Byla 1-41-594/2018
Dėl ši transporto priemonė 2015 m. gegužės 29 d. remontuojama negalėjo būti, tokiu būdu tyčia iššvaistė MB „T.“ priklausančius pinigus – 3180,99 Eur, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsmio 1 dalyje, padarymu

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai, civilinio ieškovo atstovui advokatui Rokui Venslauskui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. S., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB „L.“ vadybininku, gyv. ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį

Nustatė

3A. S. nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „T.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. 3 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 31 d., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, MB „T.“ turtą šiomis aplinkybėmis:

42014 metų lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „T.“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. ( - ), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose, esančiuose ( - ) ir ( - ), išgrynino 7 200 Lt (2 085,26 Eur), pateisindamas išlaidas už 3 664,98 Lt (1 061,45 Eur), o 3 535,02 Lt (1 023, 81 Eur) panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

5tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 metų sausio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „T.“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. ( - ), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose, esančiuose ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), išgrynino 34 050 Eur, pateisindamas išlaidas už 10 589,99 Eur, o 23 460,01 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

6tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 metų sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „T.“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. ( - ), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose, esančiuose ( - ), išgrynino 4 850 Eur, 2016 m. balandžio 17 d. per bankomatą, esantį ( - ), grąžino į sąskaitą 2 000 Eur, o 2 850 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino,

7tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 31 d. vienintelės bendrijos narės J. I. sprendimu nuo 2016 m. gegužės 31 d. nutraukus civilinių paslaugų sutartį su A. S. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. MB „T.“ vadovu paskyrus A. L., naujam įmonės vadovui neperdavė įmonės kasoje buvusių 9 238,88 Eur ir šiuos pinigus pasisavino, tokiais savo veiksmais, pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės MB „T.“ turtą - viso 36572,70 eurus.

8Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

9Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – MB „T.“ priklausančius pinigus šiomis aplinkybėmis: nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., būdamas MB „T.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktoriumi, turėdamas tikslą iššvaistyti pinigines lėšas, pagal 2015 m. gegužės 29 d. UAB „T. S.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TSG Nr. 1501756 ir pagal pinigų priėmimo kvitą, serija PPK Nr. 15072, už remonto darbus ir krovininio automobilio detales apmokėjo 3180,99 Eur, nors pagal 2015 m. gegužės 29 d. kelionės lapus vienintelė MB „T.“ veikloje naudojama transporto priemonė (krovininis automobilis „MAN TGA 18.440“, v/n ( - ), su puspriekabe „KOEGEL SN24“, v/n ( - )), kurios savininkas yra UAB „A.“, aukščiau minėtą dieną buvo du kartus išvykusi maršrutu „( - )“, todėl ši transporto priemonė 2015 m. gegužės 29 d. remontuojama negalėjo būti, tokiu būdu tyčia iššvaistė MB „T.“ priklausančius pinigus – 3180,99 Eur, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsmio 1 dalyje, padarymu.

10Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad MB „T.“ vadovu tapo G. T., tuo metu dirbusio UAB „K. K.“ generaliniu direktoriumi, iniciatyva. Iki pasiūlymo tapti MB „T.“ vadovu, jis (kaltinamasis) dirbo vadovaujamąjį darbą, teikė konsultacijas ir turėjo savo apskaitos, audito įmonę. G. T. paprašė padėti įsteigti įmonę MB „T.“, tačiau nei G. T., nei kiti tikrieji nariai oficialiai nenorėjo būti MB „T.“ nariais. Faktiškai buvo trys šios įmonės akcininkai: G. T., A. D. ir technikos vadovas, berods Stasiulis. Tiek A. D., tiek G. T. nuo UAB „K. K.“ valdybos narių slėpė, kad dirba MB „T.“. Buvo pasiūlyta, kad A. D. žmonos močiutė J. I. taptų tikrąja nare. J. I. dengė tikruosius vadovus. Kuo įmonė verčiasi, jis nežinojo, nes jos veikloje visiškai nedalyvavo. Jam sakė, kad įmonė užsiima krovinių pervežimu. Žinojo, kad įmonė turi „MAN“ automobilį, nes buvo įdarbintas vairuotojas. Viską organizuodavo G. T. ir A. D., kurių nurodymus jis ir vykdydavo. Jo nuomone, G. T. prižiūrėdavo pinigų įkritimus į sąskaitą ir ruošdavo sutartis, A. D. organizavo darbą su transportu, o technikos vadovas rūpinosi remontu. Jis nežinojo, kiek reisų vairuotojas padarys, nežinojo nei situacijos, nei įkainių, nei vidinės tvarkos, jis tik žinojo, kokia bus apyvarta. Jis neturėjo jokių darbo priemonių, kokias turėtų turėti direktorius. Vairuotoją matė tik vieną kartą, kai įdarbino, ir daugiau su juo nekontaktavo. G. T. ir A. D. sakė, jog pagal Mažųjų bendrijų įstatymą galima avansu išiminėti pelną, todėl jis ką nuimdavo nuo banko sąskaitos, atiduodavo A. D., nes šis realiai vadovavo įmonei. Žinojo, kad iš įmonės negalima išimti daugiau pinigų, negu priklauso pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, kad neviršytų prognozuojamo pelno, todėl sekė prognozuojamus pelnus. A. D. nepasitikėti nebuvo pagrindo, nes jis atnešė parašus, jog J. I. pelnas už 2014 metus buvo išmokėtas grynais pinigais. Jis klausė, kodėl dividendų J. I. negalima pervesti tiesioginiu bankiniu pavedimu, tai jam paaiškino, jog ji yra invalidė ir gauna pašalpą ir gal jie nenorėjo, jog matytųsi į sąskaitą ateinantys pinigai, kad nepakenktų pašalpos gavimui. Tuo tikslu, liepė išimti pinigus ir perduoti A. D.. G. T. žinojo, kad pinigus perduoda A. D.. Jam buvo žadama, kad viskas bus sutvarkyta taip, kaip buvo už 2014 metus. 2015 metais buvo išmokėti dividendai už 2014 metus. A. D. dividendai buvo suforminti žymiai anksčiau, negu buvo suforminti dokumentai. Kadangi A. D. reikėjo pinigų, tai jam buvo išduoti pinigai, nes jis ruošėsi vestuvėms. 2015 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis nebuvo apmokėtas tą dieną, kada jis buvo išrašytas. Buvo ribojamas vienkartinės pinigų sumos išgryninimas, tai nuiminėdavo mažesnes sumas, vengdamas mokėti papildomą mokestį. Jam būdavo pasakyta, kokią sumą reikia nuimti ir jis per kelis kartus tą sumą nuimdavo. Kadangi jis nuo kortelės pinigus nuimdavo, kortelė irgi buvo jo vardu, automatiškai tie pinigai „kabėdavo“ ant jo, kol jis nepateikdavo buhalterijai kasos išlaidų orderio su J. I. parašu. Šį dalyką turėjo užtikrinti A. D., nes tai buvo jo žmonos močiutė. Jis (kaltinamasis) buvo atskaitingu asmeniu toje įmonėje. Įsakymo, jog įmonės kasininkas yra jis, nebuvo, tačiau pagal nutylėjimą dažniausiai vadovas būdavo kasininku. Jam A. D. atnešdavo visus popierius ir jis viską pasirašydavo. Jie kas tris mėnesius rinkdavosi G. T. namuose kalbėti apie įmonės veiklą. Buvo klausiama, kada bus tie išlaidų orderiai, tai jam sakydavo, kad A. D. užsiėmęs, kad jis negali nuvažiuoti, kad močiutė serga. Jie aiškino, kad kam traukti išlaidų registrą jeigu galima padaryti per vieną išlaidų čekį, jog išrašys už visus metus. Visos sutartys buvo paruoštos G. T., jį išsikviesdavo tik pasirašyti. Jis A. D. klausė, ar negenda automobilis, nes sąskaitų už remonto darbus praktiškai nebuvo gaunama. G. T. per MB „T.“ akcininkų susirinkimą kalbėdavo, kad reikia keisti įmonės veiklą, nes valdybos sprendimu tam automobiliui neleidžia išvažiuoti iš teritorijos. Jam sakydavo, kad automobilis genda, bet vairuotojas tuos gedimus susitvarkydavo. Sąskaita, dėl kurios yra kaltinimas, tiesiog neužkliuvo, nes ji buvo vienintelė sąskaita už automobilio remontą. Jis „T.“ nebuvo ir apie juos sužinojo tik teisme. Gali būti, kad jiems pateiktus dokumentus pasirašinėjo, nes ką jam duodavo, tą pasirašydavo, o jiems atnešdavo jo pasirašytus dokumentus A. D.. Ar teko pirkti detales automobiliui „MAN“, nežino, jis šiame procese nedalyvavo. Kiek pinigų išgrynindavo, tiek atiduodavo. Sau pinigų nepasilikdavo, ir jų nepralošė, iš įmonės gaudavo tik darbo užmokestį. MB „T.“ kasoje pinigų niekada nebuvo, nes išvis kasa net neegzistavo. Kasa neva atsirado, kai reikėjo didinti įstatinį kapitalą, kad įmonė gautų transporto licenciją. Tai G. T. pasakė, kad grynais duoda 32 000 litų, bet jis tų pinigų faktiškai neperdavė, tik buhalteriškai buvo sutvarkyta, jog tie pinigai yra kasoje. MB „T.“ buhalteriją tvarkė tik jo buvusi žmona. Buhalterei dokumentus pateikdavo A. D.. Jis (kaltinamasis) pateikdavo tada, kai A. D. negalėdavo, bet pagrinde dokumentus pateikdavo A. D.. Būdavo, kad ir G. T. nuveždavo dokumentus. SMS su G. T. bendravo dėl senų asmeninių reikalų, kurie nėra susiję su MB „T.“. Dėl ko taip parašė, neatsimena. Jis su G. T. turėjo finansinių problemų iš senų laikų, dabar tai yra išspręsta. Mano, kad jį G. T. pakišo, nes galbūt per daug žinojo ir dar reikalavo didesnio darbo užmokesčio, paaukojo, kad kuo ilgiau išliktų UAB „K. K.“ direktoriumi. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

