Byla 1A-67-453/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio, teisėjų Lino Žukausko ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistiesiems T. P., R. J., gynėjams advokatams Tomui Kaminskui, Vilijai Kavaliauskienei, Romaldui Briliui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J., nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės (ankstesnė pavardė Jurčikonienė) ir nuteistojo T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;
  • Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 14 metų.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

  • Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
  • Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį - keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Taip pat Ž. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

10Iš nuteistojo T. P. N. Z. priteista 80000 Lt (tai yra 23169 eurų) neturtinei ir 6880 Lt (tai yra 1992 eurų) turtinei žalai atlyginti.

11Nukentėjusiųjų V. B. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13R. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. apie 16.05 val., Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaimo teritorijoje esančiame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veiklai, elgdamasis ypatingai įžūliai, siekdamas pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam G. S. į ausį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

14Ž. C. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, tai yra 2013 m. birželio 18 d. apie 16.06 val., Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaimo teritorijoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui, tyčia bendrais veiksmais sugriebė ant pievos sukniubusią N. L., suėmę už pažastų, jėga nutempė ją iki automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) įsodino į vidų ir prieš nukentėjusios valią nuvežė ją link tame pačiame kaime esančio vandens telkinio (Nr. 6).

15T. P. nuteistas už tai, kad jis, tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir taip pat tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra 2013 m. birželio 18 d., Kalvarijos savivaldybėje Kušliškių kaimo teritorijoje, važiuojant link vandens telkinio, po to kai nukentėjusioji buvo įsodinta į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, ant automobilio galinės sėdynės tyčia suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, prieš nukentėjusios valią, įvedė savo varpą nukentėjusiajai į burną ir taip tenkino lytinę aistrą. Tais pačiais veiksmais, įvesdamas savo varpą nukentėjusiajai į burną, tyčia ranka užspausdamas jos kvėpavimo takus, kaltinamasis mechaniškai sutrikdė nukentėjusios kvėpavimą, ir dėl to nuo uždusimo įvyko jos mirtis. Taip jis tyčia nužudė N. L..

16Ž. C. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaimo teritorijoje esančiame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) tyčia kliudė nukentėjusiojo D. M. vedamą dviratį „Capriolo“, 180 litų vertės, jį pervažiavo ir taip jį sugadino.

17Ž. C. ir R. J. taip pat buvo kaltinami dėl to, kad jie veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. 16.30 val. iki 2013 m. liepos 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d., kai vienas ir antras buvo sulaikyti policijos pareigūnų, be svarbios priežasties, nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jiems žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą – T. P. padarytą nusikalstamą veika, tai yra N. L. nužudymą.

18T. P. taip pat buvo kaltinamas dėl to, kad jis 2013 m. birželio 18 d., apie 17.40 val., bute, esančiame Dariaus ir Girėno g. 40-8, Kalvarijos m., siekdamas išvengti sulaikymo, grasindamas peiliu ir taip panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino jį sulaikyti atvykusiems Marijampolės apskrities Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams V. B. ir V. S.. Dėl šių kaltinimų jie išteisinti ir ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

19Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės terminą.

20Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi paskirta aiškiai per griežta bausmė. Mano, kad teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nepagrįstai pripažino dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti daug švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau buvo teistas tik vieną kartą, bausmė įvykdyta. Mano, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

21Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Nuteistasis neneigia, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jo teigimu, tai neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad vieną nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pažymi, kad tarp jo ir Ž. C. jokio susitarimo įsodinti N. L. į automobilį nebuvo. Ją sutiko atsitiktinai, važiuodami prie tvenkinio ir viskas įvyko neplanuotai bei spontaniškai. Jis ją nugriuvusią pievoje pakėlė, o Ž. C. nuvedė ir įsodino į automobilį. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir Ž. C. bei liudytojas Š. Z..

22Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pateikia faktus, kurie jį charakterizuoja vien neigiamai. Nesutinka, su teiginiu, kad jis gyveno amoraliai. Teigiamus duomenis apie jį pateikė policijos pareigūnas V. B., kuris apeliantą žino nuo jaunystės ir, kuris nurodė, kad dėl jo elgesio jokių problemų nebūdavo. Nuteistasis ne kartą buvo išvykęs dirbti į užsienį, grįžęs užsiregistravo darbo biržoje ir ieškojosi darbo Lietuvoje. Gyvena kartu su neįgalia mama, kuriai padeda.

23Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas apeliantui skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas - neteisėtai žmogui atimant laisvę, sudarė sąlygas kito nusikaltimo padarymui, kas sukėlė ypatingai sunkias pasekmes. Pažymi, kad jis N. L. pažinojo ir įsisodindamas į automobilį jokių blogų ketinimų neturėjo. Manė, kad ji neprieštarauja su jais važiuoti, o sakė, kad nenori važiuoti, tik dėl to, kad šalia buvo jos sugyventinis D. M.. Jis nenumanė, kas gali atsitikti vėliau, taip pat jis negali atsakyti už kito asmens atliktus veiksmus.

24Nuteistojo T. P. gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė (ankstesnė pavardė Jurčikonienė) apeliaciniame skunde prašo baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti visus liudytojus ką nors žinančius apie bylos aplinkybes, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir T. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinti.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas pagrįstai T. P. išteisino dėl nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, taip pat pagrįstai konstatavo, jog N. L. nužudymas neturi kvalifikuojančio požymio - nužudymo slepiant kito nusikaltimo įkalčius, tai yra T. P. inkriminuotą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą pagrįstai perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliantė teigia, kad nuosprendis yra neteisingas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje. Teismas ištyrė ne visas aplinkybes ir vertino ne visus įrodymus esančius byloje, tuo pažeisdamas visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus įtvirtintus Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnyje. Siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme turi būti atliekamas įrodymų tyrimas. O ištyrus visus įrodymus, T. P. turi būti išteisintas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako už padarytas nusikalstamas veikas tik tada, kai jis neabejotinai kaltas dėl nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju T. P. kaltė grindžiama vien prielaidomis ir spėliojimais.

26Apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinamieji Ž. C., R. J. ir liudytojas Š. Z. paaiškino, kad nuo N. L. įsisodinimo į automobilį iki nuvykimo prie vandens telkinio, praėjo tik kelios minutės. Taip pat paaiškino, kad jie nematė T. P. nei atsisegusio kelnes, nei apsinuoginusio lytinį organą. Tai, kad T. P. su N. L. tenkino lytinę aistrą, pirmosios instancijos teismas sprendžia tik iš kaltinamųjų Ž. C. ir R. J. parodymų, kuriuose jie teigė, kad T. P. automobilyje muistėsi, tildė merginą, kai ji prašėsi išleidžiama iš automobilio ir, kad mergina įsodinta į automobilį sakė, kad jai trūksta oro. Iš išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki nukentėjusiosios mirties buvo tenkinama lytinė aistra oraliniu būdu, kas buvo mirties priežastimi. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi nei vienas iš automobilyje buvusių asmenų tokio fakto nematė. Apeliantės manymu, jeigu automobilyje būtų oraliniu būdu atliekamas lytinis aktas, kartu automobilyje buvę asmenys to nematyti negalėjo, nes Š. Z. sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, šalia T. P., kaltinamieji Ž. C. ir R. J. taip pat nuolat atsigręždavo atgal ir tildydavo nukentėjusiąją. Be to, aktas turėjo būti ypatingai aktyvus dėl labai trumpos kelio atkarpos. Taip pat apeliantė pažymi, kad tokiame mažame automobilyje, kuriuo važiavo penki asmenys, T. P. lytinio akto praktiškai atlikti negalėjo. Taip pat to padaryti T. P. negalėjo ir dėl sveikatos būklės, nes prieš kelias dienas iki įvykio, jam buvo atlikta apendicito operacija. Kaltinamasis R. J. taip pat patvirtino, kad T. P. po operacijos sunkiai judėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir teismo posėdyje dėl T. P. sveikatos būklės neapklausė liudytojų D. D. ir R. Z., nors merginos iki įvykio leido laiką su T. P.. Be to, taip pat neįtikinama, jog T. P. būtų siekęs suartėti su savo tolima giminaite ir mamos krikšto dukra.

27Apeliaciniame skunde gynėja aptardama byloje ištirtus įrodymus: 2013 m. birželio 18 d. specialisto išvadą Nr. G 512/13(09), 2013 m. birželio 19 d. specialisto išvadą Nr. M 138/13(09), 2013 m. liepos 3 d. specialisto išvadą Nr. S - SP 113/13(01), 2014 m. sausio 8 d. specialisto išvadą Nr. M 1/14(09), teigia, kad minėti įrodymai patvirtina, jog T. P. netenkino lytinės aistros oraliniu būdu su N. L.. Tai, kad buvo santykiauta su N. L. ne automobilyje ir ne vieno asmens, ir ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina 2014 m. sausio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, taip pat 2013 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. M 138/13(09) 9 ir 11 punktai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodytų įrodymų skundžiamame nuosprendyje nevertino ir į juos neatsižvelgė. Apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas nevertindamas visų byloje pateiktų įrodymų, padarė teisinio vertinimo klaidų.

28Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog 2014 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. M 1/14(09), 2 punkte konstatuota, kad N. L. galėjo uždusti tiek jos kaklą apkabinus ranka ir suspaudus alkūne, tiek ir suspaudus jos kaklą rankų pirštais. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo merginos apkabinęs per kaklą ir suspaudęs alkūne. Taip pat neaišku kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, prieštaraujančią minėtai specialisto išvadai, kad būtent T. P. automobilyje tenkindamas lytinę aistrą oraliniu būdu užspaudė N. L. kaklą. Tokios teismo išvados nepatvirtina nei tiesioginiai, nei netiesioginiai byloje ištirti įrodymai. Apeliantės manymu, pagal minėtą specialisto išvadą, kažkas galėjo N. L. kaklą užspausti pirštais, tačiau teismas nevertino, kad viena iš tokių aplinkybių galėjo būti N. L. įsodinimas prievarta į automobilį.

29Apeliaciniame skunde apeliantė aptardama byloje ištirtus įrodymus: 2014 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. M 1/14 (09) 1 punktą, 2013 m. birželio 19 d. specialisto išvados M 138/13(09) 2 ir 3 punktus, nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo Š. Z. parodymus, teigia, kad minėti įrodymai patvirtina, jog automobilyje N. L. galėjo būti bloga ne dėl T. P. veiksmų, o dėl to, kad iki jai patenkant į automobilį, jos kvėpavimas buvo mechaniškai sutrikdytas. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimo pilnumo, visapusiškumo ir jų vertinimo objektyvumo principus. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad N. L. galėjo mirti ir dėl kitų kaltinamųjų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis atsirado sužalojimai ir kas juos padarė mirusiosios kaktoje, kelių srityse, keturiais poveikiais. Toks tyrimas byloje turėjo būti atliktas, nes jis ypač svarbus siekiant teisingai išaiškinti, kas iš tiesų nužudė N. L., taip pat ar ją nužudė tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymi, kad nužudymo dėl neatsargumo tikimybė byloje didelė, tačiau vertinimo šiuo aspektu teismas nepateikia.

30Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Grąžinti jo asmeninius daiktus, kuriuos skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta sunaikinti, iškelti baudžiamąją bylą Š. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 3 dalį.

31Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien R. J., Ž. C. ir liudytojo Š. Z. parodymais, tačiau teismas neatsižvelgė į byloje nustatytus faktus, kurie patvirtina apelianto nekaltumą. Nuteistasis cituodamas D. M., G. S. parodymus teigia, jog galima daryti prielaidą, kad į automobilį N. L. buvo įsodinta be sąmonės, nes ji buvo kliudyta Ž. C. vairuojamo automobilio. Tai, kad N. L. buvo kliudyta Ž. C. vairuojamo automobilio patvirtina ant automobilio priekinio kairės pusės sparno rastas N. L. delno atspaudas, taip pat ant jos kelių rasti nubrozdinimai. Pažymi, jog N. L. būtent dėl minėtų veiksmų skundėsi automobilyje, sakė, kad blogai jaučiasi, kad trūksta oro. Be to, tai, kad N. L. pasodinta į automobilį skundėsi, kad jai yra bloga, patvirtino ir liudytojas Š. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nors Ž. C., R. J. ir liudytojas Š. Z. teigia, kad N. L. pati atėjo iki automobilio, tačiau jie taip teigia siekdami nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.

32Nuteistasis pažymi, jog jo kaltė grindžiama vien liudytojo Š. Z. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Teisiamajame posėdyje liudytojas Š. Z. paaiškino, kad N. L. iki automobilio atėjo pati, iki automobilio už rankos paėmęs ją atvedė Ž. C.. Tačiau nuteistojo teigimu, tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo G. S. parodymams. Taip pat Š. Z. tvirtino, kad N. L. buvo paguldyta ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, tačiau R. J. ir Ž. C. teigė, kad mergina buvo paguldyta tarp Š. Z. ir T. P.. Tai patvirtina, kad Š. Z. parodymai yra melagingi. Duodamas tokius parodymus jis siekia padėti savo draugui Ž. C.. Taip pat cituodamas liudytojo Š. Z. parodymus, nuteistasis pažymi, kad nepagrįstai teismas vadovavosi minėto liudytojo teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kadangi liudytojas buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau jo parodymai duoti apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamojo posėdžio metu dėl merginos ir T. P. veiksmų automobilyje aiškiai skyrėsi. Liudytojas apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kodėl jo parodymai skiriasi nuo anksčiau duotų jo parodymų.

33Nuteistasis teigia, jog teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į Ž. C. parodymus, kuriuose jis teigė, jog girdėjo, kad T. P. prašė N. L. su juo pasimylėti ir ji sutiko, bet ar jie kokiu nors būdu santykiavo jis nematė. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir į teismo medicinos eksperto parodymus bei pateiktą išvadą, kurie patvirtina, kad apeliantas neturėjo su N. L. jokių lytinių santykių. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ant N. L. veido ir kaklo buvo rasta kraujosruvų. Ekspertas paaiškino, jog kraujosruvos kaklo srityje galėjo atsirasti, kaklą suspaudus ranka, pirštais ar sudavus smūgį. Kraujosruvos veido srityje buvo padarytos spiriant į veidą. Taip pat ekspertas paaiškino, jog N. L. mirtis galėjo įvykti užspaudus jos burną bei nosį ir taip palaikius iki dešimties sekundžių. Pažymi, jog jo vienintelio parodymai atitinka eksperto pateiktas išvadas, kur jis aiškiai nurodė kas ir kokius veiksmus atliko N. L..

34Apeliaciniame skunde pažymima, jog Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą neišsprendė klausimo dėl jo ir gynėjos pateikto prašymo dėl ekspertizės atlikimo, kuria būtų siekiama nustatyti, kam priklauso pado pėdsakas paliktas N. L. veido srityje. Taip pat prokuroras atmetė jo prašymą dėl įtariamųjų ir liudytojo patikrinimo melo detektoriumi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliantas prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į visus byloje nustatytus faktus, o rėmėsi tik liudytojo Š. Z. ir kaltinamojo Ž. C. parodymais, kurie yra prieštaringi.

35Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į kaltinamojo R. J. parodymus, kuriuose jis teigė, kad jiems atvykus prie vandens telkinio jis girdėjo kaip N. L. kalbėjo. Minėti kaltinamojo parodymai patvirtina, kad liudytojas Š. Z. ir kaltinamasis Ž. C. meluoja, kad nuvykus prie vandens telkinio mergina jau buvo negyva.

36Nuteistasis taip pat pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuose teismas pripažino, kad nebuvo siekiama tyčia nužudyti N. L., todėl tyčinė žmogžudystė turėjo būti perkvalifikuota į neatsargų gyvybės atėmimą. Taip pat būtina pavesti ekspertui atsakyti į klausimą, ar įmanoma uždusinti žmogų, laikant suėmus viena ranka už sprando.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

38Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

39Dėl nuteistojo T. P. ir jo gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės (ankstesnė pavardė Jurčikonienė) apeliacinio skundo

40Dėl T. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį

41Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis N. L. seksualinio prievartavimo bei nužudymo aplinkybėmis. Tvirtinama, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat tvirtinama, kad teismas ištyrė ne visas aplinkybes ir vertino ne visus įrodymus esančius byloje, tuo pažeisdamas visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus įtvirtintus Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnyje.

42Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Įvertinęs įrodymus pagal įstatymą ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išskyrus aplinkybes dėl T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybių, tai yra smūgių sudavimo nukentėjusiajai, todėl ši nuosprendžio dalis bus keičiama, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos ir tai negali būti pripažįstama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu.

43Šioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. birželio 18 d. apie 17.20 val. apžiūrėjus įvykio vietą Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaime prie tvenkinio Nr. 6, ant jo kranto buvo rastas moteriškos lyties, tai yra N. L. lavonas, šalia rastos džinsinės kelnės ir bliuzonas (t. 1 b.l. 1, 20-43). 2013 m. birželio 19 d. lavono apžiūros protokole nurodyta, kad ant N. L. lavono kaktos matosi rausvos kraujosruvos. Ties kaire akimi raudoni paraudimai. Kaklo srityje matosi kraujosruva. Kairės pusės kojos kelio srityje matosi nubrozdinimai (t. 2, b.l. 73-77). Netrukus po įvykio sulaikytas T. P. teigė, kad jis 2013 m. birželio 18 d. po pietų su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pasigėrė bei užmigo. Kas ir kada jį parvežė namo neprisimena. Atsipeikėjo tik kai pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Apie įvykį, kai buvo nužudyta N. L. nieko negali pasakyti, nes jis ten nedalyvavo (t. 5, b.l. 32-33). Tokios pačios versijos T. P. laikėsi ir Marijampolės rajono apylinkės teisme 2013 m. birželio 20 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą (t. 5, b.l. 36-37). Tuo tarpu 2014 m. kovo 19 d. vykusios apklausos metu T. P. davė skirtingus parodymus ir teigė, jog tiriamo įvykio dieną atvažiavus prie ežero N. L. iš automobilio išlipo pati. N. L. išlipus iš automobilio į krūtinę smūgį sudavė Ž. C., po to ji nukrito. Tada Ž. C. laikė jai už kaklo ir nosies. Po to, ji nieko nesakė ir nejudėjo, jis nežinojo ar ji tik nualpo ar jau buvo negyva. Tada dar ją įmetė į ežerą, tačiau ji neatsigavo. Jis nežino dėl kokių priežasčių mirė N. L.. Anksčiau teigė, kad buvo girtas ir nieko neprisimena, nes bijojo dėl savo tėvų, kadangi žinojo, kad Ž. C. ir R. J. slapstosi. Tačiau, kai sužinojo, kad kiti asmenys visos tiesos nepasakė, tai jis nutarė papasakoti visą tiesą (t. 5, b.l. 95-98). Tokios pačios versijos T. P. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 196-198). Kaip matyti T. P. apklausų metu iš esmės davė skirtingus parodymus, vienuose teigdamas, jog neprisimena kas vyko tiriamo įvykio dieną, nes jis miegojo bei, kad nužudymo vietoje nebuvo, vėlesnėse apklausose teigė, jog atvykus prie ežero N. L. stiprų smūgį į krūtinę sudavė Ž. C., taip pat Ž. C. jai buvo užspaudęs nosį ir kaklą, po ko N. L. nejudėjo ir nieko nesakė. Atsižvelgiant į tai, jog T. P. parodymai yra prieštaringi, teisėjų kolegija nuteistojo T. P. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

44Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. P. parodymus, kitus byloje surinktus duomenis – kiekvieną iš jų atskirai ir jų visetą, padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad N. L. nužudė T. P.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

45Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (apklausa atlikta 2013 m. birželio 20 d. iš esmės iš karto po tiriamo įvykio) liudytojas Š. Z. parodė, jog Ž. C. ir R. J. N. L. įgrūdo į automobilio galą prie T. P.. Automobilio galinės sėdynės buvo atlenktos. Jis gulėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo ant nugaros, per vidurį ant dešinio šono gulėjo T. P., o už keleivio ant kairiojo šono gulėjo N. L.. Kai N. L. buvo įsodinta į automobilį ji šaukė, kad ją paleistų, kad ji niekur nenori važiuoti. Matė, kad T. P. kaire ranka buvo apsikabinęs N. L., bet ar jis ją laikė, nežino. N. L., vis prašė, kad ją paleistų, po to pasakė, kad jai pasidarė silpna ir prašė ją išleisti į lauką. Ką su gulinčia N. L. darė T. P. jis nematė, tačiau vienu metu ji nutilo. Sustojus automobiliui Ž. C. N. L. ištraukė iš automobilio, bet ji sukniubo. Jie įmesdami į vandenį N. L. bandė gaivinti, bet ji neatsigavo (t. 2, b.l. 162-164). Nurodytas aplinkybes liudytojas Š. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b.l. 165-166). Liudytojas Š. Z. iš esmės tokias pačias aplinkybes parodė ir 2013 m. birželio 20 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytojas teigė, jog važiuojant N. L. prašė išleisti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, nes jai nesveika, po to ji visą kelią tylėjo. Automobilyje T. P. N. L. buvo apsikabinęs per petį. Ir iš priekio ir gale šaukė tylėk „žiurke“. T. P. automobilyje muistėsi. Atvažiavus prie ežero Ž. C. ją ištraukė iš mašinos, tačiau ji nugriuvo. Tada ją nusitempė prie vandens ir įmetė į vandenį bei ištraukė ir pasakė, kad mergina tikriausiai negyva. Važiuojant N. L. prašė išleisti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, nes jai nesveika (t. 2, b.l. 176-178). Liudytojas Š. Z. papildomos apklausos metu, vykusios 2014 m. sausio 22 d. parodė, jog matė kaip pasodinus N. L. į automobilį, T. P. buvo suėmęs N. L. už sprando ir jos galvą buvo pritraukęs sau prie tarpkojo. Jis sugriebęs N. L. už sprando, jos galvą tai pakeldavo, tai vėl nuleisdavo. Tačiau ką T. P. tiksliai darė su N. L. jis nematė. Nematė, kad T. P. būtų nusiėmęs savo kelnes. Po tokių veiksmų N. L. pradėjo šaukti, kad jai trūksta oro. Vienu metu N. L. nutilo (t. 2, b.l. 179-180). Tokius pačius parodymus liudytojas davė ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose (t. 7, b. l. 93-94, t. 8, b.l. 169-171). Kaip matyti iš liudytojo Š. Z. parodymų turinio 2014 m. sausio 22 d. vykusios papildomos apklausos metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme liudytojas patikslino ir papildė kai kurias įvykio aplinkybes dėl T. P. veiksmų, tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad tokie liudytojo parodymai yra prieštaringi dėl esminių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose duotiems parodymas, kadangi liudytojas nuo pat pirmos apklausos teigė, jog jis matė, kad N. L. įsodinus į automobilį šalia jos sėdėjo T. P., kuris ją buvo apsikabinęs, taip pat matė, kaip T. P. muistėsi bei girdėjo, kaip N. L. prašė, kad ją paleistų, taip pat šaukė, kad jai yra bloga bei trūksta oro, taip pat, kad atvykus prie ežero ir N. L. ištraukus iš automobilio ji nugriuvo. Pažymėtina tai, kad tokius parodymus liudytojas Š. Z. davė dar iki specialisto išvados, kurioje konstatuota nukentėjusiosios mirties priežastis, pateikimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (Specialisto išvadoje Nr. M 138/13(09) nurodyta, jog tyrimas pradėtas 2013 m. birželio 19 d.; tyrimas baigtas 2013 m. rugsėjo 11 d.; specialisto išvada Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kalvarijos policijos komisariate gauta 2013 m. rugsėjo 16 d. (t. 2, b.l. 82-83). Taigi liudytojo Š. Z. parodymai dėl T. P. veiksmų bei dėl N. L. veiksmų automobiliui judant bei atvykus prie ežero iš esmės viso proceso metu dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo Š. Z. byloje duotais parodymais, kadangi pirma, liudytojas parodymus apygardos bei apeliaciniame teismuose davė prisiekęs sakyti tiesą ir nieko nenutylėti; antra iš bylos duomenų nenustatyta, kad liudytojo ir T. P. santykiai buvo ar yra priešiški, nenustatyta ir jokių kitų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis turi pagrindo apkalbėti nuteistąjį ar meluoti, nes atliekant ikiteisminį tyrimą jam įtarimai nebuvo pareikšti, taip pat jis nebuvo apklaustas pagal Lietuvos Respublikos BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo Š. Z. parodymais. Be to, jie atitiko ir kitą bylos medžiagą.

46Nuteistasis R. J. pirmose apklausose vykusiose 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. rugpjūčio 13 d. parodė, jog važiuojant automobiliu, kas vyko jo gale nematė ir automobilyje jokių garsų negirdėjo, tik privažiavus prie ežero, kažkuris iš vaikinų pasakė, kad N. L. nejuda (t. 5, b.l. 119-120, 138-140). Vėlesnėse apklausose vykusiose 2013 m. lapkričio 27 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 26 d. nuteistasis R. J. nurodė, jog važiuojant automobiliu jis girdėjo, kaip N. L. prašė ją paleisti. Taip pat girdėjo, kaip mergina pasakė, kad jai trūksta oro. Dėl kokių priežasčių N. L. trūko oro nežino (t. 5, b.l. 148-150, 174-175, 176-177). Tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 6, b.l. 201-202). Akistatos metu vykusios 2013 m. lapkričio 6 d. tarp liudytojo Š. Z. ir nuteistojo R. J. metu, nuteistasis taip pat parodė, jog jis girdėjo kaip važiuojant automobiliu N. L. prašė ją išleisti į lauką (t. 6, b.l. 70). Nuteistasis Ž. C. apklausoje vykusioje 2013 m. gruodžio 18 d. parodė, kad N. L. atsisėdus į automobilį ir jam pradėjus važiuoti jis girdėjo, kad galinėje sėdynėje kažkas tai vyksta. Ar T. P. kažkokiu tai būdu santykiavo su N. L. jis nematė, tik girdėjo, kad N. L. šaukė „negrūsk taip giliai, ją dusina“, ar kažkaip panašiai. Dar N. L. šaukė, kad jai trūksta oro, ją dusina ir prašė atidaryti langą. Atvažiavus prie tvenkinio, jie dar išgėrė ir T. P. pasakė, kad N. L. negyva (t. 6, b.l. 30-33). Apklausoje vykusioje 2014 m. vasario 18 d. nuteistasis Ž. C. teigė, jog jis nematė kaip buvo nužudyta N. L.. Ką T. P. ant automobilio galinės sėdynės darė su N. L. jis nematė, nes vairavo automobilį (t. 6, b.l. 64-65). Apklausoje vykusioje 2014 m. kovo 26 d. nuteistasis Ž. C. teigė, jog tuo metu kai N. L. įsėdo į automobilį nei Š. Z., nei T. P. nemiegojo. Kiek jis matė, N. L. automobilyje buvo apsikabinęs T. P. ir jos galva buvo prie T. P. tarpkojo. Suprato, kad jie santykiauja oraliniu būdu, tačiau paties proceso jis nematė. Mano, jog kai atvyko prie vandens, kad N. L. galėjo būti dar gyva, kadangi kol jie sėdėjo automobilyje, matė ją dar judančią. Tačiau po to matė N. L. sukniubusią ant T. P. kelių (t. 6, b.l. 66-67). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 6, b.l. 198-200). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ta nuteistųjų R. J. ir Ž. C. parodymų dalimi, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme bei, kurie atitiko kitą bylos medžiagą, tai yra tai, kad jie girdėjo, kaip N. L. būdama automobilyje prašė ją paleisti, taip pat tai, kad jie matė, jog N. L. automobilyje buvo apsikabinęs būtent T. P., tai, kad matė, jog N. L. galva buvo prie T. P. tarpkojo, tai, kad N. L. ištraukus iš automobilio ji jau buvo negyva. Be to, tokie minėtų nuteistųjų parodymai taip pat sutapo ir su aukščiau aptartais liudytojo Š. Z. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu logiška ir natūralu, kad nuteistieji R. J. ir Ž. C. sėdėdami automobilio priekyje, o Ž. C. dar ir vairuodamas automobilį negalėjo matyti, todėl ir negali tiksliai įvardinti konkrečių T. P. veiksmų, kadangi kaip nustatyta kelionė automobiliu truko trumpą laiko tarpą, bet to, kaip nustatyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje minėti asmenys tiriamo įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas taip pat turi įtakos asmens gebėjimui prisiminti įvykio aplinkybes.

