Byla 1A-283-449/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevčiui, gynėjams Daivai Dereškevičienei, Drąsučiui Zagreckui, Grigorijui Leonovui, Gediminui Skaisčiui, Vidmantui Martyšiui, D. R., K. B., nuteistiesiems M. A., R. M., M. E., L. D., D. N., L. B., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Algirdui S. V., Ž. V., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. V. ir Ž. V. atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadarovskajai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. D., D. N., M. A., R. M., nuteistosios M. E. ir jos gynėjo advokato Grigorijaus Leonovo bei nukentėjusiųjų A. S. V. ir Ž. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14d. nuosprendžio, kuriuo

3L. D. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė L. D. paskirta laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5D. N. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

6Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį 2008 m. liepos 29 d. nuosprendžiu D. N. paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė D. N. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7M. A. nuteistas pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams; pagal 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. (D. V. nužudymas ir apiplėšimas) laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų; pagal 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d. (D. V. nužudymas ir apiplėšimas) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 25 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

9R. M. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. (D. V. nužudymo ir apiplėšimo epizodas) laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų; pagal 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d. (D. V. nužudymo ir apiplėšimo epizodas) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų; pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

10Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p. 2 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

11Pagal BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 3 d. R. M. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

12M. E. nuteista pagal BK pagal 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. (D. V. nužudymo ir apiplėšimo epizodas) laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų; pagal 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. (D. V. nužudymo ir apiplėšimo epizodas) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, pagal 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. (M. Č. epizodas) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

13Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. E. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

14Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteista 96 881,19 Lt turtinei žalai atlyginti bei 170 000 Lt vaiko išlaikymo išlaidų nukentėjusiajam Matui K. V. (atstovaujamam A. V.), po 70 000 Lt nukentėjusiesiems M. K. V. (atstovaujamam A. V.), A. S. V. ir Ž. V. neturtinei žalai atlyginti, iš M. A. ir R. M. solidariai priteista 1791, 59 Lt UAB ( - ) turtinei žalai atlyginti, iš M. A., R. M., M. E., L. D., D. N. ir L. B. solidariai nukentėjusiajam Matui K. V. (atstovaujamam A. V.) 114 660 Lt turtinei žalai atlyginti.

15Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. B., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

16Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

17M. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 5 d. apie 17 val., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas, kad J. B. turi nekilnojamojo turto (žemės), prie ( - ) namo, Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai grasindamas panaudoti fizinį smurtą, sudavęs J. B. vieną smūgį į veidą savo naudai pareikalavo J. B. už neva prarastą automobilį Audi A6 Avant, v.n. ( - ), sumokėti 17 000 Lt, o nukentėjusiajam J. B. vengiant įvykdyti šį neteisėtą M. A. reikalavimą bei neperdavus reikalaujamų 17.000 Lt, tyrimo nenustatytu laiku, prie ( - ) namo Vilniuje, priėjęs prie J. B. sudavė apie 10-15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to įtempė J. B. į R. M. vairuojamą automobilį Lexus IS 200, v.n. ( - ) bei išvežė į butą esantį ( - ), Vilniuje, kur naudojant psichinę prievartą, vertė nukentėjusįjį perduoti jo naudai 25 000 Lt. Nukentėjusiajam toliau vengiant įvykdyti šį neteisėtą reikalavimą, 2009-11-20 apie 17 val. prie ( - ), Vilniuje, M. A. įtempė nukentėjusįjį į tyrimo metu nenustatytą automobilį BMW ir nuvežę prie ( - ), Vilniuje, kur pasinaudojęs dėl pavartoto fizinio ir psichinio smurto palaužta nukentėjusiojo valia, privertė J. B. pasirašyti 50 000 Lt dydžio skolos raštelį.

18M. A., M. E., R. M., L. D., L. B. ir D. N. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, įsibrovę į D. V. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Vilniuje, pagrobė D. V. priklausantį didelės vertės turtą, o būtent:

19M. A. 2009 m. balandžio mėn., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – apvogti UAB ( - ) direktoriaus D. V. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Vilniuje, šiai bendrai nusikalstamai veikai vykdyti subūrė organizuotą grupę bei būdamas organizuotos grupės vadovu, organizavo šią vagystę bei jai vadovavo, t.y. sudarė nusikaltimo padarymo planą ir kiekvienam nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui – organizuotos grupės nariams R. M., L. D., M. E., D. N., L. B. – paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis, t.y.:

20M. A. nurodė M. E., dirbusiai D. V. įmonėje ( - ) administratore, surinkti informaciją apie D. V. name esančias materialines vertybes bei išsiaiškinti D. V. ir su juo kartu gyvenančių asmenų atvykimo ir išvykimo iš gyvenamojo namo laiką. Dėl ko, M. E., turėdama D. V. pasitikėjimą dėl asmeninių tarpusavio santykių, kelis kartus lankėsi name, esančiame ( - ), Vilniuje, kurį apžiūrėjo, po ko, M. A. parodė tikslią vietą, kur randasi minėtas namas, pranešė, kad namo raktas yra slepiamas po plytele prie įėjimo į namą bei nurodė, kad namo antrame aukšte yra daug pinigų ir vertingų daiktų.

21M. A. nurodė D. N. kartu su L. B. kur randasi raktas nuo D. V. gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, bei nurodė eiti į D. V. namą ir surinkti namo antrame aukšte esančius vertingus daiktus bei pinigus. M. A. nurodė R. M. nusikalstamos veikos dalyvius nuvežti į nusikaltimo padarymo vietą, po to važiuoti į atokesnę vietą, stebėti aplinką, o D. N. ir L. B. apvogus namą, išgabenti juos iš įvykio vietos. L. D. M. A. nurodė kartu su nusikalstamos veikos dalyviais vykti į nusikaltimo padarymo vietą, po to kartu su juo ir R. M. važiuoti į atokesnę vietą, stebėti aplinką.

22M. A. 2009-04-29 nuo 07 val. iki 21 val., vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą, M. E. suteikus informaciją apie laikomą slėptuvėje namo, esančio ( - ), Vilniuje raktą, name esančias materialines vertybes ir ginklus, M. E. trumpąja tekstine žinute mobiliojo ryšio telefonu jam (M. A.) pranešus, kada D. V. kartu su V. Š. išvažiavo iš namų į Klaipėdą ir paliko namus be priežiūros, jis, kartu su L. D., L. B., D. N. ir R. M., pastarojo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu H., nuvežė L. B. ir D. N. prie D. V. gyvenamojo namo, o pats su L. D. ir R. M. nuvažiavo atokiau į mišką stebėti aplinką ir laukti. Po to, kai L. B. ir D. N., slėptuvėje buvusiu raktu atsirakino namo, esančio ( - ), Vilniuje duris bei įsibrovę į šį namą pagrobė D. V. priklausančius daiktus, bendros 114 600 LT vertės: tris laikrodžius: „R.“ – 26 000 Lt vertės, „G.“ – 2 600 Lt vertės, „P.“ – 1 000 Lt vertės, geltono aukso žiedą su akmeniu – 2 000 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę – 2 500 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę – 1 000 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę – 2 500 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę ant rankos – 1.000 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę – 700 Lt vertės, auksinį ( - ) kompanijos ženkliuką su vienu deimantu – 2 500 Lt vertės, auksinį ( - ) kompanijos ženkliuką su dviem deimantais – 5 000 Lt vertės, auksinį ( - ) kompanijos ženkliuką su trimis deimantais – 10 000 Lt vertės, geltono aukso žiedą su deimantu – 28 000 Lt vertės, geltono aukso žiedą su mėlynu brangakmeniu ir trimis deimantais – 25 000 Lt vertės, sidabrines sąsagas – 1 500 Lt vertės, auksines sąsagas su akmenimis – 1 000 Lt vertės, sidabrines sąsagas – 500 Lt vertės, dujinį pistoletą – 180 Lt vertės, dujinį pistoletą 9 mm kalibro – 300 Lt vertės, pneumatinį pistoletą – 600 Lt vertės, DVD grotuvą „P.“ – 80 Lt vertės, „V.“ imtuvą – 400 Lt vertės, „V.“ kortelę – 100 Lt vertės, du kelioninius lagaminus – po 100 Lt, bendros 200 Lt vertės, R. M. automobiliu H. išvežė D. N. ir L. B. su pagrobtais daiktais iš vagystės vietos.

23M. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t.y. jis, 2009 m. pradžioje, bet ne vėliau kaip 2009-06-10, tyrimo nenustatytoje vietoje ir būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro PM pistoletą Nr. ( - ), pagamintą savadarbiu būdu iš 1965 Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto PM pakeitus vamzdį ilgesniu su sriegiu duslintuvo tvirtinimui su savadarbiu duslintuvu bei ne mažiau kaip 8 vnt. 9 mm kalibro Makarov tipo šovinių (sinonimai 9x18, 9 mm Mak, 9 mm PM, 9 mm M), skirtų šaudyti iš minėto ginklo, kurį laikė bute, esančiame ( - ), Vilniuje. 2009-06-10 apie 22 val. minėtą ginklą ir šovinius automobiliu ( - ), v.n. ( - ) M. A. nugabeno į apleistą fermą, esančią Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Švenčionys Nr. 102 ( - ) kilometre, posūkio į ( - ) 5-me kilometre, kur panaudojo minėtą ginklą nužudant D. V.. 2009-06-10 apie 23 val. jis minėtą ginklą automobiliu ( - ), v.n. ( - ) išgabeno iš apleistų fermos pastatų, esančių Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Švenčionys Nr. 102, ( - ) kilometre, posūkio į ( - ) 5 –me kilometre ir laikė bute, esančiame ( - ), Vilniuje, iki pat ginklo suradimo ir paėmimo 2009-07-14 kratos metu minėtame bute.

24M. A., M. E., R. M. ir L. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų nužudė D. V., o būtent:

25M. A. 2009 m. birželio mėn., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nužudyti UAB ( - ) direktorių D. V. ir pagrobti pastarojo turtą – pinigus, bankų korteles bei kitas materialines vertybes, šiai bendrai nusikalstamai veikai vykdyti subūrė organizuotą grupę bei būdamas organizuotos grupės vadovu, organizavo šį nužudymą bei jam vadovavo, t.y. sudarė nusikaltimo padarymo planą ir kiekvienam nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui – organizuotos grupės nariams R. M., L. D. ir M. E. paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis:

26M. A. nurodė M. E., dirbusiai D. V. įmonėje ( - ) administratore, surinkti informaciją apie D. V. su savimi turimas materialines vertybes, išsiaiškinti D. V. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus), sąskaitose turimų piniginių lėšų sumas, elgesio įpročius. Jis parodė M. E. apleistos fermos pastatus, esančius Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Švenčionys Nr. 102, ( - ) kilometre, posūkio į ( - ) 5 –me kilometre, kur 2009-06-10 vakare, apie 22 val. pastaroji turėjo atvilioti D. V.. Po to M. E. nurodė maršrutą, kuriuo ši turėjo atvilioti D. V. iki iš anksto sutartos vietos, kur V. turėjo būti nušautas.

27L. D. M. A. nurodė nuvykti į apleistus fermos pastatus – nusikaltimo padarymo vietą, laukti, kol M. E. atvilios D. V. į iš anksto sutartą vietą ir D. V. nužudyti, iššaunant iš jo (M. A.) perduoto užtaisyto šaunamojo ginklo su savadarbiu duslintuvu.

28R. M. M. A. nurodė kartu su juo ir L. D. vykti į minėtus apleistus fermos pastatus, kartu iškasti duobę nužudyto D. V. kūnui paslėpti ir laukti, kol M. E. į nusikaltimo padarymo vietą atvilios D. V.. Po ko, L. D. pastarąjį nušovus, pagrobti D. V. turėtas materialines vertybes, įmesti D. V. kūną į duobę ir, užpylus kūną iš anksto nupirktomis trąšomis ir žemėmis, nuvairuoti ir palikti kitame mieste UAB ( - ) priklausantį automobilį M. B. S500, v.n. ( - ) bei sunaikinti nusikaltimo padarymo pėdsakus.

29Po ko, vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, M. E. suteikus duomenis apie AB „S.“ kreditinės kortelės „V. G.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), D. V. elektronines mokėjimo priemones, sąskaitų likučius, su savimi turėtas materialines vertybes, 2009-06-10 apie 20 val., M. A. automobiliu ( - ), v.n. ( - ) o L. D. ir R. M. D. E. vardu registruotu automobiliu Mazda 323, v.n. ( - ) atvyko į miško masyvą, esantį prie apleistų fermos pastatų, esančių prie kelio Vilniaus raj., Vilnius – Švenčionys Nr. 102, ( - ) kilometre, posūkio į ( - ) 5 –me kilometre. Po ko, M. A. ir R. M. nuėmė automobilio ( - ) valstybinius numerius ir paslėpė šį automobilį apleistuose fermos pastatuose, o patys pasislėpė, kad D. V. jų nepastebėtų ir laukė, kol M. E. atveš D. V. į nusikaltimo padarymo vietą. Po to, kai 2009-06-10 apie 22 val. M. E. UAB ( - ) priklausančiu lengvuoju automobiliu M. B. S500, v.n. ( - ) į šią vietą atvežė D. V. bei atvedė jį į iš anksto numatytą vietą fermos pastatuose, L. D. iš šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro PM pistoleto Nr. ( - ) su savadarbiu duslintuvu – iššovė į D. V. 4 šūvius, tuo padarydamas kiaurinius šautinius dešinės rankos alkūnės srities (su skyliniu stipinkaulio galvutės lūžiu) ir pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimus. D. V. nukritus ant žemės R. M. sudavė daugybinius smūgius akmeniu jam į galvą, tuo padarydamas D. V. kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdas; atvirą kairio momenkaulio užpakalinės dalies lūžį, perėjusį per dešinį momenkaulį į dešinio smilkinkaulio žvyną, daugybinius veido viršutinių žandikaulių, dešinio skruostikaulio, nosikaulių ir kaktikaulio akiduobių sienelių lūžius. Po to, M. A. nurengė D. V. drabužius ir kartu su R. M. įmetė D. V. į duobę, užpylė jo kūną trąšomis, žemėmis ir užvertė akmenimis.

30Tęsiant nusikalstamą veiką, M. A. kartu su R. M. pagrobė D. V. priklausančius daiktus, bendros 89 900 Lt vertės: laikrodį „R.“ – 37 800 Lt vertės, auksinį žiedą su 6 deimantais – 27 000 Lt vertės, fotoaparatą „K.“ – 8 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną ( - ) – 2 000 Lt vertės, auksinę grandinėlę su antikvarine moneta – 13 500 Lt vertės, 1 500 litų grynųjų pinigų. Po to, veikiant pagal iš anksto aptartą planą, R. M., lydimas M. A. vairuojamo automobilio Mazda 323, v.n. ( - ) nuvairavo UAB ( - ) priklausantį automobilį M. B. S500, v.n. ( - ) į Kauną, kur nuėmė valstybinius numerius ir paliko automobilį atrakintą su užvedimo rakteliais salone prie ( - ) namo. Tokiu būdu, organizuotos grupės nariai M. A., M. E., R. M. ir L. D. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais nužudė D. V..

31M. A. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė tris AB „S.“ priklausančias D. V. ir UAB ( - ) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones, t.y. po to, kai veikdamas organizuotoje grupėje nužudė D. V., 2009-06-10 apie 22 val. apleistoje fermoje esančioje Vilniaus rajone, ( - ) kelio Vilnius-Švenčionys kilometre, posūkyje į ( - ) 5-me km, M. A. pagrobė ir laikė AB „S.“ priklausančias elektronines mokėjimo priemones: kortelę “V. G.“ Nr. ( - ), kortelę „V. E.“ Nr. ( - ), išduotas D. V. vardu bei kortelę „MC B.“ Nr. ( - ), išduotą UAB ( - ) vardu.

32M. A. taip pat nuteistas už tai, kad pagrobė D. V. vardu išduotą dokumentą, t.y. po to, kai veikdamas organizuotoje grupėje nužudė D. V., 2009-06-10 apie 22 val. apleistoje fermoje esančioje Vilniaus rajone, ( - ) kelio Vilnius-Švenčionys kilometre, posūkyje į ( - ) 5-me km, M. A. pagrobė D. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ).

33M. A. ir R. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai inicijavo finansines operacijas AB „S.“ priklausančiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis išduotomis D. V. ir UAB ( - ) vardu, neteisėtai panaudojo jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y., po to, kai neteisėtai įgijo AB „S.“ priklausančias elektronines mokėjimo priemones, išduotas D. V. ir UAB ( - ) vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti AB S. banke D. V. ir UAB ( - ) turimose sąskaitose esančius pinigus: sąskaitoje Nr. ( - ) – 180 508,64 Lt, sąskaitoje Nr. ( - ) – 8 000 Lt, sąskaitoje Nr. ( - ) – 178 691,96 Lt, M. A. ir R. M., veikdami organizuotoje grupėje:

342009-06-11 dieną 04 val. 00 min. 27 sek., M. A. su R. M., pagrobtą AB „S.“ priklausančią kreditinę kortelę „V. G.“ Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, įdėjo į AB „S.“ banko bankomatą, esantį ( - ), Elektrėnuose, suvedė D. V. suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), taip bankui pateikdami melagingas žinias, kad jie yra D. V., ir iš bankomato pasikėsino nuimti 2 000 Lt grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl lėšų trūkumo sąskaitoje.

35Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-11 dieną 04 val. 00 min. 42 sek., M. A. su R. M., pagrobtą AB „S.“ priklausančią kreditinę kortelę „V. G.“ Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, įdėjo į AB „S.“ banko bankomatą, esantį ( - ), Elektrėnuose, suvedė D. V. suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), taip bankui pateikdami melagingas žinias, kad jie yra D. V., ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, nuo sąskaitos Nr. ( - ) nuimdami 500 Lt.

36Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-11 dieną 04 val. 58 min. 57 sek., M. A. su R. M., pagrobtą AB „S.“ priklausančią kreditinę kortelę „V. G.“ Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, įdėjo į AB „S.“ bankomatą, esantį ( - ), Lentvaryje, suvedė D. V. suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), taip bankui pateikdamas melagingas žinias, kad jie yra D. V., patikrino sąskaitoje Nr. ( - ) esantį pinigų likutį, po to 04 val. 59 min. 23 sek. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, nuo sąskaitos Nr. ( - ) nuimdami 500 Lt.

37Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-12 dieną 18 val. 50 min. 55 sek., M. A. su R. M., pagrobtą AB „S.“ priklausančią kreditinę kortelę „V. G.“ Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, įdėjo į AB „S.“ bankomatą, esantį ( - ), Vilniuje, suvedė D. V. suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), taip bankui pateikdami melagingas žinias, kad jie yra D. V., patikrino sąskaitoje Nr. ( - ) esantį pinigų likutį, po to, 18 val. 51 min. 34 sek. iš bankomato pasikėsino nuimti 1 000 Lt grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl lėšų trūkumo sąskaitoje, po to, 18 val. 51 min. 53 sek. iš bankomato pasikėsino nuimti 200 Lt grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl lėšų trūkumo sąskaitoje, po to 18 val. 52 min. 19 sek. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, nuo sąskaitos Nr. ( - ) nuimdami 20 Lt.

38Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-12 dieną 20 val. 12 min. 59 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje C. P., esančioje ( - ), Vilniuje , išsirinko prekes, kurių bendra vertė 144,15 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo D. V. sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 144,15 Lt.

39Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 05 val. 58 min. 15 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje Z., esančioje Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 203,58 Latvijos latai, t.y. 1 028,21 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. G.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl lėšų trūkumo sąskaitoje.

40Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 06 val. 39 min. 24 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje AZS „T.“, esančioje ( - ), Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 77,06 Latvijos latai, t.y. 380,19 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo D. V. sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 380,19 Lt.

41Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 08 val. 07 min. 38 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje M., esančioje ( - ), Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 408,95 Latvijos latai, t.y. 2 039,71 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo D. V. sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 2 039,71 Lt.

42Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 08 val. 15 min. 13 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje M., esančioje ( - ), Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 101,86 Latvijos latai, t.y. 508,04 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo D. V. sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 508,04 Lt.

43Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 09 val. 50 min. 56 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje M., esančioje ( - ), Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 579,25 Latvijos latai, t.y. 2 889,10 Lt, už kurias jo M. A. prašymu R. M. prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo D. V. sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 2 889,10 Lt.

44Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną. 10 val. 03 min. 45 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje R., esančioje ( - ), Rygoje, Latvijos Respublikoje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 357,92 Latvijos latai, t.y. 1 791,59 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M. prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl lėšų trūkumo sąskaitoje, po to 10 val. 04 min. 01 sek., vėl pasikėsino atsiskaityti minėta kortele, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl lėšų trūkumo sąskaitoje, po to 10 val. 04 min., M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „MC B.“ Nr. ( - ), išduotos UAB ( - ) vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, dėl ko nuo UAB ( - ) sąskaitos Nr. ( - ) buvo nuskaičiuota 1 791,59 Lt.

45Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 21 val. 57 min., M. A. su R. M. degalinėje UAB „Č.“, esančioje ( - ), Vilniuje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 849,43 Lt, už kurias jo (M. A.) prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „MC B.“ Nr. ( - ), išduotos UAB ( - ) vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl užblokuotos sąskaitos Nr. ( - ), po to 21 val. 58 min. 04 sek., M. A. prašymu R. M. pateikė D. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) ir, taip prisistatydamas D. V. bei tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl užblokuotos sąskaitos Nr. ( - ).

46Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-14 dieną. 15 val. 22 min. 24 sek., M. A. su R. M. parduotuvėje M., esančioje ( - ), Vilniuje, išsirinko prekes, kurių bendra vertė 8,2 Lt, už kurias M. A. prašymu R. M., prisistatydamas tikru AB „S.“ priklausančios kortelės „V. E.“ Nr. ( - ), išduotos D. V. vardu, turėtoju, pateikė minėtą kortelę kasos darbuotojui, kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl užblokuotos sąskaitos Nr. ( - ), po to 15 val. 22 min. 40 sek. bei 15 val. 22 min. 51 sek. pasikėsino du kartus atsiskaityti minėta kortele, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl užblokuotos sąskaitos Nr. ( - ).

47Tokiu būdu, M. A. ir R. M., veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai inicijavę finansines operacijas, apgaulės būdu įgijo 6 981,19 Lt priklausančių D. V. bei 1 791,59 Lt priklausančių UAB ( - ).

48M. A. ir R. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, apgaule savo naudai, pasikėsino įgyti didelės vertės D. V. ir UAB ( - ) priklausantį turtą, t.y. M. A., 2009 m. birželio mėn., po to kai neteisėtai įgijo AB „S.“ priklausančias elektronines mokėjimo priemones, išduotas D. V. ir UAB ( - ) vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą D. V. vardu, turėdamas bendrą tikslą apgaule savo ir R. M. naudai, pasinaudojus elektronine bankininkyste, įgyti AB S. banke D. V. ir UAB ( - ) turimose sąskaitose esančius visus pinigus: sąskaitoje Nr. ( - ) – 180 508,64 Lt, sąskaitoje Nr. ( - ) – 8 000 Lt, sąskaitoje Nr. ( - ) – 178 691,96 Lt, būdamas organizuotos grupės vadovu, organizavo šį nusikaltimą bei jam vadovavo, t.y. sudarė nusikaltimo padarymo planą ir nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui R. M. paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis, o būtent:

49M. A. nurodė R. M. nuvykti į AB „S.“ padalinį ( - ) KAC, esantį ( - ), Kaune, pateikti banko darbuotojai D. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), taip bankui pateikiant melagingas žinias, kad R. M. yra D. V., patikrinti AB „S.“ banke D. V. turimų sąskaitų: Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir UAB ( - ) turimos sąskaitos Nr. ( - ) likučius, išmokus suklastoti D. V. parašą, sudaryti minėtų sąskaitų elektroninių paslaugų sutartį ir išsiimti identifikavimo kodų generatorių, kartu su juo (M. A.) pasinaudojus elektronine bankininkyste ir identifikavimo kodų generatoriumi atlikti elektroninius pervedimus, ir iš AB „S.“ banke turimų D. V. ir UAB ( - ) sąskaitų į savo sąskaitas pervesti pinigus: iš sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 180 508,64 Lt, iš sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 8 000 Lt, iš sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 178 691,96 Lt.

50Po to, vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, M. A. ir R. M. 2009 m. birželio 18 d. 10 val. 37 min. 03 sek. atvyko į AB „S.“ padalinį ( - ) KAC, esantį ( - ), Kauno m., kur R. M. banko darbuotojai pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), taip pateikdamas AB „S.“ bankui melagingas žinias, kad jis yra D. V., patikrino AB „S.“ banke D. V. turimų sąskaitų: Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir UAB ( - ) turimos sąskaitos Nr. ( - ) likučius, paprašė sudaryti elektroninių paslaugų sutartį, netaikant banko nustatyto dienos ir mėnesio pervedimo sumos limito bei išduoti identifikavimo kodų generatorių, taip sudarant sąlygas neteisėtai pasisavinti D. V. ir UAB ( - ) priklausančias pinigines lėšas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo M. A. ir R. M. valios, nes banko darbuotoja atsisakė sudaryti elektroninių paslaugų sutartį.

51M. A., M. E. ir R. M. nuteisi ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų rengėsi nužudyti M. Č., t.y. M. A. 2009 m. liepos mėn., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nužudyti UAB ( - ) direktorių M. Č. ir pagrobti pastarojo turtą – pinigus bei kitas materialines vertybes, šiai bendrai nusikalstamai veikai vykdyti subūrė organizuotą grupę bei būdamas organizuotos grupės vadovu, rengė nužudymą bei vadovavo, t.y. sudarė nusikaltimo padarymo planą ir kiekvienam nusikalstamos veikos padarymo bendrininkui – organizuotos grupės nariams R. M. ir M. E., paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis, o būtent:

52M. A. nurodė M. E., asmeniškai pažinojusiai UAB ( - ) direktorių M. Č., surinkti informaciją apie jo turimas materialines vertybes, jo gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš gyvenamosios vietos laiką, ir atvilioti M. Č. į iš anksto parengtą vietą, kur pastarasis turėtų būti nužudytas. Po to, vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, M. E., turėdama M. Č. pasitikėjimą dėl jų asmeninių tarpusavio santykių ir žinodama M. Č. gyvenamosios vietos adresą, jį nurodė M. A., suteikė duomenis apie tai, kokios materialinės vertybės yra M. Č. namuose, suteikė informaciją, kad pastarasis verčiasi nekilnojamuoju turtu ir yra paveldėjęs keletą milijonų litų, suteikė informacijos apie M. Č. įpročius, kavines, kur šis dažniausiai lankosi, laiką, kada išeina ir kada grįžta namo.

53M. A. nurodė R. M. kartu su juo surasti atokią vietą, tinkamą nusikaltimo padarymui, surasti vietą, tinkamą paslėpti M. Č. lavoną, o M. E. į nusikaltimo padarymo vietą atviliojus M. Č., ir, M. A. nušaunant šį nužudžius, pagrobti daiktus ir materialines vertybes. Po to, kartu su M. A. kūną paslėpti po pastato griuvėsiais ir pastatą sudeginti, tuo sunaikinant nusikaltimo padarymo pėdsakus.

54M. A., M. E. į nusikaltimo padarymo vietą atviliojus M. Č. į sutartą vietą, panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro PM pistoleto Nr. ( - ) su savadarbiu duslintuvu rengėsi M. Č. nušauti bei pagrobti M. Č. turėtas materialines vertybes.

55M. A. ir R. M., rengiantis M. Č. nužudymui, 2009-07-14 ryte važinėjo po Trakų raj., kur ieškojo atokios vietos, tinkamos nusikaltimo padarymui. Po to, vyko į Vilnių, neteisėtai įsigyti šaudmenų, skirtų šaudyti iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro PM pistoleto Nr. ( - ) su savadarbiu duslintuvu, kuriuos ketino panaudoti M. Č. nužudymui.

56Šiais veiksmais M. A., R. M. ir M. E., veikdami organizuota grupe, rengėsi M. Č. nužudymui iš savanaudiškų paskatų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-07-14 12 val. M. A. ir R. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

57Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2-3 p. nuostatų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko L. D. atžvilgiu buvo priimtas neteisingas nuosprendis. Teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo pagal visus inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir 180 str. 3 d., epizodus. Be to, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, pažeisdamas BPK 1 str., 20 str. 5 d. nuostatas. Jis yra nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo bei protingumo principus; bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BK 9 str.4 d. įtvirtintos nuostatos, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (LR BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir 180 str. 3 d.) pasireiškė tuo aspektu, kad jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami, nesant tam objektyvaus pagrindo. Teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas, taip pat neteisingai individualizavo bendrininkams paskiriamas bausmes, paskirdamas nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę, neteisingai išsprendė bausmių subendrinimo klausimą (LR BK 54, 58 str.).

58Dėl vagystės iš D. V. namo. Teismas šiame nusikalstamos veikos epizode nurodė, kad apeliantas, kaip ir nuteistieji M. A. ir R. M., kaltu dėl šios veikos padarymo prisipažino iš dalies. Negalima sutikti su tokia teismo išvada, kadangi jis pagal jam pareikštą kaltinimą, nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d., padarymu savo kaltės nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau per visą baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, susijusias su svetimo turto pagrobimu, įsibraunant į D. V. gyvenamąjį namą, aktyviai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir jos padarymo aplinkybes. Šiame jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode teismas konstatavo, kad jo vaidmuo ir užduotis bendrai nusikalstamai veikai vykdyti - M. A. pavedimu kartu su nusikalstamos veikos dalyviais vykti į nusikaltimo padarymo vietą, po to kartu su M. A. ir R. M. važiuoti į atokesnę vietą ir stebėti aplinką. Nuteistasis nurodo, kad jis tik dėl atsitiktinio aplinkybių sutapimo, atsižvelgiant į jo duotus nuoseklius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir kitus byloje esančius duomenis, buvo kartu su nusikalstamos veikos dalyviais, pastariesiems padarant vagystę iš D. V. gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagal kurias būtų galima daryti nenuginčijamą išvadą, kad jis iš anksto žinojo apie nusikalstamos veikos dalyvių rengimąsi nusikalstamai veikai, savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog bent su vienu vagystės bendrininku iš anksto būtų taręsis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai nepaneigė nuteistojo pozicijos, jog apie nusikalstamą veiką jis sužinojo važiuodamas kartu su kitais automobilyje kelyje link D. V. namo. Nuteistojo manymu, pagal visą byloje esančių įrodymų visumą jis buvo nusikalstamos veikos stebėtoju, tačiau ne tiesioginiu dalyviu, kuriam buvo priskirtas vaidmuo stebėti aplinka BK normų taikymo kontekste. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų žinojęs, supratęs, jog nusikalstamos veikos dalyviai būtent iš anksto suplanuotą vagystę iš D. V. namo užkoduotai vadino „maudynėmis", kadangi jis pagrįstai tikėjosi, jog visi vyksta maudytis prie vandens telkinio. Teismas šios nusikalstamos veikos epizode nuosprendyje apsiribojo tik konstatavimu, kad apeliantas ir M. A. stebėjo aplinką ir užtikrino saugumą, tačiau, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p., neįvardijo ir neanalizavo jokių įrodymų, kuriais grindžiamos tokios teismo išvados dėl konkretaus jo vaidmens šios nusikalstamos veikos padaryme. Teismas objektyviais duomenimis nepagrindė ir nepagrįstai laikė nustatytu, kad šią nusikalstamą veiką aš padariau organizuotoje grupėje.

59Dėl D. V. nužudymo. Šioje kaltinimo dalyje nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies - tik dėl jo atliktų faktinių nusikalstamų veiksmų, o ne dėl jam pareikštų kaltinimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nėra abejonių dėl D. V. nužudymo fakto ir teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Vėlgi šiame nusikalstamos veikos epizode yra tik teismo padarytos subjektyvios išvados, iš dalies netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

60Negalima sutikti su teismo išvada, kad nuteistasis, po to, kai iššovė į D. V., automobilyje kartu su M. E. laukė, kol M. A. ir R. M. paslėps D. V. kūną. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad po to, kai jis iššovė į nukentėjusįjį D. V., buvo apimtas panikos ir automobilyje atsidūrė nevalingai, adekvačiai nesugebėdamas reaguoti į tolimesnių įvykių eigą ir ją kontroliuoti. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad, veikdamas organizuotoje grupėje jis turėjo nušauti D. V. iš M. A. jam perduoto šaunamojo ginklo, tačiau jis nesutinka, kad jis, kaip ir kiti nuteistieji, norėjo, aktyviai siekė tokiu padariniu - D. V. mirties. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta neteisinga išvada prieštarauja byloje nustatytoms taktinėmis aplinkybėmis ir nuteistojo atliktiems veiksmams atimant gyvybę nukentėjusiajam D. V., o būtent: byloje nėra objektyvių duomenų ir tokių duomenų nenustatė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, kad nuteistasis pagal aukščiau minėtą bendrininkų nusikalstamos veikos planą turėjo atlikti kitus veiksmus atimant D. V. gyvybę, ir kad jam buvo žinoma, jog kitų bendrininkų (M. A. ir R. M.) bus atliekami dar kiti veiksmai D. V. atžvilgiu, susiję su gyvybės atėmimu, t. y. gyvo žmogaus daužymas akmeniu per galvą, gyvo įmetimas į duobę, užmėtymas akmenimis ir panašiai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo išvadų, aukščiau išvardintų veiksmų, galimai buvusių D. V. mirties priežastimi, nuteistasis neatliko, nusikalstamos veikos padarymo metu jokiais veiksmais neprisidėjo prie jų atlikimo. Kaltinamasis M. A. apklausoje įtariamuoju 2009-07-14 (t.4,b.l.31-38), 2009-07-16 ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.4.,b.l.75-78), 2009-08-03 (t.4,b. 1.55-57), 2009-07-14 parodymų patikrinimo vietoje metu (t.4,b.1.79-81) bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad iššovęs L. D. panikavo ir nuėjo į automobilį, kuriame sėdėjo M. E.. M. A. 2009-07-14 ( - ) apskrities VPK NTV SNTS Viršininkui tvirtino: L. D. turėjo peršauti, bet taip gavosi, kad jis jam peršovė aukščiau juosmens, tada visi supanikavo. Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje įtariamuoju 2009-07-15 (t.5.,b.1.71-76), 2009-07-16 (t.5.,b.1.103-106), 2009-08-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui (t 5 b.1.86-88) bei nagrinėjant bylą teisme analogiškai parodė, kad L. D. iššovus iš ginklo, tarp jų kilo panika. L. D., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausose įtariamuoju 2009-07-15 (t.7.b.1.78-83), 2009-07-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.7.b.l. 100-103), 2009-08-03 (t.7.b.l. 87-88), 2010-05-26 (t.7.b.l. 95-96), įtariamuoju parodė, kad M. A. po to, kai jis įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo M. E., pasakė „ką čia darai, ateik padėsi", tačiau apeliantas atsisakė jam padėti, sakydamas, jog nieko nedarys.

