netoli“. Po to S. M. sako: „ne, aš galvoju, gal mes, supranti, nesupratom, nes tada su V. kaip kalbėjom, tada, nu, dėl tos sumelės, ten viską lyg tai apderinom. Aš nežinau. Nu. Vis tiek kažkaip galim ir čia dabar išspręst kažkaip klausimą. Kaip jūs sakot? <...> Užbaigt tą dabar (n. f.) nu, negalim judėt“, o A. Z. pasikviečia S. M. parūkyti: „aš tai sakau, reikia parūkyt“. Išėję iš kabineto jie kalbasi apie kitas problemas, susijusias su UAB „E“ (duomenys pakeisti), taip pat apie V. T. finansines problemas, bet A. Z. vėl pakreipia kalba apie S. M. aktualią vykdomąją bylą: „ten be be tų detalių, jeigu taip aplamai kalbėti, ten buvo kalba, ten trūks pliš, buvo kalba iki kovo mėnesio“, o S. M. pasakius, kad „jis ten planavo parduoti“ (kalbama apie bendrovę „E“), A. Z. sako: „ne, aš turiu galvoj, prie anos temos jeigu grįžt <...> tai buvo kalba, ar mes nesusišnekėjom, ar ką, bet iki kovo mėnesio, kad ten viskas būtų“. Tuomet S. M. susipranta, kur A. Z. kreipia kalbą, ir sako: „ai, ten dėl to? <...> Ne, nu ten viskas tvarkoj. Ne, aš sakau gal tau V. nepadavė“, į ką A. Z. atsako: „ne, ne. ne. Viskas tvarkoj. Nieko man niekas nepadavė, supranti, ir ir ir taip toliau, bet <...> V. man buvo skoloj, ten neatsimenu, kiek, tai jis man skolą atidavė ir viskas tvarkoj <...>, o šičia mes galim viską grąžinti, atsižvelgti į visą kitą ir ir“ (t. 1, b. l. 12-17). Iš 2010 m. kovo 5 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2010 m. vasario 22 d. S. M. , veikdamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį, kuria pastarajam leista nuo 2010 m. vasario 20 d. iki gegužės 20 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. pažadėti, susitarti ar perduoti kyšį antstoliui A. Z. tiesiogiai ar per tarpininką V. T. , ar per kitus jo nurodytus asmenis, šio veiksmo metu darant garso ir vaizdo įrašus, susitiko su V. T. . Šio susitikimo metu jiems kalbantis apie antstolio A. Z. vykdomą išieškojimą iš S. M. vadovaujamos įmonės ir S. M. pasiteiravus: „dar mes, supranti, nesupratom, a kas ten ar ne? <...> Keturiasdešimt keturi ten kažkur bendra skola <...> trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus litų buvau padavęs <...> nu, padavęs. Sakau, gal neperdavėt jam tų pinigų?“, V. T. pasipiktinęs atsakė: „a tu kvailioji? <...> Girdi, tu nekvailiok <...>.aš tau galiu parodyt popierius, jis man pasirašė, kadangi jis mane privertė pasirašyt vekselį vietoje tavęs <...> jo, pas mane yra vekselis, turiu, kad aš jam skoloj dešimt štukų jau <...> jis man pasirašė. Atsiskaitei. Pas mane tie popieriai yra“. Vėliau S. M. pasakius: „ne, nu neturi reikšmės, jeigu yra, viskas tvarkoj. Ne. Atsimink, kada mes kalbėjom, supranti, sakei nuskaitys biškį nuo tų išlaidų, žinai <...> sumažins. Sumažins tas patvarkym išlaidas“, V. T. patvirtina, kad toks pokalbis buvo. Po to S. M. sako: „sumažins tas patvarkym išlaids, bet nežinau. Keturiasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai buvo pradinė, ar ne? <...> Tai jis tiek atsiuntė“, tuomet V. T. sako: „čia čia beliko dešimt. Grubiai“, į ką S. M. atsako: „nu, aišku, čia už kitką buvo“, V. T. patvirtina: „nu, nu, nu“, o S. M. sako: „už tą patvarkymą, už viską. Dabar jis 18 000 litų nusikaitė <...> bylos eigoje <...> dabar reiškia be tų trisdešimt keturių penkių šimtų bendra suma keturiasdešimt keturi <...> sako jis man, nu, tada, kai buvau nuvažiavęs pas jo. Išeinu lauk parūkyt, į ans ant skaičiavimo mašinėlės man parodė, kad atseit šešis paduodi V. ir ir mes esam v raščiote. Aš sakau, gal jis nesuprato to, nors aš jam paminėjau, bet jis sako“, į ką V. T. atsako: „taip, aš aš turiu lapus namuose“. S. M. paklausus: „nu, a jis galėtų taip daryti? Ką? Tu tada man buvai, supranti, sakęs, kad atseit, nuskaičiuos biški, sumažins tų“, V. T. atsako teigiamai: „jo, jo, jo <...> ne, nu tai aš tada atsisėsiu, su juo pakalbėsiu, tu man tą lapą turėsi duot <...> sakysiu, davai, ten daryk taip, kaip priklauso“, o S. M. pasakius: „aš dabar galvoju, jeigu duodu aš tuos šešis, ane, jam, tada jis tegu surašo visus popierius, kad paskui nebūtų dar kartą“, V. T. atsako: „ne, nu tai be abejo“. Be to, šio pokalbio S. M. sako: nu, žinai, neįsivaizduoju, sakau, pradinis buvo 44 200, padavėm 34 500, 18 000 priskaičiavo <...> vykdymo eigoj <...> tiek jis atsiuntė, tiek liko. Aš nuvažiavau pas A., sakau, A., nu, jam sakau, nu, neskriausk <...> aš skaitau taip, tegu jis surašo raštą, kad aš ne skoloj į tada atiduod“, į ką V. T. atsako: „ne, tu gali man drąsiai paduot, aš nepaduosiu tol, kol kol nebus, kol nebus kažką tai (n.f.), aš tau paduodu, mes keičiamės, ane, pas mane <...> ne, ne, aš, aš nežaisiu ir aš ne tas (n. ž.)“. Tuomet S. M. sako: „ir sakau, gal kažkas iš tų 34 500“, į ką V. T. jam atsako: „aš tau dar kartą sakau, pas mane jisai, man pasirašė vekselį, kad su garantija, kad Saulius (n. ž.), gerai, sakau, aš pasirašiau, sakau, vekselis pas mane yr namuose <...> čia yra garantas, pas mane yra namuose jisai, aš tau galėsiu juo atšviesti į paduot“, o S. M. pasakius: „ne, nu tai čia tas jerunda. Tai va, taks liko, nu 25 buvo likę 800, tai čia šviečia paduot“, V. T. atsako: „aš sakau, aš nesupratau, jis man vakar tokią frazę numetė, tipo (n.ž.) vekselį, man maždaug skoloj liko dvidešimt vienas <...> aš sakau, kad vietoj tavęs atėjau aš <...> jis man sako, nu, prie to vekselio, sako, įdavė man, lieku skoloj dvidešimt vieną“. Vėliau S. M. pasakius „trisdešimt keturi penki šimtai“, V. T. sako: „čia nuskaičiuota nuo sąskaitos“, o S. M. patikslina: „ne, čia tu padavei tą“, į ką V. T. atsako: „nu, tą žinau“ (t. 1, b. l. 43-52). Iš pirmiau aptartų pokalbių akivaizdu, kad V. T. S. M. ne kartą patvirtino, kad šio duotą 34 500 litų kyšį perdavė išieškojimą vykdančiam antstoliui A. Z. bei dėl perduotų pinigų už S. M. pasirašė vekselį, o A. Z. pasirašė gavęs šiuos pinigus kaip skolą ir tokiu būdu S. M. su šiuo tą kartą atsiskaitė. Be to, S. M. nurodžius, kad A. Z. iš jo reikalauja dar 6 000 Lt už tai, kad jam nereikėtų mokėti likusių paskaičiuotų vykdymo išlaidų, V. T. visiškai nenustebo, o pažadėjo S. M. ir šį kartą padėti spręsti antstolio A. Z. vykdomoje byloje iškilusias problemas. Tuo pačiu akivaizdu, kad ir A. Z. , S. M. aiškinantis, ar V. T. perdavė jo duotą kyšį antstolio vykdomoje byloje, nors ir užuominomis, patvirtino šiuos pinigus gavęs – nurodė, kad V. T. jam buvo skolingas, bet skolą grąžino, todėl viskas yra tvarkoje, be to, ir šį kartą viską gali sutvarkyti. Taigi, aptartų byloje užfiksuotų S. M. pokalbių su A. Z. bei V. T. turinys, kaip ir byloje esantys duomenys apie tai, kad A. Z. , vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115, 2009 m. vasario 4 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar skolininko UAB „A“ vardu yra piniginių lėšų, bei šių lėšų sustabdymo ir šį patvarkymą tą pačią dieną faksu išsiuntė visiems bankams, bei kad jau sekančią dieną, t. y. 2009 m. vasario 5 d., UAB „A“ ir S. M. bei A. M. kreipėsi į antstolį su prašymu skolą išieškoti iš turto ir neareštuoti UAB „A“ sąskaitų bankuose, kadangi jos reikalingos įmonės veiklai vykdyti, ir tą pačią dieną antstolis A. Z. priėmė patvarkymus nedelsiant panaikinti visus jo uždėtus apribojimus skolininkui UAB „A“ priklausančioms sąskaitoms, iš esmės patvirtina tiek pirmiau paminėtas S. M. nurodytas 35 400 Lt kyšio A. Z. naudai reikalavimo ir perdavimo per V. T. aplinkybes, tiek ir šių įvykių laiką – 2009 m. vasario 4-5 d. d.

61Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde ginčydamas nukentėjusiojo S. M. parodymų patikimumą teigia, kad reikalauti iš S. M. kyšio inkriminuotu laiku jis neturėjo jokio pagrindo, nes AB SEB bankas, kuriame buvo pagrindinė UAB „A“ naudojama sąskaita, priešingai nei Nordea Bank Finland Plc, 2009-02-04 antstolio patvarkymo dėl lėšų, esančių UAB „A“ sąskaitose, sustabdymo nevykdė, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl ko šis bankas minėto antstolio patvarkymo galėjo nevykdyti. Nuteistojo A. Z. gynėjas savo baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį, kad pirmiau minėtame 2009-02-04 antstolio A. Z. patvarkyme buvo padaryta klaida – neteisingai nurodytas UAB „A“ įmonės kodas, dėl ko, pasak gynėjo, toks patvarkymas apskritai negalėjo būti vykdomas. Tačiau byloje esantis Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010-09-30 raštas Nr. 10648, kuriame nurodyta, kad pagal 2009-02-04 vykd. bylos Nr. 0017/09/00114 antstolio A. Z. patvarkymą buvo sustabdytas nuo 2009-02-05 iki 2009-02-14 iš UAB „A“ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančių sąskaitų piniginių lėšų išmokėjimas (t. 5, b. l. 173), patvirtina, kad gynėjo nurodyta antstolio patvarkyme padaryta techninė klaida jokios įtakos šio patvarkymo vykdymui neturėjo. Be to, iš UAB „A“ banko sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB banke išrašo matyti, kad 2009 metų vasario mėnesį faktiškai visomis darbo dienomis iš šios sąskaitos buvo vykdomos įvairios išmokos tiek litais, tiek eurais, tuo tarpu vasario 5 d. iš šios sąskaitos jokių išmokų nebuvo, išskyrus paties banko nurašytą 2,32 Eur sumą už tarptautinį pavedimą (t. 10, b. l. 1-106), kas tik dar kartą patvirtina nukentėjusiojo S. M. nurodytas aplinkybes, kad piniginių lėšų judėjimas UAB „A“ banko sąskaitose byloje nagrinėjamu metu buvo apribotas, bet netrukus po to, kai jis per V. T. perdavė A. Z. 34 500 Lt kyšį, apribojimai bendrovės piniginių lėšų išmokėjimui buvo panaikinti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir nuteistasis V. T. , apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neigdamas jam reiškiamus įtarimus, parodė, kad S. M. jam yra sakęs, jog A. Z. areštavo jo įmonės sąskaitas, o šis pokalbis įvyko būtent 2009 m. vasario mėnesį. Iš paminėto UAB „A“ sąskaitos AB SEB banke išrašo taip pat matyti, kad 2009 m. vasario 4 d. į šią sąskaitą vien litais iš viso įplaukė 48 769, 2009 m. vasario 5 d. – dar 17 609, tuo tarpu UAB „A“ išlaidos šiuo laikotarpiu sudarė tik 6 509,48 Lt. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti ir tai, kad bendrovė tuo laiku neturėjo lėšų, kurias galėjo pervesti bendrovės vairuotojams. Esant pirmiau aptartiems duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo S. M. parodymų apie 34 5000 Lt kyšio reikalavimo ir perdavimo už tai, kad būtų panaikintas UAB „A“ piniginių lėšų išmokėjimo apribojimas, niekaip nepaneigia ir nuteistojo A. Z. į bylą pateikti duomenys, kad 2009-02-05 patvarkymas dėl sustabdymo piniginėms lėšoms panaikinimo AB SEB bankui faksu buvo išsiųstas 2009 m. vasario 9 d., o registruotu paštu – 2009 m. vasario 10 d., juolab, kad egzistuoja ir kiti dokumentų perdavimo būdai, pvz., elektroninis paštas ar betarpiškas jų pristatymas į banką. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. praėjus šešeriems metams nuo įvykio pateiktoje antstolių kontoroje naudojamo faksimilinio ryšio programinėje įrangoje archyvuojami duomenys per tokį ilgą laiką negalėjo būti koreguojami, sąmoningai ar nesąmoningai pašalinant kai kuriuos įvykius.

62Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, nustatydamas 2009 m. vasario 4-5 d. d. įvykių aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo S. M. parodymais, kurie pasitvirtino kitais byloje surinktais, apygardos teismo nuosprendyje bei pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartais objektyviais faktiniais duomenimis, o šiems duomenims prieštaraujančius nuteistųjų A. Z. ir V. T. parodymus, kad jokio kyšio iš S. M. A. Z. naudai nereikalavo ir jo nepriėmė bei kad 2008-12-12 paprastajame neprotestuotiname vekselyje ir 2009-02-04 V. T. prašyme priimti pinigus įrašyti duomenys, jog 2008 m. gruodžio 12 d. A. Z. paskolino V. T. 10 000 eurų, o pastarasis 2009 m. vasario 6 d. šią skolą grąžino, atitinka tikrovę, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip nuteistųjų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Juolab, kad ir minėtos paskolos davimo bei grąžinimo aplinkybes proceso metu nuteistieji aiškino pakankamai prieštaringai. Bylos duomenimis, V. T. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis 2008 m. gruodžio 12 d. pinigus iš A. Z. skolinosi bendrai su S. M. vykdomam verslui – krantinės statybai, nes tuo metu dar nežinojo, ar gaus pinigų iš banko, A. Z. paaiškino, kad antstolė yra areštavusi jo sąskaitas, o jam reikia tęsti krantinės statybą ir prašė A. Z. paskolinti 50 000 litų, tačiau pastarasis nurodė, kad tiek neturi ir sutiko paskolinti tik 10 000 eurų. Tuo tarpu A. Z. , teisminio bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nedetalizavęs, ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą teismui parodė, kad 2008 m. pabaigoje V. T. paprašė jo paskolinti 10 000 eurų, nes įmonei „E“ yra skolingas 3 mln. Lt, bet šios įmonės advokatas jam pažadėjo, kad sumokėjus 10 000 eurų nebus keliamas V. T. įmonės bankroto klausimas, o apie tai, kad V. T. turi bendrą verslą su S. M. , jis net nežinojo (t. 3, b. l. 42-50). Teisminio bylos nagrinėjimo metu abu nuteistieji teigė, kad V. T. 10 000 eurų skolą grąžino per vieną kartą ir tai įvyko 2009 m. vasario 6 d., o 2009 m. vasario 5 d. A. Z. pateikė tik prašymą dėl skolos grąžinimo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ir atsakydamas į klausimą, kieno ranka padaryti rankraštiniai įrašai ant kratos metu pas jį rasto 2009-02-04 prašymo dėl 10 000 eurų skolos grąžinimo, adresuoto A. Z. , ir ką jie reiškia, V. T. parodė, kad rankraštiniai įrašai ir parašai yra A. Z. , o datos „2009-02-05“ ir „2009-02-06“ reiškia tai, kad jis A. Z. grąžino skolą tomis datomis, skola buvo grąžinta per du kartus, maždaug po pusę sumos (5 000 eurų), o atsakydamas į klausimą, ar tiksliai prisimena, kada ir per kiek kartų grąžino pinigus, dar kartą patvirtino, kad pinigai buvo grąžinti 2009 m. vasario mėnesį per du kartus. Be to, visiškai nelogiškas nuteistųjų A. Z. ir V. T. aiškinimas, kad V. T. , 2009 m. vasario 4 d. antstoliui atsisakius jį priimti, išsigando, jog pastarasis dėl pavėluoto skolos pagal 2008-12-12 vekselį grąžinimo jau ėmėsi atitinkamų priemonių, dėl to surašė 2009-02-04 prašymą, kuriuo informavo antstolį A. Z. , kad nori grąžinti skolą, tačiau sekančią dieną, t. y. 2009 m. vasario 5 d., užuot grąžinęs A. Z. pinigus, kuriuos, kaip teigiama, visuomet turėjo pas save ir jų nepanaudojo, pastarajam pateikė tik savo prašymą dėl skolos grąžinimo, tuo tarpu skolą grąžino tik 2009 m. vasario 6 d.. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu, kai V. T. teigia skolinęsis iš A. Z. pinigus bendram su S. M. verslui ir kad jie buvo reikalingi S. M. įmonės transporto kurui, antstolė L. N. vykdė išieškojimą iš V. T. vadovaujamos įmonės S. M. įmonės naudai ir jau 2009 m. sausio 14 d. iš UAB „C“ UAB „A“ buvo pervesti 60 062 Lt (t. 18, b. l. 50). Esant tokioms aplinkybėms, vertindamas nuteistųjų parodymų apie 2008-12-12 paskolą patikimumą, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į V. T. galimybes garantuoti 10 000 eurų skolos grąžinimą A. Z. bei grąžinti šią skolą per tokį trumpą laiką, kas betarpiškai yra susiję su V. T. įmonės turimais įsiskolinimais bei galimybe savo nuožiūra naudoti pagal faktoringo sutartį iš banko gautas lėšas, o taip pat į tai, kad A. Z. 10 000 eurų paskolą V. T. pagal 2008-12-12 vekselį deklaravo tik 2010 m. liepos 14 d., t. y. jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 140-145), bei kad pas jį antstolių kontoroje buvo rasti minėto 2008-12-12 vekselio ruošiniai, tarp jų – ir su rankraštiniais įrašais, kad skola grąžinta per du kartus, t. y. 2009-01-29 grąžinta 3 900 eurų ir 2010-02-21 grąžinta 6 100 eurų. Pastaroji aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantai, leido teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju ne iš karto buvo apsispręsta, kokią nurodyti tariamos skolos datą. Nors nuteistasis A. Z. teigia, kad antstolių kontoroje rasti 2008-12-12 vekselio ruošiniai buvo naudojami konsultuojant klientus kaip teisingai surašyti vekselį, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tiek pirmiau aptartų aplinkybių visumą, tiek tai, kad minėtuose ruošiniuose buvo įrašyti V. T. asmens duomenys – asmens kodas, pagrįstai tokį nuteistojo aiškinimą atmetė. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji teisingai pažymi, kad antstolio A. Z. kontoroje 2008-12-12 vekselio su V. T. parašais nebuvo ir pareigūnai kratos metu tokio vekselio nerado, tačiau ši aplinkybė, kaip ir A. Z. pateikti duomenys apie 2009 m. liepos 1 d. broliui Z. Z. suteiktą 52 337 Lt paskolą (t. 22, b. l. 270-275), kurios nuteistasis teigia taip pat nedeklaravęs, apygardos teismo remiantis faktinių bylos duomenų visetu padarytos išvados, kad 2008-12-12 paprastasis neprotestuotinas vekselis bei 2009-02-04 V. T. prašymas dėl skolos grąžinimo buvo surašyti ne dėl faktiškai tarp A. Z. ir V. T. susiklosčiusių paskolinių santykių, bet siekiant legalizuoti A. Z. iš S. M. per V. T. paimtą 34 500 Lt kyšį, niekaip nepaneigia.

63Nuteistieji A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jų parodymus apie 2008-12-12 vekselio sudarymo aplinkybes patvirtino liudytojai R. Š. , G. A. , S. T. ir V. V. , tačiau kaip matyti iš liudytojo R. Š. ir G. A. parodymų, pastarieji jokių konkrečių 2008-12-12 vekselio sudarymo aplinkybių nenurodė. Liudytojas R. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė tik tiek, kad 2008 m. pabaigoje girdėjo, jog V. T. prašė A. Z. paskolinti pinigų, o vėliau iš jųdviejų kalbų suprato, kad A. Z. pinigų V. T. paskolino (t. 6, b. l. 149-150). Liudytojas G. A. parodė, kad girdėjo, kaip V. T. prašė A. Z. pinigų, bet kokios sumos, nežino, be to, A. Z. jam buvo minėjęs apie kažkokius tarpusavio piniginius santykius, tačiau detalės jam nėra žinomos (t. 6, b. l. 150). Taigi, įvertinęs tokius R. Š. ir G. A. parodymus, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog kalbama būtent apie byloje nagrinėjamus įvykius, taigi ir A. Z. ir V. T. kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus niekaip nepaneigia. Juolab, kad ir pats A. Z. nurodė, jog V. T. pinigų yra skolinęs ne vieną kartą. Liudytojas S. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį buvo atvykęs pas antstolį A. Z. , kurio kontoroje anksčiau dirbo, pasveikinti su Naujaisiais metais ir A. Z. parodė V. T. išduotą vekselį 10 000 eurų sumai bei prašė jo tuo atveju, jei V. T. skolos negrąžintų, padėti ją susigrąžinti, nes jo įmonė teikia tokias paslaugas (t. 6, b. l. 151). Liudytoja V. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jos sutuoktinis A. Z. 2008 m. pabaigoje paskolino V. T. 10 000 eurų, surašė vekselį, kurį ji matė A. Z. darbo stalčiuje, šiuos pinigus A. Z. davė ji (t. 6, b. l. 151-152). Visgi, šių liudytojų parodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, pats A. Z. bylos proceso metu nuosekliai teigė, kad V. T. jam sudarė kultūringo, patikimo žmogaus ir verslininko įvaizdį ir jokių įtarimų, kad paskolintų pinigų šis gali negrąžinti, jam nekilo, taigi, nelogiška, kad dar nesuėjus sutartam skolos grąžinimo terminui jis kreipėsi į S. T. dėl galimo būsimo pastarojo įmonės tarpininkavimo išreikalaujant iš V. T. skolą pagal vekselį. Be to, pažymėtina, kad A. Z. aplinkybes, jog apie 2008-12-12 V. T. išduotą vekselį buvo žinoma S. T. , kaip ir tai, kad V. T. jis paskolino ne savo, bet savo sutuoktinės kelionei sutaupytus pinigus, nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, A. Z. nurodė, kad V. T. paskolino 10 000 eurų, kuriuos turėjo pas save kaip santaupas būsimai kelionei, ir kad apie šį vekselį jis informavo savo sutuoktinę V. V. tam atvejui, kad jei jam kas nors nutiktų, pastaroji žinotų, kas jiems yra skolingas (t. 3, b. l. 19-30). Liudytoja V. V. aplinkybę, kad 2008 m. gruodžio mėnesį sutuoktinis jos sutaupytus pinigus paskolino V. T. , taip pat nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors pastaroji teigia, kad apie tai pasakojo ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ją apklausęs tyrėjas šių parodymų neužrašė, tokį liudytojos aiškinimą paneigia tiek 2010 m. gegužės 28 d. jos apklausos protokolas, kuriame V. V. savo parašu patvirtino, kad šį protokolą perskaitė, iš jos žodžių protokolas surašytas teisingai ir jokių papildymų ji neturi (t. 2, b. l. 129-131), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklausto V. V. apklausą atlikusio pareigūno Ž. Ž. parodymai, kad protokole jis užfiksavo visas aplinkybes, kurias apklausos metu nurodė liudytoja V. V. (t. 6, b. l. 153-155). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. V. nurodė, kad V. T. skolą grąžino laiku, nes ji 2009 m. sausio mėnesį šiais pinigais mokėjo už kelionę į Singapūrą, kai tuo tarpu nuteistieji A. Z. ir V. T. parodė, kad V. T. skolą grąžinti vėlavo ir ją grąžino tik 2009 m. vasario mėnesį. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, vertinti liudytojų S. T. ir V. V. parodymus kaip patikimus bei paneigiančius kitus pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis, taip pat nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

64Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos duomenimis, kaltinimai A. Z. ir V. T. dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo 2009 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpyje nebuvo pareikšti, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais neigiamas šių veiksmų atlikimas, nepasisako.

65Iš jau minėtos 2010 m. vasario 18 d. įvykusio A. Z. pokalbio su S. M. išklotinės taip pat matyti, kad šio pokalbio metu A. Z. S. M. , atvykusiam aiškintis dėl galimybės būti atleistam nuo likusių nesumokėtų vykdymo išlaidų, užuominomis patvirtinęs šio jam per V. T. perduoto kyšio gavimą bei leidęs suprasti, kad ir likusių nesumokėtų vykdymo išlaidų klausimą gali išspręsti jam palankia linkme bei grąžinti nurašytas lėšas („o šičia mes galim viską grąžinti, atsižvelgti į visą kitą ir ir“), sako: „nu, tai skaldom? <...> nu, smaugia gi? <...> mintis yra tokia, mintis kažkur netoli, va tokia buvo ten <...> tai. Nu, beveik ten man <...> tai sakykim <...> bet mintis yra tame“, į ką S. M. atsako, kad sutinka: „nu, davai. Gerai“ ir klausia A. Z. : „Kaip, kaip tu pasiimsi?“, o A. Z. jam atsako: „mintis yra. V. pas mane karts nuo karto užeina <...> tegul užeina <...> ane?“. S. M. sutinka su tokiu pasiūlymu ir po to klausia: „kada tu man galėsi tas sutvarkyt?“, į ką A. Z. atsako: „o, aš, šita, vot. Ne. Tai aš žodžio žmogus“, o S. M. pasakius, kad jis gali šiandien arba rytoj, sako: „žiūrėk. Aš va dabar grįžtu, duodu nurodymą, viskas grįžta atgal <...> viskas dingsta“. Tuomet S. M. prašo A. Z. : „būk geras, padaryk, davai, šiandien“, į ką A. Z. atsako: „žodis <...> tu mane žinai, supranti <...> aš tuoj, valandos bėgy viskas turi būt“ (2010 m. kovo 9 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 12-17). Įvertinęs aptarto A. Z. ir S. M. pokalbio turinį, o taip pat šio pokalbio garso įraše prieš S. M. paklausiant A. Z. „o kaip tu pasiimsi?“, girdimus garsus, panašius į spaudomų klavišų, jau pirmiau minėtą 2010 m. vasario 22 d. įvykusį pokalbį su V. T. , kurio metu S. M. pasakojo šiam apie 2010 m. vasario 18 d. susitikimo su antstoliu A. Z. aplinkybes („tada, kai buvau nuvažiavęs pas jo. Išeinu lauk parūkyt, į ans ant skaičiavimo mašinėlės man parodė, kad atseit šešis paduodi V. ir ir mes esam v raščiote“), bei tolesnę įvykių eigą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti ir S. M. parodymais apie tai, kad 2010 m. vasario 18 d. vykusio pokalbio metu antstolis A. Z. už tai, kad būtų nutrauktas nesumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimas, pareikalavo iš jo 6 000 Lt kyšio, kurį vėl nurodė perduoti per V. T. , be to, pažadėjo nuimti nuo bendrovės sąskaitų areštą ir grąžinti jau nurašytus pinigus. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog pastarąjį savo pažadą A. Z. netrukus ir įvykdė – būtent 2010 m. vasario 18 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl UAB „A“ lėšų arešto panaikinimo ir būtent tą pačią dieną, t. y. 2010 m. vasario 18 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1241 antstolis A. Z. grąžino UAB „A“ nuskaičiuotas pinigines lėšas – 9 688, 15 Lt (t. 16, b. l. 101), nors šios bendrovės pranešimas, kad nesutinka su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir prašo grąžinti nurašytas lėšas, antstoliui buvo pateiktas dar 2010 m. vasario 12 d. Pažymėtina, kad šios išvados neprieštarauja ir A. Z. į bylą pateiktam Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano bei Lietuvių kalbos katedros vedėjo rašte išdėstytoms aplinkybėms. Nors šiame rašte nurodyta, kad vien pokalbių tekstai pateiktose išklotinėse, neturint kitos informacijos iš konkrečios pokalbio situacijos apie pokalbių dalyvių tikslus bei ketinimus, priskirtini prie labiau neaiškių, tačiau tuo pačiu konstatuota, kad klausimas 2010 m. vasario 18 d. pokalbyje „kaip tu pasiimsi?“ yra aiškus, formuluojamas apie pasiėmimo būdą, o pasiėmimo objektas pašnekovams yra aiškus, todėl nepasakomas, tolimesniame pokalbyje pašnekovai dėl to būdo susitaria; frazėje „aš, va, dabar grįžtu, duodu nurodymą, viskas grįžta atgal“ vartojamos esamojo laiko formos, bet jos dabarties nereiškia, tai įprastas kalbos stiliaus būdas parodyti greit įvyksiantį veiksmą, bet kalbėjimo momentu veiksmai „grįžtu“, „duodu nurodymą“, „viskas grįžta“ dar nevyksta, tai patvirtina ir toliau esantis pašnekovo prašymas „padaryti šiandien“ (t. 15, 119-120).

