Byla 1A-731-387-2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. (7 veikos), ir nubaustas galutine subendrinta bausme - 30 MGL (3900 Lt) bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Angelės Ikasalienės, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, gynėjai adv. Virginijai Balčiūnienei, nuteistajam R. Š.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vitalijos Songailienės (toliau – ir Prokurorė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. (7 veikos), ir nubaustas galutine subendrinta bausme - 30 MGL (3900 Lt) bauda.

3R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

4Nuosprendžiu taip pat nuteista N. P. ir išteisintas J. M.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

5Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

6R. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., suklastojo tikrus dokumentus, be to, R. Š. suklastotus dokumentus laikė ir panaudojo:

7jis, laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01, „Gariūnų“ turgavietėje, esančioje Gariūnų g. 68, Vilniuje, turėdamas tikslą pateisinti prekių be įsigijimo dokumentų išlaidas, kartu su J. M. klastojo tikrus dokumentus – sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š. šiuos suklastotus dokumentus laikė ir panaudojo, tai yra:

8ne anksčiau, kaip 2006-01-20, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kostiumų 330 vnt., kelnių 200 vnt., striukių 100 vnt.) už 9740 litų sumą bei suteikus sąskaitai faktūrai numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000054, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9740 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000054 ir šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000054, R. Š. ir J. M. šiuos dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino juos J. M. įmonės antspaudu;

9ne anksčiau, kaip 2006-01-24, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. bliuzonų 200 vnt., sport. marškinėlių 150 vnt., trumpikių 7 vnt., kostiumų 220 vnt.) už 9860 litų sumą, sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000056, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9860 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000056 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000056, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

10ne anksčiau, kaip 2007-05-10, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kelnių 100 vnt., kostiumų sport. 60 vnt., marškinėlių 200 vnt., šortų 100 vnt.) už 9912 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000412, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000412 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000412, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

11ne anksčiau, kaip 2007-05-25, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (kostiumų sport. 50 vnt., kelnių sport. 100 vnt., marškinėlių 150 vnt., šortų 200 vnt.) už 9735 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000423 bei į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9735 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000423 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000423, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M. taip pat patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

12ne anksčiau, kaip 2007-12-14, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (striukių 120 vnt., bliuzonų 100 vnt.) už 9912 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000510, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000510 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000510, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

13ne anksčiau, kaip 2008-01-08, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (kostiumų sport. 150 vnt., kelnių 200 vnt.) už 9912,00 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000521, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912,00 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000521, šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000521, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

14ne anksčiau, kaip 2008-05-01, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kelnių 50 vnt., kelnių bridžų 150 vnt., šortų 200 vnt., marškinėlių 150 vnt.) už 9912,00 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000571, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912,00 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000571, šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000571, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino įmonės antspaudu.

15R. Š. visus minėtus keturiolika suklastotų dokumentų laikė iki 2012-04-04, kuomet juos pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir juos panaudojo įtraukdamas į finansinę apskaitą kaip dokumentus, patvirtinančius prekių įsigijimui turėtas išlaidas „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ Nr. 4 ( verslo liudijimas Nr. V0354388, išduotas 2006-01-09 R. Š. “Prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba Respublikos miestuose”).

16Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, kad jis:

17po 2010-12-11 nuosavybės teise turi 24, 48690 EUR (168116,83 Lt) vertės apartamentą Nr. 24, esantį Bulgarijos Respublikoje, ( - ), kuriuos įgijo pagal 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir statybos išankstinę sutartį, už kuriuos jis pardavėjui sumokėjo: 2007-11-30 - 3452,8 litų grynais pinigais bei 2007-12-12, 2008-11-11 ir 2010-03-31 atlikdamas pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB Swedbank Nr. LT ( - ), atitinkamai 80727,01 Lt, 50525,61 Lt, taip pat 24227 Lt ir grynaisiais pinigais 9453,77 litų, iš viso - 168 386,19 litų, žinodamas, kad jis šio apartamento įsigijimui neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 143 518,36 Lt sumoje. Šis apartamentas, tarpusavio su N. P. susitarimu, kaip teigiama kaltinime, siekiant ateityje supaprastinti disponavimą šiuo turtu, 2010-06-29 buvo registruotas N. P. vardu;

18po 2010-12-11 - nuo 2008-10-16 nuosavybės teise turi 107500 litų vertės dalį 5375/10750 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1075 ha, kadastrinis adresas 0101/0171:1861, unikalus Nr.4400-1649-2314, esančio Tarandės kaime, už kurį sklypo pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais visą sumą įnešdamas į UAB “Vilniaus žemės grupės komercija“ kasą žinodamas, kad jis šios dalies žemės sklypo įsigijimui, neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 44 776,19Lt sumoje;

19po 2010-12-11 nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – ½ vienbučio gyvenamojo namo, kurio bendra atkuriamoji vertė 557597 Lt, esančio ( - ), statomo ten pat esančiame žemės sklype - kadastrinis adresas ( - ), unikalus ( - ) žinodamas, kad jis šio nekilnojamojo turto įsigijimui, neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 160 518,49 Lt sumoje.

20Taigi R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad po 2010-12-11 nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL litų vertės, tai yra 554 415,33 Lt vertės turtą: apartamentus, esančius Paradise Dune-Beach & Sport resort, Bulgarijos Respublikoje, 168116,83 litų vertės, dalį - 5375/10750 žemės sklypo Tarandės kaime, Vilniuje, 107500 litų vertės, bei ½ vienbučio gyvenamojo namo Tarandės kaime, Vilniuje, 278 798,50 litų vertės, žinodamas, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi jis pats neturėjo ir neturi pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti 348 813,04 Lt nurodyto turto įsigijimui.

21Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį dalyje dėl R. Š. išteisinimo pagal BK 189 str.1 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

22R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 str. 1 d., ir nubausti 100 MGL (13000) Lt dydžio bauda, paskirtą bausmę subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtąja bausme (3900 Lt bauda) už nusikaltimų, numatytų BK 300 str. l d. (7 epizodai) padarymo.

23Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuoti R. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą už 348 813,04 Lt sumą.

24Išieškoti iš R. Š. proceso išlaidas pagal UAB „In Real“ pateiktą sąskaitą faktūrą 1000 Lt dėl gyvenamojo namo, esančio Tarandės k., Vilniuje, vertinimo.

25Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

26Prokurorė nurodo, kad priimdamas nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepriėmė dėmesin Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties Nr. 2K-P-93/2014, kurioje nurodyta, kad teismai turi vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turto įgijimo pagrindas buvo įstatymu uždrausta veika, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010m. gruodžio 11d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas priešingu BK 2 straipsnyje 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams. Kartu konstatavo, kad teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.).

27BK 1891 str. „Neteisėtas praturtėjimas" 1 d. numatyta atsakomybė, jei asmuo turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šios įstatymo nuostatos reglamentuoja ne paties turto įsigijimą, bet įsigytam turtui panaudotų lėšų kilmę - t.y. ar turtui, turimam (turėtam) po 2010-12-11 dienos, įsigyti yra patirtos išlaidos, kurių kilmė nepagrįsta teisėtomis pajamomis.

28Prokurorės teigimu, tai, kad R. Š. įsigijo turtą, didesnės negu 500 MGL vertės, neteisėtomis pajamomis yra pagrįsta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. R. Š. nuosavybės objektui įsigyti (butui Bulgarijoje) pinigus pradėjo mokėti: 2007-11-30 3452,8 litų ; 2007-12-12 80727,01 Lt, 2008-11-11 - 50525,61 Lt ir 2010-03-31 24227 Lt, pavedimais ir grynaisiais 9453,77 litų, viso sumokėdamas 168 386,19 litų, 2008-10-16 R. Š. įgijo dalį 5375/10750 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1075 ha, esančio Tarandės k., Vilniuje, 107500 litų vertės, už sklypą grynaisiais pinigais sumokėdamas UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ kasoje 107500 litų, 2010 metais šiame sklype buvo pradėta namo statyba. 2012-02-10 turto vertintojas A. Š. apžiūrėjo statomą namą ir nustatė, kad apžiūros dieną šio statomo namo atkuriamoji vertė 557 597 litai, R. Š., kaip pusės objekto savininkas, į šią statybą investavo 278 798,5 Lt.

29Prokurorė pažymi, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, R. Š. už 2006 m. deklaravo 48720 Lt individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą, už 2007 m. - 49000 Lt, už 2008 m.- 50000 Lt, už 2009 m. - 77920 Lt, už 2010 m. - deklaravo 95420 Lt individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą.

30Anot Prokurorės, už kokias lėšas R. Š., prekiaujantis Gariūnuose pagal verslo liudijimą įgijo didelės vertės turtą, pradėta tirti, kai R. Š. dėl kitos nusikalstamos veikos, t.y. muitinės apgaulės buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir perduotas teismui ir nuteistas. Siekiant visapusiškai nustatyti R. Š. turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą, buvo paskirta užduotis atlikti mokestinį tyrimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė R. K., įvertinusi byloje išdėstytas aplinkybes, atliko R. Š. sandorių sudarymo momentu turėtų teisėtų pajamų pakankamumo įsigytam turtui analizę, piniginių srautų judėjimą, pagal turimus duomenis dienomis buvo vertinamos tam turtui įsigyti patirtos išlaidos, t.y. konkrečiai dienai bei konkrečiam turtui tenkanti papildoma piniginių išlaidų suma, kuri nepagrįsta teisėtomis pajamomis ir nustatė, kad R. Š. neturėjo pakankamai, t.y. 143518,36 Lt pajamų už apartamentus Bulgarijoje apmokėti, pirkdamas sklypą Tarandėje Š. panaudojo 44776, 19 Lt piniginių lėšų, nepagrįstų pajamų suma, gauta iš teisės aktų neuždraustos veiklos, gyvenamojo namo statybai Tarandėje patyrė 278798, 50 lt išlaidų ir panaudojo 160518,49 nepagrįstų pajamų, viso 348 813,04 lt.