61Tinkamai analizuojat ir vertinant byloje esančius įrodymus, ko visiškai nedarė pirmosios instancijos teismas ir šiame nusikalstamos veikos epizode, nuteistasis pagal bylos duomenų visumą faktiškai tik iššovė iš M. A. jam perduoto užtaisyto šaunamojo ginklo su savadarbiu duslintuvu į D. V., nesitaikydamas į gyvybiškai svarbias ir pavojingas D. V. kūno vietas, padarydamas jam, kaip byloje yra nustatyta, kiaurinius šautinius dešinės rankos alkūnės srities (su skyliniu stipinkaulio galvutės lūžiu) ir pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimus. Kaip matyti iš byloje esančios M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M ( - ),šautiniai rankos ir liemens sužalojimai kvalifikuojami nesunkiais sveikatos sutrikdymais, sukėlusiais ilgalaikį sveikatos sutrikimą (t. l, b. l. 163-169). Vertinant specialisto išvadą, nuteistajam atlikus nusikalstamus veiksmus D. V. atžvilgiu, jo gyvybei negrėsė pavojus ir jis galėjo gyventi. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad jis iki šiol turi rimtų abejonių dėl pataikytų šūvių į D. V. skaičiaus, kadangi ginklą turėjo ir M. A.. Jis mano, tačiau nėra tikras, kad, iššaudamas iš M. A. jam perduoto ginklo, pataikė D. V. tik vieną kartą, greičiausiai į liemens sritį, padarydamas vieną sužalojimą. Tokius jo parodymus iš dalies patvirtina ir aukščiau paminėta M. R. universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ). Taigi jeigu jo veiksmais, iššaunant iš šaunamojo ginklo su savadarbiu duslintuvu į D. V., būtų padaryti abu šautiniai sužalojimai-rankos ir liemens, šie sužalojimai nebuvo D. V. tiesiogine mirties priežastimi, o jis jokių kitų nusikalstamų veiksmų D. V. atžvilgiu neatlik. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, pagrįstai iškyla klausimas dėl BK 23 str., reglamentuojančio savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, normų taikymo apelianto atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią jo gynėjos išreikštą poziciją neatsižvelgė ir apkaltinamajame nuosprendyje dėl jos nepasisakė. Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 d. reglamentuoja, kad „Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti." Kaip matyti iš nuteistojo nuoseklių ir išsamių parodymų, duotų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jis labai bijojo kitų dviejų kaltinamųjų, o ypač M. A., kuris nuo pat nusikaltimo organizavimo pradžios darė nuolatinį psichologinį spaudimą, kad apeliantas apsispręstų iššauti į D. V. ir, tokiu būdu, jį nužudyti. Nuteistajam paklausus M. A., kodėl persigalvojo šauti jis pats, pastarasis atsakė, kad jam lengviau būtų nušauti apeliantą, nei svetimą žmogų, kadangi apeliantas jo nebijo. Visi šitie išvardinti M. A. veiksmai nuteistojo atžvilgiu traktuotini kaip nuolatiniai bauginimai, pasireiškiantys psichologiniu spaudimu nusikalstamos veikos bendrininkui. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas galėjo įgyvendinti bendrininkų aptartą nusikalstamos veikos planą ir nušauti D. V., tačiau atvykus į iš anksto suplanuoto ir aptarto nusikaltimo padarymo vietą, savo veiksmais, elgesiu atsisakė vykdyti M. A. nurodymą. Šių aplinkybių nepagrįstai nevertino pirmosios instancijos teismas ir apelianto veiksmus, atimant D. V. gyvybę, neteisingai kvalifikavo, pažeisdamas LR BPK 1 str., 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas paviršutiniškai analizavo nusikalstamos veikos aplinkybes, susijusias su jo, kaip nusikaltimo bendrininko vaidmeniu, jo elgesiu nusikalstamos veikos padarymo metu. Įvykio vietoje jis buvau pakankamai arti (vos kelių metrų atstumu) nuo D. V., kuris pagal bylos duomenis buvo neblaivus ir turėjo labai ribotas galimybes judėti. Apeliantas, įgyvendindamas bendrininkų nusikalstamos veikos planą, dėl kurio ginčų šioje byloje nėra, niekieno netrukdomas, galėjo prieiti prie D. V. ir šauti į jį iš arti, todėl nepataikyti į žmogui gyvybiškai svarbias vietas jis negalėjo, tačiau sąmoningai, nesiekdamas D. V. mirties nušaunant, kaip buvo jam nurodyta M. A., to nedarė. 2009-07-14 įtariamojo apklausos metu (t.4,b.l.31-38) M. A. parodė, „kadangi L. D. buvo apėmusi panika, jis nuvedė jį į automobilį. R. M. D. V. kūną nutempė į griovį. Jis (M. A.) kartu su R. M. užvertė duobę akmenimis, žemėmis, kt. daiktais, kad nesimatytų kūno." Šie M. A. parodymai, duoti 2009-07-14, kaip ir jo parodymai, duoti 2009-07-16 ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.4.,b.1.75-78), atitinka nuoseklius apelianto parodymus, duotus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. R. M., duodamas parodymus 2009-07-15 įtariamojo apklausos metu, parodė, kad nuteistasis atsisakė slėpti kūną, pasakydamas, kad tik iššaus: „Kai atvažiavo M. E. su vyru, nematė kas vyko, tik matė, kad L. D. buvo su ginklu, išgirdo 3-4 šūvius, stovėjo išsigandęs." (t.5.,b.1.71-76). Nuteistasis yra įsitikinęs, kad pagal bylos duomenis nusikalstamos veikos dalyviai - bendrininkai M. A. ir R. M., pamatę, kad jis nenužudė D. V. nušaunant iš M. A. perduoto užtaisyto šaunamojo ginklo su savadarbiu duslintuvu, pažeidė tarpusavio susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos ir atliko neaptartus ir bendrai nusikalstamus veiksmus. Todėl, pritaikant M. A. ir R. M. bendrininkų ekscesą, R. M. ir M. A. atsakomybė turi kilti asmeniškai. Dėl šių priežasčių nuteistasis negali būti pripažintas kvalifikuoto nužudymo bendravykdytoju ir jo veiksmus reikia perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis neturėjo tyčios nužudyti D. V. ir savo veiksmais nepadarė jo atžvilgiu kūno sužalojimų, kurie buvo nukentėjusiojo D. V. mirties priežastimi, todėl už nužudymą pagal LR BK 25 str. 3 d-, 129 str. 2 d. 9 p. neturi atsakyti, kaip ir neturiu atsakyti už jo turto plėšimą, kadangi jokių veiksmų, pasisavinant D. V. turtą nusikaltimo vietoje nepadarė ir jokio D. V. turto neužvaldė. Byloje nėra jokiu objektyviu duomenų, kad nuteistasis iš šios nusikalstamos veikos būtų turėjęs materialinės naudos, kadangi po nusikaltimo padarymo su kitais nuteistaisiais daugiau nebendravo. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad, nustatant D. V. mirties priežastį, kuria teigiama, kad mirties priežastis byloje nebuvo nustatyta dėl objektyvių priežasčių, tačiau nėra abejonių, kad jo mirtis buvo smurtinė ir jo gyvybė buvo atimta kaltinamųjų suderintais veiksmais šaudant į jį ir suduodant jam smūgius akmeniu į galvą, ir tarp jų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja specialisto išvadai, kuri yra kategoriška ir kurioje yra aiškiai pasisakyta, kad šautiniai rankos ir liemens sužalojimai, padaryti D. V.. kvalifikuojami nesunkiais sveikatos sutrikdymais, sukėlusiais ilgalaikį sveikatos sutrikimą.

62Dėl civilinių ieškinių. Nuteistasis nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas laikys jo kaltę nužudžius D. V. įrodyta, tuomet jis civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti neginčija, tačiau jo materialinė padėtis šiuo metu neleidžia padengti nė nedidelės civilinio ieškinio dalies. Išteisinus jį dėl D. V. nužudymo, mano, kad ieškinys turi būti atmestas. Taip pat nuteistasis nurodo, kad kadangi jis nedalyvavo pagrobiant turtą iš D. V., civilinis ieškinys ir šioje dalyje turėtų būti atmestas. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ( - ) sprendimu (t. 2, b. 1. 57-59) D. V. buvo įsipareigojęs kas mėnesį mokėti po 1000 Lt savo vaiko išlaikymui iki jam sukaks 18 metų. t.y. nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., kai M. K. V. sukaks 18 metų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš apelianto ir nuteistųjų M. A., R. M. ir M. E. netektą išlaikymą iki M. K. V. pilnametystės, t.y. 170 000 Lt už 170 mėnesių po 1000,00 Lt, šioje nuosprendžio dalyje vadovavosi aukščiau minimu teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis sumomis, ir apelianto manymu, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas akivaizdžiai užaukštintą vienkartinę išmoką. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš abiejų tėvų priteistinas minimalus išlaikymas negali būti mažesnis už 1 MMA. Šiuo konkrečiu atveju teismas laikė, kad nepilnamečio tėvo teiktina išlaikymo vieno mėnesio suma sudaro 1000,00 Lt, atsižvelgiant į teismo sprendimą, kuris ateityje, pasikeitus aplinkybėms, galėjo būti pakeistas.

63Dėl bausmių paskyrimo. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis už kiekvieną nusikalstamą veiką, kadangi jos yra akivaizdžiai per griežtos. Be to, teismas neteisingai subendrino bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir 180 str. 3 d., taikydamas BK 63 str. nuostatas. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimas pagal aukščiau minimo įstatymo normas turi būti kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis, nors du skirtingi nusikaltimai, bet viena veika. Esant idealiajai sutapčiai, bausmės už atskiras veikas bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas bausmes paskyrė iš dalies sudėjęs (LR BK 63 str. 4 d.), taigi neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nenustatė lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir nepagrįstai laikė jį aktyviu nusikalstamų veikų dalyviu. Manau, kad jis buvo atviriausias iš visų nusikalstamų veikų dalyvių, duodant parodymus apie aplinkybes, susijusias su kiekvienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodu. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika skiriant bausmes už nužudymus. Kad būtų visapusiškai įvertinta kaltininko asmenybė, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir įvertinti jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu bei po šio nusikaltimo padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai pasisakydamas dėl skirtinų bausmių, deramai neįvertino apelianto asmenybės, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Šių kriterijų išskyrimo svarba pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz,, nutartys Nr. 2K-61/2006, 2K- 420/2006, 2K-7-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentavo, kad, skiriant bausmes keliems asmenims padarius nusikalstama veiką bendrininkavimo forma, principinę reikšmę įgauna teisingumo principo įgyvendinimas. Kasacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-666/2003 teisingumo principo pažeidimą kasatorius įžvelgė palygindamas jam ir kitam bendrininkui už nužudymą paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas visiems kaltinamiesiems skirdamas praktiškai vienodas bausmes, taip pažeidė bausmių individualizavimo principą ir netinkamai taikė BK 58 str. 1 d. nuostatas, kadangi apelianto ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmuo ir atliktų veiksmų pobūdis bei intensyvumas nukentėjusiojo gyvybės atėmimo procese iš esmės skiriasi. Bylose, kuriose dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, būtina nustatyti kiekvieno jų dalyvavimo šiame nusikaltime pobūdį ir laipsnį, tai nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Toks reikalavimas teismų praktikoje siejamas ne tik su tinkamu kiekvieno dalyvavusio nužudant asmens veikos kvalifikavimu, bet ir su bausmės skyrimo taisyklėmis. BK 54 str. 2 d. 6 p. įtvirtintas imperatyvas teismui skiriant bausmę, atsižvelgti į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Tuo tarpu pagal BK 58 str. nuostatas bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Vadovaudamiesi minėtais baudžiamojo įstatymo reikalavimais teismai privalo nustatyti kiekvieno iš bendrininkų rūšį (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), įvertinti jų vaidmenį nužudant bei atliktų veiksmų pobūdį (suteiktos pagalbos vykdytojui reikšmingumą, smurto naudojimo būdą bei intensyvumą ir kt.). Šios aplinkybės atskleidžia kiekvieno bendrininko indėlį atimant gyvybę nukentėjusiajam, todėl teismų Praktikoje laikomos svarbiu bausmių individualizavimo kriterijumi. Nuteistojo manymu, analizuojant jo padarytus veiksmus, vaidmenį nužudymo padaryme, turi būti pripažinta ir įvertinta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nuteistojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta ir tai, kad jis veiką padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos, jei tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat neįvertino dviejų nuteistojo teigiamų charakteristikų iš ( - ).

64Dėl teismo šališkumo. Skunde nuteistasis nurodo, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjo net du susikompromitavę ir teisėjo vardą pažeminę teisėjai: Z.Birštonas bei R.Skirtunas. Po kiekvieno teisėjų kolegijos pasikeitimo dėl nuo jo ir kitų kaltinamųjų nepriklausančių priežasčių, procesas vykdavo formaliai, pažeidžiant LR BPK nuostatas. Teismas nepaisė kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų, kuriais buvo ne kartą buvo reiškiamas motyvuotas nušalinimas. Nagrinėjant bylą akivaizdžiai jautėsi teismo sudėties šališkumas, dedamos pastangos, kuo greičiau išnagrinėti bylą, nepaisant jokių procesinių taisyklių. Dėl šios priežasties, nuteistojo manymu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ir nuosprendį panaikinti, perduodant bylą iš naujo nagrinėti teismui.

65Prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-172/2012 dalyse, kuriose jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir 180 str. 3 d., bei nuteistas pagal LR 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems metams), pagal LR BK 25 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems metams), taip: išteisinti L. D. iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 3 d., padarymo.

66Nesant pagrindo nuteistojo išteisinti iš šių veikų padarymo, pakeisti nuosprendį ir motyvuotai paskirti jam švelnesnes bausmes už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai jas subendrinti ir tinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimą.

67Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

68Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino pilnai ir nuosekliai papasakojo kaip buvo padarytas nusikaltimas. Nuteistasis nesutinka, kad jis yra organizuotos grupės narys. Mano, kad jis buvo visiškai atsitiktinai įtrauktas į nusikalstamą veiką ir buvo išnaudotas kaip nusikaltimo padarymo įrankis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu papasakojo, kad yra pažįstamas nuo vaikystės tik su L. D., kitus pažįsta tik iš matymo, niekada su jais nebendravo ir jokių reikalų neturėjo. 2009-04-29 su žalios spalvos automobiliu H. C. atvažiavo M. A.. Su juo buvo L. B. ir R. M.. Kai apeliantas įsėdo į automobilį, M. A. pradėjo kalbėti apie vagystę. Papasakojo kur bus namo raktas, o apeliantas ir L. B. turės įsibrauti į vidų. Taigi nuteistasis buvo pastatytas prieš faktą, kad turės įvykdyti nusikaltimą. Jis pripažįsta, kad yra kaltas, jog nesugebėjo atsisakyti dalyvauti šiame nusikaltime, nors turėjo tai padaryti. Priežastys, dėl ko nesugebėjo to padaryti buvo baimė ir psichologinis M. A. smurtas bei grasinimas susidoroti, jei atsisakys įvykdyti nusikalstamą veiką. Taip pat suveikė vaikiški, nesubrendusio paauglio sumetimai, kad atsisakius, bus „sužlugdytas" jo autoritetas tarp kitų pažįstamų. Jei kalba apie vagystę būtų vykusi iš anksto, o ne tą pačią dieną, jis būtų atsisakęs dalyvauti nusikaltime. Nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nežinojo apie planuojamą vagystę, patvirtino ir kiti šio nusikaltimo dalyviai. Apklaustas M. A. parodė, kad 2009 m. balandžio jis papasakojo L. D. ir R. M. apie galimybę apvogti namą. Kadangi niekas nenorėjo eiti į patį namą, L. D. pasiūlė įtraukti L. B. ir D. N.. Taigi apie planuojamą vagystę apeliantas sužinojo tik 2009 m balandžio 29 d. ir buvo įtrauktas vien tik dėl to, kad kiti nenorėjo patys eiti į namą. Apie jo, kaip antraeilio vykdytojo vaidmenį liudija ir tas faktas, kad po įvykdyto nusikaltimo M. A. jam sumokėjo tik 200 Lt ir koks buvo pavogtų daiktų likimas jam nėra žinoma ir daugiau jokio materialinio atlygio jis negavo. Analogiškus parodymus apie mano vaidmenį davė ir kiti apklausti asmenys.

69Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matosi, kad jis nebuvo jokios organizuotos nusikalstamos grupuotės narys, nedalyvavo aptariant nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis, o faktiškai buvo įtrauktas į nusikaltimo padarymą kaip vykdytojas, pačioje paskutinėje nusikaltimo padarymo stadijoje ir jo vaidmuo šiame nusikaltime yra atsitiktinis ir antraeilis. Todėl teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 25 str. 3 d. ir neteisingai paskyrė tokią griežtą bausmę, nors atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galėjo skirti bausmę arčiau minimalios ribos, nes pagal BK 178 str. 3 d. yra numatyta bausmė nuo 3 mėn. iki 7 metų laisvės atėmimo. Mano, kad tokios griežtos bausmės paskyrimas paaiškinamas tuo, kad kartu su vagystės epizodu buvo nagrinėjama ir byla dėl namo savininko D. V. nužudymo, kuriame nuteistasis nedalyvavo ir apie tai nieko nežino.

70Nuteistojo manymu, teismas taip pat jo atžvilgiu galėtų pritaikyti BK 62 str. nuostatas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas devyniolikametis, dėl savo amžiaus tinkamai nesugebėjo įvertinti susiklosčiusios situacijos ir jam neužteko moralinių jėgų atsisakyti dalyvauti šiame nusikaltime, bylos nagrinėjimas truko tris metus, praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį jis pasikeitė ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, savo elgesiu po nusikaltimo parodė, kad padarė atitinkamas išvadas, savo nuoširdžiais parodymais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą byloje, netrukdė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eigai, jam net buvo leista teisminio nagrinėjimo metu dirbti Švedijoje, iš kur atvykdavo į kiekvieną teismo posėdį, rado darbą užsienyje, per tą laiką suprato įstatymo laikymosi svarbą)gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir kaltininko, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kadangi yra visos nurodytos sąlygos, teismas galėtų skirti apeliantui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

71Nuteistojo manymu, buvo neteisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas dalyje dėl pavogto turto (114 600 Lt) vertės nustatymo. Sutinkamai su įstatymo reikalavimais, padarytos žalos dydis turi būti byloje įrodytas ir pagrįstas. Tokiais įrodymais laikomi rašytiniai įrodymai, t.y. kiekvieno daikto įsigijimo dokumentai. Jeigu tokių dokumentų nėra, tai kiekvieno daikto vertė turi būti nustatoma pagal vidutinės panašių (analogiškų daiktų) vertę arba pateikiant teismui turto vertintojo pažymas. Šioje byloje teismas pats neatliko jokių veiksmų siekiant nustatyti turto vertę ir neįpareigojo civilinio ieškovo arba jo atstovo pateikti įrodymus byloje. Tyrimo metu M. A. buvusi mergina grąžino tris deimantines akutes, bet iš bendros turtinės žalos (114 600 Lt) tai nebuvo išskaičiuota. Todėl civilinis ieškinys byloje turėjo būti patenkintas tik tiek, kiek buvo įrodytas ir pagrįstas.

72Prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius BK 62 str. nuostatas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba skirti bausmę arčiau minimalios BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės, sumažinti priteistos 114 600 Lt turtinės žalos sumą tiek, kiek tai įrodyta patvirtinančiais padarytą žalą dokumentais ar kitais įrodymais.

73Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra priimtas šališko teismo, todėl turi būti panaikintas.

74Dėl turto prievartavimo iš J. B.. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvės, orumas ir kt. Šios kartais išoriškai viena į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 str.) ar savavaldžiavimo (BK 294 str.). Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia jam ar kitam asmeniui priklausiančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis davė parodymus ir aiškino, kad pinigų iš J. B. reikalavo už savo automobilį, kurį buvo sulaikiusi policija, kai jį vairavo J. B.. Reikalaujamos pinigų sumos didinimas buvo kaip garantas arba spaudimo priemonė, kad J. B. grąžintų jam automobilį arba atitinkamą pinigų sumą. Šiuo klausimu pagalbos nuteistasis netgi kreipėsi į advokatą. Tai nebuvo turto prievartavimas – tai buvo pastangos gauti atlyginimą už automobilį. Teismas, priimdamas nuosprendį nuėjo lengviausiu keliu – nesiaiškino aplinkybių apie skolą (ar tikrai ir į kokį advokatą kreipėsi nuteistasis, kodėl reikalaujama suma buvo 17 000 Lt ir t.t.) – ir nuteisė jį už turto prievartavimą. Apelianto teiginius patvirtino ir teisme nukentėjusiuoju apklaustas J. B.. Jis parodė, kad visą laiką buvo kalbama apie skolą ir nuteistojo reikalavimą jis (J. B.) suprato kaip reikalavimą grąžinti skolą. Mano, kad mano veiksmai šiame epizode turėtų būti perkvalifikuoti į BK 294 str.

75Dėl vagystės iš D. V. namo. Šiame epizode, nežiūrint į tai, kad kaltę nuteistasis pripažino ir padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą, išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, jam buvo skirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad bausmė yra aiškiai per griežta. Jis anksčiau neteistas, kaltę pripažino. Remiantis suformuota teismine praktika dėl bausmių skyrimo, jam turėjo būti skirta bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui arba už vidurkį mažesnė bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio sunku suvokti kodėl konstatuojama, kad kaltę nuteistasis pripažino iš dalies. Bausmės dydis nuosprendyje taip pat nemotyvuotas. Tas pats pasakytina ir apie bausmę dėl šaunamojo ginklo.

76Dėl D. V. nužudymo, jam priklausančių asmens dokumentų ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo ir panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule. Nuteistasis nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, savo kaltę pripažino pilnai, davė išsamius, kiek leido sveikatos būklė, parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jis kaltu prisipažino iš dalies. Šis teismo teiginys neteisingas, nepagrįstas. Mano, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, nustatytas teisminio nagrinėjimo metu, o tik atkartojo kaltinamojo akto teiginius. Teismas neanalizavo jo parodymų (jis išsamiai papasakojo apie padarytą nusikaltimą) ir padarė klaidingą išvadą, kad nepilnai pripažino savo kaltę. To pasekmė – aiškiai per griežta, neadekvati bausmė. Šiame epizode teismas nuteistąjį pripažino kaltu ir pagal BK 180 str. 3 d. Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojamoje dalyje, nėra nė vieno žodžio apie šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Kyla klausimas – kodėl ir už kokius veiksmus jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. Nemotyvuotai ir nepagrįstai, aiškiai per griežtos bausmės skirtos ir pagal BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. Dėl šių veikų nuosprendyje atkartotas kaltinamasis aktas, neanalizuojant įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo ir ištirtų teisminio nagrinėjimo metu.

77Dėl rengimosi nužudyti M. Č.. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistasis nepripažino padaręs šį nusikaltimą, kadangi jo daryti nesirengė. Teismo išvada, kad jis, M. E. ir R. M. atliko konkrečius veiksmus rengiantis naujam nusikaltimui, nepagrįsta. Byloje nebuvo nustatyta, kad buvo atlikti kažkokie konkretūs veiksmai rengiantis nusikaltimo padarymui. Vien ginklo turėjimas ir prieš tai padaryti savanaudiški nusikaltimai nėra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu. Teismo išvada pagrįsta ne įrodymais, o prognoze bei nieko nepagrįstu spėjimu, kas prieštarauja LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 reikalavimams. LAT senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40, 1.1 p. konstatuota, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymas, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Šis reikalavimas įtvirtintas ir BPK 301 str. 1 d., o kadangi aukščiau paminėti BPK pažeidimai yra esminiai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nėra prasmės aptarinėti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl pripažinimo katu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jeigu teismas manytų, kad nagrinėjant bylą paminėtos BPK normos nebuvo pažeistos, prašo mane jį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

78Dėl nuosprendžio surašymo ir teismo šališkumo. Nuteistojo manymu skundžiamas nuosprendis neatitinka Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 išdėstytų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo. Šiame nuosprendyje nustatomojoje dalyje aprašytos ne teismo nustatytos aplinkybės, o perrašytas kaltinamasis aktas. Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje teismas išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje.

79Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme kelis kartus keitėsi bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pasikeitus kolegijai, buvo garsinamas tik kai kurių teisiamojo posėdžio protokolų turinys, protokoluose pažymint, jog posėdžiaujant ankstesnei kolegijai buvo pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tai nereiškia, kad juos galima laikyti pagarsintais pasikeitus kolegijos sudėčiai, kai šiai naujai kolegijai posėdžiaujant jie nebuvo pagarsinti.

80Tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo pažeidimas lėmė ir BPK 20 str. reikalavimų pažeidimus, nes teisme neapklausus kaltinamųjų, o kai kurių kaltinamųjų ne tik neapklausus, bet ir nepagarsinus jų parodymų, o liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus pagarsinus pažeidžiant BPK 276 str. 5 d. reikalavimus, įrodymai nebuvo ištirti išsamiai. Šie pažeidimai nulėmė ir BPK 301 str. 1 d. pažeidimą, kadangi teismas grindė nuosprendį įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu). BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus bylos medžiagą. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių teisės normų. Teismo posėdžio protokolas ir nuosprendis rodo, kad nagrinėjant bylą BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Pasikeitus teisėjų kolegijai, kaltinamųjų, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme esant šiai kolegijai, nebuvo tirti, nors teismas jais nuosprendyje remiasi, kaltinamieji apklausti nebuvo. Darytina išvada, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

81Nuosprendyje teismas turi nurodyti bausmės skyrimo motyvus. Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos iš jų reikšmę ir nurodo kurios ir kaip nulemia bausmės dydį ir rūšį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, šių reikalavimų nepaisė ir jam skirtų bausmių nemotyvavo.

82Nagrinėjimo teisme metu teismas proceso dalyviams turi užtikrinti galimybę dalyvauti betarpiškame įrodymų tyrimo procese. Proceso veiksmai turi būti atliekami taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienam iš proceso dalyvių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Šiuo atveju nustatyti faktai įrodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo betarpiškumo, žodiškumo, teisingo bylos nagrinėjimo, nešališkumo, proceso išsamumo, teisės į gynybą principus. Šie teismo veiksmai leidžia pagrįstai abejoti teismo nešališkumu.

83Dar vienas svarbus momentas, rodantis, kad buvo pažeistas nešališko ir teisingo bylos nagrinėjimo, nuteistojo teisės į gynybą principas, teismo nenoras nustatyti tikrą nuteistojo sveikatos būklę. Iš teismui pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, kad 2001 m. kovo mėnesį nuteistasis buvo pagrobtas, sumuštas, surištas ir rastas tik po dviejų parų. Po šio įvykio sutriko miegas, prasidėjo konfliktai su tėvais ir jam buvo nustatyta diagnozė – ( - ), kuris pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į ypač pavojingą ar katastofišką stresogeninį (ilgalaikį ar trumpalaikį) poveikį, kuris sukeltų ryškų distresą beveik kiekvienam. Tipiški požymiai yra nuolat pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas mintyse, sapnuose, išnykęs ryšio su kitais žmonėmis jausmas, nejautrumas aplinkos poveikiams. Šis sutrikimas taip pat pasireiškia ir tuo, kad dažnai būna padidėjęs dirglumas, nerimas, nemiga, depresija, neretai – mintys apie savižudybę. Retkarčiais sutrikimas trunka keletą metų ir gali virsti lėtiniu sutrikimu su ilgalaikiu asmenybės pakitimu. Tai liekamieji asmenybės pakitimai, pasireiškiantys mažiausiai dvejus metus po katastrofos. Stresas turi būti toks stiprus, kad neatsižvelgiant į žmogaus pažeidžiamumą, būtų galima paaiškinti jo ryškų poveikį asmenybei. Sutrikimui būdingas priešiškas ir nepatiklus požiūris į pasaulį, socialinis atsiribojimas, tuštumo ar beviltiškumo jausmas, nuolat „įtempti nervai“, nuolatinės grėsmės jausmas, susvetimėjimas. Prieš šį pakitimą gali būti potrauminio streso sutrikimas.

842005, 2006 metais po sumušimo (buvau stipriai sumuštas) vėl prasidėjo smegenų sutrikimai. Jam buvo skirta psichiatrinė ekspertizė, kuri praktiškai nebuvo atlikta – ( - ) ekspertiniame skyriuje nuteistasis buvo stebimas 9 dienas ir buvo padaryta išvada, jog jis sveikas. Nuteistojo gynėjas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė: „lengvas protinis atsilikimas – tai silpnaprotystė. Protinis atsilikimas pagal medicininę literatūrą gali būti įgimtas arba įgytas. Silpnaprotystė yra daugiapakopė. Būtina išsiaiškinti kokioje pakopoje yra M. A.. Nei teismas, nei proceso dalyviai šito nustatyti negali, tai padaryti gali tik specialistai. Ekspertizėje yra nurodyta, kad M. A. yra asociali asmenybė, praeityje teistas. O kaltinamajame akte yra išvardinti visi M. A. duomenys ir nurodyta, kad jis neteistas, kaip ir yra iš tikrųjų. Ekspertai labai įdomiai komponuoja savo išvadą – rašo, kad būdamas ligoninėje ir stebimas M. A. buvo visiškai ramus, sukalbamas, vartojo vaistus, kuriuos jam paduodavo, ir staiga padaro išvadą, kad jis asocialus, arogantiškas, išdidus, iš gydytojų ir viso gyvenimo tyčiojasi. Kaip ekspertai galėjo padaryti tokią išvadą? Gydytojai išeina iš savo kompetencijos ribų, jie neturi sunkinti ligonio padėties, tačiau sunkina. Psichiatrijos nuostatose ir visoje psichiatrijos literatūroje yra pasakyta, kad stacionare ekspertizės atliekamos ne mažiau kaip 30 dienų, o M. A. ligoninėje buvo 9 dienas. Teismo posėdyje ekspertės paklausus kodėl taip trumpai buvo atliekama ekspertizė M. A. atžvilgiu, ji atsakė, kad tuo metu buvo remontuojamas psichiatrijos skyrius. Tai yra grubus pažeidimas.“ Gynėjas prašė skirti naują ekspertizę. Apie naujos kompleksinės ekspertizės skyrimą teisme 2011 m. gegužės 30 d. apklaustas specialistas gydytojas psichiatras D. S.. Prašymas buvo atmestas.

85Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime pažymėjo, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų, juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų visapusiškai, nuodugniai bei objektyviai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai. 2006 m. sausio 16 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisako „Konstitucinė teisė į teisingą teismą, kartu ir į tinkamą teismo procesą interpretuojama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, reiškia inter alia tai, kad teismo procese, kur nagrinėjama baudžiamoji byla, turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų.“ Skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis neatspindi Konstitucinio teismo doktrinos, yra neobjektyvus, priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neįžvelgs pirmosios instancijos teismo šališkumo, prašo jo veiką, padarytą J. B. atžvilgiu iš BK 181 str. perkvalifikuoti į BK 294 str.; pagal BK 21 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d., taip pat pagal 180 str. 3 d. prašo jį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus; pagal BK 178 str. 3 d., 253 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. skirtas bausmes prašo sušvelninti. Prašo paskirti jam naują kompleksinę psichiatrijos ekspertizę.

86Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas kaltinimo epizoduose dėl vagystės iš D. V. namo, dėl D. V. nužudymo ir plėšimo, dėl asmens dokumento ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo ir panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule netinkamai išsprendė skirtinos bausmės klausimą, skirdamas bausmes, aiškiai pažeidė bausmės individualizavimo principą, bausmę skyrė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais ir tik dėl formalumo paminėjo BK 54 str, 2 d. įtvirtintus objektyvius bausmės skyrimo kriterijus, todėl šioje nuosprendžio dalyje neteisingai išsprendė bausmės klausimą ir tuo pagrindu minėtuose kaltinimo epizoduose nuosprendis turėtų būti pakeistas teisingai išsprendus bausmės skyrimo man klausimus.

87Be to, teismas be pagrindo pripažino jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 21 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d. kaltinimo dalyje dėl rengimosi nužudyti ir apiplėšti M. Č.. Todėl nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

88Dėl neteisingai paskirtos bausmės kaltinimo epizoduose dėl D. V. nužudymo ir plėšimo, dėl vagystės iš D. V. namo, dėl asmens dokumento ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo ir panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule. BK 54 str. 2 d. įtvirtinti esminiai kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti kiekvieną kartą skirdamas bausmę kaltinamajam ir kurie teismo turi būti ne lakoniškai, o išsamiai nuosprendyje įvertinti ir aprašyti, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvai būtų aiškūs ir atspindėtų faktą, kad bausmė buvo parinkta objektyviai, o ne subjektyviai, t.y. nevertinant bylos rezonansinio pobūdžio, visuomenės didelio priešiškumo kaltinamajam, nukentėjusiųjų keršto nuotaikų ir pan. Šie kriterijai yra: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Didelė dalis teismo motyvų dėl bausmės neatitinka bylos medžiagos ir neparodo išsamios kiekvieno iš BK 54 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų analizės. Už dalyvavimą nužudant ir apiplėšiant D. V., teismas jam skyrė laisvės atėmimą 17 metų. Šios griežtos bausmės skyrimą teismas motyvavo taip: „R. M. buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, tačiau teigiamų išvadų iš , to nepadarė; sunkinančių ir lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra; R. M. yra priklausomas nuo narkotikų, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili, kas taip pat parodo jo neigiamas vertybines nuostatas.“Vienintelis tikrovę atitinkantis teismo motyvas yra tik tai, jog ankščiau jis buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei ir jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visi kiti teismo motyvai, kuriais jis motyvuoja tokios griežtos bausmės skyrimą, visiškai neatitinka bylos medžiagos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino dalyvavęs D. V. nužudyme ir davė apie šį nusikaltimą išsamius parodymus apie esmines aplinkybes, kiek jam buvo žinoma, nurodė, ką kiekvienas iš šiame nužudyme dalyvavusių asmenų darė ir taip padėjo išaiškinti šį nusikaltimą. Tai patvirtina jo apklausos protokolai 2009-07-15, 2009-07-16, taip pat 2012-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolas. 2010-05-26 apklausiamas tyrėjos patvirtinau savo anksčiau duotus parodymus ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto. Savo pozicijos prisipažinti pagal kaltinimą dėl D. V. nužudymo nekeitė ir teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas apie D. V. nužudymą pasakė, ką prisiminiau, o ko neprisiminė, patvirtino po jo parodymų paskelbimo. Paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Šios bylos dokumentuose užfiksuotos aplinkybes sudarė teismui pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą 59 str. 1 d. 2 p., į kurią teismas galėjo atsižvelgti skiriant jam bausmę už dalyvavimą nužudant D. V.. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas aukščiau minėtų aplinkybių nevertino, tarsi jos nebūtų užfiksuotos bylos dokumentuose ir tarsi jos neturėtų jokios reikšmės. Tokia teismo pozicija aiškiai neatitinka BK 54 str. 2 d. 7 p., kuris įpareigoja teismą įvertinti, ar pagal byloje užfiksuotas kaltinamojo elgesio aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kokias nors atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepaisant to, kad jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių Ik aplinkybių kaltinamajame akte nenurodė prokuroras. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už dalyvavimą apiplėšiant ir nužudant D. V., padarė tik išvadą, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas šios savo išvados niekaip nemotyvavo, t.y. nenurodė, kodėl jis daro tokią išvadą, kokie konkretūs bylos dokumentai, konkretūs duomenys jam leidžia daryti tokią išvadą. Todėl teismas, skirdamas bausmę už dalyvavimą apiplėšiant ir nužudant D. V., tinkamai neišanalizavo BK 54 str. 2 d. 7 p. kriterijaus ir dėl to netinkamai sprendė bausmės skyrimo klausimą.

89Be to, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino tik iš dalies, taip pat neva bandė sumenkinti savo vaidmenį padarytame nusikaltime. Pats teismas apklausos metu konkrečiai neklausė, dėl kurio kaltinimo nuteistasis pripažįsta savo kaltę visiškai, o dėl kurio - nepripažįsta. Kadangi dalis kaltinimų jam buvo inkriminuojami nepagrįstai - dėl turto prievartavimo iš J. B. ir dėl rengimosi apiplėšti ir nužudyti M. Č., todėl savo kaltę pripažino iš dalies plačiąja prasme, t.. jam pareikštų kaltinimų visumos prasme pripažino dalį pareikštų kaltinimų, o ne iš dalies dėl kiekvieno kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuteistojo pozicijos pagrįstumą iš dalies patvirtino ir bylą nagrinėjęs teismas, kadangi pagal kaltinimą dėl J. B. turto prievartavimo buvo pagrįstai išteisintas. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas, bendrai dėl visų kaltinimų paklausęs, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę, sulaukęs atsakymo „iš dalies“, šį atsakymą interpretavo savaip. Kaltinimuose, kur jis pripažino savo kaltę, teismas interpretavo kaip dalinį prisipažinimą ir taip sudarė sau sąlygas išvengti išsamios analizės tų bylos aplinkybių, kurios leistų teismui konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą 59 str. 1 d. 2 p. Formuluodamas išvadą, kad apeliantas bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teismas ir vėl buvo nekonkretus, nes nenurodė, kokie bylos duomenys jam leido daryti tokią išvadą. Vien tai, kad jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo mažiau išsamūs palyginus su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tai visiškai nesudarė teismui pagrindo teigti, kad nuteistasis bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nes iki parodymų davimo teisme metu jau buvo praėję daug laiko nuo 2009 metų balandžio- birželio įvykių ir visų detalių nuteistasis negalėjo taip prisiminti, kaip prisiminė jas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių turinio matyti, kad visos jo prisimintos aplinkybės buvo papasakotos išsamiai ir nuoširdžiai. Todėl teismo išvada apie jo tariamus bandymus sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme yra nepagrįsta ir jis negalėjo ja remtis, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą.

90Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl BK 62 str. 4 d. 2 p. numatytos galimybės skirti jam mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Šią išvadą jis grindžia tokiais argumentais: pirma, duodamas parodymus apie dalyvavimą D. V. nužudyme, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino dalyvavęs nužudant D. V., davė išsamius parodymus tiek apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo metu. Tad, akivaizdu, kad duodamas išsamius parodymus padėjo išaiškinti šį nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis. Antra, mano, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis ir tai akivaizdu ne tik iš jo parodymų, bet ir iš kitų kaltinamųjų parodymų. Iš M. A. ir L. D. parodymų, kuriuose jie kalba apie tai, kas sugalvojo įvykdyti nusikalstamus veiksmus D. V. atžvilgiu, matyti, kad tai buvo M. A. planas. Apeliantas neragino nei L. D., nei kitų asmenų daryti kokių nors nusikalstamų veiksmų prieš D. V.. Nei M. A., nei L. D. nenurodė, kad jis būtų atlikęs kokius nors parengiamuosius (nei ką nors ragino žudyti, nei ginklu rūpinosi, nei pats nusikaltimo padarymo vietos ieškojo, nei pats rengė vietą nusikaltimui). Be to, M. A. sugalvojus nusikaltimo planą, iš karto pasakė, kad į D. V. nešaus ir šis jo atsisakymas šauti tik patvirtina, kad neturėjo jokių ketinimų aktyviai prisidėti prie D. V. nužudymo. Antraeiliu nuteistojo vaidmeniu neleidžia abejoti ir jo veiksmai atvykus D. V.. Remiantis jo ir kitų kaltinamųjų parodymais, atvažiavus D. V., jis M. A. liepimu buvo pasislėpęs. Prasidėjus kėsinimuisi į D. V. gyvybę, t.y. L. D. pradėjus šaudyti į D. V., jis nesiėmė jokių veiksmų D. V. gyvybės atėmimui, o baigus L. D. šaudyti, pradėjo panikuoti ir tik po to, kai M. A. pasakė, kad D. V. pulso nebėra ir kai D. V. buvo nutemptas į duobę, jis tik padėjo paslėpti D. V. lavoną, nes suprato, kad D. V. miręs. Taigi vienintelis veiksmas, kurį padarė nuteistasis- tai mėtydamas akmenis į duobę padėjo M. A. ir L. D. paslėpti D. V., nes iš M. A. suprato, kad po L. D. šūvių nukritęs D. V. yra miręs, o abejoti M. A. jis neturėjo pagrindo, nes žinojo, kad jis yra medikų vaikas ir neturėtų klysti dėl žmogaus mirties fakto.

