Byla 2A-654/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr.2-1362-173/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Minivara“, uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilo ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Paliauna pagrindu.

5Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“. 2011 m. vasario 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

62010 m. spalio 21 d. bankroto administratorius bankrutuojančio ieškovo vardu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovų UAB „Lietuvos“ sanatorija (dabar – UAB Grand SPA Lietuva“) bei UAB „Minivara“ 2009 m. vasario 3 d. sudarytą susitarimą Nr.31 negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Minivara“ 15 000 Lt ir 6 procentų procesines palūkanas. Ginčo susitarimu šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos: ieškovas perleido atsakovui UAB „Minivara“ reikalavimo teisę į 15 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Minivara“. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Sudaryta sutartis turėjo įtakos UAB „Murena“ negalėjimui atsiskaityti su kitais kreditoriais. Skolos darbuotojams, mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams buvo atsiradę nuo 2008 m. spalio-lapkričio mėnesių. Įsiskolinimai kreditoriams jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 18 979 112 Lt, o bendrovės balanse turto buvo apskaityta vos už 21 125 905 Lt. Jau nuo 2008 m. spalio mėnesio pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Ieškovas, būdamas nemokus, su atsakovais sudarė sutartį, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Minivara“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Aplinkybė, jog sudaryta sutartimi pažeidžiami kitų kreditorių interesai, ieškovui buvo žinoma, nes jis buvo skolingas kitiems kreditoriams, jam buvo iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, žinojo, jog yra pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, turtui pritaikytas areštas. Dokumentus iš buvusio UAB „Murena“ vadovo bankroto administratorius perėmė 2009 m. gruodžio pabaigoje, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. CK 6.66 straipsnio 4 dalies, CK 6.145 straipsnio pagrindu pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, šalys grąžintinos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Minivara“ turėtų grąžinti atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ 15 000 Lt, o pastarasis šią sumą ieškovui. Pagal ginčo sandorį pinigus gavo atsakovas UAB „Minivara“. Taikant restituciją ginčo sandoriu pervestos lėšos turi būti priteistos UAB „Murena“ naudai, todėl iš atsakovo UAB „Minivara“ ieškovo naudai priteistina 15 000 Lt suma.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo atveju egzistuoja ne visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 3 d. ieškovas UAB „Murena“ ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) sudarė statybos rangos sutartį Nr.AD3-08-06, kuria atsakovas (užsakovas) ieškovui (rangovui) pavedė atlikti sanatorijos pastato 4D2P projektavimo ir rekonstrukcijos darbus. Ieškovas UAB „Murena“ ir UAB „Minivara“ 2008 m. spalio 10 d. sudarė statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. AD03-08-06-27. Sutarties objektas – UAB „Lietuvos“ sanatorija pastato 4D2P rekonstrukcija, orientacinė darbų kaina – 21 714, 36 Lt. Ieškovas skolingas atsakovui UAB „Minivara“ už atliktus darbus 22 892, 05 Lt. UAB „Lietuvos“ sanatorija, UAB „Murena“, UAB „Minivara“ 2009 m. vasario 3 d. sudarė susitarimą Nr. 31, kuriuo užsakovas UAB „Lietuvos“ sanatorija 2009 m. kovo 2 d. sumokėjo subrangovui UAB „Minivara“ 15 000 Lt. Likusi atsakovui UAB „Minivara“ už darbus nesumokėta 7 892,05 Lt suma patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas UAB „Murena“ bankroto byloje. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu skolininkas UAB „Murena“ buvo skolingas tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Skolos susidarė nuo 2008 m. spalio mėnesio. UAB „Murena“ 2009 m. birželio 30 d. iškelta bankroto byla. Tai reiškia, jog kreditorius UAB „Minivara“ ir kiti kreditoriai skolininko atžvilgiu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas sprendė, kad ginčijamas šalių atsiskaitymas už atliktus darbus nepažeidė kitų kreditorių teisių. Teismas nurodė, kad UAB „Lietuvos“ sanatorija su kreditoriumi UAB „Minivara“ atsiskaitė 2009 m. kovo 2 d., t.y. iki bankroto bylos UAB „Murena“ iškėlimo. Kreditorių eilės sudaromos iškėlus bankroto bylą ir teismo nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. UAB „Murena“ iki bankroto bylos iškėlimo galėjo atsiskaityti su bet kuriuo kreditoriumi. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo įmonės administratoriui momento, t.y. nuo 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Teismas taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d., ieškinys teismui pateiktas 2010 m. spalio 21 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1d.). Teismas pažymėjo, kad šalis siejo statybos rangos ir subrangos sutartys, kurių pagrindu UAB „Lietuvos“ sanatorija (užsakovas) už atliktus darbus buvo skolinga rangovui UAB „Murena“, o pastaroji - subrangovui UAB „Minivara“. Pagal ginčo susitarimą užsakovas sumokėjo subrangovui už atliktus darbus. Šiuo apmokėjimu iš dalies padengta UAB „Murena“ skola subrangovui. Šalys privalo tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl teismas sprendė, kad ginčo susitarimą sudaryti šalys privalėjo. Teismas nurodė, kad ginčijamo susitarimo metu UAB „Murena“ buvo nemoki, jos kreditoriniai įsiskolinimai viršijo turimo turto vertę. Piniginis atsiskaitymas su UAB „Minivara“ nebuvo UAB „Murena“ nemokumo priežastis. Tokį atsiskaitymą su kreditoriumi teismas vertino kaip siekį sumažinti savo kreditorinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, todėl sprendė, jog sudarydamos ginčo susitarimą šalys buvo sąžiningos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas BUAB „Murena“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą Nr. 31, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Minivara“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiu nuo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Minivara“ 15 000 Lt, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Nepagrįstas teismo teiginys, kad šalių atsiskaitymas už atliktus darbus nepažeidė kitų kreditorių teisių. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo, nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos alternatyvios sąlygos ir kreditorių teisių pažeidimui nustatyti pakanka, kad egzistuotų viena iš jų. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Minivara“, todėl sudaryta sutartimi buvo pažeistos kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimu eilės tvarkos įstatymas.

122. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai negalėtų būti ginčijami sandoriai, kuriuos įmonė sudarė būdama moki, tačiau dėl sudarytų sandorių įmonė netapo nemoki. Teismas sprendime konstatavo, kad 2009 m. vasario 3 d. sudaryto susitarimo Nr. 31 metu UAB „Murena“ buvo nemoki.

133. Klaidingas teismo teiginys, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Murena“ galėjo atsiskaityti su bet kuriuo kreditoriumi. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009 yra pabrėžęs, kad, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, turi būti vadovaujamasi Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi priešingai nei tvirtina teismas, UAB „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi.

144. Sandorio sudarymo metu UAB „Murena“ turtui galiojo laikinas areštas. Turto arešto aktas buvo įregistruotas 2009 m. sausio 16 d., laikina būsena. Turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009 m. vasario 6 d., t. y. jau po sandorio sudarymo. Turto arešto aktų registro 11 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Nagrinėjamuoju atveju teismas turėjo pripažinti, kad nebuvo galimas reikalavimo teisės perleidimas. Taigi laikino turto arešto galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir sudaryti susitarimo, kuriuo buvo perleista reikalavimo teisė. Atsiskaitydama su vienu iš kreditorių UAB „Murena“ pažeidė imperatyvias įstatymo normas bei kitų kreditorių teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas nutartyse išaiškino, kad sandoris pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-75/2011).

155. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo argumentus dėl senaties termino ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas taikė seną Įmonių bankroto įstatymo redakciją, nors šios redakcijos įstatymo taikymui nebuvo jokio pagrindo. UAB „Murena“ bankroto byla iškelta 2009 m. birželio 30 d., taigi teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Įmonių bankroto įstatymo redakciją galiojusią iki 2008 m. liepos 1 d. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo įmonių bankroto įstatymo redakcija, kurios 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Byloje UAB „Murena“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad senaties terminas nebuvo praleistas, todėl teismas neturėjo teisės taikyti ieškinio senatį šioje byloje.

166. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skolą kreditoriui vertindamas kaip būtinybę sudaryti sandorį. Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigiama, kad skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 569/2001). UAB „Murena“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Grand Spa Lietuva“,o su UAB „Minivara“ – subrangos sutartį. UAB „Grand Spa Lietuva“ ir UAB „Minivara“ nesiejo sutartiniai santykiai. Nei rangos, nei subrangos sutartyse nebuvo numatyta, kad užsakovas gali tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu. Teismui nėra pateikti įrodymai, kad sutartis būtų buvusi raštiškai pakeista.

177. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys, sudarydamos susitarimą, buvo sąžiningos, kadangi byloje nenustatyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai. Nesant CK 6.67 straipsnyje nurodytų pagrindų, šalys laikomos sąžiningomis, kol neįrodyta kitaip. Ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes, patvirtinančias, kad šalys negali būti laikomos sąžiningomis. Atsakovai nepateikia jų sąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes nepasidomėjo, ar turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar BUAB „Murena“ turi teisę disponuoti turtu. Teismas šių įrodymų nevertino. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija.

188. Teismas taip pat nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, kad viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis domėjosi UAB „Murena“ finansine situacija, tikrino areštų registrą, domėjosi, ar nėra inicijuojamos bankroto bylos.

199. Nors ieškovas pateikė atsakovų nesąžiningumą patvirtinančius įrodymus, o atsakovai jokių jų sąžiningumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismas konstatavo, kad UAB „Murena“ ir atsakovai sudarydami sandorį buvo sąžiningi. Nesant byloje atitinkamų įrodymų teismas, konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas ir restitucija netaikytina pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė CPK 270 straipsnį, kuriame numatyta, kad teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, įvertinami įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsakomi argumentai dėl kurių tam tikri įrodymai atmetami, nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi.

20Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad senaties terminas ieškinio pateikimui nėra praleistas. Teismas taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus.

21Atsakovas UAB „Minivara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti. Pripažinus, kad nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

221. Apeliacinis procesas pagal apelianto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo nutrauktinas, kadangi nepateikti duomenys, kad apeliacinį skundą pateikė tinkamai įgaliotas asmuo. Bankrutuojančios įmonės reiškiami ieškiniai nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tai reiškia, kad ir bankrutuojančios įmonėms atstovaujama pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles. Apelianto bankroto administratoriumi paskirtas juridinis asmuo UAB „Forum regis“. CPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ar pareigas, o CPK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai. Apeliacinį skundą apelianto vardu pasirašė Gražina Šestak. G. Šestak nėra UAB „Forum regis“ vadovė, taigi atstovavimo teisiniai santykiai pagal CPK 55 straipsnio 1 dalį neatsirado. G. Šestak taip pat nėra įrašyta į praktikuojančių advokatų ar į advokatų padėjėjų sąrašą. G. Šestak turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, jeigu vienu metu buvo abi CPK 55 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: (i) G. Šestak buvo UAB „Forum regis“ darbuotoja; (ii) G. Šestak turėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

232. Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį dėl 2009 m. vasario 3 d. susitarimo Nr. 31 tarp apelianto ir atsakovų pripažinimo negaliojančiu ab initio, restitucijos taikymo ir kt. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi apeliantas praleido ieškinio senaties terminą, taip pat todėl, kad ieškinys nepagrįstas iš esmės.

243. Ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. vasario 3 d., 15 000 Lt atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjo 2009 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Murena“ įsiteisėjo 2009 m. spalio 1 d. Pagal CK 6.66 str. 3 d. bankroto administratorius actio Pauliana turi pareikšti per vienerių metų ieškininės senaties terminą. Nors apeliantas teigė, kad apie susitarimą Nr. 31 jis sužinojo tik 2009 m. gruodžio mėn., tokie pareiškimai nepagrįsti. Apeliantas buvo susitarimo Nr. 31 šalis, todėl vienas šio susitarimo egzempliorius visą laiką buvo pas apeliantą ir apeliantui a priori buvo žinomas susitarimo Nr. 31 turinys. Apeliantas nurodo, kad teismas taikė ne tą ĮBĮ redakciją. Tačiau senaties terminą actio Pauliana reikšti reglamentuoja ne ĮBĮ, bet CK normos, šiuo atveju CK 6.63 straipsnio 3 dalis, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

254. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo sąžininga šalis, kadangi sudarydamas susitarimą Nr. 31 nežinojo ar neturėjo žinoti, jog sandoris galėtų pažeisti kitų kreditorių interesus. Privatinėje teisėje sutarties šalies sąžiningumas yra preziumuojamas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai nepateikia jų sąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kadangi pagal CPK 178 straipsnį būtent apeliantas turėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą. Įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumo prezumpciją, apeliantas nepateikė. Sudarant susitarimą atsakovas buvo apelianto kreditoriumi 22 892,05 Lt sumai, šis reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti išsamios apelianto finansinės būklės ir kitų su ieškovo mokumu susijusių aplinkybių. Apeliaciniame skunde teikiami samprotavimai, kad apie apelianto sunkumus buvo diskutuojama interneto forumuose, nėra aktualūs ginčo išsprendimui, kadangi sudarant sutartis, ypač palyginti tokiai nedidelei sumai, nėra laiko ir poreikio gausiose interneto forumuose skaityti apie kontrahentą įvairias, neretai nepatikrintas žinias ar gandus. Apelianto pateiktuose portalų www.delfi.lt ir www.vz.lt straipsniuose rašoma apie tai, kad apeliantas mažina veiklos apimtis, planuojama atleisti dalį darbuotojų ir pan., o ne apie apelianto nemokumą ar kitas aplinkybes, kurios neleistų sudaryti ginčijamo Susitarimo Nr. 31.

265. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovų nesiejo tiesioginiai sutartinai santykiai, dėl ko esą nebuvo galima sudaryti susitarimo Nr. 31, tokie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi atsakovus siejo sutartinai santykiai su apeliantu. Be to, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.).

276. Apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, tačiau bylų ratio decidendi skiriasi. Nurodytoje kasacinėje byloje nekilnojamasis turtas tos bylos atsakovui buvo parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji daikto vertė. Be to, tos bylos atsakovas nebuvo pripažintas sąžiningu turto įgijėju ir todėl, kad kainos nustatymo metu pats dalyvavo pardavėjo įmonės valdymo organui priimant sprendimą parduoti turtą aiškiai sumažinta kaina.

28Apeliantas dar mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11d. nutartį byloje Nr. 3K-3- 167/2011, tačiau šia kasacinio teismo nutartimi remtis taip pat negalima, kadangi nurodytoje kasacinėje byloje buvo pasisakyta dėl ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies aiškinimo ir taikymo, o nagrinėjamoje byloje sudarant Susitarimą Nr. 31 bankroto byla apeliantui nebuvo iškelta ir atitinkamai jokie ĮBĮ nustatyti apribojimai nebuvo taikomi.

297. Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi Susitarimas Nr. 31 buvo sudarytas areštuoto apelianto turto atžvilgiu, yra nepagrįstas. Toks ieškinio pagrindas nebuvo nurodytas ieškinyje, atsakovai į tokį pagrindą neatsikirto, o teismas tokio pagrindo taip pat nenagrinėjo ir dėl jo išsamiau nepasisakė. Apeliantas reiškė actio Pauliana ir teismas tokį ieškinį išnagrinėjo. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl šio apeliacinio skundo pagrindo, kadangi civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Turto arešto aktu Nr. 0609000179 buvo areštuotas ne visas apelianto turtas, bet tik 46 500 Lt vertės turtas. Ginčijamas Susitarimas Nr. 31 neturėjo jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal turto arešto aktą Nr. 0609000179, kadangi 2009 m. vasario 6 d. buvo įregistruotas apelianto nekilnojamųjų daiktų – pastatų statinių, esančių Pramonės g. 17, Alytuje. Taigi laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu buvo visa apimti pritaikytos. Pagal kitus turto arešto aktus, kurie buvo registruoti ginčo Susitarimo Nr. 31 sudarymo dieną, taip pat buvo areštuotas konkretus apelianto turtas – kilnojamieji daiktai ar piniginės lėšos, esančios antstolio depozitinėje sąskaitoje.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus teisinis ir faktinis pagrindas.

32Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovą su atsakovais siejo sutartiniai statybos rangos ir statybos subrangos teisiniai santykiai; kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo mokėjimo prievolę ieškovui, o ieškovas turėjo 22 892,05 Lt mokėjimo prievolę atsakovui UAB „Minivara“ (1 t., 15-47 b. l.). 2009 m. vasario 3 d. bylos šalys sudarė ginčo susitarimą, kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo savo prievolės ieškovui dalį – 15 000 Lt sumokėti ieškovo kreditoriui UAB „Minivara“ (1 t., 13 b. l.). Susitarimas buvo įvykdytas 2009 m. kovo 3 d. (1 t., 14 b. l.).

332009 m. birželio 30 d. nutartimi pagal kreditoriaus ieškinį teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą (2 t., 4-5 b. l.). Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančiam ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius ginčijo šalių susitarimą Pauliano ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo susitarimu skolininko atsiskaitymo su vienu kreditoriumi aplinkybes, nenustatė kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo, šalių nesąžiningumo, pripažino ieškinio senaties termino praleidimą, todėl konstatavo visų būtinų sąlygų reikalavimui, pareikštam actio Pauliana pagrindu, patenkinti nebuvimą ir ieškinį atmetė. Ieškovo, kvestionuojančio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo pagrindą sudaro netinkamas actio Pauliana instituto aiškinimas ir taikymas, netinkamas įrodymų vertinimas, sandorio niekiniu ex officio nekonstatavimas.

34Dėl actio Pauliana pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo

35Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiame įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatytą pareigą ginti visų kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu.

36CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas - užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

37CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje ir nuoseklioje praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S, bylos 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „B. M.“ v. UAB „Sigema“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

38Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia išsiaiškinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieškinio taikymo sąlygos.

39Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu atsiskaitymu nebuvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės.

40Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo (atsakovo UAB „Minivara“ skolininko) nemokumą ginčijamo susitarimo sudarymo metu. Skolininko UAB „Murena“ nemokumas 2009 m. vasario 3 d. nustatytas ir kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais apeliacinės instancijos teismo sprendimais, dėl kurių teisėtumo sprendė ir kasacinis teismas, todėl nustatyta nemokumo aplinkybė sukelia teisinius padarinius ir nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos 3K-3-398/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-508/2012). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieškovas turėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams – darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams bei kitiems kontrahentams, kurių tuo metu galiojančios reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos ieškovo bankroto byloje. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes būdamas faktiškai nemokus ir turėdamas kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, ieškovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kitų pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą pirmumo teisę turinčių kreditorių – darbuotojų, Socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko UAB „Grand SPA Lietuva“ gautinais atsiskaitymais. Darydama tokią išvadą, kolegija remiasi ir kasacinio teismo formuojama praktika, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Teismo argumentas, kad atsiskaitymas su kreditoriumi pagal ginčo susitarimą sumažino ieškovo įsipareigojimus, nepaneigia kitų ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo tuo aspektu, kad atsakovui UAB „Minivara“ buvo suteikta privilegija savo reikalavimo patenkinimą gauti ankščiau už pirmumo teisę turinčius kreditorius, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti ir nei iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nei ieškovo bankroto procese nėra patenkinti. Tai liudija bylos duomenys (t. 1, 60-76, 190-195 b. l.). Įstatymas nedraudžia statybos sutarties atveju šalims nusistatyti tokią atsiskaitymo tvarką, kad už subrangovų atliktą darbą su jais tiesiogiai atsiskaitytų užsakovas, o ne generalinis rangovas. Nagrinėjamu atveju ginčijamu trišaliu susitarimu šalys susitarė nebesilaikyti sudarytų statybos rangos ir statybos subrangos sutarčių nuostatų ir už subrangovo UAB „Minivara“ atliktus darbus atsiskaitys užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“. Tačiau sudarant tokį susitarimą svarbu yra tai, kad juo nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės – šiuo atveju susitarimą sudariusio generalinio rangovo (subrangovo kreditoriaus) kitų kreditorių teisės. Atsakovo UAB „Minivara“ vadovas teisme pripažino, kad aptariamas atsiskaitymo būdas tarp šalių ankščiau nebuvo naudojamas, o tokio atsiskaitymo imtasi tuomet, kai ieškovas pats negalėjo vykdyti įsipareigojimų subrangovui (1 t., 165 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo kreditorių teisių ginčo susitarimu nepažeidimą, neįvertino visų šio sandorio sudarymo aplinkybių, nepagrįstai suabsoliutino dalinį ieškovo atsiskaitymą su vienu kreditoriumi, kuriam buvo suteiktas prioritetas.

41Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo neišvengiamos pareigos sudaryti ginčo susitarimą ir pagal jį atsiskaityti su vienu kreditoriumi ankščiau už neįvykdytus pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams buvimą. Aplinkybė, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieškovas privalėjo atsiskaityti su subrangovu UAB „Minivara“ už atliktus darbus, nepripažintina tuo imperatyvu, kuris lėmė ieškovui neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti susitarimą. Konstatuodamas ieškovo pareigą sudaryti ginčo susitarimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino susitarimo sudarymo aplinkybes ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

42Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; ir kt.).

43Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Murena“, sudarydamas ginčo susitarimą, elgėsi nesąžiningai kitų savo kreditorių atžvilgiu ginčo byloje nėra. Turėdamas pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams bei ūkio subjektams ir pažeisdamas įstatymu reglamentuotą mokėjimų eiliškumą bei turto arešto draudimus, ieškovas atsiskaitė su atsakovu. Toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai buvo pasibaigę, atžvilgiu. Imperatyvo elgtis sąžiningai pažeidimo nepaneigia tai, kad ginčo sandoriu ieškovas siekė atsiskaityti su subrangovu ir taip sumažinti skolų naštą.

44Šalių susitarimas, lėmęs ieškovo reikalavimo teisės į skolininką praradimą ir atsiskaitymą su kreditoriumi, yra atlygintinis sandoris, todėl kreditorių interesais Pauliano ieškinį pareiškęs ieškovas turi įrodyti prievolės įvykdymą atlikusio ir jį gavusio atsakovų nesąžiningumą (CPK 178 str.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymas. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo atsakovų nesąžiningumą, motyvuodamas jų pareigos pasidomėti ieškovo kreditoriais ir viešai skelbiamais duomenimis apie ieškovo turtinę padėtį, turto areštus nevykdymu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir konstatuodamas atsakovų sąžiningumą apsiribojo duomenų apie CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos nebuvimu. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir CPK 185, 265 straipsnių nuostatas. Atsakovas UAB „Minivara“ pripažino, kad aptariamas atsiskaitymo būdas ankščiau nebuvo taikomas, o jo buvo imtasi ieškovui negalint įvykdyti savo prievolės, todėl akivaizdu, kad ieškovo pasiūlytas mokėjimo būdas buvo pagrindas atsakovams, kaip sąžiningiems verslininkams, pasidomėti, ar generaliniam rangovui (ieškovui) turinčio mokėjimo prievolę užsakovo atsiskaitymas su subrangovu nepažeis ieškovo kreditorių interesų ir atitiks įstatymo reikalavimus. Viešai prieinami duomenys – 2007 metų ieškovo finansinė atskaitomybė, pagal ieškovo kreditorių inicijuotas civilines bylas taikyti ieškovo turto areštai, viešai skelbiama informacija apie ieškovo neatsiskaitymą su darbuotojais bei planuojamą jų skaičiaus mažinimą dėl mažėjančios apyvartos (1 t., 108-132, 133-135, 180-189 b. l.) būtų leidę atsakovams nustatyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turi didelių finansinių sunkumų ir ginčo susitarimas gali būti neteisėtas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai įvykdė sąžiningo verslininko pareigą pasidomėti aplinkybėmis, susijusiomis su kontrahento turtine padėtimi ir kreditoriais, siekiant išvengti jų teisių bei įstatymo pažeidimo. Priešingai, atsakovas UAB „Minivara“ pripažino nesidomėjęs ieškovo turtine padėtimi ir jo kreditoriais. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovo sunkią turtinę padėtį, kuri ir lėmė ginčo susitarimą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo susitarimą atsakovai nebuvo sąžiningi, todėl yra pagrindas konstatuoti ir šios Pauliano ieškinio sąlygos egzistavimą.

45Pirmosios instancijos teismo išvada apie termino Pauliano ieškiniui pareikšti praleidimą yra nepagrįstos. Apeliantas teisus, kad spręsdamas dėl šios aplinkybės teismas netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustatė, kad apie priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) turėjusius įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sandorius administratorius laikomas sužinojusiu nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bankroto byla ieškovui iškelta galiojant šiai ĮBĮ redakcijai. Bylos duomenys liudija, kad įmonės dokumentus bankroto administratoriui buvę ieškovo valdymo organai perdavė 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. (1 t., 171-179 b. l.). Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2010 m. spalio 21 d. Taigi, nuo dokumentų apie ginčo sandorio sudarymą administratoriaus gavimo iki actio Pauliana ieškinio pateikimo teismui nebuvo praėję vieneri metai, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas. Išdėstytos aplinkybės paneigia teismo išvadų ir atsakovo UAB „Minivara“ atsiliepimo į apeliacinį skundą samprotavimų šiuo aspektu teisingumą.

46Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.). Ginčijamo susitarimo šalys buvo nesąžiningos ir neprivalėjo jo sudaryti, susitarimo įvykdymas pažeidė ieškovo pirmesnių eilių kreditorių teises.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.), todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu šalių sudarytą susitarimą. Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamo sprendimo panaikinimą ir ieškinio patenkinimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

48Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, kai viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokį restitucijos, kaip Pauliano ieškinio pasekmės, taikymą, kai skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, formuoja kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, ir kt.) Aplinkybių, lemiančių restitucijos būdo pakeitimą ar jos netaikymą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tokiu atveju, atsakovas UAB „Minivara“, grąžinęs ieškovui pagal nuginčytą susitarimą gautus pinigus, įgyja viso įsiskolinimo reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybę ieškovo bankroto byloje.

49Dėl teismo pareigos ginčo sandorį pripažinti niekiniu

50Ginčo sandorio neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms nebuvo ieškinio pagrindas. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir teismo taikytų turto arešto draudimų pažeidimu ieškovas įrodinėjo pareikšto Pauliano ieškinio sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo ir ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, egzistavimą. Byloje nebuvo pakankamai duomenų, iš kurių teismas ex officio privalėjo pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir spręsti dėl jo negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nevertina, nes ginčo sandoris teisėjų kolegijos pripažintas negaliojančiu pagal ieškovo pareikštą Pauliano ieškinį, į kurį atsakovams buvo sudarytos galimybės atsikirsti ir šia teise vienas iš jų pasinaudojo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į jau minėtą faktą, kad kasacinis teismas yra išnagrinėjęs kasacine tvarka dvi civilines bylas, kuriose buvo tas pats užsakovas ir generalinis rangovas, tik kiti subrangovai. Šių civilinių bylų ratio decidenti iš esmės yra tapačios nagrinėjamai bylai ir jose kasacinis teismas abiem atvejais dėl bylos esmės ir išnagrinėtų reikalavimų padarė analogiškas išvadas, kurios padarytos ir nagrinėjamoje byloje. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra tikslinga pagal esamus bylos duomenis papildomai teismui ex officio vertinti ginčo sandorio atitiktį imperatyvui ir spręsti dėl jo negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu.

51Dėl palūkanų priteisimo

52CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.), šios procesinėmis vadinamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo, o priteista suma gali būti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Civilinės bylos iškėlimo momentas yra ieškinio priėmimas, kuris įforminamas teismo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, teismas nepriėmė rezoliucijos (1 t., 5 b. l.), tačiau 2010 m. spalio 25 d. teismo pranešimas atsakovams atsiliepimui į ieškinį pateikti ( 1 t., 137 b. l.) liudija ieškinio priėmimo faktą ir nuo šios datos yra pagrindas skaičiuoti procesines palūkanas.

53Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

54Atsakovo UAB „Minivara“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, motyvuodamas CPK reikalavimų neatitinkančiu apelianto atstovavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio prašymo patenkinimui nėra pagrindo.

55Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios valdymo organai nuo bankroto bylos iškėlimo netenka įgaliojimų ir ją valdo teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 11 str. 3 d.). UAB „Murena“ bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Forum regis“, kurios įgaliotu asmeniu vykdyti UAB „Murena“ bankroto procedūras buvo G. Šestak, turinti teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas (1 t., 10 b. l.; 2 t., 24 b. l.). Teismui prieinamais SODROS duomenimis, kuriais pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudotis, procesinių veiksmų atlikimo (ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimo) metu G. Šestak buvo teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ darbuotoja. Duomenų apie G. Šestak išsilavinimą teismas neturi, tačiau bankroto administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo turėjimas leidžia preziumuoti, kad jos išsilavinimas atitinka bankroto administratoriui keliamą išsilavinimo reikalavimą.

56Pagrindinis bankroto administratoriaus veiklos tikslas vykdyti bankroto procedūras ir pasiekti bankroto bylos tikslus. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal procesinių veiksmų atlikimo metu ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą fiziniam asmeniui, siekiančiam gauti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas be kitų reikalavimų yra keliamas aukštojo universitetinio ar jam prilyginto socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimo reikalavimas (ĮBĮ 112 str. 1 d. 2 p.). Teisė teikti bankroto administravimo paslaugas juridiniam asmeniui suteikiama, jeigu šis juridinis asmuo turi darbuotojų, įgijusių bankroto administratoriaus kvalifikaciją. Įmonės bankroto administratoriumi paskyrus juridinį asmenį, jo vadovas paskiria bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, turintį teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, vykdyti administratoriaus funkcijas konkrečios įmonės bankroto byloje. Įstatymas suteikia administratoriui teisę atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad fizinis asmuo, vykdantis bankroto procedūras, turi teisę atstovauti administruojamai bankrutuojančiai įmonei teisme, nepaisant jo baigtų studijų (teisės ar ekonomikos) krypties. Tokiu atveju, kolegijos nuomone, fiziniam asmeniui, turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir įmonės bankroto administratoriumi teismo paskirto juridinio asmens įgaliotam vykdyti bankroto procedūras toje įmonėje, atstovaujančiam bankrutuojančiai įmonei teisme netaikomas juridinio asmens atstovui – darbuotojui, CPK 56 straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju galiojusio CPK 55 straipsnio 2 dalyje) nustatytas aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimas. Priešingu atveju, dėl administravimo išlaidų atstovavimui padidėjimo būtų suvaržyta galimybė teismui skirti bankroto administratoriumi ekonominį išsilavinimą turintį fizinį asmenį.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

58Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

59Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį patenkinti visiškai.

60Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą, Nr. 31, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos“ sanatorija (dabar – uždaroji akcinė bendrovė Grand SPA Lietuva“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Minivara“, negaliojančiu nuo sudarymo momento.

61Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minivara“ ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ naudai 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Tarp šalių kilo ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio... 5. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“... 6. 2010 m. spalio 21 d. bankroto administratorius bankrutuojančio ieškovo vardu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas BUAB „Murena“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4... 11. 1. Nepagrįstas teismo teiginys, kad šalių atsiskaitymas už atliktus darbus... 12. 2. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio... 13. 3. Klaidingas teismo teiginys, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB... 14. 4. Sandorio sudarymo metu UAB „Murena“ turtui galiojo laikinas areštas.... 15. 5. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo argumentus dėl senaties termino ir... 16. 6. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skolą... 17. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys, sudarydamos susitarimą, buvo... 18. 8. Teismas taip pat nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, kad viešai... 19. 9. Nors ieškovas pateikė atsakovų nesąžiningumą patvirtinančius... 20. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad senaties... 21. Atsakovas UAB „Minivara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 22. 1. Apeliacinis procesas pagal apelianto apeliacinį skundą dėl Kauno... 23. 2. Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi teismas pagrįstai atmetė apelianto... 24. 3. Ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. vasario 3 d., 15 000 Lt atsakovas UAB... 25. 4. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo sąžininga šalis,... 26. 5. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovų nesiejo tiesioginiai... 27. 6. Apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d.... 28. Apeliantas dar mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11d.... 29. 7. Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovą su atsakovais siejo sutartiniai... 33. 2009 m. birželio 30 d. nutartimi pagal kreditoriaus ieškinį teismas... 34. Dėl actio Pauliana pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo... 35. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo... 36. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 37. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje ir... 38. Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo... 40. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises... 41. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas... 42. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato... 43. Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Murena“, sudarydamas ginčo susitarimą,... 44. Šalių susitarimas, lėmęs ieškovo reikalavimo teisės į skolininką... 45. Pirmosios instancijos teismo išvada apie termino Pauliano ieškiniui... 46. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai... 48. Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis.... 49. Dėl teismo pareigos ginčo sandorį pripažinti niekiniu ... 50. Ginčo sandorio neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms nebuvo ieškinio... 51. Dėl palūkanų priteisimo... 52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 53. Dėl apeliacinio proceso nutraukimo... 54. Atsakovo UAB „Minivara“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 55. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios valdymo organai nuo bankroto bylos... 56. Pagrindinis bankroto administratoriaus veiklos tikslas vykdyti bankroto... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti... 59. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį... 60. Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą, Nr. 31, sudarytą tarp... 61. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minivara“ ieškovo...