662010 m. kovo 10 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2010 m. vasario 23 d. S. M. buvo atvykęs į antstolio A. Z. kontorą ir čia kalbėjosi su A. Z. . Šio pokalbio metu S. M. pasakius: „vo tas, šitai, supranti, atėjo registruotu laišku“, A. Z. atsako: „čia dėl užbaigimo. Va. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo“, o S. M. tikslinasi: „ne, bet ten palei tuos punktus aš suprantu, kad čia dar“. Tuomet A. Z. jam paaiškina: „ai. Užbaigti vykdomąją bylą, išsiųsti skolininkui pasiūlymą sumokėti vykdymo išlaidas“, o S. M. pasakius: „aš viską supratau, viskas buvo, nu, kaip, nu, supranti tarėmės, tvarkoj, į po to gavo“, A. Z. nurodo, kad „veiksmas vyksta, gi nieks nestovi vietoj“. Tuomet S. M. sako: „nežinau. Kaip čia, supranti, mum išspręst kuo gražiau. Supranti, tas V. lamajet munem, jis nori, atseit, paskolink pinigų <...> sakau, V., nu neturiu“, o A. Z. jam antrina: „aš neskolinu irgi <...> jis iš manęs irgi nori“. Po to S. M. sako: „supranti, aš bijau, kai paduos čia, paskui neturės <...> nu, žinok, aš to bijau“, o A. Z. jam aiškina: „paklausyk. Aš labai ilgai nelaukdamas <...>, kai ten konsultavomės <...> ilgai nelaukiau ir atidaviau į teismą <...> bet mes juk viską galim <...>, nes V. buvo atėjęs“. Tuomet S. M. sako: „nu tu patikėk, esmė yra tame, aš žinok, jeigu atiduodu jam <...> tai, supranti, čia bus problemų, tu pamatysi <...>, bet supranti, ar tu su kitu, ar su, kaip kaip čia padaryt, ar pačiam, nu, privežu, važiuoju <...>. Aš jam sakau, tu man atvežk tą, aš tau atiduodu tuos, atvežk tą raštą man, aš tau atiduodu. Ką taip tink?“, į ką A. Z. atsako: „jo, jis minėjo kažkokį raštą“. Tuomet S. M. teiraujasi: „ne, nu, sakau, tą patvarkymą, kad mes pilnai, tu man tą, aš tau tą ir jokių problemų <...> čia būtų, kaip sakai?“, o A. Z. jam atsako: „be didelių diskusijų <...> aš sutvarkau viską <...> finale turėsi <...> „Dvylika kėdžių“ matei? <...> ir ten labai geras kinas. Sako, ten tokia patarlė, ten sako kėdės vakare, o pinigai ryte. Che“. Po to S. M. sako: „aš suprantu <...> aš nežinau, supranti, ten, kaip pasakyt, bet ten su tuo V. yr problemos didžiausios. Arba, sakau, tūs duokit man, aš jam atiduodu“, į ką A. Z. atsako: „ne, tai aš nenoriu painiotis“, o S. M. sako: „nu, tada kažką kitk, kaip pasakysit <...> žinok, aš V. nepasitikiu, supranti. Nu, A., įsivaizduok, du šimtus dvidešimt tūkstančių išdūrė, tė y jau nebešvars žmogus, žinok, sugadints“, po to teiraujasi A. Z. : „tai čia, vienu žodžiu, viskas tvarkoj tas rašts, ane? <...> jūs atsiuntėt. Čia tas pats, kur buvo faksu atėjęs, ane?“, o A. Z. jam paaiškina: „ne, ten kur faksu atėjo, buvo pasiūlymas, ten detalizuoja, o čia yra užbaigimas“, po to primena S. M. kažkokį incidentą, aiškina, kad jis prie to nebuvo prisidėjęs, bet tikslinasi, sakydamas, kad „teoriškai egzistuoja revanšo galimybė“, aiškina, kad nori, kaip geriau. Tuomet S. M. sako: „aš suprantu pats puikiai, aš sakau, duok man ar su kuom kituom ar kaip <...> ką tu pasakysi“, į ką A. Z. atsako: „ne, ne <...> žiūrėk. Normaliai, e , ir viskas. Tvarka?“, o S. M. klausia: „nesupratau, kur?“, į ką A. Z. jam atsako: „tuoj parodysiu, kaip mes įsikūrėm <...> Nu. Iš mano pusės žodis yra viskas <...> Tvarka?“. S. M. patvirtina, kad sutinka: „gerai. Jokių problemų“, o A. Z. pasakius: „šita. Tai gerai. Parodysiu, kaip įsikūrėm mes“, S. M. perklausia jo: „kaip (n. ž.) tai ir sukursi man, ane, viskų“?, į ką A. Z. atsako: „aš sutvarkysiu <...> Kada nori?“. Tuomet S. M. sako: „Aš nežinau, sakykit pats, juk aš neįeisiu čia po darbo“, į ką A. Z. atsako: „Ne, nu tai atvyksi, pavaišinsim kava“, po ko abu susitaria susitikti rytojaus dieną apie devintą valandą (t. 1, b. l. 53-58). Iš 2010 m. kovo 15 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad sutartu laiku, t. y. 2010 m. vasario 24 d., šiek tiek po 9 val., S. M. atvyko į antstolio A. Z. kontorą, kur pokalbio metu pasiteiravo antstolio: „A tie visi raštukai, ane?“, o A. Z. jam atsakė: „tikriausiai, bet persiskaitykit“ <...>, pasirašyk tekstą <...> ten vakar parašėm“. Tuomet S. M. sako: „gerai, gerai, pasirašysiu“, po to tikslinasi: „šitas yra dėl vykdymo išlaidų sumažinimo, taip supratau?“, į ką A. Z. atsako: „jo, dėl likusios dalies <...> vakar dienos data <...> ir dabar antras <...> iš šito va seka jis <...> jūs žiūrėkit, vat, pabaigą paskaitykit <...> pasirašykit ant šito, kad gavote“. S. M. pasiteiravus, ar jam pateiktas dokumentas dėl teismo, A. Z. paaiškina, kad „ne, dėl teismo viskas paprasčiau <...> aš viską sutvarkysiu“. Po to S. M. teiraujasi: „Čia, palauk, pasirašei?, A. Z. atsako: „apačioj“, po ko S. M. vėl teiraujasi: „Čia pasirašau?, A. Z. atsako: „taip“, o S. M. sako: „ai, čia mokėjo vers, vardą, pavardę, ane, ir parašą?“. Tuomet A. Z. atsako teigiamai ir sako S. M. : „Tai tu matei, kai su V., vat, kaip pasakei, aš viską <...> ir viską permečiau, tai tikrai, aš taip i taip galvojau ten <...> jis šiaip tai korekt vyras, bet jis tupyke yra“. Po to S. M. klausia A. Z. : „Pala, o čia kaip, grąžinau, ar kaip čia? Nesupratau“, į ką A. Z. atsako: „Ne, ne, ne. Čia čia mintis yra kita. Pas jus va, žiūrėkit <...> Va. Yra garantas <...> O visa šičia mano garantas. Hm hm hm <...> jeigu“, po ko S. M. dar tikslinasi: „Kaip sumokėjo? <...> Ai, man du <...> Kaip sumokėjęs, a kaip? Aš nebesuprantu?“, o A. Z. jam sako: „Į šitą nesigilinkit <...> kadangi kadangi, vat taip, galim drąsiai, jokių problemų“. Po šių A. Z. žodžių S. M. klausia: „Tai kavos atsigert?“, o A. Z. jam sako: „galima čia drąsiai <...> jo, jo, jo. Nes aš sakau, vakar galvojau irgi“, po ko S. M. sako: „ir čia yra. Perskaičiuokit. Hm. Gerai?“, o A. Z. atsako: „Gerai. Gerai“. Tuomet S. M. tikslinasi: „Tai viskas, ane? Gerai. Tada ačiū <...> Iki sekančio. Gal nebebus, gal nebreikės“ (t. 1, b. l. 59-63). Taigi, aptarti byloje užfiksuoti pokalbiai iš esmės patvirtina ir kitus S. M. parodymus, t. y. kad 2010 m. vasario 23 d. jam nuvykus pas A. Z. ir paaiškinus, jog V. T. nepasitiki, todėl A. Z. reikalaujamo kyšio per jį neperduos, bei paprašius antstolio nurodyti jam kitą galimą kyšio perdavimo variantą, A. Z. sutiko kyšį priimti pats ir parodė nukentėjusiajam vietą antstolių kontoroje, kur šis turės palikti pinigus, bei paaiškino, kad sudarys sąlygas jam į šias patalpas patekti. Be to, A. Z. davė nukentėjusiajam užuominą kyšį perduoti kuo greičiau, nurodydamas, kad jis jau kreipėsi į teismą dėl likusios vykdymo išlaidų dalies priteisimo. Sekančią dieną, t. y. 2010 m. vasario 24 d., S. M. atvykus į antstolių kontorą, A. Z. jam pateikė pasirašyti jau paruoštus dokumentus – 2010-02-23 UAB „A“ vardu surašytą prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies vykdymo išlaidų bei antstolio patvarkymą, priimtą dėl šio prašymo, taip pat antstolio kvitą, kuriame buvo įrašyta, kad S. M. sumokėjo 20 000 Lt, t. y. sumą, neatitinkančią tos, kurios kaip kyšio už atleidimą nuo likusios dalies vykdymo išlaidų iš jo pareikalavo A. Z. , todėl pastarasis ėmė aiškintis, ką ši suma reiškia. A. Z. jam nurodė į tai nesigilinti, paaiškino, kad tai yra jo garantas, o nukentėjusiojo garantas, kad jis su antstoliu atsiskaitė, yra jo surašytas patvarkymas dėl atleidimo nuo likusios vykdymo išlaidų dalies. Iš aptarto 2010-02-24 vykusio pokalbio akivaizdu ir tai, kad S. M. antstolio A. Z. pasiteiravo „gal kavos?“ tik dėl to, kad išvakarėse pastarajam buvo parodyta vieta antstolių kontoros patalpoje, kurioje geriama kava, kur nukentėjusysis turėjo palikti pinigus, tačiau 2010-02-24 susutikimo metu A. Z. nurodė kyšį drąsiai perduoti kabinete, nes jis apgalvojęs, kaip šiuos pinigus įteisinti. Abejonių nekelia ir tai, kad 2010-02-24 S. M. A. Z. perdavė būtent tokią pinigų sumą, kokią jie ir buvo sutarę už tai, kad vykdymo procesas minėtoje vykdomojoje byloje būtų užbaigtas, t. y. 6 000 Lt, nes būtent S. M. , A. Z. pateikus jam pasirašyti kvitą, nesupranta, kodėl jame įrašyta 20 000 Lt suma, tuo tarpu A. Z. , S. M. perdavus jam 6 000 Lt ir pasiteiravus ar viskas tvarkoje, atsako „gerai, gerai“, po ko S. M. šiam dėkoja ir atsisveikina, sakydamas, jog tikisi, kad daugiau išieškojimų iš jo nebebus.

67Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jo parodymus, jog S. M. 2010 m. vasario 24 d. sumokėti 6 000 Lt buvo ne kyšis, o teisėtai jam, kaip antstoliui, priklausančios vykdymo išlaidos, patvirtina tai, kad jis šiuos pinigus iš karto po gavimo perdavė antstolių kontoros buhalterei V. M. , nurodydamas, kad tai yra UAB „A“ įmokėtos vykdymo išlaidos, ir sekančią dieną buhalterė šias pinigines lėšas įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą. Pasak nuteistojo, ši aplinkybė, kaip ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 punkto nuostatos, paneigia apygardos teismo išvadą, kad iš S. M. gautomis piniginėmis lėšomis – 6 000 Lt jis galėjo disponuoti savo nuožiūra. Kaip šių teiginių patvirtinimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo A. Z. gynėjas pateikė Teisingumo ministerijos bei Lietuvos antstolių rūmų raštus, kuriuose teikiami tam tikri išaiškinimai dėl antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų panaudojimo (t. 18, b. l. 59, 61-62). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu yra ne tai, ką A. Z. kaip antstolis galėjo ir ko negalėjo atlikti su antstolio depozitinėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, o tai, kad 6 000 Lt kaip UAB „A“ sumokėtos piniginės lėšos į A. Z. banko sąskaitą, kurią pastarasis naudojo kaip depozitinę, buvo įneštos tik 2010 m. vasario 25 d., t. y. tik sekančią dieną po to, kai antstolio A. Z. kontoroje buvo atlikta krata ir pastarasis buvo sulaikytas. Iš 2010 m. vasario 24 d. kratos protokolo (t. 1, b. l. 78-84) matyti, kad prieš atliekant kratą A. Z. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. vasario 24 d. nutarimu atlikti kratą, kuriame be kita ko buvo nurodytas ir šios procesinės prievartos priemonės taikymo tikslas – surasti ir paimti tyrimui reikšmingus daiktus, t. y. S. M. perduotus 6 000 Lt, raštelius su nurodyta kyšio suma, A. Z. personalinį kompiuterį, vykdomosios bylos dokumentus bei kitus dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 77). Susipažinęs su minėto nutarimo turiniu A. Z. pareiškė, kad sutinka pateikti reikalaujamus dokumentus/daiktus. Be to, ir duodamas parodymus sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą pažymėjo, kad savo darbuotojams davė nurodymą pateikti viską, ko prašo kratą atlikti atvykę pareigūnai (t. 3, b. l. 42-50). Nepaisant to, kratos metu A. Z. pareigūnams pateikė tik dalį iš S. M. gautų pinigų, t. y. 1 400 Lt, tuo tarpu 6 000 Lt (4 600 Lt, gautų iš S. M. , ir 1 400 Lt savo piniginių lėšų), kuriuos pasak nuteistojo, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 punktu, jis buvo perdavęs buhalterei įnešimui į depozitinę sąskaitą kaip UAB „A“ sumokėtas vykdymo išlaidas, pareigūnams nepateikė ir apie jų buvimo vietą nieko nenurodė. Šių pinigų pareigūnams nepateikė bei nieko apie juos nenurodė ir A. Z. antstolių kontoros buhalterė V. M. , kuriai A. Z. teigia perdavęs iš S. M. gautus pinigus, nors pastaroji taip pat dalyvavo kratos atlikimo metu ir teikė pareigūnams dokumentus – sąskaitos išrašus iš depozitinės sąskaitos žurnalo, o juos pateikusi pareiškė, kad pateikė visus dokumentus, susijusius su UAB „A“, dokumentų, susijusių su S. M. neturi, ir šias aplinkybes patvirtino savo parašu. Taigi, visos šios aplinkybės, įvertinus ir į tai, kad A. Z. antstolių kontoroje be šio nuteistojo dirbo jam labai artimi asmenys – brolis Z. Z. ir sutuoktinė V. V. , kuriai, kaip matyti ir iš jos pačios parodymų, vykdomosios bylos, kurioje skolininkai buvo UAB „A“ ir S. M. , aplinkybės buvo gerai žinomos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sprendimas įnešti į A. Z. sąskaitą 6 000 Lt kaip UAB „A“ sumokėtas vykdymo išlaidas buvo priimtas jau po kratos atlikimo ir A. Z. sulaikymo, tokiu būdu siekiant padėti pastarajam išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu pats A. Z. , 2010 m. vasario 24 d. gavęs iš S. M. 6 000 Lt, įnešti šiuos pinigus į depozitinę sąskaitą net nesiruošė – juk tam jis ir buvo surašęs patvarkymą, kuriuo atleido UAB „A“ nuo likusios dalies nesumokėtų vykdymo išlaidų – 25 893 Lt mokėjimo. Be to, ir antstolio kvito, kuriame nurodyta, kad S. M. sumokėjo 20 000 Lt, šaknelės A. Z. nukentėjusiajam neišdavė, taigi, turėjo galimybę šį kvitą, esant reikalui, anuliuoti, o iš S. M. gautomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra.

68Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad faktiškai jis solidarius skolininkus buvo nusprendęs atleisti tik nuo 5 893 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo, bet ruošdamas minėtus dokumentus, t. y. 2010-02-23 UAB „A“ prašymą bei 2010-02-24 antstolio patvarkymą, šių dokumentų paruošimui naudojo ankstesnį dokumentą – 2010-02-08 antstolio pasiūlymą UAB „A“ sumokėti vykdymo išlaidas, ir padarė techninę klaidą – neištrynė šiame dokumente nurodytos nesumokėtos vykdymo išlaidų sumos buvusio skaičiaus „2“. Tačiau, kaip jau minėta, nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad A. Z. pareikalavo iš jo 6 000 Lt kyšio už tai, kad jis būtų atleistas nuo visos likusios nesumokėtos paskaičiuotų vykdymo išlaidų dalies, t. y. 25 893 Lt. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek pirmiau aptarti byloje užfiksuoti S. M. pokalbiai su A. Z. bei V. T. , tiek ir byloje esantys nuteistojo A. Z. surašyti dokumentai, t. y. 2010-02-23 UAB „A“ prašymas bei 2010-02-24 antstolio A. Z. patvarkymas „Dėl 2010-02-23 pateikto skolininko „Prašymo“, kuriuose aiškiai nurodyta, kad viso priskaičiuota vykdymo išlaidų 44 709,30 Lt, liko nesumokėta vykdymo išlaidų dalis 25 893 Lt, UAB „A“ vadovas S. M. prašo antstolio A. Z. atsižvelgiant į dabartinę situaciją ekonomikoje bei tai, kad skolininkas jau yra sumokėjęs 18 816,30 Lt vykdymo išlaidų, pilnai atleisti nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies 25 893 Lt apimtyje apmokėjimo, o antstolis A. Z. nutaria tenkinti 2010-02-23 skolininko UAB „A“ pateiktą „Prašymą“ ir solidarius skolininkus UAB „A“ ir S. M. pilnai atleisti nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies 25 893 Lt apimtyje apmokėjimo (t. 16, b. l. 104, 105). Be to, apelianto minimame dokumente, t. y. 2010-02-08 pasiūlyme sumokėti vykdymo išlaidas, nurodyta nesumokėta vykdymo išlaidų suma nėra tapati 2010-02-23 UAB „A“ prašyme bei 2010-02-24 antstolio patvarkyme nurodytai sumai – jei pastaruosiuose dviejuose dokumentuose nurodyta likusi nesumokėta vykdymo išlaidų suma, nuo kurios sumokėjimo atleidžiami solidarūs skolininkai, nurodyta 25 893 Lt, tai 2010-02-08 pasiūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodyta 25 892,87 Lt nesumokėtų vykdymo išlaidų suma (t. 16, b. l. 112), o tai iš esmės eliminuoja galimybę padaryti A. Z. nurodyto pobūdžio techninę klaidą. Atitinkamai šiuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie pajamų ar kitus mokesčius, skaičiuojamus nuo 25 892,87 Lt sumos. Nuteistasis A. Z. pateikė į bylą įvairių institucijų raštus, kuriuose nurodomi bendrieji antstolio pajamų apskaitos principai, taip pat pajamų, pridėtinės vertės ir kt. mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad būtų apmokestinamos ir tos vykdymo išlaidos, nuo kurių mokėjimo skolininkai yra atleidžiami.

69Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmiau aptarti byloje užfiksuoti pokalbiai tarp S. M. ir A. Z. bei V. T. neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, t. y. gauti neteisėtu būdu. Pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti taikomi esant informacijai, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Pažymėtina, kad situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma ar iš jo reikalaujama, ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2014, 2K-552-976/2015). Šiuo atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog 2010 m. vasario 19 d. S. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kad antstolis A. Z. reikalauja iš jo 6 000 Lt kyšio, taip pat pareiškime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė kompaktinį diską su 2010 m. vasario 18 d. pokalbio tarp S. M. ir A. Z. garso įrašu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą 2010 m. vasario 19 d. S. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir šios apklausos metu nurodė tiek 6 000 Lt kyšio reikalavimo, nurodant perduoti jį per V. T. , tiek ir ankstesnio įvykio, t. y. 35 400 Lt kyšio reikalavimo ir priėmimo A. Z. naudai per V. T. , aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde, šiuo atveju dar 2010 m. vasario 19 d. buvo gauta duomenų, kad A. Z. , reikalaudamas kyšio ir nurodydamas perduoti jį per V. T. , S. M. siūlo padaryti BK 227 straipsnyje numatytą veiką, todėl šiuo atveju prokuroras, gavęs tokią informaciją, turėjo pagrindą kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o ikiteisminio tyrimo teisėja – priimti nutartį, leidžiančią tokius veiksmus atlikti. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria be kita ko buvo leista S. M. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra nurodyti duomenys apie asmenų, prieš kuriuos veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, jų atlikimo trukmė ir siekiamas rezultatas (t. 1, b. l. 19-20), taigi, minėta nutartis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Vien tai, kad šioje nutartyje nepaminėtas BPK 159 straipsnis, kaip ir ta aplinkybė, kad S. M. pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu procesiškai įformintas apžiūros protokole buvo tik 2010 m. kovo 9 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus yra neteisėta. Taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju A. Z. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamas veikas. Apeliantai skunduose teigia, kad S. M. dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnais, kuriems kontroliuojant bei parūpinus įrašymo įrangą, buvo padarytas 2010 m. vasario 18 d. vykusio pokalbio garso įrašas. Toks argumentas, visų pirma, grindžiamas selektyviai pateikiamų nukentėjusiojo S. M. parodymų apie minėto pokalbio įrašymo bei kontakto su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu E. R. , duotų pirmosios instancijos teisme, interpretavimu. Tuo tarpu jau buvo minėta, kad S. M. , duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, ne kartą pabrėžė, kad tiksliai visų 2010 m. vasario mėnesio įvykių neprisimena ir detaliai įvykių eigos nurodyti negali. Kita vertus, nukentėjusysis viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad savo asmeniniu garso įrašymo įrenginiu jis padarė vieną pokalbio su A. Z. garso įrašą, tai buvo 2010 m. vasario 17 ar 18 dieną ir šio pokalbio metu A. Z. , pasiūlęs jam išeiti iš antstolio kabineto parūkyti, skaičiavimo mašinėlėje suspaudė skaičių 6 000 bei nurodė šiuos pinigus perduoti jam per V. T. . Tuo tarpu pokalbių įrašus su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų žinia ir jų duota įranga jis darė po to, kai įrašęs minėtą pokalbį su A. Z. atsitiktinai sutiko E. R. , pastarojo patarimu su pareiškimu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir buvo priimta teismo nutartis dėl nusikalstamų veiksmų imitavimo. Be to, iki šio susitikimo jis net nežinojo, kad E. R. dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jį pažinojo tik kaip Palangoje dirbusį kriminalistą. Abejoti tokiais S. M. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, juolab, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, jog savo iniciatyva pokalbį su A. Z. įrašė 2010 m. vasario 18 d., šią aplinkybę patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Be to, tokius jo parodymus patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytoju apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas E. R. , kuris parodė, kad jam apie antstolio A. Z. neteisėtus veiksmus tapo žinoma 2010 m. vasario 18 d., kai būnant Palangoje prie jo priėjo S. M. ir paklausė, ar jis dirba kriminalistu. Jis atsakė, kad dirba, bet ne policijoje, o kitur. Tuomet S. M. papasakojo jam apie A. Z. veiksmus, pasakė, kad padarė pokalbio įrašą, ir klausė, ką jam daryti. Išklausęs S. M. patarė šiam sekančią dieną atvažiuoti į Specialiųjų tyrimų tarnybą su dokumentais ir pasakė, kad tada nuspręs, ką daryti. Sekančią dieną iš ryto S. M. atvyko į Klaipėdos valdybą, kur buvo surašytas protokolas-pareiškimas, be to, S. M. pateikė kompiuterinę laikmeną su pokalbio garso įrašu. Iki to jokie veiksmai A. Z. atžvilgiu nebuvo atliekami (t. 26, b. l. 16-21). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas ir S. S. , kuris 2009 metais dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistu, ir, kaip nustatyta, 2009 m. gegužės 8 d. bei 2009 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centro duomenų bazėje tikrino duomenis apie A. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis liudytojas parodė, kad pirmiau paminėti jo veiksmai buvo atlikti vykdant tiesiogines pareigas, tačiau nei su šia baudžiamąja byla, nei su S. M. nėra susiję. Joks operatyvinis tyrimas A. Z. atžvilgiu tarnyboje tuo metu taip pat nebuvo atliekamas, bet buvo gauta daug piliečių skundų dėl šio antstolio veiksmų ir būtent skunduose nurodytų aplinkybių ištyrimui buvo renkama atitinkama informacija (t. 26, b. l. 72-75). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro buvo pareikalauti duomenys apie nukentėjusįjį S. M. , iš kurių matyti, kad pastarasis buvo nuteistas ne vienoje baudžiamojoje byloje, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo nei vienoje iš jų nepradėjo ir neatliko (t. 21, b. l. 175-177), taigi, gynybos išsakytos abejonės apie galimą šios tarnybos pareigūnų įtaką S. M. dėl pastarojo procesinio statuso kitose bylose taip pat nepasitvirtino. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje atlikus fonoskopinę ekspertizę paaiškėjo, jog 2010 m. vasario 18 d. pokalbio garso įrašas, kurį į bylą pateikė S. M. , buvo padarytas tuo pačiu įrenginiu, kuris buvo naudojamas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir kurį ikiteisminio tyrimo tikslais naudojo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja byloje esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktų (2012-06-19 Nr. 11-11(12) ir 2014-11-28 Nr. 11-1134(14) išvadoms bei juos pateikusios ekspertės J. Devenson paaiškinimams (t. 12, b. l. 139-147, t. 21, b. l. 151-167, t. 26, b. l. 3-7, 63-65), iš kurių matyti, jog atlikus ekspertinius tyrimus buvo padaryta tikėtina išvada, kad S. M. pateiktas garso įrašas galėjo būti padarytas naudojant skaitmeninį įrašymo įrenginį – „Gnom-P“, kokiu buvo padaryti vėlesni garso įrašai, S. M. imituojant nusikalstamus veiksmus. Kita vertus, ekspertė konstatavo ir tai, kad identifikuoti konkretų garso įrašymo įrenginį ar garso įrašymo įrenginio tipą, kuriuo buvo padarytas S. M. pateiktas garso įrašas, nėra galimybės. Be to, nustatyta, kad skiriasi S. M. pateiktam garso įrašui naudoto įrenginio ir vėlesniems garso įrašams naudoto įrenginio generuojami specifiniai foniniai triukšmai, S. M. pateiktas garso įrašas tikėtina padarytas nenaudojant išorinių mikrofonų, mono režimu, kai tuo tarpu vėlesni įrašai buvo padaryti naudojant išorinius mikrofonus, stereo režimu, taip pat skiriasi ir S. M. pateikto garso įrašo bei vėlesnių garso įrašų pavadinimų struktūra: S. M. pateikto garso įrašo bylos pavadinime nėra nurodytos sekundės, tarpuose tarp šio failo pavadinimo struktūros dalių nėra apatinių horizontalių brūkšnelių, ir tai nėra standartinis garso įrašymo įrenginio „Gnom-P“ sukuriamas audio failo pavadinimas. Taigi, remiantis ekspertinių tyrimų išvadomis konstatuoti, kad 2010 m. vasario 18 d. pokalbio garso įrašas buvo padarytas su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų žinia bei jų parūpinta garso įrašymo įranga, taip pat nėra pagrindo. Juolab, kad ir tokio pobūdžio garso įrašymo įrenginiai kaip „Gnom-P“, priešingai nei teigiama A. Z. apeliaciniame skunde, yra prieinami net ik specialiosioms tarnyboms, bet ir eiliniam vartotojui, ką apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino liudytoju apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas, atsakingas už šios valdybos garso ir vaizdo įrašymo įrangą, A. P. (t. 26, b. l. 36-42). A. Z. apeliaciniame skunde taip pat keliamos prielaidos, kad pareigūnai sąmoningai, siekdami nuslėpti, kad 2010-02-18 garso įrašas buvo padarytas su jų pačių S. M. suteikta specialia garso įrašymo technika, nepareikalavo S. M. naudoto garso įrašymo įrenginio, bei siekdami, kad nebūtų galima nustatyti, su kokia konkrečia garso įrašymo įranga buvo padaryti 2010-02-22, 2010-02-23 ir 2010-02-24 garso įrašai bei esant reikalui vėliau šiuos garso įrašus dar ir apdoroti, nesukūrė šių garso įrašų elektroninių parašų failų bei nefiksavo šiems garso įrašams daryti naudoto garso įrašymo įrenginio serijinio numerio, tačiau byloje nėra jokių objektyvių tokius teiginius apie tyčinius pareigūnų veiksmus bei siekiamus tikslus patvirtinančių duomenų, juolab, kad kaip matyti iš pirmiau minėto 2014-11-28 ekspertizės akto Nr. 11-1134(14) ir ekspertės J. Devenson paaiškinimų, tiek S. M. pateiktas garso įrašas, tiek vėlesni, t. y. 2010-02-22, 2010-02-23 ir 2010-02-24, garso įrašai, yra ištisiniai ir juose, kaip beje ir byloje esančiame 2010-02-24 vaizdo įraše (Lietuvos ekspertizės centro 2014-11-13 ekspertizės aktas Nr. 11-1133(14), jį pateikusio eksperto Kęstučio Graželio paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme (t. 21, b. l. 137-143, t. 26, b. l. 69-72), jokių montažo pėdsakų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad 1 valanda (atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad S. M. pateiktas garso įrašas, kurio pradžia failo pavadinime nurodyta 2010-02-18 9.38 val. ir kurio trukmė 10 min. 59 sek., į kompiuterinę laikmeną buvo perkeltas 2010 m. vasario 18 d. 10 val. 52 min.44 sek.), priešingai nei savo baigiamojoje kalboje nurodė A. Z. gynėjas, yra pakankamas laiko tarpas, kad nuvykti iš antstolio A. Z. kontoros patalpų Klaipėdoje į UAB „A“ buveinę Palangoje ir perkelti garso įrašą į kompaktinį diską. Be to, tiek pirmiau aptarto S. M. dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą užfiksuotas pokalbio turinys, tiek ir vėliau, nukentėjusiajam imituojant nusikalstamus veiksmus, užfiksuotų pokalbių turinys niekaip nepatvirtina, kad A. Z. buvo lenkiamas reikalauti kyšio ar jį priimti bei klastoti dokumentus S. M. prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Priešingai, visi užfiksuoti pokalbiai bei kiti bylos duomenys rodo, kad iniciatyvus visą laiką buvo būtent pats A. Z. , kuris analogiškas nusikalstamas veikas jau buvo padaręs ir anksčiau, 2009 m. vasario 4-5 dienomis. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad S. M. 2010 m vasario 24 d. A. Z. nurodymu pasirašė pastarojo pagamintus suklastotus dokumentus – 2010-02-23 UAB „A“ prašymą bei antstolio kvitą, nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų taikymo teisėtumo taip pat nepaneigia ir įtakos A. Z. veiksmų vertinimui neturi.

70Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jais, padarė pagrįstas išvadas, kad A. Z. , dirbdamas antstoliu ir vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0017/09/00115 solidariai iš UAB „A“ ir S. M. , savo naudai, padedant V. T. , netiesiogiai reikalavo iš S. M. 10 000 eurų kyšio už teisėtą veikimą, t. y. už 2009-02-04 patvarkymo dėl bankuose esančių UAB „A“ piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimą, ir, padedant V. T. , netiesiogiai 34 500 Lt kyšį iš S. M. priėmė, o siekdami šį A. Z. priimtą kyšį įteisinti, A. Z. ir V. T. susitarė ir pagamino netikrus dokumentus – 2008-12-12 paprastąjį vekselį ir 2009-02-04 V. T. prašymą dėl skolos pagal jį grąžinimo, tokiu būdu aiškiai neteisingai nurodydami, kad 34 500 Lt gauti iš teisėtos veiklos. Šiuos nustatytus A. Z. nusikalstamus veiksmus apygardos teismas teisingai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. T. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Z. , dirbdamas antstoliu ir vykdydamas išieškojimą toje pačioje vykdomojoje byloje, savo naudai tiesiogiai reikalavo iš S. M. 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą, t. y. už solidarių skolininkų atleidimą nuo likusios dalies, t.y. 25 892,87 Lt, vykdymo išlaidų bei pagal 2010-02-08 patvarkymą nurašytų 9 688,15 Lt grąžinimą į įmonės sąskaitą, ir tiesiogiai šį kyšį iš S. M. priėmė. Siekdamas nuslėpti minėto kyšio reikalavimą ir priėmimą, jis pagamino netikrus dokumentus: 2010-02-23 UAB „A“ prašymą atleisti juos nuo likusios nesumokėtų vykdymo išlaidų dalies bei antstolio A. Z. 2010-02-24 patvarkymą dėl minėto prašymo tenkinimo, kuriuos laikė bei po vieną egzempliorių neteisėtai perdavė naudotis S. M. . Be to, siekdamas nuslėpti iš S. M. priimtą 6 000 Lt kyšį, su šia pinigų suma atliko finansinę operaciją – į tikrą dokumentą, t. y. antstolio kvitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad jis 2010-02-24 iš S. M. priėmė 20 000 litų, ir šį kvitą pasirašė, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo ir jį naudojo buhalterinėje apskaitoje, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu. Šie nustatyti A. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, būtent A. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį inkriminuotuose dokumentuose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų dėka A. Z. legalizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus – 34 500 Lt kyšį ir nuslėpė 6 000 Lt kyšio reikalavimą ir priėmimą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad minėti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikšmės ir negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių, kaip kad teigiama A. Z. apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

71Nuteistieji A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, buvo šališkas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-489-303/2015 ir kt.). Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistųjų teiginys dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų duomenų pripažinimu įrodymais ir jų vertinimu, dėl ko teisėjų kolegija jau pasisakė ir kas pagal teismų formuojamą praktiką negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija nenustatė. Apeliacinio proceso metu gynyba teismo šališkumą siejo dar ir su ta aplinkybe, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti nuteistojo A. Z. bei nuteistojo V. T. gynėjo prašymai dėl teismo posėdžio protokolų tikslinimo (t. 17, b. l. 6, 7-8), tačiau bylą pirmąja instancija išnagrinėjusi teisėja jokio sprendimo dėl šių prašymų nepriėmė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąja bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja Rasa Valentinienė Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. spalio 25 d. dekretu Nr. 1K-1250 2012 m. lapkričio 19 d. buvo atleista iš teisėjo pareigų, sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435696&p_query=&p_tr2=2). Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad teisėja neišnagrinėjo prašymų, kurie Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti jos atleidimo iš teisėjo pareigų dieną, jos šališkumo niekaip nepatvirtina. Pažymėtina, kad iš gynybos pateiktų A. Z. skundų Lietuvos Respublikos Prezidentei bei Teisėjų tarybai kopijų matyti, jog tą aplinkybę, kad teisėja R. Valentinienė neturėjo galimybės išnagrinėti minėtų prašymų, pripažino ir pats nuteistasis (t. 18, b. l. 52-53, 54-55). Be to, iš byloje esančių pirmiau paminėtų prašymų dėl teismo posėdžių protokolų tikslinimo matyti, kad juose nurodyta tik tai, kad tam tikromis dienomis vykusių teismo posėdžių protokoluose netiksliai užfiksuoti S. M. parodymai, kuriuos prašoma sutikslinti su pateiktais teismo posėdžio garso įrašais ir jų stenogramomis, tačiau jokios konkrečios pastabos dėl minėtų protokolų nesuformuluotos, ką konstatavo ir pirmiau paminėtą A. Z. skundą išnagrinėjusi Teisėjų taryba, be kita ko nurodžiusi, kad nepateikus pastabų, pats teismas turėtų nuspręsti, su kuria protokolų dalimi proceso dalyvis nesutinka, t. y. iš esmės pats suformuluoti pastabas ir pats jas išnagrinėti (t. 20, b. l. 184), kas, akivaizdu, iš esmės prieštarautų BPK 261 straipsnio 7 dalies prasmei.

72Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. taip pat nurodo, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nes nuosprendyje nepasisakė dėl visų kaltinamųjų ir jų gynėjų pateiktų bylos dokumentų, be to teigia, kad teismas nuosprendyje iškraipė jo bei kito nuteistojo, taip pat nukentėjusiojo S. M. bei kitų asmenų parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jokių konkrečių parodymų neatitikimų neįvardina, tik nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti parodymai neatitinka jo į bylą pateiktų teismo posėdžio garso įrašų stenogramų, teisėjų kolegija šį skundo argumentą vertina kaip deklaratyvų ir plačiau dėl jo nepasisako. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ir išanalizavo visus bylos teisingam bylos išsprendimui reikšmingus duomenis, įskaitant ir tuos, kurie nurodomi nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, pasisakė dėl jų patikimumo, o taip pat ir leistinumo, paaiškino, kodėl vienais iš jų grindžia nuosprendį, o kitus atmeta. Taigi, konstatuoti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą teisėjų kolegija neturi pagrindo, juolab, kad nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde vėl gi nekonkretizuoja, kokių gi į bylą gynybos pateiktų dokumentų neįvertinimas nuosprendyje, jo manymu, patvirtina padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ar teismo neobjektyvumą. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos reikalavimas dar nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-273/2014, 2K-162-697/2016 ir kt.).

73Apygardos teismo nuosprendis A. Z. ir V. T. atžvilgiu keičiamas bausmių skyrimo dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

74Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas A. Z. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), bei skirdamas V. T. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepakankamai įvertino byloje nustatytas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistiesiems už šiuos nusikaltimus paskyrė aiškiai per griežtas savo rūšimi bausmes.

75BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaip matyti iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. Z. ir V. T. , atsižvelgė į tai, kad A. Z. padarė šešias nusikalstamas veikas – sunkų ir apysunkį nusikaltimus valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams, numatytus BK 225 straipsnio 1 ir 3 dalyse, du sunkius nusikaltimus finansų sistemai, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir du nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje. V. T. padarė tris nusikalstamas veikas – sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, tačiau šiuo atveju veikė kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis), sunkų nusikaltimą finansų sistemai, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (vekselio ir prašymo suklastojimas) ir BK 216 straipsnio 1 dalyje (34 500 Lt legalizavimas), padarė veikdami bendrininkų grupėje. A. Z. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Lietuvos antstolių rūmų charakterizuojamas teigiamai. V. T. taip pat praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vieną sunkų nusikaltimą padarė veikdamas kaip padėjėjas, turtinės naudos iš nusikalstamų veikų neturėjo. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas už visas A. Z. ir V. T. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nors už nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas be laisvės atėmimo numato dar dvi alternatyvias bausmes – baudą ir areštą.

76Kaip jau minėta, A. Z. ir V. T. šioje byloje teisiami pirmą kartą, duomenų apie turimas galiojančias administracines nuobaudas nėra, abu vedę. A. Z. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo antstoliu, jo padarytos veikos tiesiogiai susijusios su šiomis pareigomis. Kita vertus, iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Lietuvos antstolių rūmų A. Z. charakteristikos matyti, kad pastarasis charakterizuojamas teigiamai, kaip ilgus metus pareigingai valstybės pavestas funkcijas atlikęs antstolis bei aktyvus Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai narys (t. 25, b. l. 24). Nuteistasis V. T. nusikalstamų veikų padarymo metu taip pat dirbo, vadovavo UAB „C“, darbo neteko šiai bendrovei bankrutavus. Nors byloje nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti mažesnį A. Z. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei V. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, visgi šių veikų pobūdis ir nuteistųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad per daugiau kaip šešerius metus, praėjusius nuo šių veikų padarymo, A. Z. ir V. T. jokių naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nėra padarę, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinti ir netaikant šiems nuteistiesiems pačios griežčiausios BK 225 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, o paskiriant švelnesnę sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat A. Z. nusikalstamų veiksmų pakartotinumą, šiam nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, skirtinos baudos dydis nustatytinas artimesnis maksimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytai šios bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, ribai. Už nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje skirtinos baudos dydis nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis. V. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje skirtinos baudos dydis, atsižvelgiant ir į tai, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo mažiau aktyvus, nustatytinas šiek tiek mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis.

77BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

78A. Z. inkriminuoti du nusikaltimai, numatyti BK 216 straipsnio 1 dalyje, bei V. T. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-02-24. Tuo metu, taip pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2004 m. sausio 29 d. BK 216 straipsnio įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, ir šio straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-702, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 8 d., buvo padaryti BK 216 straipsnio 1 dalies pakeitimai, taip pat ir šio įstatymo sankcijoje be laisvės atėmimo numatant ir baudos bausmę. Toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turi grįžtamąją galią, nes palengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, suteikdamas galimybę teismui skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, todėl gali būti taikomas A. Z. ir V. T. atžvilgiu. Jau minėta, byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nuteistųjų A. Z. ir V. T. atžvilgiu gali būti pasiekti ir neizoliuojant pastarųjų nuo visuomenės, todėl šių nuteistųjų veika, kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir pagal šį įstatymą jiems skiriama baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į naujosios BK 216 straipsnio 1 dalies redakcijos priėmimo metu galiojusį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, o taip pat ir į BK 47 straipsnyje iki 2011 m. balandžio 21 d. jo pakeitimų, t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu, buvusius baudos dydžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4/2014).

79Apygardos teismo nuteistajam A. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, parinkta vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nesiekianti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, bei V. T. už šio nusikaltimo padarymą, veikiant kaip padėjėjui, paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, iš esmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Tačiau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), kuriuo buvo pakeista 75 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks įstatymas taip pat turi grįžtamąją galią, nes palengvina asmenų, padariusių sunkius nusikaltimus, teisinę padėtį, ir gali būti taikomas nuteistųjų A. Z. ir V. T. atžvilgiu, nes jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bylos aplinkybes, apibūdinančias A. Z. ir V. T. padarytas nusikalstamas veikas bei jų asmenybes, taip pat tai, kad per daugiau kaip šešerius metus, praėjusius nuo šių nusikalstamų veikų, nuteistieji jokių teisės pažeidimų ar naujų nusikaltimų nepadarė, daro išvadą, kad šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šių nuteistųjų atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei nuteistųjų asmenybes, jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, A. Z. paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus bei BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. V. T. paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidedamas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.

80Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti švelninama dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu kaip tokiu, bet ir su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, lėmusiomis nepagrįstą pernelyg ilgą jo trukmę, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Išvada dėl per ilgos proceso trukmės ir dėl to bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimama įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, Judgement of 18 July 2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010) arba taikyti skiriant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas truko nepilną pusmetį, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko šiek tiek ilgiau kaip dvejus metus, nuo nusikaltimų išaiškinimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 2 metai 9 mėnesiai, o byloje buvo kaltinami du asmenys, tiriamos šešios nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, inicijuotas pačių nuteistųjų, lemiamos įtakos proceso terminų skaičiavimui neturi. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo organizuoti net 22 teisiamieji posėdžiai, keli iš jų neįvyko dėl kaltinamųjų ligos, vienas – dėl teisėjos ligos, be to, byloje buvo paskirta ekspertizė, kuri buvo atliekama 6 mėnesius, o ir nuteistasis A. Z. aktyviai naudojosi savo teise skųsti jam taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, kas, kaip ir abiejų nuteistųjų pozicija, neigiant reiškiamus kaltinimus, taip pat turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei. Esant tokių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ir kad byla išnagrinėta darant procesinius delsimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

81Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2010 m. gruodžio 2 d. BK 72 straipsnio įstatymo redakcija, tuo tarpu teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, neteisingai rėmėsi ankstesne, iki 2010 m. gruodžio 11 d. galiojusia BK 72 straipsnio redakcija. Kita vertus, pasikeitus BK 72 straipsnio redakcijai, konfiskuotino turto sąvoka ir jos taikymo pagrindai iš esmės ir kiek tai aktualu šioje baudžiamojoje byloje nepakito (baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai iš tokios veikos gautas bet kokio pavidalo turtas, taip pat laikomas privalomai konfiskuotinu turtu), todėl šiuo atveju naikinti BK 72 straipsnio taikymą A. Z. atžvilgiu nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegija nuosprendį šioje dalyje tikslina, nurodant, kad iš A. Z. nusikalstamu būdu gauti 34 500 Lt, kas atitinka 9 991,89 Eur, konfiskuojami vadovaujantis 2010 m. gruodžio 2 d. BK 72 straipsnio įstatymo Nr. XI-1199 redakcija.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir punktais,

Nutarė

83Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti:

84A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (34 500 Lt legalizavimas) perkvalifikuoti į BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti 180 MGL (6 778,8 Eur) dydžio baudą.

85A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vekselio ir prašymo suklastojimas), paskirti 70 MGL (2 636,2 Eur) dydžio baudą.

86A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), paskirti 180 MGL (6 778,8 Eur) dydžio baudą.

87A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) perkvalifikuoti į BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti 140 MGL (5 272,4 Eur) dydžio baudą.

88A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti 60 MGL (2 259,6 Eur) dydžio baudą.

89Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. Z. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme bausmių apėmimo, visiško ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams su 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

90Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. kovo 10 d.

91Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Z. paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės 1332,25 Eur žalos atlyginimą, nustatant 1 (vienerių) metų žalos nukentėjusiajam S. M. atlyginimo terminą. Taip pat įpareigoti A. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

92Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 10 d.

93V. T. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (34 500 Lt legalizavimas) perkvalifikuoti į BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

94V. T. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti 45 MGL (1 694,7 Eur) dydžio baudą.

95Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

96Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

97Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. T. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti V. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

98Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 10 d.

99Nustatyti, kad nusikalstamu būdu gauti 9 991,89 Eur iš A. Z. konfiskuojami vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija).

100Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. Z. konfiskuoti... 4. V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225... 5. Iš A. Z. nukentėjusiajam S. M. priteista 4 600 Lt turtinės ir 3 000 Lt... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. Z. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu... 8. A. Z. , dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, tai yra būdamas... 9. Tada V. T. , vykdydamas susitarimą ir padėdamas A. Z. , 2009-02-05 dienos... 10. A. Z. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti gautus pinigus,... 11. A. Z. , žinodamas, kad 10 000 eurų (34 500 Lt) yra jo 2010-02-05 per kitą... 12. A. Z. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui... 13. A. Z. , dirbdamas antstolio A. Z. kontoroje antstoliu, tai yra būdamas... 14. V. T. nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam... 15. 2009-02-04 dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje-sporto klube... 16. Po to V. T. , vykdydamas susitarimą su A. Z. , 2009-02-05, dienos metu,... 17. V. T. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas įteisinti kito asmens pinigus,... 18. V. T. , žinodamas, kad 34 500 Lt yra įsigyti nusikalstamu būdu –... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 20. Nuteistasis A. Z. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 21. Apeliantas teigia, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl reikalavimo... 22. Nuteistasis A. Z. nurodo, jog apygardos teismas, pripažindamas nukentėjusiojo... 23. Apeliantas teigia, kad vykdomojoje byloje esantys dokumentai – 2009-02-05... 24. Nuteistasis nurodo, kad Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus pateiktoje... 25. A. Z. teigia, kad „kyšis” po 2009-06-17 datos taip pat nebuvo ir negalėjo... 26. Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BPK 20... 27. Apeliantas nesutinka ir su teismo motyvais dėl rastų vekselių ruošinių... 28. A. Z. teigia, kad apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad jo... 29. Apeliantas pažymi, kad skolindamas V. T. 10 000 eurų sumą žinojo apie... 30. Nuteistasis A. Z. nurodo, jog apygardos teismas, vertindamas jo veiksmus dalyje... 31. Apeliantas teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. M. 2010-02-18 pokalbio... 32. Nuteistasis pažymi, kad iš liudytojo Specialiųjų tyrimų tarnybos... 33. Apeliantas teigia, kad duomenys, gauti 2010-02-22, 2010-02-23 ir 2010-02-24... 34. Apeliantas nurodo, jog teismo argumentas, kad nei kaltinamasis aktas, nei... 35. A. Z. pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi S. M. buvo... 36. A. Z. teigia, kad bylą nagrinėjantis apygardos teismas neužtikrino įrodymų... 37. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino jo veiksmus... 38. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad kvito išrašymo... 39. Nuteistojo manymu, apygardos teismas atmestinai vertino jo teismui pateiktus... 40. A. Z. teigia, kad apygardos teismas klaidingai vertino byloje esančius... 41. Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino jo... 42. A. Z. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, be jokių argumentų... 43. Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad jo... 44. Apelianto nuomone, apygardos teismas savo šališkumą pademonstravo ir... 45. Nuteistasis A. Z. pažymi, jog apygardos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti 34... 46. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 47. Nuteistasis V. T. nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 48. Apeliantas teigia, kad apygardos teismo išvada, jog jis – V. T. kreipėsi į... 49. Nuteistojo V. T. manymu, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl reikalavimo... 50. Apeliantas teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai atmetė objektyviais... 51. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog A. Z. kontoroje rastas... 52. V. T. pažymi, kad in dubio pro reo principas reikalauja, kad išnaudojus visas... 53. Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daugybė... 54. Nuteistasis nurodo, jog apygardos teismas, nuosprendyje motyvuodamas bausmių... 55. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji A. Z. ir V. T. bei... 56. Nuteistųjų A. Z. ir V. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 58. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kyšio iš S. M. niekada... 59. Iš nukentėjusiojo S. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 60. 2010 m. kovo 9 d. daiktų – nukentėjusiojo S. M. pateikto kompaktinio disko... 61. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde ginčydamas nukentėjusiojo S. M.... 62. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro... 63. Nuteistieji A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jų parodymus... 64. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 65. Iš jau minėtos 2010 m. vasario 18 d. įvykusio A. Z. pokalbio su S. M.... 66. 2010 m. kovo 10 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo... 67. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jo parodymus, jog S. M. 2010... 68. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad faktiškai jis solidarius... 69. Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmiau aptarti... 70. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų... 71. Nuteistieji A. Z. ir V. T. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad... 72. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. taip pat nurodo, kad apygardos teismas... 73. Apygardos teismo nuosprendis A. Z. ir V. T. atžvilgiu keičiamas bausmių... 74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas,... 75. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 76. Kaip jau minėta, A. Z. ir V. T. šioje byloje teisiami pirmą kartą, duomenų... 77. BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą... 78. A. Z. inkriminuoti du nusikaltimai, numatyti BK 216 straipsnio 1 dalyje, bei V.... 79. Apygardos teismo nuteistajam A. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 225... 80. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad jiems paskirta... 81. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad vadovaujantis BK... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti:... 84. A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d.... 85. A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vekselio ir... 86. A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28... 87. A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d.... 88. A. Z. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti 60 MGL (2... 89. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65... 90. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 91. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Z. paskirtos 4 (ketverių) metų... 92. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio... 93. V. T. nusikalstamą veiką iš BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d.... 94. V. T. , pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti 45 MGL (1... 95. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65... 96. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 97. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. T. paskirtos 2 (dviejų) metų 6... 98. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio... 99. Nustatyti, kad nusikalstamu būdu gauti 9 991,89 Eur iš A. Z. konfiskuojami... 100. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....