91Skunde taip pat nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. ( - ), kurioje buvo vertinamos D. V. mirties priežastys yra tik nurodyta, jog nuo ko mirė D. V., nustatyti negalima. Kitaip tariant, nėra patvirtinta, kad D. V. būtų miręs nuo smūgių, patirtų mėginant jį paslėpt užmetant ant jo įvairius bukus daiktus (pvz. kokias nors statybines atliekas, akmenis ir pan.). Juolab, nėra nustatyta, kas konkrečiai kokį daiktą metė, kas kur pataikė ir pan. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis, padėjęs paslėpti D. V., aktyviais veiksmais prisidėjau prie D. V. nužudymo. Be to, M. A. ir L. D. teisminio nagrinėjimo metu teigė nematę, kad jis iki D. V. nutempimo į duobę būtų trenkęs akmeniu D. V.. Taigi niekas iš kaltinamųjų nenurodė, kad jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus D. V. nužudymo metu, to nepatvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Todėl teismo nuosprendyje suformuluota aplinkybė, kad R. M. akmeniu smūgiavo D. V. į galvą yra nepagrįsta.

92Visos aukščiau aptartos aplinkybės, manau, sudarė bylą nagrinėjančiam teismui pagrindą pripažinti, kad nuteistojo vaidmuo D. V. apiplėšime ir nužudyme buvo antraeilis. Išdėstytos aplinkybės ir argumentai neleidžia abejoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo jam klausimą už dalyvavimą apiplėšiant ir nužudant D. V. nevisiškai tinkamai vadovavosi BK įtvirtintais bausmės skyrimo reikalavimais ir tai jam sutrukdė parinkti aiškiais kriterijais individualizuotą ir tuo pačių teisingą bausmę už minėtą nusikaltimą.

93Netinkamai bausmės skyrimo klausimus teismas sprendė skirdamas bausmes ir pagal kitus pareikštus kaltinimus. Pagal BK 178 str. 3 d. dėl vagystės iš D. V. namų teismas skyrė jam 6 metus laisvės atėmimo. Teismas jo visiško prisipažinimo vagystės iš D. V. namo epizode neturėjo pagrindo interpretuoti kaip dalinio prisipažinimo ir teigti, kad dėl šio nusikaltimo nuteistasis nesigaili vien dėl to, jog nurodė, kad pavogtų daiktų vertės yra nepagrįstos įrodymais. Šiame epizode nuteistasis pripažino visas esmines veikos aplinkybes - dalyvavimą organizuotoje grupėje pavagiant iš D. V. namo visus kaltinime nurodytus daiktus. Tuo tarpu nesutikimas su pavogtų daiktų verte nesumenkina kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto, nes ginčijama ne kaltė ir ne atgailavimas, o civilinio ieškinio reikalavimo dydis. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyvūs duomenys apie pavogtų daiktų vertę yra tik dėl pavogto R. laikrodžio. Byloje esantis šio laikrodžio dokumentinis įvertinimas yra 7000 eurų, o kitų daiktų vertės nurodytos pagal jų buvusio savininko subjektyvų vertinimą. Byloje nėra duomenų apie pavogtiems daiktams identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bet, kaip jau minėta, tai yra civilinio ieškinio išsprendimui svarbios aplinkybės, bet ne kaltės pripažinimui ir ne atgailavimui dėl padaryto.

94Kaltinimo epizoduose dėl neteisėto inicijavimo finansinių operacijų AB „S.“ priklausančiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, išduotomis D. V. ir UAB ( - ) vardu, neteisėto panaudojimo jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodais), neteisėto D. V. asmens tapatybės kortelės panaudojimo bei apgaule savo ir M. A. naudai svetimo turto įgijimo (BK 25 str. 3 d. 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 302 str. 1 d.) savo kaltę apeliantas pripažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto. Tą patį padarė ir kaltinimo epizode dėl pasikėsinimo savo ir M. A. naudai įgyti didelės vertės turtą, priklausantį D. V. ir UAB ( - ) (BK 302 str. 1 d., 22 str., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.). Tačiau teismas ir šiuo atveju be jokių motyvų, nepagrįstai šio jo elgesio neįvertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tai sutrukdė teismui parinkti nuteistajam adekvačią bausmę padarytiems nusikalstamiems veiksmams.

95Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, kiekvienu nusikalstamos veikos atveju pripažinęs jį kaltu, netinkamai sprendė bausmės skyrimo klausimą už kiekvieną minėtą nusikalstamą veiką ir dėl to buvo neteisingai išspręstas galutinės subendrintos bausmės skyrimo klausimas. Todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina BPK 328 str. 2 p. pagrindu.

96Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal pareikštą kaltinimą dėl rengimosi apiplėšti ir nužudyti UAB ( - ) direktorių M. Č. (BK 25 str. 3 d., 21 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d.).R. M. jam pareikšto kaltinimo dėl rengimosi apiplėšti ir nužudyti M. Č. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, nes nedarė jokių parengiamųjų veiksmų ir neketino dalyvauti M. Č. nužudyme. Teismas šį kaltinimą pripažino įrodytu pagal šiuos duomenis:

97- M. Č. parodymais, kad M. E. aktyviai stengėsi priartėti prie jo, rinko informaciją apie jį ir jo turtinę padėtį, apžiūrinėjo jo namą. automobilį, be leidimo paėmė jo vizitinę kortelę;

98- M. Č. vizitinė kortelė buvo rasta M. A. automobilyje;

99- M. E. visas surinktas žinias perdavė M. A.;

100- M. A. ir R. M. teisme patvirtino, kad yra kalbėję apie M. Č. ir, teismo vertinimu, dėl anksčiau padarytų nusikaltimų, tai nebuvo tik juokų forma išreikštas planas nužudyti;

101- liudytojas G. M. teisme patvirtino, kad M. A. jo prašė gauti šovinių, tinkančių Makarovo pistoletui. O iš to darytina išvada, kad M. A. planavo turimą šaunamąjį ginklą panaudoti;

102- iš kaltinamųjų M. A. ir R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, seka, kad jie iš M. E. žinojo apie M. Č. turtinę padėtį, žinojo jo gyvenamąją vietą ir net važiavo apžiūrėti jo namo. apsvarstė jo nužudymo planą ir nusprendė, kad pritaikys D. V. atveju išbandytą planą, pavesdami M. E. atvilioti auką į nusikaltimo vietą, ir važiavo ieškoti vietos nusikaltimo padarymui Trakų rajone, grįžtant iš kurios ir buvo sulaikyti.

103Tačiau minėti teismo nurodyti duomenys, kuriais jis grindžia nuteistojo kaltę dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje rengiantis apiplėšti ir nužudyti M. Č. įrodymų pakankamumo prasme, viena vertus, sudaro pagrindą tik tam tikroms prielaidoms, o ne objektyviai ir neginčijamai išvadai dėl asmens kaltės, kita vertus, teismas šiuos duomenis vertina aiškiai teisiškai ydingai, t.y. savaip juos interpretuodamas ir nepaisydamas jo kaltę paneigiančių duomenų. Šią išvadą nuteistasis grindžia tokių aplinkybių ir argumentų visuma: pirma, fakto, kad buvo sukurta organizuota grupė pasirengti M. Č. nužudymui ir kad jis neva dalyvavo tokioje organizuotoje grupėje nepatvirtino nė vienas iš kaltinamųjų ir nė vienas kitas asmuo. Visi teismo įvardijamos organizuotos grupės tariami nariai kategoriškai neigė bet kokį jiems kaltinimo priskiriamą vaidmenį, taip pat organizuotos grupės egzistavimą ir ketinimą žudyti M. Č.; antra, teismas rengimosi pradžią įvardija kaip M. E. vykdytą informacijos rinkimą apie M. Č., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis pats ar per kitus asmenis prašė ar siūlė M. E. domėtis M. Č. ar kad apskritai asmeniškai bendravo su šia kaltinamąja. Kita vertus, iš M. E. ir M. A. parodymų, matyti, kad jie taip pat niekada nesitarė, kad M. E. rinktų kokią nors informaciją apie M. Č.. Šie kaltinamieji patvirtino, kad M. A. apie M. Č. sužinojo iš M. E. tik dėl to, kad ji, kaip jo mergina, daug pasakodavo apie savo darbą, žmones, su kuriais bendraudavo ir visokius kitus dalykus; trečia, remiantis M. Č. parodymais, teismas taip pat neturėjo pagrindo daryti išvados, kad M. E. rinko informaciją apie M. Č. tikslu ją perduoti M. A.. M. Č. savo parodymuose teigė, kad M. apie jo turtinę padėtį nežinojo, kad jis jai nepasakojo kiek uždirba, kad apie pinigų šaltinius M. nepasakojo, kad gyveno vidutiniškai, kad M. nesipiršo su juo bendrauti, kad apie palikimą M. nepasakojo. Teismas kažkodėl šių M. Č. parodymų nevertino ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. Kitų parodymų metu. M. Č. jau nurodė, kad M. galėjo fotografuoti jo name, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pas M. E. nebuvo rasta įrangos, su kuria būtų kas nors fotografuota pas M. Č. ir jokių nuotraukų iš M. Č. namo. Be to, iš M. Č. ir M. E. parodymų matyti, kad ne pati M. E. rinko informaciją apie M. Č.. o apie šį žmogų M. E. yra pasakojęs D. V. ir M. Č. jai pristatęs kaip nekilnojamojo turto verslininką. Taigi M. E. atsitiktinai, t.y. be savo pačios klausinėjimo, išgirdo, kas yra M. Č., o atsitiktinis informacijos sužinojimas niekaip negali būti vertinamas kaip jos rinkimas turint atitinkamą tikslą. M. Č. vizitinės kortelės turėjimas taip pat nereiškia informacijos rinkimo apie asmenį, nes vizitinėje kortelėje nenurodoma asmens turtinė padėtis ir kur kokį turtą jis turi. Šiuo atveju neturint jokios konkrečios informacijos apie M. Č. turtinę padėtį nėra pagrindo manyti apie jo ir M. A. realų rengimąsi žudyti M. Č., nes rengtis žudyti žmogų, kuris nežinia ko ir kiek turi ir ar apskritai turi, t.y. tokio žmogaus atžvilgiu atlikti įvairius rengimosi veiksmus, kainuojančius pinigų, užimančius laiko, - būtų visiškai nelogiškas veikimas savanaudiškumo požiūriu; ketvirta, nesant neginčijamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad M. E. rinko informaciją apie M. Č. tikslu ją perduoti M. A., teismas neturėjo pagrindo pripažinti ir kaltinamajame akte prokuroro įvardytos organizuotos grupės, neva susidedančios iš M. E., M. A. ir apelianto, egzistavimą; penkta, teismas nepagrįstai nurodo, kad iš kaltinamųjų M. A. ir R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, seka, kad jie iš M. E. žinom apie M. Č. turtinę padėtį, žinojo jo gyvenamąją vietų ir net važiavo apžiūrėti jo namo apsvarstė jo nužudymo planą ir nusprendė, kad pritaikys D. V. los atveju išbandyk, planą, pavesdami M. E. atvilioti auką į nusikaltimo vietą, ir važiavo ieškoti vietos nusikaltimo padarymui Trakų rajone, grįžtant iš kurios ir buvo sulaikyti". Jokiame jo ir M. A. apklausos protokole nėra užfiksuota, kad jis ir M. A. būtų pasakę tokias aplinkybes: važiavome apžiūrėti M. Č. namo: apsvarstėme jo nužudymo planų ir nusprendėme, kad pritaikysime D. V. atveju išbandytų planą, pavesdami M. E. atvilioti auką į nusikaltimo vietą, ir važiavome ieškoti vietos nusikaltimo padarymui Trakų rajone. Teismas taip pat nenurodė, kuriame konkrečiai apklausos protokole yra užfiksuoti neva tokie jų parodymai. šešta, teismas netinkamai įvertino M. A. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu apie šio kaltinimo nepagrįstumą. M. A. parodė, kad nuteistasis ir M. A. yra kalbėję apie M. Č. ir kad apie pastarąjį apeliantui pasakojo M. A. iš nuogirdų, kurias jam yra pasakojusi M. E.. Tačiau M. A. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad jokių rimtų ketinimų kažką daryti su M. Č. neturėjo ir tai buvo eilinis niekų kalbėjimas. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas šį epizodą, nei nuteistojo parodymų davimo apie kitus epizodus metu, nei po M. A. parodymų apie šį epizodą, apie apeliantui pareikštą kaltinimą dėl rengimosi nužudyti M. Č. jo neapklausė ir nesuteikė jam galimybės duoti išsamius parodymus dėl šio epizodo. Todėl teismas, padaręs šį procesinį pažeidimą, apribojo savo galimybes tinkamai išnagrinėti šį kaltinimo epizodą, visapusiškai įvertinti duomenis, susijusius su šiuo epizodu ir priimti teisingą nuosprendį šioje kaltinimo dalyje. Teismas, grįsdamas šį kaltinimą rėmėsi įvairiomis atsitiktinėmis aplinkybėmis: tuo, kad M. A. ketino įsigyti Makarovo pistoleto šovinių, tuo, kad M. Č. vizitinė kortelė buvo rasta M. A. automobilyje, tuo, kad sulaikymo dieną su M. A. apeliantas važinėjo Trakų rajone. Tačiau šios aplinkybės gali kelti tam tikras versijas apie M. A. ketinimus ir planus, o ne apie nuteistojo, nes visos jos susijusios tik su M. A.. septinta, teismas nuosprendyje pagal pareikštą kaltinimą aprašydamas organizuotos grupės veikimo planą, neįvertino, kad toks planas, pagal kurį apeliantas neva turėjo stebėti aplinką, M. A. nušauti M. Č., negalėjo būti realiai įgyvendintas, nes M. A. tuo metu buvo traumuotas ir galėjo judėti tik su ramentais ir todėl nebūtų sugebėjęs panaudoti jokio šaunamojo ginklo. Teismas šios aplinkybės neįvertino, nors apie tai byloje buvo pateikti duomenys, ir todėl nepagrįstai atmetė jų parodymus, kuriais jie neigė kaltinimą dėl realaus rengimosi apiplėšti ir nužudyti M. Č.; aštunta, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti rengimąsi apiplėšti ir nužudyti M. Č. ir tuo pačiu paneigti apelianto, M. A. ir M. E. parodymus dėl šio epizodo nepagrįstumo: nėra telefoninių pokalbių išklotinių, nėra garso įrašų ar kitų objektyvių įrodymų, kad apeliantas, M. A. ir M. E. organizuotoje grupėje rengėsi apiplėšti ir nužudyti M. Č..

104Nuteistojo manymu, išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 21 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d., todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

105Dėl civilinių ieškinių.

106Teismas, tenkindamas ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo vadovavosi vienas kitam prieštaraujančiais motyvais, todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta arba pakeista. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti iš D. V. vagystės ir plėšimo metu pagrobtų daiktų vertės. A. V. civiliniame ieškinyje nurodyta atitinkamai 114 660 Lt ir 89 900 Lt daiktų vertė yra nepagrįsta įrodymais, tačiau teismas šias sumas priteisė iš nuteistojo. Tuo tarpu spręsdamas UAB ( - ) civilinį ieškinį, teismas atsisakė priteisti reikalaujamą žalą dėl priklausančio bendrovei automobilio M. B. S500 apgadinimo, pagrobtų iš jo daiktų ir įrangos, remonto vertės, nors pati bendrovė nurodė tokios žalos dydį. Taigi teismui pirmu atveju priteisiant turtinę žalą užteko subjektyvaus civilinio ieškovo žalos dydžio nurodymo be jokio pagrindimo, antru atveju teismas atsisakė priteisti turtinę žalą, nes bendrovė nepateikė konkrečių šiai žalai pagrįsti įrodymų. Iš šių teismo motyvų matyti, kad teismas tame pačiame nuosprendyje tuo pačiu klausimu padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Be to, teismas netinkamai vadovavosi BPK 115 str. 1 d., įpareigojančia teismą, sprendžiantį civilinio ieškinio klausimą, remtis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, o teismas šiuo atveju civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkino be įrodymų. Todėl ši teismo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta. Teismas nepagrįstai dėl šio klausimo nesirėmė ir LAT 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 6.5 p. nuostatomis. Nors šiose nuostatose nėra įtvirtinti tiesioginiai išaiškinimai dėl civilinio ieškinio sprendimo, tačiau juose pateikiama bendra nuostata, kurios laikantis sudaromos sąlygos ne tik teisingai kvalifikuoti veiką, bet ir teisingai išspręsti civilinio ieškinio turtinius reikalavimus, kurie kilo po veikos padarymo. Iš minėtų nuostatų matyti, kad daiktų pagrobimo atveju būtina nustatyti daikto rinkos vertę veikos padarymo metu. Jei tokių duomenų nėra, reikia atsižvelgti į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šių aplinkybių nustatymas sudaro sąlygas ne tik teisingai kvalifikuoti veiką, bet ir teisingai išspręsti civilinio ieškinio turtinius reikalavimus, kurie kilo po veikos padarymo. Todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, turėjo nustatyti daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba atsižvelgti į daikto analogo vidutinę vertę, o to negalint padaryti baudžiamosios bylos metu, nustatyti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

107Prašo:

  1. pakeisti nuosprendį dalyje dėl D. V. nužudymo, šioje dalyje teisingai išsprendžiant bausmės skyrimo klausimą;
  2. pakeisti nuosprendį dalyje dėl vagystės iš D. V. namo, šioje dalyje teisingai išsprendžiant bausmės skyrimo klausimą;
  3. pakeisti nuosprendį dalyje dėl neteisėto inicijavimo finansinių operacijų AB „S." priklausančiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, išduotomis D. V. ir UAB ( - ) vardu, neteisėto panaudojimo jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodais), neteisėto D. V. asmens tapatybės kortelės panaudojimo bei apgaule savo ir M. A. naudai svetimo turto įgijimo (BK 25 str. 3 d. 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 302 str. 1 d.), šioje dalyje teisingai išsprendžiant bausmės skyrimo klausimą;
  4. pakeisti nuosprendį dalyje dėl pasikėsinimo savo ir M. A. naudai įgyti didelės vertės turtą, priklausantį D. V. ir UAB ( - ) (BK 302 str. 1 d.. 22 str., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.), šioje dalyje teisingai išsprendžiant bausmės skyrimo klausimą;
  5. panaikinti nuosprendį dalyje dėl rengimosi apiplėšti ir nužudyti UAB ( - ) direktorių M. Č. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį R. M. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
  6. pakeisti nuosprendį dalyje dėl M. K. V., atstovaujamos A. V., civiliniame ieškinyje nurodytos iš D. V. pagrobtų daiktų vertės, atitinkamai 114 660 Lt ir 89 900 Lt, priteisimo, perduodant šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

108Nuteistoji M. E. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

109Dėl BPK 44 str. 5 d. pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui garantuoja teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje taip pat pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, turi teisę į tai, kad jo bylą būtų nagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo. Analogišką garantiją kaltinamajam įtvirtina ir BPK 44 straipsnio 5 dalis, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Atskleisdamas šios kaltinamajam skirtos garantijos turinį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškiai išdėsto poziciją kuri nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nereikalauja objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių teisėjo tendencingumą šališkumą ar kitokį išankstinį nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka to, kad teismas savo elgesiu sudaro situaciją kuri kaltinamajam gali sukelti abejonių dėl teismo šališkumo (LAT nutartis b.b. Nr 2K-13 8/2005). Teismo šališkumas bei išankstinis nusistatymas pasireiškė tuo, kad nagrinėjant bylą buvo sąmoningai (tyčia) pažeisti baudžiamojo proceso principai, kas sukliudė nustatyti byloje tiesą ir priimti byloje teisingą sprendimą. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad „Konstitucinė teisė į teisingą teismą, kartu ir į tinkamą teismo procesą, interpretuojama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, reiškia inter alia tai, kad teismo procese, kai nagrinėjama baudžiamoji byla, turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006m. sausio 16 d. nutarimas).

110Tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo pažeidimas (BPK 242 str.).BPK1 str. l d. - baudžiamojo proceso paskirtis - tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad tinkamai įstatymas bus pritaikytas tik tada, kai bus užtikrintos ir asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisės. Šiuo konkrečiu atveju - tinkamai ištirti įrodymai. BPK 45 straipsnis imperatyviai nurodo, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo proceso dalyviams išaiškinti jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 241 str.2d. imperatyviai įpareigoja teisiamojo posėdžio pirmininką imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. BPK 242 str. įtvirtintas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas. Sutinkamai su šia nuostata - Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus : apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus bei kitus dokumentus. Laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos, negu numatyta šio str. 1 ir 2 dalyse, galima tik išimtinais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iš tokių atveju numatytas BPK 276 str. 5 d. Sutinkamai su minėto straipsnio nuostata, kai byla teisme nagrinėjama iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti.

111Pirmas teismo posėdis įvyko 2010-10-18. Nagrinėjant bylą 2011-03-31 pasikeitė teisėjų kolegija (vietoje teisėjo Z.Birštono kolegijos nariu tapo teisėjas R. Skirtunas), buvo sprendžiamas klausimas dėl apklaustų liudytojų pakartotino kvietimo apklausai. Proceso dalyviams pageidaujant, kad liudytojai būtų pakartotinai apklausti, teismas protokoline nutartimi nusprendė kad „teismas privalo kviesti ir apklausti apklaustus asmenis iš naujo".( 1.15.b.1.50).Nors protokole tai ir nepažymėta, tačiau teismas tada konstatavo, kad nagrinėjimo teisme dalyviams to pageidaujant, tai yra imperatyvi nuostata. 2012-04-27 vėl pasikeitė kolegijos sudėtis. (vietoje teisėjo R.Skirtuno kolegijos nare tapo teisėja J.Mačionytė). Vėl sprendžiamas klausimas dėl apklaustų liudytojų pakartotino kvietimo apklausai. Nagrinėjimo teisme dalyviai pageidauja, kad liudytojai būtų pakartotinai kviečiami ir apklausti, teismas nutaria jų nekviesti, paaiškinęs, kad naujai paskirtoji kolegijos narė yra susipažinusi su baudžiamąja byla, išklausiusi teisiamojo posėdžio garso įrašus, yra susipažinusi su visais teisiamojo posėdžio protokolais, kurie yra byloje. Naujoji kolegijos narė yra išsamiai susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir posėdžių eiga, o kaltinamiesiems bus suteikta galimybė pasisakyti, jeigu jie ko nors nepasakė, savo parodymus papildyti (t.15. b.l. 97). Prieštaraujant tokiam teismo sprendimui adv. G.Leonovas bei kaltinamoji M. E. pareiškė teismui nušalinimą. Nušalinimas atmestas, paskelbtas kaltinamasis aktas, kaltinamieji paklausiami, ar suprato kuo kaltinami, ar pripažįsta kaltę, ar pasilieka prie duotų parodymų teisme, kolegijos pirmininkas pagarsina teismo posėdžių protokolų datas ( t.l5.b.l. 98, turinys negarsinamas), paklausia, ar kas pageidauja, kad būtų pagarsintas protokolų turinys, niekam nepageidaujant, pagarsina bylos medžiagą, ir nesant prašymų skelbti kitą bylos medžiagą skelbia pertrauką iki 2012-06-08. (t,15.b.l. 97-98) Iš paminėtų teismo kolegijos veiksmų, nagrinėjimo teisme dalyviai suprato, kad įrodymų tyrimas tiesime baigtas ir 2012-06-08 prasidės baigiamosios kalbos, tačiau 2012-06-08 prasidėjus posėdžiui, pirmininkaujantis paskelbė, kad bus garsinamas teismo posėdžių protokolų turinys. Adv.G.Leonovas bei kaltinamoji M. E. prašė teismą skelbti pertrauką motyvuotam nušalinimui pareikšti, buvo pasiūlyta tik 20 minučių pertrauka, ko buvo per mažai raštu paruošti motyvuotą nušalinimą, todėl pertrauka nebuvo padaryta, o buvo skelbiamas teismo posėdžių protokolų turinys. 2012-10-22 teismo posėdyje adv.G.Leonovas bei kaltinamoji M. E. pareiškė nušalinimą ir raštišką jos tekstą įteikė teismui, nušalinimas buvo atmestas, toliau garsinami teismo posėdžio protokolai. 2012-11-05 teismo posėdyje toliau garsinami posėdžio protokolai, baigiamas įrodymų tyrimas, baigiamosios kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 276 str. 5 d. norma leidžia nekviesti nagrinėjant bylą iš naujo be jau painėtų sąlygų ir pagarsinti jų parodymus tik liudytojų ir nukentėjusiųjų. Kaltinamųjų apklausą reglamentuoja BPK 272 str. Sutinkamai su BPK str. 3d. - kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posėdžio pirmininko pasiūlymu duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad pirmininkaujantis netgi nepasiūlė kaltinamiesiems duoti parodymų, tik apsiribojo klausimu, ar sutinka su anksčiau teisme duotais parodymais. Sutinkamai su BPK 276 str. l d. 2 p., teismas galėjo pagarsinti kaltinamųjų parodymus, duotus pirmiau teisme, jeigu jie atsisako ar vengia duoti parodymus. Niekas iš kaltinamųjų neatsisakė ir nevengė duoti parodymų. Kadangi jiems tokia teisė ir nebuvo suteikta, o teismas, garsindamas jų parodymus remdamasis BPK 276 str. 5d. nuostatomis, vėlgi grubiai pažeidė BPK įstatymą. Pažymėtina, kad D. N. ir L. B. parodymai, duoti anksčiu teisme nebuvo pagarsinti, jie nebuvo ir apklausti.

112Iš teismo posėdžių protokolų pasikeitus kolegijai nuo 2012-04-27 iki 2012-11-05 matyti, kad buvo pagarsinami tik kai kurių teismo posėdžių protokolų turinys. Ta aplinkybė, kad protokoluose pažymėta, jog posėdžiaujant ankstesnei kolegijai buvo pagarsinti paminėtų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, kad galima juos laikyti pagarsintais pasikeitus kolegijai faktiškai jų nepagarsinus. Kad minėti protokolai nebuvo garsinami, matyti ir iš pagarsintos bylos medžiagos, kur minėti protokolai neįrašyti ir nebuvo garsinami.

113Teismas nuosprendyje epizode „Dėl vagystės iš D. V. buto“ M. E. kaltę grindžia ir D. N. ir L. B. parodymais. Minėti kaltinamieji buvo apklausti teismo posėdyje, vykusiame 2011-06-08, tačiau iš 2012-10-22 ir 2012-11-05 teismo posėdžių protokolų (pasikeitus teismo kolegijai)matyti, kad 2011-06-08 teismo posėdžio protokolas, kuriame buvo apklausti D. N. ir L. B. (esant kitai kolegijai), pagarsinti nebuvo. Pasikeitus teismo sudėčiai jie nebuvo ir apklausti. Taigi teismas grindė nuosprendį kaltinamųjų parodymais, kurie pasikeitus teismo sudėčiai nebuvo tirti jokia forma-nei apklausiant juos, nei jų parodymus pagarsinant.

114Aptartas BPK 242 str. pažeidimas lėmė ir BPK 20 str.5 d. reikalavimo išsamiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus pažeidimą, nes teisme neapklausus kaltinamųjų, o kai kurių kaltinamųjų ne tik kad neapklausus, o ir nepagarsinus parodymų, o liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus pagarsinus pažeidžiant BPK 276 str. 5 d. reikalavimus, įrodymai nebuvo išsamiai iširti. Minėti pažeidimai lėmė ir BPK 301 str. l d. pažeidimą, kadangi teismas nuosprendį grindė įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu). BPK 20 str.5 d. reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus bylos medžiagą. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių teisės normų. Teismo posėdžių protokolas bei nuosprendis rodo, kad nagrinėjant bylą BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Pasikeitus teisėjų kolegijai (vietoje R.Skirtuno paskyrus J. Mačionytę), kaltinamųjų, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme esant šiai kolegijai tirti nebuvo, nors teismas jais nuosprendyje remiasi, kaltinamieji apklausti nebuvo, liudytojų, kaltinamųjų duoti prieš tai teisme parodymai pagarsinti pažeidžiant jau minėtas BPK normas, suponuoja išvadą, kad priimant nuosprendį, viena iš kolegijos teisėjų (J. Mačionytė), o tuo pačiu ir visa teismo kolegija įrodymus vertino pažeisdama BPK 20 str.5 d. numatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Aptarti BPK pažeidimai lėmė teisės į gynybą pažeidimą. Teisminio nagrinėjimo metu advokatas G.Leonovas, bei kaltinamoji M. E. dėl virš paminėtų BPK įstatymo pažeidimų reiškė teismui nušalinimus. Dvi teismo nutartys atmesti nušalinimą yra deklaratyvios ir nemotyvuotos, o kada reiškiant trečią nušalinimą buvo teismo paprašyta motyvuoti, kuo remiantis teismas daro virš paminėtus BPK pažeidimas, tai teismas nutartyje atmesdamas nušalinimą nurodė „Tai, kad jų netenkina teismo priimti sprendimai, yra jų subjektyvus požiūris ir negali būti pagrindas teismui nusišalinti. Minėti liudytojai ir kiti asmenys jau du kartus buvo apklausti teisme, o kaltinamoji ir gynėjas nenurodo naujų aplinkybių dėl ko tie asmenys turi būti apklausti. Todėl vadovaujantis protingumo principu ir siekiant išvengti bereikalingo bylos vilkinimo..."

115Taip pat teisminio nagrinėjimo metu teismas grubiai pažeidinėjo BPK 279 str., 275 str. nuostatas. Kai kurių liudytojų apklausos metu pirma garsindavo jų parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, ir tik po dalyvaujantiems byloje asmenims suteikdavo teisę užduoti klausimus liudytojams (liudytojo M. Č. 2010-10-27 apklausos protokolas).

116Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Minėtas įstatymo reikalavimas įtvirtintas ir BPK 301 str.l d. Kadangi aukščiau paminėti BPK pažeidimai yra esminiai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nėra prasmės aptarinėti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl pripažinimo jos kalta įvykužius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jeigu teismas manys, kad nagrinėjant bylą paminėtos BPK normos nebuvo pažeistos, mano, kad M. E. turi būti išteisinta, kadangi neįrodyta, kad nuteistoji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

117Dėl didelės vertės turto pagrobimo iš D. V. buto 2009-04-29.E. pateiktas kaltinimas ir ji nuteista, kad veikdama organizuotoje grupėje:

  1. Ji 2009-04-29 nuo 07 iki 21 vai. suteikė informaciją apie laikomą slėptuvėje namo ( - ), Vilniuje raktą name esančias vertybes ir ginklus
  2. Po to trumpąja tekstine žinute mobiliojo ryšio telefonu M. A. pranešė, kada D. V. kartu su V. Š. išvažiavo iš namų į Klaipėdą ir namus paliko be priežiūros.

118Iš M. A. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis 2009 balandžio mėn., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą - apvogti D. V. gyvenamąjį namą esantį ( - ), Vilniuje, šiai bendrai nusikalstamai veikai vykdyti, subūrė organizuotą grupę šios vagystės padarymui. Organizuotos grupės nariams R. M., L. D., M. E., D. N., L. B. paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis. Sutinkamai su BK 25 str.3d. - organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelius nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. T. y visi organizuotos grupės nariai sukūrus organizuotą grupę žino ir susitaria, kokį nusikaltimą darys. Skunde keliami klausimai ar faktinės bylos aplinkybės bei esantys byloje įrodymai patvirtina, kad M. E. buvo žinoma, kad ji yra organizuotos grupės narys šiam nusikaltimui padaryti ir žinojo, jog bus daromas šis nusikaltimas? Ar M. E. lankėsi D. V. namuose tikslu surinkti informaciją apie jo materialines vertybes ir šią informaciją perdavė M. A., tikslu apvogti šį namą?

119Iš nuosprendžio turinio matyti, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų protokolų smulkus atkartojimas, tačiau tinkamos ir išsamios įrodymų analizės nuosprendyje nėra. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė M. E. parodymus dėl veikos, dėl kurios ji neprisipažino kalta. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė tik kaltinamųjų, liudytojų parodymų turinį, šių parodymų netyrė, neanalizavo ir nelygino su kitais duomenimis, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas tik nurodė, kad išankstinę informaciją apie D. V. name esantį turtą M. A. galėjo gauti tik iš M. E. ir ji jam suteikė visą reikalingą informaciją apie gyvenamojo namo buvimo vietą rakto slėptuvę, esanti name turtą šeimininko planus išvykti ir tai įrodo neva kitų kaltinamųjų parodymai, tačiau tokios teismo išvados yra deklaratyvios.

120M. A. teisme parodė, kad su M. E. kartu pradėjo gyventi nuo 2009m. balandžio mėn. Ji buvo labai plepi ir jam pasakodavo apie savo direktoriaus D. V. gyvenimo būdą (kad nešioja gerą laikrodį, auksinę grandinėlę, piniginėje nešiojasi PIN kodus, kad namuose yra daug vertingų daiktų ir t.t.). Apie tai jis papasakojo L. D. ir R. M. ir jie nusprendė apvogti D. V. namus. L. D. pasiūlė į nusikaltimą įtraukti L. B. ir V. N.. M. E. apie jų sumanymą nei prieš vagystę, nei po vagystės nežinojo ir jai nieko apie tai nebuvo žinoma. Ji tiesiog yra labai plepi ir todėl per savo plepumą daug ką pasako. Per plepumą ji pasakė, kad raktas slepiamas po akmeniu. Jis pasinaudojo jos plepumu. Tą dieną jis ištiktųjų iš M. gavo žinutę, kad direktorius išvažiuoja ir jai bus laisviau, todėl tuo ir pasinaudojo. Kur yra namas sužinojo iš kalbos, namas nebuvo parodytas.

121R. M. teisme paaiškino, kad jam ir L. D. namą apvogti pasiūlė M. A. prieš savaitę iki nusikaltimo jiems susitikus ( - ). Iš kur jis sužinojo apie namą jis negali pasakyti. Jis taip pat negali pasakyti, iš kur M. A. sužinojo, kad nieko nebus namuose. Negali pasakyti, kad tuo metu M. telefonu kalbėjosi su E., kadangi jis daug su kuo kalbėjosi telefonu. Jis negirdėjo nieko, kad M. sakytų, kad V. išvykęs į Klaipėdą. R. M. taip pat parodė, kad kada M. sakė, kad tas žmogus turi tiek savo tiek firmos pinigų, jis supratęs, kad reikėtų tuos pinigus iš to vyro kažkaip išrauti, t.y. išrauti, reiškia atvirai atimti iš jo piniginę ar vertingus daiktus.( t.y. buvo manoma jį patį atvirai apvogti arba apiplėšti, tačiau ne jo butą). Kad M. E. dirba pas verslininką V. iš kurio būtų galima pavogti pinigų, M. A. papasakojo jau po vagystės.

122L. D. teisme parodė, kad 2009-04-29 jam grįžus iš P., jį ( - ) sustojime pasitiko A. su N.. A. liepė pakviesti B. nes jie važiuos maudytis. Išvažiavo iš miesto, nusuko į keliuką prie namų ir tada jis sužinojo, kad bus daroma vagystė. Ar M. apie tai žinojo, jis negalėjo pasakyti. Mano, kad jie su M. šnekėjo užkoduotai, kaip buvo iš tikrųjų aš nežinau.

123D. N. teisme parodė, kad vagystės dieną pas jį į mokyklą atvažiavo A. su L. ir R.. Jis įsėdo šį automobilį ir tik būnant automobilyje, jam A. pasakė, kad jiems su L. reikės įsilaužti į namą Važiuojant pakeliui, M. beveik visą kelią kalbėjosi telefonu. Spėja, kad jis su mergina kalbėjo apie vagystę. Su A. susitiko dėl vagystės. Buvo susitarę vagystę vadinti maudynėmis. Tai sutarė sustoję miškelyje prieš vagystę.

124L. B. paaiškino, kad vagystės dieną pas jį atvažiavo M., ir jie kartu su D. ir M. nuvažiavo prie N. namų, kur pasiėmė N. ir nuvažiavo prie miško, kur M. jiems su N. pasakė, kad jie eis apvogti namo. Važiuojant automobiliu M. su kažkuo labai daug šnekėjo. Jis pagalvojo, kad su E.. Prieš vagystę A. minėjo, kad kalbasi su drauge. Iš to pokalbio buvo perduodama informacija apie raktą, vartelius. Buvo susitarę vagystę vadinti žvejyba arba maudynėmis.

125M. E. paaiškino, kad susipažinusi su M., po kurio laiko persikėlė pas jį gyventi jo nuomojamajame bute. Ji M. pasakojo, kad dirba administratore firmoje ir dažnai Pasakodavo apie firmos direktorių D. V.. Tą dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, ji tikrai parašė žinutę M., kad direktorius išvykęs į Klaipėdą. Šią žinutę ji rašė todėl, kad kai nėra direktoriaus, būna laisviau. Apie tai, kad buvo įvykdyta vagystė iš V. buto, ji nežinojo nei prieš tai, nei po to. Jokio susitarimo nei su M., nei su kitais kaltinamaisiais apvogti V. butą nebuvo. Kur randasi nuo namo raktas jai nebuvo žinoma ir ji M. A. apie tai nesakė ir negalėjo sakyti, kadangi nežinojo. Taip pat niekada nerodė M. A. namo, kuriame gyveno D. V..

126Iš paminėtų kaltinamųjų parodymų darytina išvada, kad niekas iš jų negali patvirtinti, kad E. kokiu nors būdu dalyvautų jiems nusprendus apvogti V. butą prisidėtų prie minėtos vagystės organizavimo ar vykdymo, o tai, kad jie girdėjo tą dieną M. kalbant gal ir su ja, neneigia nei E., nei A., kuris paaiškino, kad pasinaudojo M. plepumu išgauti jam naudingą informaciją. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. V., N. K., V. G., D. M., D. K., V. M., tiek minėti liudytojai, apklausti teisme, nedavė M. E. kaltinančių parodymų. Įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada tik konstatuoja faktą, kad buvo įvykdyta vagystė, tačiau tai ne įrodymai, grindžiantys E. kaltę. Teisminio nagrinėjimo metu tiek B., tiek N. paaiškino, kad vagystės dieną miške, jie buvo susitarę, kad vagystę vadins maudynėmis arba žvejyba.Iš liudytojos Š. parodymų taip pat matyti, kad tą dieną ji su V. turėjo važiuoti į ( - ). Kelionė buvo neplanuota, todėl tarėsi ofise. Išvažiavo apie 12 val. Kadangi nieko neslėpė, kalbėjo garsiai ir E. tai girdėjo. Todėl nieko nuostabaus, kad ji tikrai parašė žinutę M., kad direktorius išvykęs į Klaipėdą.

127Pažymėtina ir tai, kad niekuo nepagrįstas teismo nuosprendžio motyvas, kad duomenis apie tai, kur randasi raktas nuo D. V. namo, M. A. suteikė M. E.. Iš D. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (kuriais teismas remiasi, tačiau jie pagarsinti nebuvo) matyti, kad raktas nuo namo buvo slepiamas po plytele po langu ir apie tai žinojo tik namų valytoja N., įmonės ūkvedys V. G. ir V. Š.. Iš V. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, kad tą dieną raktą paliko lauke po plytelėmis, liudytoja N. K. - raktas būdavo terasoje, prie lango, po akmeniu. Apie raktą žinojo jo sugyventinė V., jis pats ir liudytoja. Liudytojas V. G. parodė, kad raktą duodavo arba jis būdavo po plytele prie slenksčio. Iš to matyti, kad visi skirtingai nurodo rakto buvimo vietą , o svarbiausia tai, kad niekas iš paminėtų liudytojų neparodė, kad rakto buvimo vieta buvo žinoma M. E..

128Iš paminėtų nuteistųjų bei liudytojų parodymų neginčijami nustatyta:

  1. Kad bus apvogtas V. butas A., D., M., B. ir N. buvo sutarta 2009-04-29 , t.y. tą pačią dieną.
  2. Niekas iš paminėtų nuteistųjų neparodė, kad apie jų susitarimą buvo žinoma M. E..
  3. Vagystę vadinti maudynėmis ar žvejyba susitarė nuteistieji miške vagystės dieną prieš vagystės įvykdymą M. E. nedalyvaujant ir jai apie jų ketinimus nežinant.
  4. M. E. nieko iš pavogtų daiktų perduota nebuvo .
  5. Niekas iš nuteistųjų neparodė, kad buvo liepta ieškoti ir pavogti šautuvus (E. kaltinama ir nuteista, kad suteikė informaciją apie ginklus).
  6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. E. nebuvo žinoma rakto buvimo vieta. Teismas virš paminėtų įrodymų visiškai nevertino ir netyrė.

129Dėl M. E. bendrininkavimo nužudant D. V. bei pagrobiant jo turtą. Teismas nurodė, kad M. E. parodymus vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. A. parodymus, kad M. E. apie nužudymo planus jis nieko nesakė, teismas taip pat vertino kritiškai, kaip bandymą padėti savo bendrininkei M. E. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kad M. A. ir M. E. veikė suderintai, pagal išankstinį planą įrodo neva tai, kad M. A. už rankos patraukė ją į šoną, kad sudarytų galimybę L. D. šauti į D. V., pasodino ją į savo automobilį BMW, M. E. tiksliai vykdė visus M. A. nurodymus, kartu su L. D. laukė, kol M. A. su R. M. paslėps D. V. kūną, vairavo automobilį BMW,paskui D. V. automobilį ten, kur jai buvo nurodyta, vėliau vežė L. D. į Vilnių.

130Skunde nurodoma, kad teismas M. E. kaltę grindė spėlionėmis, o ne esančiais byloje įrodymais.

131Neginčijamai nustatyta, kad 2009-06-10 prie apleistų fermos pastatų, esančių prie kelio Vilniaus raj., Vilnius - Švenčionys Nr. 102, ( - ) kilometre buvo nužudytas D. V.. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad į minėtą vietą D. V. buvo atvežtas automobiliu MB, kurį vairavo M. E.. Teismas turėjo pareigą nustatyti, ar M. E., atveždama D. V. į minėtą vietą, žinojo, kad pastarasis bus nužudytas ir apiplėštas, t.y. veikė organizuotoje grupėje.

132Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Teismo išvada dėl bendrininkavimo padarant nusikaltimą turi remtis įrodymais, patikimai patvirtinančiais objektyvių ir subjektyvių bendrininkavimo požymių buvimą. BK 24 str 1 d. reikalauja dviejų objektyvių bendrininkavimo požymių padarant nusikalstamą veiką nustatymo: kelių asmenų dalyvavimo bei jų veikos bendrumo. Įrodinėtini ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai yra tyčia, kurios esmė yra tai, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, pasekmė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrininkavimo gali nebūti apskritai. BK 24 str. nurodo bendrus bendrininkavimo požymius, tačiau yra tik bendrininkavimas padarant konkretų Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl ir bendrininkavimo požymiai įrodinėtini tik dėl konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios pateiktas kaltinimas. Kaltinimas M. E. pateiktas dėl bendrininkavimo padarant nužudymą (BK 25 str.3d., 129 str.2d.,6 p., 9 p.) ir plėšimą (BK 180 str.3d.).

133Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp M. A., D. ir M. buvo susitarimas nužudyti ir apiplėšti V.. Tačiau tam, kad M. E. būtų galima laikyti nužudymo ir plėšimo bendrininke ir pripažinti ją kalta dėl dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus, būtini patikimi įrodymai dėl susitarimo tarp bendrininkų ribų. Esminis objektyvusis bendrininkavimo požymis, leidžiantis daryti išvadą dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką yra kelių asmenų veikos bendrumas. Kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti dviem formomis: pirma, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuoja padaromo nusikaltimo (šiuo atveju nužudymo) objektyviuosius požymius (paprastas bendrininkavimas), antra, kad tik kai kurie nusikalstamos veikos dalyviai padaro veikas, kurios sudaro įstatyme numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Antruoju atveju kai kurie bendrininkai padaro veikas, kurios neįeiną į daromo nusikaltimo objektyviąją pusę, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (sudėtinis bendrininkavimas). BK 24 str. įvardija tokių asmenų rūšis (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas) ir pateikia jų daromų veikų sąrašą.

134Nuosprendyje nurodyta, kad M. E. padaryti veiksmai, kurie įrodo jos dalyvavimą nužudant D. V. bei po to jį apiplėšiant, pasireiškė tuo, „... kad vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą ji suteikė duomenis apie AB "S." kreditines korteles „v. G.„ PIN kodą D. V. elektronines mokėjimo priemones, sąskaitų likučius, su savimi turėtas materialines vertybes ir nuvežė į vietą D. V. automobiliu MB, kurį vairavo M. E....".

135Pagal Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose" 5 punktą(atitinka LATS 2004-06-16 nutarimo Nr 46 „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose" 8 punktą), bylose dėl tyčinių nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo nusikaltime laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Nužudymo bendrininkų veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 129 str., jei jie visi yra vykdytojai. Pagal nuosprendį, teismas visus nusikalstamos veikos bendrininkus įvardija kaip vykdytojus. Toks įvardijimas būtų tinkamas, jeigu visi bendrininkai tiesiogiai dalyvautų atimant gyvybę D. V.. Neginčijamai nustatyta, kad M. E. tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę D. V., todėl jos veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip vykdytojos.

136Tyčinio nužudymo vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik kūno sužalojimų padarymu, bet ir atėmimu nukentėjusiajam galimybės priešintis (surišant jį, laikant už rankų ar pan.) kėsinimosi į gyvybę metu. Nuosprendžiu M. E. pripažinta kaip nužudymo vykdytoja, tačiau faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad M. E. pati tiesioginiais tyčiniais veiksmais nedalyvavo nužudant D. V. bei pagrobiant jo turtą, tačiau ji galimai prisidėjo prie tikslo įgyvendinimo. D. V. atvežimas į įvykio vietą negali būti vertinamas kaip tiesioginis dalyvavimas atimant gyvybę, kadangi inkriminuotais veiksmais gyvybė nebuvo atimta, ir šie veiksmai nėra tyčinio nužudymo sudėties objektyviosios pusės požymiai. Tokie M. E. veiksmai negali būti vertinami kaip nužudymo vykdytojos veiksmai. Objektyviai jie galėtų būti vertinami tik kaip padėjimas nužudyti D. V. remiantis BK 24 str. 6 d. aprašytu padėjėjo padarant nusikaltimą požymiu - kliūčių šalinimu. Atvežus D. V. buvo pašalintos kliūtys, t.y. palengvintas kelias vykdytojams nužudyti ir apiplėšti D. V..

137Tačiau tokiam M. E. padarytų veiksmų baudžiamajam teisiniam vertinimui reikia įrodyti subjektyviąją bendrininkavimo pusę - kaltininko tyčią (vieną iš būtinų subjektyvių bendrininkavimo požymių), kuri pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jis yra konkretaus nusikaltimo (nužudymo) bendrininkas, suvokia kitų bendrininkų tikslus, taip pat suvokia, kad savo veiksmais jis šalina kliūtis kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą t.y. palengvina padaryti vykdytojams nužudymą ir to nori (siekia). Šalindamas kliūtis, jis prisideda prie bendro rezultato - žmogaus gyvybės atėmimo. M. E. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino, kad atvežė D. V. į įvykio vietą siekdama padėti A., D. ir M. nužudyti bei apiplėšti D. V..

138Nei A. nei M. nei D. neparodė, kad jų planai buvo žinomi E.. D. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui apie neva įvykusį pokalbį su E. automobilyje važiuojant iš įvykio vietos, kaip minėta prieštarauja jo nuoširdžiame prisipažinime išdėstytoms aplinkybės, taip pat ir jo pirminės apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (kad įsėdo į BMV ir nuo to tarpo nepamena nieko, tik tai, kai įvažiavo į Vilnių, sustojo degalinėje ir M. nupirko cigarečių).

139Dėl pasikėsinimo nužudyti M. Č..M. A. per M. plepumą, sužinojo apie verslininką Č., pagal jos pasakojimus sužinojo kur jo namas. Apie jų su M. planus Č. atžvilgiu M. nieko nežinojo. BMW automobilyje jis surado Č. vizitinę kortelę. M. parodė, kadA. pasakė, jog iš M. sužinojo apie turtingą verslininką. Dalyvaujant M., niekada nebuvo jokio pokalbio apie minėto verslininko apiplėšimą ar nužudymą.

140Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad su E. buvo susitikęs tris kartus. Vieną kartą ji buvo atvykusi su V., ir du kartus buvo susitikęs be V.. Apie jo turtinę padėtį ji nežinojo. Kiek uždirba nepasakojo, apie savo asmeninį gyvenimą taip pat mažai ką pasakojau. Jokių pokalbių apie pinigus nebuvo. Prašė išnuomoti vieną kambarį, kadangi norėjo gyventi atskirai nuo tėvų. Jos apsilankymas jam jokių minčių nesukėlė. Mano, kad jo vizitinę kortelę M. galėjo pasiimti, kada jo automobiliu BMW važiavo šerti V. šunį.

141Taigi be spėliojimų, kad M. E. galėjo žinoti apie A. ir M. rengiamą pasikėsinimą prieš Č., byloje nėra jokių objektyvių įrodymų. Nei A. nei M. to neparodė, o paminėti liudytojo Č. parodymai paneigia netgi ir spėliones.

142Prašo dėl šališko bylos išnagrinėjimo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme, prašo kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kitą, nesusijusią su laisvės apribojimu. Nors M. E. kaltinama sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau atsižvelgiant į pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, o taip pat į byloje esančius įrodymus, prieštaraujančius kaltinimui, yra pagrindas kardomąją priemonę pakeisti. Arba nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad nuteistoji dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

143Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S. V. ir Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies nėra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje iš dalies netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), nes kaltinamieji, be tų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteisti, įvykdė dar ir nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 129 str.2 d. 5 p. ir 6 p., už kurias nebuvo nuteisti, dėl to jiems buvo paskirtos neteisingos, per švelnios bausmės (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), nes teismas savo išvadas padarė tik pagal nedidelę dalį bylos įrodymų, o ne pagal jų visumą, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 1 d. 4 p.), kadangi teismo priteista neturtinė žala yra per maža, todėl priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo kriterijų. Be to, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, pažeidė bausmės skyrimo pradmenis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos.

144Apeliacinis skundas paduotas tik dėl tos nuosprendžio dalies, kur M. E., M. A., R. M. ir L. D. buvo nepagrįstai išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., padarymo ir M. E., M. A. ir R. M. nepagrįstai nenuteisti dėl nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p., padarymo, o taip pat dėl jiems paskirtos per švelnios bausmės bei dėl per mažos priteistos neturtinės žalos.

145Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6punkte.

146Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamieji nužudė D. V. itin žiauriai ir nepagrįstai pašalino iš kaltinimo jų veiksmų kvalifikavimą pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., juos išteisinęs pagal šį straipsnį. Darydamas tokią išvadą, teismas iš esmės rėmėsi tik teismo medicinos specialisto išvada Nr. ( - ), o ne visa įrodymų visuma. Tačiau ir šios teismo medicinos specialisto išvados duomenis teismas vertino neteisingai ir nepilna apimtimi.

147Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino prieštaringai, atskirai vienus nuo kitų bei nuo jų visumos, kai kurių įrodymų iš viso nevertino arba vertino iškraipydamas jų prasmę, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

148Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz.: deginant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų; neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką intensyvumą padarytų sužalojimų kiekį lokalizaciją įrankius bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2010).

149Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų,- jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka „itin žiauriai" yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2011).

150Spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų kaltės pripažinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas tik formaliai konstatavo, kad „iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad muštiniai sužalojimai galvoje D. V. buvo padaryti nemažiau, kaip trimis trauminiais poveikiais (smūgiais), o šautiniai sužalojimai nemažiau kaip dviem šūviais. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausminga būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų". Tai, teismo nuomone, negali būti laikoma nužudymu itin žiauriai. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atskirai kitų byloje esančių įrodymų, o būtent, pačių kaltinamųjų parodymų, kitų specialisto išvadoje išdėstytų išvadų, taip pat jų visumos, nusikaltimo padarymo įrankių, smurto pobūdžio, jo trukmės, intensyvumo, gyvybės atėmimo būdo, padarytų sužalojimų tikrojo skaičiaus, jų lokalizacijos, aplinkybių, kad D. V. buvo palaidotas dar gyvas, dar gyvas, prieš užkasant, buvo apipiltas trąšomis, kurie neabejotinai patvirtina, kad D. V. prieš mirtį jautė didelį skausmą ir dideles fizines ir dvasines kančias, kas ir sudaro itin žiauraus nužudymo požymį.

151Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad D. V. buvo padaryti šie sužalojimai - kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdos; atviras kairiojo momenkaulio užpakalinės dalies lūžis, perėjęs į dešinį momenkaulį dešinio smilkinkaulio žvyną; daugybiniai veido sužalojimai: viršutinių žandikaulių, dešinio skruostikaulio, nosikaulių ir kaktikaulio akiduobių sienelių lūžiai; atviras šautinis skylinis dešinio stipinkaulio kaklo lūžis; kiaurinis šautinis pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimas. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie visi buvo pavojingi gyvybei ir nors ekspertas konstatavo, kad muštiniai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau, kaip trimis trauminiais poveikiais, o šautiniai - ne mažiau, kaip dviem šūviais, tačiau visa sužalojimų visuma akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti ir daug didesniu skaičiumi trauminių poveikių.

152Be to, spręsdamas dėl sužalojimų padarymo būdų, priemonių ir kitų aplinkybių, teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir pačių kaltinamųjų parodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina itin žiaurų nužudymo būdą, taip pat patvirtina teiginius, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti ir daug didesniu skaičiumi trauminių poveikių, tai yra jo gyvybė buvo atimta dideliu kiekiu sužalojimų, pakankamai ilgos trukmės ir didelio intensyvumo smurto taikymo pasekoje, esant visapusiškai sužalojimo lokalizacijai - tiek pačiame kūne, tiek galvoje, gyvybei atimti naudojant ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir daužant dar gyvą auką akmenimis į gyvybiškai svarbias vietas - galvos sritį, dar gyvą auką apipilant trąšomis, o taip pat palaidojant dar gyvą auką po žemėmis ir akmenimis.

153Kaitinamasis R. M. parodė, kad jis pamatė, kad po šūvių ant šiukšlių guli D. V., kuris buvo gyvas, jis kartu su L. D. įmetė D. V. į duobę, o duobę trise (jis, M. A. ir L. D.) užvertė akmenimis, be to nurodė, kad D. V. mėtyti akmenimis pradėjo M. (M. A.). L. D. dar išsamiau nurodė nužudymo eigą ir būdus - kai jis iššovė, D. V. nukrito ant šiukšlių, tačiau dar buvo gyvas, stenėjo, traukėsi telefoną po to atsisukęs pamatė, kad M. stovi su kruvinu akmeniu, girdėjo, kad žmogus gargaliavo, matė kaip M. tempė visiškai nurengtą žmogų į duobę, girdėjo garsą kaip žmogus įkrito į duobę, toliau pylė trąšas, akmenim pradėjo mėtyti. Papildęs savo parodymus, L. D. nurodė, kad dėl šūvio D. V. nukrito, bet buvo gyvas, po to išbėgęs R. M. atsistojęs virš verslininko pradėjo daužyti akmeniu galvą R. M. ir M. A. nutempė D. V. į angarą D. V. tuo metu dar buvo gyvas, jis girdėjo garsų kvėpavimą, po to D. V. buvo nurengtas, R. M. ir M. A. įmetė D. V. į duobę ir užpylė trąšomis (visiškai akivaizdu, kad dar gyvą užpylė trąšomis), po to vėl mėtė akmenimis, jis girdėjo, kad D. V. dar gyvas, nes kvėpuoja, kažkuris stipriai užsimojo ir metė akmenį ir D. V. nustojo kvėpuoti, R. M. ir M. A. užvertė duobę akmenimis.

154Šie kaltinamųjų parodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais - konkrečiai su specialisto išvada, akivaizdžiai įrodo, kad visuma įrodymų pagrindžia neginčijamą išvadą kad nukentėjusysis D. V. buvo nužudytas būtent itin žiauriai, tai yra buvo ne tik šaudomas, bet ir uždaužytas bei užmėtytas akmenimis, dar gyvas įmestas į duobę, dar gyvas apipiltas trąšomis ir dar gyvas užkastas duobėje, dėl ko patyrė didelį skausmą dideles ne tik fizines, bet ir dvasines kančias.

155Skunde pažymima ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino nei atskirai, nei visumoje su kitais įrodymais taip pat ir teismo medicinos specialisto išvados punkte Nr. 6 nurodytos išvados, kad galvos sužalojimą padarymo metu D. V. galėjo sutrikti sąmonė, tačiau sąmonę atgavęs, jis kažkurį laiką iki mirties galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, o taip pat teismo medicinos specialisto išvados punkte Nr. 7 nurodytos išvados, kad dėl nustatytų sužalojimų D. V. galėjo išgyventi valandomis. įvertinus aukščiau nurodytus kaltinamųjų parodymus, kad D. V. dar gyvas ir kvėpuojantis buvo įmestas į duobę, dar gyvas apipiltas trąšomis ir tuojau pat užpiltas žemėmis ir užverstas akmenimis, visumoje su specialisto išvadoje nustatytais faktais, kad jis galėjo jau palaidotas atgauti sąmonę ir tada, jau palaidotas, išgyventi valandomis, yra visiškai akivaizdu, kad D. V. buvo palaidotas dar gyvas ir sąmoningas, ir mirė labai didelėse fizinėse ir dvasinėse kančiose, užpiltas žemėmis ir akmenimis, o taip pat jautė didelį skausmą ne tik nuo padarytų sužalojimų, bet ir nuo trąšų poveikio.

156Todėl visiškai akivaizdu, kad D. V. nužudymas, jį sušaudant ir uždaužant bei užmėtant akmenimis, naudojant prieš jį ilgai trunkantį ir įvairiapusį smurtą daužant į pavojingas gyvybei kūno vietas, naudojant labai intensyvų smurtą padarant pavojingus gyvybei sužalojimus ne tik kūne (šautinius), bet ir galvoje (muštinius), užkasant ir palaidojant dar gyvą žmogų, prieš tai apipylus dar gyvą trąšomis, tikrai sudaro itin žiauraus nužudymo kvalifikuojantį požymį. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinę aukščiau išdėstytus argumentus ir faktus, o ne tik formaliai vertinęs tik mažą dalį teismo medicinos specialisto išvados, tai tikrai turėjo pripažinti, kad kaltinamieji D. V. nužudė itin žiauriai ir turėjo juos nuteisti ir už nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymą. Todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, todėl keistinas.

157Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5punkte.

158Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenuteisė kaltinamųjų M. E., M. A. ir R. M. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 5 p. padarymo, tai yra teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 46 išdėstytų išaiškinimų.

159Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 46, punkte Nr. 16 nurodyta, kad „nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis.

160Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą". Kaip akivaizdžiai matyti, jeigu kaltininkas (kaltininkai) turi bendrą sumanymą nužudyti ne vieną bet du asmenis, netgi skirtingu laiku, tačiau nužudo tik vieną, o kitą dar tik rengiasi nužudyti, tai veika vis tiek turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą - tai yra kaip dviejų ir daugiau žmonių nužudymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai nekvalifikavo ir teisingai neįvertino kaltinamųjų M. E., M. A. ir R. M. bendro nusikalstamo sumanymo nužudyti ne tik D. V., bet ir M. Č., tinkamai neįvertino, kad dar nenužudžius D. V. kaltinamieji planavo ir realiai vykdė rengimosi nužudyti ir M. Č. veiksmus, o nužudyti antrojo asmens jiems nepavyko ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti ir veika prieš jų valią nutrūko dar rengimosi stadijoje.

161BK 21 straipsnio 1 dalyje rengimasis padaryti nusikaltimą apibūdinamas kaip priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaitimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kaip matyti, rengimąsi sudarančių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ir šiai nusikaltimo padarymo stadijai konstatuoti svarbu tai, kad kaltinamųjų veiksmai būtų nukreipti į nusikaltimo padarymą ar sąlygų padaryti nusikaltimą sudarymą sukūrimą palengvinimą

162Kaip nurodė liudytojas M. Č., kuris pagal išankstinį kaltinamųjų susitarimą turėjo būti taip pat nužudytas, D. V. atvyko pas jį į svečius kartu su M. E., dar D. V. esant gyvam, M. E. visais įmanomais būdais piršosi draugauti, siuntė daug SMS žinučių, kuriomis kvietė susitikti ir bendrauti su ja, prašė išnuomoti jo buto dalį, pradėjo šnekėti, kad nori gyventi atskirai nuo tėvų, toliau nuolat ir įkyriai rašydavo SMS žinutes, kurių kontekstas buvo tas, kad ji vis prašėsi pas jį apsigyventi, keletą kartų susitikus, ji buvo labai lipšni, stengėsi visaip įtikti, nuolat guodėsi, kad neturi pinigų, neturi kur gyventi, pagrindinės jos pokalbių temos buvo tik apie pinigus. Be to, M. Č. nurodė, kad atkreipė dėmesį, kad keletą kartų būdamas namuose pro savo miegamojo langą pastebėjo, kad po langais stovi automobilis, kuriame sėdi žmonės ir šnekasi. Iš šių parodymų akivaizdžiai matyti, kad dar gyvam esant D. V., M. E. analogišku būdu, kaip ir D. V. bandė įvilioti į savo pinkles taip pat ir M. Č., o kiti nusikaltimo renginio bendrininkai automobilyje jau sekė M. Č. namus ir jį patį. Pažymėtina ir tai, kad, anot M. Č., dar pokalbio metu M. E. paprašė, kad M. Č. apie susitikimą ir susirašinėjimą žinutėmis nesakytų D. V.. Tai akivaizdžiai parodo, kad M. E. ir kiti nusikaitimo rengimo bendrininkai buvo sudarę planą nužudyti D. V. ir M. Č. ne tuo pačiu metu, bet paeiliui, o prašymas nesakyti apie M. E. veiksmus buvo nukreiptas tik į tai, kad D. V. nesužinotų, kad M. E. analogiškais veiksmais vilioja ir M. Č. ir ko pasekoje D. V. ir M. Č. nepasikalbėtų tarpusavyje ir nesusektų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schemos, kuri abiem atvejais buvo ta pati, dėl ko nusikaltimai galėjo žlugti, ką patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

163Be to ir pati M. E. iš dalies patvirtino šiuos M. Č. parodymus, nors ir iškreipdama šių savo veiksmų esmę, tačiau darydama tai tik su tikslu išvengti gresiančios atsakomybės. Be ji patvirtino, kad apie verslininką, paveldėjusį milijoną (M. Č.), ji papasakojo ir M. A.. Be to ir M. A. patvirtino, kad M. E. jam buvo papasakojusi apie dar vieną verslininką M. kuris paveldėjo 6 arba 60 milijonų litų palikimą ji nurodė, kokius automobilius vairuoja verslininkas, taip pat kartu su M. E. nuvažiavo į ( - ), kur apžiūrėjo namą kuriame gyvena verslininkas, M. E. davė jam verslininko vizitinę kortelę, netrukus jis su R. M. nuvažiavo apžiūrėti M. namo. Akivaizdu, kad tokie M. A. veiksmai rodo pasirengimo įvykdyti nusikaltimą plano rengimą Taip pat ir R. M. nurodė, kad M. A. pasakė, kad iš M. E. sužinojo, kad yra žmogus, kuris paveldėjo apie 60 milijonų litų palikimą turi nekilnojamojo turto agentūrą ir parodė namą kur gyvena tas žmogus. Tačiau tik nužudžius D. V. jie nusprendė, kad M. Č. nužudys tokiu pačiu būdu, kaip ir D. V. ir tik tada pradėjo organizuoti M. Č. nužudymą būtent tokiu pačiu būdu, kaip ir D. V..

164Įvertinus šiuos įrodymus yra akivaizdu, kad rengimąsi nužudyti M. Č. kaltinamieji M. E., M. A. ir R. M. pradėjo dar tuo metu, kai nebuvo nužudytas D. V.. Tai, kad kaltinamieji M. Č. nužudymo būdą sugalvojo jau po D. V. nužudymo, neturi reikšmės rengimosi nužudyti abu nukentėjusiuosius kvalifikavimui, kadangi nužudymo būdo sugalvojimas ir tolimesnis jo realizavimas, ieškant tinkamos vietos įvykdyti nužudymą buvo tik baigiamoji rengimosi nužudyti stadija. Iki tol kaltinamieji vykdė pradinę rengimosi nužudyti stadiją, kuri užtaiko ilgiau ne dėl kaltinamųjų valios, o dėl to, kad M. Č. iš karto nepasidavė M. E. vilionėms ir nesuėjo į labai artimus santykius, priešingai, negu tikėjosi kaltinamieji. Tačiau M. E. veiksmai sueiti į artimus ryšius su M. Č., įgyti jo pasitikėjimą įkyrus piršimasis apsigyventi pas jį su tikslu palengvinti būsimos aukos kontrolę, melavimas, kad ji gyvena su savo tėvais ir tuo pretekstu prašymas apsigyventi kartu, nors tuo metu ji gyveno atskirai nuo tėvų su M. A., M. Č. namo stebėjimas ir galiausiai prašymas neatskleisti D. V. jų santykių, akivaizdžiai buvo nusikalstamo rengimosi pradinė stadija, kuri buvo vykdoma dar nenužudžius D. V., o nužudžius D. V., tik pabaigta vykdyti.

165Taigi kaltinamieji M. E., M. A.,R. M. turėjo bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti būtent du žmones - D. V. ir M. Č., ir nors šį sumanymą buvo suplanavę įgyvendinti skirtingu laiku, tačiau jų tyčia buvo nukreipta į dviejų žmonių nužudymą. Nors kaltinamieji realizavo tik dalį vieningo sumanymo, tai yra nužudė tik D. V., o M. Č. nužudymas pasibaigė rengimosi stadijoje, tačiau viso sumanymo jie neįgyvendino dėl nuo jų nepriklausiančių aplinkybių - kadangi jų nusikalstama veika buvo atskleista ir jie buvo sulaikyti. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 punkto Nr. 16 išaiškinimą ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamųjų M. E., M. A. ir R. M. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama papildomai ir pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tuo tarpu teismas, neteisingai kvalifikuodamas kaltinamųjų nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį Įstatymą.

166Dėl bausmės skyrimo.

167Pirmosios instancijos teismas kaltinamiesiems M. E., M. A. ir R. M. paskyrė aiškiai per švelnią, todėl neteisingą bausmę.

168Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

169Paskyręs už kvalifikuotą nužudymą M. A. 18 metų, M. E. 16 metų, R. M. 17 metų, pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimo pradmenis. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tą faktą, kad kaltinamieji M. E.. M. A. ir R. M. be kitų nusikalstamų veikų, įvykdė net tris kvalifikuotam nužudymui priskiriamas nusikalstamas veikas - nužudė du žmones (BK 129 str. 2 d. 5 p.), nužudė kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.) ir nužudė dėl savanaudiškų paskatų (BK i29 str. 2 d. 9 p.). Todėl už tiek labai sunkių nusikalstamų veikų teismas turėjo skirti pačią griežčiausią sankcijoje numautą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

170Pažymėtina ir tai, kad netgi jeigu laikyti teismo pripažinimą teisingu, kad kaltinamieji M. E., M. A. ir R. M. padarė tik vieną kvalifikuotam nužudymui priskiriamą nusikalstamą veiką - nužudė dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.), tačiau įvertinant tuos faktus, kad jie planavo analogišku būdu, taip patiš savanaudiškų paskatų nužudyti ir kitą žmogų - M. Č., be to nužudė D. V. žiauriai, teismas vis tiek turėjo jiems skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

171Nors teismas pažymėjo, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumą- visi nusikaitimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, jų kiekį - padaryta visa eilė labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų, jų intensyvumą, į jų padarymo aplinkybes, į jų pasekmes - nužudymo pasekmės yra neatitaisomos, į tyčinę kaltės formą, įkaitinamųjų vaidmenis, padarant nusikaltimus, į jų asmenybes, tačiau iš tikrųjų šie teismo teiginiai liko tik deklaratyvūs ir neparemti jokiais konkrečiais argumentais ir į šias aplinkybes skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas realiai neatsižvelgė, dėl ko paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.

172Be to, skirdamas bausmes, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ilgą laiką visas kaltinamųjų gyvenimas buvo išskirtinai tik nusikaltimų planavimas ir jų vykdymas, įvykdytų ir suplanuotų nusikaltimų spektras buvo labai platus, jiems buvo nesvarbu kokius nusikaltimus vykdyti, svarbiausia, kad iš jų turėtų materialinės naudos. Be to žmonių gyvybė jiems buvo bevertė, pagrindinis varomasis aspektas daryti nusikaltimus buvo tik materialinės naudos gavimas bet kokiomis priemonėmis. Be to, jie planavo ir vykdė po kelis nusikaltimus iš karto, visi nusikaltimai buvo ciniški, o dauguma iš jų buvo sunkūs ir labai sunkūs, kas įrodo, kad ilgą laiką tik nusikalstama veika buvo kaltinamųjų gyvenimo tikslas ir jų pragyvenimo šaltinis, o taip pat tai, kad nusikaltimų vykdyti jie nebūtų niekada pabaigę, jeigu nebūtų sugauti ir izoliuoti nuo visuomenės.

173Pažymėtina ir tai, kad teismas taip pat neatsižvelgė ir į kaltinamųjų M. E., M. A. ir R. M. elgesį po įvykdyto nusikaltimo ir netgi teismo proceso metu. Jie visaip stengėsi klaidinti tiek nužudyto D. V. artimuosius bei draugus, tiek teisėsaugos pareigūnus, netgi teisiami, jie visaip klaidina teismą meluodami arba sakydami tik dalį tiesos, slėpdami tikrąsias įvykių aplinkybes ir visaip menkindami savo vaidmenį, be to, visiškai nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, nors turėtų suprasti, kad savo nusikalstamais veiksmais sukėlė labai skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, kai tėvas liko be sūnaus, brolis prarado brolį, o mažametis sūnus niekada nebepamatys savo tėvo, be to neatsiprašė ir neatlygino jokios žalos, kas akivaizdžiai parodo didesnį kaltinamųjų pavojingumą visuomenei, dėl ko jiems turėjo būti paskirta pati griežčiausia bausmė.

174Be to, teismas, skirdamas bausmę, neteisingai nurodė, kad M. E., M. A. ir R. M. veiksmuose sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, ir vertindamas šių aplinkybių nebuvimą paskyrė atitinkamas per švelnias bausmes. Lengvinančių aplinkybių iš tikrųjų nėra, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino to, kad kaltinamųjų veiksmuose yra net kelios sunkinančios atsakomybę aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 2 p. ir 11 p. Įvertinus šių sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą bei reikšmę, teismas turėjo kaltinamiesiems M. E., M. A. ir R. M. skirti griežtesnes bausmes, negu paskyrė.

175Šie faktiniai duomenys ir aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai parodo, kad kaltinamųjų M. E., M. A. ir R. M. negalima paleisti į laisvę ir jie visą gyvenimą turi būti izoliuoti nuo visuomenės. Todėl teismas turėjo jiems skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tokios bausmės nepaskyręs, teismas pažeidė bausmės skyrimo pradmenis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

176Dėl neturtinės žalos.

177Teismas teisingai konstatavo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

178Nors teismas, priteisdamas neturtinę žalą po 70000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam nurodė, kad rėmėsi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir kriterijais bei formuojama teismų praktika, tačiau šie teismo teiginiai liko deklaratyvūs, kadangi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas priteisė per mažą, todėl neteisingą neturtinės žalos dydį.

179Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tą faktą, kad tėvas A. S. V. neteko mylimo sūnaus, kuriuo labai tikėjo, kad jis bus didelė parama ir atrama senatvėje, kad senatvėje jį išlaikys. Dėl to patyrė didelį nusivylimą gyvenimu, didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją po ko tokiame amžiuje labai sunku arba neįmanoma atsigauti. Tuo tarpu brolis Ž. V. prarado vienintelį brolį, su kuriuo jį siejo labai artimi tiek asmeniniai, tiek verslo santykiai, dėl ko taip pat išgyveno stiprią emocinę depresiją didelį dvasinį sukrėtimą ir kitus ilgalaikius dvasinius išgyvenimus.

180Todėl nukentėjusiųjų manymu, jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo po 200000 Lt kiekvienam solidariai iš nužudymą įvykdžiusių kaltinamųjų turėjo būti patenkinti pilnai, kadangi tokia neturtinės žalos atlyginimo suma esamomis aplinkybėmis nėra per didelė ir yra teisinga.

181Prašo:

  1. Pakeisti 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir pripažinti kaltais M. E., M. A., L. D. ir R. M. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, o papildomai M. E., M. A. ir R. M. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
  2. Pakeisti 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 6 punkte ir 9 punkte padarymą paskirti M. E., M. A. ir R. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
  3. Pakeisti 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir priteisti nukentėjusiesiems Algirdui S. V. ir Ž. V. solidariai iš M. E., M. A., L. D. ir R. M. po 200000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.
  4. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

182Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. V. nurodo, kad nuteistųjų skundai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, skųsdami teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistieji tik stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teisingos bausmės už savo padarytus nusikaltimus.

183Dėl nuteistosios M. E. ir jos gynėjo apeliacinio skaudo nepagrįstumo.

184Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo padaryti BPK pažeidimai. Teismas išnagrinėjo šią bylą išsamiai, objektyviai ir nešališkai. Kaltinamiesiems buvo sudarytos visos galimybės duoti parodymus bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir pasikeitus teismo sudėčiai, kaltinamiesiems buvo sudarytos visos galimybės nesutikti su anksčiau duotais parodymais, juos duoti iš naujo, keisti, papildyti, atsisakyti ir naudotis visomis kitomis savo procesinėmis teisėmis.

185Teismas teisingai pažymėjo, kad nauja teisėjų kolegijos narė - teisėja J.Mačionytė buvo išsamiai susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir visi kaitinamieji bei jų gynėjai, taip pat buvo susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga, kadangi patys pastoviai dalyvavo procese, visuose teisminio nagrinėjimo posėdžiuose. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad iš naujo kviesti liudytojų ir nukentėjusiųjų nėra jokios būtinybės ir kad tai užvilkins ir taip ilgai besitęsiantį teismo procesą. Tokia teismo pozicija buvo visiškai teisinga ir pagrįsta. Todėl jokių BPK pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė, jokių kaltinamųjų teisių nepažeidė ir nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nuosprendį bei perduoti nagrinėti šią bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui.

186Argumentai dėl kaltinamosios nekaltumo yra visiškai nepagrįsti, apeliaciniame skunde jos nekaltumas grindžiamas tik kruopščiai iš visos bylos medžiagos atrinktais atskirais įrodymais, epizodais ir kaltinamųjų bei liudytojų parodymų atrinktomis citatomis, tačiau ne visa baudžiamosios bylos medžiaga, ne visa joje esančių įrodymų visuma, visa M. E. atliktų veiksmų visuma bei eiga akivaizdžiai įrodo, kad ji žinojo, kartu su M. A. bei R. M. planavo ir po to atliko visas nusikalstamas veikas, už kurias ji buvo nuteisia, tame tarpe ir vagystę iš D. V. namo, o taip pat vėlesnį jo apiplėšimą ir nužudymą iš savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai. Be to, tuo pačiu metu, kai planavo D. V. nužudymą, po vagystės iš jo name, ji tuo pačiu metu kartu su M. A. ir R. M. planavo bei rengė ir M. Č. nužudymą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jos bei kitų nusikalstamos veikos bendrininkų valios nepriklausančių priežasčių — kadangi buvo sulaikyti, jų veika nutrūko rengimosi stadijoje, ir tokiu būdu kvalifikuojama kaip rengimasis nužudyti du ir daugiau žmonių bei vieno žmogaus nužudymas.

187Nepagrįsti nuteistosios M. E. teiginiai, kad ji nedalyvavo vagystėje iš D. V. namo. Tokie teiginiai yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma, o jos teiginiai grindžiami tik atskirais įrodymais ir atrinktomis parodymų ištraukomis. Byloje neginčijamai įrodyta, kad M. E. kartu su M. A. suplanavo ir parengė vagystę iš D. V. namo, o kiti nusikalstamos veikos bendrininkai buvo vėliau įtraukti į šį nusikaltimą. Nuteistoji, pasinaudodama savo artimais ryšiais su D. V. ir įgavusi jo pasitikėjimą, surinko visą informaciją apie D. V., jo gyvenimo būdą, sužinojo kokius vertingus daiktus, esančius name, jis laikė, sužinojo, kur D. V. slepia raktą nuo namo, kada jo nebus namuose, po ko visą šią informaciją, reikalingą bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti, pranešė savo bendrininkui M. A., kuris toliau organizavo šį nusikaltimą su kitais bendrininkais. Pats M. A. parodė, kad M. E. parodė, kur randasi D. V. namas, nurodė, kad namuose yra vertingų daiktų, o raktas nuo D. V. namo yra paslėptas slėptuvėje prie namo. L. D. nurodė, kad M. E. buvo pasakiusi M. A., kad jos viršininkas D. V. ja pasitiki, dažnai kviečiasi į namus, nerakina namų, o jei ir užrakina, tai ji žino kur jis padeda raktą. Be to, M. A. su M. E. tarpusavio pokalbių metu žodžiu „žvejoti" vadino vagystę, o važiuojant įvykdyti vagystės, M. A. su M. E. susirašinėjo SMS žinutėmis, jis rašė, jog važiuoja „žvejoti", o M. E. palinkėjo nenuskęsti, tokiu būdu dar kartą užkoduotais žodžiais susitardami dėl nusikaitimo pabaigimo ir patvirtindami savo pasiryžimą jį įvykdyti, kas įrodo, kad M. A. ją informavo apie pradėtą vykdyti vagystę, o ji tai puikiai suprato ir tam pritarė. D. N. nurodė, kad pakeliui važiuojant į namą, M. A. kalbėjosi telefonu ir vis užsimindavo apie vagystę. Vagystę jis vadino maudynėmis. Jis kalbėjosi su drauge, kuri pranešė, kad jau galima važiuoti į namą. L. B. nurodė, kad vagystę M. A. vadino maudynėmis, važiuojant mašinoje, jis kalbėjo telefonu, susirašinėjo žinutėmis su M. E., jam buvo perduota informacija apie raktą, vartelius. Šie duomenys ir jų visuma akivaizdžiai įrodo faktą, kad M. E. ne tik žinojo apie planuojamą bei vykdomą vagystę iš D. V. namo, bet ir jos aktyvų dalyvavimą ruošiant bei planuojant šį nusikaltimą, informacijos rinkimą ir perdavimą kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams, domėjimąsi tolimesne nusikaltimo eiga, palinkėjimą įvykdyti suplanuotą nusikaltimą. Visa jos atliktų veiksmų visuma ir eiga rodo aktyvų dalyvavimą šiame nusikaitime ir jos veiksmai aiškiai išeina už paprasto plepumo ribų, Visiškai nelogiškas ir nerealus bei paneigtas yra nuteistosios tvirtinimas, kad ji galvojo, jog M. A. iš tikrųjų, važiuoja maudytis ir dėl tojam palinkėjo nenuskęsti, kadangi kiekvienam yra aišku, kad Lietuvoje balandžio mėnesį, kada buvo įvykdyta vagystė, tikrai niekas nesimaudo, kadangi tuo meta yra per šaltas vanduo.

188Nuteistoji M. E. nepagrįstai neigia savo kaltę dėl D. V. apiplėšimo bei nužudymo ir apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius grindžia tik atskirais įrodymais ir parodymų ištraukomis, bet ne įrodymų visuma. Nuteistosios neprisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra tik jos gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, tačiau byloje buvo pilnai įrodyta, kad ji tyčia ir sąmoningai dalyvavo vykdant šį nusikaltimą, gerai suvokė savo dalyvavimą ir savo vaidmenį, pati reiškė iniciatyvą vežti D. V. į nusikaltimo vietą, nuvežė jį ten, nuvedė į iš anksto sutartą nužudymo vietą už sandėlio. Nors nuteistoji ir neigia savo bendrininkavimą ir išankstinį susitarimą nužudyti ir apiplėšti D. V., tačiau byloje buvo visiškai įrodyta, kad ji, kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, bendru susitarimu, pasiskirstę vaidmenimis, realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir pasiekė bendrą sutartą rezultatą. Nusikalstamos veikos bendrininkams nebūtina žinoti kitų bendrininkų visų veiksmų ar susitarimų bei nusikaltimo įvykdymo smulkmenų, užtenka žinoti esmę ir dėl esmės būti susitarus, o taip pat savo konkretų vaidmenį ir šį vaidmenį realizuoti. Būtent toks M. E. susitarimas bei savo vaidmens atlikimas ir buvo pilnai įrodytas šioje byloje. Visiškai nelogiški yra pačios M. E. teiginiai, kad 23 valandą vakaro, kai jau būna sutemus, D. V. važiavo apžiūrinėti parduodamo sandėlio. Kad ji žinojo, jog D. V. nužudytas patvirtina kitų bendrininkų parodymai, todėl, D. V. dingus, visiškai nelogiškas jos klausinėjimas kitų bendradarbių, ar nepasirodė darbe D. V., jos neigimas, kad ji ką nors žino, kur jis gali būti, ir šis jos elgesys akivaizdžiai patvirtina faktą, kad ji slėpė įvykdytą nusikaltimą tik dėl to, kad ji pati jame ir dalyvavo.

189Kad M. E. dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką patvirtino ir nusikalstamos veikos bendrininkas L. D., kuris, priešingai, negu teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, vienintelis davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai ir pilnai papasakojo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei bendrininkų vaidmenis. Jis nurodė, kad M. A. jam pasakė, kad M. E. žino D. V. kortelių PIN kodus ir pati pasiūlė, kaip išvilioti D. V.. kad jį nužudytų, M. A., nuvežęs L. D. į planuojamo nusikaitimo vietą pasakė, kad jis kartu su M. E. rado šitą.vietą, kurioje reikės nužudyti D. V.. Po šūvių į D. V., jis nuėjo į automobilį BMW, kur prie vairo sėdėjo M. E.. Kadangi pats L. D. iš automobilio matė, kaip yra pabaigiamas žudyti D. V., kaip jis nurengiamas ir įmetamas įduobę, užmėtomas akmenimis, po ko apipilamas trąšomis ir užpilamas žemėmis, tai ir M. E., sėdėdama tame pačiame automobilyje, tikrai turėjo tai matyti, Be to nuvežusi L. D. namo, M. E. pati pasakė, kad D. V. klausinėjo jos „..M., tu mane nužudyti veži?", paskui kalbėjo, kad MB liks jos plaukų, kad antspaudai jos liks, sakė, kad „Jis ir man nėra nieko blogo padaręs" ir pasakė, kad nieko nepadarysi, taip pat pasakė „Aš stebiuosi, kokia aš rami", kas akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistoji ne tik puikiai žinojo apie nusikaltimą, jį matė savo akimis, nesiėmė jokių priemonių jį nutraukti, bet ir dalyvavo jame. Kad M. E. žinojo, koks bus jos vaidmuo nužudant D. V., kad ji turėjo jį atvežti iki fermos pastatų, nuvesti iš anksto suplanuotu maršrutu į nusikaltimo padarymo vietą patvirtino ir R. M.. Jis taip pat nurodė, kad automobilyje sėdėjo ir M. E., o L. D. netoli stovėjo su ginklu bei kad D. V. tuo metu jau gulėjo ant šiukšlių krūvos, kas taip pat įrodo, kad M. E. ne tik atvedė D. V. į nužudymo vietą, bet ir matė visą jo nužudymo eigą. Be to, jos dalyvavimą nusikaitime patvirtino ir pats nusikaltimo organizatorius M. A., kuris nurodė, kad M. E. turėjo atvilioti D. V. į nusikaltimo padarymo vietą, o L. D. turėjo jį pašauti, jis papasakojo M. E., kad jai reikės atvilioti D. V. į nusikaltimo padarymo vietą, o ji sutiko atvilioti į iš anksto sutartą vietą, todėl paskambino D. V. ir susitarė dėl susitikimo 2009-06-10. Po to pats paėmęs M. E. iš darbo, nuvežė ją į apleistus fermos pastatus ir parodė vietą, į kurią ji turėjo atviliot D. V., po to jis nuvežė M. E. prie F. P. į susitikimą su D. V.. Nusikaltimo vietoje, kai D. V. buvo pašautas, jis sugriebė už rankos M. E. ir nuvedė j automobilį BMW. Tai akivaizdžiai įrodo, kad M. E. iš anksto gerai žinojo savo vaidmenį nusikaltime, dalyvavo planuojant nusikaltimą, atliko jai paskirtą vaidmenį ir jos veiksmai buvo bendrininkų bendrų nusikalstamų veiksmų dalis, o šių bendrų veiksmų sutartas rezultatas buvo D. V. apiplėšimas ir gyvybės atėmimas.

190Taip pat nuteistoji nepagrįstai neigia kaltę ir dėl rengimosi nužudyti M. Č., kas laikytina tik jos gynybine versija. Tuo tarpu visa byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad ji aktyviai dalyvavo M. Č. nužudymo planavime, atlikinėjo tokį patį vaidmenį, kaip ir D. V. nužudyme, realizavo nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius ir dalyvavo šio nusikaitimo rengimesi tuo pačiu metu, kaip ir rengiantis nužudyti D. V., kas akivaizdžiai patvirtina faktą, kad ji kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, ruošėsi nužudyti du asmenis - D. V. ir M. Č., tačiau pavyko nužudyti tik D. V., o M. Č. nepavyko nužudyti dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių - nusikaltimo bendrininkai buvo sulaikyti, ir tik dėl to nusikaitimas nutrūko rengimosi stadijoje.

191Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo nepagrįstumo

192Nors nuteistasis R. M. neneigia dalyvavimo D. V. apiplėšime ir nužudyme bei vagystėje iš jo namo, tačiau nebuvo nuoširdus pasakodamas visas įvykio aplinkybes, iškreipia įvykių eigą ir esmę, siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir tokiu būdu siekia neteisingai perkelti dalį savo kaltės kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad R. M. pripažino savo kaltę tik iš dalies, o ne pilnai ir kad dėl šių nusikaltimų nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (tame tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

193Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai nepritaikė BK 62 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir neskyrė švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės. Teismas teisingai netaikė šių nuostatų, kadangi R. M. elgesys neatitinka visų 62 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, todėl taikyti švelnesnę bausmę nebuvo jokio teisinio pagrindo. Įstatymas reikalauja, kad tyčinio nužudymo dalyvis prisipažintų dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėtų atskleisti organizuotos grupės narių padarytą tyčinį nužudymą (1 dalis), ir kaltininko, kaip bendrininko vaidmuo nužudant, būtų antraeilis (1 dalies 2 punktas). Įstatymas reikalauja, kad būtų visa šių aplinkybių visuma. Tuo tarpu R. M. neatitinka nei vienos iš šių sąlygų. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad nužudymo dalyvis privalo prisipažinti ne tik dėl nužudymo, bet dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu R. M. apeliaciniame skunde bando iškreipti šią įstatymo normą ir ją traktuoja taip, kad būtina prisipažinti lik dėl nužudymo. Iš bylos medžiagos matyti, ką savo apeliaciniame skunde nurodo ir pats nuteistasis, kad jis neprisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamą veikų, o būtent dėl D. V. apiplėšimo ir nužudymo bei vagystės iš jo namo jis prisipažino tik iš dalies, o dėl rengimosi nužudyti M. Č. savo kaltę neigia. Pažymėtina ir tai. kad apeliaciniame skunde R. M., pagal jo nurodytas įvykio aplinkybes, aplamai neigia prisidėjęs nužudant D. V., tai yra jis nurodo „aš nesiėmiau jokių veiksmų D. V. gyvybės atėmimui" ir kas jis tik padėjo paslėpti D. V. lavoną. Tai akivaizdžiai rodo, kad R. M. neprisipažįsta net ir dėl D. V. nužudymo, nors tokie jo teiginiai ir yra paneigti byloje esančią įrodymų visuma. Byloje buvo neginčijamai įrodyta, kad D. V. buvo nužudytas visų bendrininkų bendrais veiksmais, tame tarpe ir R. M. veiksmais. Kiekvienas iš bendrininkų įdėjo savo indėlį į nusikaltimą, be kurio nusikaltimas nebūtų pabaigtas, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Todėl R. M., kaip bendravykdytojo, vaidmuo negali būti laikomas antraeiliu.

194Nepagrįsti ir R. M. teiginiai, kad jis nesiruošė apiplėši ir nužudyti M. Č.. Byloje neginčijamai įrodyta, kad R. M., kartu su kitais nuskalstamos veikos bendrininkais M. E. ir M. A. jau buvo pradėję realizuoti šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius atitinkančius veiksmus, be tojuos pradėjo realizuoti dar tuo metu, kada dar tik planavo nužudyti D. V., tačiau nusikaltimo (M. Č. nužudymo) nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių - kadangi buvo sulaikyti ir veika dėl to nutrūko rengimosi stadijoje. Nepagrįsti ir R. M. teiginiai, kad organizuota grupė M. Č. nužudymui nebuvo suburta, kadangi tokia organizuota grupė buvo suburta dar prieš nužudant D. V. ir jos nebuvo būtina iš naujo burti, o šios grupės galutinis tikslas buvo nužudyti ir D. V., ir M. Č., todėl organizuota grupė egzistavo iš anksčiau, ir neturi jokios reikšmės organizuotos grupės egzistavimui faktas, kad po pirmojo nusikaltimo iš jos buvo pasitraukęs vienas jos narys L. D., kadangi šio nusikaltimo bendrininkavimo forma atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą organizuotos grupės apibrėžimą. Byloje esančių įrodymų visuma buvo neginčijamai įrodyta, kad R. M. su kitais organizuotos grupės nariais planavo ir rengėsi nužudyti ne tik D. V., bet ir M. Č.. Todėl visiškai nepagrįsti R. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, priešingai, už visas nusikalstamas veikas jam buvo paskirta per švelni bausmė, todėl ji keistina.

195Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo nepagrįstumo.

196Nors savo apeliaciniame skunde M. A. ir nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl D. V. nužudymo ir vagystės iš jo namo bei davė dėl šių nusikaltimų išsamius parodymus, tačiau iš bylos medžiagos visumos matyti, kad jis pripažino ne visas nusikaltimo aplinkybes, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nužudant D. V., kuris buvo vienas iš pagrindinių, stengėsi nuo baudžiamosios atsakomybės išsukti ne tik save, bet ir M. E. klaidindamas tyrimą ir teismą dėl savo ir jos vaidmens ir veiksmų šių nusikaltimų padaryme. Todėl M. A. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, jis nepripažino visų nusikaltimo aplinkybių ir todėl teismas teisingai konstatavo, kad jis prisipažino tik iš dalies.

197Nors M. A. ir neigia, kuo planavo apiplėšti ir nužudyti ir M. Č., tačiau jo kaltė dėl šio nusikaitimo padarymo (rengimosi nužudyti) yra pilnai ir neginčijamai įrodyta visa įrodymų visuma. Motyvai dėl bendrininkų, tarne tarpe ir M. A., dalyvavimo rengiant M. Č. nužudymą yra išdėstyti atsiliepimuose į M. E. ir R. M. apeliacinius skundus.

198Nepagrįsti ir nuteistojo argumentai dėl tariamų procesinių pažeidimų. Nagrinėjant šią bylą teisme jokių procesinių pažeidimų teismas nepadarė, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, jokios kaltinamųjų teisės nebuvo pažeistos ir nebuvo padaryta jokių BPK pažeidimų, o M. A., kaip ir kitų nuteistųjų, apeliaciniuose skunduose nurodyti tariami BPK pažeidimai yra tik siekis užvilkinti galutinio procesinio sprendimo priėmimą ir revizuoti teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Motyvai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus - kiekvieną atskirai ir įrodymų visumą, o taip pat nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, buvo pasisakyta atsiliepime į M. E. apeliacinį skundą.

199Nuleistojo M. A. apeliaciniame skundė išdėstyti motyvai ir prašymas skirti naują kompleksinę psichiatrijos ekspertizę taip pat yra visiškai nepagrįsti, kadangi ekspertai jau atliko jo psichinės sveikatos tyrimą ir davė pagrįstą išvadą, kad M. A. nusikaltimų padarymo metu ir dabar yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus. Psichiatrai tikrai žinojo, kiek laiko reikia stebėti pacientą tam, kad pilnai ištirti bei įvertinti jo psichinės sveikatos būklę, ir jeigu ekspertams užteko stebėti tik 9 dienas tam, kad duotų pagrįstą išvadą, tai nebuvo jokio pagrindo laikyti ligoninėje 30ar dar kažkiek dienų. Pažymėtina ir tai, kad ir pagal byloje esančių įrodymų visumą yra akivaizdžiai matyti, kad M. A. nusikaltimų padarymo metu ir dabar yra visiškai sveikas ir pakaltinamas - tai įrodo jo veiksmai planuojant ir darant nusikaitimus, aukštas tokio planavimo ir organizuotumo lygis nusikaltimams įvykdyti, jis surinkdavo reikiamus bendrininkus, paskirstydavo jiems vaidmenis, gaudavo iš jų nusikaltimui įvykdyti būtinus duomenis, sukurdavo ir kruopščiai suplanuodavo nusikaltimų padarymo mechanizmus, parinkdavo tinkamas vietas ir surinkdavo tinkamus įrankius nusikaltimams įvykdyti, kruopščiai paslėpdavo nusikaltimų pėdsakus ir niekada, vykdydamas nusikaltimus, nesielgė kažkaip neadekvačiai, nelogiškai ar neprognozuojamai. Todėl ekspertų išvadas dėl to, kad M. A. buvo ir yra visiškai sveikas, pakaltinamas ir gali atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma.

200Dėt nuteistojo L. D. apeliacinio skundo nepagrįstumo.

201Nuteistasis L. D. neigia dalyvavęs įvykdant vagystę iš D. V. namo. Tačiau tokie apeliaciniame skunde išdėstyti jo argumentai yra nepagrįsti, kadangi jo kaltė įvykdant šį nusikaltimą buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Byloje neginčijamai įrodyta, kad L. D. dalyvavo vagystėje iš D. V. namo, buvo vienas iš nusikaltimo dalyvių ir atliko M. A. jam iš anksto paskirtą ir ii anksto jam žinomą vaidmenį. Bendrininku laikomas ir toks asmuo, kai jis bet kurioje nusikaltimo stadijoje prisijungia prie nusikaltimo. Tai, kad nuteistasis prisijungė prie šio nusikaltimo vėliau už kitus bendrininkus, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimai, kadangi prisijungti galima bet kurioje nusikaltimo stadijoje ir todėl jis pagrįstai nuteistas už šio nusikaitimo padarymą. Bylos medžiaga įrodo, o jis ir pats neneigia, kad ji žinojo, jog reikės dalyvauti vagystėje iš D. V. namo ir žinojo apie jam paskirtą vaidmenį. Tai, kad jis apie tai sužinojo tik važiuodamas automobiliu arba netgi tik privažiavus prie D. V. namo, jokios įtakos jo veiksmų vertinimui neturi. Pažymėtina ir tai, kad jis turėjo galimybę atsisakyti dalyvauti nusikaltime ir atlikti jam paskirtą vaidmenį, tačiau to nepadarė, kas akivaizdžiai įrodo, jog nusikaltime jis dalyvavo sąmoningai ir savanoriškai. Visiškai nepagrįstas ir paneigtas L. D. tvirtinimas, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad visi vyksta maudytis prie vandens telkinio. Vagystė buvo įvykdyta balandžio mėnesį, o tokiu metu, visiškai akivaizdu, kad Lietuvoje dar niekas tikrai nesimaudo, kadangi vanduo dar šaltas. Todėl jis tikrai negalėjo galvoti ir negalėjo suprasti, kad vyksta maudytis, nes žmonės tuo metu dar tikrai nesimaudo.

202Nuteistasis L. D. taip pat nepagrįstai neigia savo kaltę dėl D. V. apiplėšimo bei nužudymo. Byloje neginčijamai įrodyta, kad visi nuteistieji, tame tarpe ir L. D., ši nusikaltimą įvykdė bendrais suderintais veiksmais, pagal išankstinį susitarimą būtent nužudyti D. V.. L. D. įgyvendino iš anksto aptartą būtent nužudymo planą, realizavo objektyviuosius šio nusikaitimo sudėties požymius ir kiekvieno iš bendrininku indėlis į nusikaltimą buvo būtent nukreiptas i D. V. gyvybės atėmimą. Nepagrįstas ir L. D. tvirtinimas, kad jis atsisakė vykdyti bendrą planą - nužudyti D. V.. Jis įvykdė iš anksto sutartą plano dalį - šovė į D. V.. tai yra pradėjo vykdyti nužudymą, o kiti bendrininkai savo veiksmais jį pabaigė. Pažymėtina irtai, kad jokio bendrininkų eksceso šioje situacijoje nėra. Bendrininkai iš anksto buvo sutarę nužudyti ir apiplėši D. V., kiekvienas bendrininkas, tame tarpe ir L. D., vykdė savo prisiimtą vaidmenį šiame nusikaltime,

203Nepagrįstas ir nuteistojo L. D. teiginys, kad jis padarė nusikalstamą veiką dėl psichinės ar fizinės prievartos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš jį būtų naudojama kokia nors psichinė ar fizinė prievarta, kad jis būtų kaip nors verčiamas padaryti nusikaltimą. Jis paprasčiausiai sutiko su M. A. pasiūlymu nušauti D. V., laisva valia dalyvavo įvykdant šį nusikaltimą, nors turėjo galimybę atsisakyti, išvengti, pranešti teisėsaugos pareigūnams apie rengiamą labai sunkų nusikaltimą, tačiau to nepadarė, kas rodo, kad jis sąmoningai ir niekieno neverčiamas dalyvavo įvykdant šį nusikaitimą. Tai pat nesutikima su L. D. teiginiais, kad yra idealioji sutaptis, kadangi jis su bendrininkais įvykdė du atskirus nusikaltimus - nužudymą ir apiplėšimą. Sutiktina tik su vieninteliu nuteistojo L. D. argumentu - kad jis nuoširdžiai papasakojo apie savo ir kitų bendrininkų nusikalstamą veiką ir buvo atviriausias iš visų bendrininkų. L. D. buvo paskirta teisinga bausmė ir jos nereikia nei griežtinti, nei švelninti. Nepagrįstas ir todėl atmestinas ir nuteistojo L. D. teiginys dėl teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, išnagrinėjo bylą išsamiai, objektyvia, nepažeidė jokių BPK reikalavimų ir nuostatų.

204Dėl nuteistojo D. N. apeliacinio skundo nepagrįstumo.

205Nepagrįstas nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad jis nebuvo nusikalstamos organizuotos grupės narys ir kad jis buvo tik nusikaitimo padarymo įrankis. Nors jis prie nusikaitimo ir prisijungė vėliau už kitus organizuotos grupės narius, tačiau prie nusikaltimo prisijungė savanoriškai, savanoriškai vykdė kitų grupės narių sukurtą nusikalstamos veikos planą, o pagalBK25 straipsnio 3 dalies nuostatas, prisijungti galima bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Dėl šios priežasties jis ir buvo teisingai pripažintas nusikaltimo vykdytoju. Šiuo požiūriu neturi jokios reikšmės nusikaitimo ir organizuotos grupės kvalifikavimui faktas, kad jis gerai nepažinojo kitų organizuotos grupės narių. Kvalifikuoti organizuotą grupę, kaip bendrininkavimo formą, nebūtina gerai pažinoti visų organizuotos grupės narių, užtenka, kad nuteistasis pažinojo bent vieną organizuotos grupės narį, o šito jis ir neneigia. Todėl visiškai nepagrįstas taip pat ir D. N. teiginys, kad jam buvo paskirta per griežia bausmė. Bausmės dydis buvo paskirtas žemiau vidurkio, kadangi už šį nusikaltimą LR BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Bausmės vidurkis šiuo atveju būtų 4 metai, tačiau teismas paskyrė tik 3 metus laisvės atėmimo, tai yra žemiau bausmės vidurkio. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi nėra nė vienos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos, o į nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas jam bausmę žemiau bausmės vidurkio. Pažymėtina ir tai, kad nei D. N., nei kiti nuteistieji iki šiol neatlygino jokios savo veiksmais padarytos turtinės ar neturtinės žalos, kas taip pat parodo jų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jų rezultatą ir turėtų lemti jiems paskirtos bausmės dydį.

206Dėl apeliacinių skundų dalies dėl civilinių ieškinių nepagrįstumo.

207Nors šioje byloje civiliniai ieškiniai nėra pagrindas, kadangi buvo atimta žmogaus gyvybė, kuri yra daug didesnė vertybė ir neįkainojama jokiais pinigais, tačiau visų apeliantų skundų dalys dėl civilinių ieškinių taip pat yra visiškai nepagrįstos. Teismas teisingai ir pagristai civilinius ieškinius ir jų dydžius vertino pagal byloje esančius įrodymus. Nužudytasis D. V. iš jo namo nuteistųjų pavogtus daiktus įvertino objektyviai, kadangi tik jis vienas žinojo tų daiktų vertes ir jų kainas. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo, dar gyvam esant, įvertintų pavogtų daiktų kainomis. Kadangi šiuo metu jau nėra įmanoma patikrinti ir paneigti D. V. įvertintų daiktų kainų, nes šie daiktai dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų yra negrįžtamai prarasti, tai būtina vadovautis, ir pirmosios instancijos teismas teisingai taip ir padarė, D. V. nurodytomis pavogtų daiktų kainomis. Dėl to nuteistųjų apeliacinių skundų dalys dėl civilinio ieškinio priteisimo taip pat yra nepagrįstos, todėl atmestinos.

208Nuteistųjų apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, byla pirmosios instancijos teisme buvo ištirta ir išnagrinėta visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, jokių BPK pažeidimų nebuvo padaryta, jokios kaltinamųjų teisės nebuvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, išskyrus nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytas išimtis dėl nuosprendžio dalinio nepagrįstumo, dėl kurių nuosprendis ir turėtų būti pakeistas, nuosprendis yra pagrįstas byloje esančių ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, bausmės nuteistiesiems buvo paskirtos vadovaujantis įstatymų nuostatomis, tik buvo paskirtos per švelnios bausmės, o ne per griežtos, kaip neteisingai teigiama apeliaciniuose skunduose. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji savo apeliacinius skundus grindžia ne visų bylos įrodymų visuma, bet tik kruopščiai atrinktais tam tikrais epizodais, iš konteksto ištrauktų parodymų dalimis ir atskirais tik sau naudingais įrodymais, tokiais būdais stengdamiesi iškreipti visų byloje esančių įrodymų visumos esmę ir prasmę. Todėl naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo. Nuosprendis turėtų būti ne sušvelnintas, bet sugriežtintas.

209Prašo atmesti kaip nepagrįstus apeliantų M. E., R. M., M. A., L. D. ir D. N. apeliacinius skundus. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš visų nuteistųjų solidariai.

210Teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S. V. ir Ž. V. prašo jų apeliacinį skundą patenkinti. Jų atstovas prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų ir nuteistosios M. E. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistoji M. E. ir jos gynėjas prašo patenkinti jų apeliacinį skundą. Nuteistasis M. A. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo M. A. apeliacinį skundą, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. M. prašo patenkinti jo apeliacinį skundą. Jo gynėjas prašo nuteistojo R. M. apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis L. D. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, atsižvelgti į tai, kad jis jau atliko dalį jam paskirtos bausmės. Jo gynėjas prašo nuteistojo L. D. apeliacinį skundą patenkinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nuteistojo D. N. gynėjas prašo patenkinti šio nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistasis L. B. prašo teismo išnagrinėti paduotus apeliacinius skundus savo nuožiūra. L. B. gynėjas prašo teismo, jeigu bus nustatyti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, švelninti nuosprendį jo ginamajam. Prokuroras prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. V. ir Ž. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Nuosprendį pakeisti ir nuteistųjų M. A. , M. E., R. M. ir L. D. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą. Prokuroras taip pat prašo kitos nuosprendžio dalies nekeisti, nuteistųjų ir nuteistosios M. E. ir jos gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

211Nuteistųjų L. D., D. N., M. A., R. M., nuteistosios M. E. ir jos gynėjo advokato Grigorijaus Leonovo apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. S. V. ir Ž. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

212Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką (BPK 328 straipsnio 1 punktas) bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant M. A., M. E., R. M. ir L. D. nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taip pat neteisingai išsprendė nukentėjusiųjų A. S. V. ir Ž. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

213Dėl organizuotos grupės.

214BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

215Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

216Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką.

217Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-53-895/2016, 2K-408-139/2016).

218Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-453/2012,2K-35/2013).

219Teismų praktikoje akcentuojama, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-303-699/2015,2K-545-489/2015). Taigi nėra būtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

220Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, t. y. tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, vaidmenų pasiskirstymą.

221Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistieji M. A., R. M., M. E., L. D., D. N., L. B., vadovaujami M. A., susitarė ir bendrais veiksmais padarė labai sunkų, sunkius, apysunkį nusikaltimus, rengėsi padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nurodė kuo pasireiškė organizuotos grupės požymiai, nurodytas kiekvieno grupės nario vaidmuo ir atliktos užduotys darant konkrečius nusikaltimus, pagrįstas ir susitarimo daryti atskirus nusikaltimus tarp organizuotos grupės narių buvimas.

222Išnagrinėtų įrodymų visuma šioje byloje patvirtina, kad nuteistieji veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis ir nusikalstamų veikų padarymo metu atliko jiems paskirtas užduotis, M. A. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis bendrininkams ir pats dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, M. E. rinko informaciją apie nukentėjusiuosius, R. M., L. D. stebėjo aplinką nusikalstamos veikos padarymo metu, patys dalyvavo nusikaltimų padaryme, L. B. ir D. N. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas palengvino nusikalstamų veikų padarymą bei sustiprino organizuotos grupės narių ketinimą elgtis nusikalstamai. Organizuotos grupės narių daromiems nusikaltimams buvo kruopščiai rengiamasi. Pagrobtus daiktus ir pinigus, organizuotos grupės nariai, dalyvavę konkrečioje nusikalstamoje veikoje, pasidalindavo. Visi šios organizuotos grupės nariai, siekdami vieningo nusikalstamo rezultato, t. y. pagrobti svetimą turtą, nužudydami žmogų bei rengdamiesi nužudyti bei apiplėšti veikė tiesiogine tyčia: suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, veikimas skirtingomis sudėtimis, rengimasis veikų padarymui, taip pat jų susietumas (ryšys), patvirtina jų susitarimą bendrai daryti labai sunkų, sunkius, apysunkį nusikaltimus, rengimąsi padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus ir šių nusikaltimų darymą. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suprato, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai. Nustačius esant organizuotą grupę, visų bendrininkų veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimo vykdytojo, nepriklausomai nuo to, kokį vaidmenį (organizatoriaus, padėjėjo ir kt.) jie atliko. Tuo ir paaiškinamas nuteistųjų šioje byloje nusikalstamų veikų kvalifikavimas nustačius, kad tos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe.

223Dėl turto prievartavimo.

224Nuteistasis M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. spalio 19 d. jo automobiliu, kartu su R. M. ir J. B. (J. B.), važiavo į ( - ). Vėliau vairuoti nebegalėjo, nes jam skaudėjo koją. Vairuoti pasisiūlė J. B., tačiau važiavo pavojingai, todėl jis paskambino policijai. Važiuojat autostrada juos sustabdė policijos pareigūnai. Jį (M. A.) ir R. M. išlaipino, o J. B. sulaikė, automobilį išgabeno. Automobilis buvo jo, tačiau dar neužregistruotas. Pagal tuo metu galiojančią tvarką, automobilį galėjo atsiimti tik jį vairavęs asmuo. J. B. sakė sumokėti baudą, tačiau šis delsė. Jis (M. A.) reikalavo gražinti automobilį, tačiau J. B. nieko nedarė, todėl porą kartų jam trenkė. Po įvykio J. B. pasakojo, kad jo artimieji paveldėjo žemę. Automobilio kaina iki 50 000 pakilo tik tam, kad pagąsdinti. R. M. į šį reikalą nesikišo, jis pats apie tai nepasakojo. Ant paskolos raštelio pasirašė visi tuo metu buvę asmenys, jie neklausė kodėl turi pasirašyti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti M. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 5-6), M. A. šiuos parodymus patvirtino. 2008 m. lapkričio 25 d. apklausiamas kaip įtariamasis M. A. parodė apie tai, kad jo automobilis, kurį vairavo J. B., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kai vairuoti pasisiūlė J. B., jis nežinojo, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo. Vėliau jie susitiko su J. B., šio klausė apie automobilį. M. A. kelis kartus delnu sudavė J. B. per veidą. Kitą dieną vėl susitiko su J. B., kuris pasiūlė automobilį nupirkti už 17 000 Lt. M. A. su pasiūlymu sutiko. Skambino J. B., tačiau jis slapstėsi. Nuvažiavo prie J. B. namų su R. M. ir L. D., pamatė ateinantį J. B.. Jis (M. A.) išlipo iš automobilio ir priėjęs prie J. B. trenkė kumščiu 10-20 kartų į veidą. Mušė, nes J. B. slapstėsi ir neatidavė skolos. Po dviejų dienų paskambino J. B., pasakė, kad šis pasirašytų skolos raštelį, J. B. sutiko. Susitiko prie Ž. tilto, M. A. turėjo sutartį, J. B. ją užpildė, vieną egzempliorių pasiliko sau, kitą atidavė jam (M. A.). Jis nevertė pasirašyti dokumentą. J. B. pažadėjo po mėnesio grąžinti pinigus. Praėjus trims savaitėms, vėl pradėjo ieškoti J. B.. Susitikus su J. B. liepė jam pasirašyti 50 000 Lt skolos raštelį, nes priskaičiavo procentus. Šio raštelio pasirašyti taip pat nevertė, negrasino, nemušė. Po kelių dienų J. B. pasakė, kad yra neskolingas ir nieko nemokės. Vėliau J. B. skambino telefonu, tačiau jis neatsiliepdavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, nuteistasis M. A. parodė, kad jis iš J. B. norėjo atgauti pinigus už automobilį. Pripažino, jog prieš nukentėjusįjį fizinio ir psichologinio smurto panaudojo per daug.

225Nuteistasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su M. A. ir J. B. važiavo automobiliu, kurį pradžioje vairavo M. A., vėliau J. B.. Automobilis buvo M. A.. Juos sustabdė policijos pareigūnai, automobilis buvo išgabentas, o J. B. sulaikytas. Jis (R. M.) kartu su M. A. pas J. B. nevažiavo, pinigų nereikalavo, J. B. nemušė. M. A. minėjo apie pinigus, apie tai, kad jie susitarė.

226Nukentėjusysis J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. spalio 19 d. kartu su M. A. ir R. M. važiavo automobiliu Audi A6, kuris priklausė M. A., link ( - ). Grįžtant prie vairo sėdo jis. Teisių vairuoti automobilį jis neturėjo. Automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis buvo konfiskuotas. Vėliau susitiko su M. A., kuris pasakė, kad jam reikalingas automobilis, tačiau automobilio atsiėmimas užtruko, todėl M. A. pasiūlė jam pasirašyti skolos raštelį. Automobilį M. A. įvertino 17000 Lt plius 10 proc. palūkanos. Jis pasirašė skolos raštelį. Po kelių savaičių M. A. pareikalavo grąžinti skolą. Po kurio laiko M. A. jį sutiko ( - ), iš karto prasidėjo muštynės. Vėliau M. A. paskambino, jie susitiko ( - ), šnekėjo apie skolą, vėliau nusipirko alkoholio ir nuvažiavo pas R. M.. Ten gėrė. Kitą dieną, kadangi R. M. namuose nieko nebuvo, jis išėjo per kaimynų balkoną. Po kelių savaičių M. A. jį pasitiko ( - ) namo kieme, pradėjo bartis, stumdytis. M. A. jį privertė pasirašyti skolos raštelį 50 000 Lt sumai. Skolos raštelį pasirašė, nes bijojo M. A.. R. M. nesikišo, fizinio smurto nevartojo. M. A. grasino, jei jis nepasirašys skolos raštelio, atims žemės sklypą, kurį J. B. buvo paveldėjęs. Grasinimas jam pasirodė realus. Skolos raštelio turinį diktavo M. A.. Automobilį M. A. gražino kitų metų balandžio mėnesį. Pasirašant skolos raštelį liudytojų nebuvo. Taip pat parodė, kad jokių pretenzijų nei M. A., nei R. M. neturi.

227Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad R. M. yra jo kaimynas. Vieną rytą R. M. balkone pamatė vaikiną (J. B.), kuris klausė, kaip jam išeiti, nes R. M. buto durys buvo užrakintos. Vėliau vaikinas perlipo per balkoną ir jis jį išleido pro duris. Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. B. yra jos draugas. Naujininkuose, jai su J. B. einant namo, iš stovėjusio automobilio išlipo M. A. su jai nepažįstamu žmogumi, J. B. sudavė kelis kartus, įstūmė jį į automobilį ir išvažiavo. Jie lyg prašė, kad J. B. kažką grąžintų. Kitą kartą matė M. A. prie ( - ) namo, jis privažiavęs automobiliu su jai nepažįstamais žmonėmis. M. A. laikė popierių ir reikalavo pasirašyti.

228Iš byloje esančių paskolos raštelių matyti, kad J. B. iš M. A. pasiskolino 17000 Lt, vėliau 50000 Lt (t. 1, b. l. 39-40). Jau minėtais nukentėjusiojo J. B. parodymais nustatyta, kad J. B. nebuvo skolingas M. A., to iš esmės neneigia ir pats nuteistasis M. A.. Tai, kad prieš nukentėjusįjį M. A. vartojo smurtą, patvirtino nukentėjusysis J. B., šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. M.. Nuteistasis apeliaciniame skunde aiškina, kad pinigų iš J. B. reikalavo už automobilį, kurį sulaikė policijos pareigūnai, o suma už automobilį didėjo kaip garantas arba spaudimo priemonė, kad automobilis būtų greičiau grąžintas.

229Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. A. panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą vertė nukentėjusįjį J. B. įvykdyti neteisėtą didelės vertės turtinę pretenziją. M. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, o BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal teismų praktiką, turto prievartavimą ir savavaldžiavimą vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę. Išoriškai objektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai yra panašūs. Jas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių. Vadinasi, vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-357/2012, 2K-296/2013). Taigi būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujat turtą yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-203/2011,2K-133-677/2015).

230Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Audi A6 buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taigi nukentėjusysis J. B. šiuo turtu (automobiliu Audi A6) nedisponavo, ir tik dėl M. A. fizinio ir psichologinio smurto pasirašė skolos raštelius 17 000 Lt ir 50 000 Lt sumai. Kaip parodė nuteistasis M. A., šis automobilis buvo jo, tačiau dar neužregistruotas. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad M. A., neturėdamas teisinio pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo J. B. 17 000 Lt, vėliau 50 000 Lt, ši suma atitinka didelės vertės kriterijų (viršija 250 MGL). Ši M. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

231Dėl vagystės.

232Teisiamajame posėdyje M. A. parodė, kad apie D. V. namą sužinojo iš M. E.. Jis suplanavo vagystę, dėl kurios R. M. ir L. D. neprieštaravo, nieko neklausinėjo. L. D. neturėjo atlikti jokių veiksmų, jis po vagystės nieko negavo. Žinojo, kad tą dieną D. V. name turėjo nieko nebūti, M. E. sakė, kad D. V. išvažiuos į komandiruotę. Apie ten esančius vertingus daiktus taip pat papasakojo M. E.. B. pasakė ieškoti vertingų daiktų. Tą dieną SMS žinutėmis susirašinėjo, bet ne dėl vagystės. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą M. A. parodė, kad M. E. apie vagystę nieko nežinojo. M. E. parodė kur yra D. V. namas, nurodė, kad namuose yra vertingų daiktų, o raktas nuo D. V. namo yra paslėptas slėptuvėje prie namo, tačiau ji nežinojo, kad bus apvogtas D. V. namas. Dieną vagystei pasirinko atsitiktinai, nieko neplanuodami jis su R. M., L. D., L. B. ir D. N. nuvažiavo prie to namo. Prie namo D. V. automobilio nesimatė, todėl nusprendė, kad namuose nieko nėra. Jis pats į namą nėjo. Į namą eiti pasiūlė L. B. ir D. N.. Neprisimena, ar paaiškino kaip patekti į namą. Taip pat neprisimena, ar tą dieną kalbėjo su M. E..

233R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. balandžio 29 d. su M. A., L. D., L. B., D, N. važiavo automobiliu H., kurį vairavo M. A.. Jis nesidomėjo kur važiuojama. Atvažiavus prie namo L. B. ir D. N. išlipo, o jie nuvažiavo prie kelio Vilnius-Riešė, ten buvo apie 15-20 min., kol jam paskambino ar parašė SMS ir jis vienas nuvažiavo prie namo, L. B. ir D. N. atėję į automobilio bagažinę sudėjo krepšius ir įlipo į automobilį. Nuvažiavo iki centrinės gatvės, tada į automobilį įlipo M. A. ir L. D.. Visi nuvažiavo į vieną iš Vilniaus mikrorajonų, esantį važiuojant link Lentvario. Ten pamatė įvairius daiktus. Daiktų nesidalino, vertingi daiktai liko automobilyje, kitus sudegino. Jis iš vagystės nieko negavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M. parodė, kad jis tik vairavo automobilį. Važiavo penkiese, jis, M. A., L. D., L. B. ir D. N.. Automobilį vairavo M., jis sėdėjo šalia, nežinojo, jog bus įvykdyta vagystė. Atvažiavo prie kažkokio namo, D. N. ir L. B. išlipo iš automobilio. Prieš tai jie apie kažką kalbėjosi lietuviškai. Jis tuo metu kalbėjo telefonu, todėl nesiklausė apie ką buvo kalbama. Kai D. N. ir L. B. išlipo, jie nuvažiavo prie centrinio kelio Vilnius - Riešė. Vėliau D. N. ar L. B. paskambino ar parašė SMS, paprašė atvažiuoti ir juos pasiimti. M. paprašė, kad jis vienas nuvažiuotų prie to namo. Jis tai ir padarė. D. N. ar L. B. atidarė bagažinę, įdėjo ten kažkokius krepšius ir atsisėdo į mašiną. Tada suprato, kad buvo apvogtas tas namas.

234Teisiamajame posėdyje L. D. parodė, kad 2009 m. balandžio 29 d. grįžo į Vilnių, paprašė M. A. pavežti iki namų. M. A. atvažiavo su D. N. ir paprašė pakviesti L. B., sakė, kad važiuos maudytis. Jis pakvietė L. B. ir visi nuvažiavo. Nuvažiavo prie D. V. namo ir jis tik tada sužinojo, kad bus vykdoma vagystė. M. A. išleido L. B. ir D. N., o jie nuvažiavo prie pagrindinio kelio ir laukė kol D. N. ar L. B. parašys žinutę. Gal po 10 min. nuvažiavo jų paimti. Visi kartu nuvažiavo į mišką, kur apžiūrėjo daiktus, vertingus daiktus paliko, kitus sudegino. Atsakydamas į klausimus parodė, kad iš vagystės nieko negavo. Dar prieš vagystę M. A. jam sakė, kad važiuoja „padaryti“ M. viršininko namą. Suprato, kad žinutėmis jie užkoduotai kalbėjosi dėl vagystės. Apeliacinės instancijos teisme L. D. parodė, kad jo tą dieną ten nebuvo, nes tuo metu jis buvo ( - ), konsultavosi dėl operacijos. Vagystės neplanavo. Į Vilnių atvažiavo autobusu, paprašė, kad A. jį pasitiktų. Atsisėdęs į M. A. automobilį pamatė D. N. ir L. B.. Su M. A. ir R. M. apie vagystę iš D. V. namo nekalbėjo. M. A. sakė, kad važiuos maudytis. Buvo pasakyta, kad važiuojame prie ( - ) esančio ežero. Jam nesakė, kad važiuos prie kažkokio namo. Privažiavus prie namo, iš automobilio išlipo D. N. ir L. B., jie su R. M. nuvažiavo prie pagrindinio kelio. M. liepė ten palaukti. Po kiek laiko grįžo prie namo ir paėmė D. N. ir L. B.. Tada pamatė daiktus ir suprato, kad namas buvo apvogtas. Kiek jis žino, namo raktų niekas neturėjo.

235Teisiamajame posėdyje D. N. parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. tuo metu, kai jis buvo mokykloje, jam paskambino M. A. ir atvažiavo žalios spalvos automobiliu H. C.. Automobilyje buvo L. B., R. M., M. A.. M. A. pasakė, kur bus namo raktas, taip pat pasakė, kad jis su L. B. įsibrausį namą, reikės ieškoti pinigų, nesakė kokius daiktus reikės paimti. Sakė, kad M. A. ir R. M. bus automobilyje ir stebės aplinką. Sakė, kad antrame aukšte turi būti pinigai. Pakeliui M. A. kalbėjosi telefonu, su kuo, jis nežino. Kalbėdamas telefonu jis užsimindavo apie vagystę. Nuvažiavus prie namo, jis su L. B. nuėjo į namą, rado raktą, atsirakino duris. Jis ieškojo pinigų, rado dėžutę, kurioje buvo ausiniai ir sidabriniai daiktai. L. B. rinko kitus daiktus ir dėjo į maišus. Daiktus sudėjo į lagaminus. Name buvo 10-15 min. Jų paimti atvažiavo R. M., įsėdo ir nuvažiavo, vėliau paėmė M. A. ir L. D.. Nuvažiavo į mišką apžiūrėti daiktų, buvo keli ginklai, DVD, dėžutė su sidabru ir auksu. Daiktų nesidalino. M. A. nereikalingus daiktus sudegino, o kitus sudėjo į bagažinę. Viskam vadovavo M. A.. Jis gavo apie 200 Lt. Atsakydamas į klausimus parodė, kad M. A. leido suprasti, kad telefonu kalbasi su drauge. Antrame aukšte jis rado dėžutę su brangenybėmis, buvo grandinėlė, sąsagos, ženkliukas. M. A. vagystę vadino maudynėmis. M. A. telefonu pasakė kada galima važiuoti į namą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. N. parodė, kad išankstinio susitarimo dėl vagystės nebuvo. Jam paskambino M. A. ir atvažiavo jo paimti, su juo buvo L. B. ir R. M.. Bevažiuojant M. A. pradėjo kalbą apie vagystę, papasakojo, kur bus namo raktas, pasakė, kad L. B. ir jis (D. N.), turės įeiti į tą namą, o M. A. su R. M. bus mašinoje ir stebės aplinką. M. A. vertė jį tai daryti, naudojo psichologinį smurtą. M. A. paaiškino, ką reikės daryti. Jis sakė, kad yra apleistas namas, nėra žmonių, kad reiktų prižiūrėti L., kad viskas „gražiai“ būtų. Kaip patekti į namą, buvo aišku. Nesigilino, iš kur M. A. turėjo informaciją.

236L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. jam paskambino M. A. ir pasakė, kad važiuos į miestą. Jis atsisėdo į žalios spalvos automobilį H. C., kuriame jau buvo R. M. ir M. A., vėliau paėmė D. N.. Nuvažiavo į mišką, M. A. pasakė, kad reikės eiti į namą, pasakė, kur bus raktas. Nuvažiavus prie namo, jis su D. N. išlipo ir nuėjo prie namo. Dar būnant miške M. A. kalbėjo telefonu, jam pasakė, kur bus raktas. M. A. sakė, kad namas priklauso verslininkui. Nuėjęs prie namo jis paėmė raktą, atrakino duris. Įėjęs pamatė ginklą, jį paėmė, kitame kambaryje taip pat rado ginklą, kurį paėmė. Užlipęs į antrą aukštą ėmė viską, kas vertinga. Buvo laikrodis, žiedai, grandinėlės, DVD, daiktus dėjo į maišus, o vėliau į lagaminus. Pirmas išėjo D. N., vėliau išėjo jis, užrakino duris ir padėjo raktą. Atvažiavo automobilis, jis sudėjo daiktus. Automobilyje buvo R. M.. M. A. ir L. D. buvo miško pakraštyje. Miške apžiūrėjo daiktus, nevertingus sudegino. Daiktus pasiėmė M. A., jis atlygio negavo. Prieš vagystę M. A. kalbėjosi su drauge, to pokalbio metu buvo perduodama informacija apie namo raktą, vartelius. M. A. susirašinėjo SMS žinutėmis su M. E.. Į namą ėjo vogti brangių daiktų, apie ginklus kalbos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. B. parodė, kad vagystės aplinkybių neprisimena, patvirtino parodymus duotus pirmosios instancijos teisme.

237Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. K. parodė, kad ji buvo samdoma tvarkyti D. V. namus. Namo raktas būdavo padėtas terasoje prie lango, po akmenuku. Apie vagystę jai pasakė D. V. sugyventinė V.. Tvarkydama D. V. namus, matydavo ant stalo virtuvėje gulinčius laikrodžius, žiedus, apyrankes, buvo auksinių dirbinių, ( - ) ženkliukų. Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. V. jam minėjo apie vagystę iš jo namų, sakė, kad pavogti laikrodžiai, papuošalai, taip pat sąsagos, kuriuos jis (S. S.) D. V. buvo padovanojęs, jų vertė 2000 – 2500 Lt. D. V. turėjo vieną ar du laikrodžius „R.“, jie buvo pavogti. Liudytoja V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kartu su D. V. gyveno adresu ( - ). 2009 m. balandžio 29 d. ji su D. V. turėjo važiuoti į ( - ), apie kelionę kalbėjosi ofise, pokalbį girdėjo M. E.. Išvažiavo apie 12 val., grįžo apie 21-22 val. Užėjusi į namą ji pamatė išmėtytus daiktus, taip pat pamatė, kad trūksta daiktų, dingo ant stalo gulėję laikrodžiai, aparatūra, sąsagos, ( - ) atributika. Atsarginis namo raktas būdavo padėtas verandoje, po plytele. Liudytojas V. G. parodė, kad dirbo ūkvedžiu pas D. V., padėdavo tvarkyti namo aplinką. Rakto nuo D. V. namų neturėjo. Raktas gulėdavo po plytele prie slenksčio. 2009 m. balandžio 29 d. jis buvo pas D. V., pjovė žolę, apie 13-14 val. išvyko. Matė pravažiuojantį žalią automobilį, lyg Japoniškos markės. Liudytojas V. M. parodė, kad D. V. turėjo laikrodį „R.“, taip pat ( - ) apdovanojimus, nešiojo žiedą. Liudytoja O. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad R. M. jai sakė, jog DVD yra vogtas, neteisingi. Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. balandžio – gegužės išsiskyrė su M. A., vėliau buvo su juos susitikusi, M. A. paprašė pasaugoti kelis akmenukus, vienas buvo žydras keturkampis, kiti -2-3 maži akmenukai, pasakė, kad jie iš papuošalų. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. balandžio pabaigoje gyveno pas pusbrolį, kurio namas 40-50 m atstumu nuo D. V. namo. Dieną, apie pietus matė žalios spalvos automobilį H. C., matė kaip iš D. v. namo išėjo du žmonės, nešė lagaminus.

238Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad name, ( - ), Vilniuje, pirmame aukšte, rasti išmėtyti daiktai, tyrimui paimtas spynos atraktas ir raktas (t. 1, b. l. 51-65). Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktą atraktą galima atrakinti tirti pateiktu raktu. Akivaizdžių pėdsakų, kad atraktas buvo rakintas ir atrakintas pašaliniu įrankiu, neaptikta (t. 1, b. l. 67-69).

239Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad kaltės dėl šios nusikalstamos veikos jis nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nusikaltimo padaryme jis nedalyvavo. Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde nesutinka, jog šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe. Apeliaciniame skunde nuteistoji M. E. ir jos gynėjas G. Leonovas nurodo, kad nė vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad M. E. kokiu nors būdu dalyvavo jiems nusprendus apvogti D. V. namą ar žinojo apie tokį susitarimą.

240Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

241Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. A., R. M., M. E., L. D., D. N. ir L. B. susitarė daryti ir bendrais veiksmais padarė šį sunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė kuo pasireiškė organizuotos grupėspožymiai, nurodė kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis. Iš bylos duomenų matyti, kad organizuotos grupės nariai pažinojo vienas kitą, bendravo tarpusavyje, turėjo vieni kitų mobiliųjų telefonų numerius. Nuteistųjų D. N. ir L. B. parodymai patvirtina, kad nuteistieji veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis ir nusikalstamos veikos padarymo metu atliko jiems paskirtas užduotis. Nuteistasis L. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jiems išvažiavus už miesto, M. A. pasakė, jog važiuoja „padaryti“ M. E. viršininko namą. M. A. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis bendrininkams ir pats stebėjo aplinką nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors nuteistoji M. E. ir jos gynėjas neigia aplinkybę, jog M. E. rinko ir teikė informaciją apie D. V. name laikomas vertybes bei D. V. išvykimą iš namų, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. E. tokią informaciją rinko ir teikė M. A.. M. M., L. D. stebėjo aplinką nusikalstamos veikos padarymo metu. D. N. ir L. B. vykdė vagystę. Vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas akivaizdžiai palengvino nusikalstamos veikos padarymą.

242Nuteistųjų L. B. ir D. N. parodymais nustatyta, kad vykstant į nusikaltimo vietą, M. A. telefonu bendravo su M. E., vagystę vadino „maudynėmis“. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis L. D.. Nuteistasis M. A. patvirtino, jog apie D. V. gyvenamąją vietą sužinojo iš M. E.. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad M. E. vaidmuo buvo pranešti apie D. V. name esančias vertybes. Ji sakė, kad name yra mačiusi kelis šautuvus. (t. 4, b. l. 75-78). Taip pat parodė, kad D. V. namą parodė M. E. (t. 4, b. l. 55-57). Nuteistasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. E. M. A. sakė, jog ji žino kur yra D. V. namo raktas (t. 7, b. l. 78-83). Nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. A. paskambino, kaip vėliau sužinojo jo mergina, kuri leido suprasti kad jau galima važiuoti į namą (t. 8, b. l. 73-76). Nuteistasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuojant link D. V. namo, M. A. visą laiką susirašinėjo ir kalbėjo telefonu su M. E., apie tai sakė pats M. A.. M. A. pasakė kur bus namo raktas, apie tai jis sužinojo iš M. E.. Taip pat parodė, kas M. A. ir L. D. turėjo stebėti aplinką. Jis nenorėjo eiti vogti, tačiau L. D. pasakė, jei neis, peršaus kojas (t. 9, b. l. 15-18). Nuteistasis L. B. parodė ir tai, kad M. A. garsiai perskaitė SMS žinutę, kad raktas yra prie durų, po plytelėmis, dar M. E. rašė, kad jei sužinos, kad viršininkas grįš anksčiau, ji praneš (t. 9, b. l. 31-34). Nors nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus keitė, M. A. tvirtino, jog apie D. V. namą ir jame esančius vertingus daiktus, apie tai, kad tuo metu namuose nieko nebus, sužinojo per M. E. plepumą. Šiame kontekste pastebėtina, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, veiką padariusių asmenų kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu, nors ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis.

243Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. A., R. M., M. E., L. D., L. B. ir D. N., veikdami organizuota grupe, pagrobė nukentėjusiajam D. V. priklausantį turtą, viso 114 600 Lt sumai. M. A. parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis bendrininkams, stebėjo aplinką nusikalstamos veikos padarymo metu, L. D., R. M. taip pat stebėjo aplinką nusikalstamos veikos padarymo metu, M. E. rinko informaciją apie nukentėjusįjį, L. B. ir D. N. betarpiškai dalyvavo nusikaltimo padaryme, pagrobė nukentėjusiojo turtą. Ši nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį.

244Dėl nužudymo ir plėšimo.

245Nuteistasis M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie Ž. V. jam papasakojo M. E.. Kai nuvažiavo su M. E. į ( - ), apie ką kalbėjo, neprisimena. Nežino, kodėl M. E. turėjo grįžti BMW automobiliu. Toje vietoje, kur buvo nužudytas D. V., gal ir buvo planuojama statyti motelį, bet M. E. to nesakė. Po D. V. nužudymo M. E. nepadėjo prie automobilio pritvirtinti valstybinių numerių, tai ji galėjo matyti. Trąšos buvo skirtos sunaikinti drabužius, įkalčius, bet ne paslėpti lavoną. Kastuvas buvo skirtas iškasti duobei. Nematė kaip D. V. į galvą buvo smūgiuojama akmeniu, matė judesį, bet nematė, kad buvo daužoma į galvą. Negalėjo nurodyti kieno judesį matė. Parodė, jog atgal į nusikaltimo vietą su R. M. negrįžo. L. D. iššovė ir nuėjo į automobilį. Po to, kai L. D. iššovė, nutarė, kad kūną reikia paslėpti. Jis (M. A.) žirklėmis karpė ir nuėminėjo drabužius. Jo nuomone, M. E. nežinojo apie planus nužudyti, apiplėšti, nebent ji pati suprato. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. 4, b. 1. 75-78, kuriuose M. A. parodė, kad gyveno su M. E., kuri dirbo įmonėje ( - ) vadybininke. M. E. su firmos direktoriumi D. V. siejo draugiški santykiai. Jis D. V. žinojo tik iš matymo. Su M. E. kalbėjo apie D. V. charakterį, kad jis švaisto pinigus ir jų neskaičiuoja, M. E. pasakojo, kad D. V. nešioja labai brangų auksinį žiedą su deimantais, taip pat ant kaklo turi pasikabinęs auksinę grandinėlę su moneta, kuri yra labai vertinga ir brangi, kad piniginėje nešiojasi užsirašęs banko kortelių PIN kodus. Birželio mėn. jam pritrūko pinigų automobiliui, todėl jis paprašė M. E. pasiskolinti iš D. V. 4 000 Lt. Sutarė, kad ji nueis pas D. V. niekam nežinant ir pasiskolins pinigų. Maždaug po savaitės M. E. paprašė pinigų ir D. V. davė savo banko kortelę ir ant lapelio užrašė kortelės PIN kodą. Po to, M. E. jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad jau turi kortelę. Jis nuvažiavo prie bendrovės ( - ) ofiso ir, paėmęs M. E., kartu su ja nuvažiavo prie H. B. bankomato, esančio Žvėryne. M. E. iš bankomato paėmė 4 200 Lt ir padavė jam. Maždaug po poros savaičių jis papasakojo R. M. ir L. D. apie D. V.. Vėliau jis R. M. ir L. D. pasiūlė apiplėšti D. V.. Konkretaus plano neturėjo. Nesitarė, kad D. V. reiktų sužaloti, apie ginklą kalbėjo, kaip apie pagąsdinimo priemonę. Jis (M. A.) iš savo pažįstamo įsigijo Makarovo pistoletą su duslintuvu, apkaboje buvo 8 šoviniai. Vėliau, po kelių dienų, jis susitiko su R. M. ir L. D., pasakė, kad turi ginklą, tą dieną jie nieko nenusprendė ką darys dėl D. V.. 2009-06-07 arba 2009-06-08 jis su L. D. ir R. M. susitarė ką darys, M. E. turėjo atvilioti D. V. į jiems reikiamą vietą, apie tai ką ji turės padaryti pasakė M. E.. Kam jam to reikia M. E. nesakė, bet ji pati viską suprato. Ji sutiko atvilioti D. V. į iš anksto sutartą vietą, todėl paskambino D. V. ir susitarė dėl susitikimo 2009-06-10. 2009-06-10 jis su R. M. surado tinkamą vietą ( - ) ir ją apžiūrėjo. Jie su R. M. aptarė kur kas slėpsis, viską suplanavo, kaip L. D. peršaus D. V.. Jie planavo iš D. V. pavogti grynuosius pinigus, papuošalus, laikrodį, banko korteles ir kitus vertingus daiktus. Grįžę į Vilnių nuvažiavo pas L. D., jam viską papasakojo. Jis (M. A.) paėmė M. E. ir nuvežė ją į ( - ), į parodė fermos pastatus, vietą, į kurią ji turėjo atvilioti D. V.. Taip pat parodė ką ji turės daryti. Po to, jis nuvežė M. E. prie F. P. į susitikimą su D. V.. Pats nuvažiavo prie apleistų fermos pastatų, kur jo laukė L. D. ir R. M.. Ten aptarė savo veiksmus: M. E. turėjo atvesti D. V. į sutartą vietą, jis turėjo M. E. atitraukti nuo D. V., po to L. D. išėjęs iš slėptuvės turėjo šauti į D. V., o R. M. paimti daiktus. M. E. su D. V. atvažiavo apie 23 val. Ji atvedė D. V. į iš anksto sutartą vietą, po to jis išgirdo 2 šūvių garsus. D. V. nukrito ant žemės. Jis sugriebė už rankos M. E. ir nuvedė į automobilį. Grįždamas pamatė, kad D. V. susiėmęs už krūtinės krenta ant žemės. L. D. ir R. M. ginčijosi. Jis pamatė, kad viskas daroma ne pagal planą. Jis surinko rūbus, sudėjo į maišą, nunešė prie automobilio. Nežino, ar D. V. jau buvo miręs. D. V. drabužius jis supjaustė turėtu peiliuku ir rūbus nuo D. V. kūno nutraukė visi kartu. Grįžęs prie automobilio pritvirtino valstybinius numerius. Atsisukęs pažiūrėti, pamatė, kad R. M. daužė D. V. galvą akmeniu. Laikrodį nuėmė L. D.. L. D. panikavo, todėl jį nuvedė į automobilį. Grįžęs pamatė, kad R. M. nutempė kūną į duobę, tada kūną jie užpylė žemėmis, trąšomis, akmenimis. Po to, R. M. persirengė drabužius, kuriuos buvo atsivežęs ir įsėdo į D. V. automobilį M. B.. Jis taip pat persirengė drabužius. Pirma išvažiavo M. E., jis vairavo BMW. R. M. - M. B.. Su R. M. nuvažiavo prie ežero ( - ), lauže sudegino nereikalingus D. V. daiktus. Jis turėjo reagentą, kuriuo patikrino iš D. V. pagrobtus juvelyrinius dirbinius. Laikrodį išmetė į ežerą. Iš D. V. daiktų pasiliko D. V. asmens tapatybės kortelę, tris S. korteles, 1 500 Lt grynųjų pinigų. Po to, jie nuvažiavo į Kauną, kur paliko D. V. automobilį M. B. su praviru langu ir raktais automobilio salone. Jis išpurškė automobilio saloną cheminėm medžiagom, kad neliktų pėdsakų. Nuvažiavo į Elektrėnus, bankomate nuėmė pinigus, nes žinojo kortelės PIN kodą. Grįžo namo. R. M. pasiūlė grįžti atgal ir nuimti auksą nuo D. V.. Jie grįžo į ( - ), kur jis rado vieną tūtelę, kurią paėmė ir vėliau išmetė. Taip pat buvo kruvini akmenys, kuriuos jie surinko. Po kelių dienų R. M. pasiūlė dar kartą grįžti ir nuimti nuo D. V. auksinius dirbinius. Kai nuvažiavo, padėjo R. M. nuimti akmenis, vėliau nuėjo ir nematė ką darė R. M.. Vėliau jis pašaukė, priėjęs ant akmenų pamatė auksinį žiedą su šešiomis akutėmis, buvo nuimta auksinė grandinėlė su moneta.

246Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis M. A. parodė, kad prisipažįsta dėl kaltinimo, jog veikdamas organizuota grupe su M. E. ir R. M. dėl savanaudiškų paskatų nužudė D. V., aplinkyb4mis nurodytomis klatinime. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad nemano, jog D. V. dar būdamas gyvas buvo įmestas į duobę. Taip pat parodė, kad iš M. E. gavo informaciją apie D. V., tačiau ji nežinojo, jog D. V. planuojama nužudyti.

247Nuteistasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. A. pasakė, jog yra žmogus, kuris turi daug pinigų, be to daug geria, todėl jį galima lengvai apiplėšti. 2009 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, atvažiavo M. A. ir pasakė, kad bus reikalinga jo (R. M.) pagalba. M. A. pasakė, kad reikės vairuoti automobilį. Nuvažiavo į ( - ). M. A. pasakė, kad raudonos spalvos automobiliu Mazda jis (R. M.) turės užvažiuoti į ( - ) L., po to važiuoti link privačių ežerų, prie posūkio į dešinę jo laukti. R. M. nuvažiavo paimti L. ir nuvažiavo iki sutartos vietos ir laukė. Atvažiavus M. A. automobilį Mazda paliko miške, persėdo į BMW, kuriuo atvažiavo M. A., ir nuvažiavo prie ežerų. Iš dešinės pusės buvo apleista statybvietė. M. A. pasakojo kažkokius planus, sakė, kad reikės pastovėti už kampo, atvažiuos mergina su verslininku. Jie laukė, pasirodė automobilio žibintai. Jis (R. M.) atsistojo ten, kur buvo liepta - iš kairės pusės. Girdėjo šūvius, išėjęs pamatė gulintį žmogų, prasidėjo sumaištis. Jam buvo pasakyta, stovėti iš kairės ir laukti, sakė bus apiplėšimas ar kažkas, jis tiksliai - nežino. Ginklą matė tik toje vietoje, kai buvo šauta. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. 5, b. 1. 102-106, kuriuos R. M. patvirtino. Atsakydamas į klausimus R. M. parodė, kad kito modelio kaip užvaldyti D. V. turtą nebuvo. Nebuvo susitarimo, kad į alkoholį turėjo būti įpilta cheminių medžiagų, o po to D. V. suleisti narkotikus, tikslu inscenizuoti mirtį dėl narkotikų perdozavimo. Prieš atvažiuojant E. su D. V., fermoje visi parūkė žolės. Kad įvyko nužudymas suprato tada, kai išgirdo šūvius. Įvykio dieną susitikus su M. A. jis pasakė, kad šiandien L. D. šaus. Apie nužudymą su L. D. nekalbėjo. Nužudymo detalių M. A. neaiškino, tik pasakė, kad L. D. apsisprendęs šauti. Detalių jis pats neklausė, nes manė, kad tai tik kalbos. Kai atvyko į įvykio vietą M. A. paaiškino kas kur stovės. Kai atvažiavo M. E. su D. V., pamatė automobilio šviesas, garsiai grojo muzika. Jis atsistojo šone, išgirdo šūvius. Išėjęs pamatė gulintį žmogų. Prasidėjo panika. L. D. stovėjos su pistoletu. Jis buvo šoke. Kai nukentėjusysis buvo pašautas, jis gulėjo, dar kvėpavo. L. D. tuo metu buvo kažkur nuėjęs, gal padėti ginklą, vėliau grįžo. Nematė kaip L. D. nuėmė batus. Drabužius žirklėmis sukarpė M. A.. Į duobę D. V. nutempė L. D.. Duobėje ant D. V. kūno mėtyti akmenimis pradėjo M. A., jis prašė padėti. Jie pradėjo mesti viską kas ten buvo - šiukšles, akmenis. Ar prie to prisidėjo L. D., negali patvirtinti. Drabužių persirengti nebuvo pasiėmęs. Jis automobiliu M. B. nuvažiavo į Kauną. Turėjo chemikalų, jis tų chemikalų nenaudojo. Kai pastatė automobilį, jis nuėmė numerius. Nežino, kodėl M. A. sako, kad jis (R. M.) išpurškė automobilio vidų. Kitą dieną nebuvo grįžęs į įvykio vietą ieškoti auksinės grandinėlės ir daiktų. D. V. banko kortelės, PIN kodai buvo piniginėje.

248Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis R. M. parodė, jog jis nebuvo organizuotos grupės narys, nebuvo iš anksto susitarta atlikti tam tikrus veiksmus. Viskas įvyko ekspromtu. M. A. pasakė, kad bus reikalinga jo (R. M.) pagalba. Pasakė, kad reikės vairuoti automobilį, užvažiuoti į ( - ) paimti L. D., po to važiuoti link privačių ežerų ir prie posūkio jo laukti. Su L. D. nuvažiavo iki sutartos vietos ir laukė. Atvažiavo M. A.. Automobilį Mazda paliko miške, persėdo į BMW, kuriuo atvažiavo M. A., ir nuvažiavo prie ežerų, kur buvo apleista statybvietė. Jau vietoje M. A. pasakė, kas bus. Jis (R. M.) atsistojo ten, kur M. A. liepė. Išgirdo šūvius. Kai išėjo, pamatė ant žemės gulintį žmogų. Ant D. V. kūno mesti akmenis pradėjo po to, kai, pasak M. A., jis jau buvo miręs. Pripažino, jog jis su L. D. ir M. A. užvertė duobėje gulintį D. V. akmenimis.

249Nuteistasis L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. A. pasakė, jog žino iš kur gauti pinigų, sakė tą žmogų, kurio namą apvogė, reikia ir parodė ranka per kaklą, t. y. nužudyti ar panašiai. Tai buvo tik pokalbis, jis nieko nekonkretizavo. Vėliau susitiko su M. A., kuris pasakė, kad nusprendė, jog reikia direktorių „dėti į pavėsį“. Papasakojo, kad jį reikės apsvaiginti klofelinu, suleisti narkotikų, išdėstė planą ir išvažiavo. Pokalbis vyko netoliese prie automobilio, kuriuo jis buvo atvažiavęs, automobilyje sėdėjo M. E.. Vėliau atvažiavo M. A. su R. M., pasakė, kad su klofelinu ir narkotikais nieko nesigaus, pasakė, jog yra šautuvas ir jis (L. D.) turės šauti, nes viską jau žino. Pasakė, kad R. M. negali šauti, A. taip pat negali. Jie nusprendė, kad šaudyti turės jis (L. D.). Po poros dienų ar sekančią dieną M. A. atvažiavo su šautuvu ir jie nuvažiavo į mišką ( - ), kur reikėjo iššauti su duslintuvu. Pasakė kitą dieną būti pasiruošusiam. Birželio 10 d. buvo namuose, šeštą valandą automobiliu Mazda atvažiavo R. M.. Jie išvažiavo už miesto, nuvažiavo į miškelį, laukė atvažiuojančio M. A.. Kai M. A. atvažiavo, iš automobilio perkrovė krepšius ir kastuvus. M. A. jo (L. D.) paklausė, ar sugebės nušauti. Atsakė, jog nežino. M. A. pasakė, prieiti ir šauti į galvą, kad būtų mažiau kraujo. Ginklo tuo metu dar neturėjo, ginklą padavė kai nuvažiavo ir parodė vietą kur jis (L. D.) turėjo stovėti. Kiek yra šovinių netikrino. Tada pirmą kartą rankose laikė kovinį šautuvą. Prieš tai ginklą buvo išbandęs miške. M. A. pasakė, kad turi atvažiuoti M. E. su direktoriumi, ji praeis pro įėjimą, o jis (L. D.) tuo metu turės šauti. R. M. šalia turėjo saugoti. Jis (L. D.) nesutiko, bet bijojo, jam pasakė, kad „dėl savo galvos turi nušauti žmogų“. Tai buvo grasinimas, įspėjimas. Kai atvažiavo, R. M. ir M. A. išsitraukė kastuvus ir kasė žemę. Jis (L. D.) nekasė, stovėjo ir laukė. Laukė gal 3 valandas, atvažiavo apie 23 val. Girdėjo kaip važiavo mašina, M. A. pasakė eiti į vietas. Jis (L. D.) stovėjo už kampo, matė kaip įsuka mašina. Girdėjo kaip kažkas išlipo, M. E. ėjo pirma. D. V. prieš jį stovėjo 3 metrų atstumu, jis iššovė, nesitaikė, šovė į žemę, bet pataikė D. V.. D. V. pradėjo bėgti. M. A. minėjo, jog turi revolverį. Kai D. V. pradėjo bėgti, buvo šauta iš revolverio. Kai D. V. nukrito ant šiukšlių, jis (L. D.) priėjo. Apkaba buvo jau tuščia. D. V. buvo dar gyvas, norėjo kažkam skambinti. M. A. liepė jį pribaigti, tačiau jis pasakė, kad nieko nedarys ir nuėjo. Būdamas jau už jo, girdėjo garsus lyg smogtų kažkas. Atsisukęs pamatė, kad R. M. stovi su kruvinu akmeniu. Nuėjęs jis atsisėdo į BMW automobilį, priekyje sėdėjo M. E.. Jis nepadėjo nuvilkti D. V. drabužių, užkasti duobę. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip R. M. nurengė žmogų, matė kaip R. M. tempė visiškai nurengtą žmogų į duobę, girdėjo garsą kaip žmogus įkrito į duobę, paksui buvo pilamos trąšos, metami akmenys. M. A. nubėgo iki M., paėmė daiktus. Ten buvo piniginė, jis ištraukė pinigus, buvo apie 1500. Kažkiek pinigų padavė R. M.. M. su M. atsisėdo į BMW, o M. - į Mercedes. Automobilis BMW išvažiavo pirmas, R. M. važiavo iš paskos automobiliu Mercedes. Nuvažiavo į mišką, kur buvo paliktas automobilis Mazda. M. iš BMW rūbus pakrovė į Mazdą ir jie išsiskyrė. Jį (L. D.) M. E. pavežė iki Žvėryno žiedo, ten jis su taksi grįžo namo. Atsakydamas į klausimus L. D. parodė, kad iš nusikaltimo jokios turtinės naudos neturėjo Gauti pinigų nesitikėjo. Automobilyje BMW M. sėdėjo vairuotojo vietoje, jis ant galinės sėdynės. Automobilis stovėjo įstrižai D. V. kūno, apie 8 metrų atstumu, automobilio žibintai nebuvo įjungti. Taip pat parodė, kad suprato, jog M. E. viską žinojo.

250Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. 7, b. 1. 100-103, šiuos parodymus L. D. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad M. pasakė, jog V. reikia, kaip jis suprato - užmušti. Šaunant taikė kuo žemiau, norėjo pataikyti į kojas, likusius 3 šovinius iššaudė bet kur, stengėsi nepataikyti. V. nubėgo link vietos, kur stovėjo M. (už sienos). Jam (L. D.) atrodė, kad M. iššovė, tačiau tiksliai nežino. Atrodo, kad M. rankose matė revolverį ir, kad jis šovė. Matė, kad R. M. trenkė akmeniu per galvą, akmuo po smūgio buvo kruvinas. Jis pats sėdėjo su M. automobilyje, pamatė, kad M. A. su R. M. nutempė žmogų prie duobės. D. V. nurengė R. M., kuris jį nutempė ir iki duobės, išgirdo kaip įkrito, tada priėjo M. A., sėdėjęs automobilyje, ir pradėjo pilti žemes ir trąšas, vyras dar kvėpavo, jie mėtė akmenis. Jis (L. D.) stovėjo už 4 metrų, jam buvo liepta sudėti D. V. drabužius. M. E. jį nuvežė namo. Važiuojant sakė, kad Mersedes liko jos pirštų atspaudai, nes ji vairavo tą automobilį, sakė, kad toks to žmogaus likimas, ir stebėjosi, kodėl ji tokia rami. L. D. tikėjosi gauti pinigų, tačiau prieš šaudamas apie naudą negalvojo. Nužudymo dieną M. A. liepė atsiųsti žinutę, ar jis (L. D.) dalyvaus, t. y. + arba -. Jis nusiuntė ženklą + su šauktuku (t. 7, b. 1. 100-103).

251Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, nuteistasis L. D. parodė, kad nors sakė, kad M. E. žinojo apie tai, ką planavo M. A., t. y. nužudyti D. V., tačiau tai nėra tiesa. Nors kiti nuteistieji parodė, jog jis mėtė akmenis į duobėje gulintį D. V., tačiau jis net nebuvo priėjęs prie duobės. Jis šovė į D. V., bet dėl jo veiksmų D. V. nebūtų miręs.

252Teisiamajame posėdyje M. E. parodė, kad 2008 m. įsidarbino D. V. vadovaujamoje bendrovėje ( - ). Santykiai su D. V. buvo draugiški. Su M. A. pradėjo bendrauti nuo balandžio 17 ar 18 dienos. M. A. paprašė paskolinti pinigų, kadangi ji neturėjo, jis parašė pasiskolinti iš D. V., skolą reikėjo grąžinti 2009-06-10. M. vakare pasakė, kad pinigus grąžins kitą dieną, kad po darbo jau turės pinigus, reikalingus grąžinti D. V.. 2009-06-10 ji dirbo trumpiau, maždaug iki 16 val. Kai išeidinėjo, D. biure nebuvo. Ji paskambino D. V., pasakė, kad jau išėjo iš darbo, susitarė pasiskambinti vėliau. Skambino M. A., jo telefonas buvo išjungtas. Kai M. A. grįžo namo, jam sakė, kad turi grąžinti pinigus, bet suprato, kad M. A. pinigų neturi. M. A. pasakė, jog yra nenaudojama žemė už ( - ), ten gyvena jo dėdė, o jis turi pasiūlyti D. verslo planą. Nuvežė jai parodyti tą vietą. Prieš išeinant paprašė paskolinti jo draugui automobilį. Nuvažiavo prie tėvų namų, paėmė automobilį, kurį perdavė M. A. draugui. Ji su M. nuvažiavo į ( - ). M. sakė atvažiuoti ten su D. V.. Pasiūlė sakyti D. V., kad važiuos prie ežero. Tada ją M. nuvežė į Vilnių susitikti su D. V., kuris buvo kazino prie ( - ). Kazino buvo neilgai, apie 40 min. D. V. pasiūlė nuvažiuoti į ( - ) kavos, pasakė, kad nori pasikalbėti. Nuvažiavę kalbėjosi, ji pasakė, kad pinigus skolinosi M., kad jis turi dėdę ir kažkokią idėją. Pasiūlė D. V. nuvažiuoti į tą vietą. Iš M. pasakojimo suprato, kad ten jų lauks M. ir jo dėdė. Už ( - ) buvo laukai, ferma. D. V. važiuoti sutiko. Iš ( - ) kartu su D. V. nuvažiavo į tą vietovę. Ji vairavo automobilį. Atvyko apie 20 val. tačiau sutartoje vietoje nieko nebuvo. Išlipo iš automobilio ir su D. V. ėjo pasivaikščioti. Beeinant pro sieną M. ją čiupo už rankos ir nuvedė prie automobilio. Eidama link automobilio matė R. M. įeinantį į pastato vidų. D. V. iš ten neišėjo. Pamatė, kad iš kažkur išėjo L. D., su juo pasisveikino, paklausė, ar viskas gerai, tačiau jis su ja nekalbėjo. Vėliau, gal po poros minučių, atėjo M. ir pasakė važiuoti iš paskos. M. atsisėdo į priekį, ji - prie vairo, L. sėdėjo gale. M. pasakė važiuoti paskui juos ir tada išvažiavo direktoriaus Mercedes. Ji važiavo paskui. Kas vairavo D. V. automobilį Mercedes, nematė. Galvojo, jog D. V. yra tame automobilyje. Vėliau M. B. automobilis pasuko į mišką, ji važiavo paskui. Miške pamatė automobilį Mazda, kurį buvo paskolinusi. M. išlipo, atidarė BMW bagažinę, kažką išėmė ar įdėjo. Su L. D. ji nuvažiavo automobiliu BMW iki Žvėryno žiedo. Ten L. įsėdo į taksi ir nuvažiavo namo. Ji nuvažiavo pas M. į namus, nuėjo miegoti, kada grįžo M. A., ji nežino. Kitą dieną ji nuėjo į darbą, paklausė, ar yra direktorius, kolegos pasakė, kad direktorius komandiruotėje. Po kurio laiko ją pasikvietė V. ir paklausė, ką ji su D. veikė. Atsakė, jog grąžino skolą ir jis parvežė ją namo. Atsakydama į klausimus M. E. parodė, jog, kai važiavo į susitikimą su D. V., turėjo mobilųjį telefoną, vėliau telefoną paliko. Išvažiavus iš ( - ) automobilį vairavo ji, nes ji žinojo kur važiuoti. Kai atvažiavo iki tos vietos, kur juos turėjo pasitikti A., klausimų, kur jis yra, kilo, tačiau neturėjo telefono ir negalėjo jam paskambinti. Pagalvojo, kad A. nesulaukė ir išvažiavo. Nusprendė pasivaikščioti toje teritorijoje ir pasižiūrėti. Tamsu dar nebuvo. Ji nesitikėjo, kad D. V. bus nužudytas. Po įvykio, namuose ( - ) prie rankšluosčių pamatė ginklą. Ji matė tik juodą rankeną kita dalis buvo užklota, galbūt ten buvo ne ginklas.

253Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą M. E. parodė, kad su D. V. važiavo į M. A. nurodytą vietą, bet nežinojo kas ten bus ir kas ten jo laukia. Važiavo susitikti su M. A. dėl verslo plano. M. minėjo, kad yra nenaudojama žemė už ( - ), ten gyvena jo dėdė ir jis turi pasiūlyti D. verslo planą. M. A. tą dieną turėjo jai po darbo atiduoti pinigus, kad juos grąžinti D. V., bet jis jų neturėjo. M. paprašė, kad ji su D. atvažiuotų j jo nurodytą vietą. M. rodė namą, kur gyvena jo dėdė. D. V. pasakė, kad pinigų neturi. Automobilį vairavo ji. Su D. V. nuvažiavo į M. A. nurodytą vietovę. Atvykę į sutartą vietą nieko nerado. Išlipo iš automobilio ir ėjo taku pro fermas. Einant šalia sienos ją už rankos čiupo M. ir nutempė į automobilį. Paskui iš kažkur išėjo L. D. ir atsisėdo į automobilį. Ji paklausė kas vyksta, tačiau L. su ja nekalbėjo. Paskui, gal po poros minučių, atėjo M. ir liepė važiuoti. Priešais juos važiavo D. V. automobilis. Kas vairavo D. V. automobilį, ji nematė. Nuvažiavo iki Žvėryno žiedo, kur L. atsisėdo į taksi ir nuvažiavo namo, o ji su M. nuvažiavo pas jį į namus. Gal po savaitės suprato, kad kažkas yra ne taip, kai ją pasikvietė D. V. sugyventinė V. ir paklausė, ką ji su D. veikė. Apie tai, kas ten įvyko, M. A. jai nieko nepasakojo. Pinigų tą dieną D. V. neatidavė.

254Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, apleistuose fermos pastatuose, kelio Vilnius- Švenčionys Nr. 102, ( - ), posūkyje į ( - ) 5-e km, Vilniaus raj., yra 1x1,5 m stačiakampio formos betoninė duobė, užversta plytomis ir statybinėmis atliekomis. Atkasus duobę, apie 1,5 m gylyje, guli lavonas. Lavonas guli ant dešinio šono, rankos sulenktos per alkūnes, dešinė ranka pusiau sulenkta. Kojos sulenktos per kelius, dešinė koja arčiau krūtinės, kairė – prie dešinės blauzdos. Lavono oda aplipusi žemėmis, vietomis matosi odos, ant kojų baltos apnašos panašios į pelėsį. Lavono dešinio šono iš nugaros pusės yra šautinė žaizda – skylinis pažeidimas. Lavonas pažengusioje puvimo stadijoje (t. 1, b.l. 147-159).

255Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo ko D. V. mirė, jo lavono tyrimo duomenimis dėl toli pažengusio lavono minkštųjų audinių puvimo nustatyti negalima; Toli pažengęs lavono minkštųjų audinių puvimas, atsižvelgiant į lavono buvimo sąlygas, nurodo, kad D. V. mirtis galėjo įvykti prieš keletą savaičių; D. V. lavone rasti šie sužalojimai: kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdos; atviras kairio momenkaulio užpakalinės dalies lūžis, perėjęs per dešinį momenkaulį į dešinio smilkinkaulio žvyną; daugybiniai veido: viršutinių žandikaulių, dešinio skruostikaulio, nosikaulių ir kaktikaulio akiduobių sienelių lūžiai; atviras šautinis skylinis dešinio stipinkaulio kaklo lūžis; kiaurinis šautinis pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimas, paviršiniai riboti (galimai) pomirtiniai kaklo, dešinės alkūnės sąnario srities, kairio žasto, dešinės plaštakos ir platus kapšelio odos defektai; Žaizdos viršugalvio užpakalinėje dalyje su atviru kaukolės skliauto kaulų lūžiu padarytos smūginiu kieto buko daikto poveikiu(-iais). Žaizda kaktoje padaryta smūginiu kieto kontakto vietoje briauną turinčio daikto poveikiu. Veido kaulų lūžis (galimai atviras) taip pat padarytas smūginiu kieto buko riboto kontaktavusio paviršiaus daikto poveikiu. Kiauriniai šautiniai dešinės rankos alkūnės srities (su skyliniu stipinkaulio galvutės lūžiu) ir pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audiniu sužalojimai, pagal savo pobūdį yra šautiniai ir galėjo būti padaryti nedidelio skersmens sviediniais, kurių tikslaus kalibro, šūvių krypties ir nuotolio dėl pažengusio puviminio audinių irimo ir vabzdžių lervų gyvybinės veiklos nustatyti negalima, išskyrus šūvio kryptį rankoje, kuris pagal stipinkaulio sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją galėjo būti iš dilbio šoninio paviršiaus pusės. Visi šie sužalojimai galėjo būti priešmirtiniai, nes galvos, pilvo minkštuose audiniuose apie žaizdas rasti į kraujosruvas panašūs pakitimai, tačiau tai kategoriškai galinčių patvirtinti medicininių duomenų nėra (dėl pažengusio puvimo). Abu galvos kaulų sužalojimai: galvos skliauto atviras lūžis ir veido kaulų skeveldrinis lūžis su kaktikaulio akiduobių sienelių lūžiais pagal savo pobūdį kvalifikuojami sunkiais sveikatos sutrikdymais, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1.punktą. Abu šautiniai rankos ir liemens sužalojimai kvalifikuojami nesunkiais sveikatos sutrikdymais, sukėlusiais ilgalaikį sveikatos sutrikimą, o žaizda kaktoje gali būti kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paviršiniai riboti kaklo, dešinės alkūnės sąnario srities, kairio žasto, dešinės plaštakos ir platus kapšelio odos defektai pagal savo pobūdį galėjo atsirasti pomirtinio audinių puvimo ir vabzdžių lervų gyvybinės veiklos išdavoje. Nuo ko įvyko D. V. mirtis: nuo jo galvos sužalojimų komplikacijų, ar nuo kitų priežasčių (pvz. uždusimo uždengus-uždarius kvėpavimo angas, sutrikdžius kvėpavimo judesius) iš lavono tyrimo duomenų dėl toli pažengusio lavono puvimo nustatyti negalima. Tokių sužalojimų nenustatyta, nors kategoriškai neigti savigynos galimybę dėl toli pažengusio lavono puvimo negalima. Galvos sužalojimų padarymo metu D. V. galėjo sutrikti sąmonė, tačiau sąmonę atgavęs, jis kažkurį laiką iki mirties galėjo atlikti sąmoningus veiksmus. Šautiniai sužalojimai sąmonės sutrikimo (netekimo) tiesiogiai įtakoti negalėjo. Kiek laiko po padarytų muštinių galvos ir šautinių rankos bei liemens sužalojimų D. V. išgyveno tiksliai nustatyti dėl toli pažengusio lavono puvimo negalima, tačiau tai galėjo tęstis valandomis. D. V. kūno padėties jo sužalojimų padarymo metu, tuo pačiu ir jį žalojusio asmens(-ų) kūno(-ų) padėties iš esamų lavono tyrimo duomenų (dėl toli pažengusio lavono audinių puvimo) nustatyti negalima. Muštiniai sužalojimai galvoje D. V. buvo padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (smūgiais), o šautiniai sužalojimai nemažiau kaip dviem šūviais. Sužalojimai padaryti dviejų rūšių daiktais(įrankiais): šaunamuoju ginklu (tikėtina kulkomis užtaisytais šoviniais) ir kietu buku daiktu arba daiktais, kuris(-ie) galėjo turėti ir briauna ribotą, ir ribotą neapibrėžtą paviršių. Morfologinių požymių, pagal kuriuos būtų galima sukonkretinti sužalojimų padarymo įrankius dėl toli pažengusio pomirtinio lavono minkštųjų audinių irimo (puvimo ir vabzdžių lervų gyvybinės veiklos) nenustatyta, ir papildomas sužalojimų (žaizdų) tyrimas sužalojimo įrankio savybių patikslinimui dėl ankščiau minėtų priežasčių gali būti nerezultatyvus. Morfologinių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie sužalojimų padarymo seką, nenustatyta. Lavonas buvo be drabužių, ir apie jų pažeidimus pasisakyti negalima. Morfologinių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie lavono padėties keitimą iki jo radimo, nenustatyta. D. V. lavono tulžyje rasta 3,00 proc., etilo alkoholio. Tai rodo, kad jis prieš mirtį buvo gėręs alkoholio ir galimai daug, tačiau dėl toli pažengusio lavono puvimo, nesant galimybės ištirti kraujo, stiklakūnio (išnykę), apie girtumo laipsnį spręsti negalima (t. 1, b. l. 163-173).

256Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajam M. A. buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės aktu nustatyta, kad nėra jokių objektyvių faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. būtų sirgęs lėtiniu arba laikinu psichikos sutrikimu. M. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. A. šiuo metu neserga lėtiniu nei likinu psichikos sutrikimu ir gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (t. 17, b. l.. 99-106).

257Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad neturėjo tyčios nužudyti D. V. ir savo veiksmais nepadarė D. V. sužalojimų, kurie buvo jo mirties priežastimi. Pasak apelianto, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat jis nepagrįstai nuteistas už plėšimą. Nuteistoji M. E. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas M. E. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo grindė prielaidomis.

258Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.

259Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus bylos įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad nuteistojo L. D. bei nuteistosios M. E. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. D. ir M. E. veikdami organizuota grupe su M. A. ir R. M. nužudė D. V. bei jį apiplėšė. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai atmetė nuteistojo M. A. parodymus apie tai, kad M. E. apie planuojamą D. V. nužudymą nežinojo. Taip pat pagrįstai atmetė ir nuteistosios M. E. parodymus, kuriais ji neigė savo kaltę.

260Kaip jau buvo minėta ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai nepripažįstami savarankiškais įrodymais, tačiau pagal teismų praktiką, juose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistųjų parodymus, šių nuostatų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju iš nuteistųjų parodymų matyti, kad nusikaltimas buvo padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, M. A. organizavo nusikaltimą, jį aptarė su R. M. ir L. D., paskirstė užduotis, M. E. nurodė atvežti D. V. į iš anksto nurodytą vietą, L. D. turėjo ginklą ir turėjo nušauti D. V., R. M. turėjo padėti nusikaltimo vietoje, iškasti duobę, pagrobti D. V. materialines vertybes, paslėpti jo kūną, slėpti ir naikinti nusikaltimo padarymo pėdsakus. Nusikaltimui įvykdyti buvo parinkta nuošali vieta. M. E. atvažiavusi su D. V. į nusikaltimo vietą, atvedė jį apleistus fermos pastatus, M. A. pagal iš anksto paruoštą planą, M. E. patraukė nuo D. V., kad L. D. galėtų šauti į D. V., M. A. jam perduotu šaunamuoju ginklu. Byloje nustatyta, kad nuteistoji M. E. betarpiškai nedalyvavo atimant gyvybę D. V.. Kaip jau buvo minėta, nėra būtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

261Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad veikdamas organizuota grupe jis turėjo nušauti D. V., tačiau, jo nuomone, nei jis, nei kiti nuteistieji aktyviai nesiekė D. V. mirties. Apelianto manymu, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

262Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

263L. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad jis veikė organizuota grupe kartu su kitais nuteistaisiais. Iš nuteistojo L. D. parodymų matyti, kad jis, M. A. perduotu šaunamuoju ginklu, turėjo šauti į D. V.. Nors apeliantas neigia siekęs nukentėjusiojo D. V. mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai, pačių nuteistųjų parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistojo L. D. veika neapsiribojo vien tikslu nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, bylos įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad L. D. veikdamas organizuota grupe su M. A., R. M., M. E. nužudė D. V.. Byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtina, kad L. D., M. A. perduotu ginklu šovė į D. V., o kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, pagal susiformavusią teismų praktiką, tuo atveju, kai nustatoma, kad nusikaltimo bendrininkai veikė tiesiogine tyčia, nužudymų bylose nėra svarbu, kuris iš bendrininkų padaro sužalojimus sukėlusius nukentėjusiojo mirtį.

264Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji M. A., R. M., L. D., M. E. veikė organizuota grupe. Visi šios organizuotos grupės nariai, siekdami vieningo nusikalstamo rezultato – plėšimo ir nužudymo, veikė tiesiogine tyčia: suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, rengimasis veikų padarymui, taip pat jų susietumas (ryšys), patvirtina jų susitarimą bendrai daryti sunkius nusikaltimus ir šių nusikaltimų darymą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suprato, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai.

265Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A., R. M., L. D. ir M. E. pripažino kaltais dėl kvalifikuoto nužudymo, t. y. nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip padarytus iš savanaudiškų paskatų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad nuteistieji nužudė D. V. itin žiauriai, dėl ko nepagrįstai iš M. A., R. M., L. D., M. E. pateikto kaltinimo pašalino vieną iš jų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

266Iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

267Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.

268Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai atimta itin žiauriai, kankinančiai ar sąmoningai pasirenka tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą.

269Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-387/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.).

270Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y., ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-472/2008,2K-376/2010ir kt.).

271Kaltinime buvo nurodyta, kad organizuotos grupės nariai M. A., R. M., L. D. ir M. E. dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė D. V..

272Byloje nustatyta, kad D. V. buvo padaryti šie sužalojimai: kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdos; atviras kairio momenkaulio užpakalinės dalies lūžis, perėjęs per dešinį momenkaulį į dešinio smilkinkaulio žvyną; daugybiniai veido: viršutinių žandikaulių, dešinio skruostikaulio, nosikaulių ir kaktikaulio akiduobių sienelių lūžiai; atviras šautinis skylinis dešinio stipinkaulio kaklo lūžis; kiaurinis šautinis pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimas, paviršiniai riboti (galimai) pomirtiniai kaklo, dešinės alkūnės sąnario srities, kairio žasto, dešinės plaštakos ir platus kapšelio odos defektai.

273Žaizdos viršugalvio užpakalinėje dalyje su atviru kaukolės skliauto kaulų lūžiu padarytos smūginiu kieto buko daikto poveikiu(iais). Žaizda kaktoje padaryta smūginiu kieto kontakto vietoje briauną turinčio daikto poveikiu. Veido kaulų lūžis (galimai atviras) taip pat padarytas smūginiu kieto buko riboto kontaktavusio paviršiaus daikto poveikiu. Kiauriniai šautiniai dešinės rankos alkūnės srities (su skyliniu stipinkaulio galvutės lūžiu) ir pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audiniu sužalojimai, pagal savo pobūdį yra šautiniai ir galėjo būti padaryti nedidelio skersmens sviediniais, kurių tikslaus kalibro, šūvių krypties ir nuotolio dėl pažengusio puviminio audinių irimo ir vabzdžių lervų gyvybinės veiklos nustatyti negalima, išskyrus šūvio kryptį rankoje, kuris pagal stipinkaulio sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją galėjo būti iš dilbio šoninio paviršiaus pusės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija, šaunamojo ginklo panaudojimas bei smūgiai akmeniu, rodo, kad nukentėjusiojo D. V. gyvybės atėmimas pasireiškė ypatingu žiaurumu, o patys nuteistieji suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Suaugęs, pakaltinamas asmuo, negali nesuvokti, kad paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas nukentėjusiajam sukelia didelį skausmą ir kančias. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad D. V. nužudymas buvo padarytas aplinkybėmis, atitinkančiomis nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – itin žiauriai. Dėl to nuteistųjų nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

274Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paminėti nuteistieji nuteisti ir pagal 180 straipsnio 3 dalį. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstęs nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų apie pripažinimą kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nurodė tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tuo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta. Galima sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė kai kurių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų surašydamas nuosprendžio aprašomąją dalį ir neišdėstydamas pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, tačiau šie pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti priimtą teismo nuosprendį.

275Pagal galiojančią teismų praktiką, kai nužudymas padaromas plėšimo metu, kaltininko veika kvalifikuojama pagal nusikalstamų veikų sutaptis. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės dėl visų nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kurie sukėlė jo mirtį, o taip pat nukentėjusiajam priklausiusio turto užvaldymo, tai reiškia, kad ir kaltinime, ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti tiek gyvybės atėmimo, tiek plėšimo aplinkybės. Nuteistieji M. A., R. M., M. E. ir L. D. pagrįstai pripažinti kaltais dėl D. V. nužudymo bei dėl nukentėjusiajam priklausiusio turto pagrobimo.

276Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo nuteistųjų M. A., R. M., M. E. veiką kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Toks prašymas nepagrįstas. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas inkriminuojamas tais atvejais, kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviem ar daugiau asmenų. Dažniausiai tai padaroma vienoje vietoje ir tuo pačiu metu. Kai vienas žmogus nužudomas, o į kito gyvybę tik kėsinamasis ar rengiamasi nužudyti, veika negali būti vertinama kaip pabaigtas dviejų žmonių nužudymas. Pažymėtina dar ir tai, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą kaltinimai šioje byloje niekam iš viso nebuvo pareikšti, o bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka patys apeliantai A. S. V. bei Ž. V. pateikė teismui apeliacinio skundo patikslinimą. Jame apeliantai jau patys atsisakė prašymo kvalifikuoti nužudymą dar ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

277Dėl rengimosi nužudyti ir apiplėši.

278Teisiamajame posėdyje M. E. parodė, kad su M. Č. ją supažindino D. V.. Su D. V. ji nuvažiavo pas M. Č.. D. V. papasakojo, jog M. Č. paveldėjo milijoną. Apie tai ji papasakojo visiems, tame tarpe ir M. A.. Tą dieną jie su D. V. liko nakvoti pas M. Č.. Kitą dieną ji turėjo važiuoti pašerti D. V. šunį. Važiavo su M. Č. automobiliu. Vėliau M. Č. jai skambino, kvietė susitikti, bet ji nesutiko. Ji nupirko M. Č. dovaną - drambliuką, susitiko ir perdavė. Vėliau M. Č. jai paskambino, pakvietė atvažiuoti, ji nuvažiavo, tačiau krepšių nesivežė. M. Č. vartojo kokainą. Jos paprašė nuvažiuoti iki degalinės. Ten važiavo su M., nusipirko išgerti. M. pasiūlė važiuoti iki kazino. Nuvažiavo į ( - ) esantį kazino. Ten jis pralošė savo pinigus. Ji turėjo 700 Lt, kuriuos paskolino. Jis tuos pinigus pralošė. Tada ji grįžo namo. Kitą dieną darbe viską papasakojo D., kuris papriekaištavo, kam davė pinigus. Po to su M. daugiau niekada nesimatė, nesiskambino, nežinojo, kad jis pasikeitė numerį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. E. parodė, kad su M. Č. bendravo dar iki susipažinimo su M. A.. D. V. ją supažindino su M. Č., jis papasakojo, jog M. Č. paveldėjo milijoną, apie tai ji papasakojo M. A., tačiau plano nužudyti M. Č. nebuvo.

279Teisiamajame posėdyje M. A. parodė, kad neplanavo nužudyti M. Č., apie tai šnekėjo tik juokais. Po D. V. nužudymo šovinius pirko tik pramogai. Su M. E. apie M. Č. nešnekėjo. Jo vizitinę kortelę M. E. netyčia paliko automobilyje. Su M. E. nevažiavo žiūrėti, kur gyvena M. Č., prie jo namų jis nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. A. parodė, kad M. Č. niekas nužudyti neplanavo, jis neliepė M. E. surinkti informaciją apie M. Č. turimas materialines vertybes, jo gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš gyvenamosios vietos laiką, ir atvilioti jį į iš anksto parengtą vietą, kur pastarasis turėtų būti nužudytas. Dėl M. Č. nužudymo buvo kalbama juokais. Ginklui šovinių ieškojo, nes tiesiog norėjo pašaudyti. M. Č. nesidomėjo. M. E. gal ir minėjo, jog yra toks M. Č., kad jis yra D. V. draugas, bet jos neprašė juo domėtis. Su M. R. apie M. Č. kalbėjo, bet tik juokais. Nieko konkretaus nebuvo kalbama, jokių veiksmų prieš M. Č. neaptarinėjo.

280Nuteistais R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad su M. A. šnekėjo apie M. Č., bet tik juokais. M. sakė, kad šį žmogų galima apvogti, apie nužudymą nekalbėjo, vaidmenų nesiskirstė. Jis nežino, kur gyveno M. Č.. Su M. A. nebuvo nuvažiavęs prie M. Č. gyvenamosios vietos.

281Liudytojas M. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažinojo M. E., su kuria supažindino D. V.. Ji su D. V. atvažiavo pas jį į svečius, liko nakvoti. M. E. buvo išvažiavusi jo automobiliu į D. V. namus, pavedžioti jo šunį. Po kelių savaičių jis gavo M. E. žinutę, ji norėjo susitikti, telefono numerį ji sužinojo, kai automobilyje rado jo vizitinę kortelę. Su ja susitiko keletą kartų. Apie tai D. V. nesakė. M. E. apie jo turtinę padėtį nežinojo. Ji prašė išnuomoti dalį buto, sakė norinti gyventi atskirai nuo tėvų. Ji atvažiavo su daiktų krepšiu, vaikščiojo po namus, buvo užlipusi į antrą aukštą. Taip pat parodė, jog susitikimai vykdavo M. E. iniciatyva. D. V. jį M. E. pristatė kaip nekilnojamojo turto magnatą ir milijonierių. Santykiai su M. E. nutrūko iki D. V. mirties.

282Nuteistieji M. A., R. M. ir M. E. bei jos gynėjas apeliaciniuose skunduose dėsto nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio išvada pripažinti juos kaltais pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.

283Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

284Pačioje BK 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymiai. Objektyvieji rengimosi požymiai yra: 1) nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas; 2) nusikaltimo priemonių ir įrankių pritaikymas; 3) veikimo plano sudarymas; 4) bendrininkų telkimas; 5) kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kiekvienas nurodytas rengimosi požymis turi alternatyvią savarankišką reikšmę, t.y. bet kurio iš jų nustatymas kaltininko (suprantama, esant ir kitiems įstatyme numatytiems rengimosi požymiams) veikoje gali būti vertinamas kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Konkretus rengimasis objektyviai gali pasireikšti įvairiais minėtais požymiais ar jų visuma. Subjektyvioji parengtinės nusikalstamos veikos pusė pirmiausia apibūdinama siekiu sudaryti būtinas sąlygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytą nusikalstamą veiką ar palengvinti jos padarymą. Rengimuisi būdinga tik tiesioginė tyčia. Nusikaltimo padarymo priemonės ir įrankiai – paprastai materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį. Priemonės – įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Įrankiai – bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstamą veiką, t.y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą, pavyzdžiui, nešaunamieji, šaunamieji ginklai, sprogmenys ir kt. Nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas – bet kuris teisėtas (pavyzdžiui, perkant, skolinantis, keičiant) ar neteisėtas (pavyzdžiui, pagrobiant, įsigyjant nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos) būdas, siekiant gauti nusikaltimo priemones ar (ir) įrankius. Pritaikymas – veiksmai, kuriais priemonėms, įrankiams suteikiamos tokios savybės, dėl kurių jie tampa tinkamais realizuoti nusikalstamus ketinimus. Veikimo plano sudarymas – nusikaltimo padarymo priemonių, įrankių įgijimo, pritaikymo, bendrininkų telkimo būdų ar kitų rengimosi veiksmų numatymas, nusikaltimo padarymo eigos, laiko, būdų, bendrininkų vaidmenų numatymas ir pan.; numatymas, suplanavimas veiksmų, būtinų likviduojant galimus nusikaltimo pėdsakus, realizuojant nusikalstamai įgytą turtą ir pan. Konstatuojant objektyvaus rengimosi stadijos požymio „veiksmo plano sudarymas“ buvimą, pakanka, kad kaltininkas siekiamo padaryti nusikaltimo eigą numato bendrais, esminiais bruožais. Bendrininkų telkimas – asmenų, kurie reikalingi realizuojant kaltininko numatytą nusikaltimą, parinkimas, jų galimybių tokiai veiklai išaiškinimas, patikrinimas, šių asmenų palenkimas bendrai nusikalstamai veiklai, jų būsimos veiklos suplanavimas, vaidmenų paskirstymas, suderinimas ir pan. Tai organizacinė veikla, kuri gali būti atliekama naudojant įvairius būdus, pavyzdžiui, įtikinėjimą, pažadus, papirkimą, taip pat grasinimus, šantažą, psichinę, fizinę prievartą. Kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas visų pirma reiškia, kad BK nenumatyti visi galimi rengimosi padaryti nusikaltimą būdai (formos). Rengimusi padaryti nusikaltimą gali būti pripažįstami ir kiti veiksmai, kurie neapimami formuluotėmis „priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas“, „veikimo plano sudarymas“, „bendrininkų telkimas“. BK 21 str. 1 d. nenurodyti tyčiniai veiksmai (neveikimas) gali būti pripažinti rengimusi nusikaltimui, jei jie sudaro galimybes realizuoti nusikalstamą ketinimą ar reikšmingai lengvina sąlygas sumanyto nusikaltimo padarymui. Nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas reiškia ne tik sąlygų, reikšmingai lengvinančių sumanyto nusikaltimo padarymą, bet ir sąlygų, be kurių sumanytas nusikaltimas apskritai negalėtų būti padarytas, sudarymą.

285Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t.y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją. Laiko tarpas tarp rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, jei tuo metu nėra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

286Apibūdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltimą požymius, pažymėtina, kad šiai stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota, konkreti ar alternatyvi tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: 1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobūdį, jo sudėties požymius; 2) įsitikinęs, kad sumanytam nusikaltimui būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus (neveikimą); 3) suvokia numatytų rengimosi veiksmų pobūdį, jų svarbą tolesnei nusikalstamai veikai; 4) numato priežastinį ryšį ir jo vystymąsi tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų; 5) įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiklą, padarys sumanytą nusikaltimą. Rengimosi motyvas, tikslas, tyčia susiformuoja iki rengimosi veiksmų (neveikimo) pradžios.

287Padarytus veiksmus vertinant kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą svarbu nustatyti tris dalykus: 1) šie veiksmai nėra numatyti BK specialiosios dalies straipsnyje kaip atskiros nusikalstamos veikos požymiai arba nusikaltimo, kuris inkriminuojamas kaltininkui, veikos požymis; 2) padaryta veika objektyviai atitinka BK 21 str. 1 d. numatytų veikų požymius; 3) padarytos veikos palengvina baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos darymą, padarinių kilimą.

288Vienas iš alternatyvių rengimosi padaryti nusikaltimą požymių yra ir bendrininkų telkimas. Kaip jau buvo nurodyta, bendrininkų telkimas – tai asmenų, kurie reikalingi realizuojant kaltininko numatytą nusikaltimą, parinkimas, jų galimybių tokiai veiklai išaiškinimas, patikrinimas, šių asmenų palenkimas bendrai nusikalstamai veiklai, jų būsimos veiklos suplanavimas, vaidmenų paskirstymas, suderinimas ir pan.

289Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. A. parodė, kad M. davė M. Č. vizitinę kortelę. Jis apie šį verslininką papasakojo R. M., kuris pasiūlė jį apvogti. Apie šį verslininką paklausė M., kuri nurodė jo turimus automobilius. Neprisimena, ar M. pasakė jo adresą, ar parodė namą. Su R. M. nuvažiavo prie jo namo. Paklausė R. M., ar jam apsimetus paštininku įeiti į namus ir nušauti Č., R. M. pasakė, kad reikia daryti kaip su V.. Kitą dieną su R. M. nuvažiavo ieškoti vietos, surado, R. M. pasakė, kad kūną galima paslėpti name, o vėliau namą sudeginti. Po to važiavo į Vilnių, kur buvo susitaręs pirkti šovinius verslininko nužudymui, bet sulaikė policija (t. 4, b. l. 49-51). R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dieną prieš tai, kai sulaikė policija, jį M. buvo nusivežęs į ( - ), pasakė, kad yra žmogus turintis 60 mln., gyvena kotedžuose, parodė prie kotedžo stovinčius 2 automobilius. M. sakė, kad jis užeis į namą, prisistatys paštininku ir nušaus, o R. M. turės stovėti lauke ir stebėti aplinką. Šį žmogų M. sužinojo iš M., kuri papasakojo apie jo turimą pinigų sumą, kasdienius įpročius. Jis M. pasakė, kad dieną įvykdyti tokį nusikaltimą nerealu, aplink daug žmonių. M. pasiūlė padaryti taip kaip su V.. Važiavo pažiūrėti vietos, kurią žinojo M., nusprendė, kad vieta netinkama. Važiuojant į Vilnių, juos sulaikė policija. Kai su M. buvo ( - ), M. sakė, kad šovinius to žmogaus nužudymui gaus rytoj (t. 5 , b.l. 80-82).Nors nuteistieji bylos teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad apie M. Č. nužudymą kalbėjo tik juokais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir juose užfiksuoti duomenys taip pat yra reikšmingi teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistieji veikė organizuota grupe, remdamasis liudytojo M. Č. parodymais konstatavo, kad M. E. rinko informaciją apie M. Č. apie jį ir jo turtinę padėtį, ir ją perdavė M. A., iš nuteistųjų M. A. ir R. M. parodymų matyti, kad jie disponavo M. E. surinkta informacija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų prieš tai padarytus nusikaltimus (D. V. nužudymą ir apiplėšimą ir kt.) padarė pagrįstą išvadą, jog M. A. ir R. M. pokalbio apie M. Č. negalima vertinti kaip pajuokavimo. Byloje nustatyta, kad M. A. turėjo šaunamąjį ginklą, ketino įsigyti šovinių, taigi planavo turimą šaunamąjį ginklą panaudoti.

290Sutiktina su apygardos teismo išvada, padaryta remiantis byloje surinktų visuma, kad nuteistieji M. A., R. M. ir M. E. veikdami organizuota grupe rengėsi naujo nusikaltimo padarymui, t. y. surinko informaciją, sukūrė nusikaltimo planą, turėjo nusikaltimo įrankį (šaunamąjį ginklą), todėl jų veiksmai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį. Šioje dalyje nuteistieji M. A., R. M. ir M. E. pripažinti kaltais ne dėl baigtos nusikalstamos veikos, netgi ne dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, bet dėl rengimosi. Liudytojo M. Č. parodymais nustatyta, kad jam žala nusikaltimu nebuvo padaryta, apie rengiamą nusikaltimą jis sužinojo tik iš teisėsaugos pareigūnų. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog paminėti nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri nutrūko rengimosi stadijoje.

291Dėl disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo, dokumento pagrobimo, sukčiavimo, pasikėsinimo sukčiauti.

292Šiose dalyse nuosprendį skundžia nuteistieji M. A. ir R. M., bet tik dėl jiems paskirtų bausmių.

293Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šiose dalyse pripažino nuteistuosius kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

294Pirmosios instancijos teisme M. A. parodė, kad jis iš savo pažįstamo įsigijo Makarovo pistoletą su duslintuvu, taip pat įsigijo šovinių. M. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad namuose, ( - ), prie rankšluosčių matė ginklą. Ji matė tik juodą rankeną kita dalis buvo užklota.

295Teisiamojo posėdžio metu perskaityti M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. A. parodė, kad po D. V. nužudymo, paėmė jo daiktus, asmens tapatybės kortelę, tris S. korteles, viena jų priklausė bendrovei, apie 1500 Lt grynųjų pinigų. Grįždami į Vilnių užvažiavo į Elektrėnus, bankomate nuėmė 500 Lt, nes prisiminė PIN kodą. Kitą dieną ar vėliau Lentvaryje bankomate paėmė dar 500 Lt. Su R. M. nuvažiavo į degalinę N., ( - ), parduotuvėje nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų, R. M. paėmęs D. V. ir bendrovės banko korteles nuėjo apsipirkti. Grįžęs pasakė, kad apsipirkti nepavyko. Po kelių dienų su R. M. nuvažiavo į Rygą. Parduotuvėje M. apsipirko už 500 Latų sumą, atsiskaitė kažkuria iš D. V. paimta kortele. Panašias sumas išleido dar trijose parduotuvėse. Pirko alkoholį ir cigaretes. Vėliau nuvažiavo į turgų, R. M. įsigytas prekes pardavė už pusę kainos. Pinigus pasidalino su R. M.. R. M. bandė paimti pinigus bankomate, tačiau nepavyko. Banko korteles ir D. V. asmens tapatybės kortelę išmetė į upelį Jurbarko rajone (t. 4, b. 1. 75-78). Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad D. V. banko kortelių PIN kodai buvo piniginėje. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. M. parodė, kad M. A. po D. V. nužudymo pasiliko D. V. asmens tapatybės kortelę bei banko korteles. M. A. pasiūlė pasinaudoti banko kortelėmis. Jis Naujoje Vilnioje esančioje parduotuvėje įsigijo prekių ir atsiskaitė D. V. kortele. ( - ) M. A. davė dar vieną kortelę ir pasakė PIN kodą. Jis nuėjo į bankomatą paimti pinigų, tačiau nepavyko. Bankomatas kortelės negrąžino. N. degalinėje nepavyko atsiskaityti D. V. banko kortele. Su M. A. nuvažiavo į Rygą, degalinėse bei parduotuvėse įsigijo prekių, atsiskaitė D. V. banko kortele, pirko alkoholį ir cigaretes, kuriuos pardavė turguje (t. 5, b. 1. 102-106).

296Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina nuteistųjų R. M. ir M. A. kaltę padarius šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl nuteistiesiems R. M. ir M. A. paskirtų bausmių pasisakoma kitoje šio nuosprendžio dalyje.

297Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

298Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytiems esminiams Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams. Visi tokio pobūdžio apeliantų argumentai atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus nepadarė pripažintinų esminiais procesinių pažeidimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistųjų kaltė padarius nusikaltimus, dėl kurių jie pripažinti kaltais, pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytomis taisyklėmis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai. Bylą išnagrinėjęs teismas įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Aplinkybė, jog apeliantai ir pirmosios instancijos teismas skirtingai vertina įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti teismo priimto nuosprendžio. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-425/2012, 2K-491/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad narinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyvių, taip pat ir apeliantų, pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, todėl vien tai, jog nebuvo patenkinti visi gynybos pareikšti prašymai, dar nereiškia teismą buvus šališką ar esant pažeistą baudžiamojo proceso įstatymą. Aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo apeliantai, ar kai kurie kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai motyvuotai atmesti, nereiškia teismą buvus šališką. Nėra duomenų, jog bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.

299Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kaltinamuosius kaltinančius bei juos teisinančius įrodymus ir nuosprendyje išdėstė išvadas, pagrįstas įrodymų visumos analize.

300Iš bylos iš tikrųjų matosi, kad 2012 m. balandžio 20 d. pasikeitus teisėjų kolegijai, 2012 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, atliktos trumpos visų kaltinamųjų apklausos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad galbūt pasikeitus bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kaltinamieji nebuvo labai išsamiai iš naujo apklausti dėl dalyvavimo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, kita vertus, teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, kad tokios apklausos vyko, proceso dalyviai turėjo teisę užduoti klausimus, pareikšti prašymus dėl įrodymų tyrimo papildymo siekiant pašalinti bet kokias abejones. Taigi visi nuteistieji buvo apklausti ir jie turėjo teisę išsakyti savo nuomonę dėl jiems pareikšto kaltinimo, nuteistųjų gynėjai turėjo teisę užduoti klausimus savo ginamiesiems.

301Kita vertus, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo nuteistųjų (kaltinamųjų) teisių suvaržymo, apeliacinės instancijos teismas atliko šioje byloje įrodymų tyrimą ir šiuos nuteistuosius, taip pat ir L. B., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, apklausė papildomai. Nuteistieji dar kartą buvo apklausti dėl visų pareikštų kaltinimų, realizavo savo teisę duoti dėl jų paaiškinimus, o gynėjai – užduoti jiems klausimus. Sutinkant proceso dalyviams, buvo perskaityti ir kai kurių ankstesnių apklausų protokolai. Papildomai apklaustas liudytojas M. Č.. Todėl atsakant į apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teisme, pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai, įrodymai buvo išnagrinėti nepilnai, suvaržyta kaltinamųjų teisė duoti parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų nurodomi teisminio nagrinėjimo trūkumai buvo ištaisyti šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) teisės arba kurie būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija irgi nenustatė.

302Dėl civilinių ieškinių.

303Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistieji nuosprendį skundžia ir dalyje dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nesutinka su M. K. V. išlaikymui priteista suma. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. N. prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka A. V. ieškininius reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo M. K. V. bei dėl vagystės patirtos turtinės žalos. Nukentėjusieji A. S. V. ir Ž. V. prašo solidariai iš nuteistųjų M. A., M. E., L. D., R. M. priteisti po 57 924 Eur (200 000 Lt)neturtinei žalai atlyginti. Nuteistųjų prašymus teisėjų kolegija atmeta, nukentėjusiųjų prašymas tenkinamas iš dalies.

304Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo atstovės A. V. civilinio ieškinio dydžio klausimą. Teismas rėmėsi byloje surinktais duomenimis apie daiktų vertę. Iš bylos duomenų matyti, kad daiktų vertę nurodė pats nukentėjusysis D. V., daiktų vertę iš dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Taip pat pagrįstai teismas solidariai iš nuteistųjų M. A., M. E., L. D., R. M. priteisė nužudytojo sūnaus netektą išlaikymą – 49235 Eur (170 000Lt). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. V. teismo sprendimu buvo įpareigotas teikti išlaikymą savo sūnui M. K. V., sprendimu nustatyta suma – 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį.

305BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo atstovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie nukentėjusiojo M. K. V. patirtą turtinę žalą ir teismas teisingai nustatė padarytos žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytas A. S. V. ir Ž. V. priteistinos neturtinės žalos dydis.

306CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK6.249straipsnis,6.263straipsnio2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-74/2014,2K-21-942/2016ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtintiCK6.250straipsnio2dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-179-699/2016).

307Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems A. S. V. ir Ž. V. priteistos neturtinės žalos dydis nelaikytinas teisinga kompensacija už patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiesiems priteistinos neturtinė žala didintina iki 30 000 Eur, tokia suma atitinka teismų praktikoje taikomus dydžius. Atsižvelgiama į tai, kad tiek nužudytojo brolis, tiek tėvas patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, Ž. V. prarado vienintelį brolį, su kuriuo jį siejo labai artimi santykiai, abu nukentėjusieji patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydis didinamas siekiant nepažeisti nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, įvertinama ir protinga abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyra (žalą padariusio asmens finansinės būklė).

308Dėl bausmių.

309Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde prašo, nesant pagrindo jį išteisinti, pakeisti nuosprendį ir už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmes. Nuteitasis D. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba skirti bausmę artimą BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo jam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes sušvelninti. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes dėl nužudymo, vagystės neteisėto finansinių operacijų inicijavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, neteisėto panaudojimo, neteisėto asmens tapatybės kortelės panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule, pasikėsinimo įgyti didelės vertės turtą.

310Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems M. E., M. A., R. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus paskirti bausmę iki gyvos galvos.

311Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų prašymus.

312Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

313Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, įvertino tai, kad nenustatyta nei nuteistųjų M. A., M. E., R. M., L. D. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas nustatė nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausmes M. E., M. A., R. M., L. D. ir D. N. taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, taip pat atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes teismas įvertino tai, kad R. M., L. D., D. N. buvo teisti, M. A. baustas administracine tvarka. Teismas įvertinęs nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, pasekmes, kaltės formą, jų vaidmenis padarant nusikaltimus, paskyrė nuteistiesiems griežtas bausmes, atitinkamuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų sankcijų ribose. Laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis, kaip nurodo nuteistieji, ar aiškiai per švelniomis, kaip teigia nukentėjusieji, nėra pagrindo.

314Sutiktina su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentu dėl nusikaltimu padarytos neatstatomos žalos, tačiau BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios rūšies bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimas šiuo atveju prieštarautų BK 54 straipsnio reikalavimams, o taip pat ir BK 41 straipsnio nuostatoms, nustatančioms bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskyrė tokios rūšies bausmės. Įvertinus kaltininkų amžių, o taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, pačios griežčiausios bausmės paskyrimas nebūtų pagrįstas, aptariamu atveju, bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant nuteistiesiems M. A., R. M. ir M. E. terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

315Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų L. D., M. A. bei R. M. skundų argumentais, jog teismas nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

316Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisme pakeičia arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Be to, turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (nukentėjusiajam teikia neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, būtina ir aktyvi pagalba ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, tačiau vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, nėra pakankamas pagrindas tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

317Nuteistieji R. M. ir M. A. teigia prisipažinę dėl vagystės, nužudymo ir plėšimo, asmens dokumento ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo ir panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei skunduose nurodo apeliantai, tiek M. A., tiek R. M. savo kaltę dėl vagystės, nužudymo ir plėšimo, pripažino tik iš dalies, teisme taip pat kaltę pripažino iš dalies. Nuteistieji M. A. ir R. M. faktiškai nepripažino esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Taigi vertinti šių nuteistųjų duotus parodymus kaip jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir pripažinti tai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nors dėl asmens dokumento ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo ir panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule M. A. ir R. M. kaltais prisipažino, tačiau vien ši aplinkybė, nenustačius, kad kaltininkai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, neatliko jokių pozityvių veiksmų, atskleidžiančių, kad jie kritiškai vertina savo elgesį ir stengėsi sušvelninti padarytos veikos padarinius, nesudaro pagrindo pripažinti nuteistųjų M. A. ir R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors L. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad L. D. kaltę dėl nužudymo ir plėšimo pripažino iš dalies, dėl vagystės kaltės nepripažino. Taigi esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo vertinti apelianto L. D. duotus parodymus kaip jo prisipažinimą bei padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

318Nuteistasis L. D. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl paskirtų bausmių subendrinimo, nuteistojo manymu teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Pirmosios instancijos teismas L. D. bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalies ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmės apėmimo būdu subendrinamos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Galima sutikti su apelianto argumentais dėl to, kad šioje byloje kvalifikuoto nužudymo ir plėšimo nusikaltimai sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino taikydamas vien tik dalinio bausmių sudėjimo subendrinimo būdą. Ši klaida ištaisoma šiuo nuosprendžiu. Tačiau tenkinti L. D. apeliacinį skundą ir dėl paminėtos klaidos švelninti šiam nuteistajam paskirtą bausmę, kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad L. D. dar nuteistas ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl galutinė subendrinta bausmė vien tik bausmių subendrinimo apėmimo būdu negali būti skiriama. Šiuo nuosprendžiu teisėjų kolegija taiko ir apėmimo ir dalinio sudėjimo bausmių subendrinimo būdus, tačiau galutinę subendrintą bausmę L. D., kaip ir kitiems nuteistiesiems, skiria tokio dydžio kaip skundžiamame nuosprendyje.

319Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba skirti įstatymo sankcijoje numatytą bausmę artimą jos minimumui. Šie apelianto prašymai atmetami. Šioje byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių nuteistajam D. N. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. N., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, paskyręs 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, D. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. N. paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

320Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

Nutarė

321Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl M. A., R. M., M. E. ir L. D. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems Algirdui S. V. ir Ž. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeisti.

322Nuteistojo M. A. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.

323Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šią bausmę ir bausmes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK181 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio3 dalį ir 180 straipsnio 3dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam M. A. paskirti laisvės atėmimą 19 (devyniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

324Nuteistojo R. M. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.

325Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šią bausmę ir bausmes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. M. paskirti laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

326Nuteistosios M. E. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

327Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šią bausmę ir bausmes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajai M. E. paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

328Nuteistojo L. D. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

329Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir bausmes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam L. D. paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

330Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteisti 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Algirdui S. V. ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. V..

331Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

332Nuteistųjų L. D., D. N., M. A., R. M., nuteistosios M. E. ir jos gynėjo advokato Grigorijaus Leonovo apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. L. D. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 4... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,... 5. D. N. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3... 6. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį 2008 m.... 7. M. A. nuteistas pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems)... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmes subendrinus bausmių... 9. R. M. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 6... 10. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p. 2 p., bausmes subendrinus bausmių... 11. Pagal BK 25 str. 3 d. ir 181 str. 3 d. R. M. išteisintas nepadarius veikos,... 12. M. E. nuteista pagal BK pagal 25 str. 3 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 5... 13. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus bausmių apėmimo... 14. Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteista 96 881,19 Lt... 15. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. B., dėl kurio nuosprendis apeliacine... 16. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 17. M. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 5 d. apie 17 val., turėdamas... 18. M. A., M. E., R. M., L. D., L. B. ir D. N. nuteisti už tai, kad veikdami... 19. M. A. 2009 m. balandžio mėn., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą –... 20. M. A. nurodė M. E., dirbusiai D. V. įmonėje ( - ) administratore, surinkti... 21. M. A. nurodė D. N. kartu su L. B. kur randasi raktas nuo D. V. gyvenamojo... 22. M. A. 2009-04-29 nuo 07 val. iki 21 val., vykdydamas iš anksto parengtą... 23. M. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė ir... 24. M. A., M. E., R. M. ir L. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe,... 25. M. A. 2009 m. birželio mėn., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą... 26. M. A. nurodė M. E., dirbusiai D. V. įmonėje ( - ) administratore, surinkti... 27. L. D. M. A. nurodė nuvykti į apleistus fermos pastatus – nusikaltimo... 28. R. M. M. A. nurodė kartu su juo ir L. D. vykti į minėtus apleistus fermos... 29. Po ko, vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, M. E. suteikus... 30. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. A. kartu su R. M. pagrobė D. V.... 31. M. A. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė tris AB... 32. M. A. taip pat nuteistas už tai, kad pagrobė D. V. vardu išduotą... 33. M. A. ir R. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe,... 34. 2009-06-11 dieną 04 val. 00 min. 27 sek., M. A. su R. M., pagrobtą AB... 35. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-11 dieną 04 val. 00 min. 42 sek.,... 36. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-11 dieną 04 val. 58 min. 57 sek.,... 37. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-12 dieną 18 val. 50 min. 55 sek.,... 38. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-12 dieną 20 val. 12 min. 59 sek.,... 39. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 05 val. 58 min. 15 sek.,... 40. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 06 val. 39 min. 24 sek.,... 41. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 08 val. 07 min. 38 sek.,... 42. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 08 val. 15 min. 13 sek.,... 43. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 09 val. 50 min. 56 sek.,... 44. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną. 10 val. 03 min. 45 sek.,... 45. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-13 dieną 21 val. 57 min., M. A. su... 46. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-06-14 dieną. 15 val. 22 min. 24 sek.,... 47. Tokiu būdu, M. A. ir R. M., veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai... 48. M. A. ir R. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe,... 49. M. A. nurodė R. M. nuvykti į AB „S.“ padalinį ( - ) KAC, esantį ( - ),... 50. Po to, vykdant iš anksto parengtą nusikaltimo padarymo planą, M. A. ir R. M.... 51. M. A., M. E. ir R. M. nuteisi ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe, dėl... 52. M. A. nurodė M. E., asmeniškai pažinojusiai UAB ( - ) direktorių M. Č.,... 53. M. A. nurodė R. M. kartu su juo surasti atokią vietą, tinkamą nusikaltimo... 54. M. A., M. E. į nusikaltimo padarymo vietą atviliojus M. Č. į sutartą... 55. M. A. ir R. M., rengiantis M. Č. nužudymui, 2009-07-14 ryte važinėjo po... 56. Šiais veiksmais M. A., R. M. ir M. E., veikdami organizuota grupe, rengėsi M.... 57. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 58. Dėl vagystės iš D. V. namo. Teismas šiame nusikalstamos veikos epizode... 59. Dėl D. V. nužudymo. Šioje kaltinimo dalyje nuteistasis kaltu prisipažino... 60. Negalima sutikti su teismo išvada, kad nuteistasis, po to, kai iššovė į D.... 61. Tinkamai analizuojat ir vertinant byloje esančius įrodymus, ko visiškai... 62. Dėl civilinių ieškinių. Nuteistasis nurodo, kad jei apeliacinės... 63. Dėl bausmių paskyrimo. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su jam... 64. Dėl teismo šališkumo. Skunde nuteistasis nurodo, kad šią baudžiamąją... 65. Prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį... 66. Nesant pagrindo nuteistojo išteisinti iš šių veikų padarymo, pakeisti... 67. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad baudžiamąją bylą... 68. Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo... 69. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matosi, kad jis nebuvo... 70. Nuteistojo manymu, teismas taip pat jo atžvilgiu galėtų pritaikyti BK 62... 71. Nuteistojo manymu, buvo neteisingai išspręstas ir civilinio ieškinio... 72. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:... 73. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra priimtas... 74. Dėl turto prievartavimo iš J. B.. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas... 75. Dėl vagystės iš D. V. namo. Šiame epizode, nežiūrint į tai, kad kaltę... 76. Dėl D. V. nužudymo, jam priklausančių asmens dokumentų ir elektroninių... 77. Dėl rengimosi nužudyti M. Č.. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra... 78. Dėl nuosprendžio surašymo ir teismo šališkumo. Nuteistojo manymu... 79. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme kelis kartus keitėsi bylą... 80. Tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo pažeidimas lėmė ir BPK... 81. Nuosprendyje teismas turi nurodyti bausmės skyrimo motyvus. Motyvuodamas... 82. Nagrinėjimo teisme metu teismas proceso dalyviams turi užtikrinti galimybę... 83. Dar vienas svarbus momentas, rodantis, kad buvo pažeistas nešališko ir... 84. 2005, 2006 metais po sumušimo (buvau stipriai sumuštas) vėl prasidėjo... 85. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime pažymėjo, jog... 86. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas kaltinimo epizoduose... 87. Be to, teismas be pagrindo pripažino jį kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 21 str.... 88. Dėl neteisingai paskirtos bausmės kaltinimo epizoduose dėl D. V. nužudymo... 89. Be to, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis kaltę dėl... 90. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo... 91. Skunde taip pat nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. ( - ), kurioje buvo... 92. Visos aukščiau aptartos aplinkybės, manau, sudarė bylą nagrinėjančiam... 93. Netinkamai bausmės skyrimo klausimus teismas sprendė skirdamas bausmes ir... 94. Kaltinimo epizoduose dėl neteisėto inicijavimo finansinių operacijų AB... 95. Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai, patvirtina, kad pirmosios... 96. Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal pareikštą kaltinimą dėl rengimosi... 97. - M. Č. parodymais, kad M. E. aktyviai stengėsi priartėti prie jo, rinko... 98. - M. Č. vizitinė kortelė buvo rasta M. A. automobilyje;... 99. - M. E. visas surinktas žinias perdavė M. A.;... 100. - M. A. ir R. M. teisme patvirtino, kad yra kalbėję apie M. Č. ir, teismo... 101. - liudytojas G. M. teisme patvirtino, kad M. A. jo prašė gauti šovinių,... 102. - iš kaltinamųjų M. A. ir R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu,... 103. Tačiau minėti teismo nurodyti duomenys, kuriais jis grindžia nuteistojo... 104. Nuteistojo manymu, išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad teismas... 105. Dėl civilinių ieškinių.... 106. Teismas, tenkindamas ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo... 107. Prašo:
  1. pakeisti nuosprendį dalyje dėl D. V. nužudymo,... 108. Nuteistoji M. E. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje... 109. Dėl BPK 44 str. 5 d. pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31... 110. Tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo pažeidimas (BPK 242... 111. Pirmas teismo posėdis įvyko 2010-10-18. Nagrinėjant bylą 2011-03-31... 112. Iš teismo posėdžių protokolų pasikeitus kolegijai nuo 2012-04-27 iki... 113. Teismas nuosprendyje epizode „Dėl vagystės iš D. V. buto“ M. E. kaltę... 114. Aptartas BPK 242 str. pažeidimas lėmė ir BPK 20 str.5 d. reikalavimo... 115. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu teismas grubiai pažeidinėjo BPK 279... 116. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir... 117. Dėl didelės vertės turto pagrobimo iš D. V. buto 2009-04-29.E. pateiktas... 118. Iš M. A. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis 2009 balandžio mėn.,... 119. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir... 120. M. A. teisme parodė, kad su M. E. kartu pradėjo gyventi nuo 2009m. balandžio... 121. R. M. teisme paaiškino, kad jam ir L. D. namą apvogti pasiūlė M. A. prieš... 122. L. D. teisme parodė, kad 2009-04-29 jam grįžus iš P., jį ( - ) sustojime... 123. D. N. teisme parodė, kad vagystės dieną pas jį į mokyklą atvažiavo A. su... 124. L. B. paaiškino, kad vagystės dieną pas jį atvažiavo M., ir jie kartu su... 125. M. E. paaiškino, kad susipažinusi su M., po kurio laiko persikėlė pas jį... 126. Iš paminėtų kaltinamųjų parodymų darytina išvada, kad niekas iš jų... 127. Pažymėtina ir tai, kad niekuo nepagrįstas teismo nuosprendžio motyvas, kad... 128. Iš paminėtų nuteistųjų bei liudytojų parodymų neginčijami... 129. Dėl M. E. bendrininkavimo nužudant D. V. bei pagrobiant jo turtą. Teismas... 130. Skunde nurodoma, kad teismas M. E. kaltę grindė spėlionėmis, o ne... 131. Neginčijamai nustatyta, kad 2009-06-10 prie apleistų fermos pastatų,... 132. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau... 133. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp M. A., D. ir M. buvo susitarimas... 134. Nuosprendyje nurodyta, kad M. E. padaryti veiksmai, kurie įrodo jos... 135. Pagal Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18... 136. Tyčinio nužudymo vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu... 137. Tačiau tokiam M. E. padarytų veiksmų baudžiamajam teisiniam vertinimui... 138. Nei A. nei M. nei D. neparodė, kad jų planai buvo žinomi E.. D. parodymai... 139. Dėl pasikėsinimo nužudyti M. Č..M. A. per M. plepumą, sužinojo apie... 140. Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad su E. buvo susitikęs tris kartus. Vieną... 141. Taigi be spėliojimų, kad M. E. galėjo žinoti apie A. ir M. rengiamą... 142. Prašo dėl šališko bylos išnagrinėjimo nuosprendį panaikinti ir bylą... 143. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S. V. ir Ž. V. apeliaciniame skunde... 144. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl tos nuosprendžio dalies, kur M. E., M.... 145. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2... 146. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra... 147. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu ir... 148. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 149. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą... 150. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų kaltės pripažinimo pagal BK 129... 151. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad D. V. buvo padaryti šie... 152. Be to, spręsdamas dėl sužalojimų padarymo būdų, priemonių ir kitų... 153. Kaitinamasis R. M. parodė, kad jis pamatė, kad po šūvių ant šiukšlių... 154. Šie kaltinamųjų parodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino nei... 155. Skunde pažymima ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino nei... 156. Todėl visiškai akivaizdu, kad D. V. nužudymas, jį sušaudant ir uždaužant... 157. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2... 158. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenuteisė kaltinamųjų M. E., M.... 159. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 46, punkte Nr. 16 nurodyta,... 160. Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą kai... 161. BK 21 straipsnio 1 dalyje rengimasis padaryti nusikaltimą apibūdinamas kaip... 162. Kaip nurodė liudytojas M. Č., kuris pagal išankstinį kaltinamųjų... 163. Be to ir pati M. E. iš dalies patvirtino šiuos M. Č. parodymus, nors ir... 164. Įvertinus šiuos įrodymus yra akivaizdu, kad rengimąsi nužudyti M. Č.... 165. Taigi kaltinamieji M. E., M. A.,R. M. turėjo bendrą nusikalstamą sumanymą... 166. Dėl bausmės skyrimo.... 167. Pirmosios instancijos teismas kaltinamiesiems M. E., M. A. ir R. M. paskyrė... 168. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirdamas bausmę, teismas privalo... 169. Paskyręs už kvalifikuotą nužudymą M. A. 18 metų, M. E. 16 metų, R. M. 17... 170. Pažymėtina ir tai, kad netgi jeigu laikyti teismo pripažinimą teisingu, kad... 171. Nors teismas pažymėjo, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų... 172. Be to, skirdamas bausmes, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ilgą... 173. Pažymėtina ir tai, kad teismas taip pat neatsižvelgė ir į kaltinamųjų M.... 174. Be to, teismas, skirdamas bausmę, neteisingai nurodė, kad M. E., M. A. ir R.... 175. Šie faktiniai duomenys ir aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai... 176. Dėl neturtinės žalos.... 177. Teismas teisingai konstatavo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 178. Nors teismas, priteisdamas neturtinę žalą po 70000 Lt kiekvienam... 179. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tą faktą, kad tėvas A. S. V. neteko... 180. Todėl nukentėjusiųjų manymu, jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės... 181. Prašo:
    1. Pakeisti 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos... 182. Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus nukentėjusysis ir... 183. Dėl nuteistosios M. E. ir jos gynėjo apeliacinio skaudo nepagrįstumo.... 184. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo padaryti BPK pažeidimai.... 185. Teismas teisingai pažymėjo, kad nauja teisėjų kolegijos narė - teisėja... 186. Argumentai dėl kaltinamosios nekaltumo yra visiškai nepagrįsti,... 187. Nepagrįsti nuteistosios M. E. teiginiai, kad ji nedalyvavo vagystėje iš D.... 188. Nuteistoji M. E. nepagrįstai neigia savo kaltę dėl D. V. apiplėšimo bei... 189. Kad M. E. dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką patvirtino ir nusikalstamos... 190. Taip pat nuteistoji nepagrįstai neigia kaltę ir dėl rengimosi nužudyti M.... 191. Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo nepagrįstumo... 192. Nors nuteistasis R. M. neneigia dalyvavimo D. V. apiplėšime ir nužudyme bei... 193. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai nepritaikė BK 62... 194. Nepagrįsti ir R. M. teiginiai, kad jis nesiruošė apiplėši ir nužudyti M.... 195. Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo nepagrįstumo.... 196. Nors savo apeliaciniame skunde M. A. ir nurodo, kad jis pilnai pripažino savo... 197. Nors M. A. ir neigia, kuo planavo apiplėšti ir nužudyti ir M. Č., tačiau... 198. Nepagrįsti ir nuteistojo argumentai dėl tariamų procesinių pažeidimų.... 199. Nuleistojo M. A. apeliaciniame skundė išdėstyti motyvai ir prašymas skirti... 200. Dėt nuteistojo L. D. apeliacinio skundo nepagrįstumo.... 201. Nuteistasis L. D. neigia dalyvavęs įvykdant vagystę iš D. V. namo. Tačiau... 202. Nuteistasis L. D. taip pat nepagrįstai neigia savo kaltę dėl D. V.... 203. Nepagrįstas ir nuteistojo L. D. teiginys, kad jis padarė nusikalstamą veiką... 204. Dėl nuteistojo D. N. apeliacinio skundo nepagrįstumo.... 205. Nepagrįstas nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad... 206. Dėl apeliacinių skundų dalies dėl civilinių ieškinių nepagrįstumo.... 207. Nors šioje byloje civiliniai ieškiniai nėra pagrindas, kadangi buvo atimta... 208. Nuteistųjų apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, byla pirmosios... 209. Prašo atmesti kaip nepagrįstus apeliantų M. E., R. M., M. A., L. D. ir D. N.... 210. Teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S. V. ir Ž. V.... 211. Nuteistųjų L. D., D. N., M. A., R. M., nuteistosios M. E. ir jos gynėjo... 212. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis keičiamas dėl... 213. Dėl organizuotos grupės. ... 214. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 215. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje... 216. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant... 217. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas,... 218. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą,... 219. Teismų praktikoje akcentuojama, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir... 220. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų... 221. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistieji M. A., R. M., M. E., L. D., D.... 222. Išnagrinėtų įrodymų visuma šioje byloje patvirtina, kad nuteistieji... 223. Dėl turto prievartavimo. ... 224. Nuteistasis M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. spalio 19 d. jo... 225. Nuteistasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su M. A. ir J. B.... 226. Nukentėjusysis J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. spalio 19 d.... 227. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad R. M. yra jo kaimynas.... 228. Iš byloje esančių paskolos raštelių matyti, kad J. B. iš M. A.... 229. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su... 230. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Audi A6 buvo sulaikytas... 231. Dėl vagystės.... 232. Teisiamajame posėdyje M. A. parodė, kad apie D. V. namą sužinojo iš M. E..... 233. R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. balandžio 29 d. su M. A., L.... 234. Teisiamajame posėdyje L. D. parodė, kad 2009 m. balandžio 29 d. grįžo į... 235. Teisiamajame posėdyje D. N. parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. tuo metu,... 236. L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. jam... 237. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. K. parodė, kad ji buvo samdoma... 238. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad name, ( - ), Vilniuje,... 239. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad kaltės dėl šios... 240. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai... 241. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. A., R. M., M. E., L. D., D.... 242. Nuteistųjų L. B. ir D. N. parodymais nustatyta, kad vykstant į nusikaltimo... 243. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 244. Dėl nužudymo ir plėšimo.... 245. Nuteistasis M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie Ž. V. jam... 246. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis M. A.... 247. Nuteistasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. A. pasakė, jog yra... 248. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis R. M.... 249. Nuteistasis L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. A. pasakė, jog žino... 250. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. D. parodymai duoti ikiteisminio... 251. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, nuteistasis L. D.... 252. Teisiamajame posėdyje M. E. parodė, kad 2008 m. įsidarbino D. V.... 253. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą M. E. parodė, kad... 254. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, apleistuose fermos pastatuose,... 255. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo ko D. V. mirė, jo lavono tyrimo... 256. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajam M. A. buvo... 257. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad neturėjo tyčios nužudyti... 258. Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.... 259. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir... 260. Kaip jau buvo minėta ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai... 261. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su skundžiamo... 262. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.... 263. L. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu... 264. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 265. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A., R. M., L. D. ir M. E.... 266. Iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį... 267. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 268. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu... 269. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis... 270. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina... 271. Kaltinime buvo nurodyta, kad organizuotos grupės nariai M. A., R. M., L. D. ir... 272. Byloje nustatyta, kad D. V. buvo padaryti šie sužalojimai: kaktos ir... 273. Žaizdos viršugalvio užpakalinėje dalyje su atviru kaukolės skliauto kaulų... 274. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paminėti nuteistieji nuteisti ir... 275. Pagal galiojančią teismų praktiką, kai nužudymas padaromas plėšimo metu,... 276. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo nuteistųjų M. A., R. M., M. E.... 277. Dėl rengimosi nužudyti ir apiplėši. ... 278. Teisiamajame posėdyje M. E. parodė, kad su M. Č. ją supažindino D. V.. Su... 279. Teisiamajame posėdyje M. A. parodė, kad neplanavo nužudyti M. Č., apie tai... 280. Nuteistais R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad su M.... 281. Liudytojas M. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažinojo M. E., su... 282. Nuteistieji M. A., R. M. ir M. E. bei jos gynėjas apeliaciniuose skunduose... 283. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių... 284. Pačioje BK 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji... 285. Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama,... 286. Apibūdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltimą požymius,... 287. Padarytus veiksmus vertinant kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą svarbu... 288. Vienas iš alternatyvių rengimosi padaryti nusikaltimą požymių yra ir... 289. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. A. parodė, kad M. davė M. Č.... 290. Sutiktina su apygardos teismo išvada, padaryta remiantis byloje surinktų... 291. Dėl disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Dėl neteisėto... 292. Šiose dalyse nuosprendį skundžia nuteistieji M. A. ir R. M., bet tik dėl... 293. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog... 294. Pirmosios instancijos teisme M. A. parodė, kad jis iš savo pažįstamo... 295. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti M. A. parodymai, duoti ikiteisminio... 296. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo... 297. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. ... 298. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama, jų nuomone,... 299. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kaltinamuosius kaltinančius bei... 300. Iš bylos iš tikrųjų matosi, kad 2012 m. balandžio 20 d. pasikeitus... 301. Kita vertus, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo nuteistųjų... 302. Dėl civilinių ieškinių.... 303. Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistieji nuosprendį skundžia ir dalyje dėl... 304. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai... 305. BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šimtiniais atvejais, kai negalima... 306. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 307. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo... 308. Dėl bausmių. ... 309. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde prašo, nesant pagrindo jį išteisinti,... 310. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems M. E., M. A., R. M.... 311. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų... 312. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 313. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas skirdamas... 314. Sutiktina su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentu dėl nusikaltimu... 315. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų L. D., M. A. bei R. M. skundų... 316. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 317. Nuteistieji R. M. ir M. A. teigia prisipažinę dėl vagystės, nužudymo ir... 318. Nuteistasis L. D. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 319. Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 62 straipsnio... 320. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 321. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl M.... 322. Nuteistojo M. A. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129... 323. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 324. Nuteistojo R. M. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129... 325. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 326. Nuteistosios M. E. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129... 327. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 328. Nuteistojo L. D. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129... 329. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir bausmes,... 330. Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteisti 30 000... 331. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 332. Nuteistųjų L. D., D. N., M. A., R. M., nuteistosios M. E. ir jos gynėjo...