11Liudytojas A. D. parodė, kad įmonę sugalvojo steigti jo žmonos močiutė J. I., kuri buvo vienintelė akcininkė. Jis irgi buvo iniciatorius, steigime dar dalyvavo A. S.. Jį, kaip direktorių, rekomendavo G. T.. Sugalvojo steigti mažąją bendriją, teikti transporto paslaugas, nes matė, kad šioje srityje yra poreikis. Sprendimus jis priiminėdavo kartu su J. I., pasitardavo, pasakydavo rezultatus. Visa komunikacija vyko per jį, ataskaitas pateikdavo jam (liudytojui). Mažoji bendrija buvo įsteigta 2014 m. rudenį. Nuo pat pradžios iki 2016 metų, mažosios bendrijos vadovas buvo A. S.. Jis (liudytojas) MB „T.“ dirbo transporto vadovu. Tuo pačiu metu dirbo UAB „K. K.“ automobilinių kranų padalinio vadovu. G. T. tuo metu buvo UAB „K. K.“ generalinis direktorius, V. S. – UAB „K. K.“ technikos direktorius. Gavus licenciją įsidarbino vieną vairuotoją, dar vėliau jo žmona G. D. įsidarbino transporto vadybininke. Dėl buhalterinių paslaugų samdė A. S. žmoną – įmonė MB „S.“. MB „T.“ teikė transporto paslaugas, nes išperkamosios nuomos būdu buvo įsigytas vilkikas „MAN“ su atvira puspriekabe. Užsakymais rūpinosi jis ir jo žmona. Užsakovai buvo UAB „O.“, UAB „G. T. C.“, UAB „K. K.“, UAB „K. T.“. Įmonės veikla buvo reali – sąskaitos nėra fiktyvios, paslaugos yra realiai įvykdytos. Įmonė dirbo pelningai, planavo plėtrą, galvojo įsigyti dar du vilkikus. MB „T.“ apyvartą pastoviai sekdavo, gaudavo iš direktoriaus duomenis. Už 2014 m. buvo išmokėti dividendai, sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. 2015 m., kai buvo priimtas akcininko sprendimas dėl dividendų, buvo susitikę su A. S., jis turėjo paruošti visus dokumentus, kad akcininkai galėtų dividendus išmokėti, tada A. S. dingo, vengė susitikti, sirgo. Susisiekus su A. S. ji paaiškino, kad šeima turi didelių problemų. Paskambinusi po kelių dienų pasakė, kad A. S. turi priklausomybę azartiniams žaidimams, pinigai yra pralošti. Sakė, kad ji apie tai nieko nežinojo, nes A. S. meluodavo, kad nuimtus pinigus panaudoja kitur, atiduoda jam (liudytojui). Jis kreipėsi į G. T., kuris rekomendavo A. S.. G. T. bandė susiekti su direktoriumi A. S., bet šis G. T. siuntinėjo žinutes, kad turi priklausomybę, kad prarado šeimą, stipriai serga. Pats A. S. per žmoną A. S., G. T., yra prisipažinęs, kad pinigus praleido. Jis iš A. S. kaltinime nurodytų sumų nėra gavęs. Vieninteliai pinigai, kuriuos yra gavęs iš A. S., tai už 2014 m. išmokėti dividendai. Kasoje turėjo būti devyni ar dešimt tūkstančių eurų, bet kasos niekas neperdavė. Įmonėje buvo vienas vairuotojas G. B., kuriam nurodymus dėl darbų atlikimo duodavo jis. Dėl vilkiko remonto, tai per visą laiką būdavo tik smulkmenos, kurias vairuotojas pats pasitvarkydavo, kad sugestų, tai tokių atvejų nebuvo. Pagal sutartį sugedus vilkikui jį remontuoti turėjo nuomuotojas. Jis asmeniškai minėtos transporto priemonės nėra siuntęs į autoservisą. Tuo metu, kai neva vyko remonto darbai, vilkikas pilnai dirbo. Dėl vilkiko remonto kitomis dienomis, tai tokie darbai išvis nebuvo atliekami. Dėl UAB „T.“ sąskaitos-faktūros ir pinigų priėmimo kvito, jis bendravo su UAB „T.“ servisu, tačiau jie nieko negalėjo paaiškinti, neprisiminė šitos istorijos. MB „T.“ dėl šio atsiskaitymo neprašė susigrąžinti permokos civiline tvarka. Ši suma, teikiant deklaraciją už 2016 m., buvo įtraukta į sąnaudas. Žala MB „T.“ nėra atlyginta, 39 753,69 Eur civilinį ieškinį prašo tenkinti.

12Apklausiamas papildomai, A. D. parodė, kad pagal sutartį MB „T.“ automobilio „MAN“ neremontavo. Jis gal neteisingai suprato sutartį ir rėmėsi faktais. Kiek jam žinoma, per visą laikotarpį nebuvo, kad automobilis būtų tvarkytas MB „T.“. Yra matęs, kad vairuotojas kažką tvarkosi, bet didesnių remontų nebuvo. Kad automobilis nebuvo remontuojamas, žino iš buhalterinių dokumentų. Jis prie automobilio remonto neprisidėjo, nei davė nurodymus jį remontuoti, nei remontavo. Kas automobilį remontavo ir kas varė negali atsakyti, nes tokios informacijos neturi, gal direktorius varė. Kad automobilis buvo nuomojamas iš UAB „A.“ žinojo, dėl nuomos susitarė ne jis, o A. S.. Kaip A. S. surado UAB „A.“, negali atsakyti. UAB „A.“ direktorius jam pažįstamas, bet dėl automobilio nuomos su juo nekalbėjo. Iš sutarties suprato, kad jie (MB „T.“) moka už nuomą ir kitais klausimais nesirūpina. Jam nebuvo pateiktos sąskaitos, nematė jokių dokumentų, nebuvo kalbėta, kad sugedo ir keistųsi suplanuoti darbai. Iš A. S. pinigų, kuriuos jis būtų perdavęs „K. K.“, nebuvo gavęs. Dėl automobilio remonto UAB „Ad.“, UAB „Au.“ nėra dalyvavęs. Negali atsakyti, kaip įvyko, kad automobilis buvo remontuojamas paminėtose įmonėse. Sunkiasvorio automobilio į servisus remontui nesiuntė, jam nepavyko buhalterijoje rasti sąskaitų, skirtų MB „T.“. Kiek pamena, dėl automobilio remonto sąskaitų nepasirašinėjo ir tokių net nebuvo. Ant UAB „Au.“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos parašas jo, čia remontuotas lengvasis automobilis „Audi“, kuris buvo nuomojamas MB „T.“. MB „T.“ lengvąjį automobilį nuomojosi iš jo, kas už jo remontą turėjo mokėti pagal sutartį, nepamena. Nematė, kad A. S. duotų kada nors nurodymus vairuotojui.

13Liudytoja A. L. parodė, kad nuo 2016 m. birželio 1 d., pagal paslaugų teikimo sutartį, dirba MB „T.“ direktore. Dėl darbo bendravo su A. D.. J. I. jai yra žinoma, bet su ja nebendravo, žino ją kaip įmonės steigėją. Su A. S. bendrauti neteko. Dokumentų perdavime – priėmime ji nedalyvavo, nes viskas jau buvo įmonėje. Ji nebandė žiūrėti, kiek trūksta pinigų. Dėl sprendimų priėmimo tariasi su A. D.. Dėl pinigų išgryninimo neteko su niekuo bendrauti, nebendravo nei su A. S., nei su UAB „T.“. MB „T.“ šiuo metu turi vieną automobilį, tą patį, kuris ir buvo. Teikia paslaugas UAB „K. K.“. Kad didysis užsakovas yra UAB „K. K.“, mato iš pavedimų. Kas daro užsakymus, nežino. Realiai MB „T.“ automobilio nėra mačiusi. Ji nedalyvauja, kai yra vežami kroviniai. Ji atstovauja įmonei, bendrauja su mokesčiais, „Sodra“ – tvarko formalumus. Grynaisiais atsikaitymų nėra, viskas daroma pavedimu. Pavedimus atlieka A. D. ir buhalterija. Buhalterinės apskaitos paslaugas teikia UAB „F.“. UAB „F.“ sąskaitas perduoda A. D., ji. Jai sąskaitas perduoda A. D.. Jai nėra žinoma, kad A. D. dirba UAB „K. K.“. Negali nei teigti, nei neigti, kad automobilis buvo UAB „T.“. Ji bendravo su A. D., tai buvo jo žodžiais gauta informacija.

14Liudytojas G. B. parodė, kad A. S. nepažįsta. Jį yra matęs tik vieną kartą – įsidarbinant į MB „T.“ vairuotoju. Iš pokalbio suprato, kad A. S. yra darbdavys, bet jo pareigų nežinojo. MB „T.“, automobiliu „MAN“ su puspriekabe, dirba nuo 2014 metų. Automobilis buvo laikomas ( - ), „K. K.“ teritorijoje, jis turėjo išrašytą leidimą, kurį atnešė A. D.. Darbus jam visais atvejais nurodydavo vadovas A. D.. Savavališkai išvažiuoti niekur negali. Su minėtu automobiliu jis vienintelis važinėja, kitų vairuotojų nebuvo. Kad reikia remontuoti automobilį, pasakydavo A. D., o smulkmenas pasitvarkydavo pats. Kokio dydžio sąskaitos už remontą būdavo išrašomos nematydavo, nes jis tik iš serviso automobilį pasiimdavo. Į servisą automobilį nuvarydavo jis. Automobilį varydavo į servisus: „Ad.“, „Au.“. UAB „T. S.“ jam nėra žinoma, adresu ( - ), automobilio varyti neteko. Jam nebuvo duotas nurodymas vykti į „T. S.“. Visų servisų į kuriuos varė automobilį, tiksliai išvardinti negali. Kokio dydžio ir kieno vardu būdavo išrašomos sąskaitos, jam nėra žinoma. Gedimų būdavo kartą per mėnesį, kartą per pusę metų. Automobilis gesdavo, nes buvo ne naujas. A. D. nurodydavo, į kokį servisą važiuoti. Dėl automobilio remonto A. S. nurodymų nedavė. Būdavo taip, kad smulkmenas automobiliui jis pats susitvarkydavo, o jeigu važiuoklė ar variklis sugesdavo, tada būdavo varomas į servisą. Ar automobiliui buvo atlikti stambūs remonto darbai, tai jis nežino, jis tik nuvarydavo automobilį į autoservisą. Jis nuvažiuodavo ir palikdavo automobilį, o prie remonto nebūdavo, nes būdavo, kad remontuodavo ir savaitgalį. Pasiimant automobilį jam atiduodavo raktus ir pasakydavo, kad automobilis sutvarkytas, o dokumentų nei pasirašyti, nei skaityti jam neduodavo. Kas iš serviso paimdavo sąskaitas – faktūras, jis nežino. Jam buvo žinoma, kad A. D. dirba „K. K.“, nes jis nurodydavo darbus. Jam nėra žinoma, kad A. S. būtų vairavęs automobilį „MAN“. Važiuojant automobiliu dėl darbo režimo yra kortelės, taip pat pildydavo ir kelionės lapus. Jeigu kelionės lapuose dėl vykimo į Martijampolę yra jo parašas, tai jis važiavo. Į Marijampolę su automobiliu teko važiuoti. Vežant krovinį, rašo tos dienos vaštaraštį, pvz.: ( - ), ir užsakovas pasirašo, kad buvo atvažiavę. Kelionės lapai buvo surašomi tą pačią dieną, kurią važiuodavo.

15Liudytojas T. L. parodė, kad A. S. nepažįsta. Dirba įmonėje „T. S.“ direktoriumi, įmonė verčiasi krovininių automobilių remontu ir detalių prekyba. MB „T.“ su jų įmone nėra sudariusi ilgalaikių sutarčių, tai buvo vienkartinis atvejis. Matė, kad turi vieną išrašytą sąskaitą, kuri buvo apmokėta grynaisiais pinigais. Sąskaitoje matosi tik automobilio remonto užbaigimo data, tikrai nesimato, kada automobilis buvo atvarytas į remontą. Patikrinti kada MB „T.“ priklausantis automobilis buvo pristatytas į remontą, nėra galimybės. Galėjo būti, kad remontas buvo atliekamas ankstesne negu gegužės 29 d. data, tai galėjo būti, nes iš sąskaitos - faktūros matoma data, kada užbaigtas remontas. Sąskaitoje atsispindi jos išrašymo data. Automobilis galėjo būti remontuojamas ir ankščiau nei išrašyta sąskaita, nes galėjo būti, kad automobilis pas juos teritorijoje buvo kelias dienas. Jeigu mokama grynaisiais pinigais ir nėra ilgalaikių santykių, sąskaita būdavo išrašoma atsiimant automobilį. Jeigu sąskaitoje nesimato valandos, kada ji išrašyta, tai negalima nustatyti jos išrašymo laiko. Į įmonės apskaitą šis pinigų priėmimo kvitas buvo įtrauktas. Gali patvirtinti, kad 3180,99 Eur buvo sumokėti į kasą. Dažniausiai automobilių „DAF“ ir „MAN“ vienų kitiems detalės netinka. Jeigu sąskaitoje yra įrašyta detalė stabdžių diskas su žiedais „DAF“ ir jeigu jis buvo panaudotas remontui, o ne pirkimui, tai jis turėjo būti įdėtas į „DAF“ automobilį. Jų įmonė „DAF“ automobilio stabdžių disko į „MAN“ automobilį nedėtų. Jis negali tiksliai pasakyti, ar visos prekės buvo sumontuotos, ar parduotos. Dėl išvardintų detalių sąskaitoje, tai tokių detalių sudėjimas tikrai užtruktų vieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Ar šis automobilis buvo taip remontuojamas, jis nežino. Jeigu parašyta, kad buvo amortizatoriaus remontas, tai gali būti restauracija amortizatoriaus, gali būti keičiamos amortizatoriaus įvorės. Negali patvirtinti, kad sąskaitą ir prekes gavo A. S., kadangi ne jis priėmė pinigus, ir nežino kas pasirašė. Nebuvo susitikęs su A. S. ar su jo atstovu, nekalbėjo apie situaciją. Po sąskaitos išrašymo su niekuo iš MB „T.“ nebendravo. A. D. jam nėra žinomas, su juo nebendravo. Gali būti, kad asmuo atsiimdavo sąskaitą ir veždavo atsakingam asmeniui, nes pats negalėdavo pasirašyti. Galėjo būti, kad pasiėmė sąskaitą, suderino ir grįžo, sumokėjo pinigus. Dėl įrašo ant pinigų priėmimo kvito, tai kas pasirašė ant jo, tas ir turėjo sumokėti pinigus, bet jie asmens tapatybės netikrina, atvažiuoja, susimoka ir pasirašo. Pinigus gavo iš to asmens, kuris pasirašė. Duodantis pinigus asmuo pasirašo. Pinigų priėmimo kvitas išrašomas pinigų priėmimo metu. MB „T.“ nėra ginčiję sąskaitos ar paslaugų kiekio, nereiškė jokių pretenzijų dėl šios sąskaitos, civilinių bylų dėl šios sąskaitos nebuvo. G. T. nepamena.

16Liudytojas G. T. parodė, kad UAB „K. K.“ generaliniu direktoriumi dirbo nuo 2012 m. iki 2017 metų balandžio 7 d. Buvo vienasmenis valdymo organas įmonėje. MB „T.“ žinoma. Kieno iniciatyva buvo įsteigta MB „T.“, nepamena. J. I. jam yra žinoma, ji yra A. D. buvusios žmonos močiutė. Ji tapo žinoma tada, kai buvo bandoma organizuoti šią mažąją bendriją. Kam rekomendavo A. S., nepamena. Kaip susijusi J. I. su MB „T.“, jam nėra žinoma. Jam nebuvo tiksliai žinoma, kas yra MB „T.“ steigėjas. A. S. rekomendavo įmonės steigėjui, pavardės įvardinti negali, nes ji rusiška, bet jeigu neklysta, tai buvo susiję A. D.. Su A. S. kartu studijavo nuo pirmo iki penkto kurso, bendraudavo šeimomis, buvo geri pažįstami. MB „T.“ įmonės vadovu A. S. rekomendavo kaip žmogų, kurį gerai pažįsta, kuris eilę metų turėjo didelę buhalterinės apskaitos kompaniją, buvo jos vadovas. A. D. buvo jo pavaldinys UAB „K. K.“, pardavimų padalinio vadovas. UAB „A.“ yra žinoma, jos direktorius yra jo brolis V. T.. Tai, kad MB „T.“ automobilį nuomojosi iš jo brolio įmonės UAB „A.“, jokiems įstatymams neprieštaravo. Paslaugas pirko ne tik iš MB „T.“, o iš daug įmonių, nes specialaus transporto tam tikras kiekis buvo reikalingas pastoviai, kadangi įmonės politika (UAB „K. K.“) buvo neinvestuoti į transportą, bet jį nuomotis, o vykdant savo įsipareigojimus prieš kitus klientus, reikalingas minimalus transporto kiekis, kad užtikrinti įmonės darbingumą, o iš ko nuomotis nėra jokio skirtumo. Iš MB „T.“ pirko transporto paslaugas. UAB „K. K.“ teikiamų paslaugų MB „T.“, nebuvo jokių. Aikštelės nuoma buvo, nuomos sutartis sudaryta jo iniciatyva. „K. K.“ nebuvo sudariusi nuomos sutarties dėl to paties automobilio, kurį nuomojosi MB „T.“. „K. K.“ apmokėdavo sąskaitas už automobilio „MAN“ remontą, nes MB „T.“ yra automobilio nuomininkas, bet ne savininkas. Su savininku ir UAB „K. K.“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl šio automobilio aptarnavimo ir bendradarbiavimo įvairiose srityse. Buvo sutartis, kad „K. K.“ įsipareigoja organizuoti transporto remontą ir už jį apmokėti išstatant sąskaitą UAB „A.“. Sutarties tarp MB „T.“ ir UAB „K. K.“ nebuvo. Kaip buvo paskirstoma, kuriuos pervežimus atliks UAB „K. K.“ transportas, o kuriuos samdysis iš MB „T.“, jam nežinoma, kadangi jis, kaip direktorius, tokiais dalykais neužsiėmė. A. D. funkcijos UAB „K. K.“ apimdavo sferą dėl šių transporto priemonių paslaugų užsakymo, tai buvo viena iš jo sudėtinių funkcijų, kurias jis turėjo atlikti. Visus nurodymus apmokėti sąskaitas (tame tarpe ir dėl MB „T.“ automobilio „MAN“ mokėjimo už remontą) UAB „K. K.“ apmokėdavo su vadovo viza, t. y. su generalinio vadovo viza. Prieš jam pateikiant sąskaitą ant jos būdavo tam tikro padalinio vadovo parašas. A. S. atveždavo sąskaitas, kartais užsukdavo pas jį, pasikalbėdavo. Dėl sutarties tarp MB „T.“ ir UAB „K. K.“ vykdymo A. S. atvykdavo pas jį į UAB „K. K.“, darbiniai reikalai apsiribodavo dokumentų pasikeitimu ir viskas, kažkokių klausimų nespręsdavo, nes jų nebūdavo. Apie tai, kad dingę MB „T.“ pinigai, sužinojo prieš 2 metus, kai jam paskambino A. S. ir pasakė, kad A. S. paėmė iš įmonės pinigus ir pralošė. Buvo susitikęs su A. S. ne vieną kartą, sakė ieškoti būdų, kaip grąžinti pinigus. Su A. S. nebuvo susitikęs, bet teko kelis kartus bendrauti telefonu. Yra gavęs iš jo žinučių, o po to buvo visiška tyla. A. S. jam atrašė, kad „negali po lašinėmis guli“, o dvi žinutės buvo, tai vienoje iš jų buvo pasakyta, kad jis jį gerbia, kad jis per pusantrų metų pralošė jį (liudytoją), šeimą, kad gal galabysis, susitiksime kitame gyvenime. Po kiek laiko buvo kita žinutė, kad dabar pinigų neturi, kai galės atiduos.

17Liudytoja A. S. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos niekas nevertė duoti parodymų, apklausos protokolą skaitė.

182016 m. lapkričio 28 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad galimai nuo 2014 metų paskutinio ketvirčio ji pradėjo tvarkyti MB „T.“ buhalterinę apskaitą. Tvarkė apskaitą pagal pasirašytą buhalterinių paslaugų sutartį tarp MB „S.“ ir MB „T.“. Nuo 2015 metų rugsėjo 1 d. MB „T.“ apskaitą pagrinde vedė E. Š., MB „S.“ apskaitininkė. Dokumentus apskaitos tvarkymui pateikdavo įmonės vadovas A. S. arba A. D.. Pastarieji asmenys reikiamus dokumentus pateikdavo į MB „S.“ ofisą, esantį ( - ), arba atsiųsdavo el. paštu. Nors nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. MB „T.“ apskaitą vedė E. Š., tačiau ant dokumentų pasirašydavo ji. MB „T.“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi ofise. Ji, tvarkydama įmonės apskaitą, matė, kad pas „atskaitingą asmenį“, t. y. A. S., yra įmonės gryni pinigai. Sumos nepamena. Kaip buhalterė ji buvo kelis kartus A. S. paklaususi, kada jis pateiks dokumentus, pateisinančius išlaidas. A. S. jai buvo pasakęs, kad pinigų išleidimas bus pateisintas per išlaidų orderius, kaip dividentų išmokėjimas. 2016 m. balandžio ar gegužės mėn., ji A. D. perdavė visus turėtus MB „T.“ dokumentus. Kasa perduota nebuvo. Kur yra kasos pinigai, ji atsakyti negali. Ji MB „T.“ pinigais nesinaudojo, jų neturėjo (1 t., b. l. 133 - 135).

19Specialistė G. V. parodė, kad tyrimas buvo atliktas pateiktų klausimų apimtyje, tai nebuvo visos ūkinės finansinės veikos tyrimas, buvo siekiama atsakyti į klausimus. Išvadą davė pagal pateiktus dokumentus. Tikrinamasis laikotarpis buvo nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužė 31 d. Ar buvo 9238,88 Eur negrąžinti, neapskaityti, tai tokių išvadų ji nepateikė, tiesiog pagal vėliausią pateiktą dokumentą, t. y. 2016 m. balandžio 30 d. buvo nustatyta, kad tokia suma buvo kasoje pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai konstatavo pagal dokumentus, kasoje pinigų neskaičiavo. 2015 m. gegužės 29 d. vykusio prekių pirkimo atsiskaitymas yra pilnai pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl šios operacijos netrūksta jokių dokumentų, ji yra pilnai apskaityta. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus prie sąskaitos – faktūros buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kurį patvirtino A. S. ir apskaitininkė I. V.. Klausimas, ar už trečiųjų asmenų MB „T.“ išrašytas sąskaitas – faktūras apmokėdavo UAB „K. K.“, tirtas nebuvo. Negali atsiminti, ar buvo tokių dokumentų, kad transporto servisai išrašo sąskaitą MB „T.“, todėl ji turi pareigą apmokėti, o pridedami įrodymai, kad tokią sąskaitą apmokėjo UAB „K. K.“. Norint atsakyti į klausimą, ar viskas buhalteriškai gerai dėl sutarties tarp UAB „A.“ ir MB „T.“, kai pagal sutartį remontuoti įsipareigoja MB „T.“, o UAB „K. K.“ apmoka sąskaitas nurodydami bendradarbiavimo sutartį, reikėtų atlikti UAB „K. K.“ tikrinimą. Pagal pateiktus MB „T.“ vadovavo A. S., kuris buvo vienintelis atskaitingas asmuo, kuris turėjo galimybę disponuoti pinigais. Kasininkas atsakingas įmonėje už kasos realų atitikimą, o kas buvo MB „T.“ kasininkas neturi duomenų. Vadovas turi paskirti kasininką, neturi duomenų, kad vadovas būtų ką nors paskyręs kasininku. Dėl buhalterinės apskaitos trūkumų, tai buvo nustatytas vienintelis trūkumas, kuris aprašytas išvadoje atsakant į 5 kausimą, bet taip pat yra pažymėta, kad tai netrukdo įsiskolinimo dydžiui ir jo nustatymui, tai buvo 2015 m. sausio mėn. 900 Eur sumos gavimas, nustatytas pagal banko sąskaitos išrašą, bet tą patį mėnesį ši suma buvo grąžinta, tai buvo apskaityta apskaitos registre, o nebuvo įtraukta į avansinę apyskaitą. Savo išvadą tvirtina pilna apimtimi.

20FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės G. V. 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje su priedais Nr. 5-2/152 dėl MB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. konstatuota, kad MB „T.“ tiriamuoju laikotarpiu faktiškai vykdyta veikla – krovinių vežimo paslaugos vidaus maršrutais...“ MB „T.“ veiklą vykdė iš UAB „A.“, 2014 m. lapkričio 21 d. nuomos sutartimi Nr. ALB141121 išsinuomotu automobiliu MAN TGA18-440, valstybinis Nr. ( - ), bei priekaba KOEGEL/SN24, valstybinis Nr. ( - ), už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) (3 priedas). 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2016 m. birželio 1 d. laikotarpiu, MB „T.“ vadovavo – direktoriaus pareigas ėjo A. S.“. MB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkė: nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. sausio 30 d. UAB „V.“ (įgaliotas asmuo A. S.); nuo 2015 m. vasario 2 d. MB „S.“ (įgaliotas asmuo A. S.).

21„...MB „T.“ vardu atidaryta atsiskaitomoji AB „Swedbank“ sąskaita Nr. ( - ) (Eur). Tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. sutartimi su AB „Swedbank“ su MB „T.“ atsiskaitomąja sąskaita Nr. ( - ) buvo susieta verslo mokėjimo kortelė – Maestro Business, Nr. ( - ), naudotojas – A. S. (4 priedas)…“

222016 m. balandžio 30 d. bendrijos 49 490,76 Eur vertės trumpalaikį turtą sudarė: atsargos (kuras, kelių vinjetės, stiklų ploviklis) – 2 928,25 Eur; išankstiniai apmokėjimai tiekėjams (UAB „Lukoil Baltija“) – 727,97 Eur; būsimųjų laikotarpių sąnaudos (vežėjų automobiliais atsakomybės draudimas už 2016 m. kovo 6 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 5 d. laikotarpius) – 170 Eur; pirkėjų įsiskolinimas (UAB „I.“ ir UAB „O.“) – 8 339,90 Eur; gautinas PVM – 674,94 Eur; kitos gautinos sumos – atskaitingi asmenys (A. S.) – 27 333,82 Eur; pinigai banko sąskaitoje – 77 Eur; pinigai kasoje – 9 238,88 Eur.