47Tai, kad nuteistoji mirė nuo uždusimo, mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą objektyviai patvirtina specialisto išvada Nr. M 138/13(09) iš kurios matyti, jog N. L. mirtis įvyko nuo uždusimo, mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą. Tai patvirtina kraujosruvos kaklo odoje ir minkštuose audiniuose, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas (t. 2, b.l. 82-83). Specialisto išvadoje Nr. M 1/14(09) konstatuota, jog N. L. galėjo uždusti tiek jos kaklą apkabinus ranka ir suspaudus alkūne, tiek ir suspaudus jos kaklą pirštais (t. 2, b.l. 85). Teismas neturi pagrindo netikėti baudžiamojoje byloje pateiktomis specialisto išvadomis, juo labiau, kad specialisto išvadas pateikęs ekspertas D. I. jas patvirtino apklausos metu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Taigi akivaizdu, kad nuteistųjų R. J. ir Ž. C. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei liudytojo Š. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau aptartose specialistų išvadose nustatytą N. L. mirties priežastį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nei vienas automobilyje buvęs asmuo, tai yra nei liudytojas Š. Z., nei nuteistieji Ž. C. ir R. J. nei vienos apklausos metu nenurodė, jog kiti automobilyje buvę asmenys, būtų lietę ar kitaip būtų kontaktavę su N. L., priešingai iš esmės daugumoje apklausų, taip pat ir pirminėse apklausose minėti asmenys teigė, jog nuteistasis T. P. automobilyje sėdėjo šalia N. L. bei ją buvo apsikabinęs, taip pat teigė, jog ištraukus iš automobilio N. L. jau buvo negyva.

48Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta apeliantų versija, kad N. L. kvėpavimas jau buvo mechaniškai sutrikdytas iki jai patenkant į automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei vienas automobilyje buvęs asmuo. Kaip matyti iš aukščiau aptartų parodymų, tiek nuteistieji Ž. C. ir R. J., tiek liudytojas Š. Z. teigė, jog nukentėjusioji būdama automobilyje kalbėjo, prašė ją paleisti bei šaukė, kad jai bloga ir trūksta oro. Taigi akivaizdu, jog į automobilį nukentėjusioji buvo pasodinta dar būdama gyva. Taip pat priešingai nei teigia apeliantai, tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis G. S., kuris buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Minėtas liudytojas teigė, jog jiems einant kartu su N. L. per pievą, ji visu ūgiu parklupo ant pilvo, tuo metu jos niekas nepastūmė. Prie jos priėjo R. J. ir Ž. C.. Jie ją viena ranka pakėlė už kaklo iš priekio, tačiau ji vėl nukrito, tada ją pakėlė už pažastų ir tempė iki mašinos. Nukritusi N. L. nieko nekalbėjo, bet ji buvo gyva, nes į žemę rėmėsi kojomis (t. 9, b.l. 33-35). Nurodytas aplinkybes nukentėjusysis G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b.l. 136-141). Tai, kad N. L. galėjo mirti dar iki ją atvedant į automobilį, kai ji nuo žemės buvo pakelta paėmus jai už kaklo, taip pat paneigė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklaustas ekspertas D. I., kuris paaiškino, jog stipriai užspaudus kaklą yra sutrikdomas kvėpavimas, sutrinka smegenų kraujotaka ir mirtis įvyksta akimirksniu, taip pat paaiškino, jog šiuo atveju N. L. mirtis negalėjo formuotis lėtai. Be to, ekspertas taip pat parodė, jog baudžiamojoje byloje jo pateiktoje išvadoje nurodyti požymiai - kraujosruvos kakle, minkštuose audiniuose, taškinės kraujosruvos akių vokų junginiuose, širdies paviršiuje ir po plaučių krūtinplėvėmis, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, nėra būdingi kitoms ligoms (t. 7, b.l. 69-70, t. 8, b.l. 144-146). Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog užspaudus kaklą mirtis įvyksta staiga, nagrinėjamu atveju ji negalėjo formuotis lėtai, tuo tarpu kaip nustatyta iš aukščiau aptartų parodymų vedant iki automobilio nukentėjusiosios kaklas nebuvo užspaustas, ji buvo vedama paėmus jai už pažastų, taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji į automobilį buvo pasodinta dar būdama gyva, kas iš esmės paneigia, jog nuteistosios mirtis įvyko ją už kaklo pakeliant nuo žemės.

49Apeliacinių skundų teiginius bei nuteistojo T. P. parodymus apie tai, kad N. L. išlipus iš automobilio jai stiprų smūgį sudavė Ž. C. bei, kad jai nukritus Ž. C. spyrė į šoną, taip pat spyrė tarp galvos ir krūtinės bei ranka užspaudė jos burną bei nosį, iš esmės paneigia 2013 m. birželio 19 d. lavono apžiūros protokolas (t. 2, b.l. 73-77), specialisto išvada Nr. M 138/13(09) (t. 2, b.l. 82-83), kuriuose nenurodyta, jog apžiūrėjus nukentėjusiosios lavoną, būtų nustatyti sužalojimai ant nukentėjusiosios šono ar ant krūtinės. Be to, ekspertas D. I. taip pat patvirtino, jog N. L. galėjo uždusti užspaudus jos kaklą, kadangi buvo nustatytas sužalojimas ant kaklo, tuo tarpu nukentėjusiosios bronchuose bei trachėjoje sužalojimų nebuvo nustatyta (t. 7, b.l. 69-70, t. 8, b.l. 144-146). Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nenustatyta, kad nukentėjusiosios mirtis galėjo įvykti jai ranka užspaudus nosį ir burną, kadangi minėtos išvados patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo nustatytos kraujosruvos kaklo odoje, kas akivaizdžiai matoma ir prie lavono apžiūros protokolo pateiktose fotonuotraukose (t. 2, b.l. 75-77). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog tokius parodymus T. P. davė tik tada, kai jau buvo pateikta specialisto išvada, kurioje buvo nustatyta N. L. mirties priežastis bei padaryti sužalojimai. Tuo tarpu liudytojas Š. Z. jau pirmosios apklausos metu, kuri iš esmės buvo atlikta iš karto po įvykio teigė, jog N. L. ištraukta iš automobilio iš karto sukniubo, tai yra buvo negyva.

50Specialisto išvadoje Nr. M 138/13(09) (t. 2, b.l. 82-83) nurodyti kiti nustatyti N. L. sužalojimai (kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog N. L. nužudė T. P., kadangi tiek byloje apklausti nuteistieji R. J. ir Ž. C., tiek liudytojas Š. Z., tiek nukentėjusysis G. S. patvirtino, kad iki to momento kai N. L. buvo įsodinta į automobilį ji ne kartą griuvo ant žemės, kur akivaizdu ji ir galėjo patirti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai ant kaktos padarytas sužalojimai, tik panašus yra į bato pado atspaudą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliantų keltos gynybinės versijos yra paneigtos aukščiau aptartais objektyviais bylos duomenimis.

51Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. P. nužudė N. L. veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi nuteistasis T. P. užspausdamas nukentėjusiosios kaklą bei girdėdamas, kad nukentėjusioji prašo pagalbos bei skundžiasi, kad jai yra bloga ir trūksta oro, galėjo ir turėjo numatyti kilsiančias pasekmes ir nors nuteistasis jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimą nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. P. pagrįstai ir teisingai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

52Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog T. P. nepadarė nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje. Toks apeliacinių skundų teiginys yra paneigtas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

53Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal teismų suformuotą praktiką fizinio smurto panaudojimas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio prasme yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.

54Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad vienas iš pagrindinių T. P. kaltės dėl seksualinio prievartavimo įrodymų šaltinis yra liudytojo Š. Z. parodymai. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, kaip ir aukščiau buvo nurodyta nėra pagrindo teigti, kad minėto liudytojo parodymai yra neteisingi, nepatikimi, prieštaraujantys ar, kad minėtas liudytojas meluoja. Liudytojas Š. Z. ne vienos apklausos metu nurodė, jog jis matė nuteistojo T. P. veiksmus, atitinkančius lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu. Taip pat tokius liudytojo Š. Z. parodymus iš esmės patvirtino ir nuteistieji R. J. bei Ž. C. teigdami, jog jie matė, kad T. P. buvo apsikabinęs N. L., buvo paėmęs jai už kaklo bei lenkė ją prie savo tarpkojo, taip pat jie girdėjo kaip N. L. prašė ją paleisti ir šaukė, kad jai trūksta oro. Nurodyti minėtų asmenų parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistasis T. P. atliko veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnyje, taip pat patvirtina, kad jis veikė tyčia.

55Liudytojo Š. Z., nuteistųjų R. J. bei Ž. C. parodymų bei pirmosios instancijos konstatuotų aplinkybių nepaneigia baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada Nr. S-SP 113/13(01), kurioje konstatuota, jog tepinėliuose ir tamponuose su N. L. makšties turiniu, tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta. Tamponuose su makšties turiniu bei burnos turiniu rastas sperminis skystis (t. 2, b.l. 81); specialisto išvada Nr. M 138/13(09), kurioje konstatuota, jog su N. L. buvo atlikti lytiniai santykiai, nes jos makšties turinyje rastas sperminis skystis. Taip pat konstatuota, jog tepinėliuose ir tamponuose su N. L. makšties turiniu, tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta. Tamponuose su makšties turiniu bei burnos turiniu rastas sperminis skystis (t. 2, b.l. 82-83); specialisto išvada Nr. 140-(3741)-IS1-6783, kurioje konstatuota, jog ant pateikto tampono su N. L. burnos turiniu rasta spermos. Kam priklauso rasta sperma neatsakyta, kadangi ji yra susimaišiusi su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų ir yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b.l. 128-151), 2014 m. sausio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t. 3, b.l. 113), kadangi nei vienas automobilyje buvęs asmuo nenurodė, kad kas nors iš jų su N. L. būtų turėjęs lytinius santykius, tokie kaltinimai taip pat nėra pareikšti ir T. P.. Šiuo atveju nepaneigta tikimybė, kad N. L. ir iki tiriamo įvykio galėjo turėti lytinius santykius su kitu asmeniu. Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas D. I. patvirtino, jog makštyje sperminis skystis gali išlikti iki 3 parų (t. 8, b.l. 146). Be to, iš aukščiau aptartų nuteistųjų R. J. ir Ž. C., bei liudytojo Š. Z. parodymų nustatyta, jog nukentėjusioji prie ežero buvo atvežta jau būdama negyva, taip pat nustatyta, kad automobilyje „VW Golf“ važiavo penki asmenys, kelionė truko trumpą laiko tarpą, todėl neįtikėtina, jog minėtoje transporto priemonėje bei per tokį trumpą laiko tarpą net keli asmenys, kaip teigia nuteistasis T. P. su nukentėjusiąja galėjo ne tik tenkinti lytinę aistrą, bet ir atlikti lytinius santykius. Iš esmės priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose minėtos specialistų išvados iš dalies patvirtina nuteistųjų R. J. ir Ž. C., bei liudytojo Š. Z. parodymus, kad nuteistasis T. P. su N. L. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, kadangi vienoje specialisto išvadoje nurodyta, kad tamponuose su burnos turiniu buvo rastas sperminis skystis, kitoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tampono su burnos turiniu rasta spermos, o pagal eksperto D. I. parodymus apeliacinės instancijos teisme sperminis skystis ir sperma burnoje po lytinių santykiu gali išsilaikyti iki dvylikos valandų. Taigi akivaizdu, jog pateiktos specialistų išvados atitinka tiek liudytojo Š. Z., tiek nuteistųjų R. J. ir Ž. C. parodymus, kad nuteistasis T. P. su nukentėjusiąja tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Taip pat liudytojo Š. Z., nuteistųjų R. J. bei Ž. C. parodymų bei pirmosios instancijos konstatuotų aplinkybių nepaneigia baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 512/13(09), kurioje konstatuota, jog atspauduose nuo T. P. varpos moters plokščiojo epitelio ląstelių nerasta (t. 4, b.l. 5), kadangi iš nukentėjusiųjų V. B. ir V. S. parodymų nustatyta, kad T. P. nebuvo sulaikytas tiriamų nusikalstamų veikų padarymo vietoje, nes jis pabėgo. Jis buvo sulaikytas namuose tik apie 17.30 val, kai į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kur nuteistasis buvo vien su šortais. Be to, nuteistasis bandė išvengti sulaikymo (t. 6, b.l. 204-205). Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju nuteistasis turėjo visas galimybes panaikinti visus nusikalstamų veikų pėdsakus.

56Taip pat pirmosios instancijos konstatuotų aplinkybių nepaneigia tai, kad T. P. kelios dienos prieš tiriamą nusikalstamą veiką buvo atlikta apendicito operacija. Priešingai pats nuteistasis T. P. patvirtino, jog naktį prieš tiriamą įvykį bei visą tiriamo įvykio dieną jis su draugais buvo prie ežero, kur vartojo alkoholinius gėrimus, taigi akivaizdu, kad nuteistajam atlikta operacija netrukdė judėti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, liudytojas Š. Z. nenurodė, kad automobilyje nuteistasis T. P. būtų pats atlikęs kažkokius tai aktyvius veiksmus, jis tik teigė, kad matė, kaip T. P. buvo N. L. paėmęs už kaklo ir vertė ją atlikti seksualinius veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teisme ekspertas taip pat parodė, jog jam nėra tekę skaityti, taip pat nėra tekę susidurti su tokiais atvejais, kad po operacijos asmeniui būtų sutrikęs vyro lytinis pajėgumas (t. 8, b.l. 146).

57Nuteistojo T. P. teiginys, neva nukentėjusioji N. L. su juo lytiškai santykiavo gera valia, yra visiškai paneigta nukentėjusiojo G. S. parodymais, kuriuose jis teigė, kad nukentėjusioji į automobilį buvo pasodinta prievarta. Taip pat liudytojo Š. Z. parodymais, kuriuose jis teigė, kad nukentėjusioji įsodinta į automobilį prašė, kad ją paleistų, taip pat šaukė, kad jai bloga ir, kad jai trūksta oro.

58Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis T. P. automobilyje prieš N. L. panaudojęs fizinį smurtą, tai yra ranka užspaudęs kaklą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios N. L. valią. Esant šioms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. P. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį.

59Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta: panaudojant fizinį smurtą; grasinant panaudoti fizinį smurtą; kitaip atimant galimybę priešintis; pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Skundžiamu nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu taip pat ir dėl to, kad jis tyčia sudavė N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kad T. P. būnant automobilyje N. L. būtų sudavęs smūgius. Be to, ir pirmosios instancijos teismas aptardamas T. P. atliktus nusikalstamus veiksmus, taip pat nepasisakė kokie nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. P. nusikalstamų veikų aprašyme nurodė, kad jis nusikalstamą veiką padarė „...suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas...“. Minėtos aplinkybės pašalinamos iš nuteistojo T. P. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodytų nusikalstamų veikų aprašymo. Nurodytų aplinkybių pašalinimas nepanaikina nuteistojo T. P. atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi kaip ir aukščiau buvo nurodyta, neginčijamai nustatyta, kad T. P. automobilyje nukentėjusiajai N. L. paėmęs už kaklo prieš jos valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą, kas pagal suformuotą teismų praktiką taip pat pripažįstama fizinio smurto panaudojimu.

60Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir T. P. veikos, už kurių padarymą apeliantas nuteisiamas pakeičiamu nuosprendžiu, apibūdinamos šitaip:

61„T. P. tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir taip pat tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra 2013 m. birželio 18 d., Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaimo teritorijoje, važiuojant link vandens telkinio, po to kai nukentėjusioji buvo įsodinta į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, ant automobilio galinės sėdynės tyčia, prieš nukentėjusiosios valią, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną bei ranka užspaudęs jos kvėpavimo takus, tenkino lytinę aistrą bei mechaniškai sutrikdė nukentėjusios kvėpavimą, dėl ko nuo uždusimo įvyko nukentėjusiosios mirtis. Taip jis tyčia nužudė N. L.“.

62Dėl paskirtų bausmių ir jų subendrinimo taikant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatas

63Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam T. P. paskyrė teisingas bausmes. Skirdamas bausmes T. P. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, jais sukeltas pasekmes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas T. P. už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų, tai yra laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams šešiems mėnesiams, tai yra laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos neteisingos ar akivaizdžiai per griežtos.

64Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apygardas teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu T. P. paskirtas bausmes neteisingai taikė įstatymą dėl bausmių subendrinimo. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, tai yra esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011).

65Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis T. P. tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir taip pat tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra 2013 m. birželio 18 d., <...> prieš nukentėjusiosios valią, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną bei ranka užspaudęs jos kvėpavimo takus, tenkino lytinę aistrą bei mechaniškai sutrikdė nukentėjusios kvėpavimą, dėl ko nuo uždusimo įvyko nukentėjusiosios mirtis. Taip jis tyčia nužudė N. L.. Šis nuteistojo nusikalstamų veiksmų aprašymas, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą nuteistojo veiksmuose esant idealiosios sutapties požymiams, kadangi tiek seksualinis prievartavimas, tiek nužudymas buvo padarytas tapačiais veiksmais, tai yra nuteistasis T. P. nukentėjusiajai ranka užspaudęs kaklą prieš jos valią atliko seksualinio pobūdžio veiksmus - ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį bei ranka užspaudęs kaklą nukentėjusiąją nužudė - ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Todėl nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos ne dalinio sudėjimo būdu, o apėmimo būdu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžio dalis dėl nuteistajam T. P. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.

66Dėl daiktinių įrodymų

67Apeliantas T. P. nesutinka su tuo, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nutarta sunaikinti jam priklausiusius sportinius batelius „Nike“, juodą sportinį krepšį, pilkos spalvos palaidinę su kapišonu, mėlynos spalvos marškinėlius. Jo manymu daiktai turėjo būti grąžinti teisėtam savininkui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka.

68Iš 2013 m. birželio 19 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, jog automobilio apžiūros metu iš jo kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti taip pat buvo paimti: sportiniai bateliai su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinis krepšys su užrašu „Kypak“; pilkas džemperis su gobtuvu; mėlyni trumpomis rankovėmis marškinėliai (t. 1, b.l. 88-118). Apeliantas T. P. nurodė, jog minėti daiktai priklauso jam. Byloje nepateikta duomenų, kurie paneigtų nuteistojo T. P. nurodytas aplinkybes.

69Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, iš automobilio „VW Golf“ valstybinis numeris ( - ) pamitus daiktus: sportinius batelius su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinį krepšį su užrašu „Kypak“; pilką džemperį su gobtuvu; mėlynus trumpomis rankovėmis marškinėlius nuspręsta sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas tokį sprendimą nurodė, jog daiktai sunaikinami kaip neturintys materialinės vertės, tačiau nedetalizavo kokiu pagrindu padaryta tokia išvada. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, gali būti sunaikinami nusikalstamai veikai tirti turintys reikšmės daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta bei kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti. Šiuo atveju iš automobilio paimtų aukščiau nurodytų daiktų apyvarta nėra uždrausta, be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad tai yra menkaverčiai daiktai. Taip pat byloje nėra duomenų, jog minėti daiktai galėjo būti panaudoti darant nusikaltimą.

70Nustačius, kad iš automobilio paimti daiktai: sportiniai bateliai su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinis krepšys su užrašu „Kypak“; pilkas džemperis su gobtuvu; mėlyni trumpomis rankovėmis marškinėliai priklauso T. P. ir esant jo prašymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu minėti daiktai grąžinami jų teisėtam savininkui – T. P. arba jo įgaliotam asmeniui. Todėl ši Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis pakeičiama dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos BK 328 straipsnio 4 punktas).

71Apeliantas T. P. taip pat nesutinka, jog skundžiamu nuosprendžiu nutarta konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuriuos jam atsiuntė V. K.. Minėtus pinigus prašo grąžinti jam.

72Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. K. 2013 m. spalio 18 d., apie 11.50 val., Lukiškių skg. 6, Vilniuje, perdavė T. P. pašto siuntinį, kuriame buvo rasti pinigai – 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (t. 5, b.l. 3, 5, 8). Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti T. P. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas – 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (t. 5, b.l. 9-10). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu V. K. būtent už minėtų pinigų perdavimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvusiam T. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta dviejų šimtų penkiasdešimties litų bauda su 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų konfiskavimu (t. 5, b.l. 17-18).

73Pagal Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip aukščiau nurodyta 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų nuteistajam T. P. buvo atsiųsti jam jau esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, taigi minėti pinigai nėra nei tiriamų nusikalstamų veikų įrankis, nei priemonė, nei nusikalstamų veikų rezultatas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, juo labiau, kad minėti pinigai jau buvo konfiskuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. V. K. priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl ši Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis pakeičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 328 straipsnio 1 punktas).

74Dėl R. J. apeliacinio skundo

75Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apelianto R. J. apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis).

76Dėl nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

77Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl dviejų padarytų nusikalstamų veikų bei atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo teiginiu.

78Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-379/2011, 2K-160/2012, 2K-122/2012).

79Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu R. J. pareiškus įtarimus dėl Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 238 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo (t. 5, b.l. 172-173) jis savo kaltės nepripažino (t. 5, b.l. 174). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies (t. 6, b.l. 196, 201). Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teisme prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, R. J. pareiškė, jog kuo yra kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies (t. 6, b.l. 196). R. J. pirmosios instancijos teisme davė parodymus ir atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, nurodydamas, kad jis G. S. į galvą galėjo suduoti netyčia, nes jis tik kepštelėjo jam, taip pat nurodė, kad vedant N. L. į automobilį gal kažkiek prievarta ir buvo naudojama (t. 6, b.l. 201-202). Tik sakydamas teisme paskutinį žodį R. J. pareiškė, kad prisipažįsta kaltu dėl dviejų nusikaltimų, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad nepranešė apie padarytą nusikaltimą, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios (t. 7, b.l. 175). Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje nėra nuoširdaus nuteistojo R. J. prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, o formali nuteistojo atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Įvertinus šias aplinkybes, byloje pagrįstai nenustatyta nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

80Dėl nuteistojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių

81Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat tai, kad jis vieną nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais.

82Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apsvaigimą nuo alkoholio pripažino apelianto R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad argumentų, galinčių paneigti šią teismo nustatytą aplinkybę, apeliantas nepateikia, tik formaliai nurodo, kad jo manymu apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų suformuotoje praktikoje konstatuojama, jog apsvaigimas nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, jog R. J. po įvykio sulaikytas nebuvo, todėl jo girtumas įvykio metu nustatytas nebuvo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pats nuteistasis R. J. teisme pripažino, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėręs, apsvaigęs (t. 6, b.l. 201-202). Tokius nuteistojo R. J. paaiškinimus patvirtina nuteistųjų T. P. ir Ž. C. parodymai (t. 6, b.l. 196-200), kuriuose jie teigė, jog tiriamų nusikalstamų veikų padarymo dieną jie visi, taip pat ir R. J., vartojo alkoholinius gėrimus (t. 6, b.l. 196-200), taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo Š. Z. parodymai, kuriuose jis teigė, jog tiriamo įvykio dieną R. J. buvo išgėręs, jie visi buvo girti (t. 8, b.l. 169-171). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui ir tai pagrįstai pripažino apelianto R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kartu pažymima, jog nuteistasis apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jeigu jis tiriamo įvykio dieną būtų buvęs blaivus nebūtų ten važiavęs, taip pat nebūtų kalbinęs N. L. (t. 9, b.l. 171).

83Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. J. ir Ž. C. padarė veikdami bendrininkų grupe, ir ši aplinkybė pripažinta R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.

84Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji R. J. ir Ž. C. nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje padarė veikdami bendrininkų grupe. Bendrininkavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

85Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. J. su nuteistuoju Ž. C. kartu neteisėtai atėmė N. L. laisvę, tai yra abu nuteistieji veikdami kartu tempė (paėmę už rankų atvedė) N. L. į automobilį prieš jos valią. Tokias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo G. S., liudytojo Š. Z. parodymai. Be to, pats nuteistasis parodė, jog jis kartu su Ž. C. N. L. vedė link automobilio, nors ji nenorėjo eiti. Taip pat jie N. L. įstūmė į automobilį, nors ji nenorėjo važiuoti. Kaip nustatyta abu nuteistieji turėjo bendrą tikslą – N. L. prieš jos valią įsodinti į automobilį. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistųjų staiga kilę bendri veiksmai darant nusikalstamą veiką atitiko Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe ir, pagrįstai pripažino tai nuteistojo R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86Dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės ir Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

87Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba skirti jam daug švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

88R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisėta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu R. J. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta sankcijoje numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo įvykdytai nusikalstamai veikai. Be to, tai kad, po R. J. padarytos nusikalstamos veikos, kito asmens veiksmais buvo padarytas sunkus nusikaltimas sukėlęs ypatingai sunkias pasekmes, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistajam R. J. skiriamos bausmės dydžio. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog R. J. negali atsakyti už T. P. padarytus neteisėtus veiksmus bei dėl jo veiksmų sukeltus neigiamus padarinius. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog R. J. anksčiau teistas vieną kartą (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 2600 litų bauda - bausmė įvykdyta); ne kartą baustas administracine tvarka, jis nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 4, b.l. 168-186); nusikaltimų padarymo metu nedirbo, buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 4, b.l. 188, 189, 190). Taip pat nustatytos dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas R. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui - Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas bei Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe - Lietuvos Respublikos 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš tiesų minėtos aplinkybės negatyviai apibūdina nuteistąjį, todėl apygardos teismas R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskyrė šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybe teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam R. J. nepagrįstai paskyrė minėtoje sankcijoje numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, R. J. asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. J. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį paskirta nauja bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Todėl ši Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis pakeičiama dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).

89Už Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kuri iš esmės buvo padaryta tokiais pačiais veiksmais, skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir Ž. C.. Jam taip pat buvo paskirta sankcijoje numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienam kaltu pripažintam asmeniui bausmė skiriama individualiai, įvertinus visas aplinkybes numatytas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis. Vertindama nuteistojo Ž. C. asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į tai, kad nustatytos dvi nuteistojo Ž. C. atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaip ir nuteistajam R. J., tačiau taip pat atsižvelgia ir į tai, jog Ž. C. iki tiriamos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje buvo teistas net keturis kartus (t. 4, b.l. 97-101, 105-141), taip pat vieną kartą buvo teistas Vokietijos Montabauer pirmosios instancijos teismo už pagalbą įvykdant vagystę ypatingai sunkiu būdu (t. 4, b.l. 102-104); taip pat dar vienas apkaltinamasis nuosprendis Ž. C. buvo priimtas jau po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo (t. 9, b.l. 42-57); nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (t. 4, b.l. 150, 151). Taigi teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, išdėstytas nuteistojo Ž. C. asmenybę apibūdinančias aplinkybes daro išvadą, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam Ž. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo nuteistajam Ž. C. švelninti paskirtos bausmės.

90Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą atidėti, atmetamas kaip nepagrįstas. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

91Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. redakciją) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). R. J. pripažintas kaltu padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir nuteistas šio straipsnio pirmos dalies reikalavimus atitinkančios trukmės laisvės atėmimo bausme. Šioje byloje nustatyta viena iš įstatymo numatytų sąlygų. Tačiau kita būtina bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamų veikų, už kurių padarymą R. J. nuteistas pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, apelianto asmenybę, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant R. J. realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, atidėti nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą nėra teisinio pagrindo.

92Dėl Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo Ž. C.

93Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino arba sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad Ž. C. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) tyčia kliudė nukentėjusiojo D. M. vedamą dviratį „Capriolo“, kurio vertė 180 litų, jį pervažiavo ir taip jį sugadino. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Ž. C. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį kaip turto sugadinimas. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąją teisine prasme, tai yra nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Taigi, ši nuostata laikytina švelninančia Ž. C. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo Ž. C. sugadinto turto vertė yra 180 Lt (52,05 Eur), tai yra nesiekia 3 MGL. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai pritaikius sprendimo priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo jis yra naikintinas, nes Ž. C. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakciją būtų laikoma nusikalstama. Nesant Ž. C. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl Ž. C. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas). Ž. C. veika gali būti vertinama tik kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnyje numatytas pažeidimas. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. C. paskirta bausmė nekeičiama, kadangi už Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Ž. C. paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme paskirta už Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neteisinga ar akivaizdžiai per griežta.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 puntu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. C. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir Ž. C. dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

96Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Ž. C. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - trejų metų laisvės atėmimas.

97Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

98panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta šešiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. P. paskirti galutinę subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose;

99R. J. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimą;

100vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. J. paskirti galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

101į R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d; nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) ir R. J. laikyti atlikusiu jam paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

102panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti 200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje bei perduoti iš T. P. priteisto civilinio ieškinio padengimui.

103daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš automobilio „VW Golf“ valstybinis numeris ( - ) paimtus: sportinius batelius su užrašu „Nike“; juodos spalvos sportinį krepšį su užrašu „Kypak“; pilką džemperį su gobtuvu; mėlynus trumpomis rankovėmis marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. P. arba jo įgaliotam asmeniui.

104Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nustatytas T. P. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, kad jis nurodytą nusikalstamą veiką padarė „...tyčia suduodamas N. L. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas jai galimybę priešintis...“.

105Kitą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: