Byla 1A-10-202/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, nuteistiesiems A. K., A. M., Ž. A., A. S., R. Š., R. M., V. A., gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Auksanui Čiupailai, Renatai Janušytei, O. K., Gediminui Skaisčiui, Stasiui Zabitai, Loretai Guižauskienei, Ramūnui Mikulskui, Valdui Grendeliui, vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. (R. Š.), A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., Ž. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. Š. (R. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

4- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.

6Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8- pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

9- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

11Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime bei suėmime nuo 2011 liepos 21 d. iki 2013 m. balandžio 16 d.

12A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

13- BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

14- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

17Į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį.

18R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

19- pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

20- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

22Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų su 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

23A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

24- pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

25- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

27Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

28V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

29- pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

30- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

31Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

32Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime bei suėmime nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. birželio 27 d.

33Baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 254 straipsnio 4 dalis).

34V. A. (V. A.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

35- pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

36- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

37Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

38Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame suėmime bei suėmime nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. (2 dienos), nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. liepos 9 d.

39Ž. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiam. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

40Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. kovo 8 d. (2 dienos).

41Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta bei nuteista ir G. Š., taip pat M. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, A. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, I. G. (I. G.) pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, A. V. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio nutraukta, kaltinamajam mirus, tačiau nuosprendis dėl minėtų asmenų apeliacine tvarka neapskųstas.

42Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

431.R. Š. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, A. K., A. S., asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu – L. P., E. B., D. A., taip pat V. S., A. M., R. M., G. Š., V.A. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

441.1. 2010 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. Š., pravarde „Ramela“ atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, organizavo Vilniaus mieste veikusį nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, t. y. neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir platinti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą tiek tiesiogiai pats, tiek per jau įtrauktus susivienijimo narius, palaipsniui įtraukė: ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio mėn. – A. K., pravarde „Ilgas“, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – L. P., pravarde „Liūtas“, G. Š., ne vėliau kaip 2011 m. sausio - vasario mėn. – A. M., R. M., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį E. B., A. S., pravarde „Malvina“, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – D. A., A. G., 2011m. kovo mėn. – V. S., pravarde „Ciukas“, A. V., 2011m. kovo - balandžio mėn. – V.A. vadovavo nusikalstamam susivienijimui iki 2011 m. rugpjūčio mėn. 30 d., šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas perduoti vieni kitiems pagal nustatytą platinimo schemą, padalinti šias medžiagas mažesniais kiekiais ir sistemingai jas platinti tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus trečiuosius asmenis.

451.2. R. Š. nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėn. 30 d., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis ir užduotis, t. y. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams R. M. ir A. M. organizuoti narkotinės medžiagos – heroino tiekimą susivienijimo nariams, paliekant šią narkotinę medžiagą specialiai tam parinktose vietose, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį L. P. nurodė užmegzti ryšius su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad būtų užtikrintas psichotropinių medžiagų tiekimas, A. K., L. P., A. S. nurodė surasti jų disponuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui, laikymui bei pardavimui tinkamus asmenis, kurie gabentų narkotines ir psichotropines medžiagas iš vienų slėptuvių į kitas, jas saugotų, jų nurodymu šias medžiagas dalintų mažesniais kiekiais, tiek betarpiškai patys, tiek per savo surastus asmenis, prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, taip pat nurodė kontroliuoti šių asmenų vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą ir savalaikį atsiskaitymą už jų pardavimą, perduoti jiems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryšio palaikymui su nusikalstamo susivienijimo nariais tarpusavyje, surinkti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautas lėšas ir perduoti jas G. Š., G. Š. nurodė vykdyti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo gautų lėšų surinkimą, apskaitą ir saugojimą.

461.3. Vykdydami R. Š. nurodymus bei paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, V. S. dalyvavo šio susivienijimo veikloje iki 2011 m. kovo 27d., A. V. – iki 2011m. gegužės 3 d., A. S., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – D. A., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – L. P. – iki 2011m. birželio 13 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį E. B. – iki 2011 m. liepos 11 d., A. K. ir V.A. – iki 2011 m. liepos 21d.,R. M., A. M., G. Š. – iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., ir atliko tokius veiksmus:

471.4. R. M. koordinavo A. M. veiklą, perduodamas jam organizatoriaus nurodymus dėl nusikalstamo susivienijimo nariams paliekamos narkotinės medžiagos – heroino, o A. M., vykdydamas šiuos nurodymus, palikdavo iš anksto sutartus narkotinės medžiagos – heroino kiekius specialiai parinktose vietose Trakų rajone ir šias vietas parodydavo kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams;

481.5. A. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – L. P. ir A. S. nusikalstamo susivienijimo nariams tolimesniam platinimui įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas – heroiną, kanapes, metamfetaminą, PMMA, A. K. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą E. B., kuris jo, o vėliau ir L. P. bei A. S. nurodymu Vilniaus mieste platino narkotinę medžiagą heroiną. A. S. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį – D. A., V.A., kurie jo nurodymu Vilniaus mieste platino heroiną,atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį L. P. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą V. S., kuris jo nurodymu pergabeno heroiną ir amfetaminą iš vienų slėpimo vietų į kitas slėpimo ir saugojimo vietas, saugojo jas, dalino mažesniais kiekiais ir perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, palikdamas jas iš anksto numatytose vietose;

491.6. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį D. A. į prekybą narkotinėmis medžiagomis įtraukė A. V., kuris Vilniaus mieste platino iš nusikalstamo susivienijimo narių gautas narkotines medžiagas;

501.7. G. Š. priimdavo iš A. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str. L. P. ir A. S. pinigines lėšas, gautas realizavus narkotines ir psichotropines medžiagas, vedė jų apskaitą.

511.8. Taip pat A. K., A. S. ir L. P., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, vykdydami organizatoriaus R. Š. nurodymus, naudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš kitus nusikalstamo susivienijimo narius, vengiančius atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas ar nevykdančius jų nurodymų – A. K., A. S. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį L. P. – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį E. B. atžvilgiu, A. K. – V.A. atžvilgiu, A. S. – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį D. A. atžvilgiu.

522. Taip pat R. Š., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams nuolat neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis:

532.1. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str. L. P., 2011 m. balandžio mėn. viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, miško masyve, esančiame ( - ), vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, už 4000 Lt neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,431 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino;

542.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną Semeliškių g., esančios Trakų mieste, šalikelėje iš A. M. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos- heroino, kurias tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavė V. S., kuris šias medžiagas neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą, kur dalį jų – 12,654 g metamfetamino ir 1,947 g heroino iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kur jos buvo rastos ir paimtos kartos metu, o kitą dalį – 1,777 g metamfetamino ir 1,033 g heroino gabeno Vilniaus mieste iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie ( - ).

552.3. L. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 26 d. miške už ( - ), vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, iš asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, už 3000 Lt neteisėtai įgijo 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA, kurią tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavė V. S., kuris šią medžiagą atgabeno į Vilniaus miestą, kur iki 2011 m. balandžio 27 d. ją laikė savo namuose, esančiuose ( - ), o 2011 m. balandžio 27 d. ją gabeno iki buvo sulaikytas prie ( - )

563. A. S., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 3 d. Vilniaus mieste, tolimesniam platinimui perdavė D. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, ne mažiau kaip 0,182 g narkotinės medžiagos heroino, kuris 2011 m. gegužės 3 d. namo, esančio ( - ), laiptinėje minėtą narkotinę medžiagą už 140 Lt išplatino A. V..

574. A. K., ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15d., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, miške, esančiame prie ( - ), tolimesniam platinimui perdavė E. B. ne mažiau kaip 0,013 g narkotinės medžiagos heroino, kuris šią narkotinę medžiagą 2011 m. birželio 15 d.apie 13.53 val., ( - ), už 50 Lt išplatino liudytojui Nr. 9, atlikusiam nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

584.1. A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, miške, esančiame ( - ), perdavė E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, tolimesniam platinimui ne mažiau kaip 0,189 g narkotinės medžiagos – heroino,kuris, turėdamas tikslą platinti, dalį jos – 0,141 g iki 2011-07-11 neteisėtai laikė su savimi, o kitą dalį – 0,048 g neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), kol ji buvo rasta ir išimta policijos pareigūnų.

594.2. A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus,2011 m. liepos 11 d. palikdamas ne mažiau kaip 4,389 g narkotinės medžiagos – heroino iš anksto sutartoje vietoje miške, esančiame prie ( - ), tolimesniam platinimui perdavė E. B., atlikusiam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

605. A. M., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydamas R. Š. nurodymus pastoviai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, o taip pat su L. P., V. S. ir R. M., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, o būtent:

615.1. A. M., vykdydamas organizatoriaus R. Š., turėdamas tikslą platinti, 2011m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 27 d., tolimesniam platinimui L. P. ir V. S., palikdamas iš anksto parinktoje slėptuvėje prie Trakų miesto, perdavė ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos- heroino, kurie šias medžiagas paėmė ir atgabeno į Vilnių, kur V. S. 1,947 g heroino iki 2011-04-27 laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kur jos buvo rastos ir paimtos kartos metu, o kitą dalį – 1,033 g heroino gabeno Vilniaus mieste kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie ( - )

625.2. A. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, ne mažiau kaip 17,611 g narkotinės medžiagos – heroino, susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu R. M., kad dalį šios bendrai disponuojamos narkotinės medžiagos – 6,525g, paliks iš anksto sutartoje vietoje, esančioje kelio Trakai- Semeliškės 5 kilometro šalikelėje, po ko, vykdydamas šį susitarimą, 2011 m. rugpjūčio 30 d. minėtą narkotinės medžiagos kiekį paliko nurodytoje vietoje, o kitą dalį – 11,086 g narkotinės medžiagos – heroino, iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje Bagdononių kaime, Trakų rajone, kol šios medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

636. V. S. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu R. Š., taip pat su L. P., t. y. vykdydamas jų nurodymus pastoviai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platini, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį narkotinės ir psichotropinių medžiagų kiekį, o būtent:

646.1 V. S. 2011 m. balandžio mėn. viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, miško masyve, esančiame prie ( - ), L. P., vykdančiam R. Š. nurodymus, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, už 4000 Lt neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 14,431 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino, bei tą pačią dieną ( - ), šalikelėje iš A. M. neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos – heroino ir šias narkotines ir psichotropines medžiagas tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavus V. S., V. S. šias medžiagas įgijo ir, vykdydamas L. P. nurodymus, jas neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą, kur dalį jų- 12,654 g metamfetamino ir 1,947 g heroino iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose, esančiuose Taikos g. 65-21, Vilniaus mieste, kur jos buvo rastos ir paimtos kartos metu, o kitą dalį – 1,777 g metamfetamino ir 1,033 g heroino gabeno Vilniaus mieste kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie Taikos g. Nr. 79 namo, Vilniaus mieste.

656.2. V. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. P., vykdančiam R. Š. nurodymus, 2011 m. balandžio 26 d. miške už ( - ), iš asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 3000 Lt neteisėtai įgijus 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA, ir šią psichotropinę medžiagą tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavus V. S., V. S. šią medžiagą įgijo ir, vykdydamas L. P. nurodymus, ją atgabeno į Vilniaus miestą, kur iki 2011 m. balandžio 27 d. ją laikė savo namuose, esančiuose ( - ), o 2011 m. balandžio 27 d. ją gabeno kol buvo sulaikytas prie ( - ).

666.3. V. S. 2011 m. balandžio 27 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti su savimi laikė nedidelį kiekį– 0,106 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios buvo rastos ir paimtos 2011 m. balandžio 27 d. 12.00 val. atliktos įvykio vietos, esančios adresu Taikos pr. 79, Vilniaus mieste, apžiūros metu.

677. V. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu I. G., neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, turėdamas tikslą ją platinti, o būtent:

687.1. V. A. 2011 m. gegužės 30 d., apie 22 val. ( - ), perdavė I. G. ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos heroino, kuris šią narkotinę medžiagą tokiu būdu įgijo ir laikė ją iki 2011 m. gegužės 31 d. 12.20 val., kol ( - ), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

698. Ž. A. 2012 m. kovo 6 d. apie 16 val. paimdamas iš slėptuvės prie Naujininkų sentikių kapinių, netoli namo, esančio ( - ), neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t.y. 359,521 g psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono ir gabeno ją automobiliu Mini Cooper, valst. Nr. ( - ) kol 2012 m. kovo 6 d. apie 16.35 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

709. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius jo veiksmuose BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties.

719.1. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, suteikiant išskirtinę reikšmę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistų asmenų parodymams, nevertinant byloje esančių įrodymų visumos, nuosprendį grindžiant bendro pobūdžio frazėmis ir prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, apeliantas teigia, jog grindžiant jo kaltę nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų (suinteresuotų) asmenų parodymais, kuriuos nuo baudžiamosios atsakomybės atleido prokuroras, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas bei konstitucinės teisės normos, numatančios, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

729.2. Nesutikdama su teismo išvada, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys rodo tiek formaliuosius BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ar daugiau asmenų, susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems?nusikaltimams daryti, pastovūs grupės tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie šios bendrininkavimo formos (nusikalstamo susivienijimo) buvimą (vadovavimas, veikos planavimas, pelno siekimas, drausmės, ryšio technikos, palengvinančios nusikaltimų padarymą įgijimas ir kt.), nuteistasis teigia, jog iš tiesų tai tėra bendro pobūdžio tiek teisminėje praktikoje, tiek teisės doktrinoje nurodyti (išskiriami) šabloniški nusikalstamo susivienijimo požymiai, kuriuos inkriminuojant asmeniui konkrečiu atveju, turi būti ne tik deklaratyviai nurodyti, tačiau ir apibūdintas jų pasireiškimas konkrečiais veiksmais, epizodais, nurodant tikslias kiekvieno tokio veiksmo atlikimo aplinkybes, susitarimų susiformavimo laiką, galų gale apskritai įrodant jų egzistavimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teimas, įvertinęs apelianto veiksmus, kaip sudarančius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apsiribojo tik aukščiau pacituotomis deklaratyviomis frazėmis.

739.3. Susipažinus su nuosprendyje pateiktu nuteistojo veikos vertinimu taip ir lieka neaišku, kokie gi konkretūs požymiai ir aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistavo būtent nusikalstamas susivienijimas ir kas leido jį atriboti nuo paprasto bendrininkavimo ar organizuotos grupės. Nusikalstamame susivienijime turi būti mažiausiai trys bendrininkai, o organizuotoje grupėje pakanka ir dviejų. Tačiau ši aplinkybė toli gražu nereiškia, kad kiekvienu atveju trijų ar daugiau asmenų padarytą vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus reikėtų laikyti kaip padarytus nusikalstamo susivienijimo. Įstatyme, apibūdinančiame organizuotą grupę, nurodyta, jog jos nariai susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o nusikalstamo susivienijimo atveju – trys ar daugiau asmenų susivienija padaryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Be to, tiek organizuotai grupei, tiek nusikalstamam susivienijimui būdingas vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas. Taigi vieninteliu objektyviu kriterijumi, leidžiančiu atriboti organizuotą grupę nuo nusikalstamos susivienijimo yra susivienijimo narius siejantys pastovūs, tamprūs ryšiai ir pavaldumas. Nagrinėjamu atveju nurodytas kriterijus ne tik nebuvo nustatytas, bet ir kategoriškai paneigtas. Akivaizdu, jog tariamai nusikalstamame susivienijime dalyvavę asmenys visi vieni kitų net nepažinojo, todėl apeliantui kyla klausimas, kaip tokiu atveju juos galėjo sieti nusikalstamo susivienijimo lygį siekiančio pobūdžio ryšys. Nagrinėjamu atveju kiekvieno kaltinamojo dalyvavimas nusikalstamos veikos (disponavime narkotinėmis medžiagomis) daryme buvo nustatytas tik epizodiškai, nebuvo nustatytas joks vieningo visų asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje rezultatas, taip pat, kad būtų vykę kokie nors bendri susitikimai (bent jau visų tų, kurie veikos padarymo metu buvo laisvėje ar atvirkščiai bausmės atlikimo vietoje), kurių metu būtų aptartas bendras nusikalstamos veikos darymo tikslas, pasiskirstyta vaidmenimis ar užduotimis. Tokiu atveju darytina išvada, kad inkriminuojant nusikalstamą susivienijimą, pakaktų to, kad pavienis asmuo, subūręs keletą asmenų kažkokios nusikalstamos veikos bendram darymui, nuspręstų, jog tokiu būdu jis sukūrė nusikalstamą susivienijimą ir pastarajam pripažįstant šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ji būtų pagrindu pripažinti egzistavus nusikalstamą susivienijimą, t.y. aplinkybę, jog kiti nusikalstamos veikos darymui užverbuoti asmenys taip pat priklausė tokiam susivienijimui, netgi nereikalaujant iš pastarųjų šios aplinkybės suvokimo. Tačiau turint omenyje tai, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra labai sunkus nusikaltimas, būtina, jog inkriminuojant tokią veiką, būtų išsamiai, nešališkai, visapusiškai ištirtos visos bylos aplinkybės, nepaliekant vietos abejonėms, o asmuo kaltinamas tokio nusikaltimo padarymu būtų tik tais atvejais, kuomet surinktų įrodymų visuma patvirtintų, jog jis neabejotinai yra kaltas.

749.4. Apeliantas pažymi, jog BK 249 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės saugumas. Tai reiškia, kad pasikėsinti į jį galima dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šio nusikaltimo padarymo atveju, asmenų veiksmai yra grėsmingi ne vienam ar keliems individams, bet didelei, neapibrėžtai žmonių grupei. Be to, įstatyme aiškiai aprašyta šios nusikalstamos veikos sudėtis, kurios nesant asmenys negali būti pripažinti kaltais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. Š. kartu su kitais kaltinamaisiais veikimo nusikalstamo susivienijimo forma kaltės, turėjo aiškiai pažymėti visų pirma kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis toks nusikalstamas susivienijimas susibūrė, kaip buvo išspręsti kiti su nusikalstamo susivienijimo funkcionavimu susiję klausimai. Šios aplinkybės nustatytos nebuvo, todėl tai apskritai paneigia tokio susivienijimo egzistavimo faktą.

759.5. Esminiai teismų praktikoje nurodomi nusikalstamo susivienijimo požymiai yra – pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas – teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma, kas ir yra konstatuota teismų praktikoje, tačiau sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (kasacinė nutartis byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2009), kaip kad šiuo atveju pasielgė pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamo susivienijimo buvimą. Nagrinėjamu atveju teismas, apsiribodamas bendrų nusikalstamam susivienijimui būdingų teismų praktikoje išskiriamų požymių nurodymu nuosprendyje, padarė išvadą, jog R. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, kadangi jis organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje. Apelianto nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra niekiniai. Kiekvienas iš nusikalstamos veikos epizodų turėjo būti objektyviai nustatytas ir patvirtintas neginčijamais įrodymais. Kaip minėta, kaltinamųjų ne tik nesiejo nusikalstamam susivienijimui būdingi požymiai, tačiau pastarieji nurodė, jog vieni kitų netgi nepažinojo. Be to, nusikalstamo susivienijimo atveju, įstatymo leidėjo nurodymas, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas aiškintinas taip, kad vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai, skirtingai nei bet kuria kita bendrininkavimo forma veikiantys asmenys, tokiais vaidmenimis ir užduotimis pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje. Šią, kaip ir „bendros kasos”, telefoninių pokalbių išklotinių turinio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertino nepakankamai, neatsižvelgdamas į BK 25 straipsnio 4 dalies sampratą, papildytą jau suformuota teismų praktika.

769.6. Skundo autorius teigia, jog jokie kiti, išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. P. parodymus, byloje esantys įrodymai nepatvirtino egzistavus bendrą tariamo nusikalstamo susivienijimo kasą, kuri tariamai buvo pas nuteistojo motiną G. Š., kuri, kaip teigiama, taip pat priklausė nusikalstamam susivienijimui. L. P. nurodė, jog G. Š. vedė iš nusikalstamos veikos gautų pinigų apskaitą, kad tokią apskaitą vedė ir jis pats, tačiau pas G. Š. jokie šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai nebuvo rasti, o iš rastų rašytinių dokumentų spręsti apie tai, kad buvo vedama kažkokia bendra nusikalstamo susivienijimo kasa, negalima. Pats L. P. tokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepateikė. Be to, L. P. teisme patvirtino, jog jam priklausiusio uždarbio iš nusikalstamos veikos dalies į bendrą kasą niekada nedėjo. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Tai paneigia egzistavus bendrą tariamą nusikalstamo susivienijimo kasą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vienu atveju L. P. parodymais dėl tariamai egzistavusio nusikalstamo susivienijimo vadovavosi, kitu atveju– ne. Todėl neaišku, kaip tokiu atveju apygardos teismas nusprendė, jog vieni parodymai yra tikri ir jais remiantis asmuo nuteisiamas, kitu atveju, daroma išvada, jog jie abstraktūs ir nepatvirtina jokių konkrečių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Nurodytų aplinkybių kontekste nuteistajam nesuprantama, kodėl liudytojo L. P. parodymai apie tapačius R. Š. ir M. B. veiksmus, abu apibūdinus kaip lyderius, davusius privalomus nurodymus kitiems susivienijimo nariams, dalis parodymų M. B. atžvilgiu buvo pripažinti kaip nepakankami nusikalstamos veikos konstatavimui, tuo tarpu R. Š. atžvilgiu kaip patvirtinantys jo kaltę. Tokią išvadą apygardos teismas motyvavo tuo, kad R. Š. kaltę, skirtingai negu M. B., pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, tačiau kokie tie įrodymai – nedetalizavo ir nenurodė.