23Pagal tyrimui pateiktą MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašą nustatyta, kad piniginių lėšų likutis bendrijos banko sąskaitoje 2016 metų pradžioje buvo 3 675,32 Eur, įplaukos į banko sąskaitą per 2016 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpį – 20 699,31 Eur, išlaidos – 24 297,63 Eur, likutis 2016 m. balandžio 30 d. – 77 Eur. Analizuojant MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) tiriamojo laikotarpio išrašą, buvo nustatyti piniginių lėšų išgryninimo atvejai, pasinaudojant mokėjimo kortele Nr. ( - ), kurie atvaizduoti 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados 5 lentelėje. Šios lentelės duomenimis, 2014 metais buvo išgryninti 2085,26 Eur (7200 Lt); 2015 metais buvo išgryninta 34 050 Eur; 2016 metais buvo išgryninta 4850 Eur. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu buvo išgryninta 40 985,26 Eur. Buvo nustatyti du grynųjų pinigų įnešimo į bendrijos sąskaitą atvejai, naudojant mokėjimo kortelę Nr. ( - ): 1) 2015 m. sausio 28 d. per bankomatą, esantį ( - ), įnešta 900 Eur; 2) 2016 m. balandžio 17 d. per bankomatą, esantį ( - ), įnešta 2 000 Eur. Iš MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išgryninti pinigai buvo apskaityti vienintelio bendrijoje atskaitingo asmens A. S. avanso apyskaitose, taip pat užfiksuoti bendrijos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“. ..“ „...MB „T.“ atskaitingo asmens A. S. avanso apyskaitose nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrijos vadovas A. S., kaip atskaitingas asmuo, gavo iš viso 40 085,26 Eur bendrijos piniginių lėšų, o išleido ir dokumentais pateisino ar grąžino – 12 751,44 Eur sumą, tokiu būdu bendrijos piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį A. S. tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2016 m. balandžio 30 d., siekė 27 333,82 Eur (40 085,26 - 12 751,44). Ši A. S. įsiskolinimo bendrijai „T.“ suma taip pat užfiksuota ir tyrimui pateiktame buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpio apskaitos registre...“

24„…Iš tyrimui pateiktų MB „T.“ dokumentų nustatyta, kad bendrijos buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuotas 2015 m. gegužės 29 d. įvykęs prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB „T. S.“, įmonės kodas 300149940: tarp tyrimui pateiktų dokumentų buvo 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra, serija TSG Nr. 1501756 (3 lapai), kurioje nurodyta, kad pardavėjas UAB „T. S.“ pardavė, o pirkėjas MB „T.“ pirko įvairias automobilio detales bei remonto paslaugas iš viso už 2 628,91 Eur, PVM – 552,08 Eur, suma su PVM – 3 180,99 Eur. Sąskaitą išrašė apskaitininkė I. V. (patvirtino parašu), sąskaitos gavimą patvirtino A. S. – nurodė pareigas, vardą, pavardę ir parašą (12 priedas); prie aukščiau paminėtos PVM sąskaitos faktūros buvo 2015-05-29 UAB „T. S.“ pinigų priėmimo kvitas, serija PPK Nr. 15072, kuriame nurodyta, kad Pirkėjas apmoka skolą pagal PVM s/f Nr. TSG1501756 – 3 180,99 Eur, taip pat nurodyta sumokėta suma – 3 180,99 Eur. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtino vadovas A. S. (pareigos, vardas, pavardė ir parašas), pinigų gavimo faktą patvirtino apskaitininkė I. V. (asmeninis spaudas ir parašas) (13 priedas); pagal tyrimui pateiktą MB „T.“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr. 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“ apskaitos registrą (14 priedas), taip pat 2015 m. gegužės 31 d. atskaitingo asmens A. S. avanso apyskaitą Nr. 15/05/01 (9 priedas 2 lapas) nustatyta, kad bendrijos 3 180,99 Eur įsiskolinimas bendrovei „T. S.“ pagal 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija TSG Nr. 1501756, taip pat minėtos sumos apmokėjimas iš atskaitingam asmeniui A. S. išduotų bendrijos piniginių lėšų yra užfiksuoti MB „T.“ buhalterinėje apskaitoje; bendrovės „T. S.“ 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija TSG Nr. 1501756 (vertė be PVM 2 628,91 Eur, ( - )08 Eur), MB „T.“ taip pat įtraukė ir į 2015 metų gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (15 priedas). Ant UAB „T. S.“ 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros, serija TSG Nr. 1501756, trečiojo lapo yra įrašas Apmokėjimas: (bankiniu pavedimu iki 2015-05-29), tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus, MB „T.“ vadovas A. S. minėtą sąskaitą apmokėjo grynais pinigais, tokiu būdu 3 180,99 Eur suma sumažindamas savo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimą bendrijai...“ ( 2 t. b.l. 8-26 ).

25Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. Mažosios bendrijos vadovo civilinės (paslaugų teikimo) sutarties Nr. 2014/01 matyti, kad bendrijos vadovu paskirtas A. S. (1 t., b. l. 11-12, 2 t. b. l. 51-53).

26Iš juridinio asmens banko sąskaitos sutarties matyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. A. S., atstovaudamas įmonę, sudarė su AB „Swedbank“ Juridinio asmens banko sąskaitos sutartį, banko sąskaitos Nr. ( - ) (1 t., b. l. 13-14).

272014 m. rugsėjo 23 d. Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita sutartis, patvirtina, kad A. S. buvo išduota mokėjimo kortelė „Maestro Business“ Nr. ( - ) (1 t., b. l. 15-19).

28MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašai už 2014 - 2016 metus patvirtina, kad:

  • 2014 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpiu įplaukos į bendrijos banko sąskaitą sudarė 29 732,90 Lt (8 611,24 Eur) sumą, išlaidos – 18 892,10 Lt (5 471,53 Eur), likutis 2014 metų pabaigoje, t. y. 2014-12-31 – 10 840,80 Lt (3 139,71 Eur). Per AB „Swedbank“ bankomatus, esančius ( - ), iš sąskaitos išgryninta 7 200 Lt ( 2 085,26 Eur) (1 t., b. l. 20-22).
  • 2015 m. sausio - gruodžio mėn. laikotarpiu piniginių lėšų likutis bendrijos banko sąskaitoje 2015 metų pradžioje buvo 3 139,71 Eur, įplaukos į banko sąskaitą per 2015 m. – 113 167,51 Eur, išlaidos – 112 631,90 Eur, likutis 2015 metų pabaigoje – 3675,32 Eur. Per AB „Swedbank“ bankomatus, esančius ( - ), išgryninta 34 050 Eur (1 t., b. l. 23-37).
  • 2016 m. sausio - balandžio mėn. laikotarpiu piniginių lėšų likutis bendrijos banko sąskaitoje 2016 metų pradžioje buvo 3 675,32 Eur, įplaukos į banko sąskaitą per 2016 m. sausio – balandžio mėn. - 20 699, 31 Eur, išlaidos – 24 297,63 Eur, likutis - 2016-04-30 – 77 Eur. Per AB „Swedbank“ bankomatus, esančius ( - ), išgryninta 4 850 Eur (1 t., b. l. 38-43).

292016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpio bendrijos buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ ir Sąskaitų apyvartos nustatyta, kad bendrijos piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį A. S. 2016 m. balandžio 30 d. dienai siekė 27 333,82 Eur (1 t., b. l. 51-54).

302015 m. gegužės 29 d. UAB „T. S.“ įmonei „T.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą TSG Nr. 1501756, 3180,99 Eur sumai už remonto darbus ir panaudotas dalis. Sąskaita pasirašyta MB „T.“ vadovo A. S.. Šią sąskaitą pagal išrašytą pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 15072 apmokėjo MB „T.“ vadovas A. S. (1 t., b. l. 55 - 58).

31Iš 2015 m. gegužės mėn. „Kelionės lapų“ matyti, kad gegužės 29 d. vairuotojas G. B., transporto priemone v/n ( - ), ( - ), pravažiavo 346 km (spidometro rodmenys 537496 – 537842), nurodyti maršrutai „( - )“, „( - )“ (1 t., b. l. 59 - 61).

32UAB „A.“ pažymoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neatliko jokių automobilio MAN TGA18-440 valst. Nr. ( - ) ir priekabos KOEGEL SN 24, valst. Nr. ( - ) remonto darbų (b. l. 131, t. 1).

33Iš 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimo matyti, kad J. I. įgaliojo A. D. atstovauti ją MB „T.“ (b. l. 92 - 93, 141, t. 1).

342016 m. gegužės 31 d. vienintelio nario sprendimu, A. D., veikdamas jam išduoto įgaliojimo pagrindu, nutraukė civilinių paslaugų sutartį su A. S. ir MB „T.“ vadovu paskyrė A. L. (b. l. 91, t. 1).

352014 m. lapkričio 20 d. darbo sutartis patvirtina, kad A. D. nuo 2014 m. lapkričio 24 d. MB „T.“ dirbo transporto vadovu (b. l. 69, t. 3).