31Pasak Prokurorės, kad šias lėšas R. Š. įgijo neteisėtu būdu matyti iš to, kad jis nuo 2006 metų pradėjo daryti nusikalstamas veikas: neturėdamas leidimo, prekiavo Gariūnuose prekėmis, pažymėtomis svetimu prekės ženklu, vykdė privalomų pateikti muitinei daiktų - prekių, pažymėtų prekių ženklais „Adidas". „Nike", „Puma", kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įvežimą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės procedūros, naudojant suklastotus dokumentus, susijusius su muitinės deklaracijomis ir kitus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti. Už tai buvo teistas 2006, 2010, 2012 m. Ir šioje baudžiamojoje byloje R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už dokumentų klastojimą pagal 7 epizodus, nes suklastotais dokumentais norėjo pagrįsti prekių, kuriomis prekiavo Gariūnuose, įsigijimą.

32Prokurorės manymu, įvertinus šiuos duomenis pagrįstai galima tvirtinti, kad R. Š. vykdė teisės aktų uždraustą veiklą ir iš jos gavo neteisėtų pajamų. Tačiau šių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas R. Š. išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos - neteisėto praturtėjimo -išsamiai neįvertino ir tuo pažeidė LR Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias tai, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

33Prokurorės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai iš kaltinimo R. Š. išeliminavo nuosavybės objektą apartamentus Nr.24 Bulgarijoje. Nuo pat šio fakto tyrimo pradžios R. Š. teigė, kad jis kartu su N. P. nusipirko kiekvienas po butą Bulgarijoje Sozopolio mieste. R. Š. už butą mokėjo pavedimais iš savo asmeninės sąskaitos. Sudarant galutinę buto pirkimo pardavimo sutartį, R. Š. nutarė savo butą registruoti N. P. vardu, nes tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl muitinės apgaulės, jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir tai sudarė sunkumų išvažiuoti iš šalies. Tai patvirtino ir N. P.. Todėl tai, kad R. Š. nusipirktas butas už jo asmenines lėšas buvo registruotas kito asmens vardu vertintina kaip fiktyvus, apsimestinis sandoris. Toks formalus veiksmų atlikimas tikrai R. Š. neatėmė, o N. P. nesukūrė nuosavybės teisių šiam objektui.

34Prokurorė dar kartą pažymi, kad BK 1891 str. nuostatos reglamentuoja ne paties turto įsigijimą, bet įsigytam turtui panaudotų lėšų kilmę - t.y. ar turtui, turimam (turėtam) po 2010-12-11 dienos, įsigyti yra patirtos išlaidos, kurių kilmė nepagrįsta teisėtomis pajamomis, todėl teismas nepagrįstai sumažino R. Š. žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1075 ha, kadastrinis adresas 0101/0171:1861, unikalus Nr.4400-1649-2314, esančio Tarandės k., Vilniuje, kainą, nes sumą 107500 Lt į UAB „Vilniaus žemės grupės komercija" kasą už žemės sklypą įnešė R. Š.. Dėl šio fakto Vilniaus AVMI specialistė, įvertinusi duomenis apie R. Š. turimas pinigines lėšas iš teisėtos veiklos, nustatė, kad konkrečiam turtui - visam žemės sklypui Tarandės k., Vilniuje, įsigyti R. Š. patyrė 44776,19 Lt išlaidų, kurių kilmė nepagrįsta teisėtomis pajamomis.

35Pasak Prokurorės, dėl R. Š. priklausančio statomo namo Tarandės k. vertės, Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai, savo nuožiūra, nustatė jo vertę.

36UAB „In Real" turto vertintojai nustatė, kad 2012 02 10 nekilnojamojo turto - vienbučio gyvenamojo namo Tarandės k., Vilniuje, unikalus Nr.4400-2071-4246, atkuriamoji vertė buvo 557597 Lt. Teismo ekspertas S. M. nustatė, kad šio objekto atkuriamoji vertė 2010 12 11 buvo 559 955,33 Lt ir 2011 11 11 - 582 162 Lt. Be to, S. M. įvertino šio objekto vertę, jeigu jis būtų statomas ūkio būdu: 2010 12 -11 - 330 517,25 Lt ir 2011 11 11 - 339 913,20 Lt. Baudžiamojoje byloje nebuvo gauta nei pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad namas buvo statomas rangos ar ūkio būdu. Teismo posėdžio metu R. Š. pareiškė, kad namo statyba jam kainavo 200 000 litų.

37Teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad namas buvo statomas rangos būdu, nes, teismo nuomone, vykdant statybą rangos būdu neišvengiamai turi išlikti dokumentais patvirtinta medžiaga - sutartys, atsiskaitymai. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad esant tokiai pat situacijai, kada R. Š. nepateikė nė vieno kvituko už pirktas statybines medžiagas, teismas pripažino, kad namas buvo statytas ūkio būdu. Tačiau teismas pripažino ir tai, kad jis negalėjo būti pastatytas, nemokant darbininkams už darbą. Teismas reziumavo, kad namo Tarandėje statyba kainavo 400 000 litų, nes prie kažkurios sumos, eksperto nurodytos namą statant ūkio būdu (330 517,25 Lt arba - 339 913,20 Lt) pridėjo savo nuožiūra, apytikres išlaidas, skirtas samdytos darbo jėgos apmokėjimui. Nors ekspertas S. M. tiksliai įvardijo sumas, skirtas darbo užmokesčiui ir Sodrai, statant namą rangos būdu, tokios išlaidos eksperto išvadoje nenurodytos statant namą ūkio būdu.

38Kadangi leidimas statyti šį namą buvo išduotas dviems asmenims - R. Š. ir N. P., teismas savo nustatytą namo statybos kainą 400 000 litų padalino pusiau, R. Š. priskirdamas 200 000 litų, nors byloje nėra jokių patvirtinimų, kad N. P. kokiu tai būdu prisidėjo prie šio namo statybos.

39Anot Prokurorės, teismas, analizuodamas R. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos dalyką, padarė dar vieną neteisingą ir nepagrįstą išvadą - iš galimos bendros neteisėtų pajamų sumos minusavo 500 MGL (65 000 Lt) sumą. Nagrinėjant BK 1891 straipsnio dispoziciją, nėra loginio pagrindo tokiai išvadai padaryti, be to, vertinant analogiškus atvejus, kada straipsnio dispozicijoje yra nurodomos prekių ar pinigų sumos, viršijančios tam tikrą MGL skaičių ( pvz. 100 ar 250 MGL), tai šios sumos nebuvo minusuojamos iš inkriminuojamo nusikaltimo dalyko.

40Prokurorės manymu, teismas, vertindamas duomenis dėl R. Š. BK 1891 str. l d. nusikalstamos veikos dalyko, pateikė su ekonomine logika nesusijusius matematinius skaičiavimus, t.y. iš VMI specialisto paskaičiuotos R. Š. panaudotų teisėtų lėšų sumos - 205 602, 29 Lt, įsigyjant 3 nuosavybės objektus) minusavo 500 MGL (65 000 Lt) sumą, tuo nepaaiškinamai nustatydamas R. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyką - 188 750 Lt ir padarydamas išvadą, kad ši suma nesiekia inkriminuojamos nusikalstamos veikos masto.

41Prokurorės teigimu, neišsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvadų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, leidžia pagrįstai teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir išteisindamas R. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 str. l d. padarymo, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

42Apeliaciniu skundu R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje R. Š. pripažintas kaltu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. Š. išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pateiktas surinktų įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nors to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pasak apelianto, apylinkės teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisme nepaneigtų faktinių aplinkybių visumos, aiškiai parodančios, kad R. Š. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.

43Apeliantas akcentuoja, kad iš dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, kurie kaltinime nurodyti kaip suklastoti, nėra galimybės nustatyti, kad juose gali būti įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Jie surašyti pagal visas buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių dokumentų surašymą reglamentuojančius reikalavimus, dokumentuose buvo nurodyti ir užpildyti visi privalomi rekvizitai, todėl jokių abejonių dėl juose užfiksuotų aplinkybių tikroviškumo nekilo ir negalėjo kilti, kas, pasak apelianto, paneigia jo kaltės dėl šios veikos padarymo suvokimą.

44Apeliantas pažymi, kad jo parodymais, jog jis yra pirkęs prekių iš J. M. įmonės, tačiau kaltinime nurodytus dokumentus su prekėmis pristatė kitas asmuo – ne J. M., nėra pagrindo netikėti. Tą aplinkybė, kad R. Š. pagal PVM sąskaitas faktūras pirko prekes ne iš J. M., patvirtino ir N. P.. Be to, pasak apelianto, byloje nenustatyti asmenys, kuriems J. M. išrašinėjo sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus prekėms.

45Apelianto manymu, J. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nėra ir nebuvo pažįstami, praėjus ilgam laiko tarpui – net 6 metams, prisiminti kam konkrečiai kokius dokumentus pardavė, objektyviai nėra galimybės.

46Anot apelianto, skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jam buvo reikalingos prekės, kuriomis jis galėtų prekiauti, o ne dokumentai, kuriais jis galėtų pagrįsti prekių įsigijimą. Apeliantui perkant prekes, jam to nežinant ir negalint to suvokti, prekės buvo parduotos pagal suklastotus dokumentus.

47Apeliantas pabrėžia, kad suklastotus dokumentus jis pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai savanoriškai. Todėl akivaizdu, kad bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad dokumentai yra suklastoti, aiškiai suvoktų, kad pateikus ikiteisminiam tyrimui PVM sąskaitas faktūras finansinio pobūdžio byloje, bet kokiu atveju atliekamas priešpriešinis patikrinimas. Tačiau, anot apelianto, jis, būdamas visiškai įsitikinęs, jog dokumentai tikri, jokių kliūčių ar kitokių versijų nekūrė, priešingai – tvarkingai pateikė dokumentus patikrinimui ir pajamų bei išlaidų apskaičiavimui.

48Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės – atmesti.

49Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo - atmesti.

50Apeliaciniai skundai atmestini.

51Dėl R. Š. apeliacinio skundo

52Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., padarymo, teisingai juos įvertino ir pagrįstai R. Š. pripažino kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus dėl tikro dokumento suklastojimo, panaudojimo ir laikymo.

53Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

54Pagal teismų praktiką dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

55Skundžiamu Vilniaus miesto aplinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžiu R. Š. nuteistas už tai, kad suklastojo, panaudojo ir iki 2012-04-04 laikė septynias PVM sąskaitas faktūras ir septynis kasos pajamų orderių kvitus. Išnagrinėjus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai R. Š. kaltę pagrindžiančiais įrodymais pripažino kaltinamojo J. M. parodymus, 2012-10-18 J. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolą (b. t. 10, b. l. 25-27, 35-37), R. Š. pateiktus „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus“. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog 2006 metais į jį kreipėsi R. Š., kurio prašymu jis kelis kartus Gariūnų turgavietėje išrašė kelias sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus prekėms. Galimai, paskutinė sąskaita buvo išrašyta 2008-05-01. Pasak J. M., sąskaitų išrašymo data atitiko realiai tos dienos datą, kai jos buvo išrašomos. Sąskaitas jis išrašinėjo savo ir sūnaus įmonių vardu. Blankus, ant kurių buvo rašomos sąskaitos – faktūros, J. M. pirko blankų parduotuvėje. Už kiekvieną sąskaitą R. Š. jam mokėdavo po 200 Lt. J. M. parodė, kad prekių R. Š. niekada nepardavinėjo, nes jų neturėjo. Jokio prekių perdavimo nebuvo ir dėl to su R. Š. jie nesitarė, kadangi jam reikėjo ne prekių, o pateisinti išlaidas. Sumas, prekių pavadinimus, kiekį, kainas nurodydavo R. Š., o bendrą kiekvienos sąskaitos sumą J. M. apskaičiuodavo pats (b. t. 13, b. l. 150-106). Pažymėtina, kad J. M. parodymus apie tai, kad jis kitų asmenų prašymų, už atlygį suklastodavo PVM sąskaitas faktūras, netiesiogiai patvirtina 2012-10-18 jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolas, kuriame yra užfiksuota, jog kratos metu buvo rasti, paimti bei apžiūrėti: anspaudas „J. M. komercinė įmonė, Palanga“, spaudas – „A. M. įmonė“, Direktorius, A. M., Palanga, spaudas - J. M. komercinė įmonė direktorius J. M. Palanga; spaudas – J. M. FIRMA M KODAS : ( - ) ( - ); antspaudas - „ J. M. firma, Kaunas“, taip pat 99 vnt. neužpildytų PVM sąskaitų faktūrų blankai (b. t. 10, b. l. 25-27, 35-37). J. M. parodymus patvirtinančiais duomenimis laikytina ir tai, kad 2010-11-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo (PVM sąskaitų faktūrų klastojimo Gariūnų turgavietėje). Vertindama J. M. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių sukelti abejones jų teisingumu. Atvirkščiai, J. M. nėra suinteresuotas apkalbėti R. Š., duodamas parodymus jis tuo pačiu pripažino ir savo kaltę dėl dokumentų klastojimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. M. atpažino R. Š., kaip asmenį, kurio prašymu jis išrašė PVM sąskaitas faktūras, parodė, kad niekada jokių prekių R. Š. nepardavinėjo, kadangi jų neturėjo. Pažymėtina, kad šie parodymai, vertinant juos kartu su kitais teismo aukščiau aptartais duomenimis, visiškai paneigia R. Š. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis tikrai pirko prekes iš J. M. įmonės, neturėjo pagrindo abejoti jam išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų tikrumu, niekada nematė ir nepažįsta J. M.. Šie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. R. Š. akcentuojama aplinkybė, jog jo parodymus iš dalies patvirtina N. P., kuri nurodė mačiusi, kad jis pagal PVM sąskaitas faktūras pirko prekes ne iš J. M., o iš kito asmens, teisėjų kolegijos vertinama kritiškai. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad N. P. pakankamai ilgą laiko tarpą buvo R. Š. gyvenimo drauge, vedė su juo bendra ūkį, kas, tikėtina, galėjo turėti įtakos jos parodymų objektyvumui. Be to, be jos paaiškinimų, R. Š. nurodomų aplinkybių daugiau nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

56Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl savanoriško suklastotų dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams vertinimo kaip R. Š. kaltę paneigiančio įrodymo. Pažymėtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, R. Š. turėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams visus jo pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tarp kurių buvo ir kaltinime nurodomi suklastoti dokumentai. Akcentuotina, kad pastarieji buvo įtraukti į apskaitą, ką patvirtina R. Š. pateikti „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai“, tad bet kuriuo atveju būtų išreikalauti iš R. Š.. Be to, paties nuteistojo teigimu, suklastotos PVM sąskaitos - faktūros niekuo nesiskyrė nuo tikrų, tad galima išvada, jog savanoriškai pateikdamas jas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, R. Š. tikėjosi išvengti detalesnio jų ištyrimo.

57Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs bei ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė byloje surinktus objektyvius duomenis atitinkančią išvadą, kad R. Š. įvykdė jam įkaltinamas BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas bei paskyrė jam teisingą ir proporcingą bausmę.

58Dėl Prokurorės apeliacinio skundo

59Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 1891 straipsnis) įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

60Nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

61Kaip pagrįstai nurodo Prokurorė, pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas, sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 1891 straipsnį nelaikytinas priešingu BK 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o kartu ir konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio reikalavimams. Teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-93/2014).

62Taigi galima teigti, jog nagrinėjant šios kategorijos bylas, ypatingai svarbu yra tinkamai nustatyti asmens turimo turto įgijimo pagrindą, kitaip tariant nustatyti, kad turtas yra tikrai įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 1891 straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrėžtina ir tai, kad, remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

63Nesutikdama su apylinkės teismo nuosprendžiu bei pagrįsdama savo nuomonę dėl R. Š. kaltinamajame akte nurodyto turto įgijimo neteisėtumo, Prokurorė iš esmės vadovaujasi specialisto išvada bei tuo, kad, anot jos, R. Š. nuo 2006 m. pradėjo daryti nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys bei tas faktas, kad R. Š. neturėdamas leidimo, prekiavo Gariūnuose prekėmis, pažymėtomis svetimu prekės ženklu, vykdė privalomų pateikti muitinei daiktų - prekių, pažymėtų prekių ženklais „Adidas", „Nike", „Puma", kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įvežimą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės procedūros, naudojant suklastotus dokumentus, susijusius su muitinės deklaracijomis ir kitus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti, už ką buvo nuteistas 2006, 2010, 2012 m. m., patvirtina, jog jis įgijo 348 813,04 Lt neteisėtu būdu. Prokurorė pažymi, kad ir šioje baudžiamojoje byloje R. Š. pripažintas kaltu dėl 7 nusikalstamų veikų padarymo (dokumentų suklastojimo).

64Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia Prokurorė, joje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. Š. 2010-12-11 dienai turimas turtas buvo įgytas neteisėtai.

65Apeliaciniame skunde yra akcentuojama 2012-11-30 specialisto išvada Nr.(4.65)-86-34 (b. T. 10, b. l. 49-81), tačiau teismo jau buvo minėta, kad jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Iš aptariamos specialisto išvados matyti, kad joje buvo tirta R. Š. ūkinė finansinė veikla laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31. Taigi tirti buvo tik tie dokumentai ir civiliniai sandoriai, kurie buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu ir kurie buvo pateikti specialistei ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta specialistė, kuri nurodė, kad atlikdama tyrimą ji vadovavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktais dokumentais, VMI duomenimis, banko pirminiais dokumentais ir apklausų protokolais, susijusiais su tiriamuoju laikotarpiu. Specialistė pažymėjo, kad teikiant išvadą yra vadovaujamasi tik turimais rašytiniais dokumentais. Jei gyventojas nepateikia turimo turto įgijimą įrodančių dokumentų ir nėra turto deklaracijos, daroma išvada, kad jis neturėjo lėšų. Specialistė akcentavo, jog atliekant tyrimą, žodinių asmens paaiškinimų nepakanka. Asmuo turi pateikti turimas išlaidas, pajamas pagrindžiančius dokumentus. Priešingu atveju vertinama, kad gyventojas nepateikė jokių duomenų. Už deklaracijos nepateikimą asmeniui gresia administracinė atsakomybė (b. t. 13, b. l.160-163). Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvados, atliktos vadovaujantis tik aukščiau teismo aptartais duomenimis, nepakanka siekiant įrodyti, jog kaltinamajame akte nurodytas R. Š. turimas turtas buvo įgytas neteisėtai. Pažymėtina, kad tyrimo metu specialistės buvo vertinami ir analizuojami duomenys apie R. Š. gautas pajamas tik nuo 2006-01-01, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant apelianto iki tiriamojo laikotarpio gautų ir 2006-01-01 dienai jo jau galimai turėtų pajamų (santaupų ir pan.). Tokių duomenų byloje apskritai nėra. Tuo tarpu anot R. Š., jis dirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 metų. Apeliantas paaiškino, kad jis nuo pat savo darbo pradžios taupė lėšas - dirbo mūrininku Armėnijoje, uždirbo kapitalą, paskui prekiavo Maskvoje, kur irgi buvo geras uždarbis (pirko prekes Lenkijoje ir pardavinėjo Maskvoje). Po krizės grįžo į Lietuvą, pradėjo prekiauti Gariūnuose. Anot R. Š., tuo metu turėjo nemažai santaupų. Bankuose jų nelaikė, viskas buvo grynais pinigais, valiuta. 2003, 2004, 2005 m. m. verslo liudijimą ėmė motinos vardu, o po 2006 metų – jau savo vardu. Visada mokėdavo mokesčius, pašalpų neprašė, savo pragyvenimui užsidirbdavo pats. Apeliantas pažymėjo, kad tiek jis pats, tiek jo tėvai turėjo santaupų. Po brolio mirties tėvai dažnai jam dovanodavo nemažas pinigų sumas (b. t. 13, b. l. 199). Pažymėtina, kad šie R. Š. parodymai nėra paneigti. Atvirkščiai, juos iš dalies patvirtina bylos medžiaga: R. Š. darbo knygelės kopija, kuri patvirtina, kad apeliantas pradėjo dirbti mūrininku nuo 1990-01-08 (b. t. 13, b. l. 183-185); R. Š. tėvų pasirašyti dovanojimo rašteliai (b. t. 15, b. l. 101, 102, 103). Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė paaiškino, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymą prievolė teikti vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją buvo, jei gyventojas bankuose ir ne bankuose 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo daugiau kaip 50 000 Lt. Anot specialistės nesant tokios deklaracijos ir duomenų apie R. Š. gautas pajamas, darytina išvada, kad jis tokių pajamų neturėjo. Tokia išvada – tik tikimybė ir negali būti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 1891 straipsnį. Nesant duomenų apie R. Š. darbovietes ir jo gautas pajamas nuo darbinės veiklos pradžios iki tiriamojo laikotarpio (2006-01-01), tokia išvada negali būti laikoma patikima. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai, maksimalia tiksliai, nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį, kadangi nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu. Taigi tiksliai nenustačius ir neapskaičiavus asmens turėtų pajamų, neįmanoma atsakyti į klausimą, ar pagal jas asmens disponuojamas turtas yra neproporcionaliai didelis. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju negalima apsiriboti tik penkerių metų (kaip kad yra nagrinėjamoje byloje) tyrimo laikotarpiu, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant asmens darbinės veiklos ir jo iki tiriamojo laikotarpio uždirbtų pajamų. Byloje nesant jokių duomenų, paneigiančių R. Š. parodymus apie tai, jog jis pradedant nuo 1990 metų dirbo, grįžo į Lietuvą jau sukaupęs tam tikrą kapitalą, negalima neginčytinai teigti, jog 348 813,04 Lt jis įgijo neteisėtu būdu. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BK 190 straipsniu, tinkamas gautų pajamų neapskaitymas (šiuo atveju - nedeklaravimas) nedaro jų neteisėtomis ir nepaverčia nusikalstamo praturtėjimo dalyku.

66Teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iki įstatymo dėl BK 1891 straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį (pvz. dovanojimo) nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Kitaip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta kaltinamajam.

67Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. Š. turimo turto (348 813,04 Lt) įgijimo neteisėtumo nepatvirtina ir tas faktas, jog jis buvo teistas 2006 m., 2010 m. ir 2012 m. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006-02-13 baudžiamuoju įsakymu R. Š. buvo nuteistas pagal BK 204 str. 1 d. ir nubaustas 2 500 Lt bauda, 2010-11-26 baudžiamuoju įsakymu R. Š. buvo nuteistas pagal BK 204 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas) ir nubaustas 1 300 Lt bauda, 2012-03-15 nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 1991 str. 1 d., 22 str. 1 d. 204 str. 1 d., ir nubaustas 16 900 Lt bauda. Tačiau šie duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą apie neteisėtą praturtėjimą dėl 348 813,04 Lt sumos. Atvirkščiai, nuteisiant R. Š., prekės pažymėtos svetimais prekių ženklais būdavo konfiskuojamos. Už konteineriuose atgabentas sporto prekes, dėl kurių nepateikimo muitinės kontrolei R. Š. buvo nuteistas 2012-03-15 nuosprendžiu, apelianto sumokėta pinigų suma (180 000 JAV dolerių), atliekant R. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, apskritai buvo įtraukta į jo turėtų išlaidų sumą (b. t. 10, b .l .62, b. t. 13, b. l. 163). O atsižvelgiant į tai, kad R. Š. buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01 apskaityti J. M. firmos ir A. M. įmonės vardu surašyti apskaitos dokumentai dėl prekių už 68983 Lt įsigijimo bei jų pardavimo už 1112 120 Lt, pastaroji suma buvo išminusuota iš R. Š. iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą gautų pajamų (b. t. 10, b. l. 56, b. t. 13, b. l. 162). Taigi darytina išvada, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų R. Š. ne tik, kad negavo neteisėtų pajamų, bet patyrė pakankamai dideles išlaidas.

68BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijos, kaltinimasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

69Šiuo atveju, kolegija daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos nepakanka neabejotinai išvadai pagrįsti dėl R. Š. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 1891 str. 1 d.

70Esant šioms aplinkybėms, LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendis paliktinas nepakeistas.

71Teisėjų kolegijai konstatavus, jog byloje surinktais įrodymais nėra neginčytinai nustatyta, jog 348 813,04 Lt R. Š. įgijo neteisėtai, dėl kitų Prokurorės apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako ir jų atskirai nevertina.

72Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

73R. Š. ir LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vitalijos Songailienės apeliacinius skundus atmesti.

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir... 3. R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 1891 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta... 4. Nuosprendžiu taip pat nuteista N. P. ir išteisintas J. M.. Nuosprendis jų... 5. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 6. R. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. M.,... 7. jis, laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01, „Gariūnų“ turgavietėje,... 8. ne anksčiau, kaip 2006-01-20, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką... 9. ne anksčiau, kaip 2006-01-24, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką... 10. ne anksčiau, kaip 2007-05-10, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros... 11. ne anksčiau, kaip 2007-05-25, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros... 12. ne anksčiau, kaip 2007-12-14, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros... 13. ne anksčiau, kaip 2008-01-08, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros... 14. ne anksčiau, kaip 2008-05-01, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros... 15. R. Š. visus minėtus keturiolika suklastotų dokumentų laikė iki 2012-04-04,... 16. Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis turi nuosavybės teise didesnės... 17. po 2010-12-11 nuosavybės teise turi 24, 48690 EUR (168116,83 Lt) vertės... 18. po 2010-12-11 - nuo 2008-10-16 nuosavybės teise turi 107500 litų vertės... 19. po 2010-12-11 nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – ½ vienbučio... 20. Taigi R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad po 2010-12-11 nuosavybės teise turi... 21. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 22. R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 str.... 23. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuoti R. Š. nuosavybės teise... 24. Išieškoti iš R. Š. proceso išlaidas pagal UAB „In Real“ pateiktą... 25. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 26. Prokurorė nurodo, kad priimdamas nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės... 27. BK 1891 str. „Neteisėtas praturtėjimas" 1 d. numatyta atsakomybė, jei... 28. Prokurorės teigimu, tai, kad R. Š. įsigijo turtą, didesnės negu 500 MGL... 29. Prokurorė pažymi, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, R. Š.... 30. Anot Prokurorės, už kokias lėšas R. Š., prekiaujantis Gariūnuose pagal... 31. Pasak Prokurorės, kad šias lėšas R. Š. įgijo neteisėtu būdu matyti iš... 32. Prokurorės manymu, įvertinus šiuos duomenis pagrįstai galima tvirtinti, kad... 33. Prokurorės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje baudžiamojoje... 34. Prokurorė dar kartą pažymi, kad BK 1891 str. nuostatos reglamentuoja ne... 35. Pasak Prokurorės, dėl R. Š. priklausančio statomo namo Tarandės k.... 36. UAB „In Real" turto vertintojai nustatė, kad 2012 02 10 nekilnojamojo turto... 37. Teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad namas buvo statomas rangos būdu, nes,... 38. Kadangi leidimas statyti šį namą buvo išduotas dviems asmenims - R. Š. ir... 39. Anot Prokurorės, teismas, analizuodamas R. Š. inkriminuojamos nusikalstamos... 40. Prokurorės manymu, teismas, vertindamas duomenis dėl R. Š. BK 1891 str. l d.... 41. Prokurorės teigimu, neišsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas,... 42. Apeliaciniu skundu R. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį... 43. Apeliantas akcentuoja, kad iš dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, kurie... 44. Apeliantas pažymi, kad jo parodymais, jog jis yra pirkęs prekių iš J. M.... 45. Apelianto manymu, J. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nėra ir... 46. Anot apelianto, skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jam buvo... 47. Apeliantas pabrėžia, kad suklastotus dokumentus jis pateikė ikiteisminio... 48. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė savo apeliacinį skundą... 49. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo - atmesti.... 50. Apeliaciniai skundai atmestini.... 51. Dėl R. Š. apeliacinio skundo... 52. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės... 53. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 54. Pagal teismų praktiką dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme,... 55. Skundžiamu Vilniaus miesto aplinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžiu R. Š.... 56. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl savanoriško... 57. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas,... 58. Dėl Prokurorės apeliacinio skundo ... 59. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 1891 straipsnis)... 60. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnyje, dalykas yra didesnės negu... 61. Kaip pagrįstai nurodo Prokurorė, pagal formuojamą teismų praktiką... 62. Taigi galima teigti, jog nagrinėjant šios kategorijos bylas, ypatingai svarbu... 63. Nesutikdama su apylinkės teismo nuosprendžiu bei pagrįsdama savo nuomonę... 64. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 65. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama 2012-11-30 specialisto išvada... 66. Teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iki... 67. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. Š. turimo turto (348 813,04... 68. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo... 69. Šiuo atveju, kolegija daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų... 70. Esant šioms aplinkybėms, LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 71. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog byloje surinktais įrodymais nėra... 72. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 73. R. Š. ir LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį palikti galioti...