779.7. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl G. Š. veiksmų, trumpai aptarė byloje esančius tarp G. Š. ir R. Š. užfiksuotus telefoninius pokalbius, kurie tariamai patvirtino ne tik G. Š., bet ir R. Š. kaltę. Tačiau byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės nepatvirtina jokių aplinkybių iš kurių galėtų būti daroma išvada, jog nurodyti asmenys kalbėjo apie kažkokio nusikalstamo susivienijimo veiklą ir (ar) kad jų pokalbis buvo susijęs su inkriminuotomis veikomis. Byloje esančių telefoninių pokalbių turinio vertinimas tiek ikiteisminį tyrimą organizavusio ir teisme pasisakiusio prokuroro, tiek pirmosios instancijos teismo buvo pateiktas prielaidų lygyje, t. y. kad pokalbiuose galimai kalbama apie nusikaltimų darymą. Apelianto nuomone, telefoninių pokalbių išrašai ištirti neobjektyviai ir nevisapusiškai, interpretuoti R. Š. nepalankia linkme, ir tai nesudaro pagrindo laikyti jų objektyviu kaltės įrodymu. Apeliantas taip pat pažymi, jog baudžiamojon atsakomybėn asmenys traukiami ne už pokalbius ar ketinimus daryti nusikaltimus, o už konkrečius nusikaltimus, kurių sudėtis turi būti nustatyta ir įrodyta BPK 20 straipsnyje numatytais įrodymais.

789.8. Apeliantas pažymi ir tai, kad remiantis susiklosčiusioje teismų praktikoje bei teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime galimas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. šio susivienijimo dalyvis ne tik suvokia, kad savo pastangas suvienija su kitų susivienijimui priklausančių asmenų pastangomis daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet ir to nori. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek nuteistųjų, tiek atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų byloje parodymus, akivaizdu, jog egzistuoja aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, jog nuteistieji, įskaitant ir apeliantą, savęs kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio nesuvokė. Byloje nėra duomenų, jog dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteisti asmenys suvokė, kad toks nusikalstamas susivienijimas egzistavo ir (ar) galvojo kokia bendrininkavimo forma jie veikė, kai tuo tarpu nusikalstamame susivienijime galima dalyvauti tik sąmoningai suvokiant aptartas aplinkybes. Išsakytus argumentus patvirtina bylos aplinkybės, o būtent: nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas L. P. nurodė, jog jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, paaiškinęs, kad tą supranta iš to, kad veikė išvien su kitais kaltinamaisiais nusikalstamiems tikslams, susivienijimui. Minėta, jog lygiai tokiems pat tikslams „tarnauja” ir kitomis bendrininkavimo formomis veikiantys asmenys. Be to. L. P. į klausimą, iš ko jis suvokė, kad organizacinė bendrininkavimo forma buvo nusikalstamas susivienijimas, nurodė, jog apie tai sprendė pagal gyvenimišką patirtį, tačiau detaliai negalėjo ir neišskyrė jokių tokią bendrininkavimo formą apibūdinančių požymių ir savybių. Tai, jog liudytojas L. P., palaikydamas ankstesnius parodymus ir kitų asmenų jam akivaizdžiai įteigtus teiginius, jog neva jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo melaginga pozicija ir, kad pats toks asmuo savęs nusikalstamo susivienijimo nariu niekuomet neidentifikavo, patvirtina ir tai, kad kitiems tariamiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jis nurodė, jog jie yra grupuotės, t. y. organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo nariai. Tiek D. A., tiek E. B., kurie taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtino, kad jie nieko apie jokią bendrą kasą nežinojo, jokiuose susirinkimuose ar aptarimuose nedalyvavo, L. P. teigimu jiems jie buvo grupuotės nariais. Tai rodo, jog ne tik L. P. realiai nesuvokė, jog egzistavo tariamas nusikalstamas susivienijimas ir nelaikė savęs tokio susivienijimo dalimi, tačiau dar ir kitiems bendrininkams nurodė veikiantis kaip grupėje, duodamas suprasti, jog būtent tokia bendrininkavimo forma jie veikia.

799.9. Be to, nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje gausu nelogiškų teiginių bei išvadų. Viena jų – liudytojo A. M. teiginys apie tai, jog nusikalstamo susivienijimo buvimą patvirtina ir tai, kad prieš žemesnio rango susivienijimo narius buvo naudojamas smurtas. Grįsdamas tokį savo teiginį liudytojas nurodė vos kelis tokio smurto naudojimo atvejus. Apelianto nuomone, ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Natūralu, jog keliems asmenims sutelkus savo bendras jėgas į nusikalstamų veikų darymą, egzistuoja tam tikri jų tarpusavio susitarimai ir vidaus elgesio normos. Nemažiau tikėtina, jog paprasto bendrininkavimo atveju, vienam iš asmenų netinkamai vykdant arba nevykdant susitarimus, juos pažeidžiant, pvz. vienam pasisavinant visai grupei priklausantį iš nusikalstamos veikos gautą turtą, pastarasis sulauktų neigiamų pasekmių (tų pačių gąsdinimų, smurto ir pan.) iš kitų šios veikos darymo bendrininkų. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, jog remiantis žvalgybiniais duomenimis pagal simbolius ir nurodymus galima nustatyti koks asmuo rašo ar siunčia SMS pranešimą ir, kad konkrečiai buvo nustatyta kurias žinutes siuntė R. Š.. Tačiau liudytojas negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatytos šios aplinkybės, kai tuo tarpu byloje esantys kitų kaltinamųjų parodymai patvirtina, jog objektyviai žinoti, kas rašo telefonu, esančiu pataisos įstaigoje, jie negalėjo žinoti ir nežinojo. Teisėsaugos struktūrose dirbančio liudytojo A. M. parodymai, jog kiti kaltinamieji telefonu gaudavo nurodymus iš R. Š. arba M. B. ir, kad tiksliai šios aplinkybės buvo nustatytos tik sulaikius kitus asmenis, apibendrinus visą informaciją, tik dar kartą patvirtina, jog aplinkybės, susijusios su telefoniniais skambučiais iš pataisos įstaigos, buvo dirbtinai sudėliotos, suderinus teisėsaugos pareigūnų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų pozicijas, o ne objektyviai nustačius šias aplinkybes. Be to, nelogiškas ir nesuprantamas nuosprendžio teiginys, jog <...> galima iš dalies sutikti su kaltinamųjų teiginiais, kad minėti liudytojai (t. y. asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) buvo suinteresuoti duodami parodymus, tačiau vien tai, kad minėti asmenys neneigė padarę nusikaltimus ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir kaltinamųjų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, jog duodami parodymus apie savo padarytas veikas jie tuo pačiu būtų suinteresuoti apkalbinėti nuteistuosius <...>. Taigi apygardos teismas, matydamas, kad M. B. atžvilgiu L. P. parodymai yra netikslūs ir nepakankami jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, t. y. iš esmės pasitvirtinus, jog L. P. apkalbėjo išteisintąjį, tuo tarpu nesant kitų kaltės įrodymų dėl R. Š. kaltės, remdamasis to paties asmens parodymais, nesuabejojo ir nemanė, jog tai galėjo būti to paties apkalbėjimo ir suinteresuotumo pasekmė. Tai, kad asmenys prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas (tariamas ar tikras) yra natūralu vertinant aplinkybes, jog tik egzistuojant šiai sąlygai jie gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau aptariama sąlyga anaiptol nepaneigia fakto, jog siekdami būti atleistais nuo baudžiamosios atsakomybės tokie asmenys pasakys bet ką, kas tik jiems yra liepta, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės taikymo savo atžvilgiu. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino tiek jo (R. Š.), tiek kitų nuteistųjų gynėjų ir pačių nuteistųjų išsakytas abejones dėl atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų patikimumo.

809.10. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, nuteistasis teigia, jog nesant pakankamų, objektyvių jo kaltės įrodymų jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl itin sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje. Toks nepagrįstas nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimas nulėmė neteisingas, itin dideles neigiamas pasekmes jo atžvilgiu.

819.11. Skundo autorius taip pat teigia, jog apygardos teismas padaręs išvadą, kad R. Š. yra nusikalstamo susivienijimo organizatorius, automatiškai jo atžvilgiu pritaikė ir kitiems kaltinamiesiems inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, motyvuodamas BK 26 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, o būtent, kad nusikalstamos veikos organizatorius atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Kadangi nuteistasis kategoriškai nesutinka, kad egzistavo nusikalstamas susivienijimas, kuriam jis galėjo vadovauti ir jį organizuoti, todėl neįrodžius tokio susivienijimo egzistavimo, jam negali būti automatiškai inkriminuojamas ir dalyvavimas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas. Apelianto kaltė padarius nurodytą nusikaltimą turi būti įrodinėjama bendrais pagrindais (tiek, kiek apima jo tyčia, jeigu tokia būtų nustatyta), o to nepadarius ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir šioje dalyje. Apkaltinamajame nuosprendyje paneigus L. P. parodymus dėl tariamai R. Š. ir M. B. kartu su L. P. pataisos namuose darytų trumpinių sąrašų, aplinkybes dėl nusikalstamos veikos organizavimo M. B. atžvilgiu (dėl kurio, kaip minėta, L. P. davė tapačius parodymus kaip ir apie R. Š.), pinigų iš nusikalstamos veikos gavimo faktą, taip pat nurodžius, jog liudytojo A. M. parodymai apie M. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje yra abstraktaus pobūdžio (nors lygiai tuos pačius parodymus nurodytas liudytojas davė ir R. Š. atžvilgiu), nurodytos aplinkybės iš esmės eliminuoja bet kokias galimybes R. Š. inkriminuoti tiek BK 249 straipsnio 3 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas veikas.

829.12. Nagrinėjamoje byloje neginčijamų įrodymų, kad R. Š. padarė jam inkriminuotas veikas, nebuvo surinkta, o pašalinti esančias abejones objektyviai nebuvo galimybių (nes nebuvo surinkta kitų kaltės įrodymų, kurie galimai pagrįstų byloje esančius abejotinus duomenis), nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių R. Š. kaltę, todėl, apeliantas mano, kad jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turi būti išteisintinas.

839.13. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl byloje taikytinų baudžiamojo proceso teisės normų konstitucingumo, nuteistojo R. Š. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą buvo atmestas. Apeliantas mano, jog atitinkamas baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir tokių byloje taikytų teisės normų antikonstitucingumas prisidėjo ir prie nepagrįsto bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nesuprantama ir nepateisima yra tai, kad asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis ydingu baudžiamojo proceso teisiniu reguliavimu, parodymai, tapo svarbiausiais asmens kaltės ir patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn už vienos sunkiausių nusikalstamų veikų padarymą įrodymu ir pagrindu.

849.14. Nuteistasis R. Š. pažymi, jog konstitucinė jurisprudencija baudžiamojoje teisėje yra suformavusi labai aiškias gaires, kuriomis remiantis buvo suformuotas atitinkamas valdžių padalijimo principas ir skirtingiems subjektams priskirtas skirtingų funkcijų įgyvendinimas. Vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, tuo tarpu prokuroras teisingumo nevykdo, teisingumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal Konstituciją teisingumo vykdymas yra išimtinai teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės institucijų sistemoje ir teisėjų atitinkamą statusą. Dėl nurodytų priežasčių apeliantui kyla klausimas, ar BPK 214 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, remiantis kuriuo ikiteisminis tyrimas BPK 212 straipsnio 3-9 punktuose nustatytais atvejais (tarp kurių patenka ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas BK 391 straipsnio nustatytais pagrindais) nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat nustatytas BPK 217 straipsnio 6 dalyje, neprieštarauja aukščiau aptartam valdžių padalijimo principui ir teismo kaip vienintelės teisingumą šalyje vykdančios institucijos esmei. Nuteistajam taip pat kyla klausimas, kas tokiu atveju ir kaip užtikrina, jog asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroro nutarimu, ir kuris išsamiai ir bešališkai nevertino jų kaltės klausimo ir netyrė egzistuojančių įrodymų visumos, parodymai tolimesniame etape (teisminio bylos nagrinėjimo metu) yra iš tiesų teisingi, nesufalsifikuoti ir netendencingi. Remiantis BPK 217 straipsnio 6 dalimi, būtent prokurorui nustatyta teisė vėliau proceso metu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui vengiant duoti parodymus priimti nutarimą nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Apeliantas mano, jog tokiu atveju negalima pagrįstai tikėtis, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę net neprisaikdinti asmenys pakeis savo neteisingus ikiteisminio tyrimo metu siekiant išvengti atsakomybės duotus parodymus, o ne laikysis pastarosios pozicijos išimtinai vien dėl to, kad yra suinteresuoti ir toliau likti laisvėje. Šiuo atveju suteikus prokurorui teisę dar ikiteisminio tyrimo metu asmeniui prisipažinus, jog įvykdė nusikalstamą veiką, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. iš esmės įvykdyti teismui priskirtą funkciją, nusikalstamos veikos padarymo faktas (kuris gali būti konstatuojamas tik apkaltinamajame nuosprendyje) de facto konstatuojamas dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tuo pačiu įsiterpiant ne tik į teisingumo vykdymo funkciją, bet ir pažeidžiant asmens nekaltumo prezumpcijos principą.

859.15. Apeliantas dar kartą pažymi, kad jis nusikalstamo susivienijimo nekūrė, jam nevadovavo, jokių vaidmenų niekam neskirstė, nurodymų nedavė. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad „nors?R. Š. tiesiogiai nedalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau šias veikas padarė A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo R. Š. nurodymus, veikdami nusikalstamame susivienijime, todėl R. Š. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. Š. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo susivienijimo veikloje kartu su M. B., tačiau vis tiek pripažino jį (R. Š.) kaltu.

869.16. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik šališkai vertino nuteistąjį teisinančius įrodymus ir nevertino jo (R. Š.) išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios turi reikšmę įrodant, kad tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tariamo įvykdymo yra nuteistas, jis neįvykdė. Motyvai nuosprendyje dėl įrodymų turėjo būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Šiuo atveju motyvai dėl įrodymų nuosprendyje buvo surašyti pažeidžiant BPK reikalavimus. Baudžiamojo proceso teorijoje laikomasi principo, kad nė vieni įrodymai, o juo labiau įrodymų šaltiniai, neturi nei iš anksto nustatytos galios, nei kokių nors pranašumų prieš kitus įrodymus. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos ne tik BPK 20 straipsnyje, bet ir BPK 276 straipsnio 4 dalyje, BPK 301 straipsnyje ir iš dalies BPK 305 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui, pasak šio teismo, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu, o išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungianti visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

8710. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį jo atžvilgiu pakeisti ir jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtas bausmes. Taip pat prašo paskirti teismo medicinos ekspertizę. Ekspertams užduoti šiuos klausimus: kokiomis ligomis šiuo metu jis serga? ar šiuo metu serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, dėl kurių būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę? kokio pobūdžio gydymas jam reikalingas dėl jo ligų ir, ar toks gydymas gali būti užtikrintas įkalinimo įstaigoje?

8810.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, skundo autorius teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas neva nuteistojo A. K. atliktus veiksmus, nurodė, kad A. K., L. P. ir A. S. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams tolimesniam platinimui įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, A. K. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą E. B., kuris A. K. nurodymu, o vėliau L. P. ir A. S. nurodymu, Vilniaus mieste platino narkotinę medžiagą – heroiną. Taigi teismas, nurodęs, kad A. K. skirstė kitiems susivienijimo nariams narkotines ir psichotropines medžiagas, tuo pačiu nurodė, kad A. K. įtraukė į susivienijimo veiklą E. B., kuris, A. K. nurodymu, Vilniuje platino narkotinę medžiagą – heroiną. Apeliantas teigia, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pats sau prieštaravo, be to, apeliantas klausia – ką dar jis (A. K.) įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kokiems nariams skirstė įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jei pats teismas nurodė, jog E. B. platino tik heroiną. Kita vertus, pats objektyvusis požymis –įtraukimas nebuvo įrodinėjamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu A. K. minėtą asmenį neva įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą.

8910.2. Apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, BPK 301 straipsnį. Darydamas išvadas dėl nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nesiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų bei nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant kaltės ir atsakomybės klausimus. Taip pat buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos kilusios abejonės bei prieštaravimai vertinti ne nuteistojo naudai, kai tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies turinį, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, asmens kaltės įrodytumas turi nekelti abejonių. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybės kaltintojui, asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo turi pripažinti teismas, kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

9010.3. Be to, apeliantas teigia, jog nuosprendyje nėra išdėstyti jokie konkretūs įrodymai pagrindžiantys jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo kaltę siejo bendrai su kitų kaltinamųjų veiksmais. Kaip antai teismas nurodė, jog yra nustatyta, kad A. K., L. P., A. S. veždavo pinigus G. Š., tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė. Pati G. Š. tą neigė, o apie pinigus parodė, jog vieną kartą jai pinigus buvo atvežęs tik L. P.. A. K. jai jokių pinigų nėra vežęs. Be to, byloje nenustatyti jokie A. K. glaudūs ryšiai su kitais byloje nuteistais asmenimis, kitų kaltintų ir nuteistų asmenų jis (A. K.) net nepažįsta, su L. P. keletą kartų bendravo sporto klube, jis (L. P.) apeliantą supažindino su E. B., kurį jis (A. K.) matė gal porą kartų, jų (A. K. ir E. B.) niekas nesiejo, jis (A. K.) buvo skolingas pinigus L. P., būtent dėl to jis (A. K.) buvo susitikęs su E. B.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo kaltė grindžiama išimtinai atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, jau nekalbant apie tai, kad jo veiksmuose neatskleisti objektyvieji BK 249 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai.

9110.4. Apeliantas taip pat nurodo, jog nuosprendis grindžiamas iš esmės vien tik asmenų, kurie dėl savo procesinės padėties yra vienaip ar kitaip priklausomi nuo teisėsaugos organų, parodymais. Mano, kad esant tokiai situacijai, kai asmens kaltė grindžiama išimtinai tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais, toks teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir priimtu nešališko teismo.

9210.5. Skundo autorius nesutikdamas su jo nuteisimu ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nurodo, jog šios veikos dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti” reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti” gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Šioje byloje toks tikslas nustatytas nebuvo, teismas to ir neįrodinėjo.

9310.6. Apeliantas taip pat nurodo, jog ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų – E. B. ir L. P., parodymais. Tačiau operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kratos protokolai patvirtina tik E. B. disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktus. Pats E. B. parodė, kad asmeniškai iš A. K. narkotikų niekada nėra gavęs, narkotikai būdavo palikti sutartoje vietoje. Vien tai, kad E. B. nurodė, kad narkotikus sutartoje vietoje palikdavo A. K., negali būti jo kaltės įrodymas nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų.

9410.7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekspertizės aktas, specialisto išvada ir pan.). Byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos –jokie A. K. veiksmai, susiję su narkotinių medžiagų perdavimu E. B., atlikti nebuvo, šie veiksmai nenustatyti, todėl akivaizdu, kad apie jokią tyčią ar tikslą platinti, kurio teismas net nebandė įrodyti, kalbėti negalima.

9510.8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Apelianto nuomone, skirdamas mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, pirmosios instancijos teismas nelaikė jo (A. K.) itin pavojingu visuomenei, teigiamai nuteistąjį apibūdinančios savybės buvo svarbios. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindų ir sąlygų taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo sveikatos būklė yra sunki – nustatyti hepatitai B ir C. Dėl šių ligų jį dažnai pykina, vargina įvairūs skausmai, didelis silpnumas. Liga sukelia progresuojantį kepenų pažeidimą bei kepenų uždegimą, gali vystytis kepenų funkcijos nepakankamumas ir vėžys, gali prireikti kepenų transplantacijos. Be to, pasveikimo garantija nėra didelė, nuolat reikia lankytis pas gydytojus. Nuteistasis mano, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes byloje išimtinės aplinkybės, susijusios su jo asmenybe ir sveikatos būkle. Nuteistasis turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, jo socialiniai ryšiai stiprūs, anksčiau neteistas, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jo nusikalstami veiksmai buvo trumpalaikiai.