36Iš Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo pateiktos informacijos matyti, kad:

37- pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą Mažoji bendrija (toliau – MB) „T.“, įmonės kodas ( - ), VĮ Registrų centro Kauno filiale įregistruota 2014 m. rugsėjo 12 d., registracijos adresas ( - ) Bendrijos steigėja ir vienintelė narė - J. I. (1 t., b. l. 67-70, 75-78 ); vienasmenis valdymo organas – A. S. (1 t., b. l. 71-72 ); pagal 2016 m. gegužės 31 d. vienintelės bendrijos narės J. I. sprendimą nuspręsta nuo 2016 m. gegužės 31 d. nutraukti civilinių paslaugų sutartį su A. S. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. skirti MB „T.“ vadovu A. L. (1 t., b. l. 91); 2016 m. birželio 1 d. užregistruotas MB „T.“ vienasmenis valdymo organas – A. L. (1 t., b. l. 84-88).

38Iš VĮ „Regitra“ esančios duomenų bazės matyti, kad krovininio automobilio „MAN TGA 18.440“, v/n ( - ) ir puspriekabės „KOEGEL SN24“, v/n ( - ), valdytoju įregistruota MB „T.“, transporto priemonių savininkas - UAB „A.“ (1 t., b. l. 96).

39UAB „T. S.“ 2016 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. 2016/11-1 patvirtina, kad 2015 m. gegužės 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. TSG 1501756 užsakovui MB „T.“. Už ją buvo sumokėta grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitą 2015 m. gegužės 29 d. Nr. PPK 15072. Kokia konkrečiai transporto priemonė buvo remontuojama nurodyti negali, kadangi informacijos apie transporto priemones užsakovams, neturintiems ilgalaikių remonto ir aptarnavimo sutarčių, savo duomenų bazėje nekaupia ir nesaugo (1 t., b. l. 120 - 125).

40Iš 2014 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties matyti, kad UAB „A.“ išnuomojo MB „T.“ automobilį MAN TGA 18-440, valst. Nr. ( - ) ir priekabą KOEGEL SN24, valst. Nr. ( - ). Sutarties 2.5 ir 2.6 p. numatyta, kad nuomininkas padengia automobilio draudimo, remonto ir eksploatacijos išlaidas (b. l. 30, t. 2).

41Iš UAB „A.“ 2016 m. lapkričio 9 d. gauto atsakymo matyti, kad laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ neatliko jokių automobilio MAN TGA 18-440, v/n ( - ), ir priekabos KOEGEL/SN24, v/n ( - ), remonto darbų. Nurodoma, kad nebuvo jokių susitarimų su MB „T.“ vadovu A. S. dėl automobilio detalių ir remonto paslaugų pirkimo iš UAB „T. S.“ ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 131).

42Iš 2016 m. lapkričio 30 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad MB „T.“ atstovas A. D. tyrimui pateikė dokumentų originalus: 2016 m. birželio 7 d. Perdavimo-priėmimo aktą, 2016 m. gegužės 13 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, 2016 m. gegužės 13 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2016 m. gegužės 13 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, 2016 m. gegužės 13 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, iš kurių matyti, kad MB „T.“ antspaudą ir buhalterinius dokumentus perduoda MB „S.“ direktorė A. S., o juos priima įgaliotas asmuo A. D.. Tarp perdavimo aktų nėra užfiksuotas įmonės kasos perdavimas (1 t., b. l. 153-159).

43Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto 2017 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad G. T. telefone yra išsaugotos jam A. S. siųstos SMS žinutės, kuriose G. T. atsiprašoma, be kita ko, 2016 m. balandžio 22 d. žinutėje nurodoma, kad „...drąsos kalbėtis ir žiūrėti tau i akis neužtenka as tavim visada didziavausi ir laikiau tikru draugu bet deje per pusantru metu as pralošiau tave, aida ir dukra savo siela, apgaule melas taip mane iklampino i šia priklausomybe kad esu ties nuprotejimu, dvasiskai visiskai sužlugęs, nors viltis dar yra lankau anoniminius lošėju grupe ir tikiu kad isaus galbūt ta diena kai galėsiu tau i akis žiūrėti, dar syki sakau atleisk ir sudie galbūt ar šiam ar kitam gyvenime susitiksim...“; 2016 m. gegužės 6 d. žinutėje rašoma, kad „Šiuo metu pinigu neturiu kai susitvarkys sveikata galėsiu mokėti dalimis visi nuo manės nusigręžę tame tarpe ir ayda likau vienas elkites kaip priklauso pagal sąžine ir įstatymus darsyki atsiprasau ir labai gailiuosi nelebai keidzia daugiU kalbėti su telefonu“ (b. l. 16-19, t. 3).

44Į teismo paklausimą ar laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Au.“ ir UAB „Ad.“ buvo remontuojamas automobilis MAN TGA18-440, valstybinis numeris ( - ) ir priekaba KOEGEL/SN24, valstybinis numeris ( - ), perkamos detalės ir kada (b. l. 35, 37, t. 2) UAB „Ad.“ pateikė atsakymą, kad bendrovė atliko transporto priemonės MAN TGA 18-440 remonto darbus ir nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki šios dienos (rašto parengimo diena 2017 m. liepos 14 d.) išrašė 8 sąskaitas. Iš pateiktų sąskaitų bei banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo išrašytos 7 sąskaitos UAB „K. K.“, kurie jas ir apmokėjo. Iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo išrašytos sekančios sąskaitos: 2015 m. lapkričio 30 d. – 120,63 eurams, 2015 m. liepos 14 d. – 1332,27 eurams, 2015 m. birželio 27 d. – 1107,57 eurams, 2015 m. gegužės 5 d. – 758,37 eurams, dar 3 sąskaitos išrašytos po 2016 m. gegužės 31 d.: 2016 m. lapkričio 30 d. – 58,87 eurams, 2016 m. lapkričio 14 d. – 222,94 eurams, 2016 m. birželio 29 d. – 525,29 eurams (viena sąskaita šia data dubliuojasi) (b. l. 43-54, t. 3). UAB „Au.“ pateikė informaciją, kad paklausime minimas automobilis buvo remontuojamas 2014 m. lapkričio 4, 5 ir 6 dienomis – išrašyta sąskaita AKU-1424499. 2015 m. rugpjūčio 7, 18 ir 19 d. buvo remontuojama MB „T.“ pateikta transporto priemonė, išrašyta sąskaita AKU-1518956. Iš paminėtų sąskaitų matyti, kad 2014 m. lapkričio 7 d. UAB „K. K.“ išrašyta 912,87 eurų sąskaita (pasirašyta tech. direktoriaus V. S.), 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita 192,75 eurams (lengvųjų automobilių servisas, prie pastabų nurodoma, kad vilkikas MAN v.n. ( - ), sąskaita pasirašyta A. D.) išrašyta MB „T.“. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad išrašytas sąskaitas apmokėjo sąskaitose nurodyti asmenys – 912,87 eurų UAB „K. K.“, 192,75 eurų –MB „T.“ (b. l. 56-58, t. 3).

45Nors kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis išteisinamas.

46Dėl kaltinimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (šiuo nuosprendžiu kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje)

47Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

48Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. S. buvo MB „T.“ vadovas ir tuo pasinaudodamas pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą įmonės turtą – pinigines lėšas. Tai jog kaltinime (dėl BK 183 straipsnio 2 dalis) nurodytomis pinigų sumomis A. S. disponavo ir jas buvo išgryninęs, kaltinamasis neneigė, tačiau teigė, jog išgrynintas pinigines lėšas jis perdavė faktiniam minimos įmonės vadovui A. D.. Nors tiek iš A. S., tiek iš liudytojo G. B., dalinai ir iš paties A. D. bei liudytojos A. L. (kuri parodė, kad dėl sprendimų priėmimo tariasi su A. D., kas daro užsakymus nežino, krovininio automobilio nėra mačiusi) parodymų seka, jog būtent A. D. priiminėjo sprendimus dėl įmonės veiklos, tačiau jokie buhalterinės apskaitos duomenys nepatvirtina, kad A. S. būtų perdavęs A. D. MB „T.“ pinigines lėšas, tame tarpe ir kasoje turėjusius būti pinigus. Nors buhalterinės apskaitos reikalavimai A. S., kaip turinčiam ilgametę darbo patirtį šioje srityje, be abejo buvo žinomi, ko neneigė ir pats A. S., tačiau, jo teigimu, jis pasitikėjo A. D. ir pinigus šiam perduodavo neįformindamas reikiamų dokumentų. Tačiau šią kaltinamojo versiją paneigė liudytojas A. D., nurodęs, kad kaltinime nurodytų piniginių lėšų iš A. S. nėra gavęs. Nors A. S. teigė, kad įmonės kasa faktiškai neegzistavo ir jokie pinigai realiai į kasą perduoti nebuvo, tačiau šiuos jo parodymus vėlgi paneigia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo netikėti. Iš specialisto išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad MB „T.“ buhalterinės apskaitos duomenimis, A. S. avansinėje apyskaitoje likęs grynųjų pinigų likutis 2016 m. balandžio 30 d. buvo 27333,82 eurai, kurie nebuvo grąžinti nei į bendrijos kasą, nei įnešti į sąskaitą ar perduoti naujam įmonės vadovui, taip pat už šią sumą nebuvo įsigyta prekių ar paslaugų. Kaip jau minėta, naujai įmonės vadovei nebuvo perduota ir kasoje turėję būti 9238,88 eurų, todėl bendra pasisavintų piniginių lėšų suma yra 36572,7 eurų. Pažymėtina, kad nors ir netiesiogiai, tačiau tai, jog A. S. pasisavino MB „T.“ pinigines lėšas, patvirtina ir liudytojo G. T. parodymai, kad sužinojęs apie pinigų dingimą iš MB „T.“, jis bendravo su A. S., kuri sakė, jog A. S. įmonės pinigus pralošė, su A. S. bendravo SMS, kuriose šis iš esmės neneigė pinigus pralošęs, žadėjo grąžinti. Pažymėtina, jog liudytojo G. T. parodymus dėl to, jog A. S. pripažino pralošęs įmonės pinigus, patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas SMS pranešimų turinys. Nors A. S. teigė, jog su nagrinėjama veika tai nėra susiję, tačiau pagrindo netikėti G. T. parodymais šioje dalyje nėra, tuo tarpu A. S. tik deklaratyviai teigė, jog SMS kalbama apie asmenines jo ir G. T. skolas.

49Teismų praktikoje nurodoma, jog sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pats bendrovės vadovas pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas ar pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012).

50A. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tai, kad iš įmonės sąskaitos paimti ir atgal nesugrąžinti pinigai buvo panaudoti MB „T.“ reikmėms ir interesais ir pats pripažino, kad tokių dokumentų nėra. Kaip jau minėta, jokių įrodymų pagrindžiančių lėšų panaudojimą bendrijos interesais ar net jų perdavimą kitiems asmenims (kas leistų spręsti apie galimybę kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnį), nėra. Priešingai – kaip jau minėta, piniginių lėšų panaudojimas dokumentais nepagrįstas, nors šias pinigų sumas išgrynino ir jomis disponavo būtent kaltinamasis.

51Teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, ar jų perdavimo kitiems asmenims, turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

52Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, nekyla jokių abejonių, kad MB „T.“ turtas: 36572,7 eurų piniginės lėšos buvo pasisavintos ir įmonei padaryta atitinkamo dydžio žala. Kaltinamasis, būdamas įmonės vadovu, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį įmonės turtą (o ne savo) ir taip pažeidžia bendrovės (bendrijos) interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jis bendrovei priklausantį turtą (pinigus) pasisavino, ir tai, kad objektyviai nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012) ir neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką, bei tik patvirtina, kad ne įmonės reikmėms.

53Kaltinamojo veiksmai dėl aptartų veiksmų kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau sutikti su tokiu veikų kvalifikavimu, pagrindo nėra.

54Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą), tačiau BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

55Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.).

56Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

57Kaip seka iš aukščiau išvardintų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į to paties juridinio asmens turto pasisavinimą, iš esmės vienu ir tuo pačiu laiktotarpiu, tik kaltinime veiką išskaidant į 2 pavienes veikas, nors jokie įrodymai nepatvirtina, kad dėl įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų pasisavinimo A. S. veikė atsietai nuo piniginių lėšų, išgrynintų iš įmonės sąskaitos pasisavinimo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas yra įrodyta, tačiau priešingai nei buvo nurodyta kaltinime, nustatoma, kad buvo padaryta ne dvi pavienės, o viena tęstinė nusikalstama veika. Kaltinamojo veiksmų kryptingumas, tai, kad neteisėtai buvo disponuojama įmonės, kurios vadovu jis buvo, turtu, rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atliekami tiesiogine ir vieninga tyčia, o kadangi pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

582017 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis buvo įspėtas, kad kaltinamajame akte nusikalstama veika – turto pasisavinimas gali būti kvalifikuota kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, apimanti BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi nusikalstama veika gali būti vertinama, kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl pagrindo manyti, kad kaltinamojo veiksmus, kaltinamajame akte kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, kvalifikavus tik pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pažeidžiama jo teisė į gynybą, nėra.

59Dėl išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

60Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

61Kaip jau minėta, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, A. S. buvo kaltinamas dėl to, kad išvaistė MB „T.“ 3180,99 eurų, kurie buvo sumokėti UAB „T. S.“ pagal PVM sąskaitą - faktūrą TSG Nr. 1501756, tačiau pagrindo išvadai, kad minėta pinigų suma buvo išvaistyta ir, kad tai padarė būtent A. S., nėra.

62Abejonių tuo, kad paminėta pinigų suma buvo sumokėta UAB „T. S.“, nėra. Šią išvadą patvirtina objektyvūs bylos duomenys – mokėjimą patvirtinantys dokumentai (b. l. 53-55, 56, t. 2) ir jų pagrindu gauta specialisto išvada (b. l. 8-26, t. 2). Kaip seka iš specialistės išvados bei jos apklausoje nurodytų duomenų, minima operacija buhalteriškai atvaizduota ir apskaityta teisingai. Iš kaltinimo esmės seka, kad daroma prielaida, jog UAB „T. S.“ sąskaitoje nurodytos prekės ir paslaugos nebuvo suteiktos MB „T.“, kadangi įmonės turėtas krovininis automobilis „MAN TGA 18.440“, v/n ( - ), su puspriekabe „KOEGEL SN24“, v/n ( - ), sąskaitos išrašymo dieną (2015 m. gegužės 29 d.), buvo du kartus išvykęs į Marijampolę, todėl negalėjo būti remontuojamas, tačiau vien tai, jog sąskaitos išrašymo dieną minimas automobilis galimai buvo išvykęs į Marijampolę, nesudaro pagrindo teigti, kad už paminėtą sąskaitą sumokėta pinigų suma buvo išvaistyta, o MB „T.“ sąskaitoje nurodytų paslaugų ir prekių (detalių) negavo.

63Visų pirma pažymėtina, kad kaip seka iš UAB „T. S. pažymos (b. l. 120-125, t. 1), duomenų apie tai, kokia konkrečiai transporto priemonė buvo remontuojama, nėra. Tokie duomenys nenurodyti ir kaltinime nurodytoje PVM sąskaitoje - faktūroje, kas leidžia teigti, jog buvo keliama tik prielaida, kad buvo remontuojama kaltinime nurodyta transporto priemonė ar puspriekabė, kadangi kitų transporto priemonių MB „T.“ neturėjo. Tačiau, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Au.“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo išrašyta sąskaita MB „T.“ 192,75 eurams (lengvųjų automobilių servisas), dėl kurios liudytojas A. D. nurodė, kad buvo remonuotojas jam priklausantis automobilis AUDI, kurį iš jo nuomojosi MB „T.“, kas leidžia teigti, jog įmonės veikloje buvo naudojamos ir kitos transporto priemonės. Visgi pažymėtina, kad nors liudytojas teigė, kad paminėta sąskaita buvo už lengvojo automobilio remontą, tačiau sąskaitos pastabų grafoje nurodyta, kad buvo remontuojamas vilkikas MAN v/n. ( - ), sąskaita pasirašyta A. D.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog liudytojas A. D. teigė, kad krovininis automobilis su puspriekabe remontuojamas nebuvo, buvo tik smulkūs gedimai, kuriuos pasitaisydavo pats vairuotojas, tačiau akivaizdu, jog šie liudytojo parodymai yra neteisingi – visų pirma juos paneigė liudytojas G. B., o antra – automobilio remontą neabejotinai patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iš įmonių „Ad.“ ir „Au.“ gautos sąskaitos, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis buvo remontuojamas ir ne kartą (b. l. 43-58, t. 3). Vien tai, kad sąskaitos išrašytos UAB „K. K.“, kurie, remiantis bylos duomenimis, minimu automobiliu nedisponavo, nepaneigia šio automobilio remontų fakto. Liudytojas G. B. nurodė ir tai, kad darbus jam nurodydavo A. D., kad reikia remontuoti automobilį jis taipogi sakydavo A. D., kuris ir nurodydavo į kokį servisą varyti. Yra varęs automobilį į „Ad.“, „Au.“ servisus, tačiau šias objektyviais įrodymais (sąskaitomis) patvirtintas aplinkybes liudytojas A. D. netgi apklausiamas papildomai neigė, kas leidžia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu šioje dalyje, tame tarpe ir tai, jog apie kaltinime nurodytą 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitą TSG Nr. 1501756 jam nebuvo žinoma. Kaip seka tiek iš paties A. D., tiek G. B. ir A. S. parodymų, kaltinamasis jokių veiksmų su įmonės turimu krovininiu automobiliu neatlikinėjo ir nurodymų vairuotojui neduodavo. Šiame kontekste pažymėtina ir tuo, jog liudytojas G. B. nurodė negalintis prisiminti visų servisų, į kuriuos jam teko varyti automobilį. Kaip seka iš A. S. parodymų, jis savo kaltės ir dėl šio kaltinimo nepripažino, teigė, jog jis automobilo į minėtą servisą nesiuntė, o sąskaitą ir kvitą galėjo pasirašyti perdavus A. D.. Kaip jau minėta, tai, jog dėl minimo automobilio remonto ar varymo į servisus A. S. nedavė jokių nurodymų, patvirtino ir liudytojas G. B., kuris be kita ko nurodė, kad kokio dydžio ir kieno vardu būdavo išrašomos sąskaitos, jam nėra žinoma, kas iš serviso paimdavo sąskaitas – faktūras, jis nežino. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad vien tai, jog ant sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvito yra A. S. parašai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis minimas pinigines lėšas iššvaistė, kadangi kaip nurodė kaltinamasis, dokumentus jam pasirašyti perduodavo A. D., kuo įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti. Šią teismo išvadą patvirtina ir liudytojo T. L. parodymai, kad minimoje sąskaitoje matosi tik automobilio remonto užbaigimo data, tačiau nesimato, kada automobilis buvo atvarytas į remontą, kuris galėjo būti atliekamas ankstesne negu gegužės 29 d. data, tačiau gali patvirtinti, kad 3180,99 Eur buvo sumokėti į kasą. Negali patvirtinti, kad sąskaitą ir prekes gavo A. S., kadangi ne jis priėmė pinigus, ir nežino kas pasirašė. Nebuvo susitikęs su A. S. ar su jo atstovu, nekalbėjo apie situaciją. Gali būti, kad asmuo atsiimdavo sąskaitą ir veždavo atsakingam asmeniui, nes pats negalėdavo pasirašyti. Galėjo būti, kad pasiėmė sąskaitą, suderino ir grįžo, sumokėjo pinigus. Dėl įrašo ant pinigų priėmimo kvito, tai kas pasirašė ant jo, tas ir turėjo sumokėti pinigus, bet jie asmens tapatybės netikrina, atvažiuoja susimoka ir pasirašo. Tai, kad pasak šio liudytojo, dažniausiai automobilių „DAF“ ir „MAN“ vienų kitiems detalės netinka, nepaneigia fakto, jog šių detalių MB „T.“ neįsigijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sugretinus kelionės lapuose nurodytus automobilio MAN spidometro rodmenis 2015 m. gegužės 29 d. su 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitoje nurodytais duomenimis apie automobilio ridą matyti, kad minėtoje sąskaitoje jau 2015 m. gegužės 5 d. nurodoma rida 550401 km, t. y. gan ženkliai didesnė nei nurodyta 2015 m. gegužės 29 d. kel;ionės lape (spidometro rodmenys 537496 – 537842). 2015 m. birželio 27 d. sąskaitoje nurodoma rida 552460 km. (b. l. 61, t. 1, b. l. 47, 48, t. 3), kas iš esmės leidžia abejoti ir kelionės lapuose nurodytų duomenų tikrumu. Įvertinus paminėtų duomenų visumą, teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. turėjo tyčią išvaistyti ir išvaistė MB „T.“ priklausančius 3180,99 eurų, apmokant 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitą TSG Nr. 1501756, todėl jis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