9610.9. Nuteistasis taip pat pažymi, kad blogėjant jo sveikatos būklei būtų tikslinga paskirti ekspertizę tikslu nustatyti ar dėl ligos jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

9711. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9811.1 Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis nesant nė vieno neginčijamo jo kaitės įrodymo. Jis nuteistas remiantis vien nepatikimais, nuolat besikeičiančiais liudytojų L. P., D. A. ir E. B. parodymais. E. B., duodamas pirminius parodymus, A. S. neminėjo, jį (A. S.) pradėjo minėti tik paveikias ikiteisminio tyrimo pareigūnų. E. B. teisme patvirtino, kad nurodė tai, ką jam liepė pareigūnai. Be to, apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas šių liudytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tokiu atveju akivaizdu, kad norėdami būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojai turėjo šnekėti viską ko pageidavo juos apklausiantys pareigūnai, siekdami perkelti kuo daugiau kaltės kitam asmeniui. Teisme apklausti pareigūnai pakartojo tuos pačius liudytojo L. P. parodymus. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys yra niekiniai ir niekaip neįrodo jo kaltės. Skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis vien prielaidomis ir nepatikimais liudytojų parodymais.

9911.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikos nuostatą, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą dėl faktų ir dėl teisės bei atlikti visapusišką pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimo vertinimą, šis teismas, dėl proceso teisingumo sumetimų, negali išspręsti šių klausimų be tiesioginio įrodymų vertinimo. EŽTT taip pat pažymėjo, kad liudytojo parodymų tikrumo vertinimas yra sudėtingas uždavinys, kuris paprastai negali būti įvykdomas tik perskaičius užrašytus parodymus (pavyzdžiui, Dan v. Moldova). Be to, EŽTT nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrume negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pavyzdžiui, Vladimir Romanov v. Russia). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai turėtų vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008).

10011.3. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendi neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7- 158/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011).?

10111.4. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, apeliantas daro išvadą, kad šioje byloje surinkti duomenys neturi įrodomosios vertės, kad jo (A. S.) atžvilgiu būtu pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

10211.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal liudytojų D. A. ir E. B. analogiškus parodymus jis Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 nuosprendžiu buvo nuteistas dėl turto prievartavimo. Šiuose liudytojų parodymuose nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas neįžvelgė nusikalstamo susivienijimo ar prekybos narkotikais, kas nuteistajam yra inkriminuota šioje byloje. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis inidem), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7. 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (pavyzdžiui, S. Z. v. Russia). Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (S. Z. v. Russia, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008. 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015).

10311.6. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad jis negali būti baudžiamas antrą kartą už tas pačias aplinkybes, už kurias jau buvo nuteistas kitoje byloje.

10411.7. Nuteistasis pažymi, jog šioje byloje ikiteisminį tyrimą pradžioje kontroliavo tas pats prokuroras kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 nuosprendžiu. Apeliantas mano, jog prokuroras yra šališkas ir suinteresuotas, pagal tas pačias aplinkybes inicijavęs antrą pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą, taikydamas kitą baudžiamojo kodekso straipsnį.

10511.8. Skundo autorius taip pat teigia, jog skirtingai nei kitiems nuteistiesiems, jo atžvilgiu nebuvo atliktas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Byloje yra duomenų, kad grupuotės nariai susirašinėjo koduotomis SMS žinutėmis, tačiau duomenų, patvirtinančių apie A. S. koduotą ar nekoduotą susirašinėjimą su kitais kaltinamaisiais, nėra. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad nuteistasis buvo pažįstamas su kitais kaltinamaisiais ir juo labiau, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime. Be to, apeliantas nurodo, kad liudytojai šioje byloje yra nukentėjusieji nuo A. S. kitoje byloje, todėl yra šališki ir siekia, kad nuteistasis būtų nuteistas kuo griežtesne bausme.

10611.9. Apeliantas pažymi, kad taikant baudžiamąjį įstatymą, itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkabinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pavyzdžiui, Barbera, Messeguė ir Jabardov. Spain, Telfner v.Austria).

10712. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10812.1. Nuteistojo skunde aptariant BK 1 straipsnio, 2 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-91/2010, 2K-420/2008, 2K-192/2013), 2K-P-218/2009) ir teigiama, jog apygardos teismas nevisapusiškai ir netinkamai vertino įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurių pasėkoje padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

10912.2. Teismas apelianto kaltę iš esmės grindė liudytojų L. P. ir A. M. parodymais, užfiksuotu susirašinėjimu iš telefono abonemento Nr. +370 637 50619 bei 2011-08-30 telefoniniu pokalbiu tarp jo (R. M.) ir A. M.. Kitų duomenų, įrodančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nėra.

11012.3. Vertindamas liudytojo L. P. parodymus apeliantas visų pirma atkreipia dėmesį į pastarojo procesinį statusą ir suinteresuotumą proceso baigtimi. Liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Vien tik tai, kad buvęs įtariamasis bendradarbiauja su kaltinimo šalimi ir duoda kaltinimo poziciją grindžiančius bei kitus kaltinančius parodymus savaime dar nereiškia tokio asmens parodymų nepatikimumo, tačiau tokia situacija įpareigoja teismą tokio asmens parodymus tikrinti itin atidžiai ir kruopščiai, kadangi tokių asmenų savarankiškumas visada kelia pagrįstų abejonių. Bendradarbiaujančio su teisėsaugos organais asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, bet vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas nurodė, kad L. P. parodymais remiasi tiek, kiek juos pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. Tuo tarpu vertinant kitų įrodymų, kuriais buvo grindžiama apelianto kaltė, savarankiškumą ir įrodomąją reikšmę, matyti, kad toks teismo argumentas yra formalus ir tik L. P. parodymų pagrindu tokie įrodymai kaip susirašinėjimas SMS žinutėmis laikyti įrodančiais R. M. kaltę.

11112.4. Apeliantas teigia, jog tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės reikalavimai, suponuoja pareigą teismui, vertinant tokio nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto buvusio įtariamojo parodymus, ne tik atsižvelgti į jo procesinį statusą, tačiau ir juos vertinti itin preciziškai, pašalinant bet kokius prieštaravimus ir abejones, o to nepadarius, jas vertinti kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Romanov v. Russia bei kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

11212.5. Skundo autoriaus nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į L. P. parodymų nenuoseklumą bei nepašalino kylančių abejonių. Liudytojas L. P., duodamas parodymus apie dalyvavimą tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, apie jam pavestas užduotis, gautus nurodymus, narių tarpusavio bendradarbiavimą, parodė, jog nurodymus jam davė ir jis atsiskaitydavo M. B. ir R. Š., ir tik kartą parodė, kad „Lageris”, su kuriuo jis turėdavo derinti veiksmus ir už juos atsikaityti, buvo ne tik M. ?., R. Š., bet ir R. M.. Tačiau liudytojas nenurodė, kad R. M. davė jam (L. P.) kokius nors nurodymus, kad jis su R. M. derino kokius nors savo nusikalstamus veiksmus. Priešingai, netgi bendraudamas su A. M. (apelianto tėvu, kuris tariamai veikė pagal apelianto nurodymus), L. P. parodė, kad juos supažindino kiti asmenys, kad R. M. nekontroliavo ir nekoordinavo jo bendravimo su savo tėvu ar juo labiau kitais asmenimis. Nuteistasis R. M. atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tariamo nusikalstamo susivienijimo hierarchinę struktūrą, L. P. nenurodė nei apelianto užimamos padėties, nei svarbos nusikalstamo susivienijimo veikloje.

11312.6. Kaip minėta, tik vienoje parodymų vietoje, nurodęs, kas yra „lageris”, L. P. kalbėjo apie tai, kad „lageris” ne tik M. B. ir R. Š., bet ir R. M.. Tačiau apeliantas mano, jog įvertinus L. P. parodymus visumoje su kitomis pastarojo nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad jie yra ne tik nenuoseklūs, bet ir jo paties (L. P.) paneigti. Detalizuodamas aplinkybes L. P. nurodė, kad įkalinimo įstaigoje („lageryje”) visus nurodymus jam davė tik M. B. ir R. Š., jie jam pasakojo apie savo planus laivėje tariamai užsiimti narkotikų platinimu. Be to, duodamas parodymus apie tai, kas naudojosi telefonu, kuriuo jam iš „lagerio” buvo siunčiami nurodymai, parodė, kad: „tuo telefonu galėjo naudotis tik B. arba Š.”. Taigi, iš šio liudytojo parodymų visumos nėra aišku nei kaip pasireiškė R. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei kokį vaidmenį jis (R. M.) joje užėmė, jei jis (R. M.), būdamas įkalinimo įstaigoje, nei L. P. taip pat būnant joje, nei jam (L. P.) išėjus iš jos, R. M. nedavė L. P. jokių nurodymų, užduočių, nesupažindino su jokiais asmenimis, neaptarinėjo jokių planų, netgi, remiantis jo paties parodymais, neturėjo jokios galimybės naudotis mobiliuoju telefonu Nr. +37063750619, kuriuo su juo (L. P.), pastarajam jau būnant laisvėje, bendravo „lageris”. Todėl akivaizdu, kad netgi neatsižvelgiant į šio liudytojo procesinę padėtį, jo duodamų parodymų akivaizdų „derinimą” prie žinomų bylos aplinkybių, ir netgi griežtai nevertinant jo parodymų turinio nenuoseklumo, liudytojo nurodytos aplinkybės neįrodo jokių konkrečių apelianto atliktų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

11412.7. Apelianto nuomone, iš aptartų liudytojo L. P. parodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šio liudytojo parodymus, suteikė jiems išskirtinę įrodomąją reikšmę, nepašalino abejonių, vertino juos R. M. nenaudai. Tokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį dėl apelianto kaltės dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje.

11512.8. Be to, skundo autorius nurodo, jog liudytojo L. P. parodymai yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, kuriais grindžiama R. M. kaltė dėl disponavimo labai dideliu kieku narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistasis teigia, jog ir šioje dalyje liudytojo parodymai kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo. Apelianto nuomone, vienas esminių momentų vertinat L. P. parodymus – veikos padarymo laikas. Tiek R. M., tiek A. M. buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatyto laiko, vykdydami R. Š. nurodymus bei paskirstytus nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenis, dalyvavo susivienijimo veikloje iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Ne mažiau svarbus ir laikas, kuomet L. P. išėjo iš įkalinimo įstaigos, t.y. 2010 m. rugpjūčio 3 d., kitaip tariant 2010 m.?vasara. Taigi liudytojas nurodė, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, girdėjo, kaip R. M. neva duodavo nurodymus savo tėvui A. M. dėl narkotinės medžiagos heroino, derindavo su juo šios narkotinės medžiagos tiekimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis jokio pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais. Tačiau be jau minėtų aplinkybių, yra dar mažiausiai dvi aplinkybės, sudarančios pagrįstą pagrindą abejoti liudytojo parodymų patikimumu.

11612.9. Pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog L. P. iš tiesų girdėjo nuteistojo R. M. pokalbius su A. M., kuriuose jie tariamai derino narkotinės medžiagos tiekimo ar platinimo detales, koks konkretus šių pokalbių turinys, jų laikas. Liudytojas nedetalizavo, ar tie pokalbiai vykdavo girdint kitiems asmenims, ar pašaliniams nedalyvaujant, ar vykdavo atviru ar užmaskuotu tekstu, koks buvo jų turinys, kiek tokių pokalbių jis girdėjo ir kokiu dažnumu jie vykdavo. Nėra aišku, kokius konkrečius epizodus liudytojas tariamai girdėjo, pastarasis nenurodė jokių detalių, kurios galėtų konkretizuoti jo parodymus ir susieti juos su konkrečiais nusikalstamų veikų epizodais. Taigi byloje taip ir liko neaišku ne tik kokiomis aplinkybėmis L. P. girdėjo minėtus pokalbius, o jų turinys, kitos detalės, svarbios pripažįstant asmenį kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bei kokias konkrečias nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodinėtinas aplinkybes šie parodymai pagrindžia.

11712.10. Antra, atsižvelgiant į tai, kad tariamo nusikalstamo susivienijimo veikla prasidėjo 2010 m. vasarą, o L. P. iš įkalinimo įstaigos išėjo, kaip minėta, 2010 m. rugpjūčio 3 d., liko neaišku, ar jis iš vis turėjo bent teorinę galimybę girdėti R. M. pokalbius su A. M., kuriuose neva buvo derinami heroino tiekimo ir platinimo klausimai. Visgi pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė nesukėlė jokių abejonių ir nesukliudė nurodytų L. P. parodymų vertinti kaip patikimų ir jais grįsti apelianto bei A. M. kaltę. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl jis neturi pagrindo netikėti tokiais jo parodymais, tačiau šiame epizode (dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos), šių parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Netgi teismo pripažinti įrodymai – pokalbis telefonu su A. M. (52-as lapas) – patvirtina tik R. M. bendravimą su A. M. 2011 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai liudytojas L. P. išėjo iš įkalinimo įstaigos.

11812.11. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ne tik abejoti L. P. parodymų dėl jo kaltės įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, patikimumu, bet ir paneigia liudytojo versiją apie R. M. veiksmus derinant narkotinės medžiagos tiekimo klausimus su A. M., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įrodymų šaltinį pripažino kaip patikimą ir atitinkantį BPK 20 straipsnio reikalavimus bei juo grindė kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo.

11912.12. Apeliantas taip pat pažymi, jog liudytojo L. P. parodymai kelią pagrįstų abejonių tiek dėl savo patikimumo apskritai, tiek dėl jų turinio teisingumo, kadangi jie nenuoseklūs, nepašalintos reikšmingos abejonės, kurias pirmosios instancijos teismas vertinimo R. M. nenaudai. Šių parodymų pagrindu teismas ne tik padarė nepagrįstas išvadas dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, susijusių su tariamu R. M. dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje bei disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, bet jie buvo ir pagrindas vertinant kitų byloje esančių įrodymų turinį. Taigi L. P. parodymai, kuriems buvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinti įrodymu, atitinkančiu visus BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, ir jais negalima besąlygiškai grįsti teismo išvadų.

12012.13. Be to, nuteistas R. M. savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūno A. M. parodymais. Iš pastarojo parodymų matyti, kad liudytojas, vykdęs ikiteisminį tyrimą, atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, visgi be savo nuomonės ir „asmenų, kurie sutiko bendradarbiauti”, t. y. to paties liudytojo L. P. parodymų, nenurodė jokių savarankiškų, patikimų duomenų, kuriais būtų galima grįsti apelianto kaltę. Liudytojas A. M. nurodė, kad A. M. veikė sūnaus nurodymu, tačiau jokie byloje esantys duomenys, be aptartų L. P. parodymų, šio teiginio nepatvirtina. Liudytojas taip pat nurodė R. M. pokalbį apie transporto priemonę su tėvu, kurį įvardija kaip užšifruotą ir teigia, kad jame buvo derinamas narkotinės medžiagos heroino tiekimo klausimas. Tačiau netgi laikant, kad jame iš tiesų kalbama apie narkotines medžiagas, be jo, kaip minėta, nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų R. M. disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ar dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

12112.14. Liudytojo A. M. parodymuose be prielaidų, grįstų ne konkrečiais faktiniais duomenimis, bet L. P. parodymais, jo spėjimais apie sekto telefono abonemento Nr. +37063750619 naudotojus, nėra jokių konkrečių faktų, kurie vertinant juos byloje esančių įrodymų visumoje patvirtintų R. M. kaltę. Be to, nors nuosprendyje nurodyta, kad šie liudytojo parodymai patvirtina R. M. kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, be jau minėtų prielaidų, kad jis (R. M.) duodavo nurodymus savo tėvui A. M., šis liudytojas apie tariamo nusikalstamo susivienijimo narius, hierarchiją, nedavė jokių parodymų, kad R. M. atliko kokius nors veiksmus, apie jo (R. M.) elgesį, užfiksuotą kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, kuris sudarytų pagrįstą pagrindą spręsti apie nuteistojo dalyvavimą tokio lygmens nusikalstamame darinyje kaip nusikalstamas susivienijimas ar kitų nusikalstamų veikų atlikimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. nurodydamas, kad telefono Nr. +37063750619 naudojosi tiek R. M., tiek ir R. Š., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis numeris priklausė R. Š.. Taigi iš šių parodymų yra neaišku, kas naudojosi nurodytu telefonu kaip priemone perduoti nurodymus laisvėje esantiems tariamo nusikalstamo susivienijimo nariams. Abejonė dėl naudojimosi minėtu telefono numeriu siunčiant SMS žinutes taip pat liko nepašalinta, o pirmosios instancijos teismas, nesant daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto naudojimąsi šiuo telefono numeriu, nepagrįstai laikė įrodyta šią aplinkybę.

12212.15. Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, grindė ir užfiksuotu susirašinėjimu iš telefono Nr. +37063750619 bei 2011-08-30 telefoniniu pokalbiu tarp R. M. ir A. M.. Apeliantas pažymi, kad iš byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų nebuvo neginčijamai nustatyta, kad jis (R. M.) naudojosi nurodytu telefono numeriu, ar kad rašė iš jo kokias nors SMS žinutes. Visos byloje esančios aplinkybės leidžia spręsti, kad nurodytu telefono numeriu galimai naudojosi R. Š. ir M. B., tačiau jokie byloje esantys duomenys ne tik kad nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad šiuo telefono numeriu naudojosi R. M., bet ir neleidžia identifikuoti konkrečių asmenų, rašiusių SMS žinutes su nurodymais dėl narkotinių medžiagų tiekimo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nei L. P., nei kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas A. M., duodami parodymus apie tariamo nusikalstamo susivienijimo veikimo schemą, nenurodė, kad R. M. iš minėto telefono numerio kam nors siuntė kokius nors nurodymus. L. P. nurodė, kad šiuo telefonu galėjo naudotis tik R. Š. ir M. B.. Be šių liudytojų parodymų, nėra jokių papildomų duomenų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie konkrečius asmenis, rašiusius SMS žinutes. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad nurodytu telefono numeriu naudojosi R. M., siuntė kokias nors SMS žinutes, neturi jokio faktinio pagrindo, prieštarauja bylos medžiagai ir yra prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

12312.16. Kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę tiek dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, duodant nurodymus A. M., tiek dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, pirmosios instancijos teismas laikė tarp R. M. ir A. M. 2011-08-30 užfiksuotą pokalbį, kuriame pastarieji kalbėjo apie automobilį ir kurą. Anot teismo tai, kad šiame pokalbyje užšifruotai kalbama apie narkotinės medžiagos tiekimo aplinkybes, patvirtina ir paties A. M. parodymai apie vietą, kuri, jam sutikus užsiimti narkotinių medžiagų pristatymu, jam buvo parodyta kaip narkotinės medžiagos palikimo vieta. Tačiau A. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog su R. M. niekada nederino jokių aplinkybių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas taip pat davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2011-08-30 pokalbis buvo apie automobilį. Byloje ištirtais įrodymais ši versija paneigta nebuvo. Be to, net ir sutinkant su teismo išvada, vien ši aplinkybė nėra pakankamas įrodymas konstatuoti asmens kaltę įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir, priešingai nei nuosprendyje nurodė teismas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. M. narkotine medžiaga disponavo veikdamas pagal R. M. nurodymus.

12412.17. Skundo autoriaus nuomone, visi byloje ištirti įrodymai neleidžia padaryti bent minimaliai patikimos išvados dėl jo (R. M.) kaltės, atvirkščiai – leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog kaltinimo versija nėra neabejotinai patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir išskirtinę reikšmę suteikdamas kelių asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymams, neaiškias ar abejonių keliančias aplinkybes paprasčiausiai nutylėdamas, nevertindamas įrodymų visumos, padarydamas išvadas, kurios logiškai neišplaukia iš įrodymų viseto, o jam prieštarauja, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms.

12512.18. Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė vieną pamatinių baudžiamojo proceso principų – indubio pro reo principą, kylantį iš esminio teisingo proceso pagrindo – nekaltumo prezumpcijos.

12612.19. Nesutikdamas su jo nuteisimu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, apeliantas teigia, jog netgi sutinkant su nuosprendyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad jos neatitinka baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos suformuluotų kriterijų, leidžiančių nustatyti pačią pavojingiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą. Nuteistojo nuomone, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai įrodo, jog jis ir kiti nuteistieji nesudarė tokios nusikalstamos grupės, kuri atitiktų nusikalstamo susivienijimo požymius ir keltų išimtinį pavojų visuomenės saugumui.

12712.20. Visų pirma nėra nustatyta, jog egzistavo koks nors vieningas ir pastovus asmenų junginys, kuris buvo suburtas ir egzistavo būtent nusikalstamų veikų darymo tikslais. Nė vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų (išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistų liudytojų L. P., E. B., D. A. parodymai) nenurodė egzistavus nusikalstamą junginį. Be to, dauguma kaltinamųjų, tame arpe ir dalis su teisėsauga bendradarbiavusių asmenų, vieni kitų nepažinojo, byloje nenustatyti jokie jų tarpusavio ryšiai, juo labiau pastovumas ar hierarchija. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti ir nuteistojo ryšiai su laisvėje buvusiais asmenimis, kurie teismo nuosprendyje įvardijami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, išskyrus apelianto tėvą – A. M.. Nuteistasis pažymi, jog jis nepažinojo nė vieno iš kaltinamųjų, išskyrus savo tėvą bei asmenis, su kuriais atliko laisves atėmimo bausmę, t. y. R. Š., M. B. ir L. P.. Dauguma teisme apklaustų asmenų taip pat nepažinojo vieni kitų, o jeigu žinojo – tai jų nesiejo jokie tarpusavio ryšiai. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių ne tik negalima daryti išvados apie asmenų bendrininkavimą atliekant nusikalstamas veikas, bet ir kad veikė tokia pavojinga bendrininkavimo forma kaip nusikalstamas susivienijimas.

12812.21. Be to, apeliantas teigia, jog šioje byloje be L. P. parodymų apie tai, kad jį sulaikius jam buvo pasamdytas gynėjęs, nėra jokių duomenų, kad nuteistieji turėjo bendrą piniginį fondą, kad bendroms nusikalstamoms reikmėms naudojo nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus, t. y., kad už bendras lėšas būtų perkamos transporto, ryšio priemonės, įrankiai, narkotinės medžiagos ir pan. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pats L. P., duodamas parodymus apie bendrą kasą, visgi nurodė, kad jis savo uždarbio dalies į ją neduodavo. Dėl nurodytos priežasties apeliantui neaišku, kas duodavo pinigus į tariamai egzistavusią bendrą kasą ir kokiu būdu tai vykdavo. Ir net jei R. Š. motina jo nurodymu vedė kokių nors pinigingų lėšų apskaitą, iš nuosprendžio nėra aišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo konstatuota, kad jos tvarkomi pinigai yra laikytini bendra kasa BK 249 straipsnio prasme.

12912.22. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Tačiau byloje be prielaidų apie apelianto kontroliuojamus A. M. veiksmus, nėra nustatyta, kad nuteistasis R. M. atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimui, juo labiau, kad turėjo kokias nors nuolatines funkcijas, konkretų vaidmenį. Byloje nė vienas asmuo nedavė parodymų apie tai, kad R. M. asmeniškai ar per kitus asmenis perdavė kokius nors nurodymus ar informaciją. Liudytojai L. P. ir A. M., kurių parodymais rėmėsi teismas,taip pat nenurodė konkretaus R. M., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmens. Nuteistojo nuomone, byloje be pareigūnių spėliojimų, kad SMS žinutes iš telefono Nr. +37063750619 rašė būtent apeliantas bei interpretacijų, jog pokalbio apie automobilį su A. M. metu, kuriame, teismo nuomone, apeliantas davė nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, nėra jokių duomenų dėl jo (R. M.) dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o skundžiamame nuosprendyje net nebandyta aprašyti, kokie veiksmai sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

13012.23. Be to, byloje be abstrakčių spėjimų apie tariamą apelianto naudojimąsi „Lagerio” mobiliuoju telefonu, nenuoseklių ir neišsamių L. P. parodymų, nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis R. M. atliko kokius nors veiksmus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jis sieja save su tam tikra nusikalstama organizacija ar kokiais nors jos nariais. Be bausmės atklikimo su kitais nuteistaisiais bei giminystės ryšių su A. M. jokios sąsajos su kaltinime nurodytais asmenimis apelianto nesieja. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas preziumavo būtinąjį aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę, nuosprendyje nenurodęs, kokie konkretūs veiksmai teismui leido padaryti išvadą apie tai, kad jis lakė save nusikalstamo susivienijimo nariu, kokie veiksmai įrodo jo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime kaltę.

13112.24. Apeliantas daro išvadą, jog byloje nėra nustatytas nusikalstamo susivienijimo egzistavimas, nenustatyti būtinieji šios bendrininkavimo formos požymiai, neįrodyta, jog kokie nors asmenys būtų organizavę tokį nusikalstamą junginį, jam vadovavę ar dalyvavę jo veikloje. Juo labiau nėra įrodyta R. M. tiesioginė tyčia dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, kad jis ar kiti asmenys laikė save priklausančiais kokiais nors nusikalstamai struktūrai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis netinkamais ištirtais įrodymais, padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13212.25. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skundo autorius teigia, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė esminių narkotinės medžiagos – heroino – įgijimo, laikymo aplinkybių: kas, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo heroiną, kas patvirtina, kad jis visą laiką buvo R. M. žinioje, t. y. kontroliuojamas apeliantui būnant įkalinimo įstaigoje, kur jis buvo laikomas iki 2011-08-30 ir pan. Tai patvirtina ir teismo nuosprendžio dalis, kurioje teismas konstatavo, kad kaltinimai A. M., kuris kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tariamai veikė pagal apelianto nurodymus, įgijus ne mažiau kaip 17,611 g heroino, nepasitvirtino. Taigi teismas, konstatuodamas, kad R. M. veikdamas kartu su A. M. disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – heroino –kiekiu, nenustatęs jo įgijimo aplinkybių, pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo nuteistojo tėvui, tačiau apeliantą dėl šio alternatyvaus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio pripažino kaltu.

13312.26. Apelianto nuomone, jo kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo yra preziumuojama remiantis A. M. heroino laikymo faktu. Ši teismo išvadų dalis nepagrįsta Baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

13413. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK249 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti. Taip pat prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti ir paskirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę.

13513.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, pagrįsdamas jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje iš esmės pakartojo kaltinamajame akte nurodytus motyvus ir teiginius. Taip pat visiškai neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl jo gynėjos baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų.

13613.2. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamas susivienijimas aiškinamas kaip bendrininkavimo požymis, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi pastovaus ir funkcionalaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymiai yra esminiai, kurių nenustačius nėra pagrindo konstatuoti asmens dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

13713.3. Apelianto nuomone, jo veiksmai neatitinka pastovaus dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad jis ir R. M.(apelianto sūnus) kalbėjo ne apie automobilio detales ar kurą, o apie narkotines medžiagas, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir operatyvinio sekimo metu užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolai, paties A. M. parodymai, kad 2011 m. pavasarį jam buvo pasiūlytas darbas palikinėti sutartose vietose paketus su narkotikais.

13813.4. Apeliantas pažymi, kad jis su sūnumi R. M. nei susitikimų įkalinimo įstaigoje metu, nei telefoninių pokalbių metu nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Dėl ribojamo bendravimo su artimaisiais, jis su R. M. įkalinimo įstaigoje matėsi tik vieną kartą. R. M. 2014-05-16 teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo ir apelianto pokalbiai buvo išimtinai buitinio pobūdžio – daugiausia kalbėta apie R. M. sutuoktinei priklausančio automobilio remontą, kurio remontu rūpinosi būtent apeliantas. Taip pat pažymi, kad R. M. telefonu iš pataisos namų bendravo su visais šeimos nariais – žmona A. R., vaikais, tėvu, seneliu J. M..

13913.5. Nuteistasis pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu pas jį nebuvo rastas nė vienas iš mobilaus telefono numerių, su kuriais tariamai buvo bendrauta apie „5 kilometrą”. Tiek apeliantas, tiek R. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. M. dėl sunkios materialinės padėties ketino išvykti dirbti į Ispaniją, dėl to buvo reikalingos piniginės lėšos kelionei, pastarasis perpardavinėjo benziną, o „5 kilometre” turėjo susitikti su asmenimis, norėjusiais juos įsigyti. Transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. ( - ) kurią jis vairavo keliu Trakai - Semeliškės 5 kilometre, registracijos liudijimas patvirtina, kad šios transporto priemonės eksploatacijai yra naudojamas benzinas.

14013.6. Pirmosios instancijos teismas R. M. parodymus dėl pokalbių su nuteistuoju apie automobilio detales, skirtas sutuoktinės priklausančio automobilio remontui, bei apie 5 kilometrą dėl kuro pardavimo, A. M. planuojant vykti gyventi į Ispaniją ir išpardavinėjant turtą, nepagrįstai įvertino kaip gynybinę poziciją, kartu siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą teigti, kad abejonės dėl nuteistojo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo pašalintos. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą išaiškino, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pavyzdžiui, Barbera, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją, Telfner prieš Austriją). Analogiškos nuostatos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje.

14113.7. Be to, apeliantas teigia, jog toliau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose nėra dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio, o būtent: liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokia schema vyko narkotinių medžiagų parūpinimas; liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tyrimo metu nepavyko nustatyti, iš kokių asmenų apeliantas gavo narkotines medžiagas; liudytojas A. M. nurodęs, jog apeliantas grupės nariams narkotines medžiagas tiekė koordinuojamas savo sūnaus R. M., negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų; liudytojas L. P. nurodė skirtingas susipažinimo su nuteistuoju aplinkybes (nurodė, kad juos supažindino A. K. Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, vėliau teigė, kad susipažino Trakuose). Pirmosios instancijos teismas šių parodymų kritiškai neįvertino.

14213.8. Apeliantas taip pat nurodo, jog nuosprendyje nėra motyvuotas pastovus nuteistojo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime požymis. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paketus sutartose vietose palikdavo 1-2 kartus per savaitę, viso apie 10 kartų. Kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, kad jis iki 2011 m. balandžio –gegužės mėnesio perdavinėjo iš vienos slėptuvės į kitą narkotines medžiagas ir pinigus, viso ne mažiau kaip 25 kartus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl šios aplinkybės nepasisakė ir nepašalino prieštaravimų. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog atsitiktinis asmens prisijungimas prie nusikalstamo susivienijimo daromos konkrečios veikos, atskiras jo veiksmas susivienijimo naudai paprastai nėra pakankamas išvadai apie šio asmens pastovius ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais. Nuteistasis atliko pavienius nusikalstamus veiksmus, todėl šie veiksmai nelaikytini pastoviu dalyvavimu nusikalstamame susivienijime.

14313.9. Toliau skundo autorius nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių vaidmenų ar užduočių nusikalstamame susivienijime pasiskirstymą. Be to, nuteistajam niekas nepaskyrė, o ir jis pats savęs niekada neidentifikavo kaip asmens atliekančio vykdomąjį ar vadovaujamąjį vaidmenį susivienijimo veikloje. Jis tik kelis kartus paprašytas nuvežė ir paliko paketus nurodytose vietose, tačiau jokių užduočių neatliko, vaidmenų neprisiėmė. Apeliantas pažymi, jog L. P., save identifikavęs kaip nusikalstamo susivienijimo narį, neturi teisinio išsilavinimo, dėl to savaime savęs priskyrimas vienam ar kitam vaidmeniui, yra nereikšmingas. Be to, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių išvadas apie nusikalstamo susivienijimo struktūrą kaip vieną esminių nusikalstamo susivienijimo požymių.

14413.10. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė jo veiksmuose tiesioginės tyčios požymio. Inkriminuojant BK 249 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ir įrodyta, jog susivienijimo veiklos dalyvis suvokia, kad jis dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip jos narys, ir nori taip veikti. Sprendžiant apie tai, ar asmuo suvokė save susivienijimo nariu, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į bendrą ,,fondą”, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose, praleisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, ir tai patvirtina tai, kad 2011 m. pavasarį pasiūlius darbą palikinėti paketus nurodytose vietose, jis nesiteiravo asmens, vardu Slava, dėl jų turinio. Be to, nuteistasis neturėjo jokių ryšių su kitais byloje esančiais nuteistaisiais. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad A. G., V. S., V. A. nepažįsta. Nuteistoji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. matė tik vieną kartą, kai jis atvežė daiktus, norėdamas juos perduoti. Apeliantas cituoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2006, jog kvalifikuojant nusikalstamą susivienijimą reikšminga yra tai, ar nusikalstamo junginio bendrininkai žino nusikalstamo susivienijimo tikslus, kaip kiekvienas suvokia savo vaidmenį ir užduotis, bendrininkų tarpusavio ryšius, techninį, organizacinį nusikalstamos veiklos lygį. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bendrus grupuotės narių susitikimus ar susirinkimus, kurių metu tariamai buvo derinami nusikalstami veiksmai. Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė neprisimenantis, kad tokie susitikimai vyko. Byloje nėra neginčijamų duomenų ir apie pinigų į bendrą ,,fondą” įnešimą bei naudojimąsi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose. Nuteistasis nuosekliai teigė, kad jokių piniginių lėšų iš L. P. ar kitų asmenų negavo. Vienintelis liudytojas L. P. nurodė buvus „bendrą kasą”, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs, neaišku, iš kokių piniginių lėšų bendras „fondas” buvo kaupiamas, kaip dalijamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl į bylą pateiktos nuteistojo A. M. asmeninės banko sąskaitos išrašo, kaip įrodymo, pagrindžiančio nurodytus argumentus.

14513.11. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nuteistas remiantis deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, nesant tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių jo nusikalstamus veiksmus. Telefoninių pokalbių išklotinės tiesiogiai neatskleidžia, kad buvo kalbėta apie narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė savo iniciatyva. Apeliantui abejones dėl nuosprendžio pagrįstumo kelia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas M. B. nusikalstamus veiksmus, konstatavo, jog L. P. parodymai yra nenuoseklūs ir nepatvirtina M. B. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl jį išteisino. Tuo tarpu vertindamas apelianto atžvilgiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas L. P. parodymais patikėjo. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013). Taigi remiantis įstatyminiu reglamentavimu bei aktualia formuojama teismų praktika, būtent viešąjį kaltinimą palaikančiam subjektui suponuojama pareiga įrodyti asmens kaltumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dalyje, kurioje pripažino A. M. kaltu padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

14613.12. Toliau apeliaciniame skunde cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-24/2014, sprendimai bylose Barbera, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją, Telfner prieš Austriją, nurodant, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti nuteistojo A. M. kaltę padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat teigiama, jog nurodytoje teismų praktikoje asmens kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis ir gali būti konstatuotas tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų.

14713.13. Apeliantas daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą nuostatas” 3.1.8. punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

14813.14. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad savo namuose laikė narkotines medžiagas. Be to, bylą nagrinėjant teisme apeliantas dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, dėl savo elgesio padarė išvadas. Apeliantas taip pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, t. y. parodymų patikrinimo vietoje nurodė vietas, kuriose paimdavo ir palikdavo narkotines medžiagas ir pinigus. Nurodytų aplinkybių teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju yra visos BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jis prisipažino laikęs, gabenęs narkotines medžiagas, išreiškė nuoširdų gailestį, aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, atskleidė įvykių aplinkybes, jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14913.15. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad jis anksčiau buvau teistas, ir nors teistumas už šį nusikaltimą yra išnykęs, vertinant ją naujai padaryto nusikaltimo kontekste, A. M. charakterizuoja neigiamai. Apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjant naujai padarytas nusikalstamas veikas, jo teistumas buvo išnykęs, dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai šią aplinkybę įvertino neigiamai jį charakterizuojančią, ir iš esmės paneigė teistumo išnykimo instituto esmę (t. y. teistumui išnykus, asmuo tampa nebepavojingas visuomenei).

15013.16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad bausmės skyrimui neturi įtakos nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad apelianto tėvas J. M. sunkiai serga ir jam reikalinga priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad jo tėvui diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, sąmonės netekimo epizodai, dėl to jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat pažymi, kad jis yra vienintelis sūnus, kitų artimųjų, galinčių prižiūrėti tėvą, nėra. Nuteistajam išvykus pas sutuoktinę į Jungtinę Karalystę, jo (A. M.) iniciatyva tėvu rūpinosi E. M. (tai patvirtina byloje esantis E. M. pareiškimą). Tik apelianto iniciatyva ir piniginėmis lėšomis iki šiol rūpinamasi tėvu. Atsisakydamas šią aplinkybę laikyti reikšminga ir turinčia įtakos bausmės skyrimui, teismas sudarė sąlygos neproporcingai pažeisti garbaus amžiaus pensininko teises ir teisėtus interesus, kadangi paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebus pasirūpinta sergančiu tėvu.

15113.17. Skiriant bausmę reikšminga ir tai, kad nuteistajam diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, dažnos hipertenzinės krizės (labai didelės rizikos grupė), 2 tipo cukraligė, dislipidemija, apatinių galūnių obliteruojanti aterosklerozė, abipusė femoralinių arterijų okliuzija, lėtinė kojų išemija. Dėl diagnozuotų lėtinių ir lėtai progresuojančių ligų reikalingas nuolatinis gydymas, gydytojų - specialistų kontrolė. Be to, laikotarpiu nuo 2016-08-09 iki 2016-08-11 jis buvo hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje. Nuteistasis A. M. iki šiol skundžiasi klaudikaciniais kairės kojos skausmais, klaudikacine distancija. Išrašydami iš gydymo įstaigos medikai paskyrė konservatyvų gydymą ir tik sutrumpėjus klaudikacinei distancijai bus sprendžiamas klausimas dėl indikacijų operaciniam gydymui. Dėl šių susirgimų nuo 2016-08-09 iki 2016-08-11 nuteistajam buvo išduotas nedarbingumas. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ateityje jam rekomenduojamas operacinis gydymas, o atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje nebus sudarytos sąlygos tinkamai pasirūpinti sveikata, vartoti visus gydytojų nurodytus medikamentus.

15213.18. Apeliantas taip pat nurodo, jog skiriant bausmę nepagrįstai netaikytos ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir jį charakterizuojančius duomenis bei plačiau nepakomentavęs BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo argumentų, netinkamai paskyrė bausmę. Be to, neatsižvelgta į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję beveik penkeri metai ir nėra duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis padarė kokius nors kitus teisės pažeidimus.

15313.19. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog nuteistajai G. Š. skiriant bausmę buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kad visi prieš įstatymą yra lygūs. Teismas analogiškas aplinkybes įvertino skirtingai, t. y. tiek nuteistosios G. Š., tiek A. M. atžvilgiu nenustatyta sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, dėl išnykusio teistumo jis laikomas nebepavojingas visuomenei, charakterizuojamas teigiamai, neregistruotas priklausomybės ligų centre ir psichiatrinėje įskaitoje, dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių iš esmės analogiškomis aplinkybėmis teismas skirtingai įvertino dviejų nuteistųjų pavojingumą, dėl to nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

15413.20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad tik įkalbėtas asmens vardu ,,Slava“, pastūmėtas itin sunkios finansinės padėties ir norėdamas užsidirbti kelionei į užsienį, nuteistasis palikinėjo paketus su narkotinėmis medžiagomis. Paketus su narkotinėmis medžiagomis paliko viso apie 10 kartų. Nuteistasis versliškai neveikė, nelaikė savęs nusikalstamo susivienijimo nariu. Be to, jam diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, dėl to reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Taip pat rūpinasi ir užtikrina senyvo amžiaus sunkiai sergančio tėvo priežiūrą. Šios aplinkybės rodo, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, ir gali būti pripažintos išimtinėmis. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į formuojamą praktiką vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant panašioms faktinėms aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-528/2011, 2K-300/2012, 2K-137/2013). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog realios nuteistajam laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

15513.21. Apeliantas daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai nuteistajam A. M. nenaudingais liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie galėjo būti neobjektyvūs, be to, nuteistojo ir R. M. parodymai nepagrįstai įvertinti kaip gynybinė pozicija, nepripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepagrįstai netaikytos ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taip pat pažeista nekaltumo prezumpcija, nepatikrinti kiekvieno įrodymo sąsajumas, jų pakankamumas, tarpusavio ryšys ir neįvertinti visi byloje esantys įrodymai kaip visuma. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymų nevertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, netyrė bei neanalizavo nuteistojo padėtį teisinančių įrodymų.

15614. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sušvelninti.

15714.1. Apeliantas teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo pagal 260 straipsnio 2 dalį jis labai gailisi. Mano, jog paskirta bausmė nėra adekvati padarytam nusikaltimui.

15814.2. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, remiantis tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. P. parodymais. Tuo tarpu nuteistasis jokiame nusikalstamame susivienijime nedalyvavo, bendravo tik su L. P..

15915. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

16015.1. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų, remiantis vien tik abejotinais kaltinimo argumentais. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau bylą nagrinėjant teisme parodymų atsisakė ir paaiškino, kad buvo priverstas duoti parodymus ir neteisingai apkalbėti kitus kaltinamuosius, nes buvo išvežtas į mišką, jam buvo grasinama susidoroti ir nurodyta, ką sakyti ir kokius parodymus duoti, pažadėta, kad byloje jis bus kaip liudytojas. Be to, iki to laikotarpio jis 8 metus vartojo narkotikus, rūkė „žolę”, jo psichika buvo sutrikusi, atmintis nusilpusi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį paveikė psichologiškai. Nuteistajam taip pat buvo surašytas detalus tekstas lietuvių kalba, kurį jis tik perskaitė. Jis baigęs rusų kalbos mokyklą, rašo labai blogai, šiek tiek skaito.Nuteistas tik pasirašė iš anksto paruoštą prokuroro A. Alimo tekstą. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jam buvo leista skaityti minėtą iš anksto surašytą tekstą.

16115.2. Pirmosios instancijos teismas šių apelianto nurodytų aplinkybių netyrė ir iš esmės jo kaltę grindė I. G. parodymais bei telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų tarp nuteistojo ir I. G. duomenimis. Tačiau net ir darant prielaidą, kad tokie pokalbiai, SMS žinutės, kitoks susirašinėjimas buvo, tai nieko neįrodo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tai, apie ką buvo kalbama, buvo realizuota. Nė vieno įrodymo teismui nebuvo pateikta. Neįrodyta apelianto kaltė dėl įsigijimo, laikymo turint tikslą platinti narkotines medžiagas. Nenustatytos aplinkybės nei iš ko įgijo, nei kur. Kratos metu rasti tik SIM kortelių dėklai.

16215.3. Apelianto nuomone, neįrodytas ir jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime. Iš visų kaltinamųjų jis pažinojo tik A. S. ir A. G., pastarasis buvo jo kaimynas. Su I. G. parūkydavo „žolę”. Beje, A. G. teisme parodė, kad su V. A. nebendravo, nors pažinojo nuo vaikystės ir niekas jam jokių pinigų neatnešdavo.

16315.4. Apeliantas daro išvadą, kad byloje nenustatyti pastovūs ryšiai, susitarimai daryti sunkius nusikaltimus, dalyvavimas vadinamose „strelkose”, vaidmenų, darbų pasiskirstymas. Nagrinėjant bylą teisme apeliantui pareikštas kaltinimas pagal BK 249 straipsnio l dalį nepasitvirtino, tačiau teismas vis tik priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir nepagrįstai jį nuteisė tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

16415.5. Joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nesant tvirtų patikimų įrodymų, padarius nusikalstamas veikas. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

16516. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinantį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

16616.1. Apelianto nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nuteistajam neaišku, kokiais įrodymais teismas nustatė, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis jis paėmė iš slėptuvės. Viso bylos proceso metu nuteistasis teigė, jog maišelį jis paėmė šalia kapinių tvoros. Šią vietą parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 72). Byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių tokius parodymus arba leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo kitaip, juolab, kad nuteistasis buvo sekamas, todėl, jeigu jis meluotų, kaltinimas šį faktą būtų paneigęs.

16716.2. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, paimdamas iš patvorio maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, tikslu jas pervežti iš vienos vietos į kitą, apeliantas jas įsigijo. Mano, kad šio fakto negalima laikyti įsigijimu, nes jis kito asmens prašymu ir nežinodamas maišelio turinio, pergabeno maišelį su psichotropinėmis medžiagomis iš vienos vietos į kitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 teismų praktikos nusikalstamų veikų susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais apžvalgoje išaiškinta, kas yra laikoma šių medžiagų įgijimu.

16816.3. Akivaizdu, kad nuteistasis gabeno psichotropines medžiagas, tačiau tai, kad jis gabeno šias medžiagas jam tapo žinoma tik ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu ir tai, kad psichotropinių medžiagų gabenimas jau yra nusikalstama veika, tačiau nuo pat sulaikymo momento apeliantas teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog gabena psichotropines medžiagas. Jau pats faktas, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis jis paėmė iš patvorio ir gabeno prie degalinės „Oniks”, esančios Geležinio Vilko gatvėje, nesuteikė jokio pagrindo numanyti, kad tai yra kažkas nusikalstamo. Nesant nuteistojo veikoje subjektyviosios pusės –tyčios, t. y. nesuprantant, kad jis daro nusikaltimą, apeliantas turėjo būti išteisintas.

16916.4. Apeliantas mano, jog jis per savo naivumą atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, o nusikaltimą darantys asmenys pasinaudojo jo naivumu. Nuteistasis daro išvadą, kad asmenys, norėdami įsitikinti, ar policijai nėra žinoma apie nusikalstamą krovinį, pasinaudojo juo kaip įrankiu, tai yra nenorėdami įkliūti patys, panaudodami apgaulę, pavedė Ž. A. iš taško A į tašką B pergabenti, kaip vėliau paaiškėjo, pavojingą krovinį. Nuteistasis buvo sekamas, todėl sulaikytas neatsitiktinai. Šiame kontekste apeliantas pažymi, jog apygardos teismas netyrė, ar operatyvinis veiksmas –sekimas, buvo teisėtas.

17016.5. Remdamasis išdėstytu, apeliantas daro išvadą, jog tiek policija, tiek asmenys, užsiimantys psichotropinėmis medžiagomis, iš to turėjo naudos. Sulaikius nuteistąjį, jam buvo žadama, kad jis bus liudytojas byloje, jeigu pasakys, kad krovinį pervežė M. B. prašymu. Be to, jam (Ž. A.) buvo žadėta, kad bus paskirta nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė. Jis praeityje neteistas, tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą, todėl patikėjo, kad bus pasielgta teisingai. Be to, apeliantas buvo apgautas, nes nebuvo tinkamai išaiškinta jo teisė neduoti parodymų prieš save, taip pat nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą (BPK 44 straipsnis). Į nuteistojo apklausą buvo iškviestas gynėjęs, atlikęs formalų vaidmenį. Iš bylos matyti, jog išskyrus nuoširdaus faktinių aplinkybių paviešinimo, kaltinimas jokių kitų įrodymų neturėjo, todėl į bylą nebuvo pateikti įrodymai.

17116.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas privalėjo žinoti, kad gabena psichotropines, tačiau išskyrus prielaidas, kuriomis negalima remtis, jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis žinojo, kad gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, byloje nėra. Logiškai mąstant, apeliantui nebuvo jokio tikslo psichotropines medžiagas gabenti iš taško A į tašką B. Akivaizdu, kad pasinaudojant nuteistuoju buvo tiriama, ar yra pavojus nurodytas medžiagas realizuoti, ar kitaip panaudoti. Aplinkybė, kad nuteistojo kelnių kišenėje buvo rastas maišelis su 1,514 gmetilkatinono(4 MEC), nesuteikia pagrindo manyti, jog jis yra susijęs su šiomis medžiagomis. Tiek sulaikymo metu, tiek vėlesnių apklausų bei teisme metu nuteistasis Ž. A. parodė, jog aptariamas maišelis atsitiktinai iškrito iš gabenamo krepšio su psichotropinėmis medžiagomis. Šie parodymai yra nuoširdūs ir nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Be to, jeigu psichotropinė medžiaga rasta nuteistojo kišenėje, todėl, nepriklausomai nuo jos atsiradimo aplinkybių, priskiriama Ž. A., tai tokiu būdu jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 3dalį.

17216.7. Nuteistasis mano, kad jis yra nuteistas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas taip pat paskyrė neadekvačią jo veiksmams bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, teismams svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias individualizuotas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė ne tik į apelianto veikos subjektyvinę pusę, t.y. tyčios nebuvimą ir jo neišteisino, bet neindividualizavo ir netaikė skiriamai bausmei teisingumo principo, taip pat nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe, kad jis nuoširdžiai prisipažino (BK 59 straipsnio l dalies 2punktas). Apelianto nuomone, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad į nusikalstamą veiką jis buvo įtrauktas apgaulės, o gal būt, nusikalstamo pasitikėjimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad jis charakterizuojamas labai gerai, praeityje neteistas, iš bylos matyti, kad jokiai grupei nepriklausė, į dvi lengvinančias aplinkybės, teismas turėjo realų pagrindą neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, i taikyti BK 75 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų linkęs nusikalsti, nuoširdžiai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, suprato, kad gyvenime reikia būti atsargesniu. Be to, augina 7 metų dukrą, kuriai dabar yra labai reikalingas. Valstybei taip pat naudingiau turėti darbingą ir savo šeimą išlaikantį asmenį, nei ilgus metus beprasmiškai išlaikyti už mokesčių mokėtojų pinigus.

17316.8. Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas ne tik netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, bet neatsižvelgė ir į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai netaikė ir BK 54 straipsnio 3dalies nuostatų. Apeliantas mano, jog ir ši byla nepagrįstai ir nepateisinamai jo atžvilgiu buvo vilkinama –vietoje to, kad išskirti į atskirą bylą ir greitai ir nešališkai išnagrinėti. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo akivaizdu, kad nuteistasis nieko bendro neturi su šia grupe asmenų. Akivaizdu, kad jau 2012 m. jo atžvilgiu buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl byla buvo nepagrįstai vilkinama. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas (Ohlen v. Denmark).

17417. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarką, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

17518. Nuteistųjų R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., Ž. A. apeliaciniai skundai atmetami.

176Dėl nusikalstamo susivienijimo

17719. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad R. Š. 2010 m. vasarą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, organizavo Vilniaus mieste veikusį nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, t. y. neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą tiek pats tiesiogiai, tiek per jau įtrauktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius palaipsniui įtraukė A. K., L. P., G. Š., A. M., R. M., E. B., A. S., D. A., A. G., V. S., A. V., V. A., vadovavo nusikalstamam susivienijimui iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., nusikalstamo susivienijimo nariams nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas perduoti vieni kitiems pagal nustatytą platinimo schemą, padalinti šias medžiagas mažesniais kiekiais ir sistemingai jas platinti tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis bei R. Š. pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam, o A. K., G. Š., A. M., R. M., A. S., V. S., V. A. pripažino kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

17820. Nuteistieji R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ypatingai L. P., o taip pat E. B., D. A., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų asmenų parodymams suteikė išskirtinę reikšmę, nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti būtini nei objektyvieji, nei subjektyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai, todėl R. Š. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamo susivienijimo organizavimą bei vadovavimą jam, o A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. atitinkamai už dalyvavimą R. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

17921. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

18022. Kaip teisingai nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, vieni iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, kuriais buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. Š. suburto nusikalstamo susivienijimo egzistavimo, dėl R. Š. vadovavimo nusikalstamam susivienijimui bei A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. dalyvavimo R. Š. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra L. P., E. B., D. A., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, parodymuose esantys faktiniai duomenys. Vertinant L. P., E. B., D. A. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra šių asmenų procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais; jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

18123. EŽTT praktikoje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Iš esmės analogiškos nuostatos dėl asmenų, gaunančių tam tikrų privilegijų dėl bendradarbiavimo su teisėsauga, parodymų panaudojimo įtarimui, kuriuo grindžiamas asmens suėmimas, pagrįsti išdėstytos ir kai kuriuose sprendimuose dėl suėmimo ir jo pratęsimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio reikalavimams (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157–159; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ereren prieš Vokietiją, peticijos Nr. 67522/09, § 59; taip pat žr. Europos žmogaus teisių komisijos 1997 m. sausio 14 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

18224. EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai bendrakaltinamųjų ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų (pvz., 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Vladislav Atanasov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Nurodytos EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

18325. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriuose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Šiame kontekste į bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus atsižvelgiama vertinant, ar buvo tinkamai užtikrintos gynybos teisės dėl kitų kaltinančių įrodymų (paprastai suinteresuotumo dėl bylos neturinčių liudytojų apklausos) ar pačių bendrininkų parodymų (jų apklausos ir pan.).

18426. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-340/2006); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

18527. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis.

18628. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. Alimo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (15 t., 35 – 37 b. l.). Nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. L. P. byloje tapo privilegijuotu liudytoju, todėl vertinant jo parodymus, būtina atsižvelgti į jau aptartus, išskirtinį procesinį statusą įgijusio asmens duodamų parodymų vertinimo kriterijus.

18729. Liudytojas L. P., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apie esmines bylos aplinkybes, t. y. apie nusikalstamo susivienijimo susikūrimą, jo organizatorių ir vadovą, nusikalstamo susivienijimo narius ir kiekvieno iš jų vaidmenį bendrai daromose nusikalstamose veikose, iš esmės davė nuoseklius parodymus. Liudytojas L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlikdamas laisvė atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jis susipažino su R. Š. ir R. M.. Pataisos namuose R. Š. su kitu nuteistuoju – M. B. galvojo, planavo, kaip laisvėje suorganizuoti prekybą narkotinėmis medžiagomis ir ją organizavo. Vykdavo pasitarimai, kuriuose dalyvaudavo R. Š., M. B., R. M. ir jis, tokių pasitarimų metu buvo planuojama kaip vykdyti narkotikų prekybą laisvėje, kur ir kokių žmonių ieškoti. Nusikalstamas veikas iš pataisos namų R. Š., M. B. ir R. M. organizuodavo telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais. Laisvėje už viską atsakingas buvo A. K.. Liudytojo L. P. teigimu, jam išeinant į laisvę, R. Š. ir M. B. paprašė, kad jis ieškotų žmonių, kurie prekiautų narkotikais, pasakė, kad jam už tai bus atsilyginta. Laisvėje jį pasitiko A. K., davė jam telefoną be garsiakalbio bendravimui su ,,Lageriu“, t. y. su R. Š., M. B. ir R. M., paaiškino visą prekybos narkotikais mechanizmą. Niekam kitam, išskyrus ,,Lagerį“ iš to telefono jis negalėjo nei skambinti, nei rašyti SMS žinučių. Išėjęs iš pataiso namų, jis ieškojo žmonių, kurie galėtų prekiauti narkotikais, derino narkotikų gavimą. Trumposiomis SMS žinutėmis iš pataisos namų jį kontroliuodavo R. Š. ir M. B., su jais jis kalbėdavosi ir internetu ,,Skype“ programos pagalba. Žinutes dėl narkotinių medžiagų rašydavo koduotai, kodus dar pataisos namuose sugalvojo R. Š. su M. B.. Anot L. P., laisvėje jis perėme A. K. funkcijas, ieškojo žmonių narkotikų prekybai, bendravo su D. K. dėl narkotikų įsigijimo. Perėmęs iš A. K. šio funkcijas, jis perėmė bendravimą ir su A. S., E. B., Stasu, kurio vardo ir pavardės nežino, šie žmonės klausydavo jo nurodymų. Jam D. K. pasakydavo, kur yra padėtas didelis kiekis narkotikų, tada jis su savo žmogumi nuvažiuodavo į tą vietą, paimdavo narkotines medžiagas, jas paskirstydavo į dalis ir nunešdavo į tam tikras vietas. Tuomet pranešdavo kitiems asmenims, tame tarpe ir A. S., V. S., kiek ir kur yra narkotinių medžiagų ir, kad šie gali važiuoti ir pasiimti. Jie nuvažiuodavo, paimdavo narkotines medžiagas bei jas paskirstydavo narkotikų prekeiviams, o vėliau jam atveždavo pinigus už parduotas narkotines medžiagas. Jis kiekvieną vakarą surašydavo, kas ir kiek atvežė jam pinigų už parduotas narkotines medžiagas ir šią ataskaitą SMS žinute pateikdavo R. Š. ir M. B.. Tam tikrą sumą nuo surinktų pinigų jam R. Š. liepdavo nuvežti į ,,ofisą“, t. y. R. Š. motinai G. Š.. G. Š. rinkdavo pinigus, vesdavo ataskaitas, kiek jis atveža pinigų, kiek pasiima sau. Pinigus G. Š. jis veždavo kiekvieną savaitę - nuo 2000 Lt iki 5000 Lt. Pasak liudytojo L. P., heroiną jis gaudavo iš R. M. tėvo A. M., su kuriuo jį supažindino A. K. ir, kurio numeris jo telefone buvo įvestas ,,Trakai Senis“. Su A. M. jis bendraudavo telefonu, taip pat perduodavo jam pinigus narkotikų įgijimui. Dėl heroino tiekimo su savo tėvu A. M. iš pataisos namų bendraudavo R. M., apie tai buvo kalbama jam būnant pataisos namuose ir jis pats tai girdėjo. Liudytojo teigimu, jis tiksliai negalintis pasakyti, kiek kartų ėmė narkotines ir psichotropines medžiagas iš D. K., gali būti 7 – 8 kartus, po 0,5 – 1 kg amfetamino, o heroino įvairiai – nuo 50 g iki 56 g. Narkotines ir psichotropines medžiagas sverdavo ir išnešiodavo į slėptuves V. S., kurį jis įtraukė į nusikalstamą veiką, ir kuris žinojo, kad viskam vadovauja ,,Lageris“, t. y. R. Š. ir M. B.. Sulaikius V. S., jis apie tai informavo ,,Lagerį“, gavo nurodymą ieškoti V. S. advokato, lėšos advokato paslaugoms apmokėti buvo paimtos iš bendros kasos pas R. Š. motiną. Anot L. P., po V. S. sulaikymo jis šią veiklą nutraukė ir R. Š. bei M. B. nurodymu A. S. supažindino su D. K. žmonėmis – A. V. ir J., kad šis toliau galėtų įsigyti amfetamino. Dėl heroino įsigijimo jis supažindino A. S. su A. M.. L. P. teigimu, kai jis pats buvo sulaikytas, jam advokatą pasamdė A. K..

18830. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. P. atpažino A. K., V. S., A. S., E. B., R. Š., M. B., D. K., kaip asmenis apie kuriuos jis davė parodymus, ir kurie dalyvavo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas (14 t. 144 – 152 b. l.), R. M., apie kurį davė parodymus (15 t., 38 – 41), A. M., kaip R. M. tėvą, iš kurio įgydavo heroiną (14 t., 130 – 136 b. l.),G. Š., kaip R. Š. motiną, kuriai R. Š. nurodymu atiduodavo pinigus ir iš kurios imdavo pinigus (14 t., 137 – 143). Parodymų patikrinimo vietoje metu L. P. nurodė vietas, kuriose paimdavo narkotines medžiagas iš D. K. ir A. M. (15 t., 9 – 34).

18931. 2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. Alimo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. B. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (15 t., 97 – 98 b. l.). Liudytojas E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė iš esmės vienodus parodymus, nuosekliai nurodė, kad A. K. buvo pirmasis, kuris jam paaiškino apie narkotikų prekybą, papasakojo, kaip vykdoma veikla, parodė vietą miške ir pasakė, kad ten bus padėti narkotikai, kuriuos reikės pardavinėti, o pardavus, kiekvieną dieną atiduoti už narkotikus gautus pinigus, davė du telefonus, iš kurių vienu jis turėjo duoti ataskaitas, ką ir už kiek per dieną pardavė. Narkotikų tikraisiais pavadinimai nevadino, buvo sugalvota, kaip vadinti heroiną, amfetaminą, ,,žolę“. Liudytojo teigimu, narkotikus iš nurodytų vietų jis imdavo kiekvieną dieną, juos parduodavo, o vakare atiduodavo pinigus. Vėliau jam buvo pasakyta, jog reikės dirbti su L. P., paaiškinta, kad dirbti reikės taip pat, t. y. vienu telefonu jis gaudavo nurodymus, kitu – duodavo ataskaitas. Jis gaudavo žinutę, nuvažiuodavo į nurodytą vietą, paimdavo narkotines medžiagas, jas parduodavo, tuomet atiduodavo pinigus tam, su kuriuo dirbdavo, ir vėl laukdavo žinutės. Po kiek laiko L. P. jam pasakė, jog narkotikus reikės pardavinėti su A. S.. Visas procesas vyko taip pat tik narkotikai buvo palikinėjami kitoje vietoje – Naujininkuose. Anot E. B., iš A. K., o vėliau ir iš L. P. bei A. S. sužinojo, kad prekybą narkotikais organizuoja ir kontroliuoja Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, kurių jis pats nepažinojo, su jais bendravo tik SMS žinutėmis specialiai tam skirtu telefonu. Per pusę metų jis pardavė ne mažiau kaip 1 kg amfetamino ir ne mažiau kaip 500 g. heroino asmenims, su kuriais dirbo, atidavė apie pusę milijono litų. Kai dirbo su A. K., narkotines medžiagas paimdavo iš vietos, esančios Baltupiuose, kai dirbo su L. P., vieta buvo Justiniškėse, o, kai dirbo su A. S., narkotinių medžiagų slėpimo vieta buvo Naujininkuose. Liudytojo teigimu, buvo tokia situacija, kad jis prisidarė skolų, negaudavo narkotikų, todėl A. S. jį pagavo, nuvežė į namą, kur jis buvo mušamas, laikomas įkaitu penkias ar šešias dienas. Kartu su L. P. jis yra matęs ir V. S.. Kaip jis suprato, V. S. L. P. nurodymu nunešdavo ir padėdavo į slėptuves narkotines medžiagas. Kai V. S. buvo sulaikytas, L. P. jį suvedė su A. S..

19032. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. B. atpažino A. K., L. P., A. S., V. S., kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (15 t., 74 -82 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė vietas, kuriose imdavo narkotines medžiagas (15 t., 83 – 86 b. l.)

19133. 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. Alimo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. A. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (15 t., 149 – 150 b. l.). Liudytojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, dėl esminių aplinkybių, susijusių tiek su jo paties, tiek su kitų asmenų padarytomis nusikalstamomis veikomis, iš esmės buvo nuoseklūs ir nekito. Liudytojas D. A. parodė, kad per A. G. jis susipažino su A. S.. Iš pradžių jis pats pardavinėdavo narkotikus, kuriuos jam perduodavo A. S., o vėliau jis tik perduodavo kitiems platintojams A. S. perduotas arba specialiose vietose paliktas narkotines medžiagas. Vietos, kuriose būdavo paliekami narkotikai buvo įvairios – Naujininkuose, prie G. V. žiedo. Nurodymus jis gaudavo iš A. S., o taip pat iš asmenų, esančių pataisos namuose, kuriuos vadino ,,Lageriu“. Už parduotas narkotines medžiagas pinigus jis kiekvieną vakarą perduodavo A. S.. Telefonu, kurį jam buvo davęs A. S., ir kuriuo jis bendraudavo su ,,Lageriu“, kiekvieną vakarą turėjo siųsti ataskaitas apie tai, kiek per dieną parduota narkotinių medžiagų ir kiek gauta pinigų. Žinutės, kuriomis jis bendravo su ,,Lageriu“ buvo koduotos, t. y. koduojami buvo heroino ir amfetamino pavadinimai. Kas rašė iš pataisos namų, jis nežino, tų asmenų nepažinojo, tik žinojo, kad vadovauja du asmenys, jie yra vyresni, iš ,,Lopų“ nusikalstamos grupuotės. Anot D. A., jam buvo pasakyta, kad jis taip pat yra nusikalstamos grupuotės narys. Per darbo su A. S. laikotarpį, kuris truko apie pusę metų, jis pats išplatino ne mažiau, kaip 500 g. heroino ir ne mažiau, kaip 100 g. amfetamino, kuriuos gavo iš A. S. ir šiam už parduotus narkotikus perdavė ne mažiau, kaip 83000 Lt. Liudytojo D. A. teigimu, tuo metu, kai dirbo su A. S., jis ir pats vartojo narkotikus, buvo prisidaręs skolų už narkotines medžiagas, todėl sulaukė grasinimų tiek iš A. S., tiek iš ,,Lagerio“.

19234. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. A. atpažino A. S., L. P., A. G., kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (15 t., 115 – 123).

19335. Išanalizavus liudytojų L. P., E. B., D. A., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, parodymus viso bylos proceso metu, negalima daryti išvados, jog šie asmenys parodymus davė siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje bei turėdami akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitiems asmenims, priešingai – visi trys liudytojai – L. P., E. B., D. A., duodami parodymus apie nusikalstamos grupuotės daromus nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie jų pačių vaidmenį daromuose nusikaltimuose, konkrečiai jiems priskirtas funkcijas bei užduotis, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, santykius su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei kitais nariais. Esminių prieštaravimų liudytojų L. P., E. B., D. A. parodymuose nėra, šių asmenų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

19436. Nuteistasis V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad dirbti, t. y. išnešioti narkotines medžiagas jam pasiūlė L. P.. Jis kartu su L. P. važiuodavo automobiliu į L. P. nurodytas vietas, iš kurių jis turėdavo paimti ten paliktas narkotines medžiagas. Paimtas narkotines medžiagas jis parsiveždavo į savo namus, ten jas fasuodavo į užspaudžiamus maišelius ir, gavęs L. P. žinutę, nunešdavo narkotines medžiagas į žinutėje nurodytą vietą. Dažniausiai iš skirtingų vietų miškuose jis su L. P. paimdavo po pusę kilogramo amfetamino ir apie 50 g. heroino. Nuteistojo teigimu, L. P. jam sakė, jog priklauso ,,Lopų“ nusikalstamos grupuotės atšakai, kad turi kažkam mokėti nustatyto dydžio sumą nuo pinigų, gautų už parduotas narkotines medžiagas, jog visai nusikalstamai veiklai vadovauja asmenys iš pataiso namų - ,,Lagerio“. Taip pat L. P. jam sakė, kad amfetaminą jis gaudavo iš D. K., o heroiną L. P. jam nurodydavo imti iš kitų vietų. Vieną kartą paketą su 50 – 60 g heroino jis kartu su L. P. paėmė iš automobilių stovėjimo aikštelės Santariškėse. Jis su L. P. heroino yra važiavęs į Trakus, ten L. P. susitiko su žilstelėjusiu, apie 40 metų amžiaus vyriškiu ir iš jo automobilio atnešė plastikinį maišelį su 51 g heroino. Kitą kartą važiuojant su L. P. į Trakus, L. P. paprašė jo telefone surasti asmens, įvardinto ,,Tėvas Ruslanas“ telefono numerį. Po susitikimo su minėtu asmeniu L. P. jam atnešė maišelį su 56 g heroino. Nuteistasis V. S. nurodė, kad SMS žinutėse, kuriomis jis bendraudavo su L. P., narkotinių medžiagų pavadinimai bei vietos, kuriose jis turėdavo tas medžiagas palikti, buvo rašomos užkoduotai. Narkotikų padėjimo vieta Nr. 1 buvo skirta ,,A.“, o vieta Nr. 2 – asmeniui, pravarde ,,Ilgas“.

19537. Nuteistasis V. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. K., pravarde ,,Demonas“, L. P., kurio nurodymu jis nešiodavo narkotines medžiagas, E. B., kaip asmenį, pravarde ,,Ilgas“, kuriam L. P. nurodymu į slėptuvę Nr. 2 padėdavo narkotines medžiagas, A. S., kaip asmenį, vadinamą ,,A.“, kuriam L. P. nurodymu jis palikdavo narkotines medžiagas slėptuvėje Nr. 1 (11 t., 35 – 41 b. l.), taip pat A. M., kaip asmenį iš Trakų, iš kurio L. P. imdavo heroiną (11 t., 45 – 51 b. l.). Nuteistasis V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietas, kuriose jis su L. P. paimdavo narkotines medžiagas ir, kuriose palikdavo narkotines medžiagas (11 t. 52 – 60 b. l.).

19638. Nuteistasis V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad 2011 m. pavasarį pažįstamas Marekas jį supažindino su A. S.. Jis turėjo kiekvieną dieną už parduotas narkotines medžiagas iš keleto asmenų surinkti pinigus ir juos atiduoti A. S.. Marekas jam davė telefono aparatą, kuris buvo skirtas tik bendravimui su ,,Lageriu“, kuris viską organizavo ir kontroliavo. Jis gaudavo iš ,,Lagerio“ SMS žinutes su klausimais, kaip reikalai, kiek surinko pinigų. Sulaikius A. S., ,,Lageris“ jam nurodė susitikti su kitu asmeniu. Atvažiavęs jis pamatė, kad tai A. K. ir nuo tada jis pinigus už parduotas narkotines medžiagas nešdavo A. K.. Sulaikius ir A. K., ,,Lageris“ jam liepė dingti, išmesti telefonus, jis taip ir padarė. Nuteistojo V. A. teigimu, A. K. reikalaudavo surinkti daugiau pinigų, sakė, kad, jeigu kas nors nesupranta ir nepaklūsta, reikia naudoti fizinę jėgą, jis ir pats vieną kartą buvo mušamas, kaip suprato, už tai, kad A. K. nunešė per mažai pinigų. Jis matė, kad smurtas buvo naudojamas ir prieš kitus asmenis, tokiu būdu A. K. juos versdavo daugiau už narkotikus uždirbti pinigų. Anot nuteistojo V. A. šių nusikaltimų organizatoriai norėjo Vilnių ,,paimti į savo rankas“, todėl kiekviename rajone turėjo būti 5 – 6 žmonės, kurie renka pinigus už parduotas narkotines medžiagas (13 t., 25 – 28 b. l.).

19739. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis V. A. atsisakė visų anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tvirtindamas, kad tokius parodymus buvo verčiamas duoti pareigūnų bei prokuroro, pas ikiteisminio tyrimo teisėją skaitė prokuroro iš anksto surašytus parodymus, nuteistasis V. S. taip pat ginčijo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ir jo ankstesni parodymai buvo įtakoti policijos pareigūnų.

19840. Siekiant pašalinti visas abejones bei išsiaiškinti nuteistųjų V. A. ir V. S. nurodytas aplinkybes, susijusias su jų apklausomis ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę tyrėjos O. R. ir J. K. bei prokuroras A. A.. Minėti liudytojai paneigė nuteistųjų V. A. ir V. S. nurodytas aplinkybes apie pareigūnų ir prokuroro jiems darytą poveikį apklausų metu. Liudytojas A. A. parodė, kad jis nei V. A., nei V. S. jokio poveikio nedarė, V. A. paleisti iš suėmimo nežadėjo, taip pat nežadėjo V. S. paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, šiems asmenims tik buvo paaiškinta, kad nuoširdūs parodymai gali būti teismo įvertinti ir, jeigu bus įstatyme numatyti pagrindai, jiems gali būti pritaikytas įstatymo numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos O. R. ir J. K. nurodė, kad asmens apklausos protokole surašoma tai, ką asmuo sakė, iki apklausų pareigūnai protokolų iš anksto nesurašinėja, apklausų protokoluose pasirašo visi jose dalyvavę asmenys. Nėra pagrindo abejoti liudytojais apklaustų tyrėjų O. R., I. K. bei prokuroro A. A. parodymais, o tuo pačiu ir šioje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo teisėtumu. Byloje esančiuose nuteistųjų, tame tarpe ir V. A. bei V. S., apklausų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose yra visų juose dalyvavusių asmenų parašai, po apklausų nuteistieji savo ranka yra parašę, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai ir tai patvirtino savo parašais. Tai, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. A. skaitė iš anksto prokuroro jam surašytus parodymus, yra tik deklaratyvūs, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti nuteistojo teiginiai. Nuteistųjų V. A. ir V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjams duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duotais V. A. ir V. S. duotais parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

19941. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju buvo apklaustas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresnysis tyrėjas A. M., kuris parodė, kad žvalgybiniais duomenimis ir kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, buvo nustatyta, kad R. Š. ir M. B. buvo nusikalstamo susivienijimo lyderiai, kurie organizavo narkotinių medžiagų platinimą Vilniaus mieste. R. Š. ir M. B. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, laisvėje už viską atsakingas buvo ir visus kontroliavo A. K.. R. Š. ir M. B. SMS žinutėse slaptais kodais nurodydavo vietas, kuriose reikėdavo padėti tam tikrą kiekį narkotinių medžiagų. L. P. ir A. S. paimdavo narkotikus iš tiekėjų, juos padėdavo nustatytose vietose ir toliau išplatindavo. I. G. buvo vienas iš mažesnių narkotinių medžiagų prekeivių, taip pat narkotikus platino E. B., V. S., kuris dar ir padėdavo narkotines medžiagas į slėptuves. Vienas iš heroino tiekėjų buvo A. M., kuris sūnaus R. M. nurodymu padėdavo heroiną į slėptuves. Atliekant elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo užfiksuotas R. M. pokalbis su tėvu A. M., kurio metu šie asmenys kalbėjo apie automobilius, sakė, jog reikia užpilti 55 l benzino ir palikti penktame kilometre. Buvo išanalizuota visa gauta informacija, surengta pasala ir A. M. buvo sulaikytas iš karto po to, kai padėjo narkotines medžiagas. Ant paketo buvo parašyta skaičius ,,55“. Liudytojo teigimu, G. Š. nusikalstamo susivienijimo veikloje atliko kasininkės funkciją, L. P. ir A. S. jai atveždavo ataskaitas, kiek narkotinių medžiagų už kokią sumą parduota, o taip pat pinigus, gautus už narkotines medžiagas. Tyrimo metu buvo nustatytas tikslus abonentinis numeris, kuriuo iš pataisos namų naudojosi R. Š. ir R. M.. R. Š. duodavo nurodymus savo žmonėms, kurie turėdavo paimti narkotines medžiagas. Nurodymus A. M. duodavo R. M.. Rašymo stilius, slapyvardžiai, šifravimas ir trumpiniai yra žinomi tik tam tikros grupės nariams, remiantis žvalgybiniais duomenimis, pagal simbolius ir nurodymus galima nustatyti koks asmuo rašo, siunčia SMS žinutę. Liudytojas A. M. nurodė, kad šis nusikalstamas susivienijimas iš kitų nusikalstamų grupuočių Vilniaus mieste išsiskyrė tuo, kad prieš visus žemesnio rango narius buvo naudojamas smurtas ir gąsdinimai. Jam žinomas vienas atvejis, kai E. B. buvo uždarytas ir laikomas name, po to apvogtas.

20042. Nuteistieji R. M. ir R. Š. savo apeliaciniuose skunduose ginčija liudytojo A. M. parodymus, tačiau nėra pagrindo netikėti liudytojo A. M. parodymais, kadangi šio liudytojo parodymai apie esmines bylos aplinkybes, t. y. nusikalstamo susivienijimo vadovus, narius, hierarchinę struktūrą, taip pat užduočių pasiskirstymą atitinka jau aptartus kitų asmenų – L. P., E. B., D. A., V. S., V. A. parodymus, juos patvirtina ir byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys.

20143. Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų matyti, jog 2011m. vasario- balandžio mėnesiais buvo užfiksuoti pokalbiai ir tarpusavio bendravimas tarp R. Š., L. P., A. S., V. S., E. B. (6 t. 16-78 b. l.); 2011m. balandžio mėnesį buvo užfiksuoti pokalbiai tarp A. S., V. S., L. P. bei tarp L. P. ir E. B. (6 t. 79-136 b. l.); 2011m. balandžio- birželio mėnesiais buvo užfiksuoti pokalbiais tarp D. K. ir A. K. bei L. P., susiję su įsiskolinimu už nusikalstamo susivienijimo narių įgytas iš D. K. psichotropines medžiagas (6 t, 141-150 b. l.); 2011m. gegužės mėnesį buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. A. ir I. G., o taip pat jų pokalbiai su kitais asmenimis, susiję su neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu (6 t., 154-197 b. l.); 2011m. liepos mėnesį buvo užfiksuotas A. K. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su nenustatytais asmenimis, susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (7 t., 62-67 b. l.).

20244. 2012 m. rugsėjo 19 d. kratos pas G. Š. namuose metu buvo rastas ir paimtas sąsiuvinio lapas, kuriame užrašyti M. B., L. P., A. S. ir A. K. duomenys.

20345. Aplinkybę, kad prieš nusikalstamo susivienijimo narius buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Pravieniškių pataisos namuose, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir nenustatytų asmenų, naudai vertė D. A. perduoti jam turtą, t.y. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. A. S. susitikimų prie lošimo namų, esančių Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, metu grasindamas D. A. „išvežti į mišką“ – panaudoti fizinį smurtą, bei siunčiamomis trumposiomis žinutėmis į D. A. priklausantį mobilų telefoną grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo mažametę dukrą, o nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę Pravieniškių pataisos namuose, – tik trumposiomis žinutėmis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jo šeimos narius, reikalavo iš D. A. perduoti A. S. 2380 Lt, negrąžintų už parduotas narkotines medžiagas – heroiną. Taip pat A. S., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė E. B. perduoti jam turtą, t. y. 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje, tyrimo nenustatytą dieną, apie 19.00 val. susitikimo, įvykusio prie buto, esančio Ateities g. 23-96, Vilniuje, kuriame gyvena E. B., durų, metu grasindamas E. B. „sulaužyti“, t. y. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, reikalavo iš jo 2500 Lt, negrąžintų už psichotropines medžiagas – heroiną ir amfetaminą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gegužės 18 ar 19 d. apie 18.00-19.00 val., A. S. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu prievarta išsivedė E. B. iš Žolyno g. 6 namo, Vilniuje, nenustatytu automobiliu nuvežė į namą, esantį Tarpkalnio g. 11, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį T. Ž., kur naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis, kojomis ir kastetu E. B. į įvairias kūno vietas, panaudojo elektrošoko prietaisą priliesdamas jį prie nukentėjusiojo ir leisdamas elektros srovę pastarojo kūnu.

20446. Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką (ar veikas) formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti.

20547. Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas šios bendrininkavimo formos apibrėžimas. Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis gali būti grupės dalyvių tarpusavio ryšių ilgalaikiškumas (trukmė priklauso ir nuo tikslų, daromų nusikaltimų skaičiaus, tam reikalingo laiko ir pan.), veiklos planavimas, dalyvių specializacija, visų veiksmų koordinavimas ir kontrolė, lėšų turėjimas, panaudojimas priemonių (pvz., ryšių, transporto, saugyklų, kitokio turto), reikalingų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, tikslingas informacijos kaupimas bei panaudojimas nusikaltimams daryti ar nuslėpti ir kt. Pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime. Taigi nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma.

20648. Byloje surinktų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistųjų R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. apeliacinių skundų argumentus dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nebuvimo šioje baudžiamojoje byloje bei leidžia daryti išvadą apie pačios pavojingiausios, aukščiausio organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės egzistavimą. BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų – L. P., E. B., D. A. parodymais, kuriuos priešingai nei akcentuojama apeliaciniuose skunduose, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nuteistųjų V. S., V. A., liudytojo A. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius bei ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, nustatyta, jog R. Š. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, o kiti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys – R. M., A. M., A. K., A. S., V. S., V. A. buvo R. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

20749. Pagal teismų praktiką nusikalstamo susivienijamo organizavimas apibūdinamas kaip veiksmai, kuriais susivienijimo dalyviai parenkami, verbuojami, sutelkiami bendrai nusikalstamai veiklai, atliekamas vaidmenų nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstymas ir kt. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui aiškinamas kaip susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, informacijos rinkimo ir sisteminimo, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, paskirstymo valdymas ir kiti panašūs veiksmai. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų parengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis, kitokiomis susivienijimo turimomis priemonėmis ir kt.

20850. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis asmenų pasirengimas kartu su kitais susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o dažniausiai ir konkrečių gautų susivienijimo pavedimų vykdymas. Dalyvavimu paprastai pripažįstamas ne vien nusikalstamų veikų darymas, bet ir kitokių pavedimų atlikimas – susivienijimo apsauga, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.

20951. Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, matyti, jog R. Š., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis pats ir per savo patikėtinius sutelkė susivienijimo narius bendroms nusikalstamoms veikoms daryti, paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams – R. M. ir A. M. buvo atsakingi už narkotinės medžiagos – heroino tiekimą susivienijimo nariams ir šios narkotinės medžiagos palikimą specialiai tam skirtose vietose, L. P. užmezgė ir palaikė ryšius su asmeniu, parūpindavusiu nusikalstamo susivienijimo nariams psichotropinių medžiagų, o taip pat kartu su A. S. ir A. K. surasdavo asmenis, kurie paimdavo iš specialiai tam skirtų vietų (slėptuvių) narkotines ir psichotropines medžiagas, jas padalindavo mažesniais kiekiais ir parduodavo kitiems asmenims, kontroliavo asmenų, tiesiogiai pardavinėjusių narkotines ir psichotropines medžiagas veiklą, surinkdavo iš jų pinigus už parduotas narkotines medžiagas ir gautus pinigus pristatydavo į bendrą kasą, esančią pas G. Š.. R. Š. koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą – nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo kiekvieną dieną jam asmeniškai parašyti tikslią ataskaitą, kiek ir už kokią sumą pardavė narkotinių ir psichotropinių medžiagų. G. Š. buvo nustatęs ir savotiškas vidines elgesio taisykles nusikalstamo susivienijimo nariams – reikalavo, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tarpusavyje ir su juo bendrautų tik koduotomis SMS žinutėmis, sukūrė atitinkamą kodų sistemą, pagal kurią susivienijimo nariai suprasdavo apie kokią narkotinę medžiagą, jos kiekį ir buvimo vietą kalbama.

21052. G. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio atitinamose dalyse – neteisėtą disponavimą dideliais ir labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. Bylos duomenimis nustatyta, jog šio nusikalstamo susivienijimo narius siejo gana glaudūs ir pastovūs tarpusavio ryšiai. Šio nusikalstamo susivienijimo požymio egzistavimą patvirtina byloje esančiuose telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys. Susipažinus su minėtų protokolų turiniu, matyti, jog tarp nusikalstamo susivienijimo narių nėra užfiksuota pokalbių, kuriuose būtų tiesiogiai, betarpiškai kalbama apie nusikalstamas veikas, narkotines medžiagas, ar kitas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus nusikalstamo susivienijimo organizuotumo bei konspiracijos, kurios privalėjo laikytis kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys, lygį (bendrauti tik užšifruotomis, konspiracinio turinio SMS žinutėmis), suprantama, jog klausimų, susijusių su nusikaltimų darymu – neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų – nusikalstamo susivienijimo nariai atvirai telefoninių pokalbių metu neaptarinėjo. Tačiau pats nusikalstamo susivienijimo narių bendravimo tarpusavyje faktas, dažnumas, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, rodo nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšių glaudumą, tvirtumą ir pastovumą bei leidžia daryti išvadą, jog šie nusikalstamo susivienijimo narių ryšiai nebuvo epizodiniai, spontaniški, atsitiktiniai, kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, bet atliko ar įsipareigojo atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką. R. Š. suburtas ir vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas gana stabiliai veikė visą nusikalstamo susivienijimo egzistavimo laikotarpį (nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.), policijos pareigūnų sulaikytus asmenis greitai pakeisdavo kiti asmenys ir tokiu būdu nusikalstama veika – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas sėkmingai ir nenutrūkstamai būdavo daroma kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nusikalstamo susivienijimo nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas narys turėjo jam konkrečiai pavestą funkciją – R. Š. organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimu, kurio specializacija buvo verstis labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, L. P., A. K., A. S. buvo atsakingi už tai, kad kuo daugiau naujų narių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui būtų įtraukta į nusikalstamo susivienijimo veiklą, tiesiogiai koordinavo žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo narių – V. S., V. A., D. A. veiklą, ragindami juos parduoti kuo daugiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir surinkti kuo daugiau pinigų, o taip pat vykdė nepaklusniųjų nusikalstamo susivienijimo narių fizinį ir psichologinį smurtą, tokiu būdu palaikydami drausmę ir subordinaciją nusikalstamo susivienijimo viduje, V. M. su tėvu A. M. rūpindavosi narkotinės medžiagos – heroino parūpinimu nusikalstamo susivienijimo nariams, G. Š. buvo atsakinga už nusikalstamo susivienijimo kasą, surinkdavo už narkotines medžiagas gautus ir jai L. P., A. S. arba A. K. atneštus pinigus, vedė jų apskaitą ir apie tai informavo savo sūnų R. Š..

21153. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyti tiek baudžiamajame įstatyme nurodyti nusikalstamo susivienijimo būtini požymiai – tikslas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, trijų ir daugiau asmenų susivienijimas šiam tikslui, pastovūs tarpusavio ryšiai bei užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, tiek ir kitos, teismų praktikoje išsikristalizavę, įstatyme numatytų nusikalstamo susivienijimo požymių pasireiškimo formos – nusikalstamo susivienijimo griežta hierarchinė struktūra (nusikalstamam susivienijimui vadovavo R. Š., kuriam kasdien būdavo teikiamos ataskaitos apie parduotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius bei gautus pinigus), stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, nusikalstamo susivienijimo narių pastovus bendravimas ir bendradarbiavimas, siekiant bendrų nusikalstamų tikslų (nusikalstamo susivienijimo nariai vieni kitiems parodydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves), pelno siekimas, vidinės drausmės ir subordinacijos palaikymas (nusikalstamo susivienijimo vadovui R. Š. kasdien būdavo pateikiamos ataskaitos apie nusikalstamą veiką, jos rezultatus, prieš nepaklusnius nusikalstamo susivienijimo narius buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas), ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija (labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavinėjimas Vilniaus miste), konspiracinis bendravimas (nusikalstamo susivienijimo nariai apie reikalus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, bendraudavo konspiracinio turinio SMS žinutėmis, o taip pat ,,Skype“ programa, kurios negali kontroliuoti teisėsaugos pareigūnai, didesnių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nusikalstamo susivienijimo nariai iš rankų į rankas neperdavinėjo, būdavo įrengiamos slėptuvės ir jose paliekamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos), bendros kasos buvimas (pas R. Š. motiną G. Š.), pagalbos suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams suteikimas (advokatų pasamdymas suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams, apmokant už teisines paslaugas iš bendros nusikalstamo susivienijimo kasos).

21254. Įvertinus kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį bei atliktas funkcijas, darytina išvada, kad visi nuteistieji – A. K., R. M., A. M., A. S., V. S., V. A. – suvokė esantys aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, suskurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nariais ir norėjo taip veikti. Kiekvieno šioje byloje nuteisto asmens – R. Š., A. K., R. M., A. M., A. S., V. S., V. A. - veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje.

21355. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo bei kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo nario kaltės bei teisingai nuteistojo R. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o A. K., R. M., A. M., A. S., V. S., V. A. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

21456. Vienas iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis to paties liudytojo L. P. parodymais, jį pripažino kaltu organizavus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus, o kitą asmenį – M. B. dėl tų pačių nusikalstamų veikų išteisino. Analogišką argumentą savo apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis A. M.. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens kaltės klausimas byloje sprendžiamas individualiai, teismui įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Vien kitų kaltinamųjų išteisinimas šioje byloje savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks pats sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl R. Š. bei A. M.. Priešingai - iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo R. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo argumentuotai pagrįsta išsamiai įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Taigi BPK 6 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

21557. Nuteistasis R. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl ydingo baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimu. Analogišką prašymą nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas pareiškė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo prašymą taip pat atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai šią baudžiamąją bylą, nekilo abejonių dėl R. Š. ir jo gynėjo nurodytų Baudžiamojo proceso kodekso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

216Dėl R. M. ir A. M. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis)

21758. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde neigia neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tvirtina, jog su tėvu A. M. apie narkotines medžiagas telefonu nekalbėjo, be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė esminių narkotinės medžiagos – heroino įgijimo, laikymo aplinkybių, nepasisakė, kas patvirtina, jog narkotinės medžiagos visą laiką buvo jo žinioje. Kaip galima suprasti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neneigia neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, t. y. neneigia laikęs, gabenęs narkotines medžiagas, nuteistasis tik nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jo pokalbį su sūnumi R. M., nepagrįstai jį interpretavo, kaip pokalbį apie narkotines medžiagas. Tokie nuteistųjų R. M. ir A. M. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, R. M. ir A. M. kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

21859. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartais liudytojo L. P. bei nuteistojo V. S. parodymais nustatyta, kad du kartus L. P. su V. S. važiavo į Trakus, kur L. P. susitiko su A. M. ir iš jo gavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino (vieną kartą 51 g, kitą kartą 56 g). Liudytojas L. P. nurodė, kad dėl heroino tiekimo R. M. derindavo su tėvu A. M., tą jis girdėjo būdamas su R. M. pataisos namuose. Vienas iš nutiestojo R. M. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu L. P. jau buvo išėjęs į laisvę, todėl negalėjo girdėti ir negirdėjo jo pokalbių su tėvu A. M.. Kaip nurodė pats L. P., jis į laisvę išėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d. A. M. ir R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2011 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, todėl minėtu laikotarpiu A. M. ir R. M. telefoninių pokalbių pataisos namuose L. P. iš tiesų negalėjo girdėti. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia L. P. aiškinimų, jog jis, būdamas pataisos namuose, girdėjo kitus R. M. pokalbius su tėvu A. M., kurių metu buvo kalbama apie narkotines medžiagas. Be to, liudytojo L. P. parodymai šiame R. M. ir A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode nėra vienintelis įrodymas, aplinkybę, jog 2011 m. rugpjūčio mėnesį R. M. kalbėjo telefonu su tėvu A. M., būtent, apie narkotines medžiagas, o ne apie automobilį, kaip tvirtina patys nuteistieji, patvirtina telekomunikacijų tinklais gaunamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti faktiniai duomenys, taip pat slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymai.

21960. 2012 m. rugsėjo 3 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuota, jog iš telefono Nr. 37063750619, kuriuo, kaip nurodyta protokole, naudojosi R. M. ir R. Š., 2011 m. rugpjūčio 30 d. 18:54:43 išsiųsta žinutė „<...> pusę devynių, 5 kilometre“, 19:04:05 išsiųsta žinutė nenustatytam asmeniui „Ten, kur 5 km. Viskas, kaip tada“ (7 t., 87-94 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 30 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuotas R. M. pokalbis su A. M. - 2011 m. rugpjūčio 30 d. 18.48 val. R. M. skambina A. M. ir A. M. užšifruota kalba susitaria su R. M., kad A. M. narkotines medžiagas apie 8 valandą paliks iš anksto sutartoje vietoje 5 kilometre, kur jas paims jau ir ankščiau jas ėmęs asmuo: „<...> dabar važiuosiu pas save kol kas, pridėsiu kitą mašiną ir atvažiuosiu, paliksiu, klausyk, vaikinas tas pats, kuris ir praėjusį kartą ėmė mašiną?“, „nu taip, tas, kuris paskutinį kartą ėmė mašiną“ <...> kad būtų kilometras iki ten, kur penktas kilometras, tegu ten ir stovi“, „kelintas kilometras“; „A, penktas kilometras, paliksiu ten raktelius, paliksiu raktelius ant, ant, ant“, „palik raktelius mašinoj ir viskas bus aišku“, <....> „nu, manau apie aštuonias, nu ten radaras iš kitos pusės“, <...> „apie aštuonias“. Tą pačią dieną 20.13 val. A. M. skambina R. M. ir pasako, kad „įpylė 55 litrus“, t.y. užšifruotai informuoja R. M., kad sutartoje vietoje paliko 55 g heroino, kurį įvardina kaip kurą automobiliui, pasako, kad galėjo heroino palikti ir daugiau (7 t., 95 – 109 b. l.). Liudytojas A. M. parodė, kad kontroliuojant A. M. pokalbius su R. M., buvo užfiksuotas minėtas pokalbis. Atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, minėtame pokalbyje minima informacija pasitvirtino, t. y. slapto sekimo metu telefonu aptartoje vietoje – kelio Trakai – Semeliškės 5 kilometre buvo užfiksuotas A. M., kuris toje vietoje paliko paketą su heroinu, kratos metu A. M. namuose taip pat buvo rasta heroino.

22061. Iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad atliekant vietovės, esančios kelio Trakai - Semeliškės 5 kilometro šalikelėje, slaptą sekimą užfiksuota, kaip 19.48 val. į minėtą vietą automobiliu VW Golf, valstybinis numeris ( - ) atvažiuoja A. M., kuris nueina prie šalikelėje augančio medžio ir ten kažką palieka (4 t. 39 b. l.). 2011 m. rugpjūčio 30 d. vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus vietą, esančią kelio Trakai - Semeliškės 5 kilometro šalikelėje, prie medžio rastas paketas su užrašu „55“ (4 t., 40 – 43 b. l.). 2011 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5557)-IS1-5317 konstatuota, jog miltelių, paimtų 2011 m. rugpjūčio 30 vietovės, esančios kelyje Trakai - Semeliškės 5 kilometre, apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurios masė 6,525g (4 t., 47 – 48 b. l.). 2011 m. rugpjūčio 31 d. kratos, atliktos A. M. gyvenamojoje vietoje, rastas paketas su milteliais (4 t., 56-57 b. l.), kuriuose yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė 11,086 g (4 t., 63 – 65 b. l.). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog A. M., būtent, sūnaus R. M. nurodymu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, kuri buvo rasta ir paimta įvykio vietos - kelio Trakai - Semeliškės 5 kilometro šalikelėje – apžiūros metu, o taip pat A. M. gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei šias nuteistųjų A. M. ir R. M. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kaip deklaratyvus atmestinas nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė esminių narkotinės medžiagos – heroino įgijimo, laikymo aplinkybių, kadangi tokie veiksmai R. M. nebuvo inkriminuoti, ir jis už labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijimą bei laikymą nuteistas nebuvo.

221Dėl A. K. neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis).

22262. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per tris kartus perdavė E. B. tolimesniam platinimui narkotinę medžiagą – heroiną (ne mažiau, kaip 0,013 g., ne mažiau, kaip 0,189 g., ne mažiau, kaip 4,389 g). Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, jog narkotinių medžiagų E. B. neperdavinėjo, tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo.

22363. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. BK 260 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pripažintas kaltu A. K., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

22464. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog A. K., palikdamas iš anksto nustatytoje vietoje, narkotinę medžiagą – heroiną, tokiu būdu perdavė šią medžiagą E. B. tolimesniam platinimui, o E. B. dalį heroino išplatino – pardavė. Nors nuteistasis A. K. neigia palikdavęs sutartoje vietoje narkotines medžiagas ar kitokiu būdu perdavęs jas E. B., tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia visų pirma liudytojo E. B. parodymai, taip pat liudytojos L. P. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, taip pat kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad prekybos narkotinėmis medžiagomis schemą jam paaiškino A. K., taip pat A. K. parodė jam vietą, kurioje palikdavo narkotines medžiagas ir iš kurios, gavęs A. K. SMS žinutę, jis paimdavo narkotines medžiagas, jas padalindavo dalimis, parduodavo, o vakare už narkotikus gautus pinigus perduodavo A. K.. Aplinkybę, kad A. K. rūpinosi narkotikų prekyba, ieškojo žmonių, kurie pardavinėjo narkotines medžiagas, nurodė ir liudytojas L. P.. Iš byloje esančio 2011 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. liepos 11 d. sulaikius E. B., pas jį rasti maišeliai su milteliais, kaip įtariama, heroinu. E. B. sulaikymo metu paaiškino, kad narkotikus, kuriuos padėjo vakar A. K., vakar , t.y. 2011 m. liepos 10 d. tarp 19:00 ir 21:00 val. pasiėmė iš slėptuvės, esančios Kalvarijų g. miškelyje. Taip pat E. B. nurodė, kad narkotikus iš A. K. gauna kelias savaites, pinigus už narkotikus paduoda tik A. K.. Narkotikus gauna kas antrą dieną po 5 arba 10 gr. Taip pat nurodė, kad A. K. mobilaus ryšio telefono Nr. 8-638-30365 (3 t., 65 b. l.). Šio tarnybinio pranešimo pagrindu, prokuroro prašymu 2011 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista E. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (7 t. 67-68 b. l.). 2011 m. liepos 11 d. įvykio vietos, esančios miške netoli Pušyno kelio 27, Vilniaus mieste, apžiūros metu rasti ir paimti du užkasti plastikiniai maišeliai su milteliais (įvykio vieta apžiūrėta NVIV dalyviui E. B. gavus iš A. K. SMS žinutę apie sutartoje vietoje paliktas narkotines medžiagas (3 t, 82-87 b. l.). 2011 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4533)-IS1-6709 nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. įvykio vietos - miške prie Pušyno tako 27, Vilniaus mieste, apžiūros metu paimtuose milteliuose yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurios bendroji masė 4,389g (3 t. 3, 97-98 b. l.). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog narkotines medžiagas – heroiną iš anksto sutartoje vietoje palikdavo, būtent, A. K., šias narkotines medžiagas A. K. palikdavo su tikslu jas platinti (parduoti), o E. B., tokiu būdu gavęs iš A. K. narkotines medžiagas, dalį minėtų medžiagų išplatino – pardavė, gautus pinigus perdavė A. K.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės neteisėtai disponavus dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti bei teisingai šią A. K. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

225Dėl R. Š. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

22665. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, R. Š., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorių, pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, jog nusikalstamos susivienijimo organizatoriumi ir vadovu nebuvo, todėl ir už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas neprivalo atsakyti. Byloje surinktais ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuotais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad R. Š. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, o kiti, atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose nuteisti, asmenys – A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. - buvo R. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydami R. Š. nurodymus, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis Vilniaus mieste. Iš esmės nei viena nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo viduje nebuvo daroma be R. Š. žinios, visi neteisėtai narkotinėmis medžiagomis disponavę asmenys apie nusikalstamų veikų rezultatus atsiskaitydavo R. Š.. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors R. Š. tiesiogiai nedalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau šias veikas padarė kiti asmenys, veikdami R. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl R. Š. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas. R. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

22766. Byloje nustatyta, kad ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, t. y. ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, A. S. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. S. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, V. A. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad minėtas nusikalstamas veikas A. K., A. S., V. S. ir V. A. padarė būdami R. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais, vykdydami R. Š. nurodymus. Todėl ir už minėtas nusikalstamas veikas R. Š. turėtų atsakyti. Tačiau, remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šioje byloje tokių skundų nėra paduota, todėl anksčiau minėtas klausimas negali būti svarstomas.

228Dėl V. A. neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis)

22967. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. perdavė I. G. ne mažiau, kaip 0,006 g narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistasis V. A. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, tvirtina, kad jokios narkotinės medžiagos I. G. neperdavė, be to, neįrodyta jo kaltė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo, turint tikslą jas platinti.

23068. Kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis - gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu - kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, narkotinės medžiagos – heroino įgijimas ir laikymas V. A. nebuvo inkriminuotas, V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas tik už narkotinės medžiagos perdavimą I. G.. Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltė perdavus I. G. 0,006 g heroino įrodyta byloje surinktais įrodymais, visų pirma I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais faktiniais bylos duomenimis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnės I. G. paaiškino, kad jis apie ketverius metus vartoja heroiną, V. A. pasiūlė jam pirkti iš jo heroiną pigiau. Jis nusprendė pirkti iš A. heroiną sau ir pardavimui. V. A. jam skambindavo kiekvieną dieną, jie susitikdavo skirtingose Vilniaus vietose. 2011 m. gegužės 30 d. narkotinę medžiagą – heroiną jam davė V. A. (12 t., 126 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme I. G. parodė, kad narkotines medžiagas, kurios buvo pas jį rastos, jis buvo nusipirkęs čigonų tabore savo reikmėms, V. A. jam narkotikų nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo V. A., nes prieš jį pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, grasino, kad pasodins į kalėjimą, jei neduos parodymų prieš V. A.. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta I. G. apklausą atlikusi tyrėja O. R., kuri parodė, kad I. G. ikiteisminio tyrimo metu laisva valia davė parodymus, jo apklausoje dalyvavo gynėjas, jokių apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų požymių ji nepastebėjo, jeigu būtų kilę įtarimų, kad liudytojas apsvaigęs, apklausa būtų buvusi nutraukta. Byloje esančiuose protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. A. ir I. G., iš kurių turinio matyti, jog jie bendrauja dėl narkotinių medžiagų (6 t., 154 – 197 b. l.). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai V. A. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis perdavė 0,006 g. narkotinės medžiagos – I. G..

231Dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principo (non bis in idem) pažeidimu

23269. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal liudytojų D. A. ir E. B. analogiškus parodymus jis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už turto prievartavimą, todėl antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, padarytą tomis pačiomis aplinkybėmis, už kurią jis buvo nuteistas kitoje byloje, negali būti teisiamas.

23370. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7. 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia,no. 14939/03, judgment of 10 February 2009).Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (S. Z. v. Russia,no. 14939/03, judgment of 10 February 2009,kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Platesne procesine prasme – asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių).

23471. A. S. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Pravieniškių pataisos namuose, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir nenustatytų asmenų naudai vertė D. A. perduoti jam turtą, taip pat už tai, kad, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė E. B. perduoti jam turtą. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje A. S. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Turto prievartavimas A. S. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuotas. Nuteistasis A. S. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už turto prievartavimą, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje jis nuteistas už tai, kad padarė kitas nusikalstamas veikas – dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, už kurių padarymą apkaltinamasis nuosprendis A. S. atžvilgiu nėra priimtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem).

235Dėl nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo

23672. Ž. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, paimdamas iš slėptuvės, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 359,521 g. psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono ir šią medžiagą gabeno automobiliu, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

23773. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad maišelio su nežinomu tyriniu paėmimas ir pergabenimas jo iš vienos vietos į kitą, yra psichotropinės medžiagos įgijimas, nurodo, kad jo veikoje nebuvo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, kadangi jis nežinojo ir nesuprato, kad gabena psichotropines medžiagas.

23874. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Vienas iš alternatyvių objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių narkotinių medžiagų įgijimas suprantamas, kaip įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo tvarką. Nuteistasis Ž. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nežinojo, kas yra pakete, kurį vežė savo automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra neteisingi, policijos pareigūnai jo atžvilgiu darė psichologinį spaudimą, grasino griežta laisvės atėmimo bausme, jam buvo pažadėta laisvė, jeigu jis apkalbės M. B.. Todėl, norėdamas būti paleistas į laisvę, jis apkalbėjo M. B.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. davė kitokius parodymus, nurodė, jog vaikinas, vardu Marius, paprašė jo pervežti medžiagą, kurią įvardijo kaip narkotinę, iš vienos vietos į kitą. Marius jam parodė vietą prie Rasų kapinių, kur reikės paimti narkotinę medžiagą, taip pat parodė vietą prie ,,Onix“ degalinės, kur minėtą medžiagą jis turės palikti. Jam vežant paketą su narkotinėmis medžiagomis, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (10 t., 161, 162 – 164 b. l.). Kaip minėta, asmens parodymai tinkamu įrodymu laikomi tada, kai jie duoti teisme arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra visavertis įrodymų šaltinis, vien tik tokie parodymai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra ir beverčiai, niekiniai, jie yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Ž. A. atpažino M. B., kaip asmenį, kurio prašymu jis pervežė narkotines medžiagas nuo Rasų kapinių iki vietos Geležinio Vilko gatvėje (10 t., 169-169 b. l.). Ž. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš kurios M. B. prašymu turėjo paimti paketą su medžiaga ir vietą, kur turėjo paketą palikti (10 t., 172-177 b. l.). Ž. A. asmens kratos metu buvo rastas plastikinis maišelis su milteliais, kurių sudėtyje yra katinonų darinių grupei priklausanti psichotropinė medžiaga 4-metil-Netilkatinonas, kurios bendroji masė 1,514 g, o automobilio apžiūros metu rastuose milteliuose yra katinonų darinių grupei priklausanti psichotropinė medžiaga 4-metil-Netilkatinonas, kurios bendroji masė 358,007 g (5 t., 57, 67-71, 76-78 b. l.). Norint veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja yra narkotinės arba psichotropinės, ir tai, kad jis disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Nuteistojo Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog Ž. A. suvokė, kad iš slėptuvės paimtuose paketuose, apvyniotuose izoliacine juosta, kuriuos jis automobiliu gabeno iš vienos vietos į kitą, yra psichotropinės medžiagos, o pagal paketo dydį, neabejotai suprato, kad gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl Ž. A. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šią nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

239Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

24075. Nuteistieji Ž. A., A. K., V. S., A. M. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.

24176. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

24277. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis), už kurį kaltais pripažinti ir nuteisti V. S., A. M., A. K., priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais V. S. ir A. K., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą kaltais pripažinti A. M. ir Ž. A., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nei vienas iš nuteistųjų savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino. Byloje nenustatyta nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą savo apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis A. M., nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino savo namuose laikęs narkotines medžiagas, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, t. y. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, iš kurių paimdavo narkotines medžiagas ir, kuriose jas palikdavo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

24378. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gailėjosi dėl savo veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį. Tačiau vien tik nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kaltininkas taip pat turi pilnai prisipažinti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu, A. M. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik iš dalies, neigė dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Tokie nuteistojo A. M. parodymai nesutampa su teismo nustatytomis esminėmis, pripažintomis įrodytomis nusikalstamų veikų, aplinkybėmis, todėl negali būti pripažinti prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

24479. Skirdamas bausmes Ž. A., V. S., A. K., A. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis (Ž. A. praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas tik teigiamai, dirbdamas pareigūnu, ne kartą buvo skatintas už pavyzdingą tarnybą, V. S. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas septynis kartus, tačiau nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne ilgą laiko tarpą, A. K. teisiamas pirmą kartą, dirba, nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne ilgą laiko tarpą, A. M. teisiamas ne pirmą kartą, bet ankstesnis teistumas išnykęs, nei vienas iš nuteistųjų neregistruotas priklausomybės ligų centre ir psichiatrinėje įskaitose), į tai, jog byloje nenustatyta nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė nuteistiesiems bausmes, mažesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

24580. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje, BK 62 straipsnyje. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

24681. Nuteistieji A. K. ir A. M. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nuteistasis A. K., kaip pagrindą taikyti jo atžvilgiu minto straipsnio nuostatas nurodo savo sveikatos būklę bei teigiamus jo asmenybės bruožus. Nuteistojo A. M. nuomone, aplinkybės, kurių pagrindu jam turėtų būti paskirta švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, yra silpna jo tėvo sveikata bei nuolatinės priežiūros būtinybė, o taip pat jo paties silpna sveikata bei teigiami jo asmenybės bruožai.

24782. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog tiek A. K., tiek A. M. turi sveikatos problemų. Kita vertus, paminėtiems nuteistiesiems diagnozuoti susirgimai nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą ,,Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos apraše“ nurodytą nepagydomų ligų sąrašą (1 priedas). Taigi, A. K. ir A. M. nėra diagnozuotos sunkios nepagydomos ligos, dėl kurių jie negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tokios išvados padarymui nereikalingos jokios specialios žinios medicinos srityje. Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentas, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam pasirūpinti jo senyvo amžiaus, ligotu tėvu taip pat nesudaro pagrindo išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų ir paskirti nuteistajam švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis A. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą, o dažnai ir ilgesniam nei mėnuo laikotarpiui, teismo leidimu išvykdavo į užsienį pas savo sutuoktinę. Todėl nuteistojo A. M. akcentuojama aplinkybė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti jo sergančio tėvo, vertintina kaip deklaratyvi, neduodanti pagrindo taikyti A. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nuteistasis A. M. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirtingai įvertinęs analogiškas aplinkybes, G. Š. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o jo atžvilgiu to nepadarė. Tačiau, kaip jau anksčiau buvo minėta, teismas byloje surinktus įrodymus dėl kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) vertina individualiai, kiekvieno asmens kaltės, bausmės skyrimo ir kiti klausimai sprendžiami individualiai. Todėl ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas G. Š. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog minėto straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir A. M. atžvilgiu. Nuteistųjų A. K. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su A. K. ir A. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. K. ir A. M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

24883. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. K., A. M., V. S., Ž. A. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinių bausmių dydžius, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistiesiems A. K., A. M., V. S., Ž. A. paskirtosios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. K., A. M., V. S., Ž. A. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

24984. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. Š., R. M., V. A., A. S. taip pat nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius požymius, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistųjų R. Š., R. M., V. A., A. S. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. Š., R. M., V. A., A. S. paskyrė bausmes, mažesnes negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiai. Nuteistiesiems R. Š., R. M., V. A., A. S. paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo, be to, to nėra prašoma ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

25085. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo argumentais, jog bausmė jam šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti švelninamos dėl pernelyg ilgo bylos proceso.

25186. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

25287. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Nr. 2K-7-109/2013).

25388. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas yra septyneri metai, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metais, nuo to laiko iki šiol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės bei kitokie suvaržymai. Tačiau būtina įvertinti tai, jog byloje buvo tiriami didžiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo forma padaryti nusikaltimai, įtarimai buvo pareikšti daugybei asmenų, tyrimą apsunkino gana aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis. Tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat buvo būtina imtis didelių laiko sąnaudų bei aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių operatyvinių veiksmų, taip pat sulaikius asmenis su narkotinėmis medžiagomis, buvo atliekamos pakankamai ilgą laiką trunkančios ekspertizės. Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas (septyneri metai) vertintinas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

25489. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

255Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

256nuteistųjų R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., Ž. A. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. Š. (R. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249... 4. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2008... 7. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;... 9. - pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmė subendrintos... 11. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime... 12. A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:... 13. - BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;... 14. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 17. Į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo laikas, atliktas pagal... 18. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 19. - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;... 20. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 22. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su... 23. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 24. - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;... 25. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 27. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme... 28. V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 29. - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;... 30. - pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams... 31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 32. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime... 33. Baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukta,... 34. V. A. (V. A.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 35. - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;... 36. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.... 37. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 38. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame suėmime... 39. Ž. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės... 40. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame suėmime... 41. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta bei... 42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 43. 1.R. Š. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam... 44. 1.1. 2010 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R.... 45. 1.2. R. Š. nuo 2010 m. vasaros, tiksliau nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip... 46. 1.3. Vykdydami R. Š. nurodymus bei paskirstytus nusikalstamo susivienijimo... 47. 1.4. R. M. koordinavo A. M. veiklą, perduodamas jam organizatoriaus nurodymus... 48. 1.5. A. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį... 49. 1.6. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį D. A. į... 50. 1.7. G. Š. priimdavo iš A. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 51. 1.8. Taip pat A. K., A. S. ir L. P., siekdami užtikrinti netrukdomą... 52. 2. Taip pat R. Š., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje,... 53. 2.1. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str. L. P., 2011 m.... 54. 2.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną Semeliškių g.,... 55. 2.3. L. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 26 d.... 56. 3. A. S., vykdydamas organizatoriaus R. Š. nurodymus, ne vėliau kaip 2011 m.... 57. 4. A. K., ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15d., vykdydamas organizatoriaus R.... 58. 4.1. A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas organizatoriaus R.... 59. 4.2. A. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas organizatoriaus R.... 60. 5. A. M., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydamas R. Š.... 61. 5.1. A. M., vykdydamas organizatoriaus R. Š., turėdamas tikslą platinti,... 62. 5.2. A. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti,... 63. 6. V. S. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su... 64. 6.1 V. S. 2011 m. balandžio mėn. viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, miško... 65. 6.2. V. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. P., vykdančiam R. Š.... 66. 6.3. V. S. 2011 m. balandžio 27 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti... 67. 7. V. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su... 68. 7.1. V. A. 2011 m. gegužės 30 d., apie 22 val. ( - ), perdavė I. G. ne... 69. 8. Ž. A. 2012 m. kovo 6 d. apie 16 val. paimdamas iš slėptuvės prie... 70. 9. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 71. 9.1. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai... 72. 9.2. Nesutikdama su teismo išvada, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys... 73. 9.3. Susipažinus su nuosprendyje pateiktu nuteistojo veikos vertinimu taip ir... 74. 9.4. Apeliantas pažymi, jog BK 249 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 75. 9.5. Esminiai teismų praktikoje nurodomi nusikalstamo susivienijimo požymiai... 76. 9.6. Skundo autorius teigia, jog jokie kiti, išskyrus nuo baudžiamosios... 77. 9.7. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas,... 78. 9.8. Apeliantas pažymi ir tai, kad remiantis susiklosčiusioje teismų... 79. 9.9. Be to, nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje gausu... 80. 9.10. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, nuteistasis teigia, jog nesant... 81. 9.11. Skundo autorius taip pat teigia, jog apygardos teismas padaręs išvadą,... 82. 9.12. Nagrinėjamoje byloje neginčijamų įrodymų, kad R. Š. padarė jam... 83. 9.13. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors bylos... 84. 9.14. Nuteistasis R. Š. pažymi, jog konstitucinė jurisprudencija... 85. 9.15. Apeliantas dar kartą pažymi, kad jis nusikalstamo susivienijimo... 86. 9.16. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik šališkai vertino... 87. 10. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 88. 10.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, skundo... 89. 10.2. Apelianto nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė... 90. 10.3. Be to, apeliantas teigia, jog nuosprendyje nėra išdėstyti jokie... 91. 10.4. Apeliantas taip pat nurodo, jog nuosprendis grindžiamas iš esmės vien... 92. 10.5. Skundo autorius nesutikdamas su jo nuteisimu ir pagal BK 260 straipsnio 2... 93. 10.6. Apeliantas taip pat nurodo, jog ir šiuo atveju pirmosios instancijos... 94. 10.7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje subjektyvusis požymis... 95. 10.8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat prašo sušvelninti jam... 96. 10.9. Nuteistasis taip pat pažymi, kad blogėjant jo sveikatos būklei būtų... 97. 11. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 98. 11.1 Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis... 99. 11.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikos nuostatą, jog tuo... 100. 11.3. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti... 101. 11.4. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, apeliantas daro... 102. 11.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal liudytojų D. A. ir E.... 103. 11.6. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad jis... 104. 11.7. Nuteistasis pažymi, jog šioje byloje ikiteisminį tyrimą pradžioje... 105. 11.8. Skundo autorius taip pat teigia, jog skirtingai nei kitiems... 106. 11.9. Apeliantas pažymi, kad taikant baudžiamąjį įstatymą, itin svarbiu... 107. 12. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 108. 12.1. Nuteistojo skunde aptariant BK 1 straipsnio, 2 straipsnio 3, 4 dalių,... 109. 12.2. Teismas apelianto kaltę iš esmės grindė liudytojų L. P. ir A. M.... 110. 12.3. Vertindamas liudytojo L. P. parodymus apeliantas visų pirma atkreipia... 111. 12.4. Apeliantas teigia, jog tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės... 112. 12.5. Skundo autoriaus nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į L. P.... 113. 12.6. Kaip minėta, tik vienoje parodymų vietoje, nurodęs, kas yra... 114. 12.7. Apelianto nuomone, iš aptartų liudytojo L. P. parodymų matyti, kad... 115. 12.8. Be to, skundo autorius nurodo, jog liudytojo L. P. parodymai yra vienas... 116. 12.9. Pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog L. P. iš tiesų... 117. 12.10. Antra, atsižvelgiant į tai, kad tariamo nusikalstamo susivienijimo... 118. 12.11. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ne tik abejoti... 119. 12.12. Apeliantas taip pat pažymi, jog liudytojo L. P. parodymai kelią... 120. 12.13. Be to, nuteistas R. M. savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos... 121. 12.14. Liudytojo A. M. parodymuose be prielaidų, grįstų ne konkrečiais... 122. 12.15. Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę... 123. 12.16. Kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę tiek dėl... 124. 12.17. Skundo autoriaus nuomone, visi byloje ištirti įrodymai neleidžia... 125. 12.18. Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė... 126. 12.19. Nesutikdamas su jo nuteisimu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo... 127. 12.20. Visų pirma nėra nustatyta, jog egzistavo koks nors vieningas ir... 128. 12.21. Be to, apeliantas teigia, jog šioje byloje be L. P. parodymų apie tai,... 129. 12.22. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip... 130. 12.23. Be to, byloje be abstrakčių spėjimų apie tariamą apelianto... 131. 12.24. Apeliantas daro išvadą, jog byloje nėra nustatytas nusikalstamo... 132. 12.25. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skundo... 133. 12.26. Apelianto nuomone, jo kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo yra... 134. 13. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 135. 13.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apeliantas... 136. 13.2. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamas susivienijimas... 137. 13.3. Apelianto nuomone, jo veiksmai neatitinka pastovaus dalyvavimo... 138. 13.4. Apeliantas pažymi, kad jis su sūnumi R. M. nei susitikimų įkalinimo... 139. 13.5. Nuteistasis pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu pas jį nebuvo... 140. 13.6. Pirmosios instancijos teismas R. M. parodymus dėl pokalbių su... 141. 13.7. Be to, apeliantas teigia, jog toliau nurodytos aplinkybės patvirtina,... 142. 13.8. Apeliantas taip pat nurodo, jog nuosprendyje nėra motyvuotas pastovus... 143. 13.9. Toliau skundo autorius nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų,... 144. 13.10. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas... 145. 13.11. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nuteistas remiantis deklaratyviais... 146. 13.12. Toliau apeliaciniame skunde cituojamos kasacinės nutartys... 147. 13.13. Apeliantas daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka... 148. 13.14. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta... 149. 13.15. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 150. 13.16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad... 151. 13.17. Skiriant bausmę reikšminga ir tai, kad nuteistajam diagnozuota... 152. 13.18. Apeliantas taip pat nurodo, jog skiriant bausmę nepagrįstai netaikytos... 153. 13.19. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog nuteistajai G. Š. skiriant bausmę... 154. 13.20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog... 155. 13.21. Apeliantas daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir... 156. 14. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo pagal BK 249 straipsnio 1... 157. 14.1. Apeliantas teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo pagal 260 straipsnio 2... 158. 14.2. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį... 159. 15. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 160. 15.1. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės... 161. 15.2. Pirmosios instancijos teismas šių apelianto nurodytų aplinkybių... 162. 15.3. Apelianto nuomone, neįrodytas ir jo dalyvavimas nusikalstamame... 163. 15.4. Apeliantas daro išvadą, kad byloje nenustatyti pastovūs ryšiai,... 164. 15.5. Joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nesant tvirtų... 165. 16. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 166. 16.1. Apelianto nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi... 167. 16.2. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 168. 16.3. Akivaizdu, kad nuteistasis gabeno psichotropines medžiagas, tačiau tai,... 169. 16.4. Apeliantas mano, jog jis per savo naivumą atsidūrė ne laiku ir ne... 170. 16.5. Remdamasis išdėstytu, apeliantas daro išvadą, jog tiek policija, tiek... 171. 16.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas... 172. 16.7. Nuteistasis mano, kad jis yra nuteistas nesivadovaujant teisingumo,... 173. 16.8. Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas ne tik netaikė BK 62... 174. 17. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarką, prokuroras prašė nuteistųjų... 175. 18. Nuteistųjų R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., Ž. A.... 176. Dėl nusikalstamo susivienijimo... 177. 19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei... 178. 20. Nuteistieji R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A. apeliaciniuose... 179. 21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta... 180. 22. Kaip teisingai nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, vieni iš... 181. 23. EŽTT praktikoje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 182. 24. EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų... 183. 25. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios... 184. 26. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų... 185. 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo,... 186. 28. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos... 187. 29. Liudytojas L. P., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą... 188. 30. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. P. atpažino A. K.,... 189. 31. 2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A.... 190. 32. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. B. atpažino A. K.,... 191. 33. 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A.... 192. 34. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. A. atpažino A. S.,... 193. 35. Išanalizavus liudytojų L. P., E. B., D. A., atleistų nuo baudžiamosios... 194. 36. Nuteistasis V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad... 195. 37. Nuteistasis V. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu... 196. 38. Nuteistasis V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad... 197. 39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis V. A.... 198. 40. Siekiant pašalinti visas abejones bei išsiaiškinti nuteistųjų V. A. ir... 199. 41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju buvo apklaustas... 200. 42. Nuteistieji R. M. ir R. Š. savo apeliaciniuose skunduose ginčija... 201. 43. Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos... 202. 44. 2012 m. rugsėjo 19 d. kratos pas G. Š. namuose metu buvo rastas ir... 203. 45. Aplinkybę, kad prieš nusikalstamo susivienijimo narius buvo naudojamas... 204. 46. Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo... 205. 47. Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25... 206. 48. Byloje surinktų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistųjų R. Š., A.... 207. 49. Pagal teismų praktiką nusikalstamo susivienijamo organizavimas... 208. 50. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks... 209. 51. Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, matyti, jog R. Š.,... 210. 52. G. Š. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo... 211. 53. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti... 212. 54. Įvertinus kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį bei... 213. 55. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada,... 214. 56. Vienas iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog... 215. 57. Nuteistasis R. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios... 216. Dėl R. M. ir A. M. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių... 217. 58. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde neigia neteisėtai disponavęs labai... 218. 59. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartais liudytojo L.... 219. 60. 2012 m. rugsėjo 3 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos... 220. 61. Iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad atliekant... 221. Dėl A. K. neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint... 222. 62. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas... 223. 63. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę... 224. 64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog A.... 225. Dėl R. Š. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.... 226. 65. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 26 straipsnio 4 dalies... 227. 66. Byloje nustatyta, kad ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai... 228. Dėl V. A. neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, turint tikslą ją... 229. 67. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. pripažintas... 230. 68. Kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas... 231. Dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principo (non bis... 232. 69. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal liudytojų D. A.... 233. 70. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas... 234. 71. A. S. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo... 235. Dėl nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo ... 236. 72. Ž. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas... 237. 73. Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą... 238. 74. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos... 239. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ... 240. 75. Nuteistieji Ž. A., A. K., V. S., A. M. savo apeliaciniuose skunduose... 241. 76. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne... 242. 77. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1... 243. 78. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios... 244. 79. Skirdamas bausmes Ž. A., V. S., A. K., A. M., pirmosios instancijos... 245. 80. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas... 246. 81. Nuteistieji A. K. ir A. M. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu... 247. 82. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog tiek A. K.,... 248. 83. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. K., A. M., V.... 249. 84. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. Š., R.... 250. 85. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo argumentais,... 251. 86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 252. 87. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė... 253. 88. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas yra septyneri metai, t.... 254. 89. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta,... 255. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 256. nuteistųjų R. Š., A. K., A. S., R. M., A. M., V. S., V. A., Ž. A....