64Bausmės skyrimas

65BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

66Kaltinamasis dėl psichikos ligų nėra gydytas (b. l. 76, t. 1). 2003 m. lapkričio 6 d. buvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau paskutinis apsilankymas registruotas 2003 m. lapkričio 12 d. (b. l. 78, t. 2). Jo parodymai yra logiški ir pakankamai nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, nėra.

67Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

68Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis A. S. buvo neteistas (b. l. 71, t. 2), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau yra buvęs kelis kartus baustas su Kelių esimo taisyklių pažeidimus (b. l. 72-73, t. 1). Nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. jam buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 98, t. 3).

69Kaltinamasis padarė 1 nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 183 straipsnio 2 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų iš esmės neigiamai nėra – jis neteistas, netgi administracine nuobauda paskutinį kartą buvo baustas tik 2013 m. birželio 13 d. ir nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl įvertinus tiek kaltinamjo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

70Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą būtų galima atidėti bausmės vykdymą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas minimos įstatymo redakcijos galiojimo metu, neužkerta kelio, spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei yra kitos tam reikalingos sąlygos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, duomenų, iš esmės neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį nėra, jis anksčiau neteistas, nagrinėjamu atveju pripažįstamas kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti ir atlyginti žalą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam, įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo patirtį versle, galima pagrįstai manyti, jog būtent būdamas laisvėje, kaltinamasis galės greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Visgi, įvertinus kaltinamjo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, kad įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą jam neskirtinas (BK 11 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnis, 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 8 punktai). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

71Kaltinamajam nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Kaltinamasis į teismo posėdžius atvykdavo, o neatvykimo atvejais pateikdavo neatvykimą pateisinančias gydymo įstaigos pažymas, todėl nesant reikalingumo, kardomoji priemonė neskirtina ir iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

72Dėl civilinio ieškinio

73Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. MB „T.“ 2016-11-30 pareiškė civilinį ieškinį dėl 39 753,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys buvo pasirašytas A. D. (1 t., b. l. 110 - 113). 2017 m. birželio 12 d. buvo gautas ir tos pačios dienos teismo posėdyje priimtas patikslintas MB „T.“ ieškinys A. S., dėl 39753,69 eurų priteisimo. Ieškinį pasirašė MB „T.“ vadovė A. L. (b. l. 3-4, t. 3), t. y. tinkamas atstovas. Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų rezultate, civiliniam ieškovui buvo padaryta 36572,70 eurų turtinė žala, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

74Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

75Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

76A. S., (a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

77A. S., a. k. ( - ) dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

78Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. S., (a. k. ( - ) 36572,70 eurus (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus ir septyniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui MB „T.“ (į. k. ( - ), registruota ( - )).

79Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas... 2. A. S., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo... 3. A. S. nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. būdamas mažosios... 4. 2014 metų lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB... 5. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 metų sausio – gruodžio mėnesių... 6. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 metų sausio – balandžio mėnesių... 7. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 31 d. vienintelės... 8. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2... 9. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje... 10. Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas... 11. Liudytojas A. D. parodė, kad įmonę sugalvojo steigti jo žmonos močiutė J.... 12. Apklausiamas papildomai, A. D. parodė, kad pagal sutartį MB „T.“... 13. Liudytoja A. L. parodė, kad nuo 2016 m. birželio 1 d., pagal paslaugų... 14. Liudytojas G. B. parodė, kad A. S. nepažįsta. Jį yra matęs tik vieną... 15. Liudytojas T. L. parodė, kad A. S. nepažįsta. Dirba įmonėje „T. S.“... 16. Liudytojas G. T. parodė, kad UAB „K. K.“ generaliniu direktoriumi dirbo... 17. Liudytoja A. S. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo... 18. 2016 m. lapkričio 28 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja... 19. Specialistė G. V. parodė, kad tyrimas buvo atliktas pateiktų klausimų... 20. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo... 21. „...MB „T.“ vardu atidaryta atsiskaitomoji AB „Swedbank“ sąskaita... 22. 2016 m. balandžio 30 d. bendrijos 49 490,76 Eur vertės trumpalaikį turtą... 23. Pagal tyrimui pateiktą MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašą... 24. „…Iš tyrimui pateiktų MB „T.“ dokumentų nustatyta, kad bendrijos... 25. Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. Mažosios bendrijos vadovo civilinės (paslaugų... 26. Iš juridinio asmens banko sąskaitos sutarties matyti, kad 2014 m. rugsėjo 15... 27. 2014 m. rugsėjo 23 d. Verslo mokėjimo kortelės, susietos su banko sąskaita... 28. MB „T.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašai už 2014 - 2016 metus... 29. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpio bendrijos... 30. 2015 m. gegužės 29 d. UAB „T. S.“ įmonei „T.“ išrašė PVM... 31. Iš 2015 m. gegužės mėn. „Kelionės lapų“ matyti, kad gegužės 29 d.... 32. UAB „A.“ pažymoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d.... 33. Iš 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimo matyti, kad J. I. įgaliojo A. D.... 34. 2016 m. gegužės 31 d. vienintelio nario sprendimu, A. D., veikdamas jam... 35. 2014 m. lapkričio 20 d. darbo sutartis patvirtina, kad A. D. nuo 2014 m.... 36. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo pateiktos informacijos... 37. - pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą Mažoji bendrija (toliau – MB)... 38. Iš VĮ „Regitra“ esančios duomenų bazės matyti, kad krovininio... 39. UAB „T. S.“ 2016 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. 2016/11-1 patvirtina, kad... 40. Iš 2014 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties matyti, kad UAB „A.“... 41. Iš UAB „A.“ 2016 m. lapkričio 9 d. gauto atsakymo matyti, kad... 42. Iš 2016 m. lapkričio 30 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo... 43. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto 2017 m. birželio 6 d. Faktinių... 44. Į teismo paklausimą ar laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m.... 45. Nors kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas... 46. Dėl kaltinimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1... 47. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 48. Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu... 49. Teismų praktikoje nurodoma, jog sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas... 50. A. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 51. Teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai... 52. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, nekyla jokių abejonių, kad MB... 53. Kaltinamojo veiksmai dėl aptartų veiksmų kaltinamajame akte buvo... 54. Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta... 55. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai... 56. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama... 57. Kaip seka iš aukščiau išvardintų įrodymų ir nustatytų aplinkybių,... 58. 2017 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis buvo įspėtas, kad... 59. Dėl išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį... 60. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio... 61. Kaip jau minėta, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, A. S. buvo kaltinamas dėl... 62. Abejonių tuo, kad paminėta pinigų suma buvo sumokėta UAB „T. S.“,... 63. Visų pirma pažymėtina, kad kaip seka iš UAB „T. S. pažymos (b. l.... 64. Bausmės skyrimas... 65. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 66. Kaltinamasis dėl psichikos ligų nėra gydytas (b. l. 76, t. 1). 2003 m.... 67. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 68. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis A. S. buvo neteistas (b. l. 71, t. 2),... 69. Kaltinamasis padarė 1 nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių... 70. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui,... 71. Kaltinamajam nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu... 72. Dėl civilinio ieškinio ... 73. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje... 74. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas, proceso išlaidų bei... 75. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 76. A. S., (a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183... 77. A. S., a. k. ( - ) dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, išteisinti,... 78. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. S., (a.... 79